Civilinė byla Nr. e2-840-464/2021
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-11219-2020-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.1.2; 3.1.7.5
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. rugsėjo 23 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Sanex invest“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,JB Investicijos“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Sanex invest“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo bei pranešimo dėl skolos įskaitymo pripažinimo negaliojančiu,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB ,,JB Investicijos“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovės UAB ,,Sanex invest“ 43 339,25 Eur skolą, 7 013,79 Eur palūkanas, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento atsakovės UAB ,,Sanex invest“ 2020 m. rugpjūčio 9 d. pranešimą dėl skolos įskaitymo, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Kauno apygardos teismas 2021 m. gegužės 3 d. sprendimu ieškovės UAB ,,JB Investicijos“ ieškinį patenkino: (1) priteisė iš atsakovės UAB ,,Sanex invest“ 43 339,25 Eur skolą, 7 013,79 Eur palūkanas, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2 653 Eur bylinėjimosi išlaidas; (2) pripažino negaliojančiu 2020 m. rugpjūčio 9 d. atsakovės UAB ,,Sanex invest“ pranešimą dėl reikalavimo įskaitymo; (3) priteisė valstybei iš atsakovės 7 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.
3. Atsakovė UAB ,,Sanex invest“ su priimtu teismo sprendimu nesutiko ir 2021 m. birželio 6 d. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašė 2021 m. gegužės 3 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
4. Tą pačią dieną atsakovė pateikė prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo arba jo mokėjimą atidėti. Nurodė, kad dėl karantino įvedimo šalyje nevykdė ūkinės veiklos, negavo pajamų, šiuo metu negali sumokėti žyminio mokesčio, todėl prašo atleisti nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo. Arba prašo atidėti šio mokesčio sumokėjimą, teigdama, kad jos turimas nekilnojamas turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), disponavimas kuriuo šiuo metu apribotas, yra vertingas, pagal atliktą vertinimą jo vertė siekia 331 400 Eur. Jei teismas nuspręstų atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, atsakovė, atnaujinusi veiklą, nurodytą turtą parduotų ir galėtų sumokėti žyminį mokestį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apygardos teismas 2021 m. birželio 4 d. nutartimi atsakovės UAB ,,Sanex invest“ prašymą patenkino iš dalies: atidėjo 680 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą iki sprendimo apeliacinės instancijos teisme priėmimo; kitą prašymo dalį atmetė ir nustatė 7 dienų terminą nuo nutarties įteikimo dienos likusios dalies, sudarančios 300 Eur, žyminiam mokesčiui sumokėti.
6. Teismas nustatė, kad už apeliacinį skundą mokėtinas žyminis mokestis yra 980 Eur, tačiau atsakovė nė dalies šio mokesčio nėra sumokėjusi.
7. Įvertinęs atsakovės su prašymu pateiktą Nekilnojamojo turto registro išrašą, pagal kurį atsakovei nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, bei šio turto vertės nustatymo pažymą, pagal kurią jo vertė yra 331 400 Eur, teismas padarė išvadą, kad atsakovės finansiniai sunkumai yra laikini, jos turtinė padėtis pasikeis, kai atnaujinusi savo veiklą nurodytą turtą ji galės parduoti.
8. Todėl sprendė, kad atsakovė šiuo metu nėra pajėgi sumokėti viso jai tenkančio mokėti žyminio mokesčio sumos, todėl dalies šio mokesčio, t. y. 600 Eur, sumokėjimą atidėjo iki bus priimtas sprendimas apeliacinės instancijos teisme.
III. Atskirojo skundo argumentai
9. Atsakovė UAB ,,Sanex invest“ atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 4 d. nutarties dalį, kuria jos prašymas atmestas, ir atidėti viso žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą arba atleisti nuo jo mokėjimo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
9.1. Teismas netinkamai įvertino atsakovės pateiktus rašytinius įrodymus, todėl nepagrįstai atidėjo tik dalies žyminio mokesčio sumokėjimą.
