Civilinė byla Nr. e2-1105-936/2022

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01147-2021-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.6.2; 2.6.8.10; 2.6.18.3; 3.2.6.1

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 8 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Urmila Valiukienė,

sekretoriaujant Violetai Kamašinienei,

dalyvaujant ieškovės atstovams L. V., advokatams G. M., T. K.,

atsakovės atstovui G. J.,

trečiojo asmens akcinės bendrovės „HISK“ atstovui advokatui V. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Fegda“ ieškinį atsakovei Lietuvos automobilių kelių direkcijai dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu ir skolos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė „HISK“, Vilniaus rajono savivaldybė.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Teisme priimtas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Fegda“ (toliau – ieškovas) ieškinys atsakovei Lietuvos automobilių kelių direkcijai (toliau – atsakovas, LAKD), kuriuo prašoma pripažinti atsakovo 2020-11-30 atliktą 8813,83 Eur įskaitymą ir 2021-08-23 atliktą 46388,60 Eur įskaitymą negaliojančiais ab initio, iš atsakovo priteisti 55202,43 Eur skolą, 675,02 Eur palūkanas, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas

2.       Ieškovas nurodė, kad 2020-04-28 tarp ieškovo UAB „Fegda“ ir atsakovo Lietuvos automobilių kelių direkcijos buvo sudaryta viešojo pirkimo sutartis Nr. S-377 dėl rajoninio kelio Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ruožo nuo 15,556 iki 19,012 km kapitalinio remonto darbų (toliau – ir Sutartis), pagal kurią ieškovas įsipareigojo atlikti numatytus darbus, o atsakovas įsipareigojo priimti tinkamai atliktų darbų rezultatą ir sumokėti ieškovui už atliktus darbus. Sutartis įsigaliojo 2020-05-12 ieškovui pateikus sutartyje numatytą sutarties įvykdymo užtikrinimą. Pagal Sutarties 1 p. ieškovas įsipareigojo pagal atsakovo pateiktą valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ruožo nuo 15,556 iki 19,012 km kapitalinio remonto techninį darbo projektą atlikti paruošiamuosius rangos ir statybos darbus, parengti išpildomąją dokumentaciją. Pagal Sutarties 10 p. ieškovas šiuos darbus įsipareigojo atlikti per 5 mėn. nuo sutarties įsigaliojimo, t. y. iki 2020-10-12.

3.       2020-11-16 ieškovas gavo atsakovo raštą Nr. 2E-12574, kuriame nurodė, kad ieškovas nepabaigė darbų laiku, todėl atsakovas priskaičiavo delspinigius už 19 kalendorinių dienų (už laikotarpį nuo 2020-10-13 iki 2020-10-31), kurių suma yra 8813,83 EUR. 2021-11-30 Atsakovas atliko 8813,83 Eur įskaitymą, kai nesumokėjo visos ieškovui mokėtinos sumos. 2021-06-01 atsakovas raštu Nr. 2-9424 nurodė, kad atsakovas ieškovui nuo 2020-11-01 iki 2021-02-08 priskaičiavo 46388,60 Eur delspinigių ir juos taip pat išskaičiavo iš ieškovui mokėtinų sumų. 2021-08-23 atsakovas atliko faktinį 46388,60 Eur įskaitymą, kai nesumokėjo visos ieškovui mokėtinos sumos.

4.       Ieškovas nurodo, kad darbų vykdymas užsitęsė dėl nuo ieškovo nepriklausančių priežasčių, todėl atsakovo paskaičiuota bendra 55202,43 Eur dydžio delspinigių suma (už 119 kalendorinių dienų) yra nepagrįsta, o įskaitymai turėtų būti pripažinti negaliojančiais. Ieškinį grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

4.1.        Ieškovas negalėjo laiku pradėti vykdyti darbų dalyje kelio ruožo, nes Vilniaus rajono savi­valdybės administracija laiku neišdavė ieškovui leidimų dėl me­džių, esančių kelio juostoje, kirtimo ir šalinimo.

4.1.1.                       Atsakovo parengtame projekte yra numatyta, kad darbų metu turi būti pašalinti kelio juostos ribose esantys medžiai bei krūmai, patenkantys į kelio griovių ribas ir keliantys pavojų statinio konstrukcijai bei eismo saugumui (paruošiamieji darbai). 

4.1.2.                       Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-01-31 įsakymu Nr. D1-87 patvirtinto Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatas saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbai gali būti vykdomi tik turint savivaldybės leidimą kirsti, persodinti ar kitaip pašalinti, genėti saugotinus medžius ir krūmus. Pagal aprašo 17 p. savivaldybės leidimą pašalinti medžius išduoda per 30 dienų nuo prašymo pateikimo.

4.1.3.                      Ieškovas 2020-04-28 pateikė savivaldybei prašymą dėl leidimo išdavimo medžių ir krūmų šalinimu. 2020-05-28 buvo gautas savivaldybės raštas Nr. A33(1)-3752, kuriame nurodyta, jog projekte numatyti šalinti medžiai priskiriami prie saugotinų, todėl savivaldybė paprašė sumokėti kirstinų želdinių atkuriamąją vertę – 15369 Eur.

4.1.4.                      Ieškovas, atsižvelgdamas į tai, kad teikdamas pasiūlymą pagal pirkimo dokumentus neįvertino medžių atkuriamosios vertės, 2020-06-01 raštu Nr. 20-02-0150 kreipėsi į atsakovą ir informavo apie savivaldybės 2020-05-28 raštą Nr. A33(1)-3752 bei paprašė atsakovo skirti 15369 Eur sumą medžių atkuriamajai vertei sumokėti. 2020-06-15 raštu Nr. (7.2E) 2E-5983 atsakovas, reaguodamas į ieškovo prašymą, kreipėsi į savivaldybę ir nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2020-06-05 rašte Nr. (65)-D8(E)-3037 pateiktą išaiškinimą medžiai, augantys kelio juostoje, turi būti šalinami nemokamai ir savivaldybės neturėtų skaičiuoti tokių numatomų kirsti medžių atkuriamosios vertės. Atsakovas paprašė savivaldybės pakartotinai išnagrinėti ieškovo pateiktą prašymą dėl leidimo šalinti medžius išdavimo ir netaikyti atkuriamosios vertės mokesčio.

4.1.5.                      2020-06-25 savivaldybė išdavė leidimus medžių kirtimui.

4.1.6.                      Šalinami medžiai augo vienoje kelio ruožo atkarpoje, kurios ilgis buvo 794 m., t. y. apie ketvirtadalis viso remontuojamo kelio (23 proc.). Kol nebuvo nupjauti medžiai, ieškovas negalėjo minėtame ruože vykdyti jokių darbų, o darbus ruože pradėjo vos tik gavęs savivaldybės išduotus leidimus. Apie esamą situaciją ir negalėjimą vykdyti darbus, ieškovas 2020-05-27 raštu informavo atsakovą. Savivaldybė leidimus medžių kirtimui išdavė praėjus 58 kalendorinėms dienoms nuo ieškovo 2020-04-28 prašymo pateikimo ir 28 dienomis viršydama aprašo 17 p. numatytą 30 d. terminą. Dėl šios priežasties ieškovas ne dėl savo kaltės negalėjo vykdyti darbų net 794 m. ilgio kelio ruože ir tokiu būdu 28 dienomis užsitęsė darbų atlikimo pabaiga (nuo 2020-05-28 iki 2020-06-25). Šiuo atveju ieškovo atžvilgiu turi būti taikoma Sutarties 69 p. nuostata, nes ieškovas negalėjo laiku pradėti vykdyti darbus dalyje kelio ruožo dėl savivaldybės netinkamų sprendimų priėmimo ir vėlavimo išduoti leidimus.

4.2.        Ieškovas negalėjo laiku baigti darbų dėl projekto klaidų, dėl kurių ieškovas turėjo užsakyti ir laukti naujų, nestandartinių plieninių atitvarų pagaminimo.

4.2.1.                      Dėl atsakovo pateikto projekto klaidų užsitęsė ieškovo darbai: 1) Kelio atitvarų įrengimo darbai ir po jų einantys darbai; 2) Kadastro duomenų bylos parengimo darbai.

4.2.2.                      Techninio darbo projekto Susisiekimo dalies IX skyriuje „Kelio apstatymas ir saugaus eismo organizavimas“ yra numatyta pavojinguose kelio ruožuose įrengti vienpusius apsauginius metalinius barjerus (toliau – atitvarai) N2, W5, A, kurių įrengimo vietos yra pateiktos kelio plane bei dangos konstrukcijų skersiniuose profiliuose. Bendras atitvarų ilgis yra 544 m.

4.2.3.                      Ieškovui kilo įtarimų, kad projekte numatyti įrengti atitvarai galimai neatitinka jų įrengimui keliamų reikalavimų, todėl 2020-08-26 ieškovas raštu Nr. 20-02-0283 kreipėsi į projekto vadovę, atsakovą ir statybos techninį prižiūrėtoją. 2020-08-27 projekto vykdymo priežiūrą atliekanti AB „Panevėžio keliai“ (dabar – „HISK“) raštu Nr. 21-07-1325 pritarė ieškovo pastaboms ir nurodė, kad atitvarų įrengimo vietas reikia tikslinti bei pateikė kelio konstrukcijų skersinių profilių A laidą.

4.2.4.                      Praėjus net 21 dienai nuo AB „Panevėžio keliai“ rašto, t. y. 2020-09-17 raštu Nr. (7.2E) 2E-10010, atsakovas nurodė, kad neprieštarauja pateiktiems techninio darbo projekto A laidos brėžinių sprendiniams bei nurodė, kad ieškovas, rengiant atitvarus, vadovautųsi naujai pateikta techninio darbo projekto A laida. Taip pat atsakovas rašte nurodė, kad atsiradę papildomi darbai bus įforminami darbų pakeitimo aktu Sutarties sąlygų XI skyriuje „Papildomi darbai“ numatyta tvarka ir paprašė pateikti visus būtinus dokumentus. Ieškovas 2020-09-22 raštu Nr. 20-02-0330 pateikė darbų sąmatą bei nurodė, kad bus reikalingas papildomas 14 darbo dienų terminas, nes tiekėjas neturi atitvarų su reikalingais nestandartinio tipo statramsčiais, todėl jų pagaminimas užtruks nurodytą 14 darbo dienų laikotarpį.

4.2.5.                      Ieškovas, nelaukdamas, kol bus pasirašytas papildomas susitarimas ir veikdamas savo rizika, užsakė naujus atitvarus 2020-09-10. Dalis atitvarų buvo pristatyta 2020-09-16, o trūkstama medžiagų dalis buvo pristatyta 2020-10-08. Tą pačią dieną jie buvo sumontuoti. Taigi atitvarų įrengimo darbai ir kartu darbų užbaigimo terminas užsitęsė 28 kalendorines dienas (nuo 2020-09-10 iki 2020-10-08). Atsakovas atitvarus sumontavo likus 4 dienoms iki Sutarties 10 p. numatyto termino pabaigos, tačiau darbai ties atitvarų sumontavimu nesibaigė. Po to buvo atlikti visi kiti likę darbai: signalinių stulpelių įrengimas (2020-10-09), linijų dažymas (2020-10-12), ką patvirtina Statybos darbų žurnalo įrašai. Taip pat tik po atitvarų sumontavimo buvo galima parengti išpildomuosius dokumentus, atlikti kadastrinius matavimus ir parengti kadastrinių matavimų bylą. 2020-10-02 raštu Nr. (7.2E) 2E-10627 atsakovas atsisakė ieškovui pratęsti Sutarties terminą papildomų darbų atlikimui.

4.3.        Ieškovas negalėjo laiku pabaigti kadastro duomenų bylų rengimo dėl projekte nurodytų kelio elementų išsikišimo į kitą žemės sklypą.

4.3.1.                      Pabaigus visus statybos darbus ieškovas turėjo atlikti kadastrinius matavimus ir atnaujinti žemės sklypo bei suremontuoto statinio (kelio) kadastrinius duomenis VĮ Registrų centre. Rengiant statinio (kelio) kadastrinių matavimų bylą, ieškovas susidūrė su problema, kuri kilo ne dėl Ieškovo kaltės – atlikus darbus pagal atsakovo parengtą ir pateiktą projektą paaiškėjo, kad nauji kelio elementai nebetelpa į žemės sklypo ribas ir kertasi su kitu žemės sklypu. Dėl šio susikirtimo užsitęsė ieškovo sutartinių įsipareigojimų užbaigimas.

