Skundas Nr. eII-1632-865/2025

                                                                                  Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01704-2025-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3;   16.9.10; 21.10.4

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. gruodžio 9 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė,

sekretoriaujant Aleksandrai Kiburienei,

vertėjaujant D. A.,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui M. M. H.,

nedalyvaujant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto M. M. H., asmens kodas (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenančio adresu (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. spalio 28 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini));

n u s t a t ė :

I. Faktinės aplinkybės

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2025 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK:  (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Nutarimas) M. M. H. (toliau – ir Pareiškėjas) buvo pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau  –  ir  ANK) 426 straipsnio 2 dalyje bei 417 straipsnio 7 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, dėl to, kad jis, 2025 m. liepos 12 d., 13.29 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo neatidus, važiuodamas pro stovintį automobilį „Opel“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nepaliko saugaus tarpo iš šono, kliudė jį ir apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasitraukė pažeisdamas kelių eismo taisyklių reikalavimus. Eismo įvykio metu padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

Šiais savo veiksmais Pareiškėjas pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 9, 101, 126, 222 punktuose numatytus reikalavimus.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio nuostatomis dėl padarytų administracinių nusižengimų Pareiškėjui buvo paskirta galutinė administracinė nuobauda – 1100 Eur dydžio bauda.

II. Skundo argumentai

2025 m. lapkričio 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas, kuriame prašoma sumažinti Nutarimu paskirtą baudą arba pakeisti ją įspėjimu, remiantis šiomis lengvinančiomis aplinkybėmis, numatytomis ANK  34  straipsnio 2, 3 dalyse ir 22 straipsnio 2 dalyje.

Minėtame skunde ir teismo posėdyje žodžiu nurodoma, kad Pareiškėjas iš karto pripažino savo atsakomybę už įvykį, išreiškė nuoširdų apgailestavimą ir tyrimo metu visapusiškai bendradarbiavo su policijos pareigūnais, o toks elgesys pagal ANK 34 straipsnio 3 dalį yra lengvinanti aplinkybė, pateisinanti baudos sumažinimą. Taip pat padėjo išsiaiškinti visas bylos aplinkybes, pateikė tikslią ir išsamią informaciją. Tai atitinka ANK 22 straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinės nuobaudos tikslą. Eismo įvykis nebuvo tyčinis. Pareiškėjas bandė išgelbėti seną moterį, kuri staiga išėjo priešais jo automobilį, o kitam automobiliui tai greičiausiai buvo tik įlenkimas. Be to, jis niekada anksčiau nebuvo patrauktas administracinėn atsakomybėn. Nepriekaištinga reputacija pagal ANK  34  straipsnio 3 dalį pripažįstama kaip papildoma lengvinanti aplinkybė, dėl kurios gali būti sumažinta bausmė. Šiuo metu studijuoja „(duomenys neskelbtini)“ ir neturi pastovių pajamų. Bendra 1,100  Eur bauda reiškia didelius finansinius sunkumus.

Pagal ANK 675 straipsnį teismas gali atidėti arba leisti mokėjimą dalimis arba sumažinti baudą, atsižvelgdamas į finansinius suvaržymus ir lengvinančias aplinkybes.

III. Atsiliepimo argumentai

Institucija pateikė atsiliepimą į Pareiškėjo skundą, kuriame nurodoma, kad Nutarimas priimtas teisėtai ir pagrįstai. Pareigūnė išnagrinėjusi administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, nustatė visas aplinkybės, kurios buvo reikšmingos teisingam bylos išsprendimui, ištyrė visus byloje surinktus įrodymus ir atsižvelgusi į byloje esančių duomenų visumą, priėmė teisingą, pagrįstą ir teisėtą nutarimą.

Teismų praktikoje pažymima, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6  dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT- 54-489/2018), todėl teismo prašo spręsti savo nuožiūra.

IV. Teismo išvados

Md M. H. skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

ANK 417 straipsnio 7 dalyje nustatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius.

ANK 426 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinę atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

KET 9 punktas nustato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

KET 101 punktas nustato, jog prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.

KET 126 punktas nustato, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus <...>.

KET 222 punktas nustato, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.

Nagrinėjamu atveju, Pareiškėjas patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad 2025 m. liepos 12 d., 13.29 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo neatidus, važiuodamas pro stovintį automobilį „Opel“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nepaliko saugaus tarpo iš šono, kliudė jį ir apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasitraukė pažeisdamas kelių eismo taisyklių reikalavimus. Eismo įvykio metu padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pateiktame skunde savo kaltės neneigė, tačiau prašė sumažinti Nutarimu paskirtą baudą arba pakeisti ją įspėjimu, nes šiuo metu studijuoja ir neturi pastovių pajamų, o paskirta bauda reiškia didelius finansinius sunkumus.

Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą pažymėta, kad pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant, tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011, Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-9-746/2015, Nr. 2AT-88-697/2016, Nr. 2AT-38-895/2019).

Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atnaujintose administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-13-2013, Nr. 2AT-68-507/2015, Nr. 2AT-58-697/2017, Nr. 2AT-38-895/2019 ir kt.).

Kartotinai pažymėtina, kad ANK 426 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinę atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Įvykus eismo įvykiui, su juo susiję eismo dalyviai privalo laikytis Lietuvos Respublikoje saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir SEAKĮ) 30 straipsnyje nustatytų reikalavimų: 1)  nedelsdami (nedelsdamas) sustoti ir pažymėti eismo įvykio vietą KET nustatyta tvarka; 2)  pasilikti eismo įvykio vietoje ir apie įvykį pranešti policijai, išskyrus teisės aktuose nustatytus atvejus; 3) imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiesiems, iškviesti medicinos pagalbą ar prireikus nuvežti nukentėjusįjį į medicinos įstaigą, išskyrus atvejus, kai tai sukeltų pavojų nukentėjusiojo gyvybei ar sveikatai; 4) po eismo įvykio nevartoti alkoholinių gėrimų, vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, iki bus patikrintas neblaivumas (girtumas) ar apsvaigimas nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų arba bus atsisakyta tai atlikti. Be kita ko, pagal KET 222 punktą, kuris inkriminuotas Pareiškėjui Institucijos Nutarime, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.

ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytas nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia: asmuo suvokia, kad jis susijęs su eismo įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis.

Pagal nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nustatytas aplinkybes, o taip pat remiantis pačio Pareiškėjo byloje pateiktu 2025 m. rugsėjo 18 d. paaiškinimu matyti, kad eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas kito asmens turtas, t. y. stovintis automobilis „Opel“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kilo dėl Pareiškėjo kaltės, tačiau jis KET 222 punkto sąlygų nevykdė – nesusiekė su nukentėjusiuoju, kurio turtą apgadino, nepildė eismo įvykio deklaracijos, taip pat nesikreipė į policijos pareigūnus, tam, kad užfiksuoti eismo įvykio faktą, o sąmoningai pasitraukė iš įvykio vietos taip tyčia ignoruodamas eismo dalyviams keliamas pareigas ir siekdamas išvengti ar sušvelninti atsakomybę dėl eismo įvykio ar kitų aplinkybių.

Šiame kontekste pažymėtina, kad Pareiškėjas padarė vieną iš šiurkščiausių administracinių nusižengimų, todėl įstatymų leidėjas įtvirtino griežtą administracinę atsakomybę už ANK  426  straipsnio 2 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą. 

Pareiškėjui mažinti paskirtos nuobaudos nesudaro pagrindo ir tai, kad jis pripažino kaltę, nuoširdžiai gailėjosi, padėjo pareigūnams išaiškinti jo padarytą administracinį nusižengimą. Lietuvos teismų praktikoje administracinių nusižengimų bylose, ne kartą yra pabrėžta, kad aplinkybės, jog asmuo dėl administracinio nusižengimo nuoširdžiai gailisi, jam paskirtą baudą yra sumokėjęs, eismo įvykyje žmonės nenukentėjo, darbe charakterizuojamas teigiamai, nesuteikia jokio prioriteto administracinei atsakomybei švelninti. Pareiškėjas žinojo, kad už veiką, kurios padarymu pripažintas kaltu, yra skiriama administracinė nuobauda, todėl turėjo numatyti galimai kilsiančias pasekmes, tačiau jų nepaisė, o tai, kad gailisi, eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, nesudaro pagrindo keisti skundžiamo nutarimo.

Sumažinti Pareiškėjui paskirtą nuobaudą taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas taip pat nesudaro pagrindo ir aplinkybė, kad šiuo metu studijuoja ir neturi pastovių pajamų. 

Visu pirma pažymėtina, kad remiantis teismo informacinės sistemos „Liteko“ išrašų apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas, nustatyta, jog Pareiškėjas nors ir keičia darbo vietas, tačiau nuolatos dirba bei gauna atlyginimą už darbą. Antra, aplinkybė, kad pastarasis, nesilaikydamas teisės normų, pablogino savo finansinę padėtį, yra dėsningas jo netinkamo elgesio rezultatas.

