Civilinė byla Nr. 2A-1085-565/2013

Teisminio proceso Nr.2-02-3-11456-2011-8

Procesinio sprendimo kategorija: 30.9.1.; 45.5.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. birželio 27 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo M. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. birželio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovui M. P. dėl mokesčio už šilumos energiją ir karštą vandenį priteisimo, 

n u s t a t ė:

I.Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui, prašydamas priteisti iš atsakovo 2 364,33 Lt skolą už šilumos energiją, 860,63 Lt delspinigius, 6 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, taip pat 102,90 Lt bylinėjimosi išlaidas.

II.Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012-06-18 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovo naudai iš atsakovo 2 364,33 Lt skolą už šilumos energiją, 860,63 Lt delspinigius, 5 procentų metines palūkanas už priteistą 3 224,96 Lt sumą nuo 2012-01-06 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 102,90 Lt bylinėjimosi išlaidas.

Teismas nustatė, kad ieškovas centralizuotai tiekia šilumos energiją ir karštą vandenį į daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini). Šios patalpos nuosavybės teise priklauso atsakovui. Atsakovui nuosavybės teise priklausančių patalpų šilumos tiekimo ir vartojimo įrenginiai prijungti prie daugiabučio namo šilumos energijos tiekimo tinklų, ieškovas ir atsakovas 1997-04-01 sudarė atsiskaitymo už daugiabučiame gyvenamajame name esančių negyvenamųjų patalpų šildymą ir karštą vandenį sutartį Nr.30160, todėl pagal CK 6.383 ir 6.384 str. nuostatas atsakovas turėjo pareigą mokėti už tiekiamą šilumos energiją ir karštą vandenį įstatymų, Vyriausybės bei Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimų nustatyta tvarka ir tarifais.

Pastatas (duomenys neskelbtini) šildomas kartu su kitais dviem pastatais (1A3p, 2A2p), kurie turi bendras šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemas. Šilumos energija pastate (duomenys neskelbtini) skirstoma pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005 05 05 nutarimu Nr. O3-19 patvirtinto šilumos paskirstymo metodo Nr.4 ir 2005 07 22 nutarimu Nr.O3-41 patvirtinto šilumos paskirstymo metodo Nr.5 nuostatas, kadangi į visas nurodytų pastatų patalpas iš bendro šilumos punkto šilumos energija tiekiama be individualios apskaitos ir pastate, kuriame yra atsakovo patalpos, yra visiems namo bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise (bendro naudojimo) priklausančios rūsio patalpos R1. Ieškovas pateikė išsamų 2011 01- 2011 04 mėn. atsakovui tenkančių mokesčių už šilumos energiją, patiektą per bendrą šilumos punktą ir paskirstytą pagal nurodytus metodus, apskaičiavimą. Šis apskaičiavimas atitinka su ieškovu sudarytoje sutartyje nurodytą atsakovo patalpų plotą ir nurodytų metodų nuostatas. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 12 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Šių dalių matavimo, nustatymo ar įvertinimo metodą šilumos vartotojai pasirenka Civilinio kodekso nustatyta sprendimų priėmimo tvarka iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotų taikyti metodų. Kiti metodai gali būti taikomi tik suderinti su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija. Kol vartotojai pasirenka metodą, taikomas pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas. Kai iš bendro šilumos punkto šilumos energija tiekiama į kelis pastatus be individualios apskaitos, kiekvienam šilumos vartotojui tenkančiam šilumos kiekiui apskaičiuoti labiausiai tinka Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005 05 05 nutarimu Nr.O3-19 patvirtintas šilumos paskirstymo metodas Nr.4 (šilumos energijos, reikalingos atsakovo patalpoms daugiabučiame name šildyti, kai daugiabučio namo vartotojų patalpos šildomos centralizuotai tiekiama šiluma be individualios apskaitos) ir 2005 07 22 nutarimu Nr.O3-41 patvirtintas šilumos paskirstymo metodas Nr.5 (bendrojo naudojimo patalpoms šildyti reikalingos šilumos energijos kiekiui nustatyti ir paskirstyti). Atsakovas, siekdamas labiau individualizuoti į jam nuosavybės teise priklausančias patalpas tiekiamos šiluminės energijos apskaitą, šio tikslo galėjo siekti Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 12 str. 2 d. nustatyta tvarka (turėjo būti pakeistas šilumos paskirstymo metodas). Kol ieškovo nurodyti šilumos, tiekiamos į atsakovo patalpas, paskirstymo metodai nėra pakeisti Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatyme nustatyta tvarka, ieškovas pagrįstai į atsakovo patalpas patiektą šilumos energijos kiekį apskaičiuoja, taikydamas šių patalpų šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemą labiausiai atitinkančius Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005 05 05 nutarimu Nr.O3-19 patvirtintą šilumos paskirstymo metodą Nr.4 ir 2005 07 22 nutarimu Nr.O3-41 patvirtintą šilumos paskirstymo metodą Nr.5. Todėl ieškinyje nurodyta užmokesčio už šilumos energiją, patiektą į atsakovo patalpas, suma - 2 364,33 Lt, apskaičiuota teisingai ir priteistina ieškovui iš atsakovo (CK 6.38 str., 6.200 str. 1 d., 6.383, 6.388, 6.391 str.).

