Civilinė byla Nr. 2-168-943/2020

        Civilinė byla Nr. 2-169-943/2020

        Teisminio proceso Nr. 2-68-3-45629-2017-5 

   Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.12.1.; 3.2.6.13.

        (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 5 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija Tamošiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo G. S. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. nutarties, kuria buvo tenkintas antstolės B. T. prašymas dėl rašymo apsirikimo ištaisymo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 10 d. vykdomajame rašte, ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 21 d. nutarties, kuria buvo netenkintas ieškovo G. S. prašymas dėl rašymo apsirikimo ištaisymo 2019 m. rugsėjo 16 d. nutartyje ir 2019 m. gegužės 10 d. vykdomajame rašte bei 2018 m. gegužės 11 d. teismo sprendimo išaiškinimo, civilinėje byloje civilinėje byloje pagal ieškovo G. S. ieškinį atsakovui V. L. dėl nuostolių atlyginimo,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3350-912/2018 patenkino ieškovo G. S. ieškinį ir priteisė ieškovui iš atsakovo V. L. 81 500 Eur skolą, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Sprendimu teismas pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartimi pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę – sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio . (duomenys neskelbtini), areštą – kita laikinąja apsaugos priemone – įrašu Nekilnojamojo turto registre dėl nuosavybės teisės į 1/3 dalį pastato (dviejų kotedžų) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir šiai pastato daliai proporcingos žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies perleidimo draudimo. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą dėl teismo 2018 m. gegužės 11 d. sprendimo dalies, kuria pakeistos laikinosios apsaugos priemonės ir ieškovui priteistos bylinėjimosi išlaidos. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. birželio 4 d. nutartimi nutraukė apeliacinį procesą, pradėtą pagal ieškovo apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 11 d. sprendimo dalies, kuria pakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė ir paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 11 d. sprendimą.

2.       Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3350-912/2018 išdėstė priteistos 81 500 Eur sumos vykdymą dalimis 6 mėn. terminui, pradedant mokėti nuo viso Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 11 d. sprendimo įsiteisėjimo dienos. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. gruodžio 13 d. nutartimi 2018 m. birželio 25 d. nutartį dėl sprendimo vykdymo išdėstymo paliko nepakeistą.

3.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 10 d. išdavė vykdomąjį raštą, kuriame nurodyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 11 d. sprendimas įsiteisėjo 2019 m. sausio 10 d.

4.       2019 m. rugpjūčio 27 d. antstolė B. T. kreipėsi į teismą su prašymu informuoti, ar pateiktame vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 10 d. vykdomajame rašte Nr. 2-3350-912/2018 teisingai nurodyta teismo sprendimo įsiteisėjimo data, t. y. 2019 m. sausio 10 d. Jei Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 10 d. vykdomajame rašte Nr. 2-3350-912/2018 nurodyta teismo sprendimo įsiteisėjimo data yra neteisinga, spręsti klausimą dėl rašymo apsirikimo ištaisymo. Jei Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 10 d. vykdomajame rašte Nr. 2-3350-912/2018 nurodyta teismo sprendimo įsiteisėjimo data yra neteisinga, išaiškinti ar vykdomasis dokumentas gali būti išduotas žinant aplinkybę, kad skolininkas V. L., vykdydamas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 11 d. sprendimą, iki šios dienos išieškotojui G. S. yra sumokėjęs 52 000 Eur, o Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 25 d. nutartimi nutarė išdėstyti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 11 d. sprendimo vykdymą 6 mėnesių laikotarpiui.

5.       2019 m. spalio 11 d. Vilniaus apygardos teisme gautas ieškovo prašymas dėl rašymo apsirikimo ištaisymo Vilniaus apygardos 2019 m. rugsėjo 16 d. nutartyje, 2019 m. birželio 10 d. vykdomajame rašte ir išaiškinti 2018 m. gegužės 11 d. sprendimą. Ieškovas nurodė, kad        apeliacinis skundas buvo pateiktas tik dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 11 d. sprendimo dalies, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, o sprendimo dalis dėl 81 500 Eur skolos ir procesinių palūkanų priteisimo nebuvo skundžiama, todėl ši dalis įsiteisėjo 2018 m. birželio 12 d., o 2019 m. birželio 4 d. įsiteisėjo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimų esmė

6.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 16 d. nutartimi tenkino antstolės prašymą. 

