Civilinė byla Nr. e2-747-614/2024
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00445-2023-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1;
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. kovo 19 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė,
sekretoriaujant Renatai Anderson,
dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui A. L., atsakovės RATO kredito unija atstovei A. Š., atsakovės Insenerehituse AS atstovei advokatei Ž. Š., kitiems proceso dalyviams nesant,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. R. ieškinį atsakovėms bankrutuojančiai komanditinei bendrovei kredito unijai Vilniaus taupomoji kasa, komanditinei bendrovei RATO kredito unijai, užsienio juridiniam asmeniui Insenerehituse AS dėl paskolos sutarties nuostatų pripažinimo negaliojančiomis ab initio, paskolos sutarties modifikavimo, vykdomojo įrašo pakeitimo, skolos dydžio perskaičiavimo, tretieji asmenys nereiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje V. R., antstolis D. Š. ir Vilniaus rajono 6-ojo notaro biuro notaras E. N., uždaroji akcinė bendrovė EDS INVEST.
Teismas
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė M. R. 2023 m. balandžio 14 d. kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama:
1) pripažinti niekiniu ir negaliojančiu ab initio 2012 m. gegužės 4 d. paskolos sutarties Nr. 12-00144 LTL, sudarytos tarp ieškovės ir KU „Vilniaus taupomoji kasa“, 2.1. punktą jį pakeičiant ir nurodant, kad KU Vilniaus taupomoji kasa ieškovei išdavė 1 007 900 Lt (291 908,02 Eur) paskolą;
2) pakeisti 2012 m. gegužės 4 d. paskolos sutarties Nr. 12-00144 LTL, sudarytos tarp KU „Vilniaus taupomoji kasa“ ir ieškovės, priedą – paskolos grąžinimo ir palūkanų mokėjimo grafiką, jį išdėstant pagal šio ieškinio priedą Nr. 17 („Paskolos sutarties priedas – paskolos ir palūkanų mokėjimo grafikas, palūkanas skaičiuojant nuo 1 007 900 Lt (291 908,02 Eur) paskolos sumos“);
3) pakeisti 2012 m. gegužės 4 d. paskolos sutarties Nr. 12-00144 LTL, sudarytos tarp KU „Vilniaus taupomoji kasa“ ir ieškovės nuostatas, sumažinant delspinigių normą nuo 0,10 proc. iki 0,01 proc.;
4) pakeisti 2019 m. liepos 23 d. tarp ieškovės, V. R. ir RATO kredito unija sudarytą susitarimą dėl skolos grąžinimo, sumažinant negrąžintą paskolos sumą nuo 310 026,60 Eur iki 226 046,03 Eur, sumažinant 8 proc. metinių palūkanų normą iki 5 proc. metinių palūkanų, t. y. priskaičiuotas ir nesumokėtas palūkanas nuo 53 615,57 Eur iki 18 827,99 Eur ir mokėjimų grafiką išdėstyti pagal šio ieškinio priedą Nr. 18 („2019 m. liepos 23 d. susitarimo dėl skolos grąžinimo grafikas, pakeitus 8 proc. metines palūkanas iki 5 proc. metinių palūkanų“);
5) pakeisti notaro E. N. 2019 m. balandžio 10 d. vykdomąjį įrašą Nr. 2505, nurodant, kad išieškotinos sumos yra: 226 046,03 Eur negrąžinto kredito, 16 164,98 Eur palūkanų, 315,34 Eur kitų išlaidų, delspinigių norma mažinama nuo pat Vykdomojo rašto išdavimo dienos nuo 0,10 proc. iki 0,01 proc., palūkanų norma mažinama nuo 8 proc. iki 5 proc.;
6) nustatyti, kad ieškovės skola pagal 2012 m. gegužės 4 d. paskolos sutartį Nr. 12-00144 LTL sudaro: 223 654,23 Eur negrąžinto kredito, 16 176,63 Eur palūkanų.
2. Galutinai sutikslinusi ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką, ieškovė nurodo, jog 2012 m. gegužės 4 d. ji ir KU Vilniaus taupomoji kasa (Atsakovė1) sudarė paskolos sutartį Nr. 12-00144 LTL (su vėlesniais pakeitimais ir (ar) papildymais), kurios esminės sąlygos buvo: paskolos suma – 1 200 000,00 Lt (347 544,02 Eur) (2.1. p.); paskolos galutinis grąžinimo terminas – 2032 m. balandžio 25 d. (2.2. p.); paskolos naudojimo tikslas – būstas (ne nuomai) (2.4. p.); metinė palūkanų norma – 8% (2.6. p.). Atsakovė1 iš 1 200 000 Lt (347 544,02 Eur) paskolos sumos 192 100 Lt (55 636,01 Eur) sumą įskaitė į ieškovės mokėtiną pajų ir 192 100,00 Lt (55 636,01 Eur) sumą Atsakovė1 persivedė į ieškovės pajaus sąskaitą, kurią kontroliavo pati Atsakovė1. 2018 m. vasario 8 d. reikalavimo teisių pirkimo – pardavimo sutartimi tarp Atsakovės1 ir UAB EDS INVEST (Atsakovė2) Atsakovės1 paskolų portfelis, įskaitant ir ieškovės paskolą, buvo perleistas naujajam kreditoriui – Atsakovei2, pagal šią sutartį ekonominę naudą iš paskolų sutarčių Atsakovė2 gavo nuo 2017 m. kovo 31 d., nors neturėjo Lietuvos banko išduotos licencijos. Susidūrus su paskolos mokėjimo sunkumais, Atsakovė1, nors nuo 2018 m. vasario 8 d. reikalavimo teises pagal Paskolos sutartį perėmė Atsakovė2, vienašališkai nutraukė Paskolos sutartį ir kreipėsi į notarą dėl vykdomojo įrašo atlikimo, o notaras E. N. 2019 m. balandžio 10 d. atliko vykdomąjį įrašą Nr. 2505, kuriuo buvo nuspręsta iš ieškovės ir jos sutuoktinio V. R. Atsakovės1 naudai išieškoti iš viso 354 376,42 Eur sumą, kurią sudaro: 310 026,60 Eur negrąžinto kredito, 44 034,48 Eur palūkanų, 315,34 Eur kitų išlaidų; Vykdomajame įraše nurodyta, kad iš jų Atsakovės1 naudai išieškotina 8% metinių sutartinių palūkanų, skaičiuojamų nuo 2019 m. kovo 4 d. iki vykdomajame įraše nurodytos skolos sumokėjimo, 0,1% delspinigių už kiekvieną pradelstą dieną, notaro atlyginimas už vykdomojo įrašo atlikimą ir kitas su vykdomojo įrašo atlikimu susijusios išlaidos. 2019 m. liepos 20 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu Atsakovė1, nors nuo 2018 m. vasario 8 d. reikalavimo teises pagal Paskolos sutartį perėmė Atsakovė2, perleido visas reikalavimo teises pagal Paskolos sutartį naujajam kreditoriui RATO kredito unijai (toliau – Atsakovė3). 2019 m. liepos 23 d. ieškovė ir jos sutuoktinis V. R. su Atsakove3 sudarė susitarimą dėl skolos grąžinimo, kuriuo, be kita ko, ieškovė ir V. R. įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2021 m. liepos 17 d. grąžinti Atsakovei3 Paskolos sutarties dalį (305 000 Eur), kas mėnesį mokant 8% metines palūkanas, skaičiuojamas nuo išmokėtos ir negrąžintos 310 061,08 Eur sumos. Per 2018-2019 m. Atsakovei2 buvo sumokėta iš viso 6 000 Eur, per 2019 m. Atsakovei3 buvo sumokėta iš viso 4 350 Eur, per 2020 m. Atsakovei3 buvo sumokėta iš viso 18 420 Eur, per 2021 m. Atsakovei3 buvo sumokėta iš viso 45 850 Eur. 2022 m. balandžio 25 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu, Atsakovė3 perleido visas reikalavimo teises pagal Paskolos sutartį naujajam kreditoriui Insenerehituse AS, veikiančiam Lietuvoje per advokatę Ž. Š. (toliau – Atsakovė4). 2021 m. gruodžio 23 d. Atsakovei4 buvo sumokėta 20 000 Eur suma. Skolų išieškojimą pagal Vykdomąjį įrašą vykdo antstolis D. Š.. Ieškinys iš esmės grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Atsakovė1 neteisėtai iš 1 200 000 Lt (347 544,02 Eur) paskolos sumos 192 100 Lt (55 636,01 Eur) sumą įskaitė į ieškovės mokėtiną pajų ir 192 100 Lt (55 636,01 Eur) sumą persivedė į ieškovės pajaus sąskaitą, kurią kontroliavo pati. Tai nepagrįstai išdidina ieškovės skolą pagal Paskolos sutartį ir prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, kadangi vadovaujantis Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo (KUĮ) 48 straipsniu kredito unija neturi teisės skolinti įsigyjamo jos pajaus pajiniam įnašui atlikti ar subordinuotai paskolai jai suteikti, taip pat kredito unijos išleidžiamiems skolos vertybiniams popieriams įsigyti. Pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra pasisakęs, kad šioje normoje yra įtvirtintas draudimas finansuoti kredito unijos pajaus įsigijimą iš pačios kredito unijos lėšų, tokio draudimo tikslas yra užtikrinti realų naujų pinigų į kredito uniją pritraukimą per pajų įsigijimą ir užtikrinti kredito unijos finansinį stabilumą bei patikimumą. Šis draudimas reiškia, kad iš gautos iš kredito unijos paskolos negali būti apmokamas kredito unijos pajinis įnašas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-06-29 nutartis civ. b. Nr. e3K-3-266-611/2018). Šiais argumentais Paskolos sutarties 2.1. punktas, kuris numatė, jog ieškovei išduodama 1 200 000 Lt (347 544,02 Eur) paskola, pripažintinas niekiniu ir negaliojančiu ab initio, jį pakeičiant ir nurodant, kad paskolos davėja ieškovei pagal sutartį išdavė 1 007 900 Lt (291 908,02 Eur) (1 200 000,00 Lt (347 544,02 Eur) - 192 100,00 Lt (55 636,01 Eur)) dydžio paskolą, atitinkamai turi būti keičiamas ir Paskolos sutarties priedas – paskolos ir palūkanų mokėjimo grafikas, mokėtinas palūkanas perskaičiuojant nuo 1 007 900 Lt (291 908,02 Eur), o ne nuo 1 200 000 Lt (347 544,02 Eur) paskolos sumos. Kadangi ieškovė realiai gavo tik 1 007 900 Lt (291 908,02 Eur) paskolą, todėl ir palūkanos turėjo būti mokamos nuo šios sumos;