Atsakovas 2011 01 01- 2011 04 30 laikotarpiu užmokesčio už šilumos energiją sutartyje Nr.30160 umatytu laiku nesumokėjo. Todėl ieškovas iš atsakovo pagrįstai reikalauja sutarties Nr.30160 2.2 p. numatytų delspinigių - 860,63 Lt, kuriuos ieškovas teisingai suskaičiavo ieškinyje, neperžengdamas CK 1.125 str. 5 d. 1 p. nustatytų ieškinio senaties termino ribų. Turint omenyje bendrą ieškovo neįvykdytų prievolių sumą - 2 364,33 Lt, ir jų nevykdymo laikotarpį (nuo 2011 04 mėn.), delspinigių suma - 860,63 Lt (arba 36,4%), nėra didelė. Atsakovas, nesutikdamas su ieškovo reikalavimais, bet siekdamas išvengti prievolės mokėti delspinigius, turėjo galimybę sumokėti ieškovo reikalaujamą užmokestį, o vėliau ginčyti jo sumokėjimo pagrįstumą. Šios aplinkybės yra pagrindas konstatuoti, kad šalių sulygtos netesybos nėra pernelyg didelės ir nėra pagrindo jas mažinti.

III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

                                 Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-06-16 sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

1. Ieškovas nežino, o ir teismas nenustatė, kiek name, esančiame (duomenys neskelbtini), kur ir yra atsakovo butas, buvo sunaudota šilumos energijos, nes šilumos skaitiklis įrengtas (duomenys neskelbtini) esančiam name. Pagal šį skaitiklį apskaitoma trijų namų, t.y. (duomenys neskelbtini), sunaudota šilumos energija. Kadangi norminiai aktai nenumato galimybes kaip nors sujungti atskirų namų apskaitas, tai ieškovas turėjo įrengti tokią apskaitą, kad būtų nustatytas šilumos kiekis atskiram namui. Tik nustačius atskirame name sunaudotą šilumos kiekį, per kokį nors metodą tas šilumos kiekis paskirstomas visiems to namo šilumos vardotojams.

2. Teismui pateiktame ieškinyje nebuvo nurodyta, kaip buvo paskaičiuota atsakovui tenkanti šilumos kiekio dalis. Atsakovas teismui pateikė Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą apie trijų namų, esančių Šermukšnių 1, plotus, bet teismas minėtus išrašus nepagrįstai atsisakė prijungti prie bylos.

