Civilinė byla Nr. e2A-49-856/2021
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-00761-2019-8
Procesinio sprendimo kategorijos 2.6.1.3.1; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. vasario 17 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Linos Muchtarovienės ir Irenos Stasiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Indema“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugsėjo 30 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-41-251/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Indema“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Šiaulių lyra“ dėl baudos pagal rangos sutartį priteisimo bei uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių lyra“ priešieškinį uždarajai akcinei bendrovei „Indema“ dėl pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu atsakovės pranešimą dėl 2018 m. birželio 4 d. statybos rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo dėl uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių lyra“ kaltės nuo 2018-08-06 bei pripažinimo, kad statybos rangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukta nuo 2018-08-22 pagal uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių lyra“ 2018-07-01 pranešimą, trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų M. J.
Teismas
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Indema“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Šiaulių lyra“ dėl baudos pagal rangos sutartį priteisimo, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 16223,73 Eur sumą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo 16 223,73 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovė UAB „Šiaulių lyra“ pareiškė priešieškinį bei patikslintą priešieškinį, kuriuo prašė: 1) pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu ieškovės UAB „Indema“ 2018-08-06 pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) 2018-06-04 Statybos rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo dėl UAB „Šiaulių lyra“ kaltės nuo 2018-08-06; 2) pripažinti, kad 2018-06-04 Statybos rangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta nuo 2018-08-22 pagal UAB „Šiaulių lyra“ 2018-07-31 pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini); 3) atsakovei UAB „Šiaulių lyra“ iš ieškovės UAB „Indema“ priteisti 16 223,73 Eur netesybų sumą; 4) priteisti 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; 5) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2020 m. sausio 13 d. sprendimu ieškovės UAB „Indema“ ieškinį atmetė, atsakovės UAB „Šiaulių lyra“ priešieškinį tenkino. Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovės UAB „Indema“ apeliacinį skundą, 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. sausio 13 d. sprendimą paliko nepakeistą.
4. Atsakovė UAB „Šiaulių lyra“ 2020 m. birželio 4 d. kreipėsi su prašymu į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus dėl rašymo apsirikimo klaidos ištaisymo.
5. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2020 m. birželio 16 d. nutartimi ištaisė Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. sausio 13 d. sprendime padarytą techninę klaidą ir priteisė iš ieškovės UAB „Indema“ atsakovei UAB „Šiaulių lyra“ 8 procentų procesines palūkanas nuo bylos teisme iškėlimo iki visiško sprendimo įvykdymo.
6. Šiaulių apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. birželio 16 d. nutartį panaikino, nurodydamas, kad tokio sprendimo trūkumo negalima vertinti kaip rašymo apsirikimo. Tokių teismo sprendimo trūkumų šalinimui yra taikomas papildomo sprendimo priėmimas.
7. Atsakovė UAB „Šiaulių lyra“ 2020 m. rugpjūčio 18 d. pateikė teismui prašymą dėl termino atnaujinimo ir papildomo sprendimo priėmimo dėl 8 procentų procesinių palūkanų priteisimo iš ieškovės UAB „Indema“.
