Civilinė byla Nr. 2A-1329-590/2015
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16951-2014-8
Procesinio sprendimo kategorija: 121.14; 121.18;
121.21; 128.19.
(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2015 m. balandžio 7 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vidas Stankevičius,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. pareiškimą dėl įstatymo numatyto termino priimti palikimą atnaujinimo, suinteresuoti asmenys byloje – notarė A. A., Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, J. A., ir
n u s t a t ė :
pareiškėjas V. K. kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti įstatymo numatytą terminą priimti savo tėvo S. K. palikimą. Nurodė, kad po tėvo mirties kreipėsi į Vilniaus miesto 4-ąjį notarų biurą ir surašė rašytinį pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Biuro teisininkė jam pasakė, kad tolimesniems veiksmams atlikti būtina pakeisti sulaužytą asmens tapatybės kortelę. Įvykdžius minėtą nurodymą, sužinojo, kad reikia pristatyti mirusio asmens mirties liudijimą. Mirties liudijimą turėjo duktė J., su kuria jokių santykių nepalaikė. Atnešęs mirties liudijimą, sužinojo, kad būtina turėti paveldimo turto Registrų centro Nekilnojamojo turto registrų išrašus. Minėtus išrašus notarė siūlė ištraukti pati, tačiau pareiškėjas už tai mokėti nesutiko, nes neturėjo pinigų. Terminą palikimui priimti pareiškėjas praleido, nes iš jo buvo reikalaujama vis naujų dokumentų, taip pat reikėjo sumokėti už notaro paslaugas, o tam pinigų neturėjo.
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas papildomai nurodė, jog po S. K. mirties pareiškėjas liko gyventi tėvo bute, ir taip priėmė palikimą. Todėl, nors pareiškimas pateiktas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, tačiau tai yra būtina jau priimtam palikimui įforminti, ne nuosavybei atsirasti.
Suinteresuotas asmuo J. A. pareiškėjo prašymą prašė atmesti. Nurodė, kad po S. K. mirties buvo pradėtas ikiteismini tyrimas, kurio metu buvo nustatyta, kad mirusiojo kūnas po mirties vonioje pragulėjo 4 dienas, nes radęs kūną pareiškėjas neiškvietė policijos, o nusprendė toliau gerti alkoholį. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas tik todėl, kad rastas kūnas buvo tiek suiręs, kad ekspertai negalėjo nustatyti tikslaus mirties laiko ir priežasties, nors ir buvo nustatyti daugybiniai šonkaulių lūžiai. Pažymėjo, jog atsižvelgiant į tokias aplinkybes, pareiškėjas iš vis neturėtų teisės priimti savo tėvo palikimo. Atstovas papildomai pažymėjo, jog pareiškėjas nenurodė jokių svarbių priežasčių, dėl kurių teismas turėtų atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą, o aplinkybės, jog po tėvo mirties pareiškėjas liko gyventi tėvo bute nagrinėjamai bylai jokios reikšmės neturi, nes pareiškėjas padavė pareiškimą dėl termino atnaujinimo, t. y. pasirinko palikimo priėmimo būdą kreipiantis į notarą, ne faktiniu valdymu. Be to, pareiškėjas prašo atnaujinti terminą palikimui priimti, nors visas palikimas yra priimtas suinteresuoto asmens J. A., jai yra išduotas palikimo priėmimo teisės liudijimas, kuris nėra nuginčytas.
Suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog nėra priėmusi S. K. palikimo, pareiškėjo prašymui neprieštaravo, prašė nagrinėti pareiškėjo pareiškimą teismo nuožiūra.
Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto 4-ojo notarų biuro notarė A. A. atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog pareiškėjas kreipėsi į notarų biurą dėl palikimo po S. K. mirties priimti žodžiu, tačiau nepateikė tam reikalingų dokumentų: mirties liudijimo ir pareiškėjo pateikta asmens tapatybės kortelė buvo sulaužyta, todėl nebuvo galimybės nustatyti pareiškėjo tapatybės. Pareiškėjas žadėjo ateiti su tinkamais dokumentais, tačiau nepaisant telefoninių skambučių savaitę iki įstatymo nustatyto trijų mėnesių termino palikimui priimti, taip pat paskutinę minėto termino dieną, pareiškėjas į notarų biurą neatvyko, pareiškė, kad pinigų neturi ir bylos neužves.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-09-02 sprendimu pareiškėjo V. K. pareiškimą atmetė. Teismas nustatė, kad po tėvo mirties pareiškėjas buvo nuvykęs į notarų biurą, tačiau paaiškėjus, jog palikimo priėmimas reikalaus papildomų pastangų (sutvarkyti ar gauti atitinkamus dokumentus) ir pareikalaus papildomų išlaidų (sumokėti už notaro veiksmus), pareiškėjas daugiau jokių veiksmų notarų biure neatliko. Nors pareiškėjas nurodė, jog dokumentų tvarkymas užtruko, tačiau jokių įrodymų apie tai, kada pasikeitė savo asmens dokumentus (asmens tapatybės kortelę) ir kokių dokumentų gavimas užtruko ne dėl jo kaltės, teismui nepateikė ir nepaaiškino. Į teismą pareiškėjas kreipėsi praėjus beveik metams nuo tėvo mirties. Teismas nurodė, kad palikimo atsiradimo dieną pareiškėjas buvo sulaukęs socialiai brandaus amžiaus, byloje nėra jokių įrodymų apie pareiškėjo ypatingą psichologinę būseną, kuri galėtų sąlygoti kitokį jo neveikimo (pasyvumo) vertinimą. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas pripažino, jog neturėjimas asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir/ar kitų dokumentų, negali būti vertinamas kaip svarbios priežastys, leidžiančios praleistą terminą pareiškėjui atnaujinti, nes pareiškėjas į bylą nepateikė jokio rašytinio įrodymo, kada ir kur kreipėsi dėl dokumentų gavimo ir kiek tas procesas užtruko. Teismas sprendė, kad pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog palikimui priimti sutrukdė tuo metu sunki jo finansinė padėtis, taip pat neatitinka svarbioms termino praleidimo priežastims keliamų reikalavimų, nes pareiškėjas nenurodė, kokių finansinių išteklių būtų reikalavęs tėvo palikimo priėmimas ir kokia buvo jo finansinės padėtis mirus tėvui. Teismas konstatavo, kad byloje nenustatyta duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas V. K. po jo tėvo S. K. mirties išreiškė savo valią tėvo palikimą priimti, bet dėl vienokių ar kitokių objektyvių priežasčių negalėjo šio palikimo priimti. Įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis, CPK 3 straipsnio 1 dalis), teismas laikė, jog nenustatyta jokių svarbių priežasčių, dėl kurių pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, todėl atnaujinti tokį terminą nėra pagrindo.
Apeliaciniu skundu pareiškėjas V. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-02 sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad šiuo atveju buvo svarbu atsižvelgti į faktą, kad pareiškėjas faktiškai išreiškė savo valią priimti palikimą – kreipėsi į notarų biurą dėl palikimo priėmimo kaip pirmosios eilės paveldėtojas. Pareiškėjo kreipimosi į notarų biurą dėl palikimo priėmimo faktą pripažino suinteresuotas asmuo notarė A. A., tokį faktą pripažino ir pirmosios instancijos teismas savo sprendime. Nurodyto fakto pripažinimas reiškia tai, kad būtent nuo pareiškėjo faktinio kreipimosi į notarę momento nustojo eiti įstatymo numatytas trijų mėnesių terminas palikimui priimti. Pareiškėjo kreipimosi į notarę faktas neabejotinai reiškia pakankamai išreikštą pareiškėjo valią priimti palikimą, todėl tam tikri formalūs aspektai (tam tikrų dokumentų trūkumas, užmokesčio už notaro paslaugas nesumokėjimas ar kt.) nėra ir negali būti aplinkybėmis, kurios faktiškai panaikino paveldėtojo teisę priimti palikimą. Šių aplinkybių teismas visiškai nevertino ir neištyrė spręsdamas klausimą dėl termino atnaujinimo. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad suinteresuotas asmuo J. A. (pareiškėjo dukra) yra antrosios eilės paveldėtoja, kuriai teisė paveldėti turtą atsiranda tik esant įstatymo imperatyviai nustatytoms aplinkybėms, įtvirtintoms CK 5.11 straipsnio 2 dalyje: antros eilės įpėdiniai paveldi pagal įstatymą tiktai nesant pirmos eilės įpėdinių arba jiems nepriėmus, ar atsisakius palikimo. Šiuo atveju teismas neištyrė, ar buvo įstatyme numatytos sąlygos priimti palikimą antrosios eilės įpėdinei. Be to, pirmosios instancijos teismas visiškai nesiaiškino ir netyrė aplinkybės, kokiu pagrindu notarė A. A., turėdama informacijos, kad egzistuoja pirmosios eilės įpėdinis (pareiškėjas), išdavė paveldėjimo teisės liudijimą J. A.. Šias aplinkybes galėjo komentuoti tik notarė A. A.. Pareiškėjo į manymu, šiuo atveju teismas privalėjo apklausti notarę, kuri neabejotinai galėjo patvirtinti arba paneigti esmines šiai bylai aplinkybes, tačiau teismas notarės neapklausė, nepripažino notarės dalyvavimo byloje būtinu. Dėl aukščiau nurodytų priežasčių vertintina, kad pirmosios instancijos teismas, neapklausęs byloje notarės, neišsamiai ir paviršutiniškai išnagrinėjo bylą. Teismo išvada, jog pareiškėjas neišreiškė savo valios priimti palikimą, yra visiškai nepagrįsta.
Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto 4-ojo notarų biuro notarė A. A. atsiliepimu į pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra. Nurodo, kad V. K. dėl palikimo priėmimo kreipėsi tik žodžiu ir nepateikė tam reikalingų dokumentų: neturėjo mirties liudijimo, kuriame yra nurodomas mirusiojo asmens kodas, jo asmens tapatybės kortelė buvo sulaužyta ir neatitiko šiam dokumentui keliamų reikalavimų, todėl dėl šios priežasties nebuvo galima atlikti privalomų veiksmų paveldėjimo bylai užvesti. Pareiškėjas V. K. pažadėjo atvykti kitą kartą su visais paveldėjimo bylos užvedimui reikalingais dokumentais. Likus vienai savaitei iki LR civiliniame kodekse numatyto termino palikimui priimti pabaigos biuro darbuotojos telefonu kalbėjo su V. K. ir priminė apie artėjančio trijų mėnesių termino pabaigą kreiptis į Vilniaus m. 4-ąjį notarų biurą dėl palikimo priėmimo, tačiau įpėdinis pareiškė, kad dabar neturi pinigų ir bylos neužves. Paskutinę termino palikimui priimti dieną biuro teisininkė vėl jam skambino priminti apie termino pabaigą, tačiau V. K. atsisakė atvykti į notarų biurą ir išreikšti savo valią dėl palikimo priėmimo. Jokio rašytinio pareiškimo pareiškėjas biurui nepateikė, daugiau jokių aktyvių veiksmų dėl palikimo priėmimo ir tam, kad nebūtų praleistas įstatymo nustatytas terminas, nesiėmė. Pažymi, jog V. K. savo apeliaciniame skunde tvirtina, kad atvykus į Vilniaus m. 4-ąjį notarų biurą dėl palikimo priėmimo po savo tėvo S. K. mirties, jis buvo paprašytas pristatyti paveldimo turto VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašus. Tai yra netiesa, nes notaras pats turi galimybę prisijungti prie VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenų bazės ir privalo patikrinti mirusiojo asmens turtą registre. Nurodo, kad savo apeliaciniame skunde pareiškėjas nepagrįstai tvirtina, kad suinteresuotas asmuo – mirusiojo vaikaitė J. A. kreipėsi į Vilniaus m. 4-ąjį notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir turi paveldėjimo teisės liudijimą. Šiuo metu dėl vykstančių teisminių ginčų paveldėjimo byla yra sustabdyta ir paveldėjimo teisės liudijimas niekam nėra išduotas. Pažymi, jog V. K. nepriėmė palikimo CK. 5.50 str. nustatytu būdu, t. y. nepadavė paliko atsiradimo vietos notarui pareiškimo dėl palikimo priėmimo per įstatymo nustatytą 3 mėn. terminą. Ar jis priėmė palikimą faktiškai pradėdamas turtą valdyti, gali nustatyti tik teismas, įvertinęs visus pareiškėjo pateiktus įrodymus. Suinteresuoto asmens nuomone, šiuo atveju terminas buvo praleistas dėl paties pareiškėjo aplaidumo, kadangi pats pareiškėjas nesirūpino veiksmų, reikalingų palikimo priėmimui tinkamumu, buvo raginamas biuro darbuotojų atvykti į notarų biurą, kad nepraleistų įstatymo nustatyto termino dėl palikimo priėmimo, o taip pat buvo įspėtas apie galimas pasekmes.
