Bylos Nr. 2A-478-803/2017
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18992-2016-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.7.4.; 3.3.1.20.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. vasario 22 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės, Virginijaus Kairevičiaus ir Rūtos Petkuvienės (kolegijos pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės METALON apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje, pradėtoje pagal ieškovo uždarosios akcinės bedrovės METALON ieškinį dėl piniginių išmokų išieškojimo atsakovui A. V..
Teisėjų kolegija,
n u s t a t ė
- Ginčo esmė
1. Apeliacinėje byloje kyla klausimas dėl visiško atsiskaitymo su atleistu iš darbo darbuotoju, kai pagal darbo sąlygas buvo sutarta dėl priedo už darbą lauko sąlygomis, mokestis už automobilio nuomą ir kompensacija (skola) už pirkimą einamąjį mėnesį pagal sąskaitas.
2. Ieškovas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) METALON kreipėsi į teismą ir prašo panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2016-04-27 sprendimą Nr. DGKS-2024 darbo byloje Nr. APS-36-5499, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
3. Ieškovas nurodė, jog šalių darbo santykiai baigėsi nuo 2016-03-14, kai atsakovas pateikė prašymą nutraukti darbo sutartį. Ieškovas nesutinka su Darbo ginčų komisijos išvada, jog jis nėra sumokėjęs atsakovui darbo užmokesčio už 2015 m. lapkričio – 2016 m. kovo mėn., kompensacijos už kasmetines bei nepanaudotas atostogas, ligos pašalpos, iš viso – 976,30 Eur. Ieškovas įrodinėja, kad atsakovui nepriklausė automobilio nuomos mokesčio mokestis, kadangi automobilio nuomos sutartis buvo nutraukta dar 2015-05-15 pagal 2015-05-15 susitarimą dėl 2013-12-02 automobilio nuomos sutarties nutraukimo. Taip pat atsakovui nepriklauso priedai už darbą lauko sąlygomis spalio mėnesį, nes atsakovas 2015 m. spalio mėn. darbų lauko sąlygomis neatliko. Ieškovo teigimu, jis atsakovui yra permokėjęs 38,20 Eur, nes atsakovas nėra pateikęs sąskaitų – faktūrų, kai vykdė pirkimą grynaisiais pinigais.
4. Ieškovas paaiškino, kad atsakovas ieškovo įmonėje ėjo komercijos direktoriaus pareigas. Jis buvo atsakingas už komercinę ūkinę veiklą, kuravo sutarčių sudarymą bei jų vykdymą, įskaitant ir atsiskaitymus su klientais ir tiekėjais, atsakovui nuo 2013-08-01 buvo suteikta teisė internetinėje bankininkystėje rengti pavedimus. Tuo pačiu atsakovas kuravo ir savo darbo užmokesčio pavedimus. Atsakovas pakeisdavo mokėjimo ruošinius, kuriuos patvirtindavo ieškovo direktorius. Atsakovas už ieškovo išlaidas atsiskaitydavo savo grynaisiais pinigais, kurie atsakovui buvo kompensuojami. Iš susiklosčiusios atsiskaitymų su atsakovu praktikos, atsakovas, koreguodamas mokėjimo ruošinį, nurodydavo jam priklausančio darbo užmokesčio dydį (sumą) bei kompensacinę sumą už pirkimą grynaisiais pinigais. Ieškovas pažymi, kad atsakovas ne visada ieškovo buhalterijai įteikdavo įrodančius dokumentus (sąskaitas - faktūras) už pervestas kompensacines sumas už pirkimą grynaisiais pinigais. Sekantį mėnesį, skaičiuojant atsakovui priklausančio darbo užmokesčio dydį, buvo įtraukiama (sudengiama) permoka, kuri praeitą mėnesį buvo išmokėta atsakovui kaip kompensacija už pirkimą grynaisiais pinigais, nepagrista jokiais atsakovo pirkimų grynaisiais pinigais pagrindžiančiais įrodymais (b.l.1-3).
5. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad Darbo ginčų komisijos sprendimas yra teisėtas, nes jam prie atlyginimo būdavo priskaičiuojamas priedas už darbą lauko sąlygomis, mokestis už automobilio nuomą ir kompensacija (skola) už pirkimą einamąjį mėnesį pagal sąskaitas. Visas išmokas, išskyrus pirkimą pagal sąskaitas, už praeitą mėnesį paskaičiuodavo buhalterė. Priskaičiuotą sumą sužinodavo telefonu arba žodžiu iš buhalterės. Atsakovo teigimu, paskutinis atsakovo pinigų pervedimas į sąskaitą buvo atliktas 2015-11-25, po to jokių mokėjimų negavo. Atsakovas pažymėjo, kad automobilio nuomos sutartis turėjo papildymą, pagal kurį mokėjimas už nuomą buvo didesnis, negu nurodyta sutartyje MET 2013/12/02. 2015-15-05 nutraukus šią sutartį, buvo sudaryta panaudos sutartis, pagal kurią buvo kompensuojama už automobilio remontą, kurą ir kitas išlaidas pagal pateiktas sąskaitas.
6. Pasisakydamas dėl mokėjimų tvarkos bendrovėje, atsakovas paaiškino, jog visu darbo ieškovo bendrovėje laikotarpiu turėjo galimybę Swedbank hanzanete ruošti mokėjimo pavedimus, formuoti sąskaitos išrašus. Mokėjimų pavedimus tvirtinti teisę turėjo M. L., kuriam suteikė įgaliojimus direktorius T. P., ėjęs ieškovo direktoriaus pareigas nuo 2015-01-12 iki 2016-02-15. Pasak atsakovo, jo atlyginimo kuravimas pasireiškė informacijos gavimu žodžiu ar telefonu iš buhalterės dėl priskaičiuoto užmokesčio ir priedų. Prie iš buhalterės gautos sumos pridėdavo sumą už pirkimus pagal sąskaitas. Pagal šią sumą paruošdavo mokėjimo pavedimą ir nusiųsdavo prašymą telefonu trumpąja žinute M. L. mokėjimo patvirtinimui. Šioje žinutėje nurodydavo priskaičiuotų išmokų ir kompensacijų už pirkimą sumas atskirai. Kartais kompensacinės sumos buvo sumokamos ne su atlyginimu (atskirai). Visada pateikdavo pirkimus įrodančius dokumentus. Mokėjimus už pirkimus atlikdavo asmenine Swedbank kredito kortele. Mokėjimų sąskaitas pateikdavo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po jų gavimo, visada iki prašymo mokėjimo tvirtinimui pateikimą (b.l.45-47).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 29 d. priimdamas sprendimą nusprendė ieškovo ieškinį atmesti.
8. Įvertinęs bylos faktines aplinkybes teismas konstatavo, jog Darbo ginčų komisijos sprendimas yra pagrįstas, nes byloje nėra įrodymų, kad darbo užmokestis atsakovui buvo permokėtas. Mokėti darbo užmokestį avansu susitarimo nebuvo. Atsakovo darbo užmokesčio mokėjimo pavedimuose pervedamų sumų paskirtis „darbo užmokestis, premijos, kompensacijos, skola darbuotojui“ paneigia ieškovo teiginius dėl permokos ir įrodo priešingai, kad be priklausančio išmokėti už atidirbtą mėnesį darbo užmokesčio atsakovui buvo grąžinama skola.