7.       Teismas konstatavo, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 10 d. vykdomajame rašte padarytas rašymo apsirikimas nurodant teismo sprendimo įsiteisėjimo datą, nes sprendimas, kurio pagrindu išduotas vykdomasis raštas dėl skolos išieškojimo iš V. L., įsiteisėjo 2019 m. birželio 4 d., išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka. Kadangi rašymo apsirikimas nekeičia sprendimo esmės, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad rašymo apsirikimas taisytinas nurodant teisingą teismo sprendimo įsiteisėjimo datą – 2019 m. birželio 4 d.

8.       Teismas taip pat pažymėjo, kad vykdomąjį raštą antstoliui vykdyti pateikia išieškotojas, kuris turi pareigą nurodyti antstoliui, jei skolininkas yra sumokėjęs priteistos sumos dalį. Nagrinėjamu atveju išieškotojas turėjo pareigą kontroliuoti, ar yra vykdomas teismo sprendimas, o nustatęs, kad teismo sprendimas vykdomas netinkamai, pateikti antstoliui vykdomąjį dokumentą priverstinai vykdyti.

9.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 21 d. nutartimi netenkino ieškovo prašymo dėl 2019 m. gegužės 11 d. sprendimo išaiškinimo, rašymo apsirikimo ištaisymo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. nutartyje ir 2019 m. birželio 10 d. vykdomajame rašte.

10.       Teismas konstatavo, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 25 d. nutartimi pakeitė sprendimo vykdymo tvarką, t. y. teismo sprendimas pradedamas vykdyti ne įsiteisėjus atskiroms jo dalims, bet visam teismo sprendimui. 2019 m. birželio 10 d. vykdomajame rašte nurodoma netinkama sprendimo įsiteisėjimo diena, todėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. nutartimi rašymo apsirikimas buvo ištaisytas, nurodant sprendimo tinkamą sprendimo įsiteisėjimo dieną, t. y. 2019 m. birželio 4 d.

11.       Taip pat teismas pridūrė, kad tenkinus ieškovo prašymą, iš esmės būtų pakeista pirmosios instancijos teismų įsiteisėjusiomis nutartimis nustatyta sprendimo, priimto šioje civilinėje byloje, vykdymo tvarka, todėl prašymai atmestini kaip nepagrįsti.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

12.       2018 m. spalio 7 d. atskirajame skunde apeliantas G. S. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – nustatyti, išaiškinti ir ištaisyti rašymo apsirikimo klaidas, nustatant, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 11d. sprendimo dalis dėl 81 500 Eur ir procesinių palūkanų priteisimo įsiteisėjo 2018 m. birželio 12 d., o likusi sprendimo dalis įsiteisėjo 2019 m. birželio 4 d. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1.                      Apeliacinis skundas buvo pateiktas tik dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 11 d. sprendimo dalies, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, o sprendimo dalis dėl 81 500 Eur skolos ir procesinių palūkanų priteisimo nebuvo skundžiama, todėl ši dalis įsiteisėjo 2018 m. birželio 12 d. Dėl šios priežasties skundžiamoje nutartyje buvo klaidingai ištaisyta įsiteisėjimo diena.

12.2.                      Netinkamas klaidų taisymas pakeitė vykdomojo rašto turinį ir riboja ieškovo teisę vykdymo procese išieškoti skolą.

13.       2018 m. lapkričio 4 d. atskirajame skunde apeliantas G. S. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą tenkinti. Kadangi atskirasis skundas grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais, nurodytais atskirajame skunde dėl 2019 m. rugsėjo 16 d. nutarties, teismas šių argumentų nekartoja.

14.       2018 m. spalio 31 d. ir 2019 m. lapkričio 20 d. atsiliepimuose į atskiruosius skundus atsakovas V. L. teismo prašo atskiruosius skundą atmesti ir skundžiamas nutartis palikti nepakeistas, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimuose nurodomi šie argumentai:

14.1.                      Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 25 d. nutartimi išdėstė priteistos sumos vykdymą 6 mėn. terminui, pradedant mokėti nuo viso Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 11 d. sprendimo įsiteisėjimo dienos. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 4 d. nutartimi sprendimas paliktas nepakeistas, todėl nuo šios dienos sprendimas įsiteisėjo. Atsakovas vykdo teismo sprendimą. Apeliantas visiškai ignoruoja Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 25 d. nutartį dėl vykdymo išdėstymo.