4.3.2.                      Ieškovas įvykdė Sutarties 1.3 p. nurodytus įsipareigojimus: užbaigė statybos darbus, atliko žemės sklypo ir statinio kadastrinius matavimus, atnaujino Nekilnojamo turto registre užregistruoto statinio kadastrinių duomenų bylą, pateikė VĮ „Registrų centrui“ ir 2020-10-22 gavo išankstinę patikrą liudijantį kadastro tvarkytojo spaudą ant nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos. Parengtą statinio kadastrinių matavimų bylą ieškovas 2020-10-13 pateikė atsakovui. 2020-11-05 atsakovo darbuotoja nurodė, kad „Kelio Nr. (duomenys neskelbtini) statinio byla po kapitalinio remonto ruože 15,547 – 19,006 km nederinama, kadangi naujai įrengti kelio elementai (pralaida ir autobusų sustojimo šlaitai) netelpa kelio statinio ir žemės sklypo ribose. Prašau koreguoti kelio statinio ribą taip, kad kelio elementai patektų į kelio statinio ribas. Taip reikalingas kelio žemės sklypo koregavimas“.

4.3.3.                      Atsakovas nėra pareiškęs jokių reikalavimų ir pretenzijų ieškovui dėl darbų atlikimo pažeidžiant projekto sprendinius. Nėra ginčo tarp šalių, kad statybos darbų metu ieškovas būtų nukrypęs nuo projekto. Tai reiškia, kad kelio elementai netilpo į žemės sklypo ribas dėl neteisingai suprojektuoto Projekto. Projektavimo darbų metu turėjo būti užtikrinta, kad pagal Techninį darbo projektą vykdomi kelio kapitalinio remonto darbai nesikirs su besiribojančiais žemės sklypais ir nebus pažeisti trečiųjų asmenų interesai, o kapitalinio remonto darbai bus atliekami kelio sklypų ribose. Be to, pagal Sutarties 1.3 p. ieškovas įsipareigojo koreguoti esamo žemės sklypo kadastro duomenų bylą, o ne koreguoti esamo žemės sklypo ribas. Žemės sklypo plotas gali būti keičiamas rengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, bet tai jau yra atsakovo atsakomybė.

4.3.4.                      2020-11-20 ieškovas pateikė atsakovui pretenziją, kurioje nurodė, kad darbus atliko pagal atsakovo pateiktą projektą, todėl nėra atsakingas dėl kelio elementų išsikišimo už kelio statinio ir žemės sklypo ribų. Po 48 kalendorinių dienų nuo ieškovo kreipimosi į atsakovą, t. y. 2021-01-07, atsakovas pateikė raštą Nr. 2-223, kuriame nurodė, kad nesutinka su 2020-11-20 ieškovo pateikta pretenzija ir nurodė kokius veiksmus turi atlikti ieškovas. Ieškovas geranoriškai sutiko įvykdyti atsakovo nurodytus veiksmus, bet minėta kelio ir žemės sklypo susikirtimo problema neišsisprendė. Nors VĮ Registrų centras suderino ieškovo parengtą žemės sklypo kadastro bylą, tačiau statinio (kelio) kadastro bylą VĮ Registrų centras suderinti atsisakė. Ieškovas nebegalėjo užbaigti savo sutartinių įsipareigojimų, nes atsakovas turėjo įregistruoti naujus žemės sklypo kadastro duomenis VĮ Registrų centre.

4.3.5.                      2021-06-01 atsakovas raštu Nr. 2-9424 nurodė, kad ieškovas savo įsipareigojimus tinkamai atliko 2021-02-08, kai VĮ Registrų centras atliko išankstinę patikrą ir suderino žemės sklypo planą. Per laikotarpį, kai buvo rengiama kadastro duomenų byla, atsakovas skaičiavo delspinigius ir juos įskaitė iš ieškovui mokėtinų sumų. dėl projekto klaidų (projektavimo netinkamai įvertintų ir apskaičiuoto kelio ribų) užsitęsė ieškovo sutartinių įsipareigojimų vykdymas 110 kalendorinių dienų: nuo 2020-10-22 (kai buvo gautas pradinis VĮ Registrų centro išankstinę patikrą patvirtinantis spaudas ant statinio kadastro duomenų bylos) iki 2021-02-08 (VĮ Registrų centras suderino žemės sklypo planą).

4.4.       Atsakovo pareiga buvo perduoti ieškovui tinkamai paruoštą projektą, kad ieškovas galėtų be jokių trukdžių atlikti visus darbus, tačiau atsakovas šios pareigos neįvykdė ir neužtikrino sąlygų ieškovui vykdyti darbus. Ieškovas viešojo konkurso metu taip pat negalėjo numatyti projekto klaidos ir neprisėmė su tuo susijusios rizikos, nes projekto tinkamas parengimas ir su tuo susijusi rizika teko atsakovui. Atsakovas nesąžiningai priskaičiavo delspinigius už laikotarpį, per kurį ieškovas negalėjo vykdyti savo sutartinių įsipareigojimų dėl atsakovo kaltės.

4.5.       Nepaisant to, kad atsakovo priskaičiuota 55202,43 Eur delspinigių suma yra priskaičiuota nepagrįstai, ši suma taip pat yra neprotinga ir neproporcinga. Tai sudaro savarankišką pagrindą šias netesybas sumažinti. Atsakovas nepatyrė jokių nuostolių dėl užsitęsusio dokumentacijos tvarkymo, o atliktų darbų rezultatu, t. y. keliu, naudojamasi ir jis yra eksploatuojamas jau nuo 2020-10-12, kai buvo užbaigti visi statybos darbai. Delspinigiai ieškovui buvo priskaičiuoti iš esmės tik dėl užsitęsusio dokumentacijos tvarkymo. Atsakovo priskaičiuotas 55202,43 Eur delspinigių dydis taip pat yra visiškai neproporcingas užsitęsusių darbų vertei. Pagal darbų kiekių žiniaraščius šių darbų vertė buvo 4995,50 Eur be PVM.

4.6.       Teismui pripažinus, kad atsakovas neteisėtai skaičiavo netesybas bei atleidus ieškovą nuo netesybų mokėjimo, darytina išvada, kad atsakovas neturėjo priešpriešinio, galiojančio ir vykdytino reikalavimo į ieškovą, todėl negalėjo atlikti įskaitymų. Be to, 2021-08-23 įskaitymas buvo nepagrįstas, kadangi buvo atliktas pažeidžiant CK 1.125 str. 5 d. 1 p., kuris numato, kad sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo. Ieškovas darbus pagal Sutartį užbaigė 2021-02-08 ir nuo šio momento sustojo delspinigių skaičiavimas. Atsakovas įskaitymą atliko 2021-08-23, o tai reiškia, kad atsakovas praleido 6 mėn. senaties terminą ir nebeturėjo teisės pasinaudoti įskaitymo institutu (reikalavimas nebuvo vykdytinas). Dėl šios priežasties delspinigiai buvo įskaityti neteisėtai ir įskaitymas turėtų būti pripažintas negaliojančiu.

4.7.       Atsakovas ginčijamą 8813,83 Eur įskaitymą atliko iš ieškovo pateiktos 2020-10-30 sąskaitos faktūros serija FEGV Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytos mokėtinos sumos, o 46 388,60 Eur įskaitymą atliko iš 2021-07-30 sąskaitos faktūros serija FEGV Nr. 1014321 ir sulaikytų pagal sutartį sumų. Pripažinus atsakovo atliktus įskaitymus negaliojančiais, atitinkamai 55202,43 Eur suma pripažintina atsakovo skola ieškovui ir iš atsakovo priteistina ieškovui.

5.       Dublike ieškovas papildomai nurodė, kad aplinkybę, jog savivaldybės veiksmai buvo neteisėti pripažino atsakovė 2020­-06-15 rašte Nr. (7.2E) 2E-5983 kreipdamasi į savivaldybę ir savival­dybė, kuri, gavusi 2020-06-15 atsakovės raštą, be ginčo panaikino savo reikalavimą ir išdavė lei­dimą. Ieškovas nesutiko, kad rašte savivaldybei pavartojo klaidinantį sakinį, teigė, kad savivaldybei, kaip viešojo admi­nistravimo subjektui ir tiesioginei teisės aktų normų taikytojai, turėjo būti žinomi teisės aktuose nustatyti reikalavimai bei šių reikalavimų išimtis, kuri numato, kad leidimas kirsti medžius pagal ieškovės prašymą turėjo būti išduodamas neatlygintinai. Prašyme dėl leidimo išdavimo ieškovas aiškiai nurodė, kad kertami medžiai patenka į kelio statybos darbų zoną. Naujo prašymo teikimas nebūtų išsprendęs situacijos anksčiau, bylinėjimasis teisme gali užtrukti ilgiau nei metus, kas būtų dar labiau atitolinę Sutarties įvykdymą ir būtų pažeidę ne tik ieškovo, bet ir viešąjį interesą. Statinio nužymėjimą atsakovas atliko su GPS matavimo įrenginiu, įvedant techninio darbo projekto aukščių plane pateiktas koordinates bei papildomai remiantis skersinių profilių planu. Statinio ribos buvo nustatytos pagal atsakovo pateikto techninio darbo projekte nurodytas koordinates. Akivaizdu, kad jeigu ieškovas būtų pastebėjęs, jog statinys netelpa sklypo ribose, būdamas rūpestingas bei protingas rangovas, apie šią aplinkybę būtų nedelsiant informavęs atsakovą. Vis dėl to, kelio išsikišimas į kitą sklypą nebuvo akivaizdus, jo nenustatė ne tik techninio darbo projekto rengėjai, ekspertai, atsakovas, bet ir techninis prižiūrėtojas. Ieškovas negavo nei vienos pretenzijos, kad netinkamai vykdo darbus ar nukrypo nuo techninio darbo projekto. Tik užbaigus darbus ir atliekant kadastrinius matavimus buvo nustatytas kelio išsiplėtimas už sklypo ribų. Ieškovas būtų spėjęs visus darbus atlikti laiku, tačiau nurodytos aplinkybės dėl savivaldybės laiku neišduoto leidimo pašalinti medžius bei dėl techninio darbo projekte numatytų sprendinių pakeitimo užsitęsė ieškovo darbų vykdymas 56 dienomis. Šių 56 dienų turėjo užtekti atlikti kadastrinių matavimų atnaujinimo darbus. Nepaisant šių nenumatytų kliūčių, dėdamas maksimalias pastangas, ieškovas sugebėjo statybos darbus užbaigti iki Sutarties termino pabaigos. Tai rodo, kad ieškovas konkurso metu nurodė protingą ir tinkamą darbams užbaigti terminą, todėl nėra jokių priežasčių, kodėl šio ginčo atveju faktines aplinkybes teismas turėtų vertinti griežčiau ieškovo atžvilgiu. Atsakovo nurodytos aplinkybės, neva pagrindžiančios atsakovo patirtų nuostolių realumą, yra deklaratyvios, neapibrėžtos, nepagrįstos jokiais įrodymais ir didžiąją dalimi nėra apskritai susijusios su ieškovu ir Sutartimi.

