Civilinė byla Nr. 2A-366-567/2023

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00708-2012-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.1; 2.6.10.5.2.1; 2.6.10.5.2.17

(S)

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. birželio 29 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Neringos Švedienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Žilvino Terebeizos ir Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės SEB banko ir atsakovų Š. K. (S. K.), L&M International Trading Ltd apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 21 d. sprendimo, ieškovės akcinės bendrovės SEB banko apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 11 d. papildomo sprendimo ir atsakovų Š. K. bei L&M International Trading Ltd atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės SEB banko ieškinį atsakovams bankrutavusiai akcinei bendrovei „VINGRIAI“, Č. K., Š. K. ir L&M International Trading Ltd dėl nuostolių atlyginimo.

                

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „SEB lizingas“ (teisių ir pareigų perėmėja – ieškovė AB SEB bankas) 2012 m. balandžio 2 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu (CBP-369) prašydama priteisti iš atsakovės AB „VINGRIAI“ 631 944,75 Lt dydžio žalos atlyginimą, solidariai iš AB „VINGRIAI“ ir Č. K. 199 561,50 Lt žalos atlyginimą. Ieškinys iš esmės buvo grindžiamas tuo, kad, nutraukus patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), finansinio lizingo sutartį tarp AB „SEB lizingas“ ir UAB „Pramonės pastatų valdymas“, remiantis 2007 m. kovo 16 d. trišaliu susitarimu tarp AB „SEB lizingas“, UAB „Pramonės pastatų valdymas“ ir AB „VINGRIAI“, nustojo galioti ir patalpų nuomos sutartis tarp UAB „Pramonės pastatų valdymas“ ir AB „VINGRIAI“, faktiškai patalpomis naudojosi AB „VINGRIAI“. Tačiau patalpos AB „SEB lizingas“ perduotos nebuvo. Nuostolių sumą sudaro negautas nuomos mokestis už AB „SEB lizingas“ priklausančias ir neperduotas patalpas už laikotarpį nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2012 m. kovo 1 d. Ieškinys priimtas, iškelta civilinė byla Nr. 2-4307-619/2012 (vėliau suteikti Nr. 2-1504-619/2019, Nr. 2-252-619/2020, Nr. 2-98-432/2021).

2.       Ieškovė AB SEB bankas (toliau – ir bankas) 2016 m. gruodžio 20 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu (CBP-28020) prašydama priteisti solidariai iš atsakovų L&M International Trading Ltd, Š. K., AB „VINGRIAI“ ir Č. K. 1 988 623 Eur, tačiau iš AB „VINGRIAI“ neviršijant 1 487 030 Eur, iš Č. K. neviršijant 816 123 Eur. Ieškinys priimtas, iškelta civilinė byla Nr. e2-6883-562/2016 (vėliau suteikti Nr. e2-1067-640/2019, Nr. 2-242-640/2020, Nr. e2-1790-562/2021).

3.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. kovo 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-242-640/2020 ieškovės AB SEB banko ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovei: (1) solidariai iš atsakovų AB „VINGRIAI“ ir Č. K. 462 477,82 Eur nuostolių atlyginimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas, tačiau iš atsakovo Č. K. neviršijant 213 460 Eur; (2) subsidiariai iš atsakovų Š. K. ir L&M International Trading Ltd 615 708,62 Eur nuostolių atlyginimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas; (3) lygiomis dalimis iš atsakovų 5 593 Eur žyminį mokestį ir 5 712 Eur bylinėjimosi išlaidas, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 2 826,25 Eur; (4) priteisė iš atsakovų po 15,78 Eur dokumentų įteikimo išlaidų valstybei; (5) kitą ieškinio dalį atmetė.

4.       Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. 2-252-619/2020) buvo sustabdyta nagrinėjama civilinė byla iki įsiteisės Vilniaus apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-242-640/2020 pagal ieškovės AB SEB bankas ieškinį atsakovams AB „VINGRIAI“, Č. K. L&M International Trading Ltd ir Š. K. dėl nuostolių atlyginimo.

5.       Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. vasario 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-67-464/2021 Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 30 d. sprendimo dalį, kuria ieškovei AB SEB bankui iš atsakovės AB „VINGRIAI“ priteistas nuostolių atlyginimas, panaikino ir šią civilinės bylos dalį nutraukė. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 30 d. sprendimo dalį, kuria nustatytas nuostolių, priteistų ieškovei AB SEB bankui iš solidaraus atsakovo Č. K. ir subsidiariųjų atsakovų Š. K. bei L&M International Trading Ltd, dydis ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, panaikino ir šią bylos dalį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

6.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. gruodžio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-421/2021 Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 18 d. nutarties dalį, kuria panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 30 d. sprendimo dalis, kuria nustatytas nuostolių atlyginimo, priteisto ieškovei AB SEB bankui iš solidariojo atsakovo Č. K. ir subsidiariųjų atsakovų Š. K. bei L&M International Trading Ltd, dydis, paskirstytos bylinėjimosi išlaidos ir ši bylos dalis perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, pakeitė ir ją išdėstė taip: panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 30 d. sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kitą Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 18 d. nutarties dalį paliko nepakeistą.

7.       Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės 2021 m. gruodžio 31 d. nutartimi civilinė byla Nr. e2-1790-562/2021 buvo prijungta prie civilinės bylos Nr. 2-98-432/2021.

8.       Vilniaus apygardos teismas, atsižvelgdamas į kasacinio teismo nutartį, 2022 m. vasario 28 d. nutartimi ieškovei AB SEB bankui nustatė terminą ieškinio trūkumams šalinti ir įpareigojo nurodyti ir pateikti įrodymus, kada AB „VINGRIAI“ finansinė būklė tapo tokia (nemokumas), kad atsirado jos vadovo fiduciarinė pareiga kreditoriams, kada ši pareiga buvo pažeista ir kiek ji lėmė įmonės negalėjimą atsiskaityti su ieškove; individualiai nurodyti ir pateikti įrodymus, kokie būtent ir kaip bendrovės akcininko L&M International Trading Ltd veiksmai lėmė žalos ieškovei atsiradimą.

9.       Ieškovė 2022 m. kovo 29 d. pateikė prašymą dėl trūkumų šalinimo (DOK-11837), kuriame nurodė, kad AB „VINGRIAI“ 2010 m. sausio 1 d. faktiškai buvo nemoki. Atsakovas Č. K., kaip AB „VINGRIAI“ vadovas, ėmėsi nesąžiningų veiksmų, kurie buvo nukreipti prieš banką, siekiant užkirsti kelią bankui atgauti patalpas: neužtikrino įstatyminės pareigos vykdymo, kad AB „VINGRIAI“ veiktų teisėtai – teismų sprendimais konstatuota, kad AB „VINGRIAI“ nesąžiningai ir neteisėtai savo veikloje naudojo svetimą turtą, tam neturėdami teisinio pagrindo; AB „VINGRIAI“ nemokant mokesčio už patalpų naudojimą, o AB „VINGRIAI“ finansinei padėčiai blogėjant, didėjant skoloms, suprato, kad AB „VINGRIAI“ negalės atsiskaityti su banku, todėl bankui neabejotinai bus padaryta žala; atsakovas Č. K., kaip bendrovės vadovas, inicijavo civilines bylas, kuriose AB „VINGRIAI“ reikalavimai buvo atmesti. Bylose AB „VINGRIAI“ prašymu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kurios ribojo banko teisę atgauti patalpas; atsakovas Č. K. nepagrįstai inicijavo restruktūrizavimo procesus.

10.       L&M International Trading Ltd ir Š. K. piktnaudžiavo teise į teisminę gynybą, inicijuodami nepagrįstus teisminius procesus prieš banką, kurių metu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, darančios bankui žalą.

11.       L&M International Trading Ltd piktnaudžiavo teise į teisminę gynybą ir imitavo siekį atkurti įmonės mokumą, nepagrįstai inicijuodamas 3 restruktūrizavimo bylas: dvi iš jų buvo nutrauktos, nepateikus restruktūrizavimo plano, o trečioji nutraukta, nes restruktūrizavimo planas neatitiko keliamų reikalavimų.

12.       Ieškovė AB SEB bankas 2022 m. liepos 21 d. (DOK-26523) patikslino ieškinio reikalavimus ir prašė priteisti ieškovei 562 991 Eur solidariai iš atsakovų Č. K., Š. K. ir L&M International Trading Ltd, apribojant atsakovo Č. K. atsakomybę 413 394 Eur, atsakovo Š. K. atsakomybę – 393 204 Eur. Kadangi AB „VINGRIAI“ Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 5 d. sprendimu buvo pripažinta pasibaigusia likvidavimu dėl bankroto, 2020 m. lapkričio 4 d. išregistruota iš Juridinių asmenų registro ir negalimas jos teisių perėmimas, prašė civilinę bylą atsakovės AB „VINGRIAI“ atžvilgiu nutraukti.

13.       Ieškovė nurodė, kad tarp atsakovės AB „VINGRIAI“, kurios vadovas buvo atsakovas Č. K., ir UAB „Pramonės pastatų valdymas“, kuriai atstovavo atsakovas Č. K., 2005 m. rugsėjo 6 d. buvo sudaryta negyvenamųjų patalpų, (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis. Kadangi UAB „Pramonės pastatų valdymas“ turėjo finansinių sunkumų, 2007 m. kovo 16 d. UAB „Pramonės pastatų valdymas“ sudarė finansinio lizingo sutartį, pagal kurią bankas įsigijo patalpas ir perdavė jas naudotis UAB „Pramonės pastatų valdymas“. Tokiu būdu buvo finansuojama UAB „Pramonės pastatų valdymas“ veikla. Tą pačią dieną (2007 m. kovo 16 d.) UAB „Pramonės pastatų valdymas“, AB „VINGRIAI“ ir AB SEB bankas sudarė papildomą trišalį susitarimą, kuriame sulygo, kad AB SEB bankui nutraukus patalpų lizingo sutartį, tuo pat metu pasibaigs ir nuomos sutartis. Faktiškai patalpomis naudojosi AB „VINGRIAI“. Lizingo sutartis buvo pažeista ir nutraukta dėl esminio lizingo sutarties pažeidimo. UAB „Pramonės pastatų valdymas“ sutiko atlaisvinti patalpas ir perduoti jas bankui iki 2010 m. sausio 30 d., bankas suteikė beveik 4 mėnesių terminą atlaisvinti jam priklausančias patalpas ir grąžinti jas bankui, šią pareigą turėjo vykdyti ir AB „VINGRIAI“ pagal tarp šalių sudarytą trišalį susitarimą. Ieškovė prašo priteisti nuostolius, kuriuos sudaro už patalpų nuomą negautos pajamos, kurias ieškovė būtų gavusi, jei atsakovai būtų laiku grąžinę patalpas.

14.       AB „VINGRIAI“, Č. K., L&M International Trading Ltd ir Š. K. veiksmai buvo nukreipti prieš banką, siekiant neatlygintinai naudotis banko turtu. Bankas buvo vienintelis ir teisėtas patalpų savininkas, o AB „VINGRIAI“ neturėjo teisinio pagrindo neatlygintinai naudotis banko turtu. Atsakovai Č. K., L&M International Trading Ltd ir Š. K. suprato ir žinojo, kad bendrovė AB „VINGRIAI“ neteisėtai naudojosi banko turtu, pažeisdami banko teisę savo nuožiūra valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti.

15.       Č. K., L&M International Trading Ltd ir Š. K. pažeidė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 38 straipsnio 3 dalyje nustatytas pareigas. Č. K., L&M International Trading Ltd ir Š. K. pažeidė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir jos sistemingai nevykdė. AB „VINGRIAI“, Č. K., L&M International Trading Ltd ir Š. K. piktnaudžiavo teise į teisminę gynybą, inicijuodami nepagrįstus teisminius procesus prieš banką, kurių metu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, darančios bankui žalą. Č. K., L&M International Trading Ltd ir Š. K. piktnaudžiavo teise į teisminę gynybą, pateikdami teismui net 6 prašymus dėl restruktūrizavimo bylų iškėlimo, visos bylos buvo nutrauktos, o AB „VINGRIAI“ faktinė padėtis ženkliai pablogėjo.

16.       Ieškovės teigimu, bendrovės vadovas Č. K. privalėjo vykdyti fiduciarines pareigas, veikti sąžiningai ir savo veiksmais (neveikimu) nedaryti žalos bankui. Pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį, prastėjant bendrovės finansinei padėčiai Č. K. turėjo atsižvelgti ne tik į bendrovės, bet ir kreditorių (banko) interesus. Kasacinis teismas išaiškino, kad, siekiant sutrukdyti vykdyti nesąžiningas verslo schemas, įstatyme įtvirtinamos kreditorių interesų apsaugos priemonės, viena iš jų – galimybė taikyti bendrovės vadovui civilinę atsakomybę. Č. K. padarytos žalos dydis yra 413 394 Eur (451 818 Eur nuomos mokestis minus 38 424 Eur, kuriuos sudaro nekilnojamojo turto, žemės nuomos ir draudimo mokesčiai). Č. K. sukeltos žalos laikotarpis yra nuo 2010 m. vasario 1 d. iki 2014 m. liepos 1 d., kai Č. K. nustojo eiti AB „VINGRIAI“ vadovo pareigas.

17.       L&M International Trading Ltd, kaip AB „VINGRIAI“ akcininkas, privalėjo elgtis sąžiningai, savo veiksmais (neveikimu) nedaryti žalos bankui. Ieškovės teigimu, atsakovas pažeidė CK 1.5 straipsnio 1 dalį, 2.50 straipsnio 3 dalį, 6.248 straipsnio 3 dalį. L&M International Trading Ltd padarytos žalos dydis yra 562 991 Eur (615 708 Eur minus 52 717 Eur nekilnojamojo turto, žemės nuomos ir draudimo mokesčiai), žalos laikotarpis skaičiuojamas nuo 2010 m. vasario 1 d. iki 2015 m. lapkričio 1 d.

18.       Atsakovas Š. K. buvo UAB „Pramonės pastatų valdymas“ tiesioginis akcininkas, kuriam priklausė 100 proc. akcijų. Š. K. taip pat yra AB „VINGRIAI“ akcininko – L&M International Trading Ltd – vadovas bei vienintelis akcininkas. Būtent Š. K. buvo viso verslo faktinis naudos gavėjas ir asmuo, kuris kontroliavo tiek UAB „Pramonės pastatų valdymas“, tiek AB „VINGRIAI“ veiklą, darė įtaką bendrovių valdyme per valdymo organus bei tiesiogiai priėmė strateginius sprendimus. Š. K. sukelta žala yra 393 204 Eur (431 623 Eur minus 38 418,46 Eur nekilnojamojo turto, žemės nuomos ir draudimo mokesčiai). Š. K. savo veiksmais prisidėjo prieš žalos atsiradimo, kai tiesiogiai inicijavo nepagrįstus teisminius procesus, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis siekė bankui užkirsti kelią atgauti patalpas, taip pat atliko kitus nesąžiningus ir neteisėtus veiksmus. Laikinosios apsaugos priemonės Š. K. iniciatyva pradėtoje byloje galiojo nuo 2011 m. gruodžio 22 d. iki 2016 m. sausio 8 d., Ieškovė padarytą žalą skaičiuoja už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2015 m. lapkričio 1 d., o padarytą žalą vertina 393 204 Eur.

19.       Atsakovas Č. K. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovas Č. K. ieškovei priklausančias patalpas priėmė saugoti ne asmeniškai, o kaip AB ,,VINGRIAI“ vadovas. Pažymėjo, kad Vilniaus miesto 4 apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal AB „VINGRIAI“ prevencinį ieškinį AB „SEB lizingas“ dėl uždraudimo nutraukti patalpų nuomos sutartį ir iškeldinti BAB ,,VINGRIAI“ (civilinės bylos Nr. 2-155-807/2012). Minėto ieškinio reikalavimams užtikrinti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 13 d. nutartimi, kuri buvo palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-362-565/2012, AB „SEB lizingas“ uždraudė iškeldinti AB ,,VINGRIAI“ iš patalpų ar imtis kitų veiksmų, kuriais AB ,,VINGRIAI“ būtų trukdoma patalpose vykdyti ūkinę komercinę veiklą ar patekti į šias patalpas, apie iškeldinimą AB „VINGRIAI“ raštu neinformavus prieš 18 mėnesių. Taigi, AB ,,VINGRIAI“ veiksmai, neišsikeliant iš patalpų, negali būti pripažinti neteisėtais, nes jie vykdė nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, o atsakovas nei užėmė patalpų, nei jas naudojo, nei turėjo pareigą jas perduoti ieškovei, todėl taip pat neatliko neteisėtų veiksmų. Be kita ko, atsakovo elgesys negalėjo sukelti ieškovei žalos. Be to, atsakovo teigimu, ieškovė nebūtų galėjusi išnuomoti patalpų, kadangi patalpoms buvo taikomos teismo laikinosios apsaugos priemonės ir patalpos buvo pavestos saugoti AB ,,VINGRIAI“.

20.       Atsakovas L&M International Trading Ltd atsiliepime nurodė, kad ieškinys nepagrįstas ir turi būti atmestas. Teigė, kad yra užsienio valstybėje registruotas subjektas, todėl pagal 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo bei vykdymo 4 straipsnio 1 dalies bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 29 straipsnio nuostatas, ieškinys atsakovui L&M International Trading Ltd negalėjo būti pareikštas Vilniaus apygardos teisme, o privalėjo būti pareikštas atitinkamame atsakovo registruotos buveinės valstybės teisme, atitinkamai toks ieškinys nagrinėjamoje byloje atsakovo atžvilgiu negalėjo būti priimtas. Pažymėjo, kad ieškovė neįrodė BAB ,,VINGRIAI“ akcininko L&M International Trading Ltd civilinės atsakomybės sąlygų buvimo.

21.       Pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinis teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2702/2011 pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo patalpas bei patalpų saugotoja paskyrė AB ,,VINGRIAI“ – šios laikinosios apsaugos priemonės galiojo iki 2016 m. sausio 8 d., kai Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi jos buvo panaikintos; bei civilinėje byloje Nr. 2-1801-486/2011 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 13 d. nutartimi, kuri buvo palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-362-565/2012, pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir uždraudė iškeldinti AB ,,VINGRIAI“ iš patalpų ar imtis kitų veiksmų, kuriais AB ,,VINGRIAI“ būtų trukdoma patalpose vykdyti ūkinę komercinę veiklą ir (ar) patekti į šias patalpas, apie iškeldinimą AB ,,VINGRIAI“ raštu neinformavus prieš 18 mėnesių. Aplinkybė, kad Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5066-661/2015 buvo patenkintas ieškovės vindikacinis ieškinys bei iš AB ,,VINGRIAI“ išreikalautos patalpos, savaime nereiškia, kad bendrovė patalpomis ieškovės nurodytą laikotarpį naudojosi (saugojo) neteisėtai. Minėtame teismo sprendime iš viso nebuvo atsižvelgta bei analizuota tai, kad ieškinyje nurodomą laikotarpį minėtų teismų nutarčių pagrindu AB ,,VINGRIAI“ ne tik buvo paskirta teisėta patalpų saugotoja, tačiau netgi buvo uždrausta ją iškeldinti iš patalpų. Ieškovė niekuomet ir neketino išnuomoti AB ,,VINGRIAI“ naudojamų patalpų ir nebuvo pajamų už nuomą gavimo realumo, nes ieškovė ir po to, kai atgavo patalpų valdymą (tai yra ketverius pastaruosius metus), nesiėmė veiksmų patalpas išnuomoti ir jų neišnuomojo.