2.2. ieškovė taip pat prašė modifikuoti sutartį. Nurodė, jog sutartinė civilinė atsakomybė taikoma, kai viena sutarties šalis neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartį, dėl to kita šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Didesnio, nei faktiškai asmens patirto žalos dydžio atlyginimas reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą. Šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia, dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška, todėl šalys netesybų mokėjimo sąlygą sutarties pažeidimo atveju gali nustatyti užtikrindami bet kokius sutartinius teisinius santykius (CK 6.156 straipsnis). CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Netesybos atlieka tik kompensuojamąją funkciją, siekiant atlyginti nukentėjusiajai šaliai nuostolius, tačiau jos negali leisti nukentėjusiajai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Paskolos sutarties 2.15. p. nustatyta, kad ieškovė nuo visų nesumokėtų sumų privalo mokėti 0,2% delspinigių už kiekvieną dieną, vėliau delspinigių norma buvo nustatyta – 0,1%. Šie delspinigiai skirti kreditorės nuostoliams dėl Paskolos sutarties nevykdymo padengti. Tokios netesybos yra baudinės, o ne kompensacinės, per metus jos sudaro net 36,5%. Ši sutarties nuostata buvo vienašališkai atsakovės tipine sutartimi, netesybos turi būti mažinamos iki 0,01%. Be to, esama netesybų suma neatitinka sutartinės civilinės atsakomybės kaip patirtų nuostolių kompensavimo prasmės, kadangi ieškovė reikalavimų užtikrinimui buvo įkeitusi nekilnojamąjį turtą, todėl buvo aišku, jog kreditorė bet kuriuo atveju paskolintus pinigus ir išlaidas, patirtas dėl paskolos sutarties vykdymo atgaus. Baudiniai delspinigiai privalo būti sumažinti, ieškovė cituoja Vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2012 m. sausio 24 d. nutarimo Nr. 10-49 išaiškinimą ir nurodo, jog pagal kasacinio teismo praktiką įprasti delspinigiai yra 0,02 procento už kiekvieną praleidimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2005, Nr. 3K–3–173/2006). Šalių teisė susitarti dėl netesybų dydžio gali būti ribojama įstatymu, pav. Lietuvos Respublikos Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta nuostata, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ir jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Paskolos sutartyje Atsakovės1 vienašališkai nustatyti 0,10% dydžio delspinigiai yra baudiniai, nesąžiningi, todėl turi būti sumažinti iki ieškovės prašomų;
2.3. 2019 m. liepos 23 d. ieškovė ir jos sutuoktinis V. R. su RATO kredito unija (Atsakove3) sudarė susitarimą dėl skolos grąžinimo, kuriuo, be kita ko, ieškovė ir jos sutuoktinis įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2021 m. liepos 17 d. grąžinti Atsakovei3 paskolos dalį (305 000 Eur), kas mėnesį mokant 8% metines palūkanas, skaičiuojamas nuo išmokėtos ir negrąžintos 310 061,08 Eur sumos. Susitarime numatyta, kad negrąžinta paskolos suma yra 310 026,60 Eur, priskaičiuotos ir nesumokėtos palūkanos – 53 615,57 Eur. Tačiau, kadangi paskolos suma nuo pat sutarties sudarymo momento buvo paskaičiuota netinkamai ir ji turi būti 1 007 900 Lt (291 908,02 Eur), o ne 1 200 000 Lt (347 544,02 Eur), atitinkamai, Susitarime skolos ir palūkanų dydis turi būti mažinamas;
2.4. nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį negali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-25 nutartis civ. b. Nr. e3K-7-75-823/2020). Vadinasi nuo kredito sutarties nutraukimo toliau nebegali būti skaičiuojamos sutartinės palūkanos, skaičiuotinos tik procesinės palūkanos, todėl nuo Paskolos sutarties nutraukimo ieškovės atžvilgiu galėjo būti skaičiuojamos 5% dydžio procesinės palūkanos. Dėl šios priežasties 2019 m. liepos 23 d. susitarimas dėl skolos grąžinimo turi būti pakeistas, 8% metinių palūkanų mokėjimą mažinant iki 5% metinių palūkanų mokėjimo, nustatant tokį paskolos ir palūkanų mokėjimo grafiką;
2.5. dėl tos pačios priežasties privalo būti pakeistos sumos ir palūkanos Vykdomajame įraše, nurodant, kad išieškotina suma sudaro (iš paskolos sumos atėmus nepagrįstai prie paskolos priskirtą 192 100 Lt (55 636,01 Eur) pajaus sumą ir faktiškai atliktas paskolos įmokas): 226 046,03 Eur negrąžinto kredito; 16 164,98 Eur palūkanų; 315,34 Eur kitų išlaidų; delspinigių norma turi būti mažinama nuo pat Vykdomojo rašto išdavimo dienos nuo 0,10 iki 0,01%; palūkanų norma turi sumažinta nuo 8% iki 5%. Atsakovei3 perleidus reikalavimus pagal Paskolos sutartį Atsakovei4, pakeitus palūkanų normą nuo 8% iki 5%, šiai dienai negrąžinto kredito suma sudaro 223 654,23 Eur ir 16 176,63 Eur palūkanų;
2.6. minėta, jog 2018 m. vasario 8 d. reikalavimo teisių pirkimo – pardavimo sutartimi tarp Atsakovės1 ir Atsakovės2, Atsakovės1 paskolų portfelis (ir ieškovės paskola) buvo perleistas naujajam kreditoriui – Atsakovei2, ekonominę naudą iš Paskolų sutarties Atsakovė2 (UAB EDS INVEST) gavo nuo 2017 m. kovo 31 d., nors Lietuvos banko išduotos licencijos neturėjo. Pagal Lietuvos banko duomenis, Atsakovė2 į Viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą buvo įrašyta tik 2018 m. gegužės 10 d. Vadovaujantis Lietuvos banko valdybos 2020 m. sausio 30 d. nutarimo Nr. 03-11 „Dėl Kredito davėjų teisių ir pareigų pagal galiojančias kredito sutartis perleidimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 7 straipsniu, vartojimo kredito davėjas teises ir pareigas pagal galiojančias vartojimo kredito sutartis gali perleisti tik į viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą įrašytam vartojimo kredito davėjui, vadinasi, reikalavimo teisės Atsakovei2 buvo perleistos neteisėtai.
3. Atsakovė LKU Vilniaus taupomoji kasa (trumpinama – Unija, Atsakovė1, kaip įvardinta ieškovės) atsiliepimu į ieškinį prašo ieškinį atmesti ir pasisako dėl tų ieškinio reikalavimų, kurie yra susiję su ja. Atsakovė atsikerta iš esmės šiais argumentais:
3.1. 2014 m. vasario 7 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi Unijai iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2014 m. balandžio 7 d., 2014 m. gruodžio 5 d. teismo nutartimi Uniją nutarta likviduoti, todėl ieškinio pagrįstumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į specifinį Unijos statusą – bankrutuojanti finansų ištaiga, remiantis bankroto procesą ir šio proceso teisines pasekmes reglamentuojančias teises aktu nuostatas;
3.2. Kredito unijų įstatymo (toliau – KUĮ) (redakcija galiojusi Paskolos sutarties sudarymo metu) 2 straipsnio 9 dalyje buvo numatyta, kad pajinis įnašas tai į kredito unija asmens įmokėta pinigų suma, kuri naudojama kredito unijos pajiniam kapitalui sudaryti, taigi, pajiniai įnašai yra kredito unijos nuosavybe, iš jų yra formuojamas kredito unijos kapitalas, jiems yra taikoma įstatyme numatyta apsauga, nes kredito unijos teisine forma yra kooperatine bendrove ir pajiniai įnašai yra pagrindinis kredito unijos kapitalo formavimo šaltinis. Išieškoti iš kredito unijos jos nario pajinius įnašus draudžiama. Unijų įstatymo (UĮ) 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vienam kredito unijos nariui gali būti skolinama ne daugiau kaip dešimteriopo to nario pajinio įnašo dydžio suma bei 10 procentų kredito unijoje sukauptų indėlių ir kredito unijos paimtų paskolų sumos, nustatytos paskutinio kredito unijos buhalterinio balanso pagrindu. Pajinis kapitalas sudaro nuosavą kredito unijos kapitalą (KUĮ 36 straipsnis), o būtent – atsargos kapitalą, kurio paskirtis – garantuoti kredito unijos finansinį stabilumą (KUĮ 41 straipsnio 1 dalis). Atitinkamai, KUĮ 48 straipsnyje numatyta, kad kredito unija neturi teisės skolinti įsigyjamo jos pajaus pajiniam įnašui atlikti (subordinuotai paskolai suteikti, unijos išleidžiamiems skolos vertybiniams popieriams įsigyti). Taigi, nustatyto dydžio pajaus sumokėjimas yra privaloma paskolos suteikimo sąlyga, be kurios tinkamo įvykdymo paskolos sutartys negali būti sudaromos;
3.3. neatitinka tikrovės ieškovės teiginys, jog ne visa Paskolos sutartimi suteikta paskolos suma ieškovei buvo išmokėta. Ieškovė nurodo, kad nors Paskolos sutarties 2.1. punkte nurodyta, jog jai Paskolos sutarties pagrindu yra suteikiama 1 200 000 Lt paskola, realiai buvo išmokėta 192 100 Lt mažesnė suma, kuri neva Unijos buvo panaudota pajiniam įnašui suformuoti. Priešingai negu teigia ieškovė, privalomojo ir papildomo pajinio įnašo įmokėjimas buvo viena iš pagrindinių paskolos jai suteikimo sąlygų. Iš ieškovės pateiktų sąskaitų išrašų matyti, kad iki Paskolos sutarties sudarymo 2012 m. gegužės 2 d. ieškovė įmokėjo 100 Lt privalomąjį pajų, Paskolos sutartis su ieškove buvo sudaryta 2012 m. gegužės 4 d. Ieškovė mokėjimą privalomojo pajaus suformavimui Unijoje atliko iki Paskolos sutarties sudarymo ir paskolos išmokėjimo, o argumentai dėl privalomojo pajaus suformavimo iš Unijos išmokėtos paskolos pažeidžiant KUĮ 48 straipsnio nuostatas yra nepagrįsti.
3.4. Paskolos sutarties 6.3. punkte numatyta, kad iki paskolos suteikimo paskolos gavėja įsipareigoja įnešti į Uniją papildomą pajinį įnašą, kad paskolos gavėjos (ieškovės) turimų pajinių įnašų Unijoje suma nebūtų mažesnė nei 1/10 (viena dešimtoji) paskolos sumos ir kitų paskolų bei kreditorinių įsipareigojimų Unijoje bendros sumos. Tam, kad Unija galėtų suteikti ieškovei paskolą, ji privalėjo ir įsipareigojo Unijoje turėti ne mažesnį nei 10 procentų prašomos suteikti paskolos dydžio pajinį įnašą. 2012 m. gegužės 17 d. ieškovė sumokėjo Unijai 1 160 Lt paskolos administravimo mokestį ir įnešė į Unijos pajinę sąskaitą 192 000 Lt dydžio papildomą pajų. Ieškovė, siekdama paskolos suteikimo, įvykdė Paskolos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ir į Unijos papildomo pajaus sąskaitą pervedė 16 proc. paskolos dydžio pajinį įnašą. Atlikus šias operacijas, Unija pervedė į ieškovės sąskaitą visą paskolos sumą. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė pirmiausia įsigijo Unijos papildomą pajų ir tik po to į jos atsiskaitomąją sąskaitą buvo pervesta paskolos suma. Pajinis įnašas buvo realus, suformuotas iš ieškovei priklausančių lėšų, o į ieškovės sąskaitą buvo pervesta visa paskolos suma. Paskolos sutartis realinė - pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 1 - 2 dalys).