3. Ieškovas savo pretenzijas atsakovui grindžia pateiktomis sąskaitomis. Tačiau pateiktose sąskaitose nesimato realiai suteiktos paslaugos ir kaip apskaičiuojamas paslaugų kiekis, todėl pagal jas negalima spręsti, koks tiksliai šilumos kiekis buvo pateiktas atsakovui, o ir šilumos skaitiklio parodymais pasikliauti negalima. Ieškovas teigia, kad visas pastate suvartotas šilumos kiekis apskaitomas pagrindiniu įvadiniu šilumos skaitikliu, o visi mokesčiai už suvartotą šilumos energiją skaičiuojami remiantis šio įvadinio skaitiklio parodymais.

Kiek žinoma iš paskutiniame teismo posėdyje ieškovo pateikto rašto, minėtas skaitiklis metrologiškai tikrintas 2011 m. birželio mėnesį, todėl jo parodymais (ar iki to laiko buvusio kito skaitiklio parodymais) vargu ar galima vadovautis. Šiuo atveju ieškovas turi pareigą įrodyti, kad laikotarpiu nuo 2011-01-04 iki 2011-04-30 jis naudojo skaitiklį, kuris buvo metralogiškai patikrintas ir kad jo parodymai yra tikslūs. Abejonių dėl skaitiklio parodymų kelia tas faktas, kad namų, esančių adresu Šermukšnių 1, Vilniuje, sunaudota šilumos energija yra žymiai didesnė negu Vilniaus miesto vidurkis, o, lyginant su gretimu namu, kuriame ir sumontuotas skaitiklis, šie duomenys skiriasi dvigubai.

4. 2012 m. kovo mėn. pabaigoje buvo rasta, kad šilumos ir karšto vandens nutekėjimas vyksta šilumos trasoje esančioje tarp namų (duomenys neskelbtini) gatvėje, ir pradėtas šios trasos remontas. Šią šilumos trasą pagal 2009-11-24 Energetikos ministro įsakymo Nr.1-213 26.3 punką turėjo priežiūrėti šilumos tiekėjas.

5. Jokių šildomų patalpų, kurios priklausytų bendrosios nuosavybės teise visiems keturiems namo Šermukšnių 1A savininkams, nėra, todėl skundžiamame sprendime neteisingai nurodyta, kad visiems namo bendraturčiams priklauso namo rūsio patalpos R-l, nes šios rūsio patalpos yra tik trijų savininkų idealioje nuosavybėje.

Ieškovo butas Nr.30, esantis (duomenys neskelbtini), turi įėjimą iš lauko tiesiogiai, tai matosi ir ieškovo pateiktoje patalpų charakteristikų lentelėje. Minėtas butas jokia bendrąją nuosavybe nėra susijęs su namo bendra laiptine, koridoriais ir kt. patalpomis. Šildymo prietaisai yra tik tose patalpose, kaip ir parodyta patalpų charakteristikų lentelėje. Jokių bendrojo naudojimo patalpų, kurios nepriklausytų šio namo gyventojams, nėra. Kaip ir nėra patalpų (rūsių, laiptinių, koridorių), kuriose būtų įrengti šildymo prietaisai. Todėl atsakovui neatsiranda pareiga mokėti už kitų namų bendrojo naudojimo patalpų šildymą. Kituose namuose yra penkios laiptinės, kurios kaip bendroji dalinė nuosavybė priklauso tų namų gyventojams, ir už jų šildymą turi mokėti tų namų gyventojai, o atsakovui ši pareiga primesta neteisėtai.

Pagal Aplinkos ministro 2010-11-02 įsakymą Nr.DI-895 kiekvienam daugiabučiam namui sudaromas bendrojo naudojimo objektų aprašas. Tokio aprašo byloje rėra, gal todėl ir nėra, kai nėra tokių bendrojo naudojimo patalpų, kurios nepriklausytų gyventojams.