6.       Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Pažymėjo, kad ieškovas itin ženkliai, net keturis mėnesius (119 dienų), pažeidė Sutartyje šalių sulygtą esminę sąlygų – 5 mėnesių terminą, kurį, įvertinęs visas rizikas, konkurse pasirinko pats ieškovas. Ieškovas, siekdamas laimėti konkursą ir nurungti kitus tiekėjus, pasiūlė atlikti visus darbus per dvigubai trumpesnį laikotarpį nei buvo numatyta konkurse. Šį terminą ieškovas pažeidė beveik dvigubai. Atsakovo vertinimu, ieškovas dėl savo aiškiai klaidinančių ir neprofesionalių veiksmų, pats uždelsė leidimo išdavimo procedūrą ir, kita vertus, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos veiksmai nėra teismo pripažinti neteisėtais, todėl nėra pagrindo ieškovą atleisti nuo atsakomybės. Ieškovas Vilniaus rajono savivaldybei 2020-04-28 teikė prašymą leisti kirsti medžius, kuris atitinka Aprašo, galiojusio 2017-01-05 – 2020-01-07, redakcijoje pateiktą prašymo formą. Iš šios formos ieškovas itin klaidinančiai panaudojo sakinį „Įsipareigoju atlyginti numatomų kirsti želdinių vertę arba pasodinti savivaldybės nurodytoje vietoje kertamų ar kitokiu būdu pašalinamų medžių ir krūmų atkuriamąją vertę atitinkantį nurodytų rūšių ir matmenų medžių ir krūmų kiekį ir juos prižiūrėti 3 metus (kas reikalinga, pabraukti).“ Ne gana to, ieškovas su prašymu nepateikė jokio priedo ar paaiškinimo, pagal kurį Savivaldybė galėtų suprasti, jog ji neturi skaičiuoti kertamų medžių atkuriamosios vertės. Gavęs nepalankų atsakymą, ieškovas galėjo teikti naują, motyvuotą prašymą išduoti naujai administracinei paslaugai arba skųsti ankstesnį atsakymą, siekiant pagrįsti Sutarties 69 punkto taikymą. Ieškovas pats kitų veiksmų neatliko, kaip tik atsakovo informavimas. Pagal Statybos darbų žurnalo įrašus matyti, kad vieną dieną (2020-10-08) vykdytas „Metalinių vienpusių kelio atitvarų atstatymas“ neturėjo jokios įtakos ieškovo negalėjimui darbus atlikti per sulygtą terminą, nes ieškovas tuo metu vėlavo vykdyti su kelio dangos įrengimu susijusius darbus. Apie projekto neatitikimus ieškovas informavo 2020-08-26 raštu, t. y. praėjus 3,5 mėn. nuo sutarties įsigaliojimo, kas ieškovą daro atsakingą už vėlyvo pranešimo potencialią įtaką ieškovo darbų išdėstymui. Vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr.D1-848, 40.1 papunkčiu, „statinio statybos vadovas privalo pradėti vykdyti žemės darbus tik po, kai yra gautas statinio nužymėjimo vietoje aktas su statinių nužymėjimo nuotraukomis (schemomis, planais) (Reglamento IV skyrius); Tai visuomet yra vienas pirmųjų darbų statybvietėje, skirtas ir išsiaiškinti statinio parametrus. Ieškovas jau tuo metu turėjo ir galėjo žinoti, ar statinys išsitenka žemės sklypo ribose ir atitinkamai planuoti, ar bus reikalingas kelio sklypo ribų tikslinimas, kuris buvo numatytas Sutartyje. Dėl kadastrinių bylų rengimo užtęstas Sutarties vykdymas, manytina, yra tiesioginė pasekmė ieškovo netinkamo statinio nužymėjimo plano įvertinimo, netinkamo darbų išdėstymo, nepasiliekant laiko daliai darbų atlikti, bei dėl galimai netinkamai įsivertintų galimybių įvykdyti darbus per 5 mėnesius. Atsakovo teigimu, jis teisėtai ir pagrįstai taikė ieškovui netesybas už visą 119 dienų vėlavimo laikotarpį. Sprendžiant, ar netesybos yra neprotingai didelės ar aiškiai per didelės, reikšmingos šios aplinkybės: sutarties kontrahentas ieškovas – privatus verslo subjektas, turintis verslo patirties, kuriam taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai; sutarties kontrahentas atsakovas –valstybės įmonė, įgyvendinanti valstybės jai pavestas funkcijas ir tikslus bei tenkinanti viešąjį interesą; sutartis su ieškovu buvo sudaryta vykdant viešojo pirkimo procedūras, tiek procedūrų metu, tiek sudarant sutartį ieškovas turėjo ir galėjo įvertinti būsimų delspinigių dydį; darbų atlikimo terminas yra esminė sutarties sąlyga; ieškovas vėlavo darbus atlikti 119 dienomis, tad esminį sutarties įsipareigojimą ieškovas pažeidė net 4-iais mėnesiais; ieškovas į bylą nepateikė jokių duomenų, kad sutarties sudarymo metu 0,03 proc. nuo priimtos sutarties sumos (be PVM) dydžio delspinigiai būtų buvę neprotingi, neatitikę rinkoje taikytų netesybų normų; pritaikyti delspinigiai sudaro tik 2,95 proc. nuo visos priimtos Sutarties sumos (1 871 006,86 Eur) bei yra proporcingi pažeidimui, kuris viršija darbų atlikimo terminą ~80 procentų. Atsakovo nuomone, pritaikyti protingo dydžio delspinigiai, kurių dydžio neprivaloma lyginti su tikėtinais nuostoliais. Atsakovas laiko, kad neprivalo įrodinėti tikėtinų nuostolių. Visgi atsakovas nurodo, kad dėl ieškovo sutartinių įsipareigojimų netinkamo vykdymo atsakovas neabejotinai patyrė nuostolius: suplanuotų biudžeto lėšų nepanaudojimas dėl ieškovo sutarties pažeidimo netiesiogiai sukėlė didesnes valstybės išlaidas; buvo patirta papildomų išlaidų – padidėjo atsakovo administracinė našta; krenta veiklos rodikliai, apsunkinamos atsakovo galimybės planuoti ir koordinuoti kitų sutarčių vykdymą, daroma žala atsakovo prestižui ir geram vardui. Atsakovui nevykdant komercinės veiklos, neužsakant kiekvieno pirkimo atveju perteklinių tyrimų ar auditų, praktiškai neįmanoma pateikti tikslesnius nuostolius. Tiek pagal teismų praktiką, tiek pagal CK 6.131 str. 2 d. formuluotę, įskaitymas tapatinamas su pranešimu. 2020-11-16 raštu Nr. 2E-12574 atsakovas pranešė ieškovui, kad delspinigiai ir toliau bus skaičiuojami už kiekvieną ateinantį mėnesį iki kol darbai bus visiškai baigti ir išskaičiuoti iš kitų sąskaitų arba sulaikytų pinigų sumos jų grąžinimo metu. 2021-06-01 raštu Nr. 2-9424 atsakovas nurodė, kad už laikotarpį nuo 2020-11-01 iki 2021-02-08 priskaičiuoti delspinigiai už 100 kalendorinių dienų. Priskaičiuoti delspinigiai išskaičiuoti iš ieškovui pagal Sutartį mokėtinų sumų. Taigi, ieškovas visuomet buvo informuotas apie netesybų taikymą, o apie įskaitymą ieškovui buvo pranešta gerokai iki sueinant CK 1.125 str. 5 d. 1 p. numatytam terminui. Tuo pagrindu, ieškovo reikalavimas taikyti senatį turėtų būti atmestas, arba terminas turi būti atnaujintas.

7.       Atsakovas triplike palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, papildomai nurodė, kad ieškovo 2020-04-28 prašymo turinys leidžia bet kuriam protingam žmogui spręsti, jog iš jo siekiama apskaičiuoti kirstinų medžių atkuriamąją vertę. Ieškovas, tvirtindamas, kad „Kelio ženklinimo ir signalinių stulpelių montavimo darbai yra paskutiniai atliekami darbai ir gali būti atlikti tik tada, kai yra užbaigti visi kelio dangos įrengimo bei atitvarų įrengimo darbai“ (dubliko 27 pastraipa), prieštarauja tiek savo paties pildyto Statybos darbų žurnalo, tiek savo paties pildyto darbų grafiko duomenims. Bylos duomenys aiškiai parodo, kad papildomi darbai galėjo būti vykdomi paraleliai su kelio konstrukcijos įrengimo darbais ir dauguma kitų darbų, todėl ieškovo nurodomos aplinkybės nepateisina praleisto darbų atlikimo termino. Atsakovas nesutiko, kad projekte poreikis koreguoti kadastrines bylas nurodo klaidą atsakovo dokumentuose. Ieškovas formaliai neturėjo teisės vykdyti darbų ne statinio ribose, todėl apie tokią aplinkybę privalėjo pranešti prieš pradėdamas vykdyti darbus. Galimi neatitikimai galėjo atsirasti ne dėl projekto netikslumų, o dėl to, kad ieškovas netinkamai nusižymėjo statybvietę. Jeigu ieškovas būtų nurodęs, kad darbus atliks per 9 mėnesius, kaip kad realybėje užtruko, ieškovas būtų gavęs tik 86,58 ekonominio naudingumo balus (pagal pirkime dokumentuose nurodytus pasiūlymų ekonominio naudingumo nustatymo kriterijus). Taigi, ieškovas pirkimo nebūtų laimėjęs, jo pasiūlymas būtų užėmęs 4 vietą, t. y. po tiekėjo AB „Kelių priežiūra“ pasiūlymo. Pastarasis pasiūlymas buvo pigiausias. Jeigu atsakovas būtų priėmęs šio tiekėjo pasiūlymą, jis būtų sutaupęs 49824,23 Eur (1 871 006,86 Eur – 1 821 182,63 Eur). Atsakovo vertinimu, netesybų mažinimas paneigtų viešojo pirkimo rezultatus ir atsakovo teisėtą interesą laimėtoju pripažinti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, nes ieškovo realus sutarties vykdymo laikas lemia, jog nelaimėjo nei pigiausias, nei operatyviausias tiekėjo pasiūlymas, o atsakovas neteko galimybės sutapyti 49824,23 Eur, sudarant sutartį su tiekėju, kuris darbus būtų atlikęs per panašų terminą kaip ieškovas.

8.       Trečiasis asmuo AB „HISK“ (buvęs AB „Panevėžio keliai“) atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovas nepagrįstai teigia, kad projekte klaidingai nurodoma, jog remontuojamame kelio ruože nėra saugotinų medžių. Projekto rengimo metu galiojusioje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-03- 12 nutarimo Nr. 206 „Dėl kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo patvirtinimo ir medžių ir krūmų priskyrimo saugotiniems“ redakcijoje buvo nurodyta, kad medžiai, augantys ant inžinerinių statinių, nėra priskirtini saugotiniems (Nutarimo 3.3.1. p.; 1 p.). Būtent dėl šios priežasties projekte buvo nurodyta, kad saugotinų medžių remontuojamame kelio ruože nėra. Tik nuo 2020-03-18 (jau parengus projektą) minėtas Nutarimo 3.3.1. p. buvo pakeistas, numatant, kad medžiai, augantys ant inžinerinių statinių, nėra priskirtini saugotiniems (išskyrus medžius, esančius kelio juostoje). Tik nuo šio momento tokie medžiai laikytini saugotinais, nors ir, vadovaujantis teisės aktais, vis tiek gali būti kertami (šalinami) neatlygintinai. Trečiasis asmuo neginčija, kad projekto sprendiniai dėl vienpusių apsauginių metalinių barjerų (atitvarų) buvo tikslinami. Tačiau, priešingai nei nurodo ieškovas, tai negalėjo turėti jokios įtakos vėlavimui atlikti darbus. 2020 m. spalio mėn. buvo vykdomi su kelio danga (su projekto sprendinių keitimu nesusiję) darbai, pavyzdžiui: 2020-10-10 vykdytas kelio juodų dangų paviršiaus gruntavimas; dvisluoksnės kelio dangos viršutinio sluoksnio įrengimas; asfaltbetonio dangos technologinių siūlių apdorojimas. 2020-10-12 vykdytas kelio dangos ženklinimas. Tuo tarpu su projekto sprendiniais susiję darbai vykdyti tik viena dieną – 2020-10-08. tai, kad 2020-10-10 – 2020-10-12 buvo vykdomi su projekto sprendinių keitimu nesusiję darbai leidžia vertinti, jog visi darbai bet kuriuo atveju nebūtų užbaigti anksčiau. Ieškovas prieš pradėdamas darbus neišsiaiškino statinio parametrų, nepatikrino, ar kelio elementai telpa žemės sklypo ribose; apie turėtus nustatyti neatitikimus laiku atsakovo neinformavo; galiausiai, atsakovui teikė klaidingą kadastrinių matavimų bylą, tokiais savo veiksmais pats užvilkindamas darbų atlikimo terminą. Trečiojo asmens nuomone, ne projekto netikslumas dėl kelio elementų, bet paties ieškovo neatsakingas elgesys, neatitinkantis teisės aktų ir Sutarties nuostatų, sąlygojo vėlavimą atlikti darbus. Ieškovas darbams atlikti paskyrė statinio statybos vadovą, kuris taip pat turi savarankišką pareigą „išnagrinėti statinio projektą; pastebėjus, kad statinio projekto sprendiniai neatitinka faktiškų statybos sąlygų arba dėl kitų priežasčių negali būti realizuojami, taip pat nustačius kitus projekto trūkumus, per statinio statybos techninį prižiūrėtoją (bendrosios statinio statybos techninės priežiūros vadovą) (Reglamento VII skyrius) (ar su jo žinia – tiesiogiai) kreiptis į statinio projektuotoją ir reikalauti pataisyti projektą“ (STR 1.06.01:2016 36.7. p.). Ieškovas Sutartimi įsipareigojo parengti ir technologinį projektą – dokumentą, kuris, be kita ko, nustato konkretaus statinio statybos, kaip technologijos proceso, reikalavimus, nurodo statinio projekto įgyvendinimo būdus bei metodus ir numato konkrečius sprendinius bei priemones (STR 1.06.01:2016 24 p.). Darbus ieškovas galėjo pradėti tik parengęs tokį projektą (Sutarties 24 p.). Visa tai suponuoja, kad ieškovas turėjo iš anksto išsinagrinėti projektą bei nustatyti visus jo netikslumus, tačiau ieškovas to nepadarė. AB „HISK“ su ieškovo pozicija, iš dalies paremta tuo, kad vėlavimas atlikti darbus buvo susijęs ir su projekto klaidomis / netikslumais, nesutinka. Prašo ieškinį atmesti.