14.2.                      Pats ieškovas skundė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nes būtent tai atsakovui ir sutrukdė greičiau pradėti atsiskaitymą su ieškovu, nes negalėjo realizuoti turimo turto. Taip pat byloje buvo nustatytos aplinkybės, dėl kurių atsakovas negalėjo atsiskaityti su ieškovu.

14.3.                      Apeliantas byloje nuolat teikia skundus ir siekia, kad teismo sprendimas būtų įvykdytas kuo vėliau, tačiau kaltina dėl to teismą ir atsakovą. Jau ginčo metu atsakovas siūlė sudaryti taikos sutartį, tačiau ieškovas elgiasi principingai, vilkina procesą, siekia, kad susidarytų dar didesnės bylinėjimosi išlaidos.

14.4.                      Ieškovas kreipėsi dėl vykdomojo rašto išdavimo, nors žinojo, kad atsakovas vykdo teismo sprendimą. Antstolė nedelsiant areštavo atsakovo turtą, dėl ko atsakovui tapo itin sunku vykdyti savo įsipareigojimus ieškovui. Ieškovo elgesys laikytinas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

I. A. teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuris buvo ištaisytas rašymo apsirikimas vykdomajame rašte, ir nutarties, kuria atsisakyta išaiškinti tesimo sprendimą ir ištaisyti rašymo apsirikimą nutartyje bei vykdomajame rašte, teisėtumo ir pagrįstumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Dėl naujų įrodymo priėmimo

16.       Atsakovas kartu su atsiliepimais į atskiruosius skundus pateikė 2019 m. spalio 9 d. antstolės B. T. patvarkymą Nr. S-19-5-30258 dėl informacijos pateikimo.

17.       Pažymėtina, kad naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas (CPK 314 straipsnis), tačiau šiuo atveju matyti, kad tas pats antstolės 2019 m. spalio 9 d. patvarkymas buvo adresuotas Vilniaus apygardos teismui. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad patvarkymas Vilniaus apygardos teisme buvo gautas 2019 m. spalio 14 d., o 2019 m. spalio 16 d. teisėjo rezoliucija priimtas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovų teikiamas dokumentas jau yra byloje, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti pakartotinai pateiktą dokumentą.

Dėl atskirųjų skundų argumentų

18.       Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai 2019 m. rugsėjo 16 d. nutartimi ištaisė rašymo apsirikimą 2019 m. birželio 10 d. vykdomajame rašte, nurodant, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 11 d. sprendimas įsiteisėjo 2019 m. birželio 4 d. Apelianto nuomone, sprendimo dalis dėl 81 500 Eur ir procesinių palūkanų priteisimo įsiteisėjo 2018 m. birželio 12 d., nes ši dalis nebuvo skundžiama apeliaciniu skundu, o 2019 m. birželio 4 d. įsiteisėjo tik likusi sprendimo dalis, kuri buvo skundžiama.

19.       Įsiteisėję teismo sprendimas/nutartis yra privalomi ir turi būti vykdomi (CPK 18 straipsnis). CPK 588 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismo sprendimai, nuosprendžiai, nutartys, nutarimai ir įsakymai vykdomi po to, kai jie įsiteisėja, išskyrus atvejus, kai teismas nutaria juos vykdyti skubiai. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra CPK nustatyta tvarka antstoliui pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnio 1 dalis). Viena iš vykdomųjų dokumentų rūšių yra vykdomieji raštai, išduoti teismo sprendimų, nuosprendžių, nutarimų ir nutarčių, taip pat arbitražo sprendimų ir nutarčių pagrindu (CPK 587 straipsnio 1 punktas), kurių išdavimo tvarką reglamentuoja CPK VI dalies XLIV skyrius. Vadovaujantis CPK 646 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendrąja taisykle, vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą.