6. Ieškovas, taikydamas metodą Nr.5, taiko šio metodo 3.1 p., kuris reglamentoja namų, turinčių penkias laiptines, šildymą. Toks namas yra (duomenys neskelbtini), turintis keturias šildomas šildymo prietaisais laiptines, bet šiomis laiptinėmis atsakovo namo gyventojai nesinaudoja, jos nepriklauso atsakovo namui ir bendrosios nuosavybės teise, todėl atsakovas neturi mokėti už šių laiptinių šildymą.

Konkrečiu atveju turėtų būti taikomas metodo Nr.5 3.3 p., kuris įvardijamas šalių susitarimu. Tokiu susitarimu yra 1997-04-01 tarp šalių sudaryta sutartis Nr.30160, kurioje numatyta, kad ieškovas atsakovui šildys patalpas, kurių bendras naudingas plotas yra 91,32 kv.m.

7. Delspinigiai, numatyti sutartyje, yra aiškiai per dideli ir neatitinka formuojamos teisminės praktikos, todėl šiuo atveju delspinigiai turėtų būti skaičiuojami pagal CK.

Ieškovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad su apeliaciniu skundu nesutinka. Nesutikimas su apeliaciniu skundu grindžiamas šiais argumentais.

1. Apeliacinis skundas grindžiamas prielaidomis, tuo tarpu byloje pateikti nenuginčijami įrodymai, kad ieškovas tiekia centralizuotą šilumos energiją pastatui (duomenys neskelbtini), susidedančiam iš trijų korpusų, turinčių bendras šildymo ir karšto vandens sistemas, ir mokesčius už šilumos energiją skaičiuoja teisės aktų nustatyta tvarka.

2. Klausimai dėl aprūpinimo šilumos įrenginiais ir inžinerinių įrenginių pertvarkymo, įrengiant atskiras apskaitas, pagal Energetikos įstatymo 13 str. 1 d., Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 213.3 p. priskiriami savivaldybių vykdomajai institucijai, o sprendimų priėmimo procedūras dėl šilumos apskaitos įrengimo/atskyrimo pagal Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių taisyklių 144.17. p. organizuoja namo valdytojas. Atsižvelgiant į tai, atsakovo teiginys, kad būtent ieškovas privalo individualizuoti, t.y. atskirti šilumos apskaitas kiekvienam pastato korpusui atskirai, kai tuo tarpu tai nepriklauso nuo ieškovo, yra nekorektiškas pareigos perkėlimas (ir neįmanomas jos vykdymas).

3. Pastate suvartotos šilumos energijos kiekis pastato šilumos vartotojams yra paskirstomas pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005-05-05 nutarimu Nr.O3-19 patvirtintą Šilumos paskirstymo metodą Nr.4 ir pagal 2005-07-22 Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu Nr.O3-41 patvirtintą Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodą Nr.5. Pagal Šilumos ūkio įstatymo 12 str. 1 d., metodo Nr.4 1.2. p. ir 3 p. visas pastate suvartotas šilumos kiekis apskaitomas atsiskaitomuoju šilumos apskaitos prietaisu - įvadiniu šilumos skaitikliu, apskaitos prietaiso rodmenų žiniaraštis yra 28 b.l. Visi mokesčiai už suvartotą šilumos energiją skaičiuojami remiantis šio įvadinio skaitiklio parodymais.

Jei pastato patalpų savininkai nesutinka su šilumos paskirstymo pastate tvarka ar siekia labiau individualizuoti šilumos energijos apskaitą, jie teisės aktų nustatyta tvarka gali pasirinkti kitą Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamą arba su šia institucija suderintą (ar suderinti patys) šilumos paskirstymo metodą. Iki pastato bendrasavininkai CK nustatyta tvarka nepriims naujo sprendimo dėl šilumos paskirstymo metodo (-ų), t.y. nepasirinks kitos šilumos paskirstymo tvarkos, šilumos tiekėjas neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo pakeisti taikomus šilumos paskirstymo metodus. Šilumos vartotojų teisės nėra pažeidžiamos, jei šilumos tiekėjas teisės aktų nustatyta tvarka taiko šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantį metodą (-us), nors tokio šilumos paskirstymo metodo šilumos vartotojai nėra pasirinkę.