9.       Trečiasis asmuo Vilniaus rajono savivaldybė atsiliepimu su ieškovo pozicija savivaldybės atžvilgiu nesutiko. Nurodė, kad 2020-04-29 Vilniaus rajono savivaldybės administracija gavo UAB „Fegda“ 2020-04-28 prašymą (reg. Nr. A34(1)-2625) leisti kirsti saugotinus želdinius, augančius žemės sklype valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ruože nuo 15,556 iki 19,012 km. (liepa - 153 vnt., beržas - 25 vnt., eglė – 2 vnt. krūmai - 760 kv.m.). Po savivaldybės specialisto prašymo papildomai buvo pateikta projektinė dokumentacija, susijusi su želdiniais. Po prašymo gavimo savivaldybės darbuotojams nuvykus į vietą, dalyvaujant UAB „Fegda“ darbų vadovui, numatomus kirsti 180 vnt. medžius apžiūrėti iškart nepavyko, nes pareiškėja nebuvo pasiruošusi ir nepažymėjo, kuriuos medžius nori šalinti, ir tik 2020-05-11 buvo atlikta medžių apžiūra. Apžiūros metu projektinėje dokumentacijoje nustatyti neatitikimai dėl medžių rūšių. 2020-05-11 buvo įvertintas kiekvienas numatomas pagal pateiktą pakelės želdinių pašalinimo žiniaraštį kirsti medis. Nustatyta medžio rūšis, skersmuo, atliktas būklės vertinimas. Surašytas Apžiūros aktas Nr.165. Numatomi kirsti saugotini medžiai, kuriems reikalingas leidimas, 2020-05-11 buvo sužymėti 3 raudonomis juostelėmis. Pažymėjo, kad Kelio kapitalinio remonto projekto skyriuje 4.2. Želdiniai 2 punkte nurodyta nuostata, kad medžiai ir krūmai šalinami be leidimo ir kad vertingų ar saugotinų medžių remontuojamame kelio ruože nėra – neatitiko galiojančių teisės aktų. Kadangi savo 2020-04-28 prašymu ieškovas įsipareigojo atlyginti numatomų kirsti želdinių vertę, želdinių atkuriamosios vertės skaičiavimai buvo atlikti 2020-05-15 pagal 2020-05-11 Apžiūros aktą Nr. 165 ir 2020-05-28 Savivaldybė pateikė pareiškėjai atsakymą Nr. A33(1)-3752 „Dėl leidimo išdavimo UAB „Fegda“. UAB „Fegda“ nepasinaudojo savo teise ir savivaldybės atsakymo teisėtumo teismui ar ginčų komisijai neapskundė. Kelių direkcija prašė pakartotinai išnagrinėti rangovo UAB „Fegda“ pateiktą prašymą dėl leidimo šalinti kelio juostoje augančius medžius išdavimo ir išduoti leidimą minėtiems veiksmams atlikti, netaikant atkuriamosios vertės mokesčio. Atsižvelgdama į tai, Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2020-06-25 išdavė UAB „Fegda“ leidimus Nr. 208 ir Nr. 209 atlikti saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitus pašalinimo genėjimo darbus. Vilniaus rajono savivaldybės manymu, ieškovo UAB „Fegda“ teiginiai dėl savivaldybės pavėluotai išduotų leidimų kirsti medžius yra nepagrįsti ir neįrodyti, nes ieškovas dėl savo klaidinančių ir neprofesionalų veiksmų pats uždelsė leidimo išdavimo procedūrą.

10.       Ieškovas pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad nustatė dar vieną esminę aplinkybę – trečiasis asmuo AB „HISK“ asmuo (tikėtina kartu su atsakovu) sąmoningai nuslėpė faktą, kad suprojektuotas kelias netelpa žemės sklype. Ieškovo darbuotojams atsitiktinai Autocad programoje pasirinkus juodą foną buvo pastebėti keisti papildomi balti stačiakampiai ties autobusų stotelėmis ir nuovažomis. Toks baltas stačiakampis buvo ir ginčo vietoje. Dirbant su programa baltame fone, šio balto kontūro nesimato. Nuėmus baltą stačiakampį buvo pastebėta, kad projektuojamo šlaito griovio riba (mėlyna brūkšninė linija) kerta gretimo žemės sklypo ribą (žalią liniją). Būtent šioje vietoje ir buvo nustatytas kelio susikirtimas su gretimu žemės sklypu, dėl kurio užsitęsė kadastrinių duomenų atnaujinimo darbai. Projektuotojai, prieš spausdindami planus .pdf formatu, uždengė jiems nepatogią vietą, o baltame fone šios vietos tiesiog nesimatė. Gali būti, jog to nepastebėjo net ir projektą tikrinę ekspertai. Atsakovas galėjo žinoti apie tokį uždengimą, nes iš projektuotojų (trečiojo asmens) gavo projektą tiek .pdf tiek ir .dwg formatu. Ieškovas darbus pradėjo vykdyti gavęs iš techninio prižiūrėtojo kelio nužymėjimo aktą, kuris buvo parengtas dalyvaujant techniniam prižiūrėtojui ir ieškovo darbuotojams. Nužymėjimo metu buvo vadovaujamasi konkurso metu pateikto projekto planu, kurį parašu patvirtino techninė priežiūra, ir pagal pateiktus duomenis buvo nužymėtos ribos (ten buvo sukalti kuoliukai). Tad ne tik ieškovas, bet ir atsakovo samdoma techninė priežiūra statinio nužymėjimo metu nenustatė, jog būsimas kelias gali netilpti kelio žemės sklype. Pradėjus darbus, buvo nukastas augalinis sluoksnis ties kuoliukų riba, todėl ir darbų pradžioje ar darbų eigoje nebuvo įmanoma pastebėti, kad būsimas kelio šlaitas susiformuos už sklypo ribų. Tik užbaigus darbus, įrengus šlaitus ir atlikus geodezinę išpildomąją nuotrauką buvo pastebėta, kad kelias nebetelpa žemės sklype. Atsižvelgiant į tai, atmestini atsakovo ir trečiojo asmens teiginiai, jog ieškovas turėjo pastebėti projekto klaidą anksčiau ir apie tai informuoti šalis. Ieškovas neginčija, kad Sutarties 1.3. p. numato pareigą atnaujinti žemės sklypo bylas, tačiau pagal Sutarties 1.3 p. ieškovas įsipareigojo koreguoti esamo žemės sklypo kadastro duomenų bylą, o ne koreguoti esamą žemės sklypą (jo ribas). Kadastrinių matavimų byla buvo teikiama teisinga, t. y. pagal faktą nurodant susikirtimą tarp kelio ir gretimo žemės sklypo. 2022-10-13 rašytiniuose paaiškinimuose papildomai nurodė, kad iš savivaldybės gavus leidimus dėl medžių kirtimo, ieškovas kreipėsi į asociaciją „Lietuvos ornitologų draugija“ dėl Aprašo 21 p. reikalaujamos pažymos išdavimo. Asociacija „Lietuvos ornitologų draugija“ 2020-07-07 išdavė saugotinų medžių patikros pažymą, kurioje nurodė, kad perinčių paukščių nėra, gauta ornitologinė pažyma suteikė teisę ieškovui medžius kirsti anksčiau nei rugpjūčio 1 d. Paaiškino, kad tankiausiai ir daugiausia medžių augo nuo kelio piketo Pk 155+62 (15562 m) iki Pk 164+50 (16450 m), bendras tankiausiai apaugusių kirstinų medžių ruožas sudarė 888 metrus. Minėtame kelio ruože žemės sankasos darbai buvo pradėti vykdyti tik 2020-07-29, asfaltavimo darbai galutinai baigti 2020-10-10. Jeigu leidimai medžių kirtimui būtų buvę išduoti anksčiau, tokiu atveju ieškovas būtų galėjęs anksčiau pradėti darbus ruože su medžiais ir tokiu būdu anksčiau juos pabaigti. Pavyzdžiui ruože, kuriame buvo vykdomi darbai, kai buvo nagrinėjamas ieškovo prašymas savivaldybei, asfaltavimo darbai buvo baigti 2020-09-18 – 2020-09-23 dienomis. Darbai ruože su medžiais galėjo būti užbaigti tuo pačiu metu, jei savivaldybė būtų laiku išdavusi leidimus medžių kirtimui.

11.       Trečiasis asmuo AB „HISK“ pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose tvirtino, kad autobusų stotelių ir nuovažų žymėjimas baltomis figūromis, priešingai nei teigia ieškovas, neužkerta galimybės kelio ir kito žemės sklypo susikirtimo įžvelgti net ir projekto balto fono versijoje. Ieškovas, kaip pats pripažįsta, turėjo projektą .dwg formatu ir, kaip rūpestingas rangovas, privalėjo duomenis patikrinti išsamiai, taip pat ir juodame fone (ypač esamoje situacijoje, kuomet mėlynos brūkšninės linijos ties autobusų stotelėmis nebėra matoma).

12.       Teismo posėdžių metu ieškovo, atsakovo, trečiojo asmens AB „HISK“ atstovai palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus.

13.       Trečiojo asmens Vilniaus rajono savivaldybės atstovai teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2020-04-29 gautas ieškovo prašymas, buvo pridėta numatomo remontuoti kelio schema, buvo susiekta su ieškovu, kad pateiktų papildomus dokumentus, kuriuos gavo el.paštu. Nuvykus į vietą 2020-05-11 sužymėjo saugotinus medžius. Savivaldybės specialistas G. J. nurodė, kad buvo aišku, jog ieškovo prašymas yra kelio tiesimui, buvo būtina važiuoti į vietą, nes nurodyta daug medžių, reikėjo nustatyti, kurie saugotini, buvo sužymėti piketai, darbų vadovas rodė, kurie trukdo darbams, keletą medžių, kurie buvo numatyti kirsti projekte, pavyko išsaugoti, nes jie netrukdė darbams. Nurodė, kad ieškovas galėjo kirsti nesaugotinus medžius, o saugotinų ir po leidimo išdavimo negalėjo kirsti iki 2020-08-01.

14.       Trečiasis asmuo Vilniaus rajono savivaldybė apie 2022-11-21 teismo posėdį informuotas tinkamai, į teismo posėdį neatvyko, prašymų neteikė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 247 straipsnio 2 dalimi, konstatavus, kad procesiniai Vilniaus rajono savivaldybės dalyvavimo teismo posėdyje pripažinimo būtinu tikslai pasiekti, išklausius atstovų paaiškinimus ankstesniame (2022-09-28) teismo posėdyje, byla išnagrinėta iš esmės be neatvykusio trečiojo asmens.

Ieškinys tenkintinas.

15.       Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2020-04-28 tarp ieškovo UAB „Fegda“ ir atsakovo Lietuvos automobilių kelių direkcijos buvo sudaryta viešojo pirkimo sutartis Nr. S-377 dėl rajoninio kelio Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ruožo nuo 15,556 iki 19,012 km kapitalinio remonto darbų. Sutartis įsigaliojo 2020-05-12, ieškovui pateikus sutartyje numatytą sutarties įvykdymo užtikrinimą.

16.       Pagal Sutarties 1 p. ieškovas įsipareigojo pagal atsakovo pateiktą valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ruožo nuo 15,556 iki 19,012 km kapitalinio remonto techninį darbo projektą atlikti paruošiamuosius darbus (1.1 p.), statybos darbus (1.2 p.), parengti išpildomąją dokumentaciją (1.3 p.). Pagal Sutarties 10 p. ieškovas darbus įsipareigojo baigti per 5 mėnesius nuo sutarties įsigaliojimo, t. y. iki 2020-10-12. Sutarties 10 p. nustatytas darbų atlikimo terminas yra esminė sutarties sąlyga, o rangovo įsipareigojimas įvykdyti darbus per nustatytą terminą yra esminis rangovo įsipareigojimas.

17.       Pagal Sutarties 2 p. atsakovas (užsakovas) įsipareigojo sudaryti rangovui būtinas sąlygas darbams ir su darbais susijusioms paslaugoms atlikti, priimti tinkamai (kokybiškai) atliktų darbų rezultatą ir sumokėti ieškovui už atliktus darbus. 

18.       Atsakovas 2020-11-16 raštu Nr. 2E-12574 informavo ieškovą, kad iš statinio statybos techninę priežiūrą vykdančio subjekto AB „Problematika“ nėra gavęs galutinės objekto apžiūros akto ar kitos informacijos, patvirtinančios, kad visi fiziniai darbai yra atlikti iki 2020-10-12 ir esminių trūkumų neužfiksuota, todėl rangovui priskaičiuoti delspinigiai už 19 kalendorinių dienų (už laikotarpį nuo 2020-10-13 iki 2020-10-31, kurių suma yra 8813,83 Eur. Nurodė, kad delspinigiai išskaičiuojami iš ieškovo pateiktos 2020-10-30 sąskaitos faktūros FEGV Nr. (duomenys neskelbtini), informavo, kad delspinigiai bus skaičiuojami toliau iki darbų užbaigimo ir bus išskaičiuoti iš kitų sąskaitų arba sulaikytų pinigų sumos jų grąžinimo metu. 8813,83 Eur delspinigių suma išskaičiuota atliekant atsakovo 2020-11-30 mokėjimą ieškovui.

19.       2020-12-02 raštu ieškovas kreipėsi į atsakovą, prašydamas delspinigių neskaičiuoti, nes negalėjo darbų pradėti dėl laiku neišduoto leidimo medžių iškirtimui bei baigti dėl klaidų techniniame darbo projekte. Atsakovas 2021-01-04 raštu prašymo netenkino.