3.5. ieškovė yra pripažinusi savo papildomo pajinio įnašo įmokėjimą ir buvusio Unijos nemokumo administratoriaus yra prašiusi sumažinti jos pajinio įnašo dydį. Paskolos sumos dydžio išmokėjimą patvirtina ir ieškovės elgesys po Paskolos sutarties sudarymo. Kartu su paskola buvo pasirašytas paskolos mokėjimo grafikas, kuriame aiškiai nurodytos paskolos sumos, ir mokėtinos palūkanos. Ieškovė Unijos naudai išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį paskolos 347 544 Eur sumai (1 200 000 Lt), sudarė su Unija sutartinės hipotekos sandorį, atliko mokėjimus pagal Paskolos sutartį ir daugiau negu dešimt metų jokių prieštaravimų dėl neva neišmokėtos paskolos sumos nereiškė, dalies Paskolos sutarties negaliojimo klausimą pateikdama ieškinį iškėlė tik po 2023 m. kovo 31 d. Unijos nemokumo administratorės pateiktos pažymos apie sumokėtą pagrindinio ir papildomo pajaus dydį, kuriame buvo nurodyta, kad pajiniai įnašai gali būti grąžinami tik Unijos nemokumo procedūrų pabaigoje, kai bus atsiskaityta su visais kitais kreditoriais. Akivaizdu, kad ieškinį ieškovė pareiškė siekdama susimažinti paskolos sumą ir tokiu būdu sumažinti kilsiančius neigiamus padarinius vykdymo procese realizuojant ieškovei priklausantį ir prievolių pagal Paskolos sutartį užtikrinimui įkeistą turtą bei išvengti Unijos, kaip bankrutuojančios finansų įstaigos kreditorinių reikalavimo tenkinimo eilės, kadangi toks reikalavimas iš esmės reiškia reikalavimą įskaityti jos įmokėtą pagrindinį ir papildomą pajų skolos pagal sutartį dengimui, tokiu būdu sumažinant negrąžintą paskolos likutį. Unijos bankroto proceso atveju pajinio įnašo grąžinimas ar įskaitymas yra draudžiamas vadovaujantis KUĮ 65 straipsnio 4 dalies 2 punktu, 75 straipsnio 12 dalies 1 punktu bei Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 punktu, bankroto atveju prašyti įskaityti ar atlikti pajinio įnašo įskaitymą yra draudžiama.
4. Atsakovė UAB EDS INVEST atsiliepimu į ieškinį prašė pasiūlyti ieškovei pakeisti jos procesinę padėtį iš atsakovės į trečiojo asmens, kadangi ieškovė jai jokių materialinių teisinių reikalavimų nereiškia, atmesti ieškinį. Nurodė, jog šie ieškovės ieškinio teiginiai neatitinka tikrovės:
4.1. Lietuvos banko Priežiūros 2018 m. sausio 15 d. sprendimu Nr. 241-9 atsakovė UAB EDS INVEST buvo įrašyta į Viešąjį kredito davėjų sąrašą (informacija išviešinta Lietuvos banko oficialiame tinklapyje);
4.2. 2018 m. vasario 8 d. Reikalavimo teisių pirkimo – pardavimo sutartimi BKU Vilniaus taupomoji kasa visas reikalavimo teises pagal Paskolos sutartį jai perleido, tačiau nuosavybės teisė de jure liko pirminei kreditorei.
4.3. atsakovė taip pat nurodė, jog pritaria pirminės kreditorės atsiliepimo į ieškinį argumentams dėl pajinio įnašo paskirties ir nuosavybės bei prašo nagrinėti bylą jai nesant.
5. Atsakovė Insenerehituse AS atsiliepimu į ieškinį prašo taikyti ieškinio senatį ir tuo pagrindu atmesti šiuos ieškovės ieškinio reikalavimus: pripažinti niekiniu ir negaliojančiu ab initio 2012 m. gegužės 4 d. paskolos sutarties Nr. 12-00144 LTL, sudarytos tarp KU Vilniaus taupomoji kasa ir M. R., 2.1. p., jį pakeičiant ir nurodant, kad KU Vilniaus taupomoji kasa M. R. išdavė 1 007 900,00 Lt (291 908,02 Eur) paskolą (1); pakeisti 2012 m. gegužės 4 d. paskolos sutarties Nr. 12-00144 LTL, sudarytos tarp KU Vilniaus taupomoji kasa ir M. R., priedą – paskolos grąžinimo ir palūkanų mokėjimo grafiką, jį išdėstant pagal ieškinio priedą Nr. (2); netenkinus šio prašymo – ieškovės ieškinį atmesti visa apimtimi. Atsakovė patvirtina, jog 2022 m. balandžio 25 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu KB RATO kredito unija (Atsakovė3) perleido visas reikalavimo teises pagal 2012 m. gegužės 4 d. paskolos sutartį Nr. 12-00144 LTL naujajam kreditoriui – atsakovei Insenerehituse AS (Atsakovei4), šios sutarties pagrindu atsakovė įgijo 345 366,94 Eur reikalavimo teisę į skolininkę. Atsakovė atkreipia dėmesį į tam tikrus patikslinto ieškinio ir BKU Vilniaus taupomosios kasos (Atsakovės1) atsiliepimo klaidingus duomenis jos atžvilgiu: pirma, atsakovė Insenerehituse AS negavo 20 000 Eur sumos nei iš ieškovės, nei iš trečiojo asmens V. R., kaip tai nurodyta ieškinyje, reikalavimo teises pagal Paskolos sutartį atsakovė įgijo tik 2022 m. balandžio 25 d.; 2019 m. liepos 23 d. susitarimas dėl skolos grąžinimo buvo sudarytas ne tarp atsakovės Insenerehituse AS ir ieškovės, bet tarp RATO kredito unijos (Atsakovės3) ir ieškovės. Atsakovė į ieškinį atsikerta iš esmės šiais argumentais:
5.1. pateikta Paskolos sutartis patvirtina, kad Atsakovė1 savo narei ir paskolos gavėjai – ieškovei, suteikė 1 200 000 Lt dydžio paskolą, tai patvirtina tiek Paskolos sutarties turinys, tiek į bylą pateikti dokumentai apie paskolos išmokėjimą – einamosios sąskaitos išrašas, tiek paskolos grąžinimo grafikas, kuriame paskolos sumos dydis nurodytas būtent toks. Ieškovės parašai, esantys ant visų aktualių dokumentų, kuriais ji patvirtino, kad sutarties sudarymo sąlygas, sutarties apimtį ir vykdymo sąlygas supranta ir su jomis sutinka, tai dar kartą patvirtina, be to ieškovė iš karto pasirašė 347 544 Eur dydžio vekselį, kuriame nurodyta suma sutapo su Paskolos sutartyje nurodyta 1 200 000 Lt dydžio paskolos suma. Siekdama paskolos suteikimo, prieš sudarydama Paskolos sutartį 2012 m. gegužės 2 d. ji įmokėjo 100 Lt pagrindinio pajaus sumą, o 2012 m. gegužės 17 d. įvykdė Paskolos sutartimi 6.3. p. prisiimtus įsipareigojimus ir įnešė į Unijos pajinę sąskaitą 192 000 Lt dydžio papildomą pajų. Ši veiksmų chronologija paneigia ieškovės poziciją dėl pajinio įnašo formavimo aplinkybių, kad neva dalies paskolos ji negavo, o pateikti įrodymai - pajinės sąskaitos išrašas ir einamosios sąskaitos išrašas, patvirtina, kad 192 000,00 Lt pajinis įnašas buvo realus, suformuotas iš ieškovei priklausančių lėšų, o į ieškovės sąskaitą buvo pervesta visa paskolos suma;
5.2. ieškovė ne kartą patvirtino ir sutiko su savo įsipareigojimais, kylančiais iš pagrindinės būtent 1 200 000 Lt dydžio sutartinės prievolės - kartu su paskola ji pasirašė paskolos mokėjimo grafiką, kuriame nurodyta paskolos suma ir mokėtinos palūkanos, Unijos naudai išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį paskolos sumai, 2012 m. gegužės 15 d. pasirašė sutartinės hipotekos lakšte, kuriame nurodytas 1 200 000 Lt prievolės dydis, atliko mokėjimus pagal Paskolos sutartį, nepateikė 2019 m. balandžio 20 d. atlikusiam vykdomąjį įrašą notarui E. N. prieštaravimų dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų nepagrįstumo (CK 4.192 straipsnio 4 dalis), be to 2019 m. liepos 23 d. tarp ieškovės, trečiojo asmens V. R. ir RATO kredito unijos buvo sudarytas susitarimas dėl skolos grąžinimo, kuriuo ieškovė ne tik patvirtino pagrindinės skolos sumą, bet ir priskaičiuotas palūkanas bei delspinigius. Ieškovė 11 metų prieštaravimų dėl neva neišmokėtos paskolos sumos nereiškė, akivaizdu, pripažino papildomo pajinio įnašo įmokėjimą, prašė mažinti jo dydį;
5.3. nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad suteikdama paskolą ieškovei Unija pažeidė Kredito unijų įstatymo 48 straipsnio imperatyvias nuostatas, todėl reikalavimas dėl sutarties 2.1. punkto pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu ar dėl jo pakeitimo atmestinas. Pritaria Atsakovės1 (Unijos) atsiliepimo išvadoms, kad pareikštas ieškinys yra ieškovės siekis susimažinti paskolos sumą ir tokiu būdu sumažinti jai kilsiančius neigiamus padarinius vykdymo procese realizuojant prievolių užtikrinimui įkeistą turtą bei išvengti Unijos, kaip bankrutuojančios finansų įstaigos kreditorinių reikalavimo tenkinimo eilės. Atsakovės1 bankroto proceso atveju pajinio įnašo grąžinimas ar įskaitymas yra draudžiamas vadovaujantis Kredito unijų įstatymo 65 straipsnio 4 dalies 2 punkto, 75 straipsnio 12 dalies 1 punkto bei Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu;
5.4. nesant teisinio pagrindo pripažinti Paskolos sutarties 2.1. p. niekiniu ir negaliojančiu, nėra pagrindo tenkinti išvestinio reikalavimo pakeisti Paskolos sutarties priedą – paskolos grąžinimo ir palūkanų mokėjimo grafiką, jį išdėstant pagal ieškinio priedą Nr. 17;
5.5. nagrinėjamu atveju taip pat nėra teisinio pagrindo mažinti sutartimi nustatytą delspinigių normą, priešingu atveju būtų paneigta šalių valia dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, ieškinys šioje dalyje taip pat atmestinas kaip nepagrįstas. Ieškovė nepagrįstai kvestionuoja sutarties 2.15 punkte nustatyto 0,2 proc., vėliau pakeisto į 0,1 proc., delspinigių dydžio teisėtumą. Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad šalys susitaria dėl netesybų siekdamos keleto tikslų: pirma, šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais; tokiu atveju netesybų tikslas – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą, reikalaujant atlyginti nuostolius; antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma; trečia, netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015). Bendroji netesybų priteisimo taisyklė – jos yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kurių dydžio ar realumo kreditoriui pareiškus reikalavimą jas atlyginti nereikia įrodinėti. Šalių teisė susitarti dėl netesybų ir dėl jų dydžio yra sutarties laisvės principo išraiška. Tokiu susitarimu yra išreiškiama šalių valia nustatyti tam tikras priemones, skatinančias skolininką įvykdyti prievoles ir kompensuojančias kitai šaliai atsiradusius nuostolius dėl prievolės neįvykdymo ar jos netinkamo įvykdymo;
5.6. teismų praktikoje pripažįstama, jog CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje yra nustatytas vienas iš sutarties laisvės principo ribojimo pagrindų, jeigu netesybos aiškiai per didelės. Tais atvejais, kai jos yra neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia kitos šalies interesus, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Aplinkybė, ar netesybos yra neprotingai didelės, turi būti vertinama atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) priklausomai nuo faktinės situacijos vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to negali būti vieno konkretaus dydžio;
5.7. ginčo Paskolos sutartis nelaikytina vartojimo, nes buvo suteikta būstui įsigyti (Vartojimo kredito įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktas), dėl ko ieškovė neturi pagrindo remtis Vartojimo kredito įstatyme nustatytu maksimaliu delspinigių dydžiu. Nėra pagrindo ir išvadai, kad paskolos sutarties sąlygos ieškovei buvo primestos, nes, kaip ji pati tvirtina ieškinyje, sutartimi sulygti 0,2 proc. delspinigiai vėliau buvo sumažinti iki 0,1 proc., kas patvirtina šalių derybas, bendro kompromiso pasiekimą. Byloje nepateikta įrodymų, jog ieškovė vėliau būtų ginčijusi ar teikusi kreditorei kokias nors pretenzijas šiuo klausimu, vadinasi ieškovę tenkino 0,1 proc. dydžio delspinigiai. Be to, vertinant ieškovės įsiskolinimo dydį, 0,1 proc. delspinigiai sudarytų tik labai nedidelę dalį pagrindinės skolos, nagrinėjamo ginčo kontekste svarbu ir tai, kad nei vienas kreditorius ieškovės atžvilgiu netesybų net netaikė, ginčas dėl delspinigių dydžio buvo iškeltas tik po to, kai antstolis pradėjo priverstinio vykdymo veiksmus, t. y. pradėjo realius vykdymo veiksmus.