22.       Atsakovas Š. K. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškinys turi būti paliktas nenagrinėtas, taip pat nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti. Šis atsakovas palaikė L&M International Trading Ltd atsiliepimą ir papildomai nurodė, kad AB ,,VINGRIAI“ akcininko L&M International Trading Ltd direktoriaus Š. K. civilinė atsakomybė už AB ,,VINGRIAI“ veiksmus, naudojantis patalpomis, negali būti taikoma, kadangi tokia galimybė nenumatyta įstatyme. CK 2.50 straipsnio 3 dalyje numatyta tik juridinio asmens dalyvio (akcininko, pajininko, dalininko) galima atsakomybė už juridinio asmens veiksmus (įsipareigojimus), tačiau nenumatyta, kad už juridinio asmens prievoles gali atsakyti ir to akcininko direktorius, kaip šiuo atveju – atsakovas Š. K. Toks aiškinimas apskritai būtų teisiškai ydingas, kadangi prieštarautų imperatyviai įstatymo nuostatai bei panaikintų akcinės bendrovės, kaip ribotos civilinės atsakomybės asmens, esmę. Atsakovas Š. K. nėra ir negali būti laikomas AB ,,VINGRIAI“ faktiniu vadovu, kadangi pastaroji įmonė turėjo vadovą. Pats Š. K. AB „VINGRIAI“ valdyme nedalyvavo, o buvo tik AB ,,VINGRIAI“ akcininko direktorius, negana to, jis net negyveno Lietuvoje. Taigi, ieškovės samprotavimai dėl Š. K. buvimo faktiniu AB „VINGRIAI“ vadovu yra deklaratyvūs ir nepagrįsti.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo, papildomo sprendimo ir nutarties esmė

 

23.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. spalio 21 d. sprendimu nutraukė civilinę bylą pagal ieškovės AB SEB banko ieškinį, pareikštą atsakovei AB „VINGRIAI“. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė atsakovui Č. K. iš ieškovės AB SEB banko 3 800 Eur bylinėjimosi išlaidas.   

24.       Teismas nusprendė, kad ieškinio senatis šioje civilinėje byloje nėra praleista, kadangi pradinis ieškinys dėl žalos pareikštas 2012 m. balandžio 2 d. Vėlesnis šio reikalavimo modifikavimas, papildymas naujomis aplinkybėmis, neturi įtakos ieškinio senaties taikymui.

25.       Teismas nurodė, kad ieškovė reikalauja likviduotos dėl bankroto AB „VINGRIAI“ vadovo (atsakovo Č. K.) atsakomybės už ieškovei padarytą žalą dėl patalpų neperdavimo. Šio subjekto atsakomybė būtų galima, nustačius dvi aplinkybių grupes: 1) kad buvo aplinkybės, kai įmonės vadovas turi fiduciarines pareigas įmonės kreditoriams (pablogėjus įmonės finansinei būklei, kai bendrovė nebepajėgi pati patenkinti kreditoriaus reikalavimų) ir 2) kai įmonės vadovas padaro tiesioginę žalą kreditoriui (CK 6.263 straipsnio pagrindu), jo neteisėti veiksmai nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą, veiksmų neteisėtumas pasireiškia specifiškai, tik konkretaus kreditoriaus atžvilgiu, ir jei toks neteisėtumas atitinka bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų bei kai bankrotas pripažįstamas tyčiniu ir nustatoma, kad įmonės vadovas kaltas dėl tyčinio bankroto.

26.       Ieškovė nurodė, kad AB „VINGRIAI“ 2010 m. sausio 1 d. buvo faktiškai nemoki. Tačiau teismas nusprendė, kad šių argumentų nepaneigia aplinkybės, jog AB „VINGRIAI“ 2011 m. buvo moki įmonė. Ši aplinkybė konstatuota įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-5940-619/2011. Tad patikimais duomenimis apie AB „VINGRIAI“ nemokumą gali būti laikomos aplinkybės, konstatuotos Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje AB „VINGRIAI“ nemokumo byloje Nr. B2-1194-232/2020. Šioje byloje 2016 m. kovo 8 d. nutartyje (tuometinis bylos Nr. B2-3211-562/2016), kuria iškelta AB „VINGRIAI“ bankroto byla, konstatuota, kad AB „VINGRIAI“ yra nemoki pagal 2015 m. balandžio 29 d. balanso duomenis, o duomenų apie 2014 m. finansinės veikos rezultatus AB „VINGRIAI“ nebuvo pateikusi viešajam registrui. Taigi, ieškovė galėtų reikalauti atsakovų atsakomybės už padarytą žalą tik nuo 2015 m. balandžio 29 d. iki 2015 m. spalio mėnesio.

27.       Teismas pažymėjo, kad patalpų neperdavimas buvo pagrįstas ne vien atsakovo Č. K. valiniais sprendimais, o buvo šalių teisinių santykių dėl šių patalpų naudojimo ir su jais susijusių teisminių ginčų pasekmė. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-7008-431/2011 pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, areštavo AB „SEB lizingas“ priklausantį turtą: gamybines patalpas, (duomenys neskelbtini), paskyrė AB „SEB lizingas“ areštuoto turto saugotoja, uždraudė jai disponuoti areštuotu turtu, paliko teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis. Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. gruodžio 22 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2-2702/2011) pakeitė pirmosios instancijos teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartimi areštuotų AB „SEB lizingas“ nuosavybės teise priklausančių gamybinių patalpų turto saugotoją. Vietoje teismo paskirtos turto saugotojos AB „SEB lizingas“ šių patalpų turto saugotoja paskyrė AB „VINGRIAI“. Šios aplinkybės patvirtina, kad AB „VINGRIAI“ turėjo interesą naudotis patalpomis. Teismas nustatė, kad šios laikinosios apsaugos priemonės galiojo iki 2016 m. sausio 8 d., nes Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2593-275/2015 ieškinys buvo atmestas ir laikinosios apsaugos priemonės buvo panaikintos, Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas.

28.       Nenustačius, kad atsakovas Č. K. atliko neteisėtus veiksmus tuo laikotarpiu, kai ieškovė nebuvo atgavusi realios teisės naudotis patalpomis, nėra šio atsakovo civilinės atsakomybės už ieškovės nuostolius pagrindo – neteisėtų veiksmų, todėl atsakovo civilinė atsakomybė dėl ieškovo nuostolių yra negalima ir ieškovo reikalavimai šiam atsakovui atmetami.

29.       Kiti ieškinyje nurodyti atsakovai yra juridinio asmens AB „VINGRIAI“ dalyvis (akcininkas) L&M International Trading Ltd ir šio dalyvio vadovas Š. K. Visi argumentai dėl šių atsakovų neteisėtų veiksmų, susijusių su ieškovės nuostoliais, nebuvimo, išdėstyti sprendimo pastraipose, kuriose aptarti atsakovo Č. K. atsakomybės pagrindai, mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) tinka ir atsakovams L&M International Trading Ltd bei Š. K. Tad konstatuotina, kad šie atsakovai taip pat neatliko neteisėtų veiksmų ir nėra jų civilinės atsakomybės dėl ieškovo nuostolių pagrindų.

30.       Teismas pažymėjo, kad ieškinio pareiškimas, ginčijant sandorius, kuriuos ieškovė laikė neteisėtais, negali būti pripažintas neteisėtais veiksmais teisinėje valstybėje. Nenustatyta L&M International Trading Ltd ar Š. K. pareikštų ieškinių nepagrįstumo požymių. Pagrindai ieškiniams atmesti buvo ne akivaizdus ieškinių nepagrįstumas, o AB SEB bankui palankių bylos aplinkybių nustatymas ir įrodymų, patvirtinančių reikalavimų pagrindą, nebuvimas. Teisė kreiptis į teismą yra konstitucinė teisė, ji negali būti nepagrįstai varžoma, už pasinaudojimą šia teise asmuo negali būti persekiojamas ar baudžiamas net ir tuo atveju, kai teismas atmeta ieškinį.

31.       Pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalies nuostatas yra galima juridinio asmens dalyvio (atlikusio nesąžiningus veiksmus) atsakomybė pagal juridinio asmens prievoles. Tačiau teisės aktuose nenumatyta juridinio asmens dalyvio, kai šis taip pat yra juridinis asmuo, vadovo atsakomybė, esant analogiškiems teisiniams santykiams. Šis teisinis reguliavimas yra papildomas pagrindas atmesti atsakovui Š. K. pareikštus ieškovės reikalavimus.

32.       Atsakovas Č. K. pateikė prašymą priimti papildomą sprendimą ir priteisti iš ieškovės 4 400 Eur bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovui Č. K., pasisakė tik dėl dalies patirtų bylinėjimosi išlaidų.

33.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. lapkričio 11 d. papildomu sprendimu priteisė atsakovui Č. K. iš ieškovės AB SEB banko 3 400 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas taip pat nutarė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartimi atsakovams Č. K., L&M International Trading Ltd, Š. K. taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

34.       Teismas nustatė, kad atsakovas kartu su 2022 m. spalio 6 d. prašymu (DOK-35614) pateikė 2022 m. liepos 25 d. pinigų priėmimo kvitą, serija LAT Nr. 1056977, dėl 2 000 Eur, kartu su 2019 m. lapkričio 12 d. prašymu (DOK-47939) į bylą, kuri buvo prijungta prie šios bylos (tuometinis bylos Nr. e2-1067-640/2019), pateikė 2019 m. spalio 7 d. pinigų priėmimo kvitą, serija LAT Nr. 1056957, dėl 2 200 Eur ir 2019 m. spalio 24 d. pinigų priėmimo kvitą, serija LAT Nr. 1056958, dėl 200 Eur. Iš pateiktų kvitų matyti, kad kartu su prašymu 2019 m. lapkričio 12 d. (DOK-47939) pateiktos sąskaitos Nr. 19/35 ir 19/41 patvirtina, kad su šia byla susijusios išlaidos yra ne 2 400 Eur, o 1 400 Eur, nes nėra aišku, už ką sumokėta kita užmokesčio dalis (1 000 Eur). Atsižvelgiant į tai, papildomu sprendimu atsakovui priteistos ne visos turėtos bylinėjimosi išlaidos, o tik 2022 m. liepos 25 d. (DOK-35614) nurodyti 2 000 Eur ir 2019 m. lapkričio 12 d. (DOK- 47939) nurodyti 1 400 Eur (iš 2 400 Eur), iš viso 3 400 Eur.

35.       Atsakovai L&M International Trading Ltd ir Š. K. pateikė prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, prašė iš ieškovės AB SEB bankas priteisti: atsakovo L&M International Trading Ltd naudai – 13 200 Eur bylinėjimosi išlaidas ir atsakovo Š. K. naudai –9 000 Eur bylinėjimosi išlaidas.

36.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi atsisakė priimti papildomą sprendimą. Teismas nurodė, kad 2022 m. spalio 21 d. sprendime pasisakyta apie atsakovų Š. K. ir L&M International Trading Ltd pateiktus bylinėjimosi išlaidų apmokėjimą patvirtinti turėjusius įrodymus. Teismas priėjo išvadą, kad nėra įrodymų, jog atsakovai realiai patyrė reikalaujamas priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovų prašomo papildomo sprendimo priėmimas reikštų kitokį anksčiau nurodytų sprendime aprašytų aplinkybių įvertinimą, o sprendimą priėmęs teismas pats keisti šio sprendimo negali. Dėl atsakovų interesų neatitinkančio sprendimo galėjo būti paduotas apeliacinis skundas, o ne prašymas priimti papildomą sprendimą.

 

III.                      Apeliacinių skundų, atskirojo skundo ir atsiliepimų į juos argumentai

 

37.       Ieškovė AB SEB bankas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

37.1.       Įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5066-661/2015 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. liepos 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-526-302/2016 konstatuota, kad AB „VINGRIAI“ banko patalpomis neteisėtai naudojosi nuo 2010 m. vasario 1 d. iki 2015 m. lapkričio 11 d. Nei AB „VINGRIAI“, nei UAB „Pramonės pastatų valdymas“ neginčijo lizingo sutarties nutraukimo. Pagal trišalį susitarimą, nutraukus lizingo sutartį, automatiškai nutrūko ir patalpų nuomos sutartis, todėl AB „VINGRIAI“ turėjo patalpas atlaisvinti. Pirmosios instancijos teismas nevertino ir nenustatė, kokią teisę AB „VINGRIAI“ gynė, ar tokia teisė egzistavo ieškinio pareiškimo metu. AB „VINGRIAI“ ir Č. K., sudarydami 2009 m. spalio 8 d. susitarimą dėl turto grąžinimo ir atlaisvinimo tvarkos, pripažino, kad neturi teisės naudotis banko turtu. Šios aplinkybės taip pat konstatuotos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nurodant, kad AB „VINGRIAI“ nuo 2010 m. vasario 1 d. neteisėtai naudojosi banko patalpomis ir teisės į patalpas neturėjo.

37.2.       Atsakovai ėmėsi priemonių, kuriomis sąmoningai sudarė kliūtis bankui atgauti patalpas, inicijavo naujus civilinius ginčus, kurie buvo priemonė išvengti ne tik turto grąžinimo teisėtam savininkui, bet ir materialiosios prievolės mokėti atlyginimą už naudojimąsi tokiu turtu. Bankas ne tik negavo ekonominės naudos dėl naudojimosi patalpomis, bet dėl atsakovų inicijuojamų ginčų negalėjo kitaip patenkinti savo ekonominių interesų (pavyzdžiui, jų parduoti).

37.3.       AB „VINGRIAI“, teikdama pareiškimus dėl restruktūrizavimo bylų jai iškėlimo, taip pat yra nurodžiusi, kad jos veiklos sritis yra šlifavimo staklių, medienos apdirbimo staklių gamyba, o veikla yra vykdoma ginčo patalpose – (duomenys neskelbtini). Taigi atsakovė, savo ūkinei komercinei veiklai vykdyti neatlygintinai naudodamasi bankui priklausančiomis patalpomis ir kitų asmenų (šiuo atveju banko) sąskaita dengdama savo veiklos kaštus, neabejotinai elgėsi nesąžiningai, o toks jos elgesys nėra suderinamas su bendraisiais civilinės teisės principais.

37.4.       Atsakovų veiksmai inicijuojant civilines bylas vertintini kaip nesąžiningi, nes:

37.4.1.                      AB „VINGRIAI“ 2011 m. rugsėjo 1 d. kreipėsi į Vilniaus miesto 4 apylinkės teismą su prevenciniu ieškiniu prieš banką, prašydama uždrausti bankui nutraukti negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ir iškeldinti ją iš negyvenamųjų patalpų iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje kitoje civilinėje byloje pagal L&M International Trading Ltd, Š. K., UAB „L&M Vilnius“, UAB „Nerlit“ ieškinį bankui (buvęs pavadinimas AB „SEB lizingas“), BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo (Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-3432-101/2014). Prevencinį ieškinį nagrinėjęs teismas 2011 m. rugsėjo 13 d. nutartimi iš dalies patenkino AB „VINGRIAI“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir uždraudė bankui iškeldinti AB „VINGRIAI“ iš ginčo patalpų. Laikinosios apsaugos priemonė, pritaikytos, sprendžiant šį AB „VINGRIAI“ inicijuotą civilinį ginčą, galiojo nuo 2011 m. rugsėjo 13 d. iki 2014 m. gruodžio 11 d.

37.4.2.                      Civilinės bylos Nr. 2-3432-101/2014 išnagrinėjimas užtruko ir dėl to, kad ši byla buvo sustabdyta dėl kitos nagrinėtos bylos, t. y. L&M International Trading Ltd ir Š. K. panašiu laiku, t. y. praėjus 7 dienoms nuo AB „VINGRIAI“ ieškinio padavimo, 2011 m. rugsėjo 8 d. Vilniaus apygardos teismui pateikto netiesioginio ieškinio bankui ir UAB „Pramonės pastatų valdymas“.

37.4.3.                      Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-2593-257/2016 L&M International Trading Ltd ir Š. K. prašė pripažinti negaliojančiomis banko ir UAB „Pramonės pastatų valdymas“ lizingo sutartį, pirkimo sutartį ir 2009 m. spalio 8 d. UAB „Pramonės pastatų valdymas“ ir banko susitarimą dėl turto pagal lizingo sutartį grąžinimo ir atlaisvinimo tvarkos. Šioje civilinėje byloje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštuotas ginčo turtas, bet palikta bankui teisė šį turtą valdyti ir juo naudotis. Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. gruodžio 22 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2702/2011, pirmosios instancijos teismo nutartį iš dalies pakeitė, turto saugotoja paskirdamas AB „VINGRIAI“. Laikinosios apsaugos priemonės šioje byloje galiojo nuo 2011 m. gruodžio 22 d. iki 2016 m. sausio 8 d.

37.4.4.                      AB „VINGRIAI“, atsisakydama bendradarbiauti su banku, su kitais asmenimis reiškė nepagrįstus reikalavimus teismuose dėl AB „VINGRIAI“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Tokie pareiškimai teikti net 6 kartus: tris iš jų – pakeitus AB „VINGRIAI“ buveinės registravimo vietą iš Vilniaus miesto į Klaipėdos miestą, inicijuotas AB „VINGRIAI“ restruktūrizavimo procesas, kai net ir teismui priėmus pareiškimą vėliau nebuvo pateikiami restruktūrizavimo planai.

37.5.       Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino CK 2.87 straipsnio nuostatas, vadovo fiduciarinių pareigų prieš kreditorių atsiradimo momentą, nesivadovavo kasacinio teismo nuoseklia praktika. CK 6.263 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą elgtis taip, jog savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyse nurodytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). CK 2.87 straipsnis reglamentuoja juridinio asmens organų narių pareigas. Šiame straipsnyje nurodyta, kad juridinio asmens organas turi veikti sąžiningai ir protingai juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu. Ta pati taisyklė, kad bendrovės vadovas turi pareigas pačiai bendrovei, kaip savarankiškam teisės subjektui, įtvirtinta ir ABĮ 19 straipsnio 8 dalyje. Bendrovei artėjant prie nemokumo ribos, pradeda vyrauti kreditorių interesai, kurių tikslas – atstatyti ar bent išlaikyti nepablogintą bendrovės finansinę padėtį. Taigi, kritiniu laikotarpiu vadovo pareigos kreditoriams turinys bendriausia prasme yra veikti, atsižvelgiant į kreditorių interesus, o konkrečiau – nedaryti rizikingesnių sprendimų už tuos, kuriuos esamomis sąlygomis priimtų patys kreditoriai. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad minėtas reguliavimas yra įtvirtintas būtent dėl to, jog būtų sutrukdyta vykdyti nesąžiningas verslo schemas.

