Civilinė byla
Nr. 2-1692/2010
Procesinio
sprendimo kategorija 126.5.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I
S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. lapkričio 11
d.
Vilnius
Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų Algirdo Gailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Donato Šerno
ir Viginto Višinskio, posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka
išnagrinėjo pareiškėjo „Nordea Bank Finland Plc (AB)“ atskirąjį
skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 10 d. nutarties, kuria
buvo atmestas prašymas dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Kauno
projektas“ 2010 03 23 pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo
negaliojančiais civilinėje byloje Nr. B2-260-343/2010, ir
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Nordea Bank Finland
plc (AB) skundu prašė pripažinti negaliojančiais BUAB „Kauno projektas“ 2010 03
23 pakartotino kreditorių susirinkimo nutarimus 3, 5, 8 darbotvarkės
klausimais. Skunde Nordea Bank Finland Plc (AB) nurodo, kad 2010 03 23
kreditorių susirinkimas nutarė patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą 106
277,02 Lt nuo 2008 12 01 iki 2009 06 05 (pirmojo kreditorių susirinkimo) ir nuo
2009 06 05 iki įmonės išregistravimo iš juridinių asmenų registro – 7000 Lt
plius PVM per mėnesį administratoriaus atlyginimą, 350 Lt plius PVM už valandą
advokato teisinėms išlaidoms; archyvavimo ir turto vertinimo paslaugos – pagal
atitinkamus konkursus laimėjusių asmenų sąmatas ir sąskaitas.
Pareiškėjas nurodė, kad už tokį pasiūlymą balsavę kreditoriai nenurodė
motyvų, pagrindžiančių tokių didelių išlaidų būtinybę. Administratoriaus darbo
apimtis nėra itin didelė. Todėl 2009 09 25 kreditorių susirinkime patvirtinta
administravimo išlaidų sąmata 20 000 Lt plius PVM visam bankroto procedūrų
taikymo laikotarpiui yra pakankama ir protinga. Administratorius neįrodė, kad
patvirtinta sąmata nėra pakankama. Be to, bankroto procesas gali nepagrįstai
ilgai užsitęsti, todėl atlyginimas administratoriui sudarytų labai didelę
administravimo išlaidų sąmatą. Įmonė turi vieną sklypą, kurio vertė yra 150 000
Lt, o administratoriaus atlyginimas atsižvelgus į tai, kad bankroto procesas
užtruks dar metus, sudarytų 292 567 Lt, arba dvigubai daugiau negu įmonės
turtas. Administravimo išlaidų sąmatos pakeitimą inicijavo kreditorius, kurio
kreditorinis reikalavimas patvirtintas tik 2010 02 08, todėl jis nėra pilnai
susipažinęs su bankroto byla bei administratoriaus darbo apimtimis.
Susirinkime taip pat buvo priimtas nutarimas parduoti iš varžytynių
pareiškėjai įkeistą žemės sklypą. Vertintojas nustatė sklypo rinkos kainą 150
000 Lt, o masinio vertinimo metu 2010 01 01 sklypo vertė buvo nustatyta 454 000
Lt . Pareiškėja siūlė nustatyti pradinę pardavimo kainą 750 000 Lt, tačiau
kreditoriai susirinkime nutarė pradinę kainą nustatyti 3 760 000 Lt.
Nesumažinus kainos iki protingo lygio, turto pardavimas, o tuo pačiu ir
bankroto procesas užsitęstų.
Prieš iškeliant bankroto bylą du įmonei priklausantys motovisureigiai
buvo parduoti tretiesiems asmenims. Nors vyksta ikiteisminis tyrimas, o
paminėti motovisureigiai yra pas trečiuosius asmenis, neatsižvelgus į tai, 2010
03 23 kreditorių susirinkimas juos dar kartą nutarė parduoti už 27 000 Lt.