5.8. ieškovė, apart delspinigių dydžio sutapatinimo su CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatytu palūkanų dydžiu, nepateikė jokių argumentų kodėl 0,1 proc. dydžio delspinigiai šios individualios bylos aplinkybių kontekste laikytini aiškiai per dideliais;
5.9. vadovaujantis 2019 m. liepos 23 d. susitarimu, skolininkai (ieškovė ir trečiasis asmuo V. R.) įsipareigojo grąžinti RATO unijai (Atsakovei3) perimto skolinio įsipareigojimo pagal Paskolos sutartį dalį - 305 000 Eur per 24 mėnesius nuo Susitarimo pasirašymo dienos, bet ne vėliau kaip iki 2021 m. liepos 17 d., kas mėnesį mokėti 8 proc. metinių palūkanų, kurios skaičiuojamos nuo išmokėtos ir negrąžintos 310 061,08 Eur paskolos sumos, palūkanas mokant kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio paskutinės darbo dienos ir įmokant į Atsakovės3 sąskaitą (duomenys neskelbtini) (mokėjimo paskirtyje nurodant, kad mokamos palūkanos pagal 2019 m. liepos 23 d. Susitarimą dėl skolos grąžinimo). Susitarimo 2 p. nurodyta, kad skolininkams ilgiau kaip 30 (trisdešimt) dienų vėluojant vykdyti mokėjimus pagal Susitarimą, nedraudžiant buto, areštavus butą pagal trečiųjų asmenų reikalavimus ir tai esant kliūčiai skolininkams butą parduoti ir/ar pakartotinai įkeisti, arba paaiškėjus kitoms svarbioms priežastims, dėl kurių skolos grąžinimas negalės būti vykdomas, Atsakovė3 be atskiro informavimo pradeda priverstinio skolos išieškojimo veiksmus, perduodant antstoliui Vykdomąjį įrašą vykdyti visai reikalavimo sumai, kuri yra išieškojimo pareiškimo metu atsižvelgiant į Vykdomajame įraše nurodytas sąlygas. Susitarimo 3 p. šalių sulygta, kad šis Susitarimas neturi įtakos Paskolos sutarties ir Vykdomojo įrašo galiojimui, t. y. minėtos sutarties ir vykdomojo dokumento nepakeičia, nepanaikina, nėra Paskolos sutarties ar vykdomojo dokumento novacija ir pan. Kaip yra matoma iš byloje pateiktų įrodymų, ieškovė ir trečiasis asmuo neįvykdė Susitarimo sąlygų nustatytais terminais, dėl ko Susitarimas pasibaigė neįvykdymu, o susitarimo šalys nėra saistomos jo nuostatomis. Be to, kaip nurodyta, 2019 m. liepos 23 d. susitarime, susitarimas neturi įtakos Paskolos sutarties ir Vykdomojo įrašo galiojimui, todėl pasibaigusio ir šalių nesaistančio Susitarimo su RATO kredito unija sąlygų keitimas nesukelia ieškovei jokių teisinių padarinių, dėl ko reikalavimas jį pakeisti, atmestinas;
5.10. dėl nurodytų argumentų taip pat nėra pagrindo tenkinti ir išvestinių reikalavimo dėl sutarties priedo ir dėl vykdomojo įrašo keitimo. Be to notaras 2019 m. balandžio 20 d. vykdomąjį įrašą Nr. 2505 atliko pagal sutartinės hipotekos sandorį, kuris patvirtintas 2012 m. gegužės 11 d. Vilniaus m. 7-ame notaro biure, reg. Nr. 3422, o šio sandorio ieškovė neginčija;
5.11. CK 1.131 straipsnio 1 dalis nustato, jog ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį. Kadangi paskolos sutartis yra realinis sandoris (CK 6.870 straipsnio 1 dalis), apie tariamą savo teisių pažeidimą ieškovė turėjo sužinoti vėliausiai 2012 m. gegužės 17 d., tačiau 10 metų ir 11 mėnesių eigoje iš esmės nereiškė jokių pretenzijų dėl galimai neišmokėtos paskolos dalies, atvirkščiai - ne kartą patvirtino ir sutiko su savo įsipareigojimais, kylančiais iš pagrindinės prievolės. Ieškovė praleido 10 metų ieškinio senaties terminą, atsakovė prašo ieškinio senatį taikyti ir atmesti ieškovės reikalavimus dėl paskolos sutarties 2.1. p. pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu bei sutarties priedo paskolos grąžinimo ir palūkanų mokėjimo grafiko, keitimo.
6. Atsakovė komanditinė bendrovė (KB) RATO kredito unija (toliau - RATO unija) atsiliepimu į ieškinį prašė taikyti ieškinio senatį ir atmesti ieškovės ieškinio reikalavimus: pripažinti niekiniu ir negaliojančiu ab initio 2012 m. gegužės 4 d. paskolos sutarties Nr. 12-00144 LTL, sudarytos tarp jos ir KU Vilniaus taupomoji kasa 2.1. p., ji pakeičiant ir nurodant, kad jai išduota 1 007 900,00 Lt (291 908,02 Eur) paskola bei pakeisti sutarties priedą – paskolos grąžinimo ir palūkanų mokėjimo grafika. Likusioje dalyje ieškovės ieškinį atmesti, o teismui netenkinus prašymo taikyti ieškinio senatį, atmesti ieškovės ieškinį pilna apimtimi. RATO kredito unija nedalyvavo ieškovės ginčijamų sandoriu sudaryme, pritaria atsakovo Insenerehituse AS išdėstytai atsiliepime nuomonei bei atsikirtimus grindžia iš esmės šiais argumentais:
6.1. RATO kredito unija 2019 m. liepos 23 d. pasirašė BKB KU Vilniaus taupomoji kasa Reikalavimo teisių perleidimo sutartį dėl reikalavimo teisių į skolininkę M. R. ir subsidiarų skolininką V. R., kylančių iš 2012 m. gegužės 4 d. paskolos sutarties Nr. 12-00144 LTL bei Vilniaus raj. 6-o notaru biuro notaro E. N. išduoto vykdomojo dokumento, reg.Nr.2505, įsigijimo. Reikalavimo teisių perleidimo sandoris užbaigtas atsiskaitymu (2019 m. liepos 29 d. BKB KU Vilniaus taupomoji kasa pasirašyta sandorio užbaigimo pažyma, Priėmimo-perdavimo aktas, kurie buvo perduoti visi reikalavimą pagrindžiantys dokumentai). 2019 m. liepos 23 d. tarp pradinio ir naujojo kreditoriaus buvo pasirašyta Hipotekos teisiu perleidimo sutartis, kuri patvirtinta Vilniaus raj. 6-o notaru biuro notaro E. N., notarinio reg.Nr. 5919. Reikalavimo perleidimo sandorius pradinio kreditoriaus vardu pasirašė BKB KU Vilniaus taupomoji kasa, kuria atstovavo įgalioto asmens EDS INVEST UAB direktorė R. B.. EDS INVEST UAB atstovavo BKB KU Vilniaus taupomąją kasą 2019 m. liepos 11 d. Vilniaus raj. 6-o notarų biuro notaro E. N. patvirtinto įgaliojimo (not.registro Nr.5548) pagrindu. Minėtą įgaliojimą išdavė BKB KU Vilniaus taupomoji kasa bankroto administratore J. K.. Šių dokumentų visuma patvirtina, kad reikalavimo teisę į skolininkę perleido teisėtas turėtojas – pradinis kreditorius BKB KU Vilniaus taupomoji kasa. RATO unijai nėra ir nebuvo žinomos ieškovės minimos aplinkybės dėl neva perleistų reikalavimo teisių EDS INVEST UAB;
6.2. Atsakovė nesutinka su jai pareikštu reikalavimu keisti 2019 m. liepos 23 d. susitarimą, nes tam nėra teisinio pagrindo. Minimas susitarimas dėl skolos grąžinimo yra pasibaigęs, suėjus jame nurodytai sąlygai, t. y. skolininkai neįvykdė susitarimo sąlygų ir skolos sumos negrąžino. Minėtu Susitarimu šalys sieke išdėstyti skolos, nurodytos vykdomajame dokumente, reg.Nr.2505, grąžinimo taikiu būdu sąlygas, pagal kurias kreditorius RATO unija Susitarimo galiojimo metu nevykdė priverstinių skolos išieškojimo veiksmų, taip sudarydamas sąlygas skolininkams atsiskaityti geruoju, Susitarimu nebuvo keičiamos vykdomojo dokumento sąlygos, todėl šio susitarimo negalima laikyti kaip savarankiško paskolinio sandorio.