20.       Atsakovas 2021-06-01 rašte Nr. 2-9424 ieškovui nurodė, kad, įvertinus rangovo raštu pateiktus dokumentus bei rangovo paaiškinimus dėl rangovo sutartinių įsipareigojimų įvykdymo, vadovaudamasis Sutarties sąlygomis ir normatyvinių dokumentų reikalavimais, vertina, kad rangovas įsipareigojimus, nurodytus Sutarties 1.3 papunktyje, įvykdė 2021-02-08, kuomet atlikęs kapitalinio remonto darbus, tinkamai atnaujino inžinerinio statinio ir žemės sklypo kadastrinių duomenų bylas ir gavo išankstinę patikrą liudijantį kadastro tvarkytojo spaudą ant žemės sklypo plano. Informavo, kad už laikotarpį nuo 2020-11-01 iki 2021-02-08 priskaičiuoti delspinigiai už 100 kalendorinių dienų, kurių suma yra 46388,60 Eur; priskaičiuoti delspinigiai išskaičiuoti iš rangovui pagal Sutartį mokėtinų sumų. 46388,60 Eur delspinigių suma išskaičiuota atliekant atsakovo 2021-08-23 mokėjimą ieškovui.

21.       Ieškovas byloje nesutinka su tuo, kad jam taikytos netesybos iš viso už 119 dienų vėlavimą, kurios sudaro 55202,43 Eur sumą. Savo nesutikimą su taikytomis netesybomis grindžia tokiomis aplinkybėmis: 1) ieškovas negalėjo laiku pradėti vykdyti darbų dalyje kelio ruožo, nes Vilniaus rajono savivaldybės administracija jam laiku neišdavė leidimų dėl medžių, esančių kelio juostoje, kirtimo ir šalinimo; 2) ieškovas negalėjo laiku baigti darbų dėl projekto klaidų, dėl kurių ieškovas turėjo užsakyti ir laukti naujų, nestandartinių plieninių atitvarų pagaminimo; 3) ieškovas negalėjo laiku pabaigti kadastro duomenų bylų rengimo dėl projekte nurodytų kelio elementų išsikišimo į kitą žemės sklypą. Tvirtindamas, kad netesybos priskaičiuotos nepagrįstai, be to, kad praleistas senaties terminas, ieškovas ginčija atsakovo atliktą įskaitymą ir prašo priteisti skolą už atliktus statybos darbus pagal rangos sutartį. Tarp šalių byloje taip pat kilo ginčas dėl netesybų dydžio, įskaitymo, palūkanų.

22.       Sutarties 18 p., 19 p. numatyta, kad rangovas iki Sutarties įsigaliojimo įsipareigoja užpildyti ir su užsakovo atstovu suderinti darbų ir su darbais susijusių paslaugų grafiką, kuriame turi būti aiškiai išskirti šie darbų ir su darbais susijusių paslaugų etapai – paruošiamųjų rangos darbų, statybos darbų, deklaracijos apie statybos užbaigimą parengimo ir perdavimo užsakovui.

23.       Paruošiamuosius rangos darbus apima technologinio projekto parengimas, medžių kirtimas ir medienos išvežimas, kelmų rovimas ir utilizavimas, kelio trasos nužymėjimas, statybos aikštelės įrengimas, medžiagų sandėliavimo vietos įrengimas ir medžiagų sandėliavimas (Sutarties 1 p.). Rangovas paruošiamuosius darbus pradeda tik įsigaliojus Sutarčiai, rangovas įsipareigojimus, nurodytus Sutarties 1.2 p. (statybos darbai) ir 1.3 p. (dokumentacija), pradeda vykdyti pabaigęs paruošiamuosius darbus (Sutarties 10 p.).

24.       Iš byloje pateikto darbų grafiko (2020-05-12 – 2020-10-12) matyti, kad paruošiamieji darbai planuoti atlikti nuo 2020-05-12 iki 2020-06-30. Žemės sankasos ir vandens nuvedimo darbai planuoti 2020-06-01 – 2020-09-30 terminu. Kelio dangos konstrukcijos darbai – nuo 2020-07-01 iki 2020-10-12. Nuovažos, sankryžos, automobilių aikštelių peronai planuoti nuo 2020-08-01 iki 2020-10-12. Kelio apstatymas ir saugaus eismo organizavimas bei kiti darbai planuoti atlikti nuo 2020-09-01 iki 2020-10-12.

Dėl leidimo kirsti medžius išdavimo

25.       Ieškovas 2020-04-28 prašymu kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybę, prašydamas leisti kirsti saugotinus želdinius, augančius ne miško žemėje, žemės sklype valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ruože nuo 15,556 iki 19,012 km. Prašyme nurodyti medžių ir krūmų kiekiai, nurodoma, kad jie patenka į kelio statybos darbų zoną, kad darbus numatoma pradėti 2020-05-18. Pridėtas kelio Nr. (duomenys neskelbtini) planas. Prašymas registruotas 2020-04-29 Nr. A34(1)-2625.

26.       Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos specialistas G. J., 2020-04-29 gavęs ieškovo prašymą, tą pačią dieną telefonu susisiekė su ieškovo darbuotoju ir paprašė pateikti papildomus dokumentus. Ieškovas tą pačią dieną el. paštu pateikė pakelės želdinių šalinimo žiniaraštį ir techninio darbo projekto duomenis (visi savivaldybės gauti dokumentai pateikti į bylą 2022-09-28 teismo posėdžio metu).  

27.       Vilniaus rajono savivaldybės administracijos želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisija 2020-05-11 apžiūrėjo objektą ir surašė Apžiūros aktą Nr. 165, kuriame nurodė medžių skersmenį, būklę, pasiūlė palikti kelis medžius nenukirstus. Saugotini medžiai (96 vnt.) buvo sužymėti.

28.       2020-05-27 ieškovas informavo atsakovą apie atsiradusias aplinkybes, galinčias įtakoti sutarties atlikimą, t. y. negautą leidimą/neleidimą iš Vilniaus rajono savivaldybės.

29.       2020-05-28 raštu Nr. A33(1)-3752 Vilniaus rajono savivaldybės administracija pateikė ieškovui 2020-05-15 Želdinių atkuriamosios vertės skaičiavimą ir paprašė sumokėti kirstinų želdinių atkuriamąją vertę – 15639 Eur.

30.       Pirkimo dokumentuose buvo nurodoma, kad pasiūlyme įsivertinti medžių atkuriamosios vertės nereikia (Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 2 str. 39 d.). Ieškovas 2020-06-01 kreipėsi į atsakovą, prašydamas skirti 15369 Eur sumą medžių atkuriamajai vertei sumokėti, kad būtų pradėti vykdyti kelio kapitalinio remonto darbai ruože nuo Pk 155+62 iki Pk 163+56.

31.       LAKD 2020-06-15 raštu kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją, nurodydama, kad gavo 2020-06-05 Aplinkos ministerijos išaiškinimą, jog saugotini medžiai ir krūmai, augantys valstybinės reikšmės automobilių kelių juostos teritorijoje ir atitinkantys Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008-12-23 įsakymu Nr. 3-507 patvirtinto aprašo nurodytus kriterijus, gali būti kertami (šalinami) neatlyginamai, o savivaldybės neturėtų skaičiuoti tokių numatomų kirsti (šalinti) saugotinų medžių ir krūmų atkuriamosios vertės. Atsakovas šiuo raštu prašė Vilniaus rajono savivaldybės administracijos pakartotinai išnagrinėti ieškovo pateiktą prašymą dėl leidimo šalinti kelio juostoje augančius medžius išdavimo ir išduoti leidimą minėtiems veiksmams atlikti, netaikant atkuriamosios vertės mokesčio.

32.       Nustatyta, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracija išdavė 2020-06-25 leidimus Nr. 208, 209 saugotinų medžių ir krūmų kirtimo darbams, neatlyginant jų vertės.

33.       Techninio darbo projekte (4.2. Želdiniai) numatyta, kad kelio juostos ribose esantys medžiai bei krūmai, patenkantys į kelio griovių ribas ir keliantys pavojų statinio konstrukcijai bei eismo saugai, šalinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008-12-23 įsakymu Nr. 3-507 (Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2015-11-27 įsakymo Nr. 3-485 (1.5 E) redakcija) patvirtintu Geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos zonoje, už jos ribų ir valstybinės reikšmės automobilių kelių juostoje augančių medžių ir krūmų pripažinimo keliančiais pavojų eismo saugai sąlygų ir tvarkos ir saugiam eismui pavojų keliančių geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos zonoje, už jos ribų ir valstybinės reikšmės automobilių kelių juostoje augančių medžių ir krūmų genėjimo ir kirtimo tvarkos aprašo reikalavimais. Medžiai ir krūmai šalinami be leidimo, kadangi vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-03-12 nutarimu Nr. 206 „Dėl kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, patvirtinimo ir medžių ir krūmų priskyrimo saugotiniems“ auga ant inžinerinio statinio ir nėra priskirtini saugotiniems. Vertingų ar saugotinų medžių remontuojamame kelio ruože nėra.

34.       Techninio darbo projekto rengimo metu galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-03-12 nutarimo Nr. 206, pakeisto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018-05-30 nutarimu Nr. 521, 3.3.1. papunktyje buvo nurodyta, kad medžiai, augantys ant inžinerinio statinio, nėra priskiriami saugotiniems. Ši nuostata buvo pakeista Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-03-10 nutarimu Nr. 224, numatant, kad medžiai, augantys ant inžinerinio statinio (išskyrus medžius, esančius kelio juostoje), nėra priskiriami saugotiniems (3.3.1 papunktis). Taigi pasikeitus teisiniam reglamentavimui, pakito techniniame darbo projekte numatytų kirsti medžių, esančių kelio juostoje, statusas – jie tapo priskirtini saugotiniems želdiniams. Nagrinėjamu atveju projektas buvo rengiamas pagal tuo metu galiojusius teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus, o statybos darbai turėjo būti atliekami, vadovaujantis projektu, teisės aktais ir normatyviniais statybos techniniais dokumentais (Statybos įstatymo 24 str., Statybos techninio reglamentų STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 7 p., STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 7 p.).

35.       Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų atkuriamosios vertės atlyginimo tvarkos aprašo, patvirtinto, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-01-31 įsakymu Nr. D1-87 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019-01-06 įsakymo Nr. D1-4 redakcija), 5.10 p. numatyta, kad saugotinus medžius ir krūmus neatlyginamai galima kirsti (šalinti) tais atvejais, kai jie auga geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos zonos ir valstybinės reikšmės automobilių kelių juostos teritorijoje ir atitinka Geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos zonoje, už jos ribų ir valstybinės reikšmės automobilių kelių juostoje augančių medžių ir krūmų pripažinimo keliančiais pavojų eismo saugai sąlygų ir tvarkos ir saugiam eismui pavojų keliančių geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos zonoje, už jos ribų ir valstybinės reikšmės automobilių kelių juostoje augančių medžių ir krūmų genėjimo ir kirtimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008-12-23 įsakymu Nr. 3-507 „Dėl Geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos zonoje, už jos ribų ir valstybinės reikšmės automobilių kelių juostoje augančių medžių ir krūmų pripažinimo keliančiais pavojų eismo saugai sąlygų ir tvarkos ir saugiam eismui pavojų keliančių geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos zonoje, už jos ribų ir valstybinės reikšmės automobilių kelių juostoje augančių medžių ir krūmų genėjimo ir kirtimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nurodytus kriterijus.

36.       Iš paminėtų teisės aktų nuostatų matyti, kad saugotinus medžius ir krūmus neatlyginamai galima kirsti, kai jie auga valstybinės reikšmės automobilių kelių juostos teritorijoje ir atitinka Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008-12-23 įsakymu Nr. 3-507 patvirtinto aprašo nurodytus kriterijus (dvi būtinos sąlygos). Šie kriterijai nustatyti pastarojo aprašo 12 p., kuris numato, kurie  valstybinės reikšmės automobilių kelių juostoje augantys medžiai ir krūmai kelia pavojų saugiam eismui. Pagal šio aprašo 14 p. želdiniai, keliantys pavojų saugiam eismui, negali augti kelio juostoje. Pastebėtina, kad pagal šio aprašo 13 p. būtent atsakovas, kaip valstybinės reikšmės kelius prižiūrintis subjektas (Kelių įstatymo 5 str. 3 d.), atsižvelgdamas į aprašo 12 punkte nurodytas sąlygas, nustato, ar valstybinės reikšmės automobilių kelių juostoje augantys medžiai ir krūmai kelia pavojų saugiam eismui. Techniniame darbo projekte numatyta, kad kelio juostos ribose esantys medžiai bei krūmai, patenkantys į kelio griovių ribas ir keliantys pavojų statinio konstrukcijai bei eismo saugai, šalinami vadovaujantis minimo aprašo reikalavimais (projekto Susisiekimo dalis).

37.       Pastebėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2020-06-05 rašte Nr. (65)-D8(E)-3037, kuriuo atsakoma į atsakovo 2020-05-19 raštą Nr. 2E-4712, ir kuris 2020-06-15 pateiktas Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, nėra nurodoma nieko papildomo (ar naujo), kas nėra numatyta pirmiau paminėtose (sprendimo 35-36 p.) teisės aktų nuostatose.