II. Pirmosios instancijos
teismo sprendimo esmė
Kauno apygardos teismas 2010 06 10 nutartimi pareiškėjo skundo
netenkino. Teismas pažymėjo, kad skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimų
buvo paduotas praleidus Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 24 straipsnio 5
dalyje nustatytą 14 dienų terminą. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja
nežinojo apie 2003 03 23 pakartotinį kreditorių susirinkimą (pirmasis 2010 03
08 neįvyko ir buvo nutarta pakartotinį kreditorių susirinkimą sušaukti 2010 03
23, patvirtinta kreditorių susirinkimo darbotvarkė, analogiška darbotvarkei,
numatytai 2010 03 08 susirinkimui). Pareiškėja apie skundžiamus nutarimus
turėjo pareigą sužinoti jų priėmimo dieną, nes žinojo, kada jie yra priimami. Tuo
tarpu skundas dėl 2010 03 23 nutarimo paduotas tik 2010 04 21. Kaip paduotas
praleidus įstatymo nustatytą 14 dienų terminą skundui dėl kreditorių
susirinkimo nutarimų paduoti, skundas atmestinas.
Teismas taip pat nenustatė procedūrinių kreditorių pakartotinio
susirinkimo priėmimo pažeidimų. Pareiškėjas nedalyvavo nei pirmame
(neįvykusiame), nei pakartotiniame kreditorių susirinkime, tačiau balsavo
raštu. Teismas pažymėjo, kad, įmonei iškėlus bankroto bylą, įmonę valdo
kreditoriai, priimdami nutarimus kreditorių susirinkimuose. Jeigu priimami
nutarimai darbotvarkėje numatytais klausimais pareiškėjui buvo svarbūs, jos
atstovas galėjo dalyvauti kreditorių susirinkime ir ginti savo poziciją
įtikinėjant kitus kreditorius dėl balsavimo. Kreditoriai turi teisę spręsti, už
kiek parduoti turtą. Tą jie ir padarė kreditorių nutarimu. Kreditoriai balsų
dauguma nusprendė ir tai, jog administravimo išlaidas būtina padidinti. Kadangi
administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimas yra kreditorių susirinkimo
diskrecijos teisė, nėra pagrindo, nesant įrodymų, kad patvirtinta per didelė
sąmata, nutarimą naikinti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį
argumentai
Pareiškėjas Nordea Bank Finland
Plc (AB) pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Kauno apygardos teismo 2010 06
10 nutartį panaikinti ir pareiškėjo skundą patenkinti. Nurodo šiuos
pagrindinius argumentus:
1. Apygardos
teismas nepagrįstai skundą pripažino paduotu praleidus įstatymo nustatytą
terminą. Pareiškėjas skundžiamo kreditorių nutarimo protokolą gavo 2010 04 06,
o skundą dėl kreditorių nutarimo padavė balandžio 20 d. Kreditorių susirinkimas
yra nustatęs informacijos teikimo tvarką, pagal kurią administratorius
susirinkime dalyvavusiems asmenims susirinkimo protokolus be atskiro prašymo
teikia per 10 dienų nuo susirinkimo dienos. Pareiškėjas protokolą gavo suėjus
šiam terminui ir neturėjo teisinio pagrindo reikalauti pateikti protokolą
anksčiau.
Be to, ĮBĮ
24 straipsnio 5 dalyje nustatytas terminas yra ieškinio senaties terminas
(Lietuvos apeliacinio teismo 2010 05 27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.
2-825/2010), todėl, nesant prašymo taikyti ieškinio senatį, teismas neturėjo
jos taikyti (CK 1. 126 str. 2 d.).
2.
Apygardos teismas neįsigilino į pareiškėjo argumentus, nors teismų praktikoje,
sprendžiant klausimus dėl bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo
neteisėtumo, žymiai svarbesniais pažeidimais yra pripažįstami ne procedūriniai,
o su sprendimų turiniu susiję pažeidimai. Pareiškėjo atstovo dalyvavimas
kreditorių susirinkime (pareiškėjas balsavo raštu) nebūtų buvęs lemiamas,
kadangi 2010 03 23 kreditorių susirinkime raštu balsavo kreditoriai turintys
64,37 procentų balsų, taigi, dauguma.
3. Nors
teisę nustatyti bankrutuojančios įmonės turto pardavimo kainą turi kreditorių
susirinkimas (ĮBĮ 23 str. 5 p.), nepagrįstai didelės kainos nustatymas
užvilkina bankroto procesą ir neatitinka bankroto proceso tikslų, tarp kurių ir
kuo operatyvesnis bankroto procedūrų užbaigimas. Bankroto proceso vilkinimas
kreditoriams nenaudingas.