Atsakovo argumentas, kad ieškovas taiko netinkamą šilumos kiekio nustatymo ir paskirstymo metodą, nėra pagrįstas. Į bylą pateikta įrodymų, pakankamų patvirtinti aplinkybę, kad ieškovas taiko tinkamą metodą. Be to, net jeigu ieškovo taikomas metodas (-ai) nebūtų tinkamas, tai nesudarytų pagrindo netenkinti ieškinio, nes pastato patalpų savininkai nepasirinko metodo. Nesutikdamas su ieškovo taikomu metodu, atsakovas neinicijavo patalpų savininkų sprendimo dėl atsakovo manymu reikiamo taikyti metodo pasirinkimo. Apeliaciniame skunde atsakovas ieškovo taikomą metodą laiko netinkamu, bet konkrečiai nenurodo, kuris metodas ar metodai turi būti taikomi.

4. Ieškovas nori paaiškinti, kad metodas Nr.4 ir metodas Nr.5 nenumato bendrojo naudojimo patalpų ploto kaip kriterijaus, įtakojančio mokesčių už bendrojo naudojimo patalpų šildymą skaičiavimą, todėl, apskaičiuojant mokesčius, į pastato plotą neįskaičiuojami rūsiai, laiptinės ir t.t. Atsakovas remiasi 2012-01-19 VĮ Registrų centras išduoto išrašo duomenimis, tuo tarpu ieškinio laikotarpis yra kitas, nuo 2011-01-01 iki 2011-04-30. Todėl pastato plotas skirtingais laikotarpiais gali nesutapti, nes keletas bendrasavininkų atitinkamu laikotarpiu įsirengė ir įregistravo palėpes kaip asmeninę nuosavybę (skolos susidarymo metu jos buvo bendro naudojimo/paskirties plotas).

Byloje yra pateikta visą eilė įrodymų patvirtinančių, kad pastate šilumos energijos apskaita ir paskirstymas atitinka teisės aktų reikalavimus, o tokios išvados nebūtų įmanomos esant metrologiškai nepatikrintiems skaitikliams. Ieškovas pateikia patikros sertifikatus, šilumos skaitiklių pastatymo aktus kaip įrodymus, kad skaitikliai ieškinio laikotarpiu buvo metrologiškai patikrinti.

5. Ieškovo žiniomis, pastato šildymo bei karšto vandens tiekimo sistemų priežiūrą organizuoja pastato bendrosios nuosavybės administratorius UAB „Naujamiesčio ūkis", todėl atsakovas visas klausimais dėl netinkamo pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros turi kreiptis ne į šilumos tiekėją, o į minėtą bendrovę. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas nurodo, jog nutekėjimas rastas 2012 m. kovo mėnesį, tuo tarpu ieškinio laikotarpis nuo 2011-01-01 iki 2011-04-30, todėl jokie perskaičiavimai, jei jie ir būtų atlikti, negali įtakoti ieškinio.

IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.). Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, kurios būtų pagrindas peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, ieškovas tiekia šilumos energiją ir karštą vandenį atsakovui nuosavybės teise priklausančiam butui Nr.30, esančiam daugiabučiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)). Ieškovas ir atsakovas 1997-04-01 sudarė Atsiskaitymo už daugiabučiame gyvenamajame name esamų negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini) šildymą ir karštą vandenį sutartį Nr.30160, kuria šalys susitarė parduoti ir pirkti šilumos energiją ir karštą vandenį. Iš ieškovo pateiktų sąskaitų matyti, kad už laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2011-04-30 patiektą šilumos energiją ir karštą vandenį atsakovas nesumokėjo ieškovui 2 364,33 Lt.