37.6.       Vadovo fiduciarinės pareigos prieš kreditorių kyla tada, kai įmonės finansinė padėtis yra bloga – bendrovė negali atsiskaityti arba neatsiskaito su kreditoriumi (ar kreditoriais), tačiau faktiškai dar nėra nemoki. AB „VINGRIAI“ turėjo didelių finansinių sunkumų pareigos grąžinti patalpas bankui vykdymo momentu. Įvertinti AB „VINGRIAI“ finansinę padėtį 2010 m. sausio 30 d. yra sudėtinga, kadangi AB „VINGRIAI“ dokumentai nebuvo išsaugoti. Šios aplinkybės nurodytos nemokumo administratoriaus veiklos ataskaitoje. Tačiau aplinkybė, kad 2010 m. bendrovė turėjo didelių finansinių sunkumų, nustatytina iš procesinių dokumentų, kurie buvo teikti, siekiant kelti restruktūrizavimo bylą AB „VINGRIAI“. Pagal AB „VINGRIAI“ 2011 m. restruktūrizavimo metmenyse pateiktą informaciją (kreditorių finansinių reikalavimų suvestinę lentelę) matyti, kad 2010 m. sausio 21 d. pradelsti kreditorių finansiniai reikalavimai sudarė 13 279 486,40 Lt, kai iš viso AB „VINGRIAI“ turėjo 23 533 875 Lt vertės turto. Kreditoriams įsipareigojimai nebuvo vykdomi jau ilgą laiką, nuo 2005 m. AB „VINGRIAI“ bankroto byloje liko nepatenkintas banko 1 567 705 Eur dydžio reikalavimas, kuris kilo bankui 2009 m. nutraukus įrangos lizingo sutartis su AB „VINGRIAI“. Reikalavimas dėl žalos yra papildomas reikalavimas; kreditoriaus Outokumpu Baltic OU 789 874,60 Eur (2 727 279,36 Lt) finansinio reikalavimo mokėjimo terminas suėjo 2010 m. sausio 21 d., kai įsiteisėjo šio kreditoriaus naudai priimtas teismo sprendimas, šis reikalavimas taip pat nebuvo patenkintas. AB „VINGRIAI“ turėjo beveik 1 mln. Eur mokestinių  įsiskolinimų, kurie taip pat liko nepatenkinti.

37.7.       Nuo 2009 m. buvo pažeistas ABĮ 38 straipsnio 3 dalies reikalavimas, nustatantis, kad bendrovės nuosavas kapitalas negali būti mažesnis kaip ½ (viena antroji) įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio. Kaip matyti iš 2009 m. gruodžio 31 d. AB „VINGRIAI“ balanso, AB „VINGRIAI“ nuosavas kapitalas buvo mažesnis nei ½ įstatinio kapitalo jau 2009 m. gruodžio 31 d., ir šis rodiklis nuolat prastėjo. Bendrovės skolos nuolat didėjo, o turto masė mažėjo, AB „VINGRIAI“ 2009–2011 m. veikė itin nuostolingai, turėjo reikšmingą sukauptų nuostolių dydį.

37.8.       Č. K., kaip AB „VINGRIAI“ vadovas, neužtikrino, kad AB „VINGRIAI“ veiktų teisėtai – teismų sprendimais konstatuota, kad AB „VINGRIAI“ nesąžiningai, neteisėtai ir neatlygintinai savo veikloje naudojo svetimą turtą, tam neturėdama teisinio pagrindo ir taip padarydama žalą. Atsakovas neabejotinai suprato, kad AB „VINGRIAI“ nemokant mokesčio už patalpų naudojimą, o AB „VINGRIAI“ finansinei padėčiai blogėjant, didėjant skoloms, AB „VINGRIAI“ negalės atsiskaityti su banku, todėl ieškovei neabejotinai bus padaryta žala. Č. K. ėmėsi aktyvių veiksmų, kuriais apsunkino ieškovės teisę atgauti patalpas. Atsakovas, kaip bendrovės vadovas, inicijavo nepagrįstas civilines bylas, kuriose AB „VINGRIAI“ reikalavimai buvo atmesti. Šiose bylose AB „VINGRIAI“ prašymu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kurių taikymas galutiniu sprendimu pripažintas nepagrįstu.

37.9.       Dėl atsakovų pradėtų civilinių bylų bei šių asmenų prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, bankas iš esmės ne tik negalėjo atgauti patalpų, tačiau taip pat buvo sustabdytas banko vindikacinio ieškinio nagrinėjimas. Visą šių laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo laiką patalpomis AB „VINGRIAI“ naudojosi neatlygintinai. Atsakovai turi pareigą atlyginti bankui atsiradusius nuostolius dėl nepagrįsto laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nes iš savo neteisėtų veiksmų atsakovai gavo realios finansinės naudos (sutaupė mokėtiną nuomos mokestį), o bankas dėl šių neteisėtų veiksmų patyrė realią žalą. Tokia situacija vienareikšmiškai prieštarautų sąžiningai verslo praktikai. Teismas neatskleidė bylos esmės, nepasisakė dėl ieškinio reikalavimo dalies priteisti žalą iš atsakovų L&M International Trading Ltd ir Š. K., todėl ši teismo sprendimo dalis yra be motyvų. Teismo sprendime nėra atsakoma į pagrindinius ieškinio argumentus: neteisėtą ir kryptingą atsakovų L&M International Trading Ltd ir Š. K. veikimą prieš banką, siekiant bankui padaryti žalą (CK 6.263 straipsnis), ir žalą, nepagrįstai pritaikius laikinąsias apsaugos priemones. Visi atsakovai atsako solidariai, jų bendri veiksmai lėmė žalos atsiradimą.

38.       Atsakovas L&M International Trading Ltd atsiliepime į banko apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos atsikirtimus:

38.1.       Bankui – profesionaliam finansų rinkos dalyviui, atstovaujamam profesionalių atstovų – advokatų – iš viso per 10 metų (ir vien tik per pastaruosius metus ne mažiau 4 kartus) buvo sudarytos visos įmanomos galimybės įrodyti savo nepagrįstą ir deklaratyvų reikalavimą, pareikštą šioje byloje, tačiau bankas taip ir nesugebėjo to padaryti, nė viename procesiniame dokumente taip ir nenurodė, kokius konkrečius neteisėtus veiksmus atsakovas L&M International Trading Ltd atliko. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-421/2021 aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad neindividualizavus, kokie būtent bendrovės akcininko, o ne jos valdymo organų narių veiksmai, lėmė žalos atsiradimą, negalima spręsti, kad yra nustatytos visos akcininko civilinės atsakomybės kreditoriui sąlygos.

38.2.       Akcininko atsakomybė, kitaip nei valdymo organo nario atsakomybė pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį, pagal bendrąją taisyklę ribota. Taigi, akcininkui, nevykdžiusiam bendrovės valdymo funkcijos, atsakomybė kyla, jei teismas konstatuoja, kad jis pažeidė bendrąją sąžiningumo pareigą, piktnaudžiavo ribota atsakomybe, bei šie veiksmai nepriskirtini valdymo organo kompetencijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-421/2018). Taigi, nacionalinė teisė įtvirtina visišką juridinio asmens ir jo dalyvių (ypač akcininkų) atskirumo principą.

38.3.       Bankas tik deklaratyviai, be įrodymų (rašytinių ar liudytojų apklausų ar pan.) L&M International Trading Ltd tariamai neteisėtus veiksmus kildina vien iš jo buvimo formaliai susijusiu su AB „VINGRIAI“ (per buvimą AB „VINGRIAI“ akcininku, gynusiu savo savarankiškas teises procesuose dėl sutarčių, kurių šalimi AB „VINGRIAI“ net nebuvo).

38.4.       Bandydamas gelbėti AB „VINGRIAI“ veiklą, sudaryti jai galimybes atsiskaityti su kreditoriais, L&M International Trading Ltd į AB „VINGRIAI“ investavo didžiules lėšas, dėl to ir pats nukentėjo nepavykus veiklos išsaugoti, tą pagrindžia Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. B2-3211-562/2016, kuria AB „VINGRIAI“ bankroto byloje buvo patvirtintas daugiau nei 1 000 000 Lt L&M International Trading Ltd finansinis reikalavimas, kuris taip ir nebuvo padengtas.

38.5.       Nesant byloje įrodymų dėl to, kad AB „VINGRIAI“ akcininkas būtų aktyviai dalyvavęs AB „VINGRIAI“ veikloje, priminėjęs esminius sprendimus dėl naudojimosi patalpomis (tai priskirta įmonės vadovo kompetencijai), negalima konstatuoti L&M International Trading Ltd neteisėtų ar nesąžiningų veiksmų.

38.6.       Tuo atveju, jei ieškovė mano, kad dėl jai taikytų laikinųjų apsaugos priemonių buvo padaryta tam tikra žala, ji galėjo, remdamasi CPK 146 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama specialia tvarka kreiptis į teismą dėl jos atžvilgiu taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis padarytos žalos atlyginimo, tačiau ieškovė to nedarė ir nedaro, tuo pripažindama, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis jai žala padaryta nebuvo. Akcentuotina, kad byloje pareikštas ieškinys negali būti laikomas ieškiniu dėl laikinosiomis apsaugos priemonėmis padarytos žalos atlyginimo, kadangi tiek nagrinėjamoje byloje pateikto ieškinio pagrindas, tiek jo dalykas yra kitas, taip pat toks ieškinys galėtų būti nukreiptas tik į konkretų asmenį, kurio prašymo pagrindu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės (AB „VINGRIAI“), o ne dar į tokio juridinio asmens vadovą, akcininką ar juo labiau – akcininko vadovą, kaip yra šiuo atveju.

38.7.       Jei minėtos bylos būtų buvusios inicijuotos nepagrįstai, akivaizdu, kad jas išnagrinėję teismai apskritai nebūtų pritaikę laikinųjų apsaugos priemonių, konstatavę preliminarų ieškinių nepagrįstumą, tačiau tai nebuvo padaryta. Minėtose bylose taip pat ieškovams nebuvo taikyta atsakomybė, nekonstatuotas piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Tai paneigia prielaidas apie pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai tariamą nepaisymą kituose teismo procesuose.

39.       Atsakovas Č. K. atsiliepime į banko apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos atsikirtimus:

39.1.       Patalpos, iš kurių naudojimo AB „VINGRIAI“ neva padarytą žalą kildina ieškovė, kainavo 10 000 000 Lt (2 896 200,18 Eur). 2007 m. kovo 16 d. finansinio lizingo sutartimi ieškovė iš viso su palūkanomis turėjo atgauti 12 249 904,34 Lt (3 547 817,52 Eur). Tačiau 2008 m. prasidėjo ekonominės krizės situacija. Pasauliniu ir nacionaliniu mastu vykstanti krizė yra visiems žinoma aplinkybė, kurios nereikia įrodinėti. Daug AB „VINGRIAI“ kontrahentų tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje bankrutavo, tapo sudėtinga vystyti AB „VINGRIAI“ veiklą. Patalpose, iš kurių naudojimo žalą kildina ieškovė, AB „VINGRIAI“ buvo įsirengusi gamybines patalpas, jose buvo sumontuotos daug tonų sveriančios staklės, įmontuotos keletą metrų į žemę, kita gamybinė įranga. Šios patalpos buvo vienintelė AB „VINGRIAI“ veiklos vykdymo vieta ir iš produkcijos gamybos šiose patalpose AB „VINGRIAI“ gavo pajamas, taip pat ir pajamas, iš kurių atsiskaitydavo ir su ieškove (AB „VINGRIAI“ atsiskaitė su ieškove didžiąja dalimi – AB „VINGRIAI“ bankroto byloje ieškovės reikalavimas su netesybomis sudarė 1 567 705,63 Eur (priedas Nr. 3 prie DOK-19291)). Prie AB „VINGRIAI“ veiklos stabilumo 2008–2009 m. tikrai neprisidėjo pati ieškovė, prasidėjus finansų rinkų nestabilumui, itin agresyviai ėmusi kontroliuoti sutarčių vykdymą, iškart siekusi nutraukti sutartis dėl pažeidimų, kurie nėra esminiai, nesilaikant sutartyse nustatytos tvarkos. Dėl to tarp ieškovės, AB „VINGRIAI“, UAB „Pramonės ir pastatų valdymas“ ir kitų įmonių kilo daug tarpusavio ginčų.

39.2.       Nors ieškovė byloje nurodo daug teisminių procesų, kuriais neva buvo siekiama vilkinti patalpų atlaisvinimą ir perdavimą ieškovei, tačiau iš ieškovės nurodomų 9 teismuose nagrinėtų bylų tik dvi bylos buvo susijusios su ieškovei priklausančiomis patalpomis.

39.3.       Atsakovas Č. K., kaip AB „VINGRIAI“ direktorius, kreipdamasis dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, veikė visų AB „VINGRIAI“ kreditorių interesais. AB „VINGRIAI“ 2010 m. pradžioje turėjo 13 279 486,40 Lt dydžio finansinius įsipareigojimus, iš kurių įsipareigojimai ieškovei sudarė 1 991 145 Lt, o AB „SEB lizingui“ – 3 695 271 Lt. Nors ieškovė tuo metu ir buvo didžiausia AB „VINGRIAI“ kreditorė, tačiau jos reikalavimas sudarė apie 40 procentų visų kreditorių finansinių reikalavimų (priedas Nr. 1 prie DOK-19291), todėl sprendimas buvo priimtas ne atsižvelgiant į išimtinai ieškovės, o į visų kreditorių interesus. Atsakovas Č. K. pagal tuo metu buvusią ir kompleksinę situaciją elgėsi kaip rūpestingas ir atidus asmuo, kaip galima protingai tikėtis iš bet kurio kito protingo asmens, objektyviai, apdairiai ir rūpestingai, kad nebūtų pažeisti AB „VINGRIAI“ kreditorių interesai, o ieškovė neįrodė priešingų aplinkybių.

39.4.       AB „VINGRIAI“ iš pradžių patalpomis naudojosi teisėtai (sutartiniu pagrindu), o vėliau ieškovė bet kuriuo atveju neturėjo teisės patalpų perimti ir jomis nebūtų galėjusi naudotis dėl civilinėje byloje Nr. 2-2702/2011 teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, kurios buvo taikytos nepriklausomai nei nuo AB „VINGRIAI“, nei nuo atsakovo Č. K. valios.

39.5.       Ieškovė apeliacinį skundą grindžia Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5066-661/2015 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. liepos 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-526-302/2016, tačiau šių sprendimų priėmimo metu atsakovas Č. K. nebebuvo AB „VINGRIAI“ direktorius. Be to, visi ieškovės samprotavimai apie teismų sprendimų privalomumą neturi teisinės reikšmės, nes dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių AB „VINGRIAI“ teisėtai naudojosi patalpomis ir tokie procesiniai sprendimai buvo grįsti preliminariu atitinkamose bylose pareikštų reikalavimų vertinimu.

39.6.       Ieškovės į bylą pateikta turto vertinimo ataskaita yra nepatikima, joje nebuvo atsižvelgta į esminius patalpų aspektus, taip pat, jog patalpos ataskaitoje buvo lyginamos iš esmės su kitokio pobūdžio objektais (pavyzdžiui, su dirbtuvėmis, kavinės–baro patalpomis), dėl to būtina byloje užduoti klausimus dėl vertinimo ataskaitos rengimo, jos turinio ją parengusiam asmeniui. Pirmosios instancijos atmetė prašymą apklausti liudytoju ataskaitą rengusį asmenį.

39.7.       Atsakovas Č. K. ne tik kad nepažeidė fiduciarinių pareigų ieškovei, tačiau absoliučiai visus savo veiksmus, kuriuos atliko eidamas AB „VINGRIAI“ vadovo pareigas, derino (tada, kai to reikalavo įstatymas) su AB „VINGRIAI“ akcininku. Atsakovas Č. K. negalėjo numatyti, kad priimti verslo sprendimai galėtų nepasiteisinti ar kad L&M International Trading Ltd, Š. K., UAB „L&M Vilnius“ ir UAB „Nerlit“ ieškinys dėl patalpų nuosavybės teisės AB „SEB lizingas“ perėjimo panaikinimo bus atmestas. Esminis interesas buvo AB „VINGRIAI“ veiklos tęsimas, kuris tuo metu, kai atsakovas Č. K. ėjo AB „VINGRIAI“ direktoriaus pareigas, buvo įmanomas tik patalpose, dėl kurių tuo metu su ieškove vyko ginčai. Ieškovė neįrodė atsakovo Č. K. neteisėtų veiksmų, kuriais atsakovas akivaizdžiai peržengtų protingos ūkinės komercinės rizikos ribas, elgtųsi aiškiai aplaidžiai, arba viršytų jam suteiktus įgaliojimus, arba kitaip pažeistų savo fiduciarines (lojalumo, sąžiningumo, protingumo) pareigas.

39.8.       Iki 2014 m. liepos 29 d. (kol vyko restruktūrizavimo procesas) AB „VINGRIAI“ nebuvo nemoki, o ieškovė, net jei atsakovas Č. K. nebūtų atlikęs ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytų veiksmų, vis tiek nebūtų iki 2016 m. sausio 8 d. galėjusi naudotis patalpomis (dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, kurių taikymas nepriklausė nei nuo AB „VINGRIAI“, nei nuo atsakovo Č. K.). Taigi, atsakovo Č. K. veiksmai priežastiniu ryšiu yra labai nutolę nuo ieškovės deklaruojamos ir neįrodytos žalos.

39.9.       Vien tik pats faktas, kad Vilniaus apygardos teismas 2010 m. kovo 3 d. ir 2012 m. sausio 27 d. nutartimis nutarė iškelti restruktūrizavimo bylą jau reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu AB „VINGRIAI“, nors ir susidūrusi su finansiniais sunkumais, nebuvo nemoki. Ieškovės prašymai dėl bankroto bylos iškėlimo buvo atmesti (Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. B2-5940-619/2011). Ieškovė siekė įrodyti ir teigė, kad ji reikalauja ne nuomos mokesčio (ar parastos galimybės piniginės vertės kompensavimo), o vadovaujasi CK 4.97 straipsniu. Kasacinis teismas nesprendė, kad ieškovės nuostoliai susidarė „negautos nuomos mokesčio forma“, tačiau atitinkamų aplinkybių (dėl negautų pajamų) ieškovė pirmosios instancijos teisme neįrodė, o tai taip pat sudaro papildomą pagrindą atmesti ieškovės reikalavimą, nors to pirmosios instancijos teismas ir nenurodė.

40.       Atsakovas Š. K. atsiliepime į banko apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos atsikirtimus:

40.1.       Bankas apeliaciniame skunde dėl Š. K. civilinės atsakomybės apsiriboja tik formaliais, bendriniais teiginiais apie tai, kad Š. K. atliko kažkokius neteisėtus veiksmus ir bando išvengti atsakomybės dėl korporatyvinės priedangos, o priešingas aiškinimas sudaro prielaidas piktnaudžiauti galimybe išvengti turtinės atsakomybės. Taigi,  nebuvo nurodyti nei konkretūs Š. K. neteisėti veiksmai, nei teisinis pagrindas, kuriuo remiantis galėtų būti Š. K. taikoma civilinė atsakomybė.

40.2.       CK numato vienintelį ir išimtinį atvejį, kai už juridinio asmens prievoles savo turtu teoriškai gali atsakyti su juridiniu asmeniu tam tikrais ryšiai susiję asmenys. Būtent CK 2.50 straipsnio 3 dalis numato, kad, kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo asmeniniu turtu subsidiariai. Taigi, CK 2.50 straipsnio 3 dalis apskritai numato tik juridinio asmens dalyvio (akcininko, pajininko, dalininko) galimą atsakomybę už juridinio asmens veiksmus (įsipareigojimus), tačiau niekaip nenumato, kad už juridinio asmens prievoles dar gali plečiamai atsakyti ir to akcininko (juridinio asmens) direktorius.

40.3.       Vien faktas, kad Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-2593-257/2016 (būtent už šioje byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl negalėjimo naudotis patalpomis bankas ir skaičiuoja žalą šioje byloje) ieškovai L&M International Trading Ltd ir Š. K. prašė pripažinti negaliojančiomis banko ir UAB „Pramonės pastatų valdymas“ (taigi net ne buvusios pagrindinės atsakovės šioje byloje – AB „VINGRIAI“) lizingo sutartį, pirkimo sutartį ir 2009 m. spalio 8 d. UAB „Pramonės pastatų valdymas“ ir banko susitarimą dėl turto pagal lizingo sutartį grąžinimo ir atlaisvinimo tvarkos, nėra ir negali būti neteisėtas veiksmas.