9. Teismas nurodė, jog pagal darbo sutarties sąlygas, darbo užmokestis atsakovui buvo mokamas už praeitą mėnesį iki sekančio mėnesio 25 dienos, todėl laikytina, kad ši suma, įskaitant kitus mokėjimus, susijusius su darbo santykiais, yra atsakovui išmokėtas darbo užmokestis už 2016 m. spalio mėnesį. Duomenų apie atsakovui priskaičiuoto darbo užmokesčio išmokėjimą pagal šalių sulygtas darbo apmokėjimo sąlygas už 2015 m. lapkričio mėn. – 2016 m. kovo mėn. ieškovas nei darbo ginčų komisijai, nei teismui nepateikė. Todėl vertintina, kad 788,2 Eur, kaip darbo užmokestis už minėtą laikotarpį, pagal ieškovo parengtas pažymas, atsakovui išmokėtas nebuvo.
10. Spręsdamas dėl ieškovo įrodinėjamo visiško atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju, teismas nustatė, jog kartu su darbo užmokesčiu atsakovui buvo mokamos kompensacinės sumos už pirkimus grynaisiais pinigais. Ieškovas ieškinyje patvirtino, kad atsakovas vykdė pirkimus įmonės vardu, atsiskaitydamas savo grynaisiais pinigais, kurie jam buvo kompensuojami. Tačiau ieškovas teigdamas, jog atsakovas nepateikė mokėjimus patvirtinančių dokumentų, nenurodė, už kurį mėnesį atsakovui nepriklauso kompensacinės sumos už pirkimus. Be to, nustatyta, kad atsakovo parengtus bei koreguotus mokėjimo ruošinius tvirtindavo ieškovo direktorius nuo pat 2013 metų. Taip pat teismas iš atsakovo teisme duotų paaiškinimų nustatė, kad atsakovas pirkimus ieškovo įmonės reikmėms vykdė ir 2015 m. lapkričio – gruodžio mėnesiais, tačiau ieškovas nepateikė įrodymų apie jų kompensavimą. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad ieškovo teiginiai dėl pirkinių išlaidų kompensavimo yra deklaratyvaus pobūdžio.
11.Taip pat teismas nurodė, kad buhalterinėje pažymoje „Algos skolos“ nurodytos nesumokėtos atsakovui sumos už 2016 m. sausio – kovo mėnesius sutampa su ieškovo pateiktose pažymose apie ieškovui priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį nurodytomis sumomis, t.y. už 2016 m. sausio mėnesį atsakovui buvo priskaičiuota išmokėjimui 2,46 Eur, už 2016 m. vasario mėnesį – 17,61 Eur, už 2016 m. kovo mėnesį – 111,13 Eur (atskaičius mokesčius), o tai paneigia ieškovo teiginius apie visą išmokėtą darbo užmokestį. Konstatavo, jog pažymoje nurodytos 438,30 Eur ir 406,80 Eur sumos yra darbo užmokestis, įskaitant kompensacines sumas už pirkimą grynaisiais pinigais, kurios nefigūruoja pažymose apie atsakovui priskaičiuotą darbo užmokestį. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad nors pažyma „Algos skolos“ nėra patvirtinta atsakingo asmens parašu, tačiau Darbo ginčų komisija pagrįstai šiuo dokumentu vadovavosi, nutarusi išieškoti 438,30 Eur darbo užmokesčio ir kitų išmokų, susijusių su darbo santykiais už 2015 m. lapkričio mėn., 406,80 Eur darbo užmokesčio ir kitų išmokų, susijusių su darbo santykiais už 2015 m. gruodžio mėn., 2,46 Eur darbo užmokesčio už 2016 m. sausio mėn., 17,61 Eur darbo užmokesčio ir ligos pašalpos iš darbdavio lėšų už 2016 m. vasario mėn., bei 111,13 Eur darbo užmokesčio už 2016 m. kovo mėn. bei kompensacijos už nepanaudotas atostogas, iš viso 976,30 Eur. Pasisakydamas dėl priedo už darbą lauko sąlygomis, teismas atkreipė dėmesį, jog ieškovo nurodyti argumentai nepatenka į ginčo objektą, todėl jų nevertino, kaip ir aplinkybė dėl automobilio nuomos, nes tai nepaneigia pažymos „Algos skolos“, kaip tinkamo ir leistino įrodymo, turinio. Taip pat teismas sprendė, jog atsakovui priteista 357,86 Eur kompensacija už uždelstą atsiskaityti laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo yra teisinga ( b.l. 82-86).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą ir jo ieškinį tenkinti visiškai. Tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas manys, kad byla negali būti išnagrinėta iš esmės, perduoti ją iš naujo nagrinėti pirmosios distancijos teismui.