6.3. Susitarime palūkanų normos dydis nustatytas, vadovaujantis ta norma, kuri buvo nurodyta tiek paskolos sutartyje, tiek vykdomajame dokumente. RATO unija nesiekė keisti vykdomajame dokumente nurodyto turinio, jo sąlygų, o tik susitarė su skolininkais dėl priverstinio skolos išieškojimo veiksmų atidėjimo, nustatant skolos grąžinimo (papildomą) terminą. Pasirašydami Susitarimą skolininkai sutiko su jame nurodytomis sąlygomis, subsidiarus skolininkas V. R. prieš pasirašydamas minėtą susitarimą taip pat davė sutikima, kad BKB KU Vilniaus taupomoji kasa perleistų reikalavimo teisę RATO unijai (2019 m. liepos 17 d. Sutikimas, patvirtintas Vilniaus raj. 6-o notaru biuro notaro E. N., notarinio reg.Nr.5734);
6.4. RATO unija palaiko atsakovės Insenerehituse AS prašymą taikyti senaties terminą, kadangi, ieškovė nurodo, jog jos teisės pažeidimas neva atsirado 2012 m. gegužės 4 d. paskolos sutarties Nr. 12-00144 L sudarymo metu. CK 1.125 straipsnio 1 dalis nustato bendra 10 metų ieškinio senaties terminą, kuris prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos - kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teises pažeidimą.
7. Tretieji asmenys V. R., antstolis D. Š. ir Vilniaus rajono 6-ojo notaro biuro notaras E. N. atsiliepimų į ieškinį nepateikė.
8. Atsakovė LKU Vilniaus taupomoji kasa byloje taip pat pateikė prašymą taikyti ieškinio senatį ir šiuo pagrindu ieškinį atmesti, nurodo, jog palaiko kitų atsakovių pateiktą poziciją dėl senaties ir prašo nagrinėti bylą jai nesant.
9. Bylai nagrinėti buvo rengiamasi parengiamuosiuose teismo posėdžiuose.
10. Teismas pirmojo parengiamojo teismo posėdžio metu pakeitė UAB EDS INVEST procesinę padėtį iš atsakovo į trečiojo asmens.
11. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gruodžio 7 d. nutartimi skyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka 2024 m. vasario 12 d.
12. Ieškovės atstovas advokatas teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti jame nurodytais motyvais.
13. Atsakovių RATO kredito unija ir Insenerehituse AS atstovės teismo posėdžio metu ieškinį prašė atmesti jų procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais, taikyti senatį.
Teismas
konstatuoja:
II. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės ir jų teisinis vertinimas
14. Tarp šalių nėra ginčo, jog ieškovė M. R. (paskolos gavėja) ir atsakovė komanditinė bendrovė kredito unija (KB KU) Vilniaus taupomoji kasa (paskolos davėja, Unija) 2012 m. gegužės 4 d. sudarė tikslinę Paskolos sutartį Nr. 12-00144 LTL su pakeitimais ir papildymais, šią Sutartį taip pat pasirašė trečiasis asmuo V. R. (paskolos gavėjo sutuoktinis). Sutartį sudaro jos Specialioji ir Bendroji dalys, Sutarties priedai. Sutarties Specialiojoje dalyje nurodytos Pagrindinės sąlygos, viena kurių dėl kurios ieškovės ieškiniu ir yra keliamas ginčas – paskolos suma, kuri Sutartyje yra nurodyta 1 200 000 Lt (Sutarties 2.1. punktas).
15. Kitos Sutarties Specialioje dalyje nurodytos Pagrindinės sąlygos - paskolos naudojimo tikslas – būstas (ne nuomai); paskolos grąžinimo terminas – 2023 m. balandžio 25 d., metinė palūkanų norma - 8 proc., palūkanų normos tipas – fiksuota, marža – nėra, sutarties administravimo mokestis – 0,2 proc. (nagrinėjamu atveju nuo Sutarties 2.1. punkte nurodytos sumos būtų 2 400 Lt) (2.4. – 2 12. Punktai). Paskolos grąžinimas užtikrinamas - gyvenamosios patalpos (įkeitimu, hipoteka), delspinigių dydis – 0,20 proc., kuris, kaip vieningai nurodė ginčo šalys, vėliau buvo pakeistas į 0,1 proc., sutarties sąlygų keitimo mokestis – 0,5 proc. (Sutarties 2.12. - 2.16. punktai). Pažymėtina, jog Sutarties 2.21. punkte įtvirtintos papildomos sąlygos – jeigu paskolos gavėjas ilgiau kaip 15 dienų uždelsia vykdyti mokėjimus pagal sutartį, įsipareigoja mokėti Unijai 19 proc. metines palūkanas nuo negrąžintos paskolos sumos iki paskolos grąžinimo dienos, pastarosios sutarties nuostatos ieškovė neginčija.
16. Sutarties 2.21.3. punkte nurodyta, jog siekiant užtikrinti savalaikį įsipareigojimų pagal Sutartį vykdymą ir supaprastinti paskolos išieškojimo procesą, paskolos gavėjas laisva valia išdavė Unijai paprastąjį neprotestuotiną vekselį 347 544 Eur sumai (t. y. litais - 1 200 000 Lt).
17. Ginčo Sutarties 2.23. punkte nurodyti šios sutarties priedai – Tvarkaraštis; Paskolos grąžinimo ir palūkanų mokėjimo grafikas, kurieuos ieškovė taip pat ginčija, iš esmės nurodydama, jog jai buvo išmokėta mažesė paskolos suma, nei sutartyje (Sutarties 2.1. punkte bei sutarties prieduose) nurodyta. Ieškovė tvirtina, jog Unija pati persivedė pajaus sumą (192 100 Lt arba 55 636 Eur) sau į savo kontroliuojamą sąskaitą (pajaus sąskaitą) taip nepagrįstai išdidindama ieškovės skolinį įsipareigojimą bei pažeisdama imperatyvias teisės normas (KUĮ 48 straipsnis), kurios draudžia pajų formuoti iš pačios Unijos skolintų lėšų, todėl sandoris šioje dalyje turi būti pripažintas niekiniu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo dienos, o minimamas Paskolos sutarties 2.1. punktas turi būti pakeistas į 1 007 900 Lt arba 291 908,02 Eur, atitinkamai perskaičiuojant skolininkų pagal šią ginčo sutartį skolą (faktiškai reiškiami išvestinii reikalavimai).
18. Teismas atkreipiama dėmesį, jog Sutarties Specialiosios dalies teksto pabaigoje paskolos gavėja (ieškovė) parašu patvirtina, kad visos sutarties sąlygos, nustatytos bendrojoje ir specialiojoje dalyse, su ja buvo aptartos individualiai ir jai išaiškintos prieš pasirašant sutartį, paskolos gavėja visas sutarties sąlygas supranta, su jomis sutinka ir jos išreiškia tikrąją paskolos gavėjos valią, gavo sutarties egzempliorių.
19. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog paskolos gavėjos (ieškovės) sutuoktinis (trečiasis asmuo) savo parašu patvirtina, kad buvo supažindintas su visomis iš paskolos sutarties kylančiomis teisėmis ir pareigomis ir sutinka bei neprieštarauja, kad paskolos gavėja prisiimtų įsipareigojimus pagal šią paskolos sutartį.
20. Byloje iš pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, jog paskolos Sutarties Bendrųjų sąlygų 6.3. ir 6.4. punktais paskolos gavėja (ieškovė) įsipareigojo iki paskolos suteikimo (išmokėjimo) įnešti į Uniją papildomą pajinį įnašą, kad paskolos gavėjo turimų įnašų Unijoje suma nebūtų mažesnė nei 1/10 paskolos sumos, nurodytos Sutarties 2.1. punkte (t. y. nagrinėjamu atveju nuo Sutarties 2.1. punkte nurodytos sumos ieškovės įsipareigojimas būtų įneši ne mažiau nei 120 000 Lt, o nuo ieškovės ieškinyje nurodomos sumos būtų – ne mažiau nei 100 800 Lt) bei sumokėti Sutarties 2.12. punkte nustatyto dydžio Sutarties administravimo mokestį. Ieškovė taip pat įsipareigojo grąžinti paskolą ir sumokėti kitas pagal Sutartį priklausančias mokėti sumas Unijai (kreditorei) Sutartyje ir Tvarkarašytyje nustatytais terminais, už paskolos suteikimą mokėti Unijai Sutartyje nustatytas palūkanas (6.5. – 6.6. punktai).
21. Sutarties Bendrųjų sąlygų 17. Punkte nustatyta, jog Sutarties 2.10, 2.18, 2.20 punktai (metinė paskolos grąžinimo norma, bendra paskolos suma, kt) nepildomi, kai Sutarčiai netaikomi Civilinio kodekso (CK) 6.886-6.891 straipsniuose (Vartojimo kreditas) nustatyti reikalavimai, t. y. kai paskola suteikiama įkeičiant nekilnojamąjį daiktą, kai paskola grąžinama ne per ilgesnį kaip 3 mėnesių laikotarpį arba kai yra ne didesnė kaip 1 000 Lt. Atkreipiamas dėmesys, jog šie punktai (2.10. – metinė paskolos grąžinim norma, 2.18. – su paskolos gavimu susijusios paskolos gavėjo išlaidos, 2.20. – bendra paskolos suma) Sutarties Specialioje dalyje nėra užpildyti.
22. Į bylą taip pat pateiktas šalių sudarytos Sutarties 1 priedas – Paskolos grąžinimo ir palūkanų mokėjimo grafikas, iš kurio matyti, jog balansas prieš grąžiminą yra nurodytas 1 200 000 Lt, o mėnesio mokėtina paskolos gavėjos suma sudarė 10 055 Lt.
23. Į bylą taip pat pateikas 2012 m. gegužės 15 d. įregistruotas Sutartinės hipotekos lakštas, kuria ieškovė įkeitė kreditorei butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (buto savininkas - A. M.) ginčo Paskolos Sutarties prievolių vykdymo užtikrinimui, prievolės dydis nurodytas – 1 200 000 Lt, palūkanų dydis, terminai, kt – yra nustatyti Paskolos sutartyje. Hipotekos sandprio sudarymo data – 2012 m. gegužės 11 d.; pastabose nurodyta, jog – įkeičiamas daiktas parduotas sutuoktiniams M. R. (ieškovei) ir V. R. (ieškovės sutuoktiniui) pagal Buto pirkimo – pardavimo sutartį 2012 m. gegužės 11 d. Notarinio registro Nr. VB7-3420, pakeitimuose buto sąvininkais nurodyti ieškovė ir trečiasis asmuo M. R. ir V. R.; kitos sutartinės hipotekos lakšto sąlygos nesikeičia.
24. Šalys taip pat vieningai nurodo, jog 2014 m. vasario 7 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-3304-781/2014 (dabar Nr. B2-81-603/2024, vieningas proceso numeris 2-55-3-00144-2014-1) atsakovei BKB KU Vilniaus taupomoji kas“ (Unijai) iškelta bankroto byla. Nutartis įsiteisėjo 2014 m. balandžio 7 d. 2014 m. gruodžio 5 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. 2015 m. kovo 20 d. patvirtinti kreditoriniai reikalavimai, kurie bankroto bylos eigoje tikslinami.
25. Šalys nurodo, jog ieškovei tinkamai nevykdant paskolos sutarties kreditorė sutartį vienašališkai nutraukė, kreipėsi dėl vykldomojo įrašo išdavimo į notarą. Nustyatyta, jog kreditorės B KB KU Vilniaus taupomoji kasa vardu pareiškimą (prašymą) dėl vykdomojo įtrašo atlikimo notarui pagal įgaliojimą pateikė trečiasis asmuo UAB EDS INVEST.