4. Nors
pareiškėjas pateikė detalius apskaičiavimus, įrodančius, kad administravimo
išlaidos (neįskaitant advokato ir kitų papildomų paslaugų kaštų) po vienerių
metų sudarytų 292 567 Lt, arba dvigubai viršytų atsakovo turto vertę, teismas
dėl to nepasisakė. Sąmatos patvirtinimo klausimai kreditorių susirinkime iš
viso nebuvo svarstomi ir analizuojami. Pats bankroto administratorius nėra
kreditoriams pateikęs informacijos, pagrindžiančios vieno iš kreditoriaus
pateiktos sąmatos pagrįstumo, todėl ir kreditoriai neturėjo objektyvių duomenų,
kuriais remdamiesi būtų galėję įvertinti administravimo išlaidų padidėjimą.
5. Kreditorių
nutarimas dalyje dėl administravimo išlaidų patvirtinimo priimtas pažeidžiant
ir procedūrines taisykles. Darbotvarkės klausimas „Dėl administravimo išlaidų
sąmatos tvirtinimo ir pakeitimo“ pareiškėjui buvo pateiktas tik 2010 03 02,
t.y. likus 5 dienoms iki kreditorių susirinkimo, o ne 10 dienų.
6. Motovisureigių
pardavimas gali būti pradėtas tik nelikus teisinių ginčų dėl jų nuosavybės.
Skubotas jų pardavimas už simbolinę kainą potencialiai gali sąlygoti sandorio
negaliojimą ir papildomą bankroto proceso užvilkinimą iki šio klausimo
išsprendimo.
Gauti du
atsiliepimai į atskirąjį skundą.
Atsakovas
BUAB „Kauno projektas“ atsiliepimu prašo atskirojo skundo netenkinti ir nurodo,
kad apygardos teismas pagrįstai konstatavo skundą esant paduotu praleidus nustatytą
terminą. Pareiškėjo prieštaravimas dėl parduodamo turto kainos nustatymo neturi
nei objektyvių nei subjektyvių argumentų, pagrindžiančių kreditoriaus nuomonę.
Turto, dėl kurio kainos prieštarauja pareiškėjas (automobilių) saugojimas yra
nuostolingas ir didinantis bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidas.
Prie
bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidų galima priskirti ne tik ĮBĮ 36
str. 3 d. nurodytas išlaidas, bet ir kitas, kurios skirtos užtikrinti sklandų
bankroto procesą. Nagrinėjamu atveju, prie administravimo išlaidų buvo siūloma
priskirti išlaidas, skirtas advokato, atstovaujančio įmonę teismuose,
paslaugoms apmokėti. 2010 03 23 kreditorių susirinkimo metu, kaip matyti iš
susirinkimo protokolo, nebuvo išdėstyta abejonių, teisinių ir faktinių
argumentų, prieštaraujančių minėtoms administravimo išlaidoms. Pareiškėjo, kaip
didžiojo kreditoriaus, turinčio reikiamą kiekį balsų sprendimui priimti (41,92
proc.) nekonkretus ir nemotyvuotas prieštaravimas administratoriaus siūlymui
vertintinas kaip piktnaudžiavimas teisėmis.
Valstybinio
socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius atsiliepime į atskirąjį skundą
nurodo, kad jį palaiko ir prašo tenkinti. Nurodo, kad administravimo išlaidų
sąmatos padidinimas 2010 03 23 kreditorių susirinkime buvo netikslingas ir
nemotyvuotas. Patvirtinus administravimo išlaidų sąmatą per kelis mėnesius
bankroto bylos aplinkybės nepasikeitė, neatsirado papildomo turto, papildomų
teismuose nagrinėjamų bylų, todėl nebuvo būtinybės ženkliai padidinti
administratoriaus atlyginimo. Atsiliepime palaikomi ir pareiškėjo motyvai dėl
per didelės nustatytos parduodamo turto kainos ir dėl negalimumo šiame bankroto
proceso etape parduoti motovisureigius, dėl kurių nuosavybės tebevyksta ginčas.
IV. Apeliacinio teismo argumentai
Atskirasis skundas netenkintinas.