13. Nurodė, kad ieškovas pateikė banko išrašą, patvirtinantį 5721,92 eurų sumos išmokėjimą atsakovui. Per laikotarpį nuo 2015 m. sausio mėnesio iki 2016 metų kovo mėnesio atsakovui pervesta didesnė suma nei priskaičiuota, t.y. 2015 m. lapkričio 1 dieną atsakovo skola ieškovui buvo 826,40 eurų, o įskaičius permoką skola ieškovui apskaityta kaip 38,20 eurų. Ginčo dėl buhalterinėje pažymoje „Algos skolos“ sumos nėra. Tačiau atsakovui nepristačius atsiskaitymų grynaisiais pinigais patvirtinančių sąskaitų – faktūrų, buvo konstatuotas atsakovo skolos buvimo faktas.
14. Taip pat apeliantas nurodo, jog teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovo nurodyti argumentai dėl priedo už darbą lauko sąlygomis nepatenka į ginčo objektą, kaip ir aplinkybė dėl automobilio nuomos. Ieškovas ginčijo Darbo ginčų komisijos sprendimą, kuriuo konstatuotas neatsikaitymas su atsakovu. Tai reiškia, kad klausimas dėl skolos priteisimo nebuvo išnagrinėtas iš esmės.
15. Apeliantas atkreipė dėmesį, kad Darbo ginčų komisija vertindama mokėjimus per laikotarpį nuo 2015 m. sausio mėnesio iki 2016 metų kovo mėnesio nurodė, jog tikėtinai yra įtrauktos „kompensacijos“. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad 438,30 Eur ir 406,80 Eur sumos yra darbo užmokestis, įskaitant kompensacines sumas už pirkimą grynaisiais pinigais, tačiau neįvertindamas aplinkybės, jog atsakovas nepateikė įrodymų apie atsikaitymą grynaisiais pinigais už 2015 m. lapkričio mėnesį, išskyrus dėl 350,78 Eur. Taip pat atsakovas nepateikė nė vienos sąskaitos už 2015 m. gruodžio mėnesį (b.l. 91-95).
16. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašė jį atmesti. Nurodė, kad apeliaciniame skunde dauguma nurodytų permokų sutampa su priedų už darbą lauko sąlygomis sumomis. Ieškovo buhalterinę apskaitą vedė UAB „Finita“. Jei būtų atlyginimo permoka, ji būtų fiksuota sekantį mėnesį (b.l.100-102).
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17.Byloje nustatyta, kad atsakovas A. V. nuo 2013-04-19 dirbo komercijos direktoriaus pareigose. Darbo sutartimi šalys sulygo dėl 1930 Lt mėnesinio darbo užmokesčio. Darbo sutarties pakeitimais nuo 2013-12-02 ieškovui buvo nustatytas 1200 Lt, nuo 2015-06-01 – 407,47 Eur mėnesinis darbo užmokestis, dirbant 8 valandas per savaitę, o nuo 2015-01-01 nustatytas 1 valandos darbo laikas per savaitę, mokant 2,70 Eur už valandą. Darbo sutartis su atsakovu A. V. nutraukta nuo 2016-03-14 pagal DK 127 straipsnio 1 dalį (b.l. 9-11).
