Teisėja Aurelija Naujokienė Baudž. byla Nr. 1A-565-579/2011; Pranešėjas Evaldas Gražys (Proceso Nr. 1-22-1-00672-2010-4);
Procesinio sprendimo kategorija:
2.4.7.
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. gruodžio 16 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Evaldo Gražio, teisėjų Reginos Cemnolonskienės, Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorei Kristinai Mockienei, nuteistajam R. D., jo gynėjui advokatui Edgarui Pauliui Staniukaičiui, nukentėjusiajai J. K.-D, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios J. K.-D. ir nuteistojo R. D. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 23 d. nuosprendžio, kuriuo R. D. nuteistas pagal BK 138 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant per 6 mėnesius neatlygintinai išdirti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė :
R. D. nuteistas pagal BK 138 str. 1 d., už tai, kad jis 2010-07-05, apie 21 val. būdamas namo Gebenių g. 8, Kaune, kieme, viena ranka sugriebdamas J. K.-D. už rankos, kita – už plaukų, bandydamas nukentėjusiąją nutempti į minėto gyvenamojo namo vonios kambarį, purtė ją, o apie 21.20 val., jėga nutempęs nukentėjusiąją į vonios kambarį, prileido į vonią vandens ir po to, panaudodamas fizinę jėgą, įstūmė nukentėjusiąją į vonią ir viena ranka suėmęs jai už kaklo srities, o kita smogdamas ne mažiau 19 smūgių į įvairias kūno vietas, pradėjo skandinti, ne kartą panardindamas nukentėjusiąją į vandenį, tuo padarydamas nukentėjusiajai J. K.-D. galvos sumušimą su poodinėmis kraujosruvomis dešinės akies vokuose, kaktoje, su kraujosruva apatinėje lūpoje, su lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimu, poodines kraujosruvas kairiame dilbyje, kairėje šlaunyje, kairėje blauzdoje, dešinėje blauzdoje, nugaroje, t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Apeliaciniu skundu J. K.-D. prašo panaikinti skundžiamą nuosprendį ir pripažinti R. D. kaltu pagal BK 139 str. 1 d. bei bylą nutraukti BK 38 str. pagrindu, atleidžiant R. D. nuo baudžiamosios atsakomybės. Nukentėjusioji skunde teigia, kad nuteistasis nesiekė tyčia sukelti jai fizinio skausmo ar sužaloti ją ir visas kraujosruvas jai padarė dėl neatsargumo, nes jos kūnas yra jautrus ir nuo menkiausio susitrenkimo atsiranda kraujosruvos. Tai ji nurodė ir teisme, tačiau šios aplinkybės vertintos nebuvo. Apeliantė teigia, kad su R. D. susitaikė, jam atleido, jokių pretenzijų neturi, todėl sutinka ir prašo bylą nutraukti BK 38 str. pagrindais.
Apeliaciniu skundu R. D. prašo panaikinti skundžiamą nuosprendį ir jį pripažinti kaltu pagal BK 139 str. 1 d. bei bylą nutraukti BK 38 str. pagrindu, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Nuteistasis skunde teigia, kad viso bylos tyrimo metu nuosekliai neigė savo kaltę, tačiau pripažino aplinkybę, jog galėjo nukentėjusiajai sukelti fizinį skausmą ir sužaloti ją tik dėl neatsargumo, bet jo veiksmuose tyčios nebuvo, todėl jis galėjo padaryti nusikalstamą veiką pagal BK 139 str. 1 d. Apeliantas nurodo, kad įvykio dieną tarp jo ir tuo metu dar buvusios jo sutuoktinės J. K.-D. namo kieme įvyko „žodinis konfliktas“, nes ji grįžo namo išgėrusi. Po to abu įėjo į namo vidų, jos už plaukų netempė, tačiau stumdė, laikė už rankų, o dar vėliau „nugrūdo“ į antrą aukštą, kuriame yra vonios kambarys, kad palindusi po dušu kiek prablaivėtų. Skundo autorius teigia, kad jos nelydėjo, žmona vonioje pyko, trankėsi, o išgirdęs bumbtelėjimą ir nuėjęs pasižiūrėti rado ją nukritusią, todėl pakėlė nukentėjusiąją. Jis pripažino, kad J. K.-D. kairiajame dilbyje mėlynės galėjo atsirasti nuo „sugriebimų“ ir laikymų, kai jie susistumdė pirmajame namo aukšte, o jokių kitų sužalojimų nepadarė. Apeliantas pažymi, kad ant J. K.-D. kūno jau buvo mėlynių iš anksčiau, t.y. prieš kelias dienas iki įvykio ji buvo nukritusi.
Skunde teigiama, kad nukentėjusioji konkrečiai ir tiksliai nurodė, jog kumščiais jos niekas nemušė. Be to, byloje esanti ekspertės išvada dėl sužalojimų atsiradimo laiko ir aplinkybių yra nevienareikšmė, jos išvados yra tik tikėtinos, ne kategoriškos, bei nepaneigia R. D. nurodytų įvykio aplinkybių, o visos abejonės yra vertintinos būtent kaltinamojo naudai.