9.2. Nutartis nepagrįsta, nes nesuteikė atsakovei galimybės realizuoti teisę kreiptis į teismą, o tai sudaro pagrindą nutarties dalį panaikinti ir atidėti viso žyminio mokesčio sumokėjimą.
Teisėja
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl teisės kreiptis į teismą sąlygų
10. Apeliacijos dalyką nagrinėjamoje byloje sudaro teismo nutarties, kuria apeliantės UAB ,,Sanex invest“ prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo atmestas, o prašymas atidėti šio mokesčio sumokėjimą patenkintas iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau, pažymėtina, ši teisė negali būti aiškinama ir suprantama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu jo pageidaujamu būdu. Teisė kreiptis į teismą yra realizuojama specialia Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui.
12. Viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis).
13. CPK 80 straipsnio 4 dalyje aiškiai nurodyta, kad už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį (pareiškimą ypatingosios teisenos bylose).
14. Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminį mokestį, siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti galimybę nepagrįstiems reikalavimams, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. Žyminio mokesčio institutu siekiama, kad teise kreiptis į teismą būtų naudojamasi atsakingai ir ja nepiktnaudžiaujant, o teisminis procesas būtų paskutinė priemonė (lot. ultima ratio).
15. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su apeliante, kad fizinio asmens turtinė, o juridinio asmens – finansinė padėtis negali būti jo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą varžančiu veiksniu. Dėl to proceso įstatyme ir yra nustatyti teisiniai instrumentai, skirti padėti asmenims, negalintiems dėl savo turtinės padėties sumokėti įstatyme nustatyto dydžio žyminio mokesčio, faktiškai ir efektyviai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Negalėdamas atitinkamo proceso inicijavimo metu sumokėti viso už reiškiamą procesinį prašymą mokėtino žyminio mokesčio, asmuo turi teisę prašyti teismo atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo arba jį atidėti.
16. Nagrinėjamu atveju keliami tiek CPK 83 straipsnio 3 dalies, tiek ir CPK 84 straipsnio taikymo klausimai. Pagal CPK 83 straipsnio 3 dalį asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Tuo tarpu pagal CPK 84 straipsnį teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Toks prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas, o prie jo pridedami įrodymai, patvirtinantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą.
17. Visgi būtina pažymėti, kad vertindamas, ar tikrai egzistuoja faktinės prielaidos taikyti vieną iš nurodytų žyminio mokesčio mokėjimo išimčių (lengvatų), teismas turi ne tik užtikrinti protingą pusiausvyrą tarp šių institutų tikslų ir teisminės gynybos prieinamumo, bet ir užkirsti kelią nesąžiningiems bandymams išvengti žyminio mokesčio mokėjimo prievolės (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-778-464/2018; 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-788-370/2021, 11 punktas).
Dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo
18. Atskirajame skunde prašoma panaikinti skundžiamą nutartį ir patenkinti prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Tačiau apeliantė konkrečių argumentų, kodėl šioje dalyje turėjo būti priimtas kitoks, nei priėmė teismas, procesinis sprendimas nenurodė, savo atskirojo skundo argumentus išimtinai grįsdama aplinkybėmis, susijusiomis su žyminio mokesčio atidėjimo instituto taikymu. Kita vertus, ir pirmosios instancijos teismas jokių konkrečių argumentų, kodėl ši prašymo dalis atmestina, nenurodė, todėl šis skundžiamos nutarties motyvavimo trūkumas ištaisomas apeliacinės instancijos teisme (CPK 328 straipsnis, 338 straipsnis).
19. Visų pirma atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantė prašo atleisti ją nuo visos už apeliacinį skundą mokėtinos žyminio mokesčio sumos sumokėjimo, nors pagal pirmiau aptartą teisinį reglamentavimą teismui suteikta teisė atleisti tik nuo dalies jo. Taigi, šiuo aspektu toks apeliantės prašymas stokoja pagrįstumo.