Pastatas (duomenys neskelbtini) centralizuotai šildomas kartu su kitais dviem pastatais (duomenys neskelbtini), kurie turi bendras šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemas. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 12 str. 2 d. nustatyta, kad jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Šių dalių matavimo, nustatymo ar įvertinimo metodą šilumos vartotojai pasirenka Civilinio kodekso nustatyta sprendimų priėmimo tvarka iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotų taikyti metodų. Kiti metodai gali būti taikomi tik suderinti su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija. Kol vartotojai pasirenka metodą, taikomas pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas. Kadangi nurodytų namų šilumos vartotojai nėra pasirinkę metodo, pagal kurį būtų nustatoma, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka konkrečiam vartotojui, ieškovas kievienam šilumos vartotojui tenkančiam šilumos kiekiui apskaičiuoti pagrįstai taiko šių patalpų šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemą labiausiai atitinkančius Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005-05-05 nutarimu Nr.O3-19 patvirtintą Šilumos paskirstymo metodą Nr.4 ir 2005-07-22 nutarimu Nr.O3-41 patvirtintą Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodą Nr.5. Atsakovas nėra nurodęs aplinkybių, dėl kurių šie metodai yra taikomi nepagrįstai.

Atmestinas apeliacinio skundo teiginys, kad šiuo atveju turėtų būti taikomas metodo Nr.5 3.3 p. nurodytas metodas, kuris įvardijamas šalių susitarimu, o tokiu susitarimu yra 1997-04-01 tarp šalių sudaryta sutartis Nr.30160, kurioje numatyta, kad ieškovas atsakovui šildys patalpas, kurių bendras naudingas plotas yra 91,32 kv.m.

Minėtoje sutartyje nenurodyta, kad atsakovas atsiskaitys tik už 91,32 kv.m. patalpų šildymą. Sutarties 2 p. atsakovas įsipareigo atsiskaityti už patalpų šildymą ir karštą vandenį Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir patvirtintais tarifais. Butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga (CK 4.82 str. 1 d.). Kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai privalo apmokėti išlaidas bendram daiktui (turtui) išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms (CK 4.76 str.). Name gyvenantys asmenys turi dvejopą padėtį šilumos energijos vartojimo požiūriu. Iš vienos pusės jie yra vartotojai, nes šilumos tiekėjas parduoda šilumos energiją kiekvienam iš gyventojų suvartojimui buityje. Kaip vartotojas gyventojas-abonentas turi apmokėti už tiek energijos, kiek suvartojo savo poreikiams. Kartu jis yra šilumos kiekio vartotojas ir kita prasme kaip turto savininkas. Dalis energijos yra apmokama kaip suvartota konkrečių vartotojų. Kita dalis, kurią sudaro neapmokėtoji kaip vartotojų dalis, turi būti apmokėta tiekėjui kaip namo savininkų. Ši dalis turi būti tarp jų paskirstoma pagal bendrasavininkių nuosavybės dalį gyvenamajame name (CK 4.76 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-09-29 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-514/2004). Todėl atsakovas, kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas, proporcingai savo daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje privalo apmokėti ir už bendrojo naudojimo patalpų šildymui sunaudotą šilumos kiekį.

Bendrosioms reikmėms priskirtiną šilumos kiekį ieškovas skaičiuoja pagal metodo Nr.5 3.1. p. lentelėje pateiktą rekomendaciją, pagal kurią 5 laiptinių namo bendrosioms reikmėms rekomenduojama skirti 12 proc. suvartoto šilumos kiekio. Detalus namo bendrosioms reikmėms tenkančio šilumos kiekio ir atsakovui tenkančios šio kiekio dalies skaičiavimas pateiktas 61 b.l.