8. Prašyme atsakovė UAB „Šiaulių lyra“ nurodė, kad ryšium su tuo, jog atsakovei kreipusis į pirmos instancijos teismą su prašymu dėl rašymo apsirikimo ištaisymo, o ne su prašymu dėl papildomo sprendimo priėmimo, pirmos instancijos teismas tokį atsakovės prašymą tenkino, bei ryšium su tuo, kad pirmos instancijos teismas dar 2020 m. birželio 16 d. nutartimi patvirtino, kad teismas faktiškai išnagrinėjo patikslinto priešieškinio reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo – tai sudarė pagrindą atsakovei pagrįstai laikyti, kad atsakovė tinkamu būdu gina savo pažeistas teises ir su prašymu dėl papildomo sprendimo priėmimo į pirmos instancijos teismą iki šiol nesikreipė. Taigi, tik gavus Šiaulių apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutartį ir paaiškėjus, kad apeliacinės instancijos teismas vertina, jog atsakovė visgi turėjo kreiptis į pirmos instancijos teismą su prašymu dėl papildomo sprendimo priėmimo – šis prašymas atsakovės pagrįstai teikiamas tik šiuo metu, tačiau laikytina, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 277 straipsnio 2 dalyje numatytas terminas dėl minėtų priežasčių laikytinas praleistu dėl objektyvių priežasčių ir yra pagrindas šį terminą atnaujinti. Pats pirmos instancijos teismas, remiantis CPK 277 straipsnio l dalimi, galėjo ir gali priimti papildomą sprendimą, t. y. šiuo atveju atsakovės prašymas net nėra ir/ar nebuvo privalomas pateikti. Be to, CPK 277 straipsnio 2 dalyje numatytas 20 dienų terminas nurodytas tik papildomo sprendimo priėmimo klausimui iškelti, vadinasi, teismo teisė savo iniciatyva priimti papildomą sprendimą nėra ribojama. Todėl laikytina, kad šis faktas, jog papildomas sprendimas gali būti priimamas ir teismo iniciatyva, taip pat leidžia pagrįstai teigti, kad papildomas sprendimas šioje byloje dėl susidariusios faktinės situacijos ir iš esmės formalios pirmos instancijos teismo klaidos turėtų būti priimamas. Nėra ginčo dėl to, kad pirmos instancijos teismas vertino ir pripažino, jog priėmus 2020 m. sausio 13 d. sprendimą, šioje byloje išsprendė procesinių palūkanų priėmimo klausimą, tačiau kaip paaiškėjo to tinkamai nenurodė ir nedetalizavo sprendime ir/ar sprendimo rezoliucinėje dalyje. Todėl neatnaujinus termino prašymui dėl papildomo sprendimo priėmimo, būtų iš esmės akivaizdžiai pažeista teismo pagrindinė teisingumo vykdymo funkcija ir pareiga bei būtų akivaizdžiai pažeisti atsakovo teisėti lūkesčiai bei kiti teisinės valstybės principai ir atsakovo sąžiningi turtiniai interesai į procesinių palūkanų priteisimą iš bylą pralaimėjusio atsakovo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2020 m. rugsėjo 30 d. papildomu sprendimu atnaujino terminą prašymui dėl papildomo sprendimo priėmimo paduoti, tenkino prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo – Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-41-251/2020 priėmė papildomą sprendimą priteisti atsakovei UAB „Šiaulių lyra“ iš ieškovės UAB „Indema“ 8 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos teisme iškėlimo (2019-02-06) iki visiško sprendimo įvykdymo.
10. Teismas pripažino atsakovės termino atnaujinimo praleidimo priežastis svarbiomis.
11. Teismas nurodė, kad papildomas sprendimas yra procesinė priemonė, skirta pašalinti sprendimo, kuriuo baigtas bylos nagrinėjimas, trūkumus ir netikslumus, kai šie sprendimo trūkumai ir netikslumai yra atsiradę dėl teismo kaltės ar neatidumo. Kaip matyti iš nustatytų aplinkybių, teismas 2020 m. sausio 13 d. sprendime nepasisakė dėl ieškovės UAB „Indema“ reikalavimo priteisti iš ieškovės UAB „Indema“ atsakovei UAB „Šiaulių lyra“ 8 procentų procesines palūkanas nuo bylos teisme iškėlimo iki visiško sprendimo įvykdymo.
12. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Visiems tarp ūkio subjektų sudarytiems komerciniams sandoriams, pagal kuriuos už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai, taikomos palūkanos, nustatytos Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatyme, kuris yra specialusis įstatymas, turintis pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. birželio 29 d. konsultacija Nr. A3-130). Pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalį ir 3 straipsnio 2 dalį, pavėlavęs įvykdyti prievolę skolininkas privalo mokėti 8 procentiniais punktais padidintą vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikomą fiksuotą palūkanų normą, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinę palūkanų normą, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu.
13. Teismas nurodė, kad tuo atveju, kai dėl pavėluotų mokėjimų pagal komercinius sandorius kreditorius reikalauja taikyti Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nustatytas palūkanų normas, šis specialusis įstatymas turi pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį, ir teismas taikė šio įstatymo nustatytas palūkanas, tarp jų ir nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Atsakovė prašė priteisti 8 procentų procesines palūkanas iš ieškovės nuo bylos teisme iškėlimo iki visiško sprendimo įvykdymo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
14. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Indema“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugsėjo 30 d. papildomą sprendimą, atsakovės UAB „Šiaulių lyra“ prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo atmesti. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
14.1. Pirmosios instancijos teismas, atnaujindamas atsakovei terminą prašymui paduoti, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl CPK 78 straipsnyje įtvirtintų teisės normų taikymo ir aiškinimo.