26. Primintina, jog UAB EDS INVEST atsiliepimu į ieškinį nurodė, jog ji nebuvo pirminės kreditorės BKB KU Vilniaus taupomosios kasos reikalavimų, kylančių iš ginčo Paskolos sutaries, į ieškovę ar / ir jos sutuotkinį teisių perėmėja de jure. Teismas pažymi, jog ieškovė šios aplinkybės teismo posėdžių metu neginčijo.
27. Nustatyta, jog 2019 m. balandžio 10 d. notaras E. N. išdavė vykdomąjį įrašą hipotekos kreditoriaus B KB KU Vilniaus taupomoji kasa naudai, pagal sutartinės hipotekos sandorį, identifikavimo kodas 01120120007524, patvirtintą 2012 m. gegužės 11 d. Vilniaus m. 7-ame notarų biure, reg. Nr. 3422, kuriame nurodyta skolininko skola kreditorei: 354 061,08 Eur, kurią sudaro negrąžinta kredito suma: 310 026,60 Eur, Palūkanos: 44 034,48 Eur (1 pinktas) bei kitos išlaidos: notarinės išlaidos susijusios su vykdomojo įrašo atlikimu: 315,34 Eur; iš viso: 354 061,08 Eur skola, 8 proc. metinių sutartinių palūkanų (Paskolos sutarties 2.6 punktas) nuo negrąžintokredito sumos, skaičiuojamos nuo 2019 m. kovo 4 d. iki skolos sumos sumokėjimo, 0,1 proc. delspinigių už kiekvieną praleistą dienąč, taip pat notaro atlyginimą ir kitas su vykdomojo įrašo atlikimu susijusias išlaidas, išieškojimą nukreipiant į skolininkės M. R. ir įkaito davėjų M. R. bei V. R. hipotekos sutartimi Kreditoriui įkeistą turtą (1), 315,34 Eus notarinės išlaidos, susijusios su vykdomojo įrašo atlikimu (2).
28. Teismas atkreipia dėmesį, jog hipotekos sandorio, patvirtinto 2012 m. gegužės 11 d. Vilniaus m. 7-ame notarų biure, reg. Nr. 3422 (identifikavimo kodas 01120120007524), kurio pagrindu išduotas vykdomasis įrašas, šioje civilinėje byloje neginčija. Byloje taip pat nėra duomenų, kad ieškovė ar jos sutuoktinis nuo 2019 m. balandžio 10 d. vykdomojo įrašo išdavimo būtų teikę prieštaravimą notarui ar kreditorei, o vėliau ir jos teisių perėmėjoms (atsakovėms RATO kredito unijai, Insenerehituse AS) dėl netinkamos pagrindinės skolos sumos (paskolos sumos) ar ją ginčiję iki pat šios civilinė bylos pradėjimo 2023 metais.
29. Į bylą pateiktas 2019 m. liepos 20 d. Priėmimo pardavimo aktas, pasirašytas vadovaujantis Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi, sudaryta 2019 m. liepos d. tarp BKB KU Vilniaus taupomoji kasa (pardavėjas) ir KB RATO kredito unijos (pirkėjas), kuriuo patvirtinama, kad pardavėjas perdavė, o pirkėjas priėmė nuosavybės teisėn visas pardavėjo teises, reikalavimus ir gaunamą naudą pagal 2012 m. gegužės 4 d. paskolos sutartį Nr. 12-00144 LTL ir su ja susijusį 2012 m. gegužės 11 d. sutartinės hipotekos sandorį, įskaitant teises į pagal Paskolos sutartį suteiktos paskolos pagrindinę skolos sumą, palūkanas ir delspinigiu, baudas, administravimo ir kitus skolininko mokėtinus mokesčius, su reikalavimo teise susijusiasteises, įskaitant procesines teises vykstančiuose teisminiuose, arbitražo, vykdymo, išieškojimo ar administraciniuose procesuose (jei tokių būtų); pardavėjas patvirtino, og pirkėjas visiškai atsiskaitė pagal sutartį, šis aktas yra pakankamas ir pagrindinis dokumentas, įrodantis atitinkamų teisių perleidimą pirkėjui ir minėta reikalavimo teisių perleidimo sutartis tretiesiems asmenims neprivalo būti pateikiama. Šios Reikalavimo perleidimo sutartoies ieškovė neginčija.
30. 2019 m. liepos 23 d. naujoji kreditorė atsakovė KB RATO kredito unija ir ieškovė M. R. (skolininkas 1) bei V. R. (skolininkas 2), atsižvelgdami į tai, kad 2012 m. gegužės 4 d. tarp skolininkų ir BKB KU Vilniaus taupomoji kasa sudarytos Paskolos sutarties pagrindu BKB KU Vilniaus taupomoji kasa suteikė skolininkams 1 200 000 Lt kreditą (1), paskolos sutarties įvykdymas užtikrintas pagal sutartinės hipotekos sandorį įkeistu skolininkams priklausančiu butu (2), 2019 m. banaldžio 10 d. išduotas vykdomasis įrašas (Notarinio registro Nr. 2505) dėl 354 061,08 Eur skolos, 8 proc. metinių sutartinių palūkanų nuo negrąžinto kredito sumos, skaičiuojamos nuo 2019 m. kovo 4 d. iki skolos sumokėjimo, 0,1 proc. delspingių <...> (3), 2019 m. liepos 18 d. Unija (čia - RATO kredito unija) ir BKB KU Vilniaus taupomoji kasa sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią Rato kredito unijai buvo perleista reikalavimo teisė į skolininkus pagal Paskolos sutartį ir Vykdomąjį įrašą kartu su visomis papildomomis teisėmis į užtikrinimo priemones pagal paskolso sutartį <...> (4), skolininkai pripažįsta skolą, kylančią iš Paskolos sutarties bei Vykdomojo įrašo ir pareiškia, jog RATO kredito unijai suteikus galimybę įvykdyti Vykdomąjį įrašą papildomu terminu ir siteikus sutartą nuolaidą, t. y. atleidus nuo tam tikros dalies skolos grąžinimo, skolininkai šiame Susitarime sutartu būdu ir sąlygomia įvykdys dalį Vykdomojo įrašo, o unija atleis skolininkus nuo likusių įsipareigojimų (5), skolininkams įvykdžius šiame Susitarime įtvirtintą sąlygą, unija per 2 darbo dienas nuo įvykdymo dienos išduos rašytinį sutikimą dėl Buto pakartotinio įkeitimo ir ar pardavimo, kad skolininkai galėtų galutinai atsiskaityti su (RATO kredito) unija pagal šią sutartį (6), skolininkai pripažįsta ir sutinka, kad jų skolinis įsipareigojimas yra 310 026,60 Eur išmokėta ir negrąžinta paskolos suma, 53 615,57 Eur priskaičiuotų ir nesumokėtų palūkanų, bendras skolinis įsipareigojimas 2019 m. liepos 23 d. yra 363 642,17 Eur (7), skolininkams yra žinomas faktas apie Vykdomojo įrašo išdavimą, skolininkai Vukdomojo įrašo neginčija ir sutinka, kad jame nurodtas skolinis įsipareigojimas ir tolesnis palūkanų skaičiavimo principas yra teisingas; skolininkai sutinka, kad vykdomasis dokumentas buvo išduotas pagrįstai (8), siekdamos taikia ir efektingai išspręsti šalių susidariusius skolinius santykius <...> kompromisų pagrindu sudarė šį Susitarimą dėl skolos grąžinimo ir susitarė dėl tvarkos ir sąlygų: 1. Skolininkai įsipareigojo grąžinti (naujosios kreditorės) perimto skolinio įsipareigojimo pagal Paskolos sutartį dalį – 305 000 Eur per 24 mėnesius, bet ne vliau kaip iki 2021 m. liepos 17 d., kas mėnesį mokėti 8 proc. metinių palūkanų, kurios skaičiuojamos nuo išmokėtos ir negrąžintos 310 061,08 Eur paskolos sumos; palūkanosmokamos kas mėnesį į nurodytą sąskaitą, nurodant, jog mokamos pagal šį Susitarimą dėl skolos grąžinimo, o unija įsipareigoja nepradėti vykdyti priverstinių skolis išieškojimo veiksmų, jei skolininkai vykdys mokėjimus laiku, bus draudžiamas įkeistas Butas; skolininkams tinkamai vykdant įsipareigojimusbei per 24 mėnesius realizavus Butą arba refinansavus skolą ir grąžinus 305 000 Eur skolinio įsipareigojimo dalį (į šią sumą neįskaitomos pagal Susitarimą ir kas mėnesį mokamos palūkanos), unija nuo likusios skolos dalies atsisako ir įsipareigoja pateikti pakvitavimą dėl Buto hipotekos išregistravimo (1.1. – 1.5.). Šio Susitarimo 2 puntke nurodyta, jog skolininkams ilgiau kaip 30 dienų vėluojant vykdyti mokėjimus pagal Susitarimą <...>, unija be atskiro skolininkų informavimo pradeda priverstinio skolos išieškojimo veiksmus, perduodant antstoliui Vykdomąjį įrašą vykdyti visai reikalavimo sumai, kuri yra išieškojimo pareiškimo metu, o 3 punkte nurodyta, jog šalys susitaria, jog šis Susitarimas neturi įtakos Paskolos sutarties ir Vykdomojo įrašo galiojimui (jo nepakeičia, nepanaikina <...> ir nėra jų novacija ir pan); Susitarimo 5 punkte nurodyta, jog jis įsigalioja skolininkams tapu RATO kredito unijos nariais ir sumokėjus privalomą pajinį įnašą ir papildiomą pajinį įnašą 6 000 Eur bendroje sumoje. Ieškovė ir trečiasis asmuo pasirašė, jog šio susitarimo teksto turinys yra jiems perskaitytas ir žodžiu išverstas į suprantamą rusų kalbą (įrašas atliktas lietuvių ir rusų kalbomis).
31. Kaip matyti iš bylos medžiagos ir kaip nurodo atsakovė KB RATO kredito unija , skolininkai (ieškovė ir jos sutuoktinis) šio teismo sprendimo 30 punkte nurodyto Susitarimo tinkamai nevykdė, skolos Susitarime numatytomis sąlygomis nepadengė, todėl naujoji kreditorė įgijo teisę kreiptis dėl priverstinio vykdymo. Ieškovė šios aplinkybės byloje neginčijo.
32. Į bylą taip pat pateiktas 2022 m. gegužės 17 d. Priėmimo perdavimo aktas, pasirašytas vadovaujantis Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi, sudaryta 2022 m. balandžio 25 d. tarp atsakovės KB RATO kredito unijos (pardavėjo) bei atsakovės Insenerehituse AS (pirkėjo), kuriuo patvirtinama, kad pardavėjas perdavė, o pirkėjas priėmė nuosavybėn visas pardavėjo teises, reikalavimus, ir gaunamą naudą pagal 2012 m. gegužės 4 d. pakolos sutartį Nr. 12-00144 LTL ir su ja susijusį 2012 m. gegužės 11 d. sutartinės hipotekos sandorį, įskaitant teises į pagal Paskolos sutartį suteiktos paskolos pagrindinę skolos sumą, palūkanas, delspinigius, baudas, administravimo ir kitus Skolininko mokėtinus mokesčius bei si reikalavimo teise susijusias teises, įskaitant procesines teises vykstančiuose teisminiuose, arbitražo, vykdymo, išieškojimo ar arbitražiniuose procesuose (jei tokie būtų). Taip pat pateikta 2022 m. gegužės 17 d. Sandorio užbaigimo pažyma, kuria šalys patvirtino, kad šią dieną yra gavęs pirkimo kainą ir yra atlikti visi numatyti sandorio užbaigimo metu atliktini veiksmai ir įforminti arba pateikti visi reikiamo dokumentai.