Apeliantas
ginčija tris 2010 03 23 pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimus,
nurodydamas tiek procedūrinį pažeidimą, tiek materialinio pobūdžio argumentus
dėl ginčijamų nutarimų teisėtumo.
Dėl
procedūrinio pobūdžio pažeidimų.
Pareiškėjas
atskirajame skunde nurodo, kad darbotvarkės klausimas „Dėl administravimo
išlaidų sąmatos tvirtinimo ir pakeitimo“ pareiškėjui buvo pateiktas tik 2010 03
02, t.y. likus 5 dienoms iki kreditorių susirinkimo, o ne 10 dienų. Tačiau
kartu pareiškėjas nenurodo pakankamų argumentų ir nepateikia įrodymų (CPK 178
str.), kad šis procedūrinis pažeidimas būtų galėjęs įtakoti kreditorių
susirinkimo priimtą ir atskiruoju skundu ginčijamą nutarimą patvirtinti
administravimo išlaidų sąmatą. Juo labiau, kad šis klausimas buvo įtrauktas ir
į 2010-03-08 neįvykusio trečiojo kreditorių susirinkimo darbotvarkę, taigi,
apeliantui apie jį buvo žinoma. Kolegija pažymi, kad pagal formuojamą teismų
praktiką, net ir nustačius kreditorių susirinkimo šaukimo ar sprendimų juose
priėmimo tvarkos pažeidimus, būtina įvertinti, ar tie pažeidimai lėmė neteisėto
sprendimo priėmimą. Byloje nėra duomenų, kad aplinkybė, jog pareiškėjui
darbotvarkės klausimas „Dėl administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo ir
pakeitimo“ buvo pateiktas likus 5 dienoms iki kreditorių susirinkimo, galėjo
įtakoti kreditorių susirinkime apelianto išreikštą poziciją dėl šio klausimo,
ar įtakoti kreditorių priimto sprendimo turinį. Pakartotinio kreditorių
susirinkimo nutarimų priėmimo pažeidimų, galėjusių nulemti priimtų sprendimų
turinį, byloje nenustatyta. Jų nenustatė ir pirmosios instancijos teismas.
Kolegija
nepasisako dėl argumentų, susijusių su ieškinio senaties taikymu, kadangi
skundą pirmosios instancijos teismas atmetė kitų motyvų pagrindu ir ieškinio
senaties taikymo klausimas šios bylos teisingam išsprendimui neturi reikšmės
(CK 1. 126 str. 2 d.).
Dėl
materialinio pobūdžio pažeidimų.
Kaip
teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, įmonei iškėlus bankroto bylą,
Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nustatyta tvarka įmonę valdo
kreditoriai, priimdami nutarimus kreditorių susirinkimuose. ĮBĮ 21 straipsnio 2
dalies 1 punkte įtvirtinta kreditorių, kurių reikalavimus patvirtino teismas,
teisė dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo reikalavimus. Trečiame
punkte numatyta šių kreditorių teisė kreiptis į teismą dėl kreditorių
susirinkimo priimtų nutarimų. Teismo vaidmuo, nagrinėjant kreditorių skundus
dėl kreditorių nutarimų teisėtumo, yra orientuotas į ĮBĮ ir kituose teisės
aktuose reglamentuoto įmonės bankroto proceso teisėtumo įvertinimą.
Nagrinėdamas ginčus dėl kreditorių susirinkimų nutarimų, teismas, visų pirma,
turi įvertinti, ar priimti kreditorių nutarimai neprieštarauja teisės aktams,
ar jie buvo priimti nustatyta tvarka, o jeigu ši tvarka buvo pažeista, ar
pažeidimai buvo tokio pobūdžio, kad galėtų lemti atskirų kreditorių susirinkimų
nutarimų kaip kreditorių sprendimų bankroto proceso eigoje neteisėtumą. Šiame
bankroto proceso etape teismas neprivalo detaliai išanalizuoti ir pasisakyti
dėl atskirų kreditorių abejonių dėl konkrečių kreditorių susirinkimų nutarimų ekonominio
pagrįstumo, naudingumo bankrutuojančios įmonės kreditoriams. Esminis vaidmuo,
priimant sprendimus dėl bankrutuojančios įmonės turto, taip pat ir pagrindinis
vaidmuo siekiant bankrutuojančios įmonės turtą realizuoti taip, kad kuo daugiau
lėšų liktų atsiskaitymui su bankrutavusio rinkos subjekto kreditoriais, tenka
patiems kreditoriams. Būtent jie turi realiausias galimybes įvertinti, kokia
parduodamo turto kaina ar įmonės administravimo sąmata labiausiai atitinka jų
interesus.