14.2. Teismo sprendimas, kuriuo atsakovės priešieškinys buvo patenkintas, buvo priimtas 2020 m. sausio 13 d., todėl, vadovaujantis CPK 277 straipsnio 2 dalimi, prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo atsakovė turėjo pateikti ne vėliau kaip 2020-02-02, tačiau faktiškai prašymą pateikė 2020-08-18 (praėjus daugiau kaip 6 mėnesiams arba 200 dienų). Atsakovė prašymo priimti papildomą sprendimą CPK 273 straipsnio 2 dalyje nustatytais terminais (ne vėliau kaip iki 2020-02-02) nepateikė, taip pat neskundė pirmosios instancijos teismo sprendimo šioje dalyje CPK 307 straipsnyje nustatytais terminais, todėl pirmosios instancijos teismas atsakovės prašymą turėjo atmesti šiuo pagrindu, t. y. suėjus įstatymo nustatytam terminui.
14.3. Nei 2020-06-16 prašyme ištaisyti rašymo apsirikimo klaidas 2020 m. sausio 13 d. sprendime, nei 2020-08-18 prašyme atnaujinti terminą, atsakovė nenurodė nei vienos objektyvios nuo atsakovės nepriklausančios ir svarbios priežasties, dėl kurios ji praleido terminą prašymui pateikti. Atsakovė nepateikė nei vieno rašytinio įrodymo, pagrindžiančio, jog terminą prašymui paduoti praleido dėl objektyvių, nuo atsakovės nepriklausančių, svarbių priežasčių. Todėl teismas, atnaujindamas atsakovei terminą, pažeidė CPK 78 straipsnyje įtvirtintas teisės normas dėl termino atnaujinimo.
14.4. Apeliacinės instancijos teismas laikosi pozicijos, jog šaliai nepateikus prašymo dėl papildomo sprendimo priėmimo CPK 277 straipsnio 2 dalyje nustatytais terminais, toks prašymas turėtų būti atmetamas, kadangi atsakovas praleido įstatymo nustatytą terminą jam paduoti (Vilniaus apygardos teismo 2018-09-27 nutartis c. b. Nr. e2A-1152-431/2018). Atsakovę byloje atstovavo profesionali teisininkė (advokatė), ieškovės žiniomis, atsakovės direktorius taip pat turi teisinį išsilavinimą. Vadinasi, nėra ir negali būti jokių subjektyvių ar objektyvių aplinkybių, dėl kurių įstatymo nustatytas terminas galėjo būti atnaujintas.
14.5. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs aiškią ir nuoseklią praktiką, jog palūkanos gali būti priteistos nuo bylos iškėlimo teisme dienos tik tuo atveju, jei iš karto yra pareiškiamas piniginis reikalavimas ir nėra ginčo dėl tokios reikalavimo teisės, tačiau viena šalis nepagrįstai vengia mokėti pinigus. Tuo atveju, jei tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar apskritai šalis gali reikalauti tam tikros piniginės sumos priteisimo, procesinės palūkanos skaičiuojamos ne nuo bylos iškėlimo teisme dienos, o nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (šiuo atveju nuo 2020-05-25, kai apeliacinės instancijos teismas 2020-01-13 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistu), kadangi šalis pirmiausia siekia teisminiu keliu įrodyti, jog priešinga šalis atliko neteisėtus veiksmus, o teismui pripažinus veiksmų neteisėtumą, kitai šaliai atsiranda prievolė mokėti tam tikras pinigines sumas, tokia prievolė atsiranda nuo sprendimo įsiteisėjimo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.37 straipsnio 2 dalis, pagal kurią leidžiamas procesinių palūkanų priteisimas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, grindžiama tuo, kad jau iki kreipimosi į teismą dienos egzistuoja piniginė skolininko prievolė, kurios skolininkas geruoju nevykdo ir taip pažeidžia kreditoriaus teises; teismo sprendimu tokia prievolė ne sukuriama, o tik patvirtinamas jos egzistavimas (žr. pvz. LAT 2015-12-17 nutartis c. b. Nr. 3K-3-668-915/2015, 2019-10-28 nutartis c. b. Nr. e3K-3-313-611/2019, 2019-07-01 nutartis c. b. Nr. e3K-3-256-695/2019 ir kt.).