33. Atsakovė KB RATO kredito unija 2022 m. balandžio 25 d. pareiškimu notarų biurui bei naujajai kreditorei – atsakovei Insenerehituse AS patvirtino, kad skolininkės M. R. ir solidaraus skolininko V. R. skolinio įsipareigojimo suma pagal 2019 m. balandžio 10 d. Vilniaus rajono 6-ojo notaro biuro notaro E. N. išduotą vykdomąjį įrašą (Notarinio reg. Nr. 2505) yra: - 310 026,60 Eur negrąžinta paskolos suma, - 24 034,48 Eur palūkanos, - 315,34 Eur - kitos išlaidos: notarinės išlaidos, susijusios su vykdomojo įrašo atlikimu, - 10 990,52 Eur priskaičiuotos ir nesumokėtos palūkanos pagal vykdomąjį dokumentą iki 2022 m. balandžio 25 d., Viso: 345 366,94 Eur.
34. Atsakovė Insenerehituse AS 2022 m. gegužės 20 d. raštu infomavo skolininkus, jog ji iš kreditorės RATO kredito unijos yra įsigijusi reikalavimą, yra naujoji kreditorė, o skolos suma sudaro 345 366,95 Eur ir siūlo iki 2022 m. gegužės 27 d. sudaryti susitarimą, kuriuo naujasis kreditorius įsipareigoja dviejų mėnesių bėgyje nesiimti priverstinių skolos išieškojimo veiksmų ir leidžia skolininkams savo pasirinkimu parduoti prievolės įvykdymui įkeistą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), ir tokiu būdu atsiskaityti su kreditoriais. Rašte taip pat nurodoma, jog su galimo susitarimo turiniu adresatai (skolininkai) jau yra susipažinę, nurodoma kreiptis į Insenerehituse AS įgaliotą atstovę Lietuvoje advokatę Ž. Š. nurodytais kontaktais, o iki 2022 m. gegužės 27 d. nesudarius susitarimo dėl naujojo kreditoriaus naudai įkeisto nekilnojamojo turto pardavimo ir piniginių prievolių kreditoriams vykdymo tvarkos, naujasis kreditorius be atskiro įspėjimo kreipsis į skolos išieškojimą vykdantį antstolį dėl įkeisto nekilnojamojo turto pardavimo iš varžytynių.
35. Į bylą yra pateiktas 2022 m. liepos 26 d. antstolio D. Š. patvarkymas, kuriame nurodyta, jog vykddydamas vykdomąjį įrašą Nr. 2505, išduotą 2019 m. balandžio 10 d. dėl 345 366,94 Eur kreditorės Insenerehituse AS naudai, antstolis surašė Turto arešto aktą, patvarkymu skyrė ekspertizę areštuoto turto vertei nustatyti. Kadangi įkaito davėjai (ieškovė ir jos sutuoktinis) nesudarė sąlygų antstolio paskirtam ekspertui apžiūrėti vertinamo turto, antstolio pareiškimu Vilniaus miesto apylinės teismas 2022 m. rugsėjo 29 d. priėmė nutartį Nr. 2VP-24611-534/2022, kuria nusprendė leisti antstoliui ir turto vertintojui patekti į gyvenamąsias patalpas, nutartis įsiteisėjo 2022 m. lapkričio 24 d., o 2023 m. kovo 16 d. įsiteisėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 12 d. nutartis atsisakyti iškelti V. R. fizinio asmens bankroto bylą, antstolis 2023 m. kovo 31 d. pakartotinai kreipėsi į skolininkus dėl Buto apžiūros, nurodydamas apžiūros laiką 2023 m. balandžio 12 d. 11 val.
36. 2023 m. balandžio 14 d., kaip jau buvom minėta šio teismo sprendimo 1 punkte, t. y. po dviejų dienų, ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu, kurio pagrindu iškelta ši nagrinėjama civilinė byla.
37. Ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus bei įvertinęs bylos šalių rašytinius ir žodinius paaiškinimus teismo posėdžiuose, teismas nustatė, jog ieškovę ir atsakoves (atitinkamais periodais) siejo prievoliniai teisiniai santykiai, kilę iš ginčo Paskolos sutarties, kuri detaliai aprašyta šio teismo sprendimo 14 – 22 punktuose. Minėta, jog ieškovė nurodo minimos sutarties pagrindu gavusi paskolos sumą, skirtą butui įsigyti, tačiau paskolos suma mažesnė.
38. Spręsdamas šalių ginčą teismas pažymi, jog paskolos sutartis yra realinis sandoris, tai yra sutartis laikoma sudaryta nuo pinigų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis).
39. Teismas taip pat pažymi, jog šalis – ieškovę ir pirmąją bei antrąją atsakoves siejo kredito unijos ir jos nario (kliento) materialinis teisinis santykis, šios atsakovės veikė komanditinės bendrovės forma kaip kredito įstaigos, kurios tenkina savo narių ūkinius ir socialinius poreikius.
40. Išanalizavus į bylą pateiktų ieškovės sąskaitų išrašus yra matyti šalių sandorių finansinė eiga. Sąskaitos (duomenys neskelbtini) 5053 išrašas patvirtina, jog 2012 m. gegužės 2 d. atlikta operacija Nr. 65068, kuria atidarytas depozitas ir atliktas 100 Lt įmokėjimas, kuris 2015 m. sausio 1 d. kovertavus į eurus sąskaitoje yra apskaitomas 28,96 Eur suma.
41. Sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašas patvirtina, jog 2012 m. gegužės 17 d. atlikta operacija Nr. 73533 atidarytas depozitas ir atliktas ieškovės 192 000 Lt įmokėjimas, kuris 2015 m. sausio 1 d. kovertavus į eurus BKB KU Vilniauus taupomosios kasos (pirminės kreditorės ir paskolos davėjos) sąskaitoje yra apskaitomas 55 607,04 Eur suma.
42. Bendra pajaus (depozito) suma sudaro 192 100 Lt arba 55 636 Eur, faktiškai tai yra ginčo suma.
43. Kaip matyti iš ieškovės Sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašo, 2012 m. gegužės 17 d. operacija Nr. 73537 į ieškovės sąskaitą buvo atliktas 1 200 000 Lt paskolos Nr. 72008871 sumos išmokėjimas, po šios operacijos tą pačią dieną sąskaitoje įvykdytos dvi operacijos - operacijos Nr. 73539 kuria atliktas 195 560 Eur išėmimas, bei sumokėtas 1 161,36 Lt išgryninimo mokestis (prieš tai ėjusi bankinė operacija Nr. 73538). Atkreipiamas dėmesys, jog 192 000 Lt pajaus (depozito) sumos įmokėjimas į sąskaitą (duomenys neskelbtini) buvo atliktas ankstesne bankine operacija Nr. 73533, nei paskolos sumos išmokėjimas ieškovei. Vėliau, išgryninus 195 560 Eur sumą, iš šios ieškovės sąskaitos (duomenys neskelbtini) atlikti du mokėjimai - 531 523,30 Lt į Danske banką (paskirtis - A. M. įsiskolinimo pagal 2005 m. lapkričio 24 d. sutartį Nr. BP0130051190 dengimui) bei į gavėjo A. M. sąskaitą 472 476,70 Lt suma (paskirtis - pagal 2012 m. gegužės 11 d. pirkimo – pardavimo sutartį), po minėto išgrynimimo ir šių dviejų atliktų mokėjimų ieškovės sąskaitos likutis sudarė tik 438,64 Lt.
44. Kaip matyti iš prieš tai ėjusių bankinių operacijų šioje (duomenys neskelbtini) sąskaitoje, pražioje ieškovė 2012 m. gegužės 14 d. buvo įnešusi 109 Lt sumą (depozitą) (operacija Nr. 71382), kuris 2012 m. gegužės 15 d. faktiškai buvo panaudotas apmokėti 108 Lt centrinei hipotekos įstaigai už hipotekos lakšto registravimą bei 1 Lt bankinės operacijos mokesčiui padengti, o 2012 m. gegužės 17 d. ieškovė į sąskaitą įnešė 3 560 Lt, iš kurių buvo apmokėtas 2 400 Lt paskolos sutarties administravimo mokestis (operacijos Nr. 73534 ir Nr. 73535).
45. Taigi, įvertinus visas pajamas ir išlaidas šiuo 2012 m. gegužės mėnesio laikotarpiu šioje sąskaitoje (vėliau šioje sąskaitoje vykusios operacijos iš esmės yra ieškovės ir jos sutuoktinio paskolos sumos dalių bei palūkanų grąžinimas – įmokėjimas/nuskaitymas) ir pajaus (depozitų) sąskaitose, matyti, jog nepaisant hipotekos apmokėjimo į sąskaitą įplaukė 3 560 Lt + 1 200 000 Lt – viso 1 203 560 Lt pajamų suma; išplaukė (pervesta/išgryninta) 2 400 Lt + 1 161,36 Lt + 195 560 Lt + 531 523,30 Lt + 472 476,70 Lt - viso 1 203 121,36 Lt išlaidų, o pridėjus tuo metu (2012 m. gegužės 17 d.) buvusį sąskaitos 438,64 Lt likutį susidaro tokia pat 1 203 560 Lt suma, kaip ir pajamų suma.
46. Sudėjus ieškovės įneštą 3 560 Lt sumą, kuri buvo panaudota paskolos sutarties administravimo mokesčiui bei išgryninimo mokesčiui apmokėti, ir jos į pajaus sąskaitą įmokėtą 192 000 Lt pajaus (depozito) sumą, iš viso susidaro būtent tokia suma, kokia ieškovės ir buvo išgryninta – 195 560 Lt, tačiau vien ši aplinkybė nepatvirtina ieškovės nurodytų aplinkybių, jog paskolos davėja ginčo sumą (pajaus sumą) pati, suprask – be ieškovės valios - persivedė į savo kontroliuojamą sąskaitą. Šios nustatytos aplinkybės patvirtina tik tai, kad ieškovė, gavusi paskolos sutartyje nurodytą 1 200 000 Lt sumą, dalį šios sumos panaudojo buto pirkimui (1 004 000 Lt), o kitą dalį panaudojo iki paskolos sumos sumokėjimo įnešto 192 000 Lt dydžio pajaus kompensavimui. Tai taip pat patvirtina į bylą pateikta 2012 m. gegužės 11 d. ieškovės ir jos sutuoktinio (trečiojo asmens) bei buto pardavėjo (A. M.) sudaryta Buto pirkimo – pardavimo sutartis Nr.VB7-3420 - buto kaina buvo 1 567 000 Lt, iš kurių 563 000 Lt pirkėjai savo lėšomis įsipareigojo sumokėti dengiant pardavėjo A. M. įsiskolinimą Danske bankui pagaljo ir banko 2005-11-24 kredito sutartį, o likusią 1 004 000 Lt sumą sumokės pasinaudodamas Unijos kreditu, t.y. 5 3 1 523, 30 Lt sumokės Dabske bankui, o 4 72 476,70 Lt pardavėjui į jo sąskaitą (Sutarties 2.1. punktas ir jo papuinkčiai).