R. D. manymu, jo veika turėjo būti kvalifikuota pagal BK 139 str. 1 d., nes jis jokių smūgių nesudavė, nesiekė tyčia sukelti nukentėjusiajai fizinio skausmo ar ją sužaloti - įvyko susistumdymas, ją laikė suėmęs už rankų, ko pasėkoje ant jos kairiojo dilbio bei kitur ir galėjo atsirasti poodinės kraujosruvos ir dėl šių aplinkybių pripažino savo kaltę. Apeliantas nurodo, kad nukentėjusioji su juo susitaikė, jam atleido, jokios žalos ji neprašo atlyginti ir sutinka, kad byla būtų nutraukta BK 38 str. pagrindais, tačiau tai pirmosios instancijos teisme nebuvo aptarta.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusioji, nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinius skundus tenkinti, o prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.
Nukentėjusiosios J. K.-D. ir nuteistojo R. D. apeliaciniai skundai atmetami.
Neišeidama už apeliacinių skundų ribų, teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduoti apeliaciniai skundai ( BPK 320 str. 3 d.).
Nors nukentėjusioji apeliaciniame skunde prašo pripažinti R. D. kaltu pagal BK 139 str. 1 d. bei bylą nutraukti BK 38 str. pagrindu, atleidžiant R. D. nuo baudžiamosios atsakomybės, (nuteistasis taip pat prašo jo veiksmus perkvalifikuoti pagal BK 139 str. 1 d., bei bylą nutraukti BK 38 str. pagrindu), tačiau šiuo atveju tokio straipsnio nuostatų taikymui R. D. atžvilgiu pagrindo nėra.
Nuteistasis skundžiasi dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir nurodo, jog galėjo nukentėjusiajai sukelti fizinį skausmą ir sužaloti ją tik dėl neatsargumo, bet jo veiksmuose tyčios nebuvo, todėl jis galėjo padaryti nusikalstamą veiką pagal BK 139 str. 1 d. Apeliantas teigia, kad įvykio dieną tarp jo ir tuo metu dar buvusios jo sutuoktinės J. K.-D. įvyko konfliktas, nes ji grįžo namo išgėrusi. Jos už plaukų netempė, tačiau stumdė, laikė už rankų, o dar vėliau „nugrūdo“ į antrą aukštą, kuriame yra vonios kambarys, kad palindusi po dušu kiek prablaivėtų. Jis pripažino, kad J. K.-D. kairiajame dilbyje mėlynės galėjo atsirasti „nuo sugriebimų“ ir laikymų, kai jie susistumdė pirmajame namo aukšte, o jokių kitų sužalojimų nepadarė. Apeliantas pažymi, kad ant J. K.-D. kūno jau buvo mėlynių iš anksčiau.
BK 138 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už tyčinį nesunkų sveikatos sutrikdymą, už kurį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo.
Byloje nustatyta, kad 2010 m. liepos 5 d. apie 21 val. R. D. panaudojo prieš J. K.-D. fizinį smurtą ir pagal nustatytas šios bylos aplinkybes padarė nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą. Specialisto išvadoje Nr. G2175/10(02) nurodoma, kad J. K.-D. konstatuotas galvos sumušimas su poodinėmis kraujosruvomis dešinės akies vokuose, kaktoje, su kraujosruva apatinėje lūpoje, su lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimu, poodinės kraujosruvos kairiame dilbyje, kairėje šlaunyje, dešinėje šlaunyje, kairėje blauzdoje, dešinėje blauzdoje, nugaroje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus aukščiau nurodytas sritis ir galėjo būti padaryti tiriamosios nurodytu laiku, t.y. 2010-07-05. Galvos sumušimas su lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimu atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 parų.
Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų, 2010-07-05 vakare įvyko konfliktas tarp sutuoktinių R. D. ir J. K.-D. Nors savo apeliaciniame skunde nukentėjusioji (taip pat ir nuteistasis) ir nurodo, kad R. D. jai sužalojimus padarė tik dėl neatsargumo, nes jos kūnas jautrus ir reaguoja į bet kokį sutrenkimą, tačiau toks jos skundo argumentas nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje pati nukentėjusioji J. K.-D. patvirtino, kad nuteistasis minėtą vakarą ją ne tik tampė, stumdė ir trankė, bet ir vartojo smurtą (mušė). Ji patvirtino, kad teisingi jos parodymai, kuriuos ji iš karto po įvykio davė tyrėjui ir ikiteisminio tyrimo teisėjui, tik būdama susijaudinusi, ji gal kiek padidino suduotų smūgių skaičių. O iš šių parodymų matyti, jog R. D. ją ne tik tąsė už plaukų, purtė, bet ir, įstūmęs į vonią, prileistą vandens, mušė, suduodamas smūgius į įvairias kūno vietas – prakirto lūpą, taip pat trankė ją (galvą, kūną) į vonią (b.l. 16-17, 19-23). Netikėti šiais parodymais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo. Kad apeliantas (R. D.) yra linkęs smurtauti, ne kartą vartojo J. K.-D. atžvilgiu fizinį smurtą nurodė ir pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja A. V. (apeliantų kaimynė), taip pat pati J. K.-D. Atkreiptinas dėmesys, kad ir medicininių dokumentų išraše (b.l. 36) užfiksuota, jog J. K.-D, pristatyta į gydymo įstaigą, nurodė, kad buvo sumušta vyro, skandinama. Iš specialisto išvados, taip pat specialistės paaiškinimo pirmosios instancijos teisme matyti, kad apeliantei J. K.-D. nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlė galvos sumušimas su lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimu (kiti sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą).