20.       Pirmosios instancijos teismų sprendimai įsiteisėja pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui, jeigu sprendimas nėra apskųstas. Teismo sprendimo (nutarties) dalis dėl savarankiškų reikalavimų, kuri neapskundžiama apeliaciniu (atskiruoju) skundu, įsiteisėja pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tuo atveju, kai yra paduotas apeliacinis skundas, sprendimas, kuris nėra panaikintas, įsiteisėja apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą, o apeliacinės instancijos teismo nutartis ar naujas sprendimas įsiteisėja nuo jų priėmimo dienos (CPK 279 straipsnio 1 dalis).

21.       Pirmiau nurodytas reglamentavimas leidžia teigti, kad sprendžiant, ar teismo sprendimo dalis dėl kurių nors juo išspręstų reikalavimų jau įsiteisėjo ir gali būti pradėta vykdyti, būtina įvertinti tokias teisiškai reikšmingas aplinkybes: byloje buvo pareikšti daugiau nei vienas savarankiški materialieji reikalavimai (tam pačiam ar skirtingiems atsakovams), galintys būti atskiros bylos (ieškinio) nagrinėjimo dalyku; teismo sprendimas nėra apskųstas dėl tų savarankiškų materialiųjų reikalavimų, dėl kurių prašoma išduoti vykdomąjį dokumentą; dėl kiekvieno iš reikalavimų (tiek dėl apskųsto apeliaciniu skundu, tiek ir dėl neapskųsto) galėtų būti išduotas atskiras vykdomasis dokumentas, kitaip tariant, kiekviena teismo sprendimo dalis iš esmės galėtų būti vykdoma ir atskirai pradėtoje vykdomojoje byloje. 

22.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors šiuo atveju apeliaciniu skundu buvo skundžiama tik Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 11 d. sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau skundžiamos ir neskundžiamos teismo sprendimo dalys yra išimtinai susijusios su ieškovo materialiuoju reikalavimu priteisti 81 500 Eur ir procesines palūkanas, todėl kelių vykdymo procesų pradėjimas dėl vientiso sprendimo atskirų, tačiau susijusių dalių, šiuo atveju negalimas, o be to, toks vykdymo procesas visiškai neatitiktų proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principų (CPK 7 straipsnis). Teismo vertinimu, susiklosčiusioje situacijoje būtų nepateisinama, jei išieškotojas turėtų galimybę iniciuoti du savarankiškus priverstinio vykdymo procesus, viename iš jų išieškant tik bylinėjimosi išlaidas.

23.       Be to, Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 25 d. nutartimi, išdėstydamas 2018 m. gegužės 11 d. sprendimo vykdymą, nustatė, kad sprendimas turi būti vykdomas dalimis sumokant priteistą sumą per 6 mėn. nuo viso teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. gruodžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1707-196/2018 atmetė ieškovo atskirąjį skundą dėl šios nutarties. Taigi, įsiteisėjusia 2018 m. birželio 25 d. teismo nutartimi nustatyta, kad sprendimas vykdomas nuo tada, kai įsiteisėja visas sprendimas, kuris nagrinėjamu atveju visas įsiteisėjo būtent 2019 m. birželio 4 d., kai Lietuvos apeliacinis teismas paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 11 d. sprendimą, todėl sutikti su apelianto argumentais, kad vykdomajame rašte turėjo būti nurodoma kita sprendimo (ar jo dalių) įsiteisėjimo data, nėra pagrindo.  

24.       Pažymėtina, kad apelianto nurodomi argumentai jau buvo nagrinėti ir yra atmesti įsiteisėjusiais teismų sprendimais, kai ieškovas, dar Lietuvos apeliaciniam teismui nepriėmus 2019 m. birželio 4 d. nutarties, prašė išduoti vykdomąjį raštą. Vilniaus apygardos teismo       2018 m. liepos 3 d. nutartimi buvo atmestas ieškovo prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo. Nutartyje ieškovui buvo nurodyta, kad vykdomasis raštas negali būti išduotas, kol neįsiteisės visas 2018 m. gegužės 11 d. sprendimas. Dėl minėtos nutarties ieškovas pateikė atskirąjį skundą, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. gruodžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1710-196/2018 apeliacinį procesą pagal ieškovo atskirąjį skundą nutraukė, kadangi nutartis, kuria atsisakoma išduoti vykdomąjį raštą, yra neskundžiama. Taip pat Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. gruodžio 13 d. nutartyje pažymėjo, kad ieškovas turi teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, kai bus išnagrinėtas apeliacinis skundas dėl 2018 m. gegužės 11 d. sprendimo ir sueis terminai, kurie buvo nustatyti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 25 d. nutartimi, kuria buvo išdėstytas teismo sprendimo įvykdymas.