38.       Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-01-31 įsakymu Nr. D1-87 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019-01-06 įsakymo Nr. D1-4 redakcija) patvirtinto aprašo 17 p. numatyta, kad leidimas išduodamas per 30 dienų nuo prašymo pateikimo, o jei buvo prašoma papildomos informacijos – nuo papildomos informacijos gavimo dienos. Vilniaus rajono savivaldybės pateikti dokumentai ir atstovų paaiškinimai patvirtina, kad visi dokumentai, kurie buvo vertinti išduodant leidimą, buvo pateikti 2020-04-29 (teisės aktų turinio pakartojimas teikiamuose atsakovo, Aplinkos ministerijos raštuose nelaikytinas papildoma informacija). Byloje nėra duomenų, kad savivaldybė būtų prašiusi papildomos informacijos, susijusios su tuo, ar želdiniai kelia pavojų saugiam eismui (aprašo 10 p.). Atsakingas savivaldybės tarnautojas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovo prašymas buvo aiškus (t. y. buvo siekiama gauti leidimą pašalinti kelio statybos darbams trukdančius želdinius), nepaisant to, kad buvo užpildyta senesnės redakcijos apraše pateikta prašymo forma. Taigi sprendimas dėl leidimo išdavimo/neišdavimo turėjo būti priimtas iki 2020-05-29, o buvo priimtas tik 2020-06-25.

39.       Pagal aprašo 8 p., gavusi prašymą, savivaldybės administracija organizuoja prašymo išduoti leidimą nagrinėjimą, savivaldybės tarnautojas ar prie savivaldybės sudaryta Želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisija įvertina prašomų kirsti, persodinti, kitaip pašalinti ar genėti saugotinų medžių ir krūmų būklę vietoje, išskyrus 5.9, 5.11, 5.12 papunkčiuose numatytus atvejus ir kirtimo priežastis. Savivaldybės tarnautojas apskaičiuoja pašalinamų saugotinų medžių ir krūmų atkuriamąją vertę, išskyrus 5 punkte numatytus atvejus, ir savivaldybė išduoda arba motyvuotai atsisako išduoti Leidimą. Nagrinėjamu atveju savivaldybė, 2020-05-15 apskaičiavusi želdinių atkuriamąją vertę, nors to pagal aprašo 8 p. nuostatas daryti neturėjo, apraše nustatytu terminu jokio sprendimo dėl leidimo nepriėmė. 

40.       Išdėstyti argumentai patvirtina, jog Vilniaus rajono savivaldybė neveikė taip, kaip pagal nurodytus teisės aktus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Bylos duomenys sudaro pakankamą pagrindą išvadai, kad savivaldybė netinkamai vykdė jai tenkančias pareigas, nes tinkamas teisės aktų taikymas, sprendžiant ieškovo prašymą dėl leidimo kirsti želdinius išdavimo, yra būtent savivaldybės atsakomybė. Nagrinėjamu atveju atmestini kaip nepagrįsti atsakovo teiginiai, kad ieškovas privalėjo skųsti savivaldybės 2020-05-28 atsakymą arba teikti naują patikslintą prašymą, kadangi ieškovo sprendimas kreiptis į LAKD (kelių priežiūrą vykdantį subjektą, užsakovą) labiausiai atitiko šalių sudarytos sutarties tinkamo, operatyvaus įgyvendinimo tikslus, šalių bendradarbiavimo principą rangos santykiuose, tuo tarpu atsakovo siūlomų veiksmų atlikimas būtų papildomai užvilkinęs paruošiamųjų darbų atlikimo terminus.

41.       Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-01-31 įsakymu Nr. D1-87 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019-01-06 įsakymo Nr. D1-4 redakcija) patvirtinto aprašo 21 p. numatyta, kad draudžiama medžius kirsti ir genėti intensyviausiu laukinių paukščių veisimosi laikotarpiu, nuo kovo 15 d. iki rugpjūčio 1 d., išskyrus atvejus, kai medžiai kelia grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, turtui, saugiam eismui, saugiam elektros energijos, šilumos, dujų, naftos ir jos produktų tiekimo atnaujinimui arba pateikiama eksperto, baigusio biologijos krypties studijas ir įgijusio kompetencijų ornitologijos srityje, pažyma, kad kertamame ir (ar) genimame medyje ir greta augančiuose medžiuose nėra besiveisiančių laukinių paukščių. Iš ieškovo pateiktos Lietuvos ornitologų draugijos išduotos 2020-07-07 Saugotinų medžių patikros pažymos matyti, kad tikrintoje teritorijoje perintys paukščiai neaptikti, rekomenduota medžius skubiai pašalinti.

42.       Iš objekto statybos darbų žurnalo Nr. SDŽ-243 įrašų nustatyta, kad 2020-07-10 – 2020-07-17 buvo vykdomas įvairaus storio medžių kirtimas, ištraukimas ir medienos paruošimas, krūmų kirtimas ir smulkinimas, kelmų rovimas, duobių užlyginimas ir kelmų išvežimas arba susmulkinimas. Minėta, šie paruošiamieji darbai pagal darbų grafiką buvo planuojami baigti iki 2020-06-30. Pakelės želdinių pašalinimo žiniaraštis patvirtina ieškovo teiginius, kad didžioji dalis kirstinų medžių augo kelio ruože nuo piketo Pk 155+62 iki Pk 164+50, iš žiniaraščio matyti, kad nuo Pk 165 augantys medžiai yra retesni bei labiau nutolę nuo projektinės kelio ašies, nei prieš tai nurodytieji. Iš statybos darbų žurnalo Nr. SDŽ-158 II skyriaus „Statybos darbų eiga“ įrašų nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2020-05-18 iki 2020-06-29 kelio ruože nuo piketo Pk 155+62 iki Pk 165 nebuvo vykdomi žemės sankasos darbai, kurie buvo numatyti darbų grafike nuo 2020-06-01 ir vykdomi kituose kelio ruožuose. Pagal statybos darbų žurnalą SDŽ-243 dirvožemio, grunto kasimo ekskavatoriais, grunto kasimo rankiniu būdu darbai kelio ruože, kur buvo daugiausia kirstinų želdinių, pradėti nuo 2020-07-29, nors pagal darbų grafiką nuo 2020-07-01 jau buvo planuoti kelio dangos konstrukcijos darbai; o asfaltavimo darbai baigti 2020-10-10 (statybos darbų žurnalas Nr. SDŽ-430), nors kituose kelio ruožuose (nuo Pk 165 iki Pk 190) analogiški darbai buvo baigti 2020-09-18 – 2020-09-23 (statybos darbų žurnalas Nr. SDŽ-373).

43.       Ieškovo teiginiai dėl kelio statybos darbų eiliškumo (etapiškumo) byloje nepaneigti nei kitų byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, nei dokumentais. Tarp byloje dalyvaujančių asmenų nekilo ginčas, kad darbai galėjo būti ir buvo atliekami vienoje kelio pusėje, nes remontuojamo kelio dalyje turėjo vykti eismas, tai pat dėl aplinkybės, kuri patvirtinta atitinkamais įrašais statybos darbų žurnaluose, kad po tam tikrų darbų etapų yra privalomi bandymai. Įvertinus pateiktus įrodymus, darytina išvada, kad leidimo kirsti želdinius, augusius darbų zonoje, savalaikis neišdavimas sutrukdė ieškovui atlikti sutartyje numatytus darbus dalyvaujant viešajame pirkime suplanuota eiga ir tempais. Taigi iš byloje nustatytų aplinkybių yra labiau tikėtina, kad ieškovas būtų darbus įvykdęs nuosekliai ir greičiau, jei būtų laiku gavęs leidimą kirsti želdinius.

Dėl atitvarų

44.       Techninio darbo projekto Susisiekimo dalyje numatyta, kad pavojinguose kelio ruožuose įrengiami apsauginiai metaliniai barjerai (atitvarai) N2, W5, A. Atitvarų pradiniai ir galiniai komponentai (nuleidimai) pagrindiniame kelyje rengiami 12 m ilgio ir pasukami į išorinį kelkraščio kraštą santykiu 1:20. Nuovažose, kurios veda į laukus ir kuriose nebus didelio transporto priemonių greičio, atitvarų pradiniai ir galiniai komponentai (nuleidimai) užbaigiami be nuleidimo į gruntą. Kelio atitvarai suprojektuoti ir turi būti rengiami vadovaujantis KPT TAS 09 „Automobilių kelių transporto priemonių apsauginių atitvarų sistemų projektavimo taisyklės“ ir TRA TAS-PL o9 „Automobilių kelių transporto priemonių plieninių apsauginių atitvarų sistemų techninių reikalavimų sąrašas“.

45.       2020-08-26 ieškovas kreipėsi į atsakovą, projektuotoją trečiąjį asmenį „AB „HISK“ ir techninį prižiūrėtoją AB „Problematika“, prašydamas peržiūrėti, ar techniniame darbo projekte numatyti įrengti standartinio tipo vienpusiai apsauginiai metaliniai barjerai (atitvarai) N2, W5, A atitinka normatyvinius dokumentus, ir prašydamas, jeigu reikia, pateikti patikslintus sprendinius.

46.       Trečiasis asmuo AB „HISK“ 2020-08-27 pateikė atsakymą į raštą, kuriame nurodė, kad visame remontuojamame kelio ruože, kur suprojektuoti atitvarai, nebuvo galimybės išplatinti kelkraščių iki 1,30 m (jis yra 1,00 m), todėl įrengiant plieninius atitvarus statramsčiai turi būti įgilinami daugiau kaip 0,50 m, neįskaitant įgilinimo įprastais atvejais. Taip pat nurodė, kad vietose, kur rengiamas ir atitvaras, ir drenažas, atitvaro įrengimo vietą reikia tikslinti taip, kad atstumas tarp apsauginių barjerų priekinio krašto ir atskaitos linijos (asfalto dangos krašto) turėtų būti 0,75 m. Prie atsakymo pateikė priedą: Kelio konstrukcijos skersiniai profiliai, M 1:50, A laida.

47.       STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 48 p. projekto keitimai, papildymai ir taisymai atliekami parengiant naujos laidos projektinių sprendinių dokumentą, šiam dokumentui suteikiama nauja laida. Atliktiems projekto sprendinių pakeitimams turi pritarti statytojas (STR 1.04.04:2017 44 p.).

48.       Atsakovas 2020-09-17 raštu Nr. (7.2E)2E-10010 sutiko su būtinybe papildomai įgilinti įrengiamų atitvarų statramsčius bei įrengiamų atitvarų vietos patikslinimu, neprieštaravo techninio darbo projekto autoriaus pateiktiems techninio darbo projekto A laidos brėžinių sprendiniams dėl projekte numatytų įrengti plieninių apsauginių atitvarų statramsčių įrengimo vietos ir ilgio. Taip pat rašte nurodė, kad atsiradę papildomi darbai turės būti įfor­minami darbų pakeitimo aktu sutarties sąlygų XI skyriuje „Papildomi darbai“ numatyta tvarka ir paprašė ieškovo pateikti visus būtinus dokumentus ir informaciją.

49.       2020-09-22 raštu Nr. 20-02-0330 ieškovas pateikė atsakovui apžiūros aktą Nr. 2, įmonių pasiūlymus dėl atitvarų, darbų sąmatą bei nurodė, kad bus reikalingas papildomas 14 darbo dienų terminas, nes tiekėjas neturi atitvarų su reikalingais nestandartinio tipo statramsčiais, todėl jų pagaminimas ir pateikimas rangovui užtruks 14 darbo dienų po užsakymo pateikimo. 2020-10-02 atsakovas pritarė rangovo siūlomai atitvarų įrengimo kainai, nustatytai pagal mažiausią iš trijų patektų komercinių pasiūlymų, ir informavo ieškovą, kad neturi pagrindo kompensuoti papildomo laiko poreikio darbų pakeitimo organizavimui Sutarties sąlygose nustatyta tvarka ir terminais, kadangi neįžvelgiama rizika dėl galimo neapmokėjimo rangovui už Sutartyje numatytų metalinių atitvarų įrengimą, o rangovo delsimas, kol bus pasirašytas papildomas susitarimas dėl papildomų darbų, vertinamas kaip nepagrįstas sutarties termino vilkinimas.

50.       Darbų pakeitimas Nr. 2 dėl papildomo statramsčių įgilinimo 0,5 m 2020-10-06 įrašytas statybos darbų žurnale (Nr. SDŽ 158; STR 1.04.04:2017 Statybos darbų žurnalo pildymo tvarkos aprašo 3 p.). 

51.       Ieškovo pateikti dokumentai patvirtina, kad jis pakeistus atitvarus užsakė 2020-09-10, t. y. iki atsakovui pritariant projekto sprendinių pakeitimui, visas reikalingas medžiagas gavo iki 2020-10-08, tą pačią dieną atliko metalinių vienpusių kelio atitvarų ant metalinių statramsčių atstatymo darbus (2020-10-08 įrašai statybos darbų žurnale Nr. SDŽ-430).