Sveikatos sutrikdymą sudaro neteisėtas kito asmens sveikatos sutrikdymas. Tai pasireiškia pavojinga kito žmogaus sveikatai veika. Be to turi atsirasti padariniai, tai yra žmogaus sveikatos sutrikdymas, ir turi būti priežastinis ryšys tarp pavojingos veikos ir kilusių žalingų padarinių. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad būtent R. D. nesunkiai sužalojo J. K. -Dzikienės sveikatą. Iš ištirtų įrodymų akivaizdu, kad visi sužalojimai buvo padaryti dėl fizinio-smurtinio poveikio į nukentėjusiosios kūną. Ir toks poveikis buvo padarytas neteisėtais smurtiniais R. D. veiksmais – dėl smūgių sudavimo J. K.-Dzikienei, jos trankymo vonioje. Būtent dėl suduotų smūgių, galvos trankymo ir atsirado nesunkus sveikatos sutrikdymas – galvos sumušimas su lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimu. Akivaizdu, kad paminėtas poveikis buvo tyčinis – R. D. sąmoningai, veikdamas neapibrėžta netiesiogine tyčia padarė apeliantei nustatytus sužalojimus.
Kolegija pažymi, kad pasirinkdamas smurtinį veikimo būdą, R. D. suvokė, kad jo veika būtinai sukels baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius, tik nedetalizavo jų išraiškos laipsnio. Nelogiška būti abejingam ar nenorėti sukelti nukentėjusiajam baudžiamajame įstatyme numatytų pavojingų padarinių, jeigu apelianto pasirinktas veikimo būdas neabejotinai šiuos padarinius (bent jau sveikatos sutrikdymą) sukels. Tokiu būdu R. D. padaryti nusikalstami veiksmai kvalifikuojami tinkamai, ir negali būti vertinami pagal BK 139 str. 1 d. Todėl apeliantų skundų argumentai dėl veikos perkvalifikavimo į nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo atmestini.
BK 38 straipsnio, reglamentuojančio atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, 1 dalyje yra išdėstytos privalomos sąlygos, kurioms esant asmeniui gali būti taikomos šio straipsnio nuostatos.
Šioje byloje nenustatyta pagrindų, numatytų BK 38 str. 1 d. 1 punkte, kuriame numatytas kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką. Prisipažinimas yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas, duodant tyrimo ir teisingumo vykdymo institucijoms teisingus parodymus savo noru. Tuo tarpu šioje byloje tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apylinkės bei apeliacinės instancijos teismo posėdžių metu R. D. savo kaltės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 str. 1 d., apskritai nepripažino. Be to, negalima laikyti, kad yra pagrindo manyti, jog nuteistasis nedarys naujų nusikalstamų veikų. R. D. praeityje daug kartų baustas įvairiomis administracinėmis nuobaudomis, ne pirmą kartą konfliktavo šeimoje, o šių konfliktų metu vartojo smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu. Todėl, kolegijos nuomone, nėra ir BK 38 str. 1 d. 4 punkte numatytos sąlygos.
Taigi, nors R. D. padarytas nusikaltimas ir priskiriamas prie nesunkių, dėl ko už tokio nusikaltimo padarymą formaliai yra galimas BK 38 str. nuostatų taikymas, tačiau nesant visų privalomų šio straipsnio 1 d. nurodytų sąlygų (šiuo atveju – dviejų), tokio straipsnio nuostatos nuteistojo atžvilgiu negali būti taikomos.
Skundžiamas nuosprendis R. D. atžvilgiu yra teisingas, paskirtoji bausmė adekvati padarytai nusikalstamai veikai, todėl panaikinti nuosprendį kaip to prašoma nukentėjusiosios ir nuteistojo apeliaciniuose skunduose pagrindo nėra.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
n u t a r i a :
nukentėjusiosios J. K.–D. ir nuteistojo R. D. apeliacinius skundus atmesti.
Kolegijos pirmininkas Evaldas Gražys
Teisėjai : Regina Cemnolonskienė
Kęstutis Dargužis