20. Kaip matyti iš bylos medžiagos, prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio apeliantė grindė aplinkybėmis, susijusiomis su karantino šalyje įvedimu ir dėl to sustabdyta jos ūkine veikla, negautomis pajamomis, tačiau visiškai jokių tokius teiginius galinčių pagrįsti įrodymų į bylą neteikė.
21. Įstatymų leidėjas nėra pateikęs baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias, vertinant asmens galimybę sumokėti žyminį mokestį, turėtų būti atsižvelgiama, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtent pats teismas sprendžia, ar pateikti argumentai bei juos pagrindžiantys įrodymai yra pakankami tokiam prašymui patenkinti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad turtinę asmens padėtį apibūdina nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1540-302/2017; 2021 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-756-516/2021). Tiek asmeniui nemotyvavus prašymo, tiek nepateikus pakankamai įrodymų, patvirtinančių jo sunkią finansinę padėtį, dėl kurios jis negali sumokėti visos žyminio mokesčio sumos, toks prašymas teismo negali būti tenkinamas.
22. Apeliantė savo procesinės pareigos pagrįsti prašyme dėstomas faktines aplinkybes leistinais rašytiniais įrodymais neįvykdė, o vien jos prašyme nurodyti bendriausi duomenys apie karantino įvedimą Lietuvos Respublikos teritorijoje nesudaro pagrindo apeliantės siekiamo procesinio sprendimo priėmimui. Su atitinkamu prašymu nebuvo pateikti apeliantės finansinės atskaitomybės dokumentai (balansas, pelno / nuostolių ataskaitos), įrodymai apie darbuotojų skaičių ir jų pokyčius, iš kurių būtų galima identifikuoti jos realią (buvusią iki pandemijos ir dabar pasikeitusią) turtinę padėtį. Juo labiau kad iš viešai prieinamų duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, kad apeliantė nėra įtraukta į pandemijos paveiktų įmonių sąrašą (žr. https://www.vmi.lt/evmi/informacija-verslui).
23. Byloje nesant duomenų apie realią apeliantės finansinę būklę iki pandemijos bei jos pokyčius šiai prasidėjus ir tebesitęsiant, nėra įmanoma patikrinti apeliantės argumentų dėl jos finansinės padėties pablogėjimo, susijusio su valstybės taikytais veiklų ribojimais, atitinkamai, negalima ir išvada, kad apeliantė dėl šios priežasties neišgali sumokėti žyminio mokesčio už paduodamą apeliacinį skundą. Šiame kontekste dar kartą pažymėtina, kad vien pandemijos ar jos metu taikomų ribojimų faktas pats savaime nesukuria sąlygų CPK 83 straipsnio 3 dalyje numatytos išimties taikymui. Dėl to nėra pagrindo naikinti ar keisti skundžiamos teismo nutarties dalies, kuria apeliantės prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo buvo atmestas kaip nepagrįstas.
Dėl žyminio mokesčio atidėjimo
24. Nesutiktina su apeliantės pozicija dėl netinkamo bylos įrodymų įvertinimo, sprendžiant dėl jos prašymo atidėti viso žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą, ir dėl teisės kreiptis į teismą apribojimo, atidėjus tik dalies šio mokesčio mokėjimą.
25. Žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo instituto tikslas – prievolės sumokėti žyminį mokestį nukėlimas tam tikram terminui, todėl šio instituto taikymas yra tikslingas tik tuo atveju, jei asmuo dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio kreipimosi į teismą dieną, tačiau bus pajėgus atlikti šią pareigą per ilgesnį laiko tarpą. Tokiu būdu asmeniui sudaroma galimybė iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo surinkti reikiamą sumokėti sumą. Šios nuostatos yra laikomasi ir teismų praktikoje, kurioje numatyta, kad jeigu asmens turtinė padėtis žyminio mokesčio mokėjimo metu yra komplikuota, bet yra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku sunki turtinė padėtis gali pagerėti, žyminio mokesčio mokėjimas gali būti atidėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017, 2018 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1445-236/2018; 2020 m. rugpjūčio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1299-798/2020, 22 punktas; 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-697-370/2021, 22 punktas).
26. Prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą padavusiam asmeniui tenka pareiga pateikti ne tik kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą, bet ir įrodymus, kad sprendimo priėmimo dienai jis žyminį mokestį, jei ieškinys / apeliacinis skundas bus atmestas, sumokėti galimybę turės (CPK 84 straipsnis, 178 straipsnis).
27. Įstatyme nėra numatyta, kokio dydžio dalį žyminio mokesčio teismas gali atidėti, tai palikta paties teismo diskrecijai. Tačiau visais atvejais mokėtino dydžio nustatymas turėtų ne riboti, o suteikti asmeniui galimybę kreiptis į teismą ir ginti savo interesus, kita vertus, kartu žyminis mokestis turi būti toks, kad saugotų kitą proceso šalį nuo galimo piktnaudžiavimo teisėmis.
28. Pirmosios instancijos teismas įvertino apeliantės pateiktą įrodymą apie jai priklausantį nekilnojamą turtą bei jo vertę, padarė išvadą, kad jį pardavusi apeliantė galės sumokėti atidėtą žyminio mokesčio dalį, jei tam bus procesinis pagrindas. Teismo nutartimi apeliantei atidėtas 600 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas iki sprendimo apeliacinės instancijos teisme priėmimo. Atskirojo skundo argumentai ir byloje esantys įrodymai nesudaro pagrindo spręsti, kad šis klausimas (atidėtinos žyminio mokesčio dalies nustatymas) buvo išspręstas neteisingai ar kad apeliantei turėtų būti atidėta didesnė mokėtino už apeliacinį skundą žyminio mokesčio dalis.
29. Apeliantė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jos turtinė padėtis yra tokia bloga, jog ji, veikiantis juridinis asmuo, nėra finansiškai pajėgi sumokėti pirmosios instancijos teismo nustatytos nedidelės žyminio mokesčio dalies. Įvertinus apeliantės už apeliacinio skundo padavimą mokėtino žyminio mokesčio dydį (980 Eur) bei teismo nustatytą mokėtino žyminio mokesčio dalį (300 Eur), matyti, kad teismas ją įpareigojo sumokėti tik 31 proc. už šio skundo padavimą mokėtino žyminio mokesčio sumos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atidėjus didesnės dalies ar net viso žyminio mokesčio sumokėjimą būtų paneigti tikslai, kurių siekia įstatymų leidėjas, numatydamas pareigą sumokėti žyminį mokestį, bei nebūtų užtikrinta bent minimali ieškovo apsauga nuo nepagrįsto bylinėjimosi.
30. Papildomai pasisakant dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su CPK 5 straipsnyje įtvirtintu konstituciniu teisminės gynybos prieinamumo principu, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas, pažymėtina, kad ši asmens teisė nėra absoliuti ir negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, be kita ko, nesumokėjus įstatymo nustatyto dydžio žyminio mokesčio, nebent aiškiai identifikuojamos sąlygos taikyti kurią nors žyminio mokesčio lengvatą. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinama CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme įtvirtintų ieškinio pareiškimo procesinės tvarkos, jo formos ir turinio reikalavimų. Šiuo atveju apeliantės teisė užtikrinta atidėjus jai didžiosios dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą.
31. Taigi, darytina išvada, kad apeliantės prašymai, susiję su žyminiu mokesčiu, pirmosios instancijos teisme buvo išspręsti teisingai. Kadangi atskirojo skundo nagrinėjimo dieną jau yra pasibaigęs skundžiama nutartimi nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, apeliantei, siekiant bylos proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis) nustatomas naujas terminas Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 4 d. nutarties reikalavimams įvykdyti, išaiškinant, kad žyminio mokesčio sumokėjimo dokumentai turi būti pateikti pirmosios instancijos teismui.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Sanex invest“ terminą iki 2021 m. spalio 8 d. (įskaitytinai) šioje Kauno apygardos teismo nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti – sumokėti už paduodamą apeliacinį skundą 300 Eur žyminį mokestį valstybei.
Teisėja Dalia Kačinskienė