52.       Iš statybos darbų žurnalo įrašų nustatyta, kad po to (nuo 2020-10-09 iki 2020-10-12) buvo atliekami likusio dirvožemio perstūmimo, žolės sėjimo, šiukšliadėžės įrengimo, autobusų stotelių paviljonų montavimo, signalinių stulpelių pastatymo, kelio juodų dangų paviršiaus gruntavimo bitumo emulsija, asfaltbetonio sluoksnio įrengimo, dangos technologinių siūlių apdorojimo, kelio dangos ženklinimo darbai; išpildomoji nuotrauka ir kadastrinių matavimų bylos parengimas ir (ar) kadastrinės bylos patikslinimas. Byloje nekilo ginčas dėl to, kad statybos darbai (Sutarties 1.2 p.) objekte buvo faktiškai baigti 2020-10-12.

53.       Apsauginių atitvarų tipai ir įrengimo vietos pateiktos kelio plane, iš kurio nustatyta, kad kelio atitvarai buvo įrengiami (atstatomi) kelio ruožuose nuo Pk 156 iki Pk 162+50, nuo Pk 185+50 iki Pk 186+50, ir atitvarų ilgis, ieškovo teigimu, siekė 544 m. Pastebėtina, kad didžioji dalis atitvarų turėjo būti įrengiama tam pačiam kelio ruože, kuriame tiek žemės sankasos, tiek tolimesni kelio statybos darbai užtruko dėl negalėjimo iškirsti augusius želdinius, iš statybų darbų žurnalo įrašų matyti, kad šlaitų tvirtinimas, kelkraščių sutvirtinimas, žolės sėjimas šiame atitvarų įrengimo ruožuose buvo atliekamas 2020-09-29 – 2020-10-01, 2020-10-05, todėl ieškovo nurodomo vėlavimo priežastys ir terminai bus vertinami sistemiškai, atsižvelgiant į darbų eiliškumą ir galimas vėlavimo priežasčių sąsajas.

Dėl kadastro duomenų bylos

54.       Pagal Sutarties 1.3 p., 33 p., atlikęs darbus, ieškovas įsipareigojo parengti ir perduoti atsakovui (užsakovui) išpildomąją dokumentaciją, atlikti ir (arba) atnaujinti kelio ruožo, kuriame buvo vykdomi statybos darbai, žemės sklypo ir statinio kadastrinius matavimus, parengti ar atnaujinti Nekilnojamo turto registre užregistruoto statinio, o esant pakitimams – žemės sklypo (-ų), kadastrinių duomenų bylas (taip pat ir skaitmeninę jų kopiją .pdf ir .dwg formatu), (pakeičiant kelio ruožo, kuriame buvo vykdomi statybos darbai žemės sklypo ir statinio kadastrinius duomenis), jas pateikti VĮ „Registrų centrui“ išankstinei patikrai ir gauti išankstinę patikrą liudijantį kadastro tvarkytojo spaudą ant žemės sklypo plano ar nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos bei pateikti laisvos formos deklaraciją, patvirtinančią išpildomosios geodezinės nuotraukos ir parengtos kadastrinės bylos atitiktį parengtam projektui.

55.       Ieškovas parengtą nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą, 2020-10-22 suderintą VĮ „Registrų centras“ vyresniosios kadastro specialistės, pateikė atsakovui, kuris 2020-11-05 statinio bylos nederino, kadangi naujai įrengti kelio elementai (pralaida ir autobusų sustojimo šlaitai) netelpa kelio statinio ir žemės sklypo ribose. Byloje nekilo ginčas dėl to, kad ginčo kelio elementai įsiterpė į gretimo sklypo ribas ir kad buvo reikalingas žemės sklypo koregavimas.

56.       Techninio darbo projekto Bendrojoje dalyje yra nurodyta, kad remontuojant kelio ruožą nebus pažeisti trečiųjų šalių interesai – kapitalinio remonto darbai bus atliekami kelio sklypų ribose. Taip pat yra nurodyta, kad remontuojamo ruožo pabaigoje dalis sprendinių patenka į rajoninio kelio (duomenys neskelbtini) kelio sklypą. Pralaidos Pk 161+88 ištekamasis galas patenka į laisvą valstybinę žemę; gautas sutikimas iš Nacionalinės žemės tarnybos.

57.       Bylos duomenimis nustatyta, kad 2021-01-21 ieškovas tinkamai parengė ir pateikė atsakovui suderinimui atnaujintas kadastrinių matavimų duomenų bylas; 2021-01-25 suderintą su atsakovu žemės sklypo kadastrinių duomenų bylą ieškovas pateikė Nacionalinės žemės tarnybai (toliau – NŽT) suderinimui; 2021-02-01 raštu Nr. KAM-8106-(10.9 E.) NŽT pateikė ieškovui žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą, kuriame buvo nurodyta, kad žemės sklypo kadastro duomenų byla parengta teisingai; 2021-02-06 ieškovas pateikė žemės sklypo kadastrinių matavimų bylas VĮ „Registrų centras“ išankstinei patikrai; 2021-02-08 ieškovas gavo išankstinę patikrą liudijantį kadastro tvarkytojo spaudą ant žemės sklypo plano. VĮ „Registrų centras“ 2021-02-22 nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo išvadoje Nr. KS1-203(14.46 E) nurodė, kad kadastro duomenų bylos suderinti negali, nes inžinerinio statinio – kelio ribos kerta žemės sklypo ribas. NŽT 2021-03-18 sprendimu suformavo žemės sklypą (kelio juostą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir patvirtino žemės sklypo (kelio juostos), kuriame nutiestas rajoninės reikšmės Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis.

58.       Atsakovas 2021-06-01 raštu informavo atsakovą, kad vertina, jos rangovas įsipareigojimus, nurodytus Sutarties 1.3 papunktyje, įvykdė 2021-02-08, kuomet atlikęs kapitalinio remonto darbus, tinkamai atnaujino inžinerinio statinio ir žemės sklypo kadastrinių duomenų bylas ir gavo išankstinę patikrą liudijantį kadastro tvarkytojo spaudą ant žemės sklypo plano.

59.       STR 1.06.01:2016 ,,Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ V skyriuje „Žemės darbai“ 40.1 punkte įtvirtinta, kad, kai statybvietei (žemės darbų vykdymo vietai) yra nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, statinio statybos vadovas privalo pradėti vykdyti žemės darbus tik po to, kai yra gautas statybą leidžiantis dokumentas, statinio projektas arba su žemės darbų vykdymo vietoje esančių požeminių statinių, susisiekimo komunikacijų savininkais (naudotojais, valdytojais) suderintas žemės darbų vykdymo aprašas ir schema (kai nereikalingas statinio projektas), Statybos darbų žurnalas (kai jis privalomas) ir statinio nužymėjimo vietoje aktas su statinių nužymėjimo nuotraukomis (schemomis, planais). Byloje pateiktas 2020-05-22 Kelio trasos atstatymo ir nužymėjimo vietovėje priėmimo aktas Nr. 03-13, kuris patvirtina, kad kelio trasos atstatymas ir nužymėjimas vietovėje atliktas pagal GKTR 2.08.01.2000 ir ST 188710638.06:2004 bei projekto nurodymus, tenkina techninius reikalavimus ir leidžiama pradėti darbus.

60.       Ieškovas nurodė, kad techninio darbo projektą .dwg formatu gavo 2020-05-05, tačiau tik bylos nagrinėjimo metu pastebėjo, jog ta vieta, kur fiksuotas kelio susikirtimas su gretimu žemės sklypu, uždengta baltu stačiakampiu, kuris baltame fone nesimato ir išryškėjo ieškovui pakeitus darbinį foną į juodą. Būtent nuėmus tą baltą stačiakampį, galima pastebėti, kad projektuojamo šlaito griovio riba kerta gretimo žemės sklypo ribą. Teismo posėdžiuose ieškovo atstovai teigė, kad šitai pastebėjo tik bylos nagrinėjimo metu, tuo tarpu projektuotojo atstovas projekte ieškovo pastebėto ginčo vietos uždengimo neneigė, tačiau tvirtino, kad tai nebuvo padaryta siekiant tyčia nuslėpti projekto trūkumus. Byloje nepateikta duomenų, kad minėtas „baltas stačiakampis“ būtų buvęs pastebėtas techninio darbo projekto viešojo pirkimo procedūrų, ar statinio projekto ekspertizės, kuri privaloma pagal Statybos įstatymo 34 straipsnio nuostatas, metu.

61.       Byloje surinkti duomenys nesudaro prielaidų teigti, kad ieškovas atliko statybos darbus ne pagal techninį darbo projektą. Teismo vertinimu, bylos duomenys taip pat patvirtina, kad jeigu nebūtų suprojektuoto kelio susikirtimo su gretimu sklypu, ieškovas įsipareigojimus pagal Sutartį būtų įvykdęs 2020-10-22, kuomet atsakovas gavo parengtą nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą su VĮ „Registrų centras“ išankstine patikra. 

62.       Nagrinėjamu atveju negalima sutikti su atsakovo bei trečiojo asmens AB „HISK“ argumentacija, kad būtent rangovui tenka visa rizika ir atsakomybė, jeigu jis iki vykdant statybos darbus pagal viešojo pirkimo sutartį nepatikrino ir laiku nepastebėjo projekto trūkumų. Teismo įsitikinimu, vykstant viešojo pirkimo procedūroms ir dalyvaujant konkurse yra neįmanoma patikrinti ar numatyti visų techninio projekto sprendinių (ne)tinkamumo, tokie reikalavimai tiekėjui (ieškovui) nebuvo keliami pirkimo dokumentuose, todėl vienos ar kitos problemos gali paaiškėti tik vykdant sutartį ir atliekant konkrečius statybos rangos darbus. Ieškovas neprisiėmė rizikos, jog viešojo konkurso metu atsakovo pateikto Techninio darbo projekto sprendiniai gali būti neatitinkantys teisės aktų ir/ar normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimų, todėl pirkime dalyvaujančiam tiekėjui negali būti perkeliama visa našta bei rizika dėl techninio darbo projekto klaidų ar netikslumų. Byloje nekilo ginčas, kad kelio susikirtimo su gretimu sklypu nepastebėjo nei atsakovas (statytojas), nei techninis prižiūrėtojas, nei projektą ekspertavę specialistai, arba tokios aplinkybės teismui nebuvo atskleistos, todėl yra pagrįsta teigti ir sutiktina su ieškovu, kad šie projekto trūkumai sąžiningai pastebėti tik baigus vykdyti statybos darbus, rengiant dokumentaciją, taip pat kad nagrinėjamu atveju visa atsakomybė dėl techninio darbo projekto trūkumų negali būti perkeliama rangovui. Esant kompetentingų projekto reviziją atlikusių specialistų išvadai dėl projekto tinkamumo, teigti, jog statybos rangos darbų pirkime dalyvavęs tiekėjas, kuris nebuvo projektuotojas, dar pats turėjo atlikti papildomą projekto bei jame nurodytų projektinių sprendinių įvertinimą, būtų neprotinga ir nelogiška, nes tai paneigtų paties projekto viešojo pirkimo tikslus ir prasmę.

Dėl netesybų skaičiavimo ir įskaitymo pagrįstumo

63.       Netesybas (CK 6.71 str.) kaip sutartinės atsakomybės atsiradimo pagrindą numato CK 6.256 str. 2 d. CK 6.258 str. 1 d. numatyta, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Šalių susitarimas dėl netesybų yra ne savarankiška, o išvestinė prievolė, kurios vykdymo pareiga atsiranda tik tada, kai skolininkas neįvykdo arba netinkamai įvykdo pagrindinę prievolę. Atsižvelgiant į netesybų akcesoriškumą, netesybos, kaip sutartinės civilinės atsakomybės forma, gali būti taikoma tik tuomet, kai skolininkui taikytina sutartinė civilinė atsakomybė už pagrindinės prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą bei nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas (CK 6.246–6.249 straipsniai). Skolininkui tenka pareiga įrodyti, jog pagrindinę prievolę jis įvykdė tinkamai (CK 6.75 str.), jeigu skolininkas ginčija savo pareigą mokėti netesybas.