14.6. Atsakovė patikslintu priešieškiniu (priimtu 2019-05-08) teismo prašė: 1) pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu 2018-08-06 pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2018-06-04 Statybos rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo nuo 2018-08-06 dėl ieškovės kaltės; 2) pripažinti, kad 2018-06-04 Statybos rangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta nuo 2018-08-22 pagal ieškovės 2018-07-31 pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini); 3) priteisti atsakovei iš ieškovės 16 223,73 Eur netesybų; 4) priteisti 8 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos. Pirmosios instancijos teismas tenkino atsakovės reikalavimus. Vadinasi, atsakovė priešieškinio reikalavimais laikė, jog ji neturi teisės reikalauti netesybų priteisimo iš ieškovės priešieškinio pareiškimo metu (3 reikalavimas), t. y. nėra piniginio reikalavimo tol, kol teismas nepriims sprendimo dėl sutarties nutraukimo (nenustatys juridinio fakto), atsakovės teisė reikalauti piniginių sumų (baudos) atsiras tik tuo atveju, jei teismas tenkins atsakovės (1) ir (2) reikalavimus.
14.7. Iš sprendimo aprašomosios bei motyvuojamosios dalies apskritai nėra aišku, kokiu pagrindu teismas priteisė procesines palūkanas nuo 2020-02-09, kai atsakovės priešieškinio priėmimo klausimas buvo išspręstas 2019-03-25 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi c. b. Nr. L2-9896-541/2019, o patikslintas priešieškinys, kuriuo atsakovė pareiškė prašymą priteisti ir procesines palūkanas, buvo priimtas 2019-05-08. Pirmosios instancijos teismas jokių motyvų, kuriais remiantis skaičiuoja, jog atsakovei turi priteisti procesines palūkanas nuo ieškovės pareikšto ieškinio (ne atsakovės priešieškinio), apskritai nenurodė.
14.8. Net jei apeliacinės instancijos teismas laikytų, jog yra pagrindas atnaujinti atsakovei terminą prašymui dėl papildomo sprendimo priėmimo, pirmosios instancijos teismo priimtas papildomas sprendimas turėtų būti pakeistas, nurodant, jog atsakovei iš ieškovės priteistinos 8 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 16 223,73 Eur sumą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (2020-05-25) iki visiško sprendimo įvykdymo.
15. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Šiaulių lyra“ prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Atsakovė reikalavimą priteisti procesines palūkanas buvo suformavusi tiek pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo, tiek patikslintame priešieškinyje. Iš esmės patikslintas priešieškinys ir buvo teikiamas dėl to, kad pirminiame priešieškinyje nebuvo nurodytas prašymas dėl procesinių palūkanų priteisimo. Taip pat ypač svarbu, kad ieškovė teikė atsiliepimą į patikslintą priešieškinį ir jokių argumentų dėl reikalavimo priteisti procesines palūkanas nenurodė. Pirmos instancijos teismas, atmesdamas ieškinį ir tenkindamas priešieškinį, motyvuojamoje dalyje nurodė, kad priešieškinys yra tenkintinas pilnai. Tačiau dėl klaidos pirmos instancijos teismas dėl reikalavimo priteisti procesines palūkanas nepasisakė sprendimo rezoliucinėje dalyje.
15.2. Pagal esminius ir pamatinius civilinio proceso teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, ieškovė, pralaimėjusi bylą, turi pareigą sumokėti atsakovei ir procesines palūkanas, ypač įvertinus faktą, kad toks reikalavimas buvo pareikštas ir pirmos instancijos teismas dėl jo pasisakė sprendimo motyvuojamoje dalyje. Formali pirmos instancijos teismo klaida – dėl minėto reikalavimo nepasisakyta sprendimo rezoliucinėje dalyje – negali sudaryti ieškovei prielaidų išvengti pareigos mokėti procesines palūkanas. Priešingu atveju būtų pažeistas principas – pralaimėjęs moka, o tai savaime sąlygotų teisingumo principo pažeidimą.