Teismas, pagal kompetenciją vertindamas,
ar kreditorių priimami sprendimai yra pagrįsti, teisingi ir motyvuoti, ar jie
nepažeidžia visų kreditorių teisių ir teisėtų interesų, privalo šią savo
funkciją vykdyti tokiu būdu, kad nepaneigtų minėtų bankrutuojančios įmonės
kreditorių teisių ir kompetencijos priimant sprendimus dėl bankrutuojančios
įmonės turto. Galiojantys teisės aktai nenustato kriterijų, kuriais teismas
turėtų įvertinti ginčijamų kreditorių susirinkimų turinį, todėl jis vertintinas
atsižvelgiant į konkrečios bylos faktines aplinkybes.
Iš byloje esančio
2010-03-23 įvykusio pakartotinio kreditorių susirinkimo protokolo matyti, kad
apelianto raštu išdėstyti argumentai kreditoriams susirinkime buvo pristatyti,
buvo sudarytos sąlygos dėl jų pasisakyti ir kreditoriai išreiškė nuomonę
balsuodami.
Nors teisę nustatyti bankrutuojančios įmonės turto pardavimo kainą turi
kreditorių susirinkimas (ĮBĮ 23 str. 5 p.), šioje byloje pareiškėjas teigia,
kad nepagrįstai didelės parduodamo turto kainos nustatymas potencialiai
užvilkins bankroto procesą ir neatitinka bankroto proceso tikslų, tarp kurių ir
kuo operatyvesnis bankroto procedūrų užbaigimas. Šis argumentas vertintinas ir
kitų kreditorių interesų, o būtent, intereso bankrutuojančio subjekto turtą
parduoti už kuo didesnę kainą, tikslo kontekste. Be to, į bylą nėra pateikta
įrodymų (CPK 178 str.) kuriais teismas galėtų remtis, spręsdamas, ar nustatyta
parduodamo turto kaina tikrai yra tiek didelė, kad vienam iš kreditorių
interesų – bankroto proceso operatyvumui šioje byloje reikėtų suteikti
prioritetą prieš kitą kreditoriams susirinkime balsuojant išreikštą interesą –
bankrutuojančio subjekto turtą realizuoti už kuo didesnę kainą. Pastebėtina,
kad iš 2010-03-23 pakartotinio kreditorių susirinkimo protokolo matyti, jog
apelianto pasiūlymas dėl parduodamo turto kainos buvo svarstomas ir kreditoriai
dėl jo nuomonę išreiškė. Atitinkamai byloje nepakanka įrodymų, kad teismas
galėtų daryti išvadą, jog motovisureigius kreditorių susirinkimas nusprendė
parduoti skubotai ir už tiek simbolinę kainą, kad siekiant bankroto proceso
operatyvumo buvo paneigti pareiškėjo interesai ir visų kreditorių tikslas
administruoti bankrutuojančią įmonę taip, kad kuo daugiau lėšų liktų
atsiskaitymui su kreditoriais.
Kadangi apelianto raštu išdėstyti pasiūlymai 2010-03-23 kreditorių
susirinkime buvo svarstomi, dėl jų kreditoriai turėjo galimybę išreikšti nuomonę
ir tą padarė balsuodami, kolegija sprendžia, kad apelianto teisės ir interesai skundžiamais
kreditorių susirinkimo priimtais sprendimais nebuvo pažeisti. Todėl naikinti
teisėtai priimtų pakartotinio kreditorių 2010-03-23 susirinkimo nutarimų nėra
pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaujantis tuo, kas išdėstyta ir Lietuvos
Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a:
Palikti
nepakeistą Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 10 d. nutartį.
Teisėjai Algirdas Gailiūnas
Donatas Šernas
Vigintas Višinskis