40.4.       Esant skolininkų daugetui, kai jiems atsakomybė taikoma ir skirtingu pagrindu, negali susiklostyti tokia situacija, kai nėra ištiriama ir pasisakoma dėl juridinio asmens valdymo organų atsakomybės rūšies esant skolininkų daugetui pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį ar 2.87 straipsnio 7 dalį. Esant skirtingiems atsakomybės pagrindams, atsakovams taikytinos skirtingos taisyklės dėl atsakomybės rūšies esant skolininkų daugetui ir atsakomybės dydžio.

41.       Atsakovai L&M International Trading Ltd ir Š. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 21 d. sprendimo dalį, kuria atsisakyta priteisti bylinėjimosi išlaidas Š. K.ir L&M International Trading Ltd, ir šioje dalyje priimti naują  sprendimą – Š. K. ir L&M International Trading Ltd prašymus tenkinti visiškai ir iš ieškovės AB SEB bankas priteisti: 13 200 Eur bylinėjimosi išlaidų L&M International Trading Ltd naudai bei 9 400 Eur Š. K. naudai. Atsakovai L&M International Trading Ltd ir Š. K., vykdydami pirmosios instancijos teismo įpareigojimą, pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nutarties (DOK-6767, civilinė byla Nr. 2-391-516/2023), jame pareiškė tuos pačius reikalavimus ir išdėstė tuos pačius argumentus kaip ir apeliaciniame skunde dėl papildomo sprendimo. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

41.1.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. spalio 21 d. sprendimu (jo rezoliucine dalimi) neišsprendė Š. K. ir L&M International Trading Ltd prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų (t. y. procesinio sprendimo rezoliucine dalimi nei atmetė, nei tenkino Š. K. ir L&M International Trading Ltd atitinkamų prašymų).

41.2.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi nutarė atmesti 2022 m. lapkričio 11 d. atsakovų Š. K. ir L&M International Trading Ltd prašymus dėl papildomo sprendimo priėmimo, tačiau teismas šį prašymą atmetė, nurodydamas, kad atsakovai turėjo teikti apeliacinį skundą.

41.3.       Teismas nurodė, kad atsakovai iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė įrodymų, kad sumokėjo advokatų sąskaitose nurodytas išlaidas, todėl sąskaitose nurodytos išlaidos negali būti priteistos atsakovams iš ieškovo. Pagal kasacinio teismo praktiką nereikalinga pateikti pirminius dokumentus, nes gali būti pateikiami ir išvestiniai dokumentai, svarbu, kad juose atsispindėtų visų pirminių atsiskaitymą patvirtinančių dokumentų (sąskaitų, mokėjimo nurodymų, pinigų priėmimo kvitų) pavadinimai, numeriai, juose nurodyti išlaidų dydžiai ir datos. Atsakovai tokius dokumentus į bylą pateikė: L&M International Trading Ltd suteiktos teisinės paslaugos pagal sąskaitą faktūrą ZETA-22-285 (t. 10, b. l. 143, 144, sąskaitos detalizacija) buvo 2022 m. kovo 9 d. iš dalies apmokėtos mokėjimo nurodymu dėl 9 680 Eur.

41.4.       Šios bylos išnagrinėjimo iš esmės ir teismo procesinio sprendimo paskelbimo dieną atsakovams Š. K. ir L&M International Trading Ltd suteiktos teisinės paslaugos (atitinkamai 9 400 Eur ir 3 520 Eur) nebuvo apmokėtos dėl objektyvios priežasties – atsakovų atžvilgiu šioje byloje pritaikyto beveik 2 mln. Eur dydžio arešto pagal ieškovės AB SEB banko iniciatyvą. Beje, atsakovai pateikė suteiktų teisinių paslaugų detalizaciją ir susitarimus dėl mokėjimo už teisines paslaugas atidėjimo.

41.5.       Atsakovai iš dalies po teismo sprendimo priėmimo, laikydamiesi susitarimo, bylinėjimosi išlaidas apmokėjo ir kartu su prašymu dėl papildomo sprendimo priėmimo tokius įrodymus  pateikė, bet pirmosios instancijos teismas atsakovų prašymus atmetė.

42.       Atsakovas Č. K. atsiliepime į L&M International Trading Ltd ir Š. K. apeliacinį skundą ir atsiliepime į atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nutarties prašo apeliacinį ir atskirąjį skundus tenkinti. Atsakovas pažymėjo, kad kasacinis teismas išaiškino, jog CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos, jog advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, gali būti netaikomos, nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Atsakovo vertinimu, būtent nagrinėjamoje byloje egzistuoja šios aplinkybės.

43.       Ieškovė AB SEB bankas atsiliepime į L&M International Trading Ltd ir Š. K. apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:

43.1.       L&M International Trading Ltd išlaidų patyrimo faktui pagrįsti pateikė pažymą, tačiau apeliantai nedetalizavo, kokios konkrečiai paslaugos buvo suteiktos bei kokia buvo šių paslaugų apimtis. Šalis teismui turi pateikti tokius duomenis, t. y. kokioje byloje, kokios konkrečios advokato teisinės paslaugos buvo suteiktos ir kokios išlaidos buvo patirtos už kiekvieną iš advokato suteiktų paslaugų. Pateiktoje pažymoje nurodyta, kad sąskaita apmokėta trečiojo asmens už klientą avansu. Tai reiškia, kad mokėjimo metu teisinės paslaugos dar nebuvo suteiktos. Pažymoje nurodyta, kad sąskaita buvo apmokėta 2022 m. kovo 9 d., tačiau laikotarpiu nuo sąskaitos apmokėjimo iki teismo priimto sprendimo vyko tik keli teismo posėdžiai, nebuvo atliekama daug procesinių veiksmų, todėl 9 680 Eur apmokėjimas už teisines paslaugas yra akivaizdžiai per didelis ir nepagrįstas.

43.2.       Dėl kitos dalies išlaidų apeliantai įrodymus apie dalį faktiškai apmokėtų sąskaitų už teisinių paslaugų suteikimą teismui pateikė tik pareiškime dėl papildomo sprendimo priėmimo, kuriame pateikė kasos pajamų orderį, serijos Nr. APB260, ir kasos pajamų orderį, serijos Nr. APB261. Iš apeliantų pareiškime dėl papildomo sprendimo priėmimo pridėtų kasos pajamų orderių nėra įmanoma identifikuoti, kokioje byloje ir už kokias teisines paslaugas advokatų profesinei bendrijai yra sumokėta. 

43.3.       Apeliantai, be pateiktų kasos pajamų orderių, tiek pareiškime dėl papildomo sprendimo priėmimo, tiek apeliaciniame skunde plačiau nedetalizavo teisinių paslaugų apimties bei nepagrindė, ar išlaidos atitinka rekomenduojamus dydžius pagal Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

43.4.       Apeliantai įrodymus, kad už teisines paslaugas yra sumokėta, pateikė po teismo priimto sprendimo, o tai reiškia, kad bylinėjimosi išlaidas apeliantai faktiškai patyrė po bylos išnagrinėjimo iš esmės. Kasos pajamų orderiai pasirašyti 2022 m. spalio 31 d., nors teismo sprendimas buvo priimtas 2022 m. spalio 21 d. Apeliantams nepateikus įrodymų, patvirtinančių išlaidų dydį iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, teismas sprendime pagrįstai bylinėjimosi išlaidų apeliantams nepriteisė.

43.5.       Šalis, negalėdama pateikti įrodymų, pagrindžiančių bylinėjimosi išlaidų dydį, turi teismui nurodyti lėšų neturėjimo aplinkybes, pateikti prašymus dėl vėlesnio dokumentų, patvirtinančių bylinėjimosi išlaidų dydį pateikimo. Tad šalis turi aktyviai naudotis procesinėmis teisėmis, ginant savo interesus. Argumentas, kad apeliantai atsiskaityti už suteiktas teisines paslaugas negalėjo dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, turi būti vertinamas kritiškai. Apeliantai, siekdami atsiskaityti už teisines paslaugas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, galėjo teismui pateikti prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones ir taip leisti apmokėti sąskaitas už suteiktas teisines paslaugas. Tačiau šių veiksmų apeliantai nesiėmė, todėl vertinti, kad L&M International Trading Ltd ir Š. K. sąžiningai naudojosi jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis ir siekė atsiskaityti už suteiktas teisines paslaugas, negalima.

43.6.       Remiantis kasos pajamų orderiais, už teisines paslaugas buvo atsiskaityta 2022 m. spalio 31 d., tuo tarpu teismas papildomą sprendimą panaikinti apeliantų atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones priėmė 2022 m. lapkričio 11 d. Tad apeliantai už suteiktas teisines paslaugas atsiskaitė dar esant pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms.

43.7.       Apeliaciniame skunde prašoma iš ieškovės priteisti 9 400 Eur bylinėjimosi išlaidas Š. K. naudai. Tuo tarpu pareiškime dėl papildomo sprendimo priėmimo teismo buvo prašoma iš ieškovės priteisti 9 000 Eur bylinėjimosi išlaidas Š. K. naudai. Atitinkamai, pareiškime dėl papildomo sprendimo priėmimo apeliantai pateikė minėtą kasos pajamų orderį Nr. APB260, iš kurio aiškiai matyti, kad Š. K. yra apmokėjęs 9 000 Eur. Šiuo atveju nėra aišku, kodėl prašoma priteisti būtent 9 400 Eur, o ne 9 000 Eur bylinėjimosi išlaidas. Taigi, apeliantams nepateikus įrodymų, kad už teisines paslaugas yra apmokėta reikalaujama iš ieškovės suma, prašymas priteisti 9 400 Eur bylinėjimosi išlaidų yra nepagrįstas.

44.       Ieškovė AB SEB bankas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 11 d. papildomą sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti atsakovo Č. K. 2022 m. spalio 21 d. prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

44.1.       CPK 149 straipsnio 1 dalyje numatytas laikinųjų apsaugos priemonių institutas negalėjo būti pritaikytas šioje ginčo situacijoje, kadangi atsakovas juo siekia pasinaudoti ne pagal jo paskirtį. Atsakovas nenurodė naujai atsiradusių duomenų, aplinkybių, nepateikė naujų įrodymų, kurie patvirtintų, jog neegzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas. Priešingai, atsakovas net nesiekė pasinaudoti CPK 149 straipsnio 1 dalyje numatytu institutu ir neįrodinėjo naujų, pasikeitusių aplinkybių, o savo prašymą motyvavo tuo, kad priėmus pirmosios instancijos teismo sprendimą laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikintos savaime.

44.2.       Teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių teisėtumas jau buvo patikrintas instancine tvarka ir Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad laikinosios apsaugos priemonės taikytos pagrįstai ir teisėtai.

44.3.       Nagrinėjamoje civilinėje byloje vis dar egzistuoja pagrindas ir būtinybė taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovų atžvilgiu. CPK 150 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Nors pagal CPK 149 straipsnį pasikeitusios aplinkybės gali būti pagrindas svarstyti dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, tačiau ieškovui nepalankaus teismo sprendimo priėmimas negali būti laikomas tokiomis aplinkybėmis, kadangi ginčas dar nėra iki galo išspręstas.

44.4.       Byloje nėra įrodymų, kurie pagrįstų atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas kartu su prašymu dėl papildomo sprendimo priėmimo pateikė tik pinigų priėmimo kvitus, serijos LAT Nr. 1056977, LAT Nr. 1056957, LAT Nr.1056958, iš kurių matyti, kad atsakovas yra apmokėjęs 4 400 Eur. Nenurodyta papildoma informacija apie tai, kokioje byloje bei už kokias teisines paslaugos atsakovas atsiskaitė. Neįmanoma identifikuoti, kokios konkrečiai teisinės paslaugos buvo suteiktos byloje bei kokia šių paslaugų apimtis. Atsakovas nedetalizavo teisinių paslaugų apimties bei papildomai nepagrindė, ar visi teikti dokumentai byloje buvo reikalingi. Dėl šios priežasties ne tik neaišku, ar išlaidos tikrai buvo patirtos šioje byloje, tačiau taip pat neįmanoma nustatyti, ar patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis yra protingas bei atitinka teisės aktų reikalavimus.

45.       Atsakovas Š. K. atsiliepime į banko apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo papildomą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos atsikirtimus:

45.1.       Č. K. patirtos bylinėjimosi išlaidos šioje (10 metų trukusioje) byloje atitinka Rekomendacijas, byloje yra pateiktos sąskaitos, sąskaitų detalizacijos bei pinigų priėmimo kvitai, patvirtinantys, kad Č. K. už suteiktas teisines paslaugas apmokėjo.

45.2.       Č. K. prašė panaikinti byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ne vadovaudamasis CPK 149 straipsniu dėl kažkokių pasikeitusių aplinkybių (nors tokios, teismui banko reikalavimą atmetus, ir atsirado), tačiau dėl to, kad teismas sprendimu šio klausimo neišsprendė. Pagrįstos abejonės dėl ieškovui palankaus sprendimo priėmimo yra ir tada, kai dėl ginčo esmės yra priimtas ieškovui nepalankus teismo sprendimas, nepriklausomai nuo to, kad jis yra priimtas po teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir (ar) yra neįsiteisėjęs. Taigi, banko ieškinys nėra laikytinas preliminariai pagrįstu, t. y. nenustatyta viena iš būtinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų (CPK 144 straipsnis).

46.       Atsakovas L&M International Trading Ltd atsiliepime į banko apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo papildomą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos atsikirtimus:

46.1.       Nagrinėjama byla tęsiasi jau dešimtmetį, byla yra didelės apimties tiek turinio, tiek keliamų reikalavimų kontekste, dėl to manytina, kad atsakovui Č. K. iš ieškovės AB SEB bankas pirmosios instancijos teismo papildomu sprendimu priteistos 3 400 Eur bylinėjimosi išlaidos yra protingo dydžio ir atitinka Rekomendacijas.

46.2.       Ieškovė apeliaciniame skunde nenurodo motyvų, kodėl tikslinga toliau tęsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymą atsakovų atžvilgiu, kai ieškovo ieškiniu keliami reikalavimai buvo pripažinti nepagrįstais. Kiekvieno iš atsakovų turtas yra areštuotas daugiau nei 2 mln. Eur apimtyje, nors bendra ieškinio kaina skirtingiems atsakovams yra apie 4 kartus mažesnė.

47.       Atsakovas Č. K. atsiliepime į banko apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo papildomą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos atsikirtimus:

47.1.       Teismo sprendimu buvo atmesti ieškovės ieškinio reikalavimai, taigi, išnyko ir pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo Č. K. atžvilgiu.

47.2.       Atsakovas į bylą pateikė tiek prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, tiek šį prašymą pagrindžiančias sąskaitas ir jų apmokėjimo dokumentus. Pažymėtina, kad dėl ieškovės iniciatyva nepagrįstai ilgą laiką atsakovo atžvilgiu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas negalėjo laiku atsiskaityti pagal jo atstovų pateiktas sąskaitas, todėl prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir šias išlaidas pagrindžiantys dokumentai buvo teikiami į bylą dalimis.

47.3.       Priešingai nei teigia ieškovė, sąskaitose faktūrose yra detalizuota, už kokią teisinę pagalbą ir kurioje civilinėje byloje jos yra išrašytos (taip pat nurodyti konkretūs advokatų atlikti veiksmai, civilinės bylos ir (ar) teisminio proceso numeriai). Šios išlaidos, atsižvelgiant į labai ilgą bylos trukmę, didelę bylos apimtį ir sudėtingumą, nelaikytinos neprotingo dydžio ar nesąžiningos, todėl pirmosios instancijos teismas jas priteisė atsakovui iš ieškovo pagrįstai.

47.4.       Atsakovui Č. K. už byloje atstovavusių advokato padėjėjo ir advokato teisinę pagalbą išrašyta sąskaitų dėl 18 950 Eur, o apmokėta dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių tik 8 200 Eur. Galiojantys teisės aktai nedraudžia klientui apmokėti už paslaugas iki paslaugų teikimo (avansu) ar po jų suteikimo, tiek visiškai, tiek iš dalies.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Dėl apeliacijos ribų

 

48.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų ir atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo ir nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo, papildomo sprendimo ir nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose ir atskirajame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

 

Dėl  esminių faktinių aplinkybių

 

49.       Byloje kilo ginčas dėl solidarios juridinių asmenų vadovų ir dalyvio atsakomybės už AB „VINGRIAI“ padarytą žalą ieškovei AB SEB bankui. Žalos (negautos pajamos nuomos mokesčio sutaupymo forma) atsiradimas siejamas su AB „VINGRIAI“ vadovo Č. K., AB „VINGRIAI“ akcininko L&M International Trading Ltd ir jos vadovo bei akcininko Š. K. neteisėtais veiksmais (neveikimu), negrąžinant ieškovei jai priklausančių patalpų (duomenys neskelbtini) nuo 2010 m. vasario 1 d. iki 2015 m. lapkričio 1 d. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškovė iš esmės neįrodė atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų, tačiau ieškovė nesutinka su skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, nurodydama, kad būtent dėl atsakovų veiksmų patyrė 618 004 Eur žalą. Žalos dydis grindžiamas UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas 2017 m. sausio 26 d. parengta turto vertinimo ataskaita.

50.       Įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 5 d. sprendimu dėl AB „VINGRIAI“ pabaigos civilinėje byloje Nr. B2-1194-232/2020 nuspręsta pripažinti įmonę pasibaigusia ir išregistruoti ją iš Juridinių asmenų registro.

51.       Nustatyta, kad AB „VINGRIAI“, kurios vadovas buvo atsakovas Č. K., ir UAB „Pramonės pastatų valdymas“ 2005 m. rugsėjo 6 d. sudarė negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį. AB „SEB lizingas“, AB „VINGRIAI“ ir UAB „Pramonės pastatų valdymas“ 2007 m. kovo 16 d. sudarė trišalį susitarimą prie UAB „Pramonės pastatų valdymas“ ir ieškovės 2007 m. kovo 16 d. sudarytos lizingo sutarties, kuriame susitarė, kad tuo atveju, jei finansuotojai AB „SEB lizingas“ įgijus nuosavybės teises į patalpas, finansuotoja nutraukia su UAB „Pramonės pastatų valdymas“ sudarytą finansinio lizingo sutartį anksčiau termino, tuo pat metu pasibaigia ir nuomos sutartis. 2007 m. kovo 26 d. nuosavybės teisė į patalpas perėjo ieškovei. Ieškovė 2009 m. rugpjūčio 25 d. nutraukė su UAB „Pramonės pastatų valdymas“ sudarytą patalpų lizingo sutartį, sutariant, kad patalpos ieškovei bus grąžintos iki 2010 m. sausio 30 d. UAB „Pramonės pastatų valdymas“ tik 2011 m. birželio 3 d. priėmimo–perdavimo aktu patalpas formaliai perdavė ieškovei, tačiau patalpose veiklą vykdžiusi AB „VINGRIAI“ patalpų realiai neatlaisvino. 2011 m. birželio 3 d. formaliai jai grąžintas patalpas ieškovė perdavė UAB „Pramonės pastatų valdymas“, o turto pasaugos sutartimi perdavė saugoti Č. K. 2011 m. rugpjūčio 3 d. ieškovė informavo UAB „Pramonės pastatų valdymas“ apie pasaugos sutarties nutraukimą ir pareikalavo grąžinti saugomą turtą iki 2011 m. rugsėjo 1 d., tačiau patalpos nebuvo atlaisvintos ir grąžintos. Bankui priklausančiomis patalpomis naudojosi AB „VINGRIAI“, kuri vykdė patalpose ūkinę komercinę veiklą.