15.3. Pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis teismų praktika, pagrįstai nustatė, jog 20 dienų terminas prašymui dėl papildomo sprendimo priėmimo nėra naikinamasis ir gali būti atnaujintas. Svarbia priežastimi atnaujinti terminą prašymui pateikti teismas iš esmės pripažino pirmos instancijos teismo klaidą ir neapdairumą, kai pilnai tenkinant atsakovės procesiniuose dokumentuose pareikštus reikalavimus (patikslintą priešieškinį) ir dėl to pasisakant sprendimo motyvuojamoje dalyje, per klaidą dėl to nepasisakė sprendimo rezoliucinėje dalyje. Faktą, kad tokios klaidos turi būti taisomos priimant papildomą sprendimą, pripažino ir Šiaulių apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2S-632-267/2020.
15.4. Panaši situacija, kai papildomo sprendimo priėmimą sąlygojo teismo padaryta klaida, o prašymas priimti papildomą sprendimą pateiktas praleidus 20 dienų terminą, nagrinėta ir Lietuvos Aukščiausio Teismo civilinėje byloje Nr.3K-3-498/2014. Minėtoje byloje kasacinis teismas nepriteisė bylinėjimosi išlaidų bylą laimėjusiai šaliai, nes per klaidą nenustatė, kad išlaidas patvirtinantys dokumentai buvo pateikti iki bylos išnagrinėjimo kasacinės instancijos teisme momento. Prašymas priimti papildomą sprendimą pateiktas tik 2014-12-17, nors sprendimas, dėl kurio priimtinas papildomas sprendimas, priimtas 2014-11-13. Objektyvių priežasčių, nulėmusių „pavėluotą“ prašymo papildomam sprendimui priimti priėmimą, iš esmės nebuvo. Teismas svarbia priežastimi atnaujinti terminus iš esmės pripažino teismo klaidą.
15.5. Ieškovės nurodyta teismų praktika nagrinėja atvejus, kai pagrindinis materialinis reikalavimas keliamas dėl sandorio panaikinimo ir restitucijos taikymo. Šioje byloje nagrinėti materialiniai teisiniai santykiai dėl netesybų baudos forma, priteisimo. Todėl pareiga mokėti procesines palūkanas kyla nuo bylos iškėlimo teisme dienos. Taip pat svarbu, kad ieškovė šioje byloje laikėsi analogiškų nuostatų dėl procesinių palūkanų skaičiavimo momento. Būtent savo ieškinyje ieškovė buvo suformavusi analogišką reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo, prašydama jas priteisti nuo bylos iškėlimo momento.
15.6. Ieškovė, teikdama atsiliepimą į patikslintą priešieškinį (jis tikslintas tik suformuojant reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo, kurios priteistinos nuo bylos iškėlimo momento), neišsakė jokių pastabų dėl procesinių palūkanų skaičiavimo terminų. Todėl ieškovės apeliaciniame skunde nurodomi nauji argumentai dėl procesinių palūkanų skaičiavimo momento yra prieštaringi ir, vertinant papildomo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, teisiškai nereikšmingi.
15.7. Teismo sprendime nurodytas procesinių palūkanų skaičiavimo momentas – civilinės bylos, kurioje suformuoti atsakovės reikalavimai, iškėlimas. Būtent 2019-02-06 Vilniaus miesto apylinkės teisme pagal atsakovės pareiškimą teismo įsakymui išduoti iškelta civilinė byla Nr. L2-9896-541/2019, kuri vėliau prijungta prie šios civilinės bylos.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
16. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
Dėl termino prašymui priimti papildomą sprendimą atnaujinimo
17. Pagal 277 straipsnio 1 dalį, teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu: 1) kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime yra neišspręstas; 2) teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė priteistos sumos dydžio, perduotino turto ar veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti; 3) teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. CPK 277 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per 20 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Pažymėtina, kad šis terminas nėra naikinamasis, todėl CPK 78 straipsnio 1 dalies pagrindu asmenims, praleidusiems minėtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, šis terminas gali būti atnaujinamas (CPK 78 straipsnis).
18. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl termino praleidimo priežasties svarbos, turi, be kita ko, atsižvelgti į tai, jog kiekvienam asmeniui turi būti užtikrinta teisė į teisingą teismą. Teismas įvertina pareiškėjo nurodomas subjektyvias termino praleidimo priežastis kartu su egzistavusiomis objektyviomis aplinkybėmis, dėl kurių visumos daroma išvada, ar iš tikrųjų egzistavo termino praleidimo svarbios priežastys. Klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į įstatyme nustatyto termino tikslus. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutarties byloje Nr. e3K-3-80-403/2019 31 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
19. Kartu pažymėtina, kad CPK 78 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog atnaujindamas procesinį terminą teismas priima rezoliuciją; atsisakydamas patenkinti pareiškimą dėl procesinio termino atnaujinimo, teismas dėl jo priima motyvuotą nutartį. Taigi, pirmosios teismas, atnaujindamas terminą pareiškimui dėl papildomo sprendimo priėmimo paduoti, neturi pareigos motyvuoti tokio savo procesinio sprendimo.
20. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė praleido įstatymu nustatytą 20 dienų terminą, tačiau, kaip teisingai nurodė atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą, svarbia priežastimi atnaujinti terminą prašymui pateikti pirmosios instancijos teismas iš esmės pripažino pirmos instancijos teismo padarytą klaidą, kai visiškai tenkinant ieškovės patikslinto priešieškinio reikalavimus, teismo sprendimu nebuvo išspręstas patikslinto priešieškinio reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo. Be to, turi būti atsižvelgta ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas, žinodamas, jog teismo sprendime per klaidą buvo neišspręstas procesinių palūkanų priteisimo klausimas, galėjo savo iniciatyva priimti papildomą sprendimą.
21. Vertinant procesinio termino praleidimo priežastis taip pat svarbi ir ta aplinkybė, jog Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. sausio 13 d. sprendimas įsiteisėjo tik 2020 m. gegužės 25 d. Atsakovė dar 2020 m. birželio 4 d. kreipėsi į teismą dėl klaidos ištaisymo sprendime (dėl procesinių palūkanų), nurodydama, jog ieškovė nesutinka mokėti procesines palūkanas motyvuodama tuo, kad dėl procesinių palūkanų priteisimo nėra pasisakyta teismo sprendime. Tai suponuoja išvadą, kad atsakovė, iki teismui pateikdama prašymą dėl klaidos ištaisymo, tikėjosi, jog ieškovė, žinodama, kad atsakovės priešieškinys tenkintas visiškai, gera valia sumokės patikslintu priešieškiniu prašytas priteisti procesines palūkanas.
22. Vadovaudamasis pirmiau aptarta kasacinio teismo praktika, sąžiningumo, protingumo bei teisingumo kriterijais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovė terminą pareiškimui dėl papildomo sprendimo pareikšti praleido dėl svarbių priežasčių.
23. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Vienodą teismų praktiką, kuri yra privaloma žemesnės instancijos teismams, formuoja kasacinis teismas (pvz. žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-120-695/2017). Taigi, Šiaulių apygardos teismas, kaip apeliacinė instancija, nėra saistoma Vilniaus apygardos teismo, kaip apeliacinės instancijos, formuojamos praktikos, todėl nėra pagrindo vadovautis apeliantės nurodytos Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2A-1152-431/2018, išaiškinimais.
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
24. Kaip jau minėta, CPK 277 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime yra neišspręstas. Papildomo sprendimo priėmimo galimybė yra siejama su teismo sprendimo trūkumų ištaisymu, t. y. priėmus sprendimą ir pastebėjus, jog tam tikri ieškiniu ar kitu procesiniu dokumentu keliami klausimai nebuvo išspręsti teismo sprendimu ar bylą užbaigiančia nutartimi, tiek teismo iniciatyva, tiek bylos šalių prašymu yra galimybė priimti papildomą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015).
25. CK 6.37 straipsnis nustato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Taip pat jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis. Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti. Pagrindas priteisti procesines palūkanas yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė laiku, geruoju, todėl jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojosi kreditoriaus lėšomis, gavo iš to naudos, taip pažeidė kreditoriaus interesus ir privalo CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo – tai minimalūs kreditoriaus nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012).
26. Procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas. Šios palūkanos priteisiamos visais atvejais, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti ir ieškinys tenkinamas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2007; 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144-915/2018).
27. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal teismų praktiką kreditorius turi teisę pareikšti savarankišką ieškinį dėl procesinių palūkanų priteisimo jau po bylos, kurioje buvo sprendžiama ginčo esmė išnagrinėjimo – pagrindinio reikalavimo patenkinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012).