Suinteresuotas asmuo J. A. atsiliepimu į pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-02 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ir teisingai nustatė, kad po tėvo mirties pareiškėjas buvo nuvykęs į notarų biurą, tačiau paaiškėjus, jog palikimo priėmimas reikalaus papildomų pastangų (sutvarkyti ar gauti atitinkamus dokumentus) ir pareikalaus papildomų išlaidų (sumokėti už notaro veiksmus), pareiškėjas daugiau jokių veiksmų notarų biure neatliko. Nors pareiškėjas nurodė, jog dokumentų tvarkymas užtruko, tačiau jokių įrodymų apie tai, kad pasikeitė savo asmens dokumentus (asmens tapatybės kortelę) ir kokių dokumentų gavimas užtruko ne dėl jo kaltės, teismui nepateikė ir nepaaiškino. Į teismą pareiškėjas kreipėsi praėjus beveik metams nuo tėvo mirties. Pažymi, jog pareiškėjas turėjo galimybę iškviesti ir apklausti notarę pirmosios instancijos teismo proceso metu, tačiau to nepadarė. Suinteresuotas asmuo nemano, kad atsirado naujų pagrindų notarei apklausti. Juolab, kad visą savo poziciją notarė išsamiai išdėstė savo atsiliepime į pareiškėjo pareiškimą. Be to, notarė neturėtų aiškintis, dėl kokių priežasčių antros eilės įpėdinei buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Nurodo, kad CK 5.11 str. 2 d. nustatyta, kad antros eilės įpėdiniai paveldi pagal įstatymą tiktai nesant pirmos eilės įpėdinių arba jiems nepriėmus ar atsisakius palikimo. CK 5.50 str. nurodo, kad pirmosios eilės įpėdinis privalo per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos paduoti palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Jam to nepadarius teisė priimti palikimą per tris mėnesius nuo tuos dienos, kai suėjo terminas pirmos eilės įpėdiniui palikimui priimti, atsiranda antros eilės įpėdiniui. Kadangi per įstatymo nustatytą terminą pareiškėjas notarei nepateikė prašymo priimti palikimą, suinteresuotam asmeniui J. A., vadovaujantis CK 5.50 str. 4 d., atsirado teisė priimti palikimą nepaisant to, kad yra pirmos eilės įpėdinis. Būtent todėl J. A. ir buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Nurodo, kad pareiškėjas savo teises dėl palikimo priėmimo įgyvendino nerūpestingai ir aplaidžiai, neveikė vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais kaip sąžiningas, atidus ir rūpestingas civilinių teisinių santykių dalyvis, kaip to reikalauja CK 1.5 str., 1.6 str., todėl nėra pagrindo pripažinti, kad CK 5.50 str. 3 d. numatytą terminą pareiškėjas praleido dėl svarbių priežasčių ir terminas palikimui priimti, vadovaujantis CK 5.57 str. 1 d., neturėjo būti atnaujinamas, dėl ko pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.
Suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsiliepimo į pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą nepateikė.