25.       Vilniaus apygardos teismas 2018 m. liepos 2 d. nutartimi taip pat atmetė ieškovo prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl dalies sprendimo, motyvuodamas tuo, jog 2018 m. birželio 25 d. nutartimi buvo išdėstytas sprendimo vykdymas. Be kita ko, teismas pažymėjo, kad apeliacine tvarka tikrindamas procesinius sprendimus, apeliacinės instancijos teismas patikrina ir tai, ar yra absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ar ne, o jiems esant –  turi teisę panaikinti visą sprendimą. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1709-196/2018 apeliacinis procesas pagal ieškovo atskirąjį skundą buvo nutrauktas, kadangi skundžiama nutartis negali būti apeliacijos objektu.

26.       Taip pat nesutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad 2019 m. birželio 10 d. vykdomojo rašto klaidų ištaisymas pakeitė vykdomojo rašto turinį ir apribojo ieškovo teisę vykdymo procese išieškoti skolą. Tai, kad teismas ištaisė vykdomajame rašte nurodytą teismo sprendimo įsiteisėjimo datą, išieškotojo galimybės išieškoti teismo sprendimu priteistą skolą neapribojo. Šiuo atveju priverstinio vykdymo procesas yra neatsiejamai susijęs ne tik su teismo sprendimu, bet ir po teismo sprendimo priėmimo priimta nutartimi dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo.

27.       Visa tai įvertinus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas 2019 m. rugsėjo 16 d. nutartimi pagrįstai pašalino 2019 m. birželio 10 d. vykdomojo rašto trūkumus, nurodydamas, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 11 d. sprendimas įsiteisėjo 2019 m. birželio 4 d.

28.       Ieškovas kitu atskiruoju skundu skundžia ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartį, kuria buvo atsisakyta išaiškinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 11 d. sprendimą, ištaisyti rašymo apsirikimą Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 10 d. vykdomajame rašte ir 2019 m. rugsėjo 16 d. nutartyje. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo atskirojo skundo argumentai dėl 2019 m. spalio 21 d. nutarties iš esmės sutampa su atskirojo skundo argumentais dėl 2019 m. rugsėjo 16 d. nutarties, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nustačius, kad 2019 m. rugsėjo 16 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, t. y. pirmosios instancijos teismas pagrįstai pašalino 2019 m. birželio 10 d. vykdomojo rašto trūkumus, nurodydamas, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 11 d. sprendimas įsiteisėjo 2019 m. birželio 4 d., nėra pagrindo tenkinti ieškovo atskirojo skundo ir dėl 2019 m. spalio 21 d. nutarties.

Dėl procesinės bylos baigties

29.       Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas faktines aplinkybes ir išdėstytus teisinius argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, skundžiama 2019 m. rugsėjo 16 d. nutartimi ištaisydamas rašymo apsirikimą Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 10 d. vykdomajame rašte, tinkamai įvertino sprendimų įsiteisėjimą reglamentuojančias civilinio proceso normas, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti teisėtas ir pagrįstas pirmosios instancijos teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. ir 2019 m. spalio 21 d. nutartis (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme paskirstymo

30.       Atmetus ieškovo atskiruosius skundus, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme įgijo atsakovas (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys).

31.       Atsakovas pateikė teismui įrodymus apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, rengiant atsiliepimus į ieškovo atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. ir 2019 m. spalio 21 d. nutarčių. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija rekomenduojamų dydžių (Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintos teisingumo ministro 2004 balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija)), atsakovui iš ieškovo priteistina 600 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias atsakovas patyrė apeliacinės instancijos teisme.

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. ir 2019 m. spalio 21 d. nutartis palikti nepakeistas.

Priteisti atsakovui V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 600 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo.

Teisėja                                                                              Egidija Tamošiūnienė