28. Apeliantė nurodo, kad tuo atveju, jei tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar apskritai šalis gali reikalauti tam tikros piniginės sumos priteisimo, procesinės palūkanos skaičiuojamos ne nuo bylos iškėlimo teisme dienos, o nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (šiuo atveju nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos – 2020 m. gegužės 25 d.). Teisėju kolegija, atmesdama šį apeliacinio skundo argumentą, pažymi, kad ieškovės nurodyta kasacinio teismo praktika nagrinėja atvejus, kai sprendžiami teisės klausimai dėl procesinių palūkanų priteisimo taikant restituciją, tačiau šioje byloje nebuvo sprendžiami restitucijos taikymo klausimai. Atsižvelgiant į tai apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo remtis apeliantės nurodyta kasacinio teismo praktika.
29. Kita vertus, sutiktina su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė procesines palūkanas nuo 2020 m. vasario 6 d. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad ieškovės UAB „Indema“ ieškinys atsakovei UAB „Šiaulių lyra“ priimtas 2020 m. vasario 6 d. teisėjos rezoliucija. Taip pat nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. L2-9896-541/2019 panaikintas 2019 m. vasario 15 d. teismo įsakymas dėl 16223,73 Eur baudos už statybos rangos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą, 8 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš skolininkės UAB „Indema“ kreditorės UAB „Šiaulių lyra“ naudai bei priimtas ieškovės UAB „Šiaulių lyra“ ieškinys atsakovei UAB „Indema“ dėl statybų rangos sutarties nutraukimo dėl ieškovės kaltės pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu bei netesybų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. UAB „Šiaulių lyra“ ieškinio pagrindu Vilniaus apylinkės teisme užvesta civilinė byla Nr. Nr. 2-14387-541/2019. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 29 d. nutartimi nutarta sujungti Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. 2-14387-541/2019 ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-2743-251/2019, prijungiant civilinę bylą Nr. 2-14387-541/2019 prie civilinės bylos Nr. e2-2743-251/2019. Taigi, sujungtus civilines bylas, civilinėje byloje Nr. 2-14387-541/2019 UAB „Šiaulių lyra“ pareikštas ieškinys civilinėje byloje Nr. e2-2743-251/2019 buvo nagrinėjamas kaip priešieškinys.
30. Remiantis aukščiau nurodyta kasacinio teismo praktika, CK 6.37 straipsnio nuostatas, teisėjų kolegija konstatuoja, jog procesinės palūkanos atsakovės naudai turi būti priteisiamos tik nuo civilinės bylos iškėlimo momento – šiuo atveju atsakovės priešieškinio priėmimo momento (2020 m. kovo 25 d.) (CK 6.37 straipsnio 2 dalis), nes tik nuo priešieškinio priėmimo momento atsakovė įgijo teisę reikalauti priteisti procesines palūkanas. Priešingu atveju, procesinės palūkanos neatliktų minėtos kompensuojamosios funkcijos ir nebūtų pasiekta jų paskirtis skatinti ieškovę kuo greičiau įvykdyti prievolę – sumokėti atsakovei teismo sprendimu priteistas 16 223,73 Eur netesybas.
Dėl bylos procesinės baigties
31. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, apibendrindama padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo papildomo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinusi apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, materialiosios bei proceso teisės normų nuostatas ir teismų praktiką, konstatuoja, jog Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugsėjo 30 d. papildomas sprendimas iš esmės yra teisėtas, todėl paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Patikslintina tik sprendimo dalis, susijusi su procesinių palūkanų priteisimo momentu.
32. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnis). Netenkinus apeliacinio skundo ir papildomą sprendimą iš esmės palikus nepakeistą, iš ieškovės atsakovei priteisiamos 200 Eur bylinėjimosi išlaidos.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugsėjo 30 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistą, patikslinant papildomo sprendimo rezoliucinę dalį, susijusią su procesinių palūkanų priteisimo momentu, ir išdėstant ją taip:
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Šiaulių lyra“, juridinio asmens kodas 144609363, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Indema“, juridinio asmens kodas 302617512, 8 (aštuonių) procentų dydžio procesines palūkanas nuo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių lyra“ priešieškinio priėmimo dienos (2020 m. kovo 25 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Šiaulių lyra“ iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Indema“ 200 Eur (dviejų šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjos Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
Lina Muchtarovienė
Irena Stasiūnienė