52.       Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) AB „VINGRIAI“ bankroto byloje buvo reiškiamas AB SEB bankas finansinis reikalavimas tai pačiai sumai (ir tuo pačiu pagrindu – žala dėl patalpų neperdavimo), kurią ieškovė prašo priteisti solidariai iš atsakovų šioje byloje. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-4166-661/2019 nutarė patvirtinti dalį banko pareikšto finansinio reikalavimo dėl 557 467,78 Eur, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. vasario 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-167-798/2020 nutarė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 17 d. nutartį ir palikti banko pareikštą prašymą patvirtinti finansinį reikalavimą AB „VINGRIAI“ bankroto byloje nenagrinėtą, nurodydamas, kad prašymas dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo negalėjo būti priimamas ir sprendžiamas tol, kol nebus išnagrinėtos Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-242-640/2020 ir Nr. 2-252-619/2020 pagal AB SEB banko ieškinius atsakovams AB „VINGRIAI“, Č. K., L&M International Trading Ltd ir Š. K. dėl nuostolių atlyginimo už patalpų neperdavimą skirtingais laikotarpiais.

 

Dėl nuostolių (ne)atlyginimo

 

53.       Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ginčo patalpos priklausė ieškovei, tačiau jos nebuvo perduotos (grąžintos) ieškovei ilgą laiką. Ieškovės reikalavimai dėl žalos negautų pajamų forma, padarytos laiku neatlaisvinus ir neperdavus ieškovei jai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, atlyginimo yra pareikšti buvusiam AB „VINGRIAI“ vadovui Č. K., AB „VINGRIAI“ akcininkui L&M International Trading Ltd ir jos vadovui bei akcininkui Š. K. Pasak ieškovės, visų atsakovų atsakomybė yra solidari, nes visi jie tarpusavyje yra susiję, veikė kartu, siekdami bendro tikslo – neatlaisvinti ieškovei nuosavybės teise priklausančių patalpų. Atsakovų neteisėti veiksmai pasireiškė, nepagrįstai inicijuojant teisminius ginčus dėl lizingo ir nuomos sutarčių sąlygų pripažinimo negaliojančiomis, kuriuos sprendžiant buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės, uždraudžiant ieškovei disponuoti turtu, taip pat 6 kartus teikiant pareiškimus dėl restruktūrizavimo bylos AB ,,VINGRIAI“ iškėlimo.

54.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kreditorius gali reikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovams ir (ar) dalyviams dviem atvejais: 1) tuo atveju, kai šie subjektai padaro tiesioginę žalą kreditoriui (CK 6.263 straipsnio pagrindu), jų neteisėti veiksmai nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą, veiksmų neteisėtumas pasireiškia specifiškai, tik konkretaus kreditoriaus atžvilgiu, ir jei toks neteisėtumas atitinka bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų; 2) kai bankrotas pripažįstamas tyčiniu ir nustatoma, kad šie subjektai kalti dėl tyčinio bankroto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-943/2021).

55.       Apeliantės reikalavimas priteisti nuostolių atlyginimą už neteisėtą naudojimąsi ieškovei priklausančiomis patalpomis laikytinas reikalavimu dėl civilinės atsakomybės taikymo (CK 6.246–6.249 straipsniai, 6.263 straipsnis).

56.       Tam, kad būtų taikyta civilinė atsakomybė, turi būti nustatytos įstatyme įtvirtintos jos kilimo sąlygos – neteisėti veiksmai, žala (nuostoliai), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019). Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1089-701/2019).

57.        CK 6.263 straipsnio 1, 2 dalyse nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

58.       Pagal CK 2.87 straipsnio 1, 2 dalis juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo. ABĮ 19 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. Juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenustato kitaip (CK 2.87 straipsnio 7 dalis).

59.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įmonės vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus; laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai santykiai, nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Bendrovės valdymo organų (vienasmenio ir kolegialaus) nariai, būdami atsakingi už įmonės komercinės veiklos organizavimą, turi elgtis protingai, rūpestingai ir sąžiningai bendrovės atžvilgiu, todėl, prieš priimdami konkretų sprendimą dėl bendrovės veiklos, turi atidžiai įvertinti visas reikšmingas tokiam sprendimui aplinkybes, apsvarstyti ne tik priimamo sprendimo naudą bendrovei, bet ir šio sprendimo teisėtumą, riziką, galimus padarinius ir panašiai. Vadovas, priešingai nei dalyvis, yra bendrovės valdymo organas ir yra saistomas pareigų, reglamentuotų CK, ABĮ ir kitų įstatymų bei įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatų, bendrovės įstatų, pareiginių nuostatų, todėl privalo derinti visų juridinio asmens interesų grupių (akcininkų, darbuotojų, o kai įmonei kyla nemokumo pavojus – ir kreditorių) interesus ir ši jo pareiga neperduodama (CK 2.87 straipsnis, ABĮ 20 straipsnio 2 dalis, 19 straipsnio 6 dalis). Juridinio asmens valdymo organo nariai turi fiduciarines pareigas juridiniam asmeniui, t. y. pareigas veikti išimtinai juridinio asmens interesais (CK 2.87 straipsnis), ir šių pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas lemia valdymo organo nario atsakomybę pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-235-421/2020).

60.       Dalyvavimas versle yra susijęs su rizika, kad priimami sprendimai gali būti ne tik naudingi, bet ir nuostolingi. Jei įmonės valdymo organų nariai būtų asmeniškai atsakingi už kiekvieną nuostolius sukėlusį sprendimą, tai žlugdytų jų iniciatyvumą, verslumą, ribotų veikimo laisvę greitų bei ryžtingų sprendimų reikalaujančiose situacijose, skatintų šešėlinį vadovavimą bendrovėms. Siekiant apsaugoti įmonės valdymo organų narius nuo žalos atlyginimo ieškinių, taikoma verslo sprendimų priėmimo taisyklė, pagal kurią preziumuojamas šių asmenų veikimas sąžiningai  geriausiais bendrovės, kuriai jie vadovauja, interesais. Ši prezumpcija skirta apsaugoti bendrovės vadovus nuo asmeninės atsakomybės už sąžiningai priimtus verslo sprendimus, atitinkančius rūpestingumo pareigos standartus. Dėl to žalos atlyginimo siekiančiam asmeniui nepakanka įrodyti padarytos žalos faktą, tačiau būtina įrodyti ir įmonės valdymo organų narių fiduciarinių pareigų (lojalumo, sąžiningumo, protingumo ir kt.) pažeidimą, akivaizdų protingos ūkinės komercinės rizikos peržengimą, aiškų aplaidumą arba jiems suteiktų įgaliojimų viršijimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-320-916/2019).

61.       Įmonei veikiant įprastai, vadovai neturi fiduciarinių pareigų kreditoriams. Šiuo laikotarpiu pagrindinė vadovo pareiga – tenkinti nuosavo kapitalo teikėjų – dalyvių interesus. Kuo įmonės finansinė būklė prastėja ir ji turi daugiau skolų, tuo didėja įmonės skolinto kapitalo teikėjų – kreditorių interesų reikšmė. Tai lemia, kad suprastėjus įmonės būklei atsiranda vadovų fiduciarinės pareigos priimant su bendrovės veikla susijusius sprendimus atsižvelgti ir į kreditorių interesus. Įmonės finansinei padėčiai tapus ypač sunkiai ar net kritinei, t. y. įmonei pasiekus nemokumo ribą, kreditorių interesai pradeda vyrauti. Tai, kad tiesioginių prievolinių santykių tarp bendrovės vadovo ir kreditoriaus nėra, o fiduciarinės pareigos atsiranda pablogėjus įmonės finansinei būklei, suponuoja, kad vadovo atsakomybė atsiranda tik tuo atveju, kai bendrovė nebepajėgi pati patenkinti kreditoriaus reikalavimų. Ieškovas, įrodinėdamas teisinį priežastinį ryšį, privalo įrodyti, jog atsakovas, priimdamas ginčo sprendimą, galėjo numatyti būsimą žalą. Įmonės vadovas teisiškai būtų atsakingas už įmonės vadovo pareigų nevykdymą ir turėtų atsakyti už padarytą žalą įrodžius, kad sandorių, iš kurių ieškovas kildina padarytą žalą, sudarymu iš anksto būtų žinoma, kad dėl jų atsiras įmonės žala, tačiau to nepaisydamas vadovas vis dėlto sudarytų tokius sandorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2013).

62.       Nagrinėjamu atveju apeliantė AB SEB bankas nesutinka su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodydama, kad teismas neatsižvelgė, jog AB „VINGRIAI“ vadovas Č. K.  piktnaudžiavo teise į teisminę gynybą, nepagrįstai inicijavo teisminius procesus prieš ieškovę, nepagrįstai inicijavo savo vadovaujamos įmonės restruktūrizavimo bylų iškėlimą, nors įmonė buvo nemoki žalos padarymo laikotarpiu, t. y. tokiu būdu buvo piktybiškai delsiama atlaisvinti ieškovės patalpas.

63.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, įmonei veikiant įprastai, jos vadovai neturi fiduciarinių pareigų kreditoriams, o pagrindinė vadovo pareiga – tenkinti nuosavo kapitalo teikėjų – dalyvių interesus. Tik suprastėjus įmonės būklei, atsiranda vadovų fiduciarinės pareigos priimant su bendrovės veikla susijusius sprendimus atsižvelgti ir į kreditorių interesus, o įmonės finansinei padėčiai tapus ypač sunkiai ar net kritinei, t. y. pasiekus nemokumo ribą, kreditorių interesai pradeda vyrauti.

64.       Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, kad ieškovės apeliaciniame skunde nurodytu laikotarpiu (2009–2011 m.) AB „VINGRIAI“ finansinė būklė tapo tokia, jog atsirado įmonės vadovo fiduciarinė pareiga, priimant su bendrovės veikla susijusius sprendimus atsižvelgti ir į kreditorių interesus. Pagal LITEKO duomenis Vilniaus apygardos teismas 2010 m. liepos 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-808-661/2010 ir 2011 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-5940-619/2011 pagal ieškovės pareiškimus nutarė atsisakyti iškelti AB „VINGRIAI“ bankroto bylą. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. kovo 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1072-661/2010 nutarė iškelti AB „VINGRIAI“ restruktūrizavimo bylą, tačiau 2010 m. spalio 7 d. nutartimi restruktūrizavimo byla buvo nutraukta, nepateikus restruktūrizavimo plano. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. sausio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-3392-619/2012 nutarė iškelti AB „VINGRIAI“ restruktūrizavimo bylą, tačiau 2012 m. lapkričio 23 d. nutartimi restruktūrizavimo byla buvo nutraukta, nepateikus restruktūrizavimo plano.

65.       Nurodytos aplinkybės paneigia ieškovės apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, kad jau 2009–2011 m. laikotarpiu AB „VINGRIAI“ buvo nemoki. Tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo 4–6 straipsnių nuostatos numatė, kad, siekiant inicijuoti restruktūrizavimo bylos iškėlimą, turi būti gautas daugumos įmonės kreditorių sutikimas restruktūrizavimo procesui, t. y. pritarimas įmonės valdymo organo parengtiems įmonės restruktūrizavimo metmenims. Vadinasi, ieškovės nurodytu laikotarpiu AB „VINGRIAI“ nebuvo nemoki, o įmonės kreditoriai neprieštaravo restruktūrizavimo bylos iškėlimui, siekiant išsaugoti laikinų sunkumų turinčią, tačiau veikiančią gyvybingą įmonę. Apeliaciniame skunde nurodytas AB  „VINGRIAI“ finansinės atskaitomybės ir kitų dokumentų bei teisės aktų vertinimas nepaneigia įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais nustatytų aplinkybių, susijusių su įmonės mokumu apeliantės nurodytu laikotarpiu.

66.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, kad poreikis išsaugoti rinkoje veikiančią ir toliau pajėgią iš esmės savarankiškai funkcionuoti įmonę, kai jos finansiniai sunkumai nėra akivaizdžiai pastovaus pobūdžio, yra socialiai reikšmingesnis už siekį likviduoti tokią įmonę, nes įmonės gaivinimo atveju tiek įmonė, tiek jos darbuotojai bei kiti kreditoriai patirs didesnę naudą (įmonė funkcionuos kaip verslo subjektas toliau, bus išsaugotos darbo vietos, valstybė gaus pajamų mokesčių pavidalu, kreditoriai, ypač paskutiniosios eilės, restruktūrizavimo proceso metu turės didesnes galimybes gauti reikalavimų patenkinimą), nei likvidavimo atveju, kuomet įmonės turtas parduodamas už likvidacines vertes ir paskutinės eilės kreditorių galimybės atgauti skolas neretai yra labai minimalios (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-822-910/2022). 

67.       Teisėjų kolegija pažymi, kad AB „VINGRIAI“ vadovas Č. K., naudodamasis procesine teise iškelti restruktūrizavimo bylą įmonei, nepiktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, neteikė nepagrįstų pareiškimų dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir nesiekė  užvilkinti patalpų perdavimą ieškovei. Taigi, ieškovė neįrodė, kad atsakovas Č. K.pažeidė pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Teisėjų kolegija prieina išvadą, kad AB „VINGRIAI“ vadovo siekis inicijuoti restruktūrizavimo procesą ir rasti kompromisinį sprendimą dėl esančių finansinių įsipareigojimų kreditoriams nepatvirtina atsakovo Č. K. neteisėtų veiksmų ar nesąžiningumo. Teisėjų kolegijos nuomone, siekis restruktūrizuoti bendrovę, taip išsaugant ūkinę komercinę veiklą ir atsiskaitant su kreditoriais, kaip tik patvirtina atsakovo Č. K. tikslą išspręsti finansinių įsipareigojimų kreditoriams vykdymą restruktūrizavimo procese.

68.       Aplinkybės, kad AB „VINGRIAI“ vėliau dar kelis kartus nesėkmingai siekė restruktūrizavimo bylos iškėlimo, keitė registruotas buveines, savaime nepatvirtina, jog laikotarpiais iki bankroto bylos iškėlimo 2016 m. įmonė buvo nemoki. Byloje nėra duomenų, kad pareiškimai dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo buvo akivaizdžiai nepagrįsti, nes restruktūrizavimui pritarė įmonės kreditoriai. Teismai neskyrė tuometiniams AB „VINGRIAI“ vadovams ar akcininkui poveikio priemonių už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. 

69.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas 2022 m. vasario 28 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti – nurodyti ir pateikti įrodymus, kada AB „VINGRIAI“ finansinė būklė tapo tokia (nemokumas), kad atsirado jos vadovo fiduciarinė pareiga kreditoriams, kada ši pareiga buvo pažeista ir kiek ji lėmė įmonės negalėjimą atsiskaityti su ieškove. Ieškovė konkrečių duomenų apie AB „VINGRIAI“ nemokumą nepateikė, prašydama išreikalauti tik AB „VINGRIAI“ bankroto bylos medžiagą.

70.       Apeliantė AB SEB bankas nepaneigė pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad AB „VINGRIAI“ nemokumas atsirado 2015 m. balandžio 29 d., kaip tai konstatuota Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-1194-232/2020, kurioje AB „VINGRIAI“ iškelta bankroto byla. Atsakovas Č. K. buvo AB „VINGRIAI“ vadovu nuo 1998 m. rugpjūčio 26 d. iki 2014 m. liepos 12 d. Taigi, įmonės nemokumas konstatuotas po AB „VINGRIAI“ vadovų pasikeitimo, todėl taip pat nėra pagrindo pripažinti, jog Č. K., kaip AB „VINGRIAI“ vadovui, jo vadovavimo įmonei laikotarpiu buvo atsiradusi pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Nenustatyta, kad AB „VINGRIAI“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu. Byloje nėra duomenų, kad buvęs įmonės vadovas Č. K. tyčia siekė įmonę privesti prie bankroto, pažeidė fiduciarines pareigas, sudarė įmonei nenaudingus sandorius. Taigi, apeliantė AB SEB bankas neįrodė, kad atsakovo Č. K. vadovavimo AB „VINGRIAI“ laikotarpiu įmonė buvo nemoki ir atsakovui Č. K., kaip įmonės vadovui, atsirado fiduciarinė pareiga kreditoriams.

71.       Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieškovės argumentais, kad patalpų ieškovei  neperdavimas patvirtina atsakovo Č. K. neteisėtus veiksmus. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad patalpų neperdavimą lėmė iš esmės objektyvios priežastys.

72.       Įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais dėl AB „VINGRIAI“ iškeldinimo iš banko patalpų konstatuota, kad bankui nutraukus su UAB „Pramonės pastatų valdymas“ sudarytą lizingo sutartį, nutrūko UAB „Pramonės pastatų valdymas“ ir AB „VINGRIAI“ sudaryta nuomos sutartis, todėl AB „VINGRIAI“ atsirado pareiga atlaisvinti užimtas patalpas (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-5066-661/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-526-302/2016). Tai, kad išnagrinėtoje byloje dėl AB „VINGRIAI“ iškeldinimo, teismai konstatavo, jog bankui nutraukus su UAB „Pramonės pastatų valdymas“ sudarytą lizingo sutartį, nutrūko UAB „Pramonės pastatų valdymas“ ir AB „VINGRIAI“ sudaryta nuomos sutartis ir AB „VINGRIAI“ atsirado pareiga atlaisvinti užimtas patalpas, savaime nepatvirtina atsakovo Č. K. ir kitų atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo. Byloje pagal ieškovės vindikacinį ieškinį teismai nepasisakė ir netyrė aplinkybių, susijusių su patalpų neperdavimo priežastimis. Nurodytoje byloje ieškovė taip pat neprašė taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, siekiant uždrausti AB „VINGRIAI“ naudotis ginčo patalpomis.

73.       Nustatyta, kad ieškovės patalpos jai nebuvo perduotos, nes 2011 m. rugsėjo mėn. L&M International Trading Ltd, Š. K., UAB „L&M Vilnius“ ir UAB „Nerlit“ pateikė Vilniaus apygardos teismui netiesioginį ieškinį atsakovams AB „SEB lizingas“ ir UAB „Pramonės pastatų valdymas“, prašydami pripažinti negaliojančiais šiuos sandorius: 1) 2007 m. kovo 16 d. tarp UAB „Pramonės pastatų valdymas“ ir UAB „SEB lizingas“ sudarytą finansinio lizingo sutartį; 2) 2007 m. kovo 26 d. UAB „Pramonės pastatų valdymas“ ir UAB „SEB lizingas“ sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį; 3) 2009 m. spalio 8 d. susitarimą dėl turto pagal lizingo sutartį grąžinimo ir atlaisvinimo tvarkos; 4) taikyti restituciją. Ieškinio reikalavimams užtikrinti Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-7008-431/2011 nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) areštuoti atsakovės AB „SEB lizingas“ gamybines patalpas (duomenys neskelbtini); 2) paskirti AB „SEB lizingas“ areštuoto turto saugotoja; 3) uždrausti atsakovei disponuoti areštuotu turtu, paliekant teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis. Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. gruodžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2702/2011 nutarė pakeisti pirmosios instancijos teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartie dalį dėl patalpų saugotojos, paskiriant patalpų saugotoja AB „VINGRIAI“. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad nesant įrodymų apie tai, jog jau daugiau kaip 6 metus ginčo patalpas besinuomojanti AB „VINGRIAI“ netinkamai naudotų patalpas, t. y. ne pagal jų paskirtį, nesirūpintų išsinuomotu daiktu, leidžia spręsti, kad iki bus išspręstas šalių ginčas pagal netiesioginį ieškinį yra tikslinga areštuotų patalpų saugotoja paskirti jų faktinę naudotoją AB „VINGRIAI“. Šiose patalpose yra įregistruota ir AB „VINGRIAI“ buveinė. Toks procesinis sprendimas buvo grindžiamas tikslingumo ir ekonomiškumo kriterijumi, kadangi patalpų nuomininkė, naudodamasi patalpomis, kartu galės jas ir saugoti, neimdama už tai papildomo užmokesčio ir iš esmės nepatirdama papildomų išlaidų.