Kaip jau nurodyta, pastatas (duomenys neskelbtini)n centralizuotai šildomas kartu su kitais dviem pastatais (duomenys neskelbtini), visi pastatai turi bendras šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemas, įvadiniu šilumos apskaitos prietaisu skaičiuojamas bendras šiuose pastatuose suvartotas šilumos kiekis. Bylos duomenimis anksčiau šie pastatai turėjo bendrą adresą (duomenys neskelbtini), pastatą šiuo adresu sudarė trys korpusai 1A3p, 2A2p ir 3A2p (11, 29-32, 60 b.l.). Nekilnojamojo turto registro duomenimis visi korpusai pradėti statyti ir baigti statyti tais pačiais metais (1940 m.) (93-94 b.l.). Korpusui 3A2p atskiras adresas (duomenys neskelbtini) buvo suteiktas tik 2011-07-13 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymu. Teisės aktai (Energetikos įstatymas, Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės) nenumato ieškovo pareigos įrengti atskiras šilumos apskaitas kiekvienam pastatui (korpusui). Pagal Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 94 p. sprendimus dėl daugiabučio namo šilumos įrenginių modernizavimo ir pertvarkymo priima daugiabučio namo butų ir patalpų savininkai. Kaip jau nurodyta, visi trys pastatai (korpusai) turi bendras šilumos ir karšto vandens tiekimo sistemas ir bendrą įvadinį apskaitos prietaisą. Todėl atmestinas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, kad ieškovas privalėjo įrengti tokią apskaitą, kad būtų apskaičiuotas šilumos kiekis kiekvienam pastatui (korpusui) atskirai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad ieškovas, apskaičiuodamas visų trijų pastatų (korpusų) bendrosioms reikmėms tenkantį šilumos energijos kiekį pagrįstai taiko metodo Nr.5 3.1.p. nurodytą metodą.

Ieškovas yra pateikęs detalias mokesčių skaičiavimo pažymas (61, 62 b.l.), kuriose nurodyta, kokių duomenų pagrindu buvo apskaičiuojami mokesčiai atsakovui. Todėl atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad nėra aišku, kaip buvo apskaičiuota atsakovui tenkanti šilumos kiekio dalis. Skaičiavimų, kurie paneigtų ieškovo skaičiavimus, atsakovas nepateikė.

Iš su atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovo pateiktų dokumentų matyti, kad ieškinio laikotarpiu šilumos apskaitos prietaisai buvo metrologiškai patikrinti (110-113 b.l.).

Su apeliaciniu skundu pateikta 2012-04-16 pretenzija (99 b.l.), kurioje nurodyta, kad šilumos trasa ilgą laiką buvo nesandari, nėra pakankamas įrodymas pripažinti nepagrįstu ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo 2 364,33 Lt skolą už šilumos energiją, tiektą laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2011-04-30.

Už laiku nesumokėtą mokestį už patiektą šilumos energiją ir karštą vandenį ieškovas paskaičiavo atsakovui 860,63 Lt delspinigius. Nepagrįstas atsakovo apeliacinio skundo argumentas, kad šie delspinigiai yra aiškiai per dideli. CK 6.73 str. 2 d. nustatyta, kad jeigu netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. 1997-04-01 sutarties Nr.30160 2.2. p. šalys susitarė dėl 0,2 proc. delspinigių už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną, skaičiuojamų nuo neapmokėtos sąskaitos. 860,63 Lt delspinigiai nėra aiškiai per dideli, atsižvelgiant į tai, kad delspinigiai sudaro mažesnę skolos dalį, su ieškovu neatsiskaitoma ilgą laiką (skola susidarė laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2011-04-30), ieškovas prašo priteisti delspinigius tik už dalį laikotarpio, už kurį jis turi teisę prašyti priteisti delspinigius. Todėl nėra pagrindo mažinti delspinigių.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 

n u t a r i a:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. birželio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                                       Rūta Burdulienė