Pažymėtina, jog individualizuojant administracinėn atsakomybėn traukiamam Pareiškėjui skirtiną nuobaudą neatsižvelgtina į jo asmenybę apibūdinančius deklaratyvius argumentus, įprastus daugumai asmenų, tai savaime nereiškia, kad jis turi išskirtinį pranašumą prieš kitus asmenis mažinant nuobaudą. Antra, pagal ANK 34 straipsnio 3 dalį administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybė, kurią, be kita ko, apibūdina, ar asmuo dirba, mokosi, teigiamai charakterizuojamas ir pan., yra tik viena iš aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti mažinant nuobaudos dydį. Be to, visoms ANK 34 straipsnio 3 dalyje nustatytoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė, todėl aptarta Pareiškėjo aplinkybė, kad mokosi ir patirs finansinių sunkumų nelaikytinos, sudarančia pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Svarbu įvertinti ir tai, kad remiantis Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už penkerius metus duomenimis, Pareiškėjas po šioje byloje nagrinėjamo administracinio nusižengimo, 2025 m. rugpjūčio 3 d. padarė dar vieną šiurkštų administracinį nusižengimą numatytą ANK 416 straipsnio 5 dalyje, nes vairuodamas transporto priemonę nustatytą 50 km/val. greitį viršijo 42 km/val. važiuodamas 92 km/val. greičiu (ROIK: (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjo padarytas administracinis nusižengimas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pastarasis nėra pavyzdingas vairuotojas.

Pažymėtina, kad asmuo, padaręs administracinį nusižengimą, bet kokiu atveju susiduria su neigiamomis pasekmėmis, kurios gali būti susijusios su jo asmeniniu gyvenimu. Tam tikri negatyvūs, nepalankūs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gyvenime kilę paskirtos administracinės nuobaudos padariniai yra ne tik neišvengiami, bet tuo pačiu ir būtini. Priešingu atveju administracinės nuobaudos būtų beprasmiškos, jos negalėtų įspėjamai veikti nei konkretaus administracinį nusižengimą padariusio asmens, nei kitų asmenų, t. y. neatitiktų savo prevencinio pobūdžio. Akcentuotina, kad skiriama nuobauda siekiama ne tik pakeisti kalto asmens elgesį teigiama linkme, bet ir apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių tokios veikos padarymo atvejų, užkirsti kelią toliau pažeidinėti KET. Siekis apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių KET pažeidimų bei pakeisti asmenį, nusveria jo patiriamus nepatogumus, juo labiau, kad šie nepatogumai atsirado dėl jo paties neteisėtų veiksmų.

Teismas daro išvadą, kad byloje nenustatyta visuma aplinkybių, rodančių, kad už ANK 426 straipsnio 2 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta nuobauda Pareiškėjui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas galėtų būti užtikrintas ir sumažinus pastarąją, todėl Pareiškėjo skundo prašymas sumažinti paskirtą baudą, šioje dalyje atmestinas.

Teismas pažymi, kad kalto asmens administracinės atsakomybės nustatymo klausimas yra individualus, o skunde nurodyti atskiri teismų procesiniai sprendimai nesudaro pagrindo taikyti jam ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų ir švelninti jam administracinės atsakomybės.

Dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo

ANK 675 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad atsižvelgdami į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.), teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), priimdami nutarimą administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdami į paskirtos baudos dydį. Asmens prašymas išdėstyti baudos mokėjimą, paduodamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiai institucijai (pareigūnui) arba teismui ne teismo posėdžio metu, privalo būti rašytinis. Šis prašymas teismui ne teismo posėdžio metu paduodamas per instituciją, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.

Teismas, įvertinęs Pareiškėjui Nutarimu paskirtos baudos dydį, taip pat jo nurodytą aplinkybę, jog jis šiuo metu studijuoja „(duomenys neskelbtini)“, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas išdėstyti Pareiškėjui paskirtos 1100,00 Eur baudos mokėjimą dalimis 5  mėnesių terminui, mokant kas mėnesį po 220,00 Eur įmoką, pradedant mokėti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 646 straipsnio 2 dalimi,

n u t a r i a :

M. M. H. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. spalio 28 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr.  (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) ir išdėstyti M. M. H. paskirtos 1  100  (vieno tūkstančio šimto) Eur baudos mokėjimą dalimis 5 (penkių) mėnesių terminui, mokant kas mėnesį po 220 (du šimtus dvidešimt) Eur įmoką, pradedant mokėti nuo šios teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Kitą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. spalio 28 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr.  (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) dalį palikti nepakeistą.

Išaiškinti M. M. H.,

kad bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke AB „Luminor Bank“, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke AB „Luminor Bank“, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią A/S Lietuvos filiale „D. B.“ ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – šios administracinės bylos pagal pareiškėjo skundą dėl Institucijos nutarimo numerį – II-1632-865/2025.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Nutartis per 20 dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                    Irma Randakevičienė