74.       Vilniaus apygardos teismas 2015 m. liepos 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2593-275/2015 nusprendė atmesti L&M International Trading Ltd, Š. K., UAB „L&M Vilnius“ ir UAB „Nerlit“ ieškinį ir panaikinti byloje 2011 m. rugsėjo 15 d. ir 2011 m. gruodžio 22 d. nutartimis taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. sausio 8 d. nutartimi nutarė palikti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 23 d. sprendimą nepakeistą. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės ieškovės patalpoms faktiškai galiojo nuo 2011 m. rugsėjo 15 d. iki 2016 m. sausio 8 d.

75.       2011 m. rugsėjo mėn. AB „VINGRIAI“ pateikė prevencinį ieškinį, prašydama: 1) uždrausti atsakovei AB SEB bankui iškeldinti AB „VINGRIAI“ iš gamybos patalpų (duomenys neskelbtini) ar imtis kitų veiksmų, kuriais būtų trukdoma nurodytose patalpose vykdyti ūkinę komercinę veiklą ar patekti į šias patalpas iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje pagal ieškovų L&M International Trading Ltd, Š. K., UAB „L&M Vilnius“, UAB „Nerlit“ ieškinį atsakovėms AB „SEB lizingas“, UAB „Pramonės pastatų valdymas“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo; 2) uždrausti AB SEB bankui nutraukti 2005 m. rugsėjo 6 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje pagal ieškovų L&M International Trading Ltd, Š. K., UAB „L&M Vilnius“, UAB „Nerlit“ ieškinį atsakovėms AB „SEB lizingas“, UAB „Pramonės pastatų valdymas“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo. Ieškinio reikalavimams užtikrinti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1801-807/2011 nutarė atsakovei AB „SEB lizingas“ uždrausti iškeldinti ieškovę AB „VINGRIAI“ iš gamybos patalpų (duomenys neskelbtini) ar imtis kitų veiksmų, kuriais AB „VINGRIAI“ būtų trukdoma nurodytose patalpose vykdyti ūkinę komercinę veiklą ar patekti į šias patalpas, apie iškeldinimą (patalpų atlaisvinimą) AB „VINGRIAI“ raštu neįspėjus prieš 18 mėnesių. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. sausio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-362-565/2012 nutarė Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 13 d. nutartį palikti nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad nėra duomenų, jog AB „VINGRIAI“ netinkamai naudotų patalpas. AB „VINGRIAI“ į ginčo patalpas iki 2007 m. investavo 2 932 098,87 Eur. Įmonės veikla yra metalo apdirbimo staklių ir metalinių detalių, konstrukcijų gamyba, todėl įmonės iškraustymas iš ginčo patalpų, kuriose yra ir įrenginiai, iki bus išnagrinėta byla neišvengiamai sąlygotų įmonės veiklos sustabdymą, atsižvelgiant į tai, kad įmonė šiuo metu turi finansinių sunkumų, privedus prie bankroto, dėl ko veiklos atnaujinimas teismui išsprendus ginčą, taptų neįmanomas. UAB „Staklija“ paskaičiavimais, AB „VINGRIAI“ naudojamų įrenginių demontavimo, perkraustymo ir montavimo darbai kainuotų ne mažiau nei 683 503,24 Eur. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2005 m. rugsėjo 6 d. nuomos sutarties nutraukimas sukeltų neproporcingų nuostolių ir neigiamų pasekmių įmonei ir jos verslo partneriams.

76.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3432-101/2014 nusprendė AB „VINGRIAI“ ieškinį atmesti ir panaikinti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 13 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gruodžio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-2462-467/2014 nutarė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 2 d. sprendimą palikti nepakeistą. 

77.       Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės nepatvirtina, kad atsakovas Č. K. piktnaudžiavo teise į teisminę gynybą, inicijuodamas nepagrįstus teisminius procesus, darydamas žalą ieškovei. Patalpos ieškovei teisėtai buvo neperduodamos dėl Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-2593-275/2015 pagal L&M International Trading Ltd, Š. K., UAB „L&M Vilnius“ ir UAB „Nerlit“ ieškinį pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių nuo 2011 m. rugsėjo 15 d. iki 2016 m. sausio 8 d. Nurodytoje byloje apeliacinės instancijos teismas ieškovės patalpų saugotoja paskyrė AB „VINGRIAI“, nurodydamas, kad ši įmonė daugiau kaip šešis metus ginčo patalpas naudoja savo veikloje ir jas tinkamai prižiūri, o būdama patalpų nuomininke, naudodamasi patalpomis kartu galės jas ir saugoti neimdama už tai papildomo užmokesčio ir iš esmės nepatirdama papildomų išlaidų. Vadinasi, iki laikinųjų apsaugos priemonių nurodytoje civilinėje byloje panaikinimo apeliantė AB SEB bankas neturėjo teisės perimti patalpų ar jomis naudotis. Nei AB „VINGRIAI“, nei jos tuometinis vadovas Č. K. nebuvo nurodytos bylos proceso šalimis, t. y. neinicijavo ginčo, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog Č. K. atliko neteisėtus veiksmus, siekiant apsunkinti ieškovei galimybę perimti savo patalpas.

78.       CPK normos nedraudžia suinteresuotam asmeniui pakartotinai kreiptis dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, pakeitimo, įskaitant turto saugotojo pakeitimo. Nenustatyta, kad apeliantė AB SEB bankas pasinaudojo nurodytomis procesinėmis teisėmis Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-2593-275/2015. Nors apeliantė nurodė, kad jos teisė naudotis patalpomis buvo pažeidžiama nuo 2010 m. sausio 30 d., tačiau 2010 m. gegužės 6 d. teismui pareikštame vindikaciniame ieškinyje neprašė taikyti laikinųjų apsaugos priemonių ir uždrausti AB „VINGRIAI“ naudotis patalpomis. Taigi, nėra pagrindo konstatuoti, kad AB „VINGRIAI“ naudojimasis ieškovės patalpomis ir ieškovės patalpų neperdavimas sukėlė ieškovei žalą.

79.       Aplinkybė, kad Č. K., būdamas AB „VINGRIAI“ vadovu, gindamas įmonės, kaip ieškovės patalpų teisėtos saugotojos, teises ir teisėtus interesus vykdyti patalpose ūkinę komercinę veiklą, pareiškė bankui prevencinį ieškinį, taip pat nepagrindžia įmonės vadovo neteisėtų veiksmų, nukreiptų prieš ieškovę. Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-3432-101/2014 pagal AB „VINGRIAI“ prevencinį ieškinį AB SEB bankui, kuriuo įmonė prašė uždrausti bankui iškeldinti įmonę iš gamybos patalpų ar imtis kitų veiksmų, kuriais būtų trukdoma nurodytose patalpose vykdyti ūkinę komercinę veiklą ar patekti į šias patalpas, taip pat uždrausti bankui nutraukti 2005 m. rugsėjo 6 d. patalpų nuomos sutartį iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje pagal ieškovų L&M International Trading Ltd, Š. K., UAB „L&M Vilnius“, UAB „Nerlit“ ieškinį atsakovėms AB „SEB lizingas“, UAB „Pramonės pastatų valdymas“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo. Nurodytoje byloje laikinosios apsaugos priemonės (uždrausti iškeldinti AB „VINGRIAI“ iš ieškovės patalpų ar imtis kitų veiksmų, kuriais įmonei būtų trukdoma nurodytose patalpose vykdyti ūkinę komercinę veiklą ar patekti į šias patalpas) galiojo nuo 2011 m. rugsėjo 13 d. iki 2014 m. gruodžio 11 d., šių priemonių taikymo terminą apribojant 18 mėnesių, skaičiuojant nuo reikalavimo apie patalpų atlaisvinimą įteikimo ieškovui dienos. Nurodytoje byloje apeliantė taip pat neprašė teismo panaikinti ar pakeisti byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad siekis išsaugoti teisę nuomoti patalpas yra pagrįstas ūkine logika ir atitinka tokią teisę turėjusios įmonės interesus, todėl įmonė turi teisę ją ginti teisėtais būdais. Aplinkybė, kad AB „VINGRIAI“ prevencinis ieškinys buvo atmestas, nepatvirtina tuometinio jos vadovo Č. K. neteisėto veikimo prieš ieškovę ar delsimo grąžinti patalpas, nes nenustatyta, kad prevencinis ieškinys buvo pareikštas piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, siekiant pakenkti išimtinai ieškovės interesams kuo greičiau atgauti savo patalpas.

80.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, kurios negalima apriboti ar paneigti, o teisės ir teisėti interesai turi būti ginami nepriklausomai nuo to, ar jie tiesiogiai įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Ieškovo teisės į teisminę gynybą realizavimas (ieškinio pateikimas) ir pasinaudojimas kitomis CPK įtvirtintomis procesinėmis teisėmis (prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones), nepaisant to, kad ieškovo reikalavimai buvo atmesti kaip nepagrįsti, savaime negali būti vertinami kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Teisės aktų nustatytos teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais ir reiškia ne tik dalyvaujančio byloje asmens veiksmus, nesąžiningai pareiškiant nepagrįstą ieškinį ar kitą procesinį dokumentą, arba sąmoningai veikiant prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (CPK 95 straipsnio 1 dalis), tačiau ir naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį. Įmonės valdymo organų ar dalyvių inicijuoti civiliniai ginčai, pateikti prašymai taikyti laikinąsias apsaugos priemones negali būti vertinami, kaip savaime neteisėti, neįrodžius, jog civilinės bylos dėl patalpų ir restruktūrizavimo bylos iškėlimo buvo inicijuotos nesąžiningai.

81.       Ieškovė neįrodė, kad atsakovas Č. K., kaip AB „VINGRIAI“ vadovas, naudodamasis procesinėmis teisėmis, pareiškiant ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-3432-101/2014 ir pareiškimus dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo AB „VINGRIAI“, naudojosi procesinėmis teisėmis nesąžiningai, ne pagal jų paskirtį ir civilinio proceso tikslus, ar sąmoningai siekė užvilkinti patalpų perdavimą apeliantei AB SEB bankas. Civilinėse bylose laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos, preliminariai įvertinus ieškinių pagrįstumą, t. y. įsitikinus, kad ieškinių reikalavimai nėra aiškiai nepagrįsti. Ieškovės patalpomis AB „VINGRIAI“ iš pradžių naudojosi nuomos sutarties, o vėliau aukščiau nurodytų teismų procesinių sprendimų (nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo) pagrindu, todėl aplinkybė, kad vėliau ieškiniai buvo atmesti, nepatvirtina atsakovo Č. K. neteisėtų veiksmų.

82.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantės AB SEB bankas nurodytu laikotarpiu tarp jos, AB „VINGRIAI“, L&M International Trading Ltd, Š. K., UAB „L&M Vilnius“, UAB „Nerlit“ dėl patalpų (duomenys neskelbtini) vyko tarpusavyje susiję ginčai, įskaitant dėl patalpų nuosavybės teisės. Aplinkybės, kad AB „VINGRIAI“, būdama teisėta patalpų saugotoja, nemokėjo ieškovei nuomos mokesčio, nepatvirtina įmonės vadovo neteisėtų veiksmų. Tuo metu tarp AB „VINGRIAI“ ir ieškovės nebuvo sudaryta patalpų nuomos sutartis. Ieškovė neįrodė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu ieškovė reikalavo iš AB „VINGRIAI“ nuomos mokesčio už patalpas, ruošėsi patalpas išnuomoti kitam asmeniui ar jas parduoti (nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, kuria grindžiamas žalos dydis, parengta 2017 m.), todėl aplinkybė, jog AB „VINGRIAI“, atstovaujama Č. K., neatlygintinai naudojosi patalpomis, savaime nepatvirtina įmonės vadovo neteisėtų veiksmų.

83.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įmonei artėjant prie nemokumo ribos, pradeda vyrauti kreditorių interesai, kurių tikslas – atstatyti ar bent išlaikyti nepablogintą bendrovės finansinę padėtį. Kritiniu laikotarpiu vadovo pareigos kreditoriams yra veikti, atsižvelgiant į kreditorių interesus, nedaryti rizikingesnių sprendimų už tuos, kuriuos esamomis sąlygomis priimtų patys kreditoriai. Ginčui aktualiu laikotarpiu AB „VINGRIAI“ restruktūrizavimo bylų inicijavimui pritarė didžioji dalis įmonės kreditorių, todėl nėra pagrindo išvadai, jog įmonės vadovo Č. K. elgesys, valdant įmonę, nebuvo suderinamas su sąžininga verslo praktika, siekiant pasipelnyti vienos kreditorės sąskaita ar jai padaryti žalą.

84.       Ginčui aktualiu laikotarpiu (nuo 2011 m. gruodžio 22 d. iki 2016 m. sausio 8 d.) AB „VINGRIAI“ buvo paskirta patalpų saugotoja, patalpose vykdė ūkinę komercinę veiklą, todėl nėra pagrindo išvadai, kad įmonė, kuri naudojosi patalpomis neatlygintinai, nepatyrė patalpų priežiūros išlaidų. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė reikalavo iš AB „VINGRIAI“ nuomos mokesčio, kad AB „VINGRIAI“ neprižiūrėjo jai paskirtų saugoti patalpų. Taigi, atsižvelgiant į susiklosčiusias faktines aplinkybes (ginčus dėl patalpų, įmonės siekį toliau vykdyti ūkinę komercinę veiklą), įmonės vadovo Č. K. siekis toliau vykdyti įmonės veiklą, patalpose, kuriomis įmonei leista naudotis teismų procesinių sprendimų pagrindu, yra susijęs su ūkinės komercinės veiklos rizika, o ne su tyčiniais įmonės vadovo veiksmais vykdyti įmonės veiklą bet kokia kaina, ignoruojant patalpų savininkės interesus ar sukeliant jai žalą.

85.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CK 2.87 ir 6.263 straipsnių nuostatos savo turiniu yra bendrosios taisyklės dėl civilinės atsakomybės, nes tiek pagal CK 2.87 straipsnį, tiek pagal CK 6.263 straipsnį civilinei atsakomybei atsirasti reikalinga civilinės atsakomybės sąlygų visuma. Neįrodžius bent vienos iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma.

86.       Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantei neįrodžius, jog atsakovo Č. K. tyčiniais neteisėtais veiksmais buvo siekiama padaryti ieškovei nuostolius, jog buvo faktiškai padaryti nuostoliai ir dėl šių veiksmų ieškovė neteko galimybės gauti savo reikalavimų patenkinimą iš įmonės, kuri naudojosi ieškovei priklausančiu turtu, negalima spręsti dėl visų būtinųjų įmonės vadovo Č. K. civilinės atsakomybės kreditorei taikymo sąlygų egzistavimo. Apeliantė neįrodė, kad atsakovas Č. K. atliko neteisėtus veiksmus, todėl nėra priežastinio ryšio tarp apeliantės nurodytų atsakovo Č. K. veiksmų ir nurodytos žalos (negautų pajamų), negavus ieškovei galimybės naudotis jai priklausančiomis patalpomis dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Aplinkybė, kad Č. K. buvo AB „VINGRIAI“ vadovu ir įmonės vardu priėmė su įmonės ūkine komercine veikla susijusius sprendimus ar teismine tvarka gynė įmonės interesus, nepatvirtina atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų, nes nenustatyta atsakovo Č. K., kaip įmonės vadovo, fiduciarinių pareigų pažeidimo, protingos ūkinės komercinės rizikos peržengimo ar įgaliojimų viršijimo.

87.       Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nepasisakė dėl ieškinio reikalavimo dalies priteisti žalą iš atsakovų L&M International Trading Ltd ir Š. K., neteisėtą ir kryptingą veikimą prieš banką, siekiant bankui padaryti žalos.

88.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, jeigu motyvuojamojoje teismo sprendimo dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27/2012). Jeigu nenustatoma kitų pagrindų, tai procesinis sprendimas nėra naikinamas vien dėl to, kad jos motyvai neišsamūs, o visa bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas atmetė apeliacinį skundą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-687/2015). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-403/2018).

89.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pirmiausia nusprendė dėl atsakovo Č. K. civilinės atsakomybės sąlygų, o vėliau nurodė, jog argumentai apie AB „VINGRIAI“ akcininko L&M International Trading Ltd ir šio akcininko vadovo Š. K. neteisėtų veiksmų, susijusių su ieškovės nuostoliais, nebuvimą, išdėstyti sprendimo pastraipose, kuriose aptarti atsakovo Č. K. atsakomybės pagrindai. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė papildomus motyvus, susijusius su ieškinio reikalavimais atsakovams L&M International Trading Ltd ir Š. K. nepagrįstumu. Aplinkybės, kad pirmosios instancijos teismo motyvai yra lakoniški ir apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, savaime nereiškia, jog teismo motyvai yra nepagrįsti ar tokiu būdu nebuvo atskleista bylos esmė, nes įstatymų leidėjas draudžia naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą vien formaliais pagrindais (CPK 328 straipsnis). 

90.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad bankas neįrodė AB „VINGRIAI“ akcininko L&M International Trading Ltd ir šio akcininko vadovo Š. K. civilinės atsakomybės sąlygų.

91.       Pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį, kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai.

92.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad akcininko atsakomybė, kitaip nei valdymo organo nario atsakomybė pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį, pagal bendrąją taisyklę yra ribota. CK 2.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o pastarasis neatsako pagal juridinio asmens prievoles, išskyrus įstatymuose arba juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytus atvejus. CK 2.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta šios taisyklės išimtis: kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai. Bendrovės vadovas atsako tiesiogiai bendrovei pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalies nuostatas, o juridinio asmens dalyvis pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalies nuostatas atsako subsidiariai bendrovės kreditoriams tuo atveju, kai žala atsiranda dėl jo nesąžiningų veiksmų ir kreditoriai neturi galimybės savo reikalavimų patenkinti iš bendrovės turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-823/2020).

93.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. gruodžio 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-421/2021 nurodė, kad bylą pirmą kartą nagrinėjusiems teismams konstatavus, jog banko patirti nuostoliai yra tiesioginė AB ,,VINGRIAI“ neteisėtų veiksmų pasekmė, bet nenustačius, kad būtent akcininko L&M International Trading Ltd nesąžiningi veiksmai lėmė banko nuostolius, tai yra neindividualizavus, kokie būtent bendrovės akcininko, o ne jos valdymo organų narių veiksmai, lėmė žalos atsiradimą, negalima spręsti, kad yra nustatytos visos akcininko civilinės atsakomybės kreditorei sąlygos.

94.       Pirmosios instancijos teismas 2022 m. vasario 28 d. nutartimi nutarė nustatyti ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti – individualiai nurodyti ir pateikti įrodymus, kokie būtent ir kaip AB „VINGRIAI“ akcininko L&M International Trading Ltd veiksmai lėmė žalos ieškovei atsiradimą.