64.       Šalių sudarytos Sutarties 69 p. numatyta, kad Rangovas nėra atsakingas už viešojo administravimo subjektų netinkamą veikimą ar neveikimą (pavyzdžiui, neteisėtų sprendimų priėmimą ar vėlavimą priimti sprendimus), <...>, dėl kurių negalėjo Darbų užbaigti sutartyje numatytu laiku, jeigu apie šias informuoja Užsakovą. Apie viešojo administravimo subjektų netinkamą veikimą ar neveikimą ir (ar) inžinerinių tinklų savininko vykdomus darbus kelio ruože Rangovas privalo ne vėliau kaip per 20 (dvidešimt) darbo dienų nuo šių aplinkybių atsiradimo informuoti Užsakovą, o apie ekstremalias gamtines sąlygas Rangovas privalo informuoti Užsakovą ne vėliau kaip iki Sutartyje nustatyto termino Darbams atlikti pabaigos. Rangovui laiku pateikusiam ir tinkamai pagrindusiam šias aplinkybes, delspinigiai vėlavimo laikotarpiu dėl šiame punkte minėtų aplinkybių nėra skaičiuojami. Vėlavimo laikotarpis dėl viešojo administravimo subjektų netinkamo veikimo ar neveikimo, taip pat inžinerinių tinklų savininko vykdomų darbų, skaičiuojamas dienomis, o vėlavimo laikotarpis dėl ekstremalių gamtinių sąlygų skaičiuojamas mėnesiais. Sutarties 69 punkte nurodytos aplinkybės (viešojo administravimo subjektų netinkamas veikimas ar neveikimas, inžinerinių tinklų savininko vykdomi darbai, taip pat ekstremalios gamtinės sąlygos) nepaneigia Rangovo pareigos vykdyti Darbus pagal Sutartį per Sutartyje nustatytą laiką ir kuriems neturi įtakos Sutarties 69 punkte nurodytos aplinkybės (Sutarties 70 p.).

65.       Byloje nustatyta, kad Vilniaus rajono savivaldybė neišdavė leidimo kirsti želdinius per teisės aktuose numatytą 30 dienų terminą nuo reikalingų dokumentų gavimo dienos, taigi konstatuotas viešojo administravimo subjekto vėlavimas priimti sprendimus, kuris turėjo įtakos ieškovo, kaip rangovo, įsipareigojimų pagal Sutartį vykdymui numatytais terminais. Nustatyta, kad apie Vilniaus rajono savivaldybės netinkamą veikimą atsakovas buvo informuotas ir kad ieškovas vykdė darbus, kuriuos galėjo vykdyti, esant nepašalintiems želdiniams, taip pat kituose kelio ruožuose. Teismo vertinimu, ieškovas negali būti atsakingas už Vilniaus rajono savivaldybės negebėjimą nustatytais terminais išspręsti ieškovo prašymą pagal galiojančių teisės aktų nuostatas, savivaldybės netinkamą veikimą.

66.       Atsižvelgiant į tai, kad planuoti darbai kelio ruože nuo Pk 155+62 iki Pk 164+50 sutriko tiek dėl savalaikio leidimo kirsti želdinius negavimo, tiek dėl atitvarų keitimo projektinėje dokumentacijoje, išanalizavus statybos darbų žurnalų įrašus, įvertinus darbų grafiką, darytina išvada, kad kiekviena iš šių aplinkybių savarankiškai galėjo įtakoti statybos darbų eigą ir lemti darbų vėlavimą, tačiau faktiškai, sutapus užvilkintų darbų atlikimo vietai (minėtas kelio ruožas), bendra pateisinamo vėlavimo trukmė ieškovo nepagrįstai skaičiuojama 56 (28 + 28) dienų terminu. Manytina, kad dėl leidimo neišdavimo užtrukę darbai (jų perplanavimas ir peorganizavimas) sąlygojo, kad atitvarai iš esmės ir negalėjo būti įrengti reikšmingai anksčiau, net jeigu jų nebūtų reikėję keisti, ar juos ieškovas būtų turėjęs iš karto. Tuo tarpu, jeigu leidimas būtų išduotas iki 2020-05-29 ir darbai būtų vykę pagal planą, atitvarų techninio sprendinio keitimas, dėl kurio ieškovas negali būti atsakingas, būtų sąlygojęs ieškovo nurodomą darbų vėlavimą. Taigi teismas sprendžia, kad ieškovas įrodė, jog darbų atlikimo vėlavimą 28 kalendorinėms dienoms lėmė jo nurodyti veiksniai, t. y. leidimo šalinti želdinius neišdavimas laiku ir projektinių sprendinių keitimas dėl netinkamų atitvarų suprojektavimo, už kuriuos ieškovas nėra atsakingas.

67.       Įvertinus tai, kad kadastrinių duomenų bylos parengimas užtruko dėl aplinkybių, už kurias ieškovas neatsakingas (sprendimo 62 p.), bei pirmiau nurodytą statybos darbų vėlavimo laikotarpį, už kurį ieškovas taip pat neatsakingas, matyti, kad nesant ieškovo įrodytų vėlavimo priežasčių, ieškovas būtų spėjęs atlikti darbus Sutartyje nustatytu laiku, ir būtent jų visuma lėmė, kad darbai užtruko 119 dienų.

68.       Darytina išvada, kad ieškovas, dalyvavęs ginčo kelio kapitalinio remonto darbų pirkime, kaip savo srities profesionalas tinkamai įsivertimo pirkimo sąlygose nurodytą esminę sąlygą – rangos darbų terminą, ir byloje surinkti bei išanalizuoti įrodymai lemia kaip labiau tikėtiną išvadą (CPK 178, 185 straipsniai), kad ieškovas būtų nustatytu terminu (iki 2020-10-12) baigęs sutartinius įsipareigojimus, jeigu ne nustatyti trikdžiai, susiję su leidimų kirsti medžius savalaikiu neišdavimu, projektinių sprendinių keitimu lėmusių naujų, iš anksto nenumatytų, statybinių medžiagų įsigijimu bei situacija, kai pagal projektinę dokumentaciją pastatytas statinys kerta gretimo sklypo ribas.

69.       Šios išvados lemia, kad atsakovas nepagrįstai skaičiavo ieškovui delspinigius už pradelstas 119 dienas darbams atlikti. 

70.       Įskaitymas yra vienašalis sandoris, nes pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai (CK 6.131 str. 1 d.). Įskaitymo, kaip prievolės pabaigos pagrindo, taikymui įstatymas nustato tam tikras sąlygas. Iš CK 6.130 straipsnyje įtvirtintų nuostatų matyti, jog tam, kad būtų galima atlikti įskaitymą, turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Nors įskaitymas galimas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalis su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą.

71.       Dėl pirmiau nurodyto darytina išvada, kad atsakovo įskaitymui nebuvo CK 6.130 str. 1 d. numatytų visų sąlygų, nes, pripažinus kad netesybos ieškovui atsakovo pritaikytos nepagrįstai, atsakovas neturėjo priešpriešinių vienarūšių reikalavimų už 55202,43 Eur sumą ieškovui. Tokiu atveju, nėra pagrindo konstatuoti atsakovo prievolės, kylančios iš 2020-04-28 viešojo pirkimo sutarties Nr. S-377, ieškovui pasibaigimo, todėl pagal CK 6.681 str. 1 d., 6.687 str., sutarties 47 p., ieškovui iš atsakovo priteistinas 55202,43 Eur įsiskolinimas.

72.       Sutarties 65 punktas numato, kad užsakovas, nepagrįstai uždelsęs atsiskaityti už atliktus darbus Sutartyje numatyta tvarka ir terminais, moka rangovui Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo nustatyto dydžio palūkanas nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną, išskyrus atvejį, numatytą Sutarties 50 punkte.

73.       Atsižvelgiant į tai, kad teismas pripažįsta atsakovo atliktus įskaitymus bendrai 55202,43 Eur sumai neteisėtais (o ne mažina netesybas), nes atsakovas neturėjo teisės skaičiuoti netesybas ir taikyti priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, ir šią sumą (skolą už ieškovo atliktus darbus) priteisia ieškovui iš atsakovo, vadovaujantis Sutarties 45-47 punktais, byloje nekilus ginčui dėl mokėjimo už statybos darbus terminų, - ieškovui už laikotarpį nuo 2020-12-17 iki 2021-09-23 priteistina 542,84 Eur palūkanų suma nuo neapmokėtos 8813,83 Eur sumos pagal 2020-10-30 PVM sąskaitą faktūrą FEGV Nr. (duomenys neskelbtini), ir už laikotarpį nuo 2021-09-11 iki 2021-09-23 priteistina 132,18 Eur palūkanų suma nuo neapmokėtos 46388,60 Eur sumos pagal 2021-07-30 PVM sąskaitą faktūrą FEGV Nr. 1014321. Iš viso ieškovui iš atsakovo priteistina 675,02 Eur palūkanų.

74.       Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tenkinus ieškinį ir esant ieškovo prašymui priteisti procesines palūkanas, ieškovui iš atsakovo priteistinos 8 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 55877,45 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2021-10-19, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

75.       Kadangi kiti šalių argumentai (dėl netesybų dydžio, atsakovo nuostolių, kitų įskaitymo sąlygų ir kt.) neturi įtakos bylos baigčiai, konstatavus, jog netesybos ieškovui skaičiuotos nepagrįstai, dėl jų teismas papildomai nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt.). 

76.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. 

77.       Ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 1146 Eur žyminis mokestis ir 14282,48 Eur išlaidos advokato pagalbai.

78.       Nagrinėjamu atveju ieškovo išlaidos advokatų pagalbai pirmosios instancijos teisme viršija maksimalius dydžius, patvirtintus Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Neatsižvelgiant į tai, kiek advokatų atstovauja (teikia paslaugas) šaliai, priteistino užmokesčio dydis negali viršyti šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio vienam advokatui dydžio, išskyrus tuos atvejus, kai kelių advokatų dalyvavimas būtinas. Nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių, dėl kurių dviejų advokatų dalyvavimas byloje būtų buvęs būtinas.

79.       Ieškovas prašo priteisti 3056,25 Eur už 2022-01-14 – 2022-01-28 laikotarpiu rengtus rašytinius paaiškinimus, susitikimą su klientu, rengimąsi ir atstovavimą teismo posėdyje (2022-01-28 posėdis truko 25 min). Rekomendacijose numatyta, kad už dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, priteistinas maksimalus užmokesčio koeficientas – 0,4, už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo posėdžiui valandą ir kitas paslaugas priteistinas maksimalus užmokesčio koeficientas – 0,1, taikytinas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 1598,10 Eur. Taigi maksimalus iš kitos šalies priteistino atlyginimo už tokias paslaugas dydis siekia 1917,72 Eur. Ieškovas taip pat prašo priteisti 756,25 Eur už 2022-03-14 pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje, nustatyta, kad posėdis truko 20 min., taigi maksimalus iš kitos šalies priteistino atlyginimo už tokias paslaugas dydis siekia 399,53 Eur. Už pasirengimą posėdžiams ir atstovavimą, susitikimą su klientu, rašytinių paaiškinimų bei baigiamosios kalbos rengimą laikotarpiu nuo 2022-05-26 iki 2022-11-21 ieškovas prašo priteisti 5024,34 Eur. Nustatyta, kad šiuo laikotarpiu posėdžiai vyko 12 valandų, įvertinus nurodytas advokatų darbo laiko sąnaudas ir tikslus, darytina išvada, kad šios po teismo sudėties pasikeitimo patirtos ieškovo išlaidos advokato pagalbai nežymiai viršija Rekomendacijose numatytus maksimalius priteistinų išlaidų dydžiu), todėl yra mažintinos iki 4000 Eur. Šiame punkte neaptartų sąskaitų dydžiai (už ieškinį, dubliką) neviršija maksimalių priteistinų sumų.

80.       Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą. Kita vertus, ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai ir kitos patirtos išlaidos teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos išlaidų dalies nepriteisia. Nustatydamas šioje byloje iš atsakovo priteistino užmokesčio už ieškovui suteiktas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į Rekomendacijų 2.1, 2.2, 2.5, 2.7, 2.9 p., taip pat į nuolatinį pakartotinį atstovų rengimąsi bylos nagrinėjimui, kurio trukmė pagal sumines darbų ataskaitas nuo bylos pradžios nemažėjo, ir vertina, kad nagrinėjamu atveju iš atsakovo ieškovui priteistina 10000 Eur dydžio advokatų išlaidų suma.

81.       Taigi ieškovui iš atsakovo priteistina bendra 11146 Eur (10000+1146) bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

82.       Trečiojo asmens AB „HISK“ patirtos bylinėjimosi išlaidos, tenkinus ieškinį visiškai, neatlyginamos, kadangi trečiasis asmuo veikė atsakovo pusėje.

83.       Iš atsakovo procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nepriteistinos, nes iš šalies pagal CPK 96 straipsnio 6 dalį į valstybės biudžetą išieškotina bendra bylinėjimosi išlaidų suma yra mažesnė negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020-01-13 įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatyta minimali valstybei iš šalies priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (5 Eur) (CPK 92 straipsnis). 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 258-259 straipsniais, 269-270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį tenkinti.

Pripažinti Lietuvos automobilių kelių direkcijos pranešimus apie 55202,43 Eur įskaitymą negaliojančiais.

Priteisti ieškovui UAB „Fegda“, juridinio asmens kodas 110801759, iš atsakovo Lietuvos automobilių kelių direkcijos, juridinio asmens kodas 188710638, 55202,43 Eur skolą, 675,02 Eur palūkanas, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 55877,45 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2021-10-19, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 11146 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja                                                                                           Urmila Valiukienė