47. Atsakovės B KB KU Vilniaus taupomoji kasa nemokumo administratorė 2023 m. kovo 31 d. pažyma ieškovei patvirtino, jog pagal jos prašymą teikia pajinio įnašo sąskaitų išrašus, M. R. vardu yra (apskaitomas) privalomasis pajus 28,96 Eur (100 Lt) ir papildomas pajus 55 607,04 Eur (192 000 Lt). Administratorė paaiškino, jog pagal nemokumo įstatymo nuostatas, painiai įnašai grąžinami nemokumo procedūros pabaigoje, kai bus atsiskaityta su visais kreditoriais.
48. Net jei atitiktų tikrovę ieškovės nurodyta aplinkybė, kad ieškovės įmokėtas pajus faktiškai buvo suformuotas iš Unijos jai suteiktos paskolos sumos, teismo vertinimu tokia aplinkybė taip pat nesudarytų pagrindo pripažinti šią sutarties dalį niekine ar/ ir negaliojančia, kaip kad ieškovė ieškiniu prašo, kadangi tapdama kredito unijos nare ir siekdama gauti paskolą iš unijos (pirminės kreditorės) ieškovė turėjo pareigą pajų inešti ir tai atliko savo valia, niekieno neverčiama priėmė (į jos sąskaitą buvo pervesta) būtent tokią pinigų sumą, todėl ienkinti ieškovės ieškinio reikalavimo dėl ginčo sutarties 2.1 punkto pripažinimo negaliojančiu nuo sudarymo momesnto ar pakeitimo nurodant kitą paskolos sumą nėra teisinio pagrindo. Minėta, jog ieškinį ieškovė iš esmės grindžia vienu argumentu – Lietuvos Respublikos Kredito unijų įstatymo 48 straipsnio draudimo dėl pajaus formavimo pažeidimu, t. y. įtvirtintos imperatyvios normos nesilaikymu (CK 1.80 str.). Tačiau minimos teisės normos imperatyvus pobūdis, teismo vertinimu, savaime nereiškia jo absoliutumo tokia prasme, kokios pageidauja ieškovė, kadangi šios normos pažeidimas teismo vertinimu nenulemia ginčo sandorio negaliojimo (absoliutumo).
49. Teismas taip pat pažymi, kad įsiteisėjus nutarčiai dėl bankroto bylos atsakovei BKB KU Vilniaus taupomoji kasa iškėlimo, bankrutuojančios įmonės turto režimas pasikeičia ir jis yra imperatyviai reglamentuotas Įmonių bankroto įstatymo (ĮBĮ) bei Kredito unijų įstatymo normų. Bankrutuojančios įmonės administratorius (kreditorių komitetas), užtikrindamas kreditorių ir bankrutuojančios įmonės interesus, valdo, naudoja ir disponuoja įmonės turtu (ĮBĮ). Vienas iš svarbiausių bankroto proceso tikslų – apsaugoti atsakovės kaip bankrutuojančios įmonės turtinius interesus, užtikrinti operatyvų atsakovo kreditorių reikalavimų patenkinimą, patirti kuo mažiau su bankrotu susijusių išlaidų ir kaip galima greičiau likviduoti atsakovę. Atsižvelgiant į šiuos tikslus, kreditorių komitetas atitinkamai sprendė dėl atsakovės paskolų portfelio perleidimo tretiesiems smenims, realizuojant šį unijos turtą. Minėta, jog reikalavimo teisių perleidimo sutarčių ieškovė neginčijo.
50. Papildomai pažymėtina, jog Kredito unijų įstatymo (KUĮ) 4 straipsnio 10 dalis ir 11 dalis nustatė, kad savo veiklą kredito unija turi organizuoti ir vykdyti taip, kad jos veikla būtų stabili ir patikima, taip pat, kad kiekvienas kredito unijos narys turėtų vienodą galimybę pasinaudoti kredito unijos teikiamomis finansinėmis paslaugomis, o pajinis įnašas yra kredito unijos nuosavybė (KUĮ 36, 39 straipsniai). Pagal aktualios redakcijos KUĮ 28 straipsnio 3 dalies 6 punktą, 33 straipsnį, Kredito unijos valdyba priima sprendimus dėl disponavimo unijos turtu (kai sandorių suma neviršija 1/10 unijos nuosavo kapitalo), taip pat nagrinėja unijos narių prašymus dėl paskolų grąžinimo sąlygų ir tvarkos pagal paskolų komiteto pateiktus pasiūlymus. Teismas atkreipė dėmesį, kad nors ieškovė pageidavo, jog atsakovė KU Vilniaus taupomoji kasa spręstų dėl jai priklausančio pajinio įnašo grąžinimo ar nukreipimo paskolos dengimui, duomenų, kad unijos valdyba būtų svarsčiusi klausimą byloje nėra. 2014 m. sausio 17 d. atsakovės licencija bei teisė naudotis kredito įstaigų sąskaitose esančiomis lėšomis ir vertybiniais popieriais buvo atšaukta Lietuvos banko. Minėta, kad 2014 m. balandžio 7 d. įsiteisėjo teismo nutartis dėl bankroto bylos kredito unijai iškėlimo. Todėl ieškovė nuo 2014 m. sausio 17 d. neturėjo teisinio pagrindo tikėtis pajaus grąžinimo ar jo užskaitymo paskolos likučiui dengti, o atsakovė negalėjo atlikti jokių finansinių operacijų, be kita ko, ir panaudoti ieškovės papildomo pajaus įnašo paskolos dengimui dėl Lietuvos banko atsakovei pritaikyto veiklos apribojimo, o vėliau ir dėl ieškovei pradėtos ir taikytos bankroto procedūros.
51. Ieškovė šias aplinkybes neabejotinai suprato arba turėjo suprasti. Ieškovė taip pat neabejotinai suprato kokia paskolos suma jai 2012 m. gegužės 17 d. ginčo paskolos sutarties pagrindu buvo išmokėta. Todėl dar vienas savarankiškas pagrindas ieškovės ieškinio reikalavimui šioje dalyje atmesti yra ieškinio senaties terminą, kurį atsakovės reikalauja tenkinti ir kuris, teismo vertinimu, yra suėjęs 2022 m. gegužės 17 d. Ieškovė ieškinį pareiškė praleidusi terminą beveik metais (2023 m. balandžio 14 d.) (CK 1.126 straipsnis, 1.131 str 1 dalis). Teismas nenustatė pagrindų praleistam senaties terminui atnaujinti, ar apluinkybių, kurios reikštų, jog šis terminas buvo ar galėjo būti sustabdytas.
52. Atitinkamai netenkintini ir išvestiniai ieškovės ieškinio reikalavimai dėl Paskolos sutarties priedų – graviko bei notaro išduoto vykdomojo įrašo keitimo, o taip pat ir dėl ieškovės jos sutuoktinio ir atsakovės atsakovė KB RATO kredito unijos 2019 m. liepos 23 d. sudaryto Susitarimo keitimo (CPK 178 straipsnis). Teismas taip pat sutinka su atsakovės RATO unijos argumentais, jog Susitarimui nesant įvykdytam jis pasibaigė, todėl jo ketimas nesukurtų skolininkams jokių padarinių, tuo labiau, kad Susisitarime šalys aiškiai susitarė, jog nuo juo niekaip nėra keičiama nei pati Paskolos sutartis, vei vykdomasis įrašas ar juose nurodytos sumos.
53. Teismas taip patį nenustatė pagrindo ieškovės ieškinio pagrindu keisti šalių Paskolos sutarties, kuri yra nutraukta. Teismas taip pat neturi jokio pagrindo sutikti, kad ši ginčo sutartis yra vartojamojo kredito sutartis, todėl pateikti argumentai dėl palūkanų dydžio nesudaro pagrindo ieškovės ieškinio tenkinti ir šioje dalyje. Svarbu, jog CK 6.156 straiūpsnis suteikia šalims teisę laisvai sudaryti sutartis, pasirinkti ir sudaryti tokios rūšies sutartį, kuri labiausiai atitinka šalių interesus. Sudarydama sutartį ieškovę su sutarties sąlygomis sutiko ir jų nekvestionavo daugiau kaip dešimt metų, todėl toks ieškovės ieškinio reikalavimas dėl palūkanų ir ar delspinigių dydžio keitimo taip pat reikštų vienašalį sutarties keitimą (modifikavimą) kokiam teismas prielaidų nenustatė.
54. Kiti šalių argumentai teismo vertinimu nėra esminiai ir nedaro įtakos sprendžiant šalių ginčą, todėl dėl jų teismas nepasisako.
III. Teismo išvados ir bylos baigtis
55. Teismas vertina, jog ieškovė nepagrindė ir neįrodė ieškinio, todėl tenkinti jo nėra nei teisinio, nei fakltinio pagrindo (CPK 178 straipsnis). Apibendrindamas tai, kas buvo išdėstyta, teismas ieškovės ieškinį atmeta.
56. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
57. Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 54 Eur ir 56,19 Eur žyminio mokesčio už prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, likęs 2 049 Eur dydžio žyminio mokesčio dalies mokėjimas teismo 2023 m. gegužės 5 d. nutartimi ieškovei buvo atidėtas iki bylos išnagrinėjimo. Ieškovė pateikė duomenis, jog ji patyrė 1 300 Eur išlaidų už advokato teisines paslaugas. Ieškinio netenkinus, atidėta 2 049,00 Eur žyminio mokesčio suma iš ieškovės išieškotina valstybės naudai, kaip ir byloje susidariusios 26,56 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, viso – 2 076 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (suapvalinta).
58. Atsakovė BKU Vilniaus taupomoji kasa pateikė duomenis, jog ji patyrė 1 612,93 Eur išlaidų už advokato teisines paslaugas. Kadangi išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų dydžių, ieškovės ieškinį atmetus iš ieškovės atsakovei ši suma priteistina visa apimtimi.
59. Kiti proceso dalyviai duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 301 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės M. R. (M. R.) (asmens kodas: (duomenys neskelbtini) 1 612,93 Eur (vienas tūkstantis šeši šimtai dvylika eurų 93 cnt) bylinėjimosi išlaidų atsakovės bankrutuojančio komanditinės bendrovės kredito unijos Vilniaus taupomoji kasa (juridinio asmens kodas: 112040690) naudai.
Išieškoti iš ieškovės M. R. (M. R.) (asmens kodas: (duomenys neskelbtini) 2 076 Eur Eur (du tūkstančiai septyniasdešimt šeši eurai) bylinėjimosi išlaidų į valstybės pajamas.
Išaiškinti, kad išieškoma bylinėjimosi suma valstybei turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, juridinio asmens kodas 188659752, į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui (raštinei).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.
Teisėja Eglė Surgailienė