95.       Apeliantė nurodė, kad AB „VINGRIAI“ akcininkas L&M International Trading Ltd padarė jai žalą, nes teismams teikė ieškinius, susijusių su ginčo patalpomis, prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pritarė restruktūrizavimo planų metmenims, priėmė sprendimą pakeisti AB „VINGRIAI“ buveinę ir naujai paskirto įmonės vadovo pareiškimą teismui dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, nesiėmė kitų aktyvių priemonių nutraukti neteisėtą naudojimąsi ginčo patalpomis.

96.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalies nuostatas juridinio asmens dalyvis atsako subsidiariai bendrovės kreditoriams tuo atveju, kai žala atsiranda dėl jo nesąžiningų veiksmų ir kreditoriai neturi galimybės savo reikalavimų patenkinti iš bendrovės turto. Vadinasi, siekiant taikyti akcininkui civilinę atsakomybę, būtina nustatyti tiesioginį priežastinį ryšį tarp akcininko veiksmų ir kreditorei atsiradusios žalos, o ne tik tai, kad ieškovė, kaip kreditorė, neturi galimybės savo reikalavimą patenkinti iš likviduotos dėl bankroto bendrovės turto. Aplinkybės, kad AB „VINGRIAI“ akcininkas L&M International Trading Ltd su kitais asmenimis (Š. K.) pareiškė apeliantei AB SEB bankas su ginčo patalpomis susijusį ieškinį Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-2593-275/2015, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priėmė sprendimą dėl AB ,,VINGRIAI“ buveinės pakeitimo ir naujai paskirto šios įmonės vadovo pareiškimą teismui dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, pritarė restruktūrizavimo planų metmenims ir nebuvo aktyvus, siekiant grąžinti ieškovei jos patalpas, nepatvirtina šio akcininko neteisėtų veiksmų.

97.       Nustatyta, kad patalpos ieškovei nebuvo perduotos dėl nurodytose civilinėse bylose taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, kuriomis faktiškai leista AB „VINGRIAI“ naudotis ieškovės patalpomis. Aplinkybė, kad civilinėse bylose (iš kurių tik vienoje akcininkas buvo proceso šalimi) buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, ieškiniai buvo atmesti, savaime nepatvirtina akcininko nesąžiningumo ir neracionalaus elgesio. Išnagrinėtose civilinėse bylose nebuvo konstatuotas L&M International Trading Ltd piktnaudžiavimas teise į gynybą ar procesinėmis teisėmis. Priežastinis ryšys tarp kitų ieškovės akcentuojamų akcininko veiksmų ir žalos atlyginimo yra pernelyg nutolęs ir abstraktus. Ieškovė neįrodė, kad akcininko veiksmai ar neveikimas kokiu nors būdu lėmė AB „VINGRIAI“ sprendimus, susijusius su ieškovės patalpų neperdavimu. Ieškovės nurodyti argumentai nepatvirtina, kad jos nurodoma žala yra tiesioginė AB ,,VINGRIAI“ akcininko neteisėtų veiksmų pasekmė, kad akcininko nesąžiningi veiksmai lėmė ieškovės nurodytą žalą. Ieškovė neįrodė AB „VINGRIAI“ akcininko nesąžiningų veiksmų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog ieškovė neįrodė visų akcininko civilinės atsakomybės sąlygų.

98.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalies nuostatas yra galima juridinio asmens dalyvio, atlikusio nesąžiningus veiksmus, atsakomybė pagal juridinio asmens prievoles. Teisės aktuose nenumatyta juridinio asmens dalyvio, kai šis taip pat yra juridinis asmuo, vadovo atsakomybė. Apeliantė taip pat nenurodė konkrečių AB „VINGRIAI“ akcininko L&M International Trading Ltd vadovo ir akcininko Š. K. veiksmų, lėmusių žalos ieškovei už patalpų neperdavimą atsiradimą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės ieškinio reikalavimų, susijusių su Š. K. civiline atsakomybe.

99.       Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieškovės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, pakartotinai nagrinėdamas bylą, nepaisė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų šioje byloje ir neatsižvelgė į argumentus, kuriais remiantis buvo panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimai ar nutartys.

100.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. gruodžio 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-421/2021 nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, iš naujo sprendžiantis dėl priteistino žalos atlyginimo dydžio, neribojamas atsižvelgti į kitas šalių nurodomas aplinkybes, t. y. tiek, kiek spręsdamas dėl žalos dydžio, teismas turi patikimai nustatyti civilinės atsakomybės taikymo sąlygas, nes jų nustatymas glaudžiai susijęs žalos dydžio nustatymu. Apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas, kuriuo byla iš esmės nėra išspręsta ir ji grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, prejudicinės galios neturi ir pirmosios instancijos teismas nėra saistomas apeliacinės instancijos teismo nustatytų aplinkybių bei padarytų išvadų: iš naujo nagrinėdamas bylą ir šalims pateikus naujų įrodymų bei jų pagrindu nustačius kitokias, nei pirmiau buvo nustatytos, reikšmingas bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismas priima sprendimą dėl byloje pareikštų bei įsiteisėjusiu sprendimu neišspręstų reikalavimų, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes bei taikydamas bylai aktualias teisės normas.

101.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-421/2021 nurodytais išaiškinimais, teisingai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, teisingai kvalifikavo ginčo teisinius santykius, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar pakeisti pagal ieškovės apeliacinio skundo argumentus nėra pagrindo.

 

Dėl papildomo sprendimo

 

102.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nusprendė priteisti atsakovui Č. K. iš ieškovės AB SEB banko 3 800 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

103.       Atsakovas Č. K. pareiškimu dėl papildomo sprendimo priėmimo prašė priteisti 4 400 Eur bylinėjimosi išlaidas, dėl kurių pirmosios instancijos teismas nepasisakė skundžiamame sprendime, kuriuo byla išnagrinėta iš esmės.

104.       Pirmosios instancijos teismas papildomu sprendimu nusprendė priteisti atsakovui Č. K. iš ieškovės 3 400 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nurodęs, kad atsakovas nepagrindė, jog 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų dalis buvo patirta nagrinėjamojoje byloje.  

105.       Ieškovė apeliaciniame skunde dėl papildomo sprendimo nurodė, kad bylinėjimosi išlaidos priteistos pinigų priėmimo kvitų pagrindu, tačiau juose nėra informacijos, kokioje byloje ir už kokias teisines paslaugas atsakovas Č. K. atsiskaitė, nėra aišku ar išlaidų dydis neprieštarauja Rekomendacijoms.

106.       Pagal CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktą teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo.

107.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad papildomo sprendimo priėmimo galimybė yra siejama su teismo sprendimo trūkumų ištaisymu, t. y. priėmus sprendimą ir pastebėjus, jog tam tikri ieškiniu ar kitu procesiniu dokumentu keliami klausimai nebuvo išspręsti teismo sprendimu ar bylą užbaigiančia nutartimi, tiek teismo iniciatyva, tiek bylos šalių prašymu yra galimybė priimti papildomą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015).

108.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra vienos iš išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Jų mokėjimo pagrindus, tvarką ir dydžio nustatymo kriterijus reglamentuoja CPK 88 ir 98 straipsniai. Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos (CPK 88 straipsnis).

109.       Pagal CPK 98 straipsnio 1, 2 dalis šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose.

110.       Pagal Rekomendacijas priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami, taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų Rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio.

111.       Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės AB SEB banko argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai papildomu sprendimu priteisė atsakovui Č. K. 3 400 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas Č. K. mokėjimo kvitu pagrindė 3 800 Eur teisinių paslaugų išlaidų apmokėjimą (10 t., b. l. 142) iš nurodytų 15 370 Eur išlaidų pagal atsakovo Č. K. pateiktas teisinių paslaugų ataskaitas ir priteisė atsakovui iš ieškovės 3 800 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. 

112.       Papildomu sprendimu bylinėjimosi išlaidos priteistos pagal su 2019 m. lapkričio 12 d. prašymu (DOK-47939) pateiktą 2019 m. spalio 7 d. pinigų priėmimo kvitą, serija LAT Nr. 1056957, dėl 2 200 Eur, 2019 m. spalio 24 d. pinigų priėmimo kvitą, serija LAT Nr. 1056958, dėl 200 Eur ir pagal su 2022 m. spalio 6 d. prašymu (DOK-35614) pateiktą 2022 m. liepos 25 d. pinigų priėmimo kvitą, serija LAT Nr. 1056977, dėl 2 000 Eur. 

113.       Kartu su 2019 m. lapkričio 12 d. prašymu ir pinigų priėmimo kvitais pateikta 2019 m. spalio 7 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 19/35 ir 2019 m. spalio 24 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 19/41 patvirtina, kad atsakovas Č. K. sumokėjo advokato padėjėjui: 1) 1 200 Eur už pasirengimą, atstovavimą ir procesinių dokumentų rengimą; 2) 200 Eur už pasirengimą ir atstovavimą Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 13 d. posėdyje. Kartu su 2022 m. spalio 6 d. prašymu ir pinigų priėmimo kvitu pateikta 2022 m. liepos 22 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 22/20 patvirtina, kad atsakovas Č. K. sumokėjo advokato padėjėjui: 1) 850 Eur už susipažinimą su ieškovės ieškinio patikslinimu, kliento informavimą, atsiliepimo dėl ieškinio patikslinimo, prašymo dėl bylos dalies nutraukimo parengimą; 2) 230 Eur pasirengimą ir atstovavimą 2022 m. spalio 6 d. teismo posėdyje. Pagal nurodytas sąskaitas už teisines paslaugas atsakovas iš viso apmokėjo 2 480 Eur (apmokėta teisinių paslaugų dalis pagal pateiktus pinigų priėmimo kvitus – 920 Eur).

114.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovo į bylą pateiktos teisinių paslaugų sąskaitos nėra tiesiogiai susietos su pinigų priėmimo kvitais, nes atsakovas už teisines paslaugas mokėjo dalimis, pinigų priėmimo kvituose nėra nurodytos konkrečios suteiktos teisinės paslaugos ar sąskaitų už teisines paslaugas identifikaciniai duomenys (išskyrus 2019 m. spalio 7 d. mokėjimo kvitą LAT Nr. 1056957). Pirmosios instancijos teismas skundžiamame 2022 m. spalio 21 d. sprendime neišsprendė bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimo pagal su atsakovo 2022 m. spalio 6 d. prašymu priteisti 18 950 Eur bylinėjimosi išlaidas pateiktus pinigų apmokėjimo kvitus, papildomu sprendimu turėjo teisę spręsti klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir dėl atsakovo už teisines paslaugas apmokėtos dalies (920 Eur) pagal atsakovo anksčiau į bylą pateiktas sąskaitas už teisines paslaugas, taigi, pagal su 2022 m. birželio 2 d. prašymu priteisti bylinėjimosi išlaidas pateiktą 2022 m. gegužės 31 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 22/15 dėl 2 500 Eur, sudarančių: 1) 2 050 Eur – atsiliepimo į patikslintą 2022 m. gegužės 20 d. ieškinį parengimas; 2) 450 Eur – pasirengimas ir atstovavimas teismo posėdyje.

115.       Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo papildomu sprendimu atsakovui Č. K. iš ieškovės priteistas 3 400 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas neviršija Rekomendacijų 8.2, 8.16, 8.17, 8.19 punktuose nurodytų maksimalių dydžių. Atsakovo Č. K. išlaidos patirtos 2019 m. spalio mėn. ir 2022 m. liepos mėn., vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualių įmonių) 2019 m. III ketvirtį buvo 1 317,60 Eur, 2022 m. I ketvirtį – 1 729,90 Eur. 

116.       Vien už advokato padėjėjo teisinę pagalbą, surašant atsiliepimus į ieškovės ieškinį ir patikslintus ieškinius, maksimali atlygintina bylinėjimosi išlaidų suma gali sudaryti 9 882 Eur (pagal 2019 m. III ketvirčio įkainius) arba 12 974,25 Eur (pagal 2022 m. II ketvirčio įkainius). Pirmosios instancijos teismas skundžiamu papildomu sprendimu nusprendė priteisti 3 400 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ginčas tarp šalių šioje byloje nagrinėjamas daugiau nei 10 metų, atsakovui Č. K. advokatas ir advokato padėjėjas teikė ir kitas teisines paslaugas, susijusias su procesinių dokumentų rengimu, atstovavimu teisme, t. y. atsakovas Č. K. nurodė, kad iš viso patyrė 18 950 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš kurių teismo sprendimu ir papildomu sprendimu priteista 7 200 Eur. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, suteiktos teisinės pagalbos pobūdį, pirmosios instancijos teismas papildomu sprendimu pagrįstai priteisė ir nemažino atsakovo Č. K. realiai patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio, kuris yra ženkliai mažesnis už Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius. 

 

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)panaikinimo

 

117.       Ieškovė apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas papildomu sprendimu be pagrindo nutarė panaikinti šioje byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

118.       Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gruodžio 28 d. nutartimi ieškovės AB SEB banko ieškinio reikalavimams užtikrinti nutarė areštuoti atsakovams Č. K., L&M International Trading LTD, Š. K. priklausantį kilnojamą ar nekilnojamą turtą, turtines teises, o jų nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas, kurių vertė ar suma yra 1 988 623 Eur. Pirmosios instancijos teismas 2022 m. spalio 21 d. sprendimu nusprendė atmesti ieškovės ieškinį, neišsprendęs laikinųjų apsaugos priemonių klausimo.

119.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 277 straipsnio 1 dalies 1 punktą nustatyta, kad teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime yra neišspręstas. CPK 149 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi. CPK 150 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą turi išspręsti sprendimu.

120.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamu 2022 m. spalio 21 d. sprendimu nusprendė ieškovės ieškinį atmesti, tačiau neišsprendė laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimo. Papildomu sprendimu pirmosios instancijos teismas panaikino 2016 m. gruodžio 28 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Papildomame sprendime nenurodyta, kad papildomo sprendimo dalis dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo vykdoma skubiai, todėl šioje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki skundžiamo pirmosios instancijos teismo papildomo sprendimo įsiteisėjimo. Teisėjų kolegija prieina išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, papildomu sprendimu panaikinęs byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones, nepažeidė ieškovės interesų, nes iki teismo procesinio sprendimo apeliaciniame procese priėmimo ieškovės ieškinio reikalavimai užtikrinami.

 

Dėl atsakovų L&M International Trading Ltd, Š. K. apeliacinio skundo ir atskirojo skundo

 

121.       Atsakovai L&M International Trading Ltd ir Š. K. apeliaciniame skunde dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 21 d. sprendimo dalies, kuria atmestas atsakovų prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, ir atskirajame skunde dėl 2022 m. lapkričio 23 d. nutarties, kuria atmestas atsakovų prašymas priimti papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė jiems bylinėjimosi išlaidų.

122.       Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

123.       Lietuvos advokatūros įstatymo (toliau – Advokatūros įstatymas) 50 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad advokatui už pagal sutartį teikiamas teisines paslaugas klientai moka šalių sutartą užmokestį. 

124.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindžiant išlaidas advokato pagalbai apmokėti nebūtina pateikti pirminių įrodymų (mokėjimo nurodymų, pinigų priėmimo kvitų ir kt.), nes pakankamu įrodymu laikoma advokato, advokatų profesinės bendrijos ar partnerystės pagrindais veikiančio advokatų susivienijimo (toliau visi apibendrintai vadinami advokatų kontora) atsakingo asmens (pvz., vyr. finansininko) pasirašytas patvirtinimas – pažyma, kurioje turi būti nurodyti šie duomenys: 1) teismas, kuriam adresuojama pažyma; 2) bylos, kurioje teikta advokato ar advokato padėjėjo pagalba, numeris; 3) sumos (atskirai) už kiekvieną iš advokato ar advokato padėjėjo suteiktų paslaugų (procesinių dokumentų parengimą, atstovavimą); 4) patvirtinimas, kad klientas su advokatų kontora yra atsiskaitęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017).

125.       Dėl išlaidų advokato (advokato padėjėjo) pagalbai apmokėti priteisimo šalis turi teismui raštu pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Pagal bendrąją taisyklę šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Prašymą dėl išlaidų atlyginimo ir atitinkamus įrodymus šalys gali pateikti bet kuriuo proceso metu, iš karto dėl visų išlaidų ar dalimis, svarbu, kad kiekvienoje instancijoje tai būtų padaryta iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2016).

126.       CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Dėl to CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, gali būti netaikomos, nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2015; 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2016).

127.       Nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų priteisimo ir (arba) jų dydį patvirtinančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyti ribojimai gali būti netaikomi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2013).

128.       Nei Advokatūros įstatymas, nei kiti teisės aktai neriboja kliento ir advokato teisės susitarti dėl atsiskaitymo už paslaugas tvarkos ir terminų, taip pat leidžiami susitarimai, pagal kuriuos advokato užmokesčio dydis gali priklausyti nuo bylos baigties (Advokatūros įstatymo 50 straipsnio 2 dalis). Atsiskaitymas už suteiktas teisines paslaugas taip pat gali užtrukti dėl proceso šalies sunkios turtinės padėties ar kitų priežasčių, kurios nepriklauso nuo jų valios. Klientui ir advokatui nedraudžiama susitarti, kad visą ar dalį atlyginimo už teisines paslaugas klientas advokatui ar advokato padėjėjui sumokės per tam tikrą terminą, kuris gali sueiti vėliau, nei išnagrinėjama byla (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-526-381/2016; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-188-236/2016).

129.       Nagrinėjamu atveju atsakovai L&M International Trading Ltd ir Š. K. prašė priteisti iš ieškovės atitinkamai 13 200 Eur ir 9 400 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu 2022 m. spalio 21 d. sprendimu nusprendė nepriteisti atsakovams bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nurodydamas, kad atsakovai nepateikė bylinėjimosi išlaidų apmokėjimą patvirtinančių įrodymų. 

130.       Kasacinis teismas išaiškino, kad iš pažymos turi būti aišku, kada šalis, prašanti priteisti atstovavimo išlaidas, atsiskaitė su advokatų kontora, nes nuo to priklauso Rekomendacijose nustatytų dydžių taikymas. Pagal Rekomendacijų 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje. Užpraėjęs ketvirtis, kurio metu galiojęs šalies ūkio VDU yra aktualus nustatant atlygintiną atstovavimo išlaidų dalį, skaičiuojamas nuo tada, kada buvo apmokėtos atstovavimo paslaugos (pagal atsiskaitymo už konkrečias paslaugas datą), t. y. kada realiai buvo patirtos išlaidos. Taigi, reikalavimas dėl pažymos turinio, susijęs su pirminių atsiskaitymą patvirtinančių dokumentų datos nurodymu, užtikrina teismo galimybę tinkamai apskaičiuoti maksimalų priteistiną atstovavimo išlaidų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-189-969/2017).

131.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovai L&M International Trading Ltd ir Š. K. pirmosios instancijos teismui iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikė šiuos atsakovus atstovavusios ZETA LAW advokatų profesinės bendrijos advokato V. S. teisinių paslaugų suvestinę už 2016 m. sausio 1 d. – 2022 m. gegužės 11 d. laikotarpį, 2022 m. gegužės 11 d. susitarimą dėl L&M International Trading Ltd mokėjimo už teisines paslaugas atidėjimo, ZETA LAW advokatų profesinės bendrijos advokato padėjėjo M. T. 2022 m. gegužės 11 d. sąskaitą už teisines paslaugas (procesinius dokumentus byloje parengė advokatas), kurioje patvirtinama, jog sudarytas susitarimas dėl Š. K. mokėjimo už teisines paslaugas atidėjimo (10 t., b. l. 143–146). Tiek suvestinėje, tiek sąskaitoje nurodyti duomenys apie konkrečias suteiktas teisines paslaugas, jų kaina, sąskaitų numeriai.