Apeliacinis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, o šio proceso paskirtis – patikrinti, ar teismas nustatė ir visapusiškai, išsamiai bei objektyviai ištyrė esmines bylos faktines aplinkybes, reikšmingas nagrinėjamai bylai, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, tinkamai aiškino ir pritaikė proceso bei materialiosios teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK263, 320 str.). Atsižvelgdamas į paminėtus kriterijus, apeliacinės instancijos teismas nagrinėja ir vertina pareiškėjo apeliacinio skundo bei suinteresuoto asmens atsiliepimų į skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nenustatyta absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Byloje kilo ginčas dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką bylose dėl CK 5.57 straipsnio 1 dalyje nurodyto pagrindo terminui palikimui priimti yra išaiškinęs, kad sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo turi būti įvertintos ne tik objektyvios aplinkybės, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007). Be to, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos gali sudaryti prielaidas terminui pratęsti, teismas turi spręsti atsižvelgdamas į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-01-31 nutartis civilinė bylos Nr. 3K-3-14/2012). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs ir tuo aspektu, kad terminas palikimui priimti gali būti pratęstas tik tokiam įpėdiniui, kuris nuo palikimo atsiradimo pradžios išreiškė norą jį priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-03-15 nutartis civilinė bylos Nr. 3K-3-103/2007).
Šioje byloje nėra ginčo, kad pareišėjas ir apeliantas V. K. išreiškė norą priimti palikimą, nes po tėvo S. K. mirties 2013-07-25 trijų mėnesių laikotarpyje kreipėsi į notarą (b.l. 38-39). Tačiau nepagrįsti ir neįrodyti apelianto argumentai, kad jis notarui padavė pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2007-09-17 įsakymu 1R-360 patvirtintų Notaro profesinės veiklos dokumentų tvarkymo, saugojimo ir perdavimo taisyklių 5 punktą notaro parengti ir gauti su jo veikla susiję dokumentai turi būti registruojami, kad būtų įrodytas jų buvimas notaro dokumentų apskaitos sistemoje, užtikrinta jų paieška ir priėjimo prie dokumentų galimybės. Taiyklių 13.2. nustato, kad pareiškimai dėl palikimo priėmimo registruojami Palikimui priimti prašymų registravimo knygoje (registre). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, kuris yra atstovaujamas advokato, nepateikė įrodymų apie pareiškimo dėl palikimo priėmimo užregistravimą pas notarą, neprašė išreikalauti iš notaro duomenis apie pareiškimo registravimą, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė, jog padavė notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CPK 178 str.).
Negalima sutikti su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai ištyrė faktines bylos aplinkybes ar jas vertino paviršutiniškai. Pirmosios isntancijos teismas nustatė, jog po tėvo mirties pareiškėjas buvo nuvykęs į notarų biurą, tačiau paaiškėjus, jog palikimo priėmimas reikalaus papildomų pastangų (sutvarkyti ar tai gauti atitinkamus dokumentus) ir pareikalaus papildomų išlaidų (sumokėti už notaro veiksmus), pareiškėjas daugiau jokių veiksmų notarų biure neatliko. Nors pareiškėjas nurodė, jog dokumentų tvarkymas užtruko, tačiau jokių įrodymų apie tai, kada pasikeitė savo asmens dokumentus (asmens tapatybės kortelę) ir kokių dokumentų gavimas užtruko ne dėl jo kaltės, teismui nepateikė ir nepaaiškino. Apeliantas nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų ir apeliacinės instancijos teismui taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą keitė asmens tapatybės kortelę, kad šios kortelės nespėjo pasikeisti ir būtent dėl šio dokumento trūkumo negalėjo pateikti pareiškimo palikimui priėmti. Pažymėtina, kad kiti apelianto nurodomi dokumentai: gimimo liudijimas, mirties liudijimas, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas buvo išduoti dar iki termino palikimui priimti pabaigos – 2013-10-25, todėl nepagrįsti apelianto argumentai, kad jis palikimo nespėjo priimti dėl pastarųjų dokumentų trūkumo (b.l. 3-8). Iš notaro paaiškinimų nustatyta, kad likus savaitei iki termino palikimui priimti pabaigos notarų biuras įspėjo pareiškėją apie termino pabaigą ir termino praleidimo pasekmės, tačiau net ir žinodamas tikrąją riekalų padėtį, pareiškėjas nebuvo apdairus ir rūpestingas, nesiėmė reikalingų teisinių veiksmų, nepadavė notarų biurui pareiškimo dėl palikimo priėmimo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad nėra pagrindo pareiškėjui pratęsti įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, nes pareiškėjas neįrodė, jog terminą praleido dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 str. 1 d.).
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ar pakeisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjas Vidas Stankevičius