18.Kaip galima spręsti iš ieškovo apeliacinio skundo argumentų, jis įrodinėja, kad atsakovui nepriklausė nuomos mokestis už automobilį ir priedas už darbą lauko sąlygomis, todėl įvertinus pervestą atsakovui pinigų sumą už pirkimą grynaisiais pinigais, nesant pirkimų pagrindimo, atsakovas likos skolingas bendrovei, todėl jam negalėjo būti priteista 976,030 eurų suma (b.l.192). Tuo tarpu iš atsakovo pateikto prašymo Darbo ginčų komisija galima spręsti, kad jis kreipėsi dėl neišmokėto atlyginimo už 2015 m. lapkričio mėnesį, įrodinėdamas, jog nuo to laiko nebuvo mokamas visas darbo užmokestis iki 2016 m. kovo mėnesio.
19.Pagal DK 186 straipsnį darbo užmokestis yra atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį. Darbo užmokestis apima pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius, bet kokiu būdu tiesiogiai darbdavio išmokamus darbuotojui už jo atliktą darbą. DK 208 straipsnis nustato, kad duomenis apie darbo užmokestį formuoja darbdavys.
21.Teisėjų kolegija nurodo, kad apeliantas apeliaciniame skunde remiasi vienintele aplinkybe: pervesta atsakovui suma nėra pagrįsta dėl jo nepristatytų sąskaitų – faktūrų už pirkimą grynaisiais pinigais, todėl atsakovui buvo pervesta didesnė suma nei apskaičiuota darbo užmokesčio nuo 2015 m. sausio mėnesio iki 2016 m. kovo mėnesio. Tačiau apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje jis neginčija, kad atsakovui nepriklausė toks, koks apskaičiuotas darbdavio darbo užmokestis.
22. DK 224 straipsnis nustato išskaitų iš darbo užmokesčio pagrindus. Pirma, jos gali būti daromos tik įstatymų nustatytais atvejais. Antra, išskaitos iš darbuotojų darbo užmokesčio padengti jų įsiskolinimą įmonei, įstaigai ar organizacijai, kurioje jie dirba, gali būti daromos administracijos nurodymu, kai reikia:1) grąžinti avansą, kuris buvo duotas, įskaitant jį į darbo užmokestį; grąžinti sumas, permokėtas dėl skaičiavimo klaidų; padengti neišleistą ir laiku negrąžintą avansą, kuris buvo duotas tarnybinės komandiruotės ar perkėlimo į kitą vietovę atveju, taip pat už ūkinius patarnavimus; atlyginti žalą, kurią darbuotojas dėl savo kaltės padarė įmonei. Šiais atvejais administracija turi teisę duoti nurodymą padaryti išskaitą ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kurią baigėsi avanso grąžinimo ar įsiskolinimo padengimo nustatytas terminas, buvo išmokėta suma, permokėta dėl skaičiavimo klaidų, arba paaiškėjo darbuotojo padaryta žala, jei darbuotojo įsiskolinimas neviršija jo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio; 2) darbuotoją atleidžiant iš darbo nepasibaigus tiems darbo metams, už kuriuos jis gavo atostogas, išieškoti už neatidirbtas atostogų dienas.
23.Apeliacinės instancijos atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamoje byloje išskaityti sumas iš darbo užmokesčio pagal DK 224 straipsnio nuostatas buvo galima tik tuo atveju, jei nustatyta faktas dėl žalos padarymo įmonei dėl atsakovo (darbuotojo) kaltės. Tokiu atveju konstatuojama, kad apeliantas turėjo reikšti reikalavimą atsakovui dėl materialinės atsakomybės taikymo, bet ne taikyti darbo užmokesčio išskaitą.