132.       Nurodytų įrodymų pirmosios instancijos teismui turėjo pakakti tam, kad nustatyti teisinių paslaugų suteikimo faktą, advokato užmokesčio už jas dydį. Visų mokėjimo dokumentų (trečiasis asmuo apmokėjo dalį bylinėjimosi išlaidų už L&M International Trading Ltd, t. y. 9 680 Eur iš 13 200 Eur) nepateikimas negalėjo būti procesine kliūtimi spręsti atsakovų turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą. Pateikti dokumentai patvirtina, kad L&M International Trading Ltd už dalį teisinių paslaugų atsiskaitė, o likusios dalies mokėjimo terminas, kaip ir atsakovui Š. K., atidėtas 6 mėnesių terminui nuo šioje byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gruodžio 28 d. nutartimi areštavo atsakovų, įskaitant L&M International Trading Ltd  ir Š. K., turtą bendrai 1 988 623 Eur sumai, todėl akivaizdu, kad atsakovai dėl objektyvių ir nuo jų nepriklausančių priežasčių negalėjo operatyviai apmokėti bylinėjimosi išlaidas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės. Esant nurodytai procesinei situacijai, kai ieškinys atsakovams buvo atmestas, o atsakovai iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas ir jų dydį patvirtinančius įrodymus, tačiau dėl objektyvių priežasčių negalėjo pateikti jų apmokėjimą patvirtinančių įrodymų, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo atmesti atsakovų prašymų priteisti bylinėjimosi išlaidas ir nevertinti prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydžių pagrįstumo. Atsakovai po skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, prašydami priimti papildomą sprendimą, pateikė įrodymus, kad L&M International Trading Ltd visiškai atsiskaitė už teisines paslaugas (2022 m. spalio 31 d. kasos pajamų orderis dėl 3 520 Eur), o atsakovas Š. K. sumokėjo dalį (9 000 Eur iš 9 400 Eur) teisinės pagalbos išlaidų (2022 m. spalio 31 d. kasos pajamų orderis). Atsakovai pagrindė savo pareigą atsiskaityti su jų atstovu už šioje byloje suteiktas teisines paslaugas, todėl aplinkybės, jog atsakovai neatsiskaitė už jiems suteiktas teisines paslaugas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, ar kad laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo laikotarpiu atsakovai negalėjo iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos visiškai atsiskaityti už teisines paslaugas, negali suvaržyti atsakovų teisės prašyti priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nes įrodymai apie bylinėjimosi išlaidų dydį, nurodant konkrečias teisines paslaugas, buvo pateikti pirmosios instancijos teismui iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

133.       CPK 98 straipsnio 1 dalyje vartojama formuluotė – „išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai“, neturėtų būti aiškinama taip, kad jos turinį atitiktų tik mokėjimo faktą patvirtinantys įrodymai, nevertinant teisinių paslaugų realaus suteikimo fakto ir jį bei paslaugų kainą patvirtinančių įrodymų. Išlaidų teisinei pagalbai dydis neturi būti besąlygiškai siejamas vien tik su faktiniu atsiskaitymu už advokato ar advokato padėjėjo suteiktas teisines paslaugas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, bet turi būti siejamas su realiu šių paslaugų gavimu ir apmokėjimo už jas dydžio deklaravimu bei pagrindimu iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Priešingas aiškinimas reikštų nepagrįstą teisę į įvardytų išlaidų atlyginimą turinčios šalies teisinės padėties pabloginimą. (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-196-381/2015)

134.       Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad yra teisinis pagrindas patikslinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovų prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, įvertinant L&M International Trading Ltd  ir Š. K. nurodytų bylinėjimosi išlaidų dydžio pagrįstumą.

135.       Atsakovė L&M International Trading Ltd pirmosios instancijos teisme nurodė, kad patyrė 13 200 Eur teisinės pagalbos bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 1) 50 Eur – prašymo dėl matomumo nustatymo ir dėl kuratoriaus įgaliojimų panaikinimo parengimas; 2) 500 Eur – atskirojo skundo dėl 2016 m. gruodžio 28 d. ir 2019 m. gegužės 3 d. nutarčių parengimas; 3) 100 Eur – prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo parengimas; 4) 450 Eur – atskirojo skundo dėl 2019 m. liepos 17 d. nutarties parengimas; 5) 500 Eur – atskirojo skundo dėl 2019 m. liepos 19 d. nutarties parengimas; 6) 2 100 Eur – atsiliepimo į ieškinį parengimas; 7) 300 Eur – atsiliepimo į ieškovės prašymą dėl bylos dalies nutraukimo parengimas; 8) 400 Eur – atskirojo skundo dėl 2019 m. gruodžio 3 d. nutarties parengimas; 9) 250 Eur – pasirengimas ir atstovavimas 2019 m. lapkričio 14 d. teismo posėdyje; 10) 450 Eur – atskirojo skundo dėl 2019 m. gruodžio 3 d. nutarties parengimas; 11) 3 000 Eur – apeliacinio skundo dėl 2020 m. kovo 30 d. sprendimo parengimas; 12) 1 200 Eur – atsiliepimo į apeliacinius skundus parengimas; 13) 3 500 Eur – kasacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 30 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 18 d. nutarties parengimas; 14) 300 Eur – prašymo palikti ieškinį nenagrinėtu parengimas; 15) 100 Eur – pasirengimas ir dalyvavimas 2021 m. balandžio 7 d. teismo posėdyje.

136.       Atsakovei L&M International Trading Ltd advokatas suteikė šias teisinės pagalbos paslaugas: 1) parengė prašymą dėl matomumo nustatymo ir dėl kuratoriaus įgaliojimų panaikinimo Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-242-640/2020; 2) parengė atskirąjį skundą dėl 2016 m. gruodžio 28 d. ir 2019 m. gegužės 3 d. nutarčių; 3) parengė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo; 4) parengė atskirąjį skundą dėl 2019 m. liepos 17 d. nutarties; 5) parengė atskirąjį skundą dėl 2019 m. liepos 19 d. nutarties; 6) parengė atsiliepimą į ieškinį; 7) parengė atsiliepimą į ieškovės prašymą dėl bylos dalyje nutraukimo; 8) parengė atskirąjį skundą dėl 2019 m. gruodžio 3 d. nutarties; 9) atstovavo teismo posėdyje 2019 m. lapkričio mėn. (po 2 val. pasirengimui ir dalyvavimui); 10) parengė apeliacinį skundą dėl 2020 m. kovo 30 d. sprendimo; 11) parengė atsiliepimą į apeliacinius skundus; 12) parengė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 18 d. nutarties; 13) atstovavo teismo posėdyje 2021 m. balandžio mėn. (po 1 val. pasirengimui ir dalyvavimui). Atskirojo skundo dėl 2019 m. gruodžio 3 d. nutarties surašymas suvestinėje nurodytas du kartus, todėl bylinėjimosi išlaidų dydis pakartotinai nevertinamas.

137.       Atsakovo L&M International Trading Ltd išlaidos patirtos 2022 m. kovo mėn. ir 2022 m. spalio mėn., vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualių įmonių) 2021 m. III ketvirtį buvo 1 598,10 Eur, 2022 m. II ketvirtį – 1 780,50 Eur, todėl viso pagal Rekomendacijas atsakovui L&M International Trading Ltd už advokato teisinę pagalbą galėtų būti atlyginta ženkliai didesnė suma (17 738,91 Eur pagal 2021 m. III ketvirčio įkainius arba 19 764,55 Eur pagal 2022 m. II ketvirčio įkainius) nei prašomos priteisti 13 200 Eur bylinėjimosi išlaidos. Ieškinio reikalavimai atsakovui L&M International Trading Ltd buvo atmesti, t. y. bylą iš esmės laimėjo šis atsakovas, todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, apimtį, nemažina priteistinų išlaidų už advokato pagalbą dydžio, nes jis neviršija Rekomendacijų 8.2, 8.10–8.12, 8.15, 8.16, 8.19 punktuose nustatytų maksimalų dydžių. Apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad yra pagrindas patikslinti pirmosios instancijos teismo skundžiamą sprendimą, priteisiant iš ieškovės iš viso 13 200 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą šio atsakovo naudai.

138.       Atsakovas Š. K. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad patyrė 9 400 Eur teisinės pagalbos bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 1) 500 Eur – atskirojo skundo dėl 2016 m. gruodžio 28 d. ir 2019 m. gegužės 3 d. nutarčių parengimas; 2) 100 Eur – prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo parengimas; 3) 450 Eur – atskirojo skundo dėl 2019 m. liepos 17 d. nutarties parengimas; 4) 500 Eur – atskirojo skundo dėl 2019 m. liepos 19 d. nutarties parengimas; 5) 1 000 Eur – atsiliepimo į ieškinį parengimas; 6) 300 Eur – atsiliepimo į ieškovės prašymą dėl bylos dalies nutraukimo parengimas; 7) 400 Eur – atskirojo skundo dėl 2019 m. gruodžio 3 d. nutarties parengimas; 8) 450 Eur – atskirojo skundo dėl 2019 m. gruodžio 3 d. nutarties parengimas; 9) 2 000 Eur – apeliacinio skundo dėl 2020 m. kovo 30 d. sprendimo parengimas; 10) 1 200 Eur – atsiliepimo į apeliacinius skundus parengimas; 11) 2 500 Eur – kasacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 30 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 18 d. nutarties parengimas.

139.       Atsakovui Š. K. advokatas suteikė šias teisinės pagalbos paslaugas: 1) parengė prašymą dėl matomumo nustatymo ir dėl kuratoriaus įgaliojimų panaikinimo Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-242-640/2020; 2) parengė atskirąjį skundą dėl 2016 m. gruodžio 28 d. ir 2019 m. gegužės 3 d. nutarčių; 3) parengė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo; 4) parengė atskirąjį skundą dėl 2019 m. liepos 17 d. nutarties; 5) parengė atskirąjį skundą dėl 2019 m. liepos 19 d. nutarties; 6) parengė atsiliepimą į ieškinį; 7) parengė atsiliepimą į ieškovės prašymą dėl bylos dalies nutraukimo; 8) parengė atskirąjį skundą dėl 2019 m. gruodžio 3 d. nutarties; 9) parengė apeliacinį skundą dėl 2020 m. kovo 30 d. sprendimo; 10) parengė atsiliepimą į apeliacinius skundus; 11) parengė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 18 d. nutarties. Atskirojo skundo dėl 2019 m. gruodžio 3 d. nutarties surašymas suvestinėje nurodytas du kartus, todėl bylinėjimosi išlaidų dydis pakartotinai nevertinamas.

140.       Atsakovo Š. K. išlaidos patirtos 2022 m. spalio mėn., vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualių įmonių) 2022 m. II ketvirtį buvo 1 780,50 Eur, todėl viso pagal Rekomendacijas atsakovei Š. K. už advokato teisinę pagalbą galėtų būti atlyginta ženkliai didesnė suma (18 695,25 Eur) nei prašomas priteisti 9 400 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Ieškinio reikalavimai atsakovui Š. K. buvo atmesti, t. y. bylą iš esmės laimėjo šis atsakovas, todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, apimtį, nemažina priteistinų išlaidų už advokato pagalbą dydžio, nes jis neviršija Rekomendacijų 8.2, 8.10–8.12, 8.15, 8.16 punktuose nustatytų maksimalų dydžių. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas patikslinti pirmosios instancijos teismo skundžiamą sprendimą, priteisiant iš ieškovės 9 400 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą šio  atsakovo naudai.

141.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas 2022 m. spalio 21 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodė atsakovų Š. K. ir L&M International Trading Ltd prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų išsprendimo,  motyvuodamas tuo, kad bylinėjimosi išlaidos neįrodytos. 2022 m. lapkričio 11 d. atsakovai pateikė pareiškimą dėl papildomo sprendimo priėmimo, prašydami priteisti bylinėjimosi išlaidas pagal pirmosios instancijos teismui iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pateiktus dokumentus. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi nutarė atmesti atsakovų Š. K. ir L&M International Trading Ltd prašymus dėl papildomo sprendimo priėmimo, nurodydamas, kad atsakovai turėjo teikti apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 21 d. sprendimo. Atsakovai L&M International Trading Ltd ir Š. K. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nutarties, kuriame pareiškė tuos pačius reikalavimus ir išdėstė tuos pačius argumentus kaip ir apeliaciniame skunde dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 21 d. sprendimo dalies. 

142.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Vilniaus apygardos teismas skundžiama 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi pagrįstai nutarė atmesti atsakovų Š. K. ir L&M International Trading Ltd prašymus dėl papildomo sprendimo priėmimo, nurodydamas, jog atsakovai, nesutikdami su 2022 m. spalio 21 d. sprendimu, kuriuo atsakovams nebuvo priteistos bylinėjimosi išlaidos, turėjo teikti apeliacinį skundą, o ne prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, nes atsakovų tų pačių prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas buvo išspręstas teismo sprendimu. Aplinkybė, kad teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje tiesiogiai nenurodė, jog atmeta atsakovų prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, nesudarė pagrindo bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą išspręsti pagal atsakovų prašymą priimti papildomą sprendimą, nes pirmosios instancijos teismas 2022 m. spalio 21 d. sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodė, jog atsakovų prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas, nes nepagrįstas įrodymais.  

143.       Apeliacinės instancijos teismui patenkinus atsakovų Š. K. ir L&M International Trading Ltd apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo 2022 m. spalio 21 d. sprendimu nepriteistų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, yra pagrindas palikti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nutartį nepakeistą dėl iš esmės tinkamai pritaikytų proceso teisės normų. 

 

Dėl baudos (ne)skyrimo

 

144.       Atsakovas Š. K. atsiliepime į ieškovės apeliacinius skundu prašo skirti AB SEB bankui 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios baudos paskiriant atsakovo Š. K. naudai. Nurodė, kad profesionalių teisininkų atstovaujama ieškovė pareiškė reikalavimą pagal neegzistuojantį teisinį pagrindą, gavusi palankų sprendimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo beveik 2 mln. Eur apimtyje. Nors ieškinio reikalavimas vėliau tapo 5 kartus mažesnis, ieškovė nusprendė nekeisti laikinųjų apsaugos priemonių masto, nesutikti su jų panaikinimu ir dėl jų panaikinimo teikti apeliacinį skundą, kaip ir teikti apeliacinį skundą dėl juridinio asmens, tariamai padariusio žalą, akcininko vadovo ir akcininko civilinės atsakomybės, jos sąlygų net neįrodinėjant, todėl ieškovė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis.

145.       Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

146.       Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Pagal kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017).

147.       Apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą padaryti išvadą dėl ieškovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Pagal CPK 149 straipsnio 1 dalį laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi, t. y. įstatymas nenumato, kad prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ar jų masto pakeitimo būtinai privalo pateikti asmuo, pagal kurio prašymą buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

148.       Aplinkybės, kad ieškovė nesutiko su atsakovų prašymu panaikinti laikinąsias apsaugos priemones ir įgyvendino procesinę teisę į apeliaciją, pateikė apeliacinį skundą dėl papildomo sprendimo, negali būti vertinama, kaip akivaizdus piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, todėl nėra pagrindo taikyti ieškovei piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį.

 

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme 

 

149.       Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytus motyvus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias žalos, atsiradusios dėl juridinio asmens vadovo, juridinio asmens akcininko ir jo vadovo veiksmų, atlyginimo teisinius santykius, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu netenkino atsakovų Š. K. ir L&M International Trading Ltd prašymų priteisti bylinėjimosi išlaidas, nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą, kuriuo ieškovės materialieji reikalavimai išspręsti teisingai, todėl pirmosios instancijos sprendimas paliekamas iš esmės nepakeistas, patikslinant ir papildomai nurodant, jog atsakovams Š. K. ir L&M International Trading Ltd iš ieškovės priteisiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pirmosios instancijos teisme. Papildomas sprendimas paliekamas nepakeistas, nes pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė proceso teisės normas. Skundžiama nutartis paliekama nepakeista dėl iš esmės tinkamai pritaikytų proceso teisės normų.

150.       Atmetus ieškovės apeliacinius skundus, ieškovei nėra atlyginamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismui netenkinus ieškovės apeliacinių skundų, atsakovai įgijo teisę į išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

151.       Atsakovas Č. K. už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą advokatui sumokėjo 1 200 Eur. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šio atsakovo prašomos priteisti išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nurodyto dydžio, todėl teisėjų kolegija nemažina priteisiamų išlaidų už advokato pagalbą dydžio. 

152.       Atsakovas Č. K. prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme priteisimo nurodė, kad už atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą dėl papildomo sprendimo, atsiliepimus į Š. K. ir L&M International Trading Ltd apeliacinį skundą ir atskirąjį skundą jam atsirado pareiga sumokėti advokatui dar iš viso 1 600 Eur, tačiau mokėjimo terminas atidėtas iki 2023 m. spalio 1 d. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovas nepateikė duomenų (pažymos, sąskaitų ir pan.), pagrindžiančių papildomų išlaidų dydžio konkrečioms teisinėms paslaugoms realumą, todėl prašymas dėl nurodytų bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetamas.   

153.       Atsakovas Š. K. už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo 2022 m. spalio 21 d. sprendimo parengimą advokatui sumokėjo 2 750,28 Eur. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovo prašomos priteisti išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą viršija Rekomendacijų 8.11 punkte nurodytus dydžius (atsiliepimas surašytas 2022 m. gruodžio mėn., 2023 m. kovo mėn. apmokėtos, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualių įmonių) 2022 m. III ketvirtį buvo 1 799 Eur, t. y. maksimali atlygintina suma galėtų sudaryti 2 338,70 Eur. Atsakovui priteisiamas išlaidų dydis mažinamas iki 2 338,70 Eur pagal maksimalius rekomenduojamus dydžius.

154.       Atsakovė L&M International Trading Ltd nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl ieškovė neįgijo pareigos jas atlyginti.

155.       Atmetus atskirąjį skundą, atsakovams Š. K. bei L&M International Trading Ltd nėra atlyginamos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su atskiruoju skundu.

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 21 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

Priteisti atsakovei L&M International Trading Ltd (juridinio asmens kodas 639341) iš ieškovės akcinės bendrovės SEB banko (juridinio asmens kodas 112021238) 13 200 Eur (trylika tūkstančių du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti atsakovui Š. K. iš ieškovės akcinės bendrovės SEB banko (juridinio asmens kodas 112021238) 9 400 Eur (devynis tūkstančius keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 11 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistą.

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui Š. K. iš ieškovės akcinės bendrovės SEB banko (juridinio asmens kodas 112021238) 2 338,70 Eur (du tūkstančius tris šimtus  trisdešimt aštuonis eurus 70 centų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti atsakovui Č. K. iš ieškovės akcinės bendrovės SEB banko (juridinio asmens kodas 112021238) 1 200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Atmesti atsakovo Š. K. prašymą skirti ieškovei akcinei bendrovei SEB bankui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. 

Atmesti atsakovo Č. K. prašymą dėl 1 600 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme priteisimo. 

 

 

Teisėjai                                                                   Neringa Švedienė

 

                                                                    Žilvinas Terebeiza

 

                                                                    Aldona Tilindienė