24.Apeliantas nurodė, kad paskutinį kartą atsakovas nepristatė sąskaitų – faktūrų už pirkimą grynaisiais pinigais už 2015 m. spalio mėnesį, todėl už šį mėnesį ir buvo traktuojama permoka. Apeliantas neįrodinėja, kad nuo 2015 m. lapkričio mėnesio atsakovas nepateikė dokumentų, būtinų pagrįsti pirkimus (b.l.93). Tai reiškia, kad įrodinėdamas atsakovui padarytą permoką, apeliantas neįrodė fakto, jog buvo priimtas įsakymas ar kitas vidaus administravimo norminis teisės aktas ne vėliau kaip per vieną mėnesį atlikti išskaitą, kaip tai numato DK 224 straipsnis (CPK 185 straipsnis). Inter alia (be kita ko), byloje nėra įrodymų dėl atsakovo kaltės, o tai reiškia apeliantas negalėjo atlikti užskaitymo už pirkimus grynaisiais pinigais vietoj darbo užmokesčio. Kaip teisingai nurodė atsakovas, buhalterinę apskaitą vedė UAB „Finita“ ir tuo atveju, jei būtų atlyginimo permoka, ji būtų fiksuota sekantį mėnesį.
25. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 14 straipsnio 2 dalis nustato, kad ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui.
26.Taigi už teisingą buhalterinę apskaitą atsakingas darbdavys, t.y. apeliantas, todėl jo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog atsakovas pats rengė mokėjimo pavedimus, nėra teisiškai pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas aiškiai nurodė, kad atsakovui A. V. suteikus teisę nuo 2013-08-01 atlikti operacijas (sąskaitos išrašas, mokėjimų parengimas, sąskaitos balansas, grupinio pavedimo naudojimas be apribojimų) interneto banku UAB „Metalon“ priklausančioje sąskaitoje (b.l. 19), ieškovo direktorius, pasirašydamas ir tvirtindamas pateiktų mokėjimo ruošinių turinį, veikė savo rizika, nesiėmė priemonių išsiaiškinti, kokiu pagrindu yra priskaičiuotos nurodytos sumos, pretenzijų dėl jų neteikė, neprašė atsakovo pasiaiškinti dėl priskaičiuotų sumų. Taigi tokia teismo išvada atitinka Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 14 straipsnio 2 dalį ir tai reiškia, kad apelianto pareigų nevykdymo rizika negali būti kompensuoja darbuotojo darbo užmokesčio išskaitomis, todėl jo apeliacinis skundas atmetamas.
27.Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad apeliaciniame skunde apeliantas iš dalies keičia ginčo objektą, nes ieškinyje įrodinėjo, kad darbo užmokesčio apskaičiavimui ir išmokėjimui turėjo aplinkybės dėl automobilio nuomos ir priedo už darbą lauko sąlygomis mokėjimas. Tuo tarpu apeliaciniame skunde jau remiamasi vien nepristatytų sąskaitų – faktūrų argumentu. Pasisakydama dėl to, teisėjų kolegija nurodo, kad apeliantas nepateikė buhalterinių dokumentų su tiksliu pirktų prekių apskaitymu, kurie galėtų pagrįsti finansines operacijas, pagal kurias galėtų įrodyti atsakovui pervestas sumas santykyje su pirktomis prekėmis ir apmokėjimo už juos pagrindimu. Apeliantas nurodo tik pirkimų sumas per atitinkamą mėnesį, todėl jo argumentas dėl atsakovo skolos ieškovui atmetamas kaip neįrodytas, kaip ir tuo pagrindu reiškiamas apeliacinis skundas (CPK 185 straipsnis).
28.Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neveikia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, pritardamas pirmosios instancijos teismo motyvams. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
29.Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, išaiškino esmines faktines bylos aplinkybes, priėmė teisėtą sprendimą, todėl panaikinti ar pakeisti sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Sprendimo negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
- Nagrinėjamoje byloje apeliacinis skundas yra atmestas. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 3 eurų sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį bei Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
n u t a r ė :
ieškovo uždarosios akcinės bendrovės METALON apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Ona Gasiulytė
Virginijus Kairevičius
Rūta Petkuvienė