Baudžiamoji byla Nr. 1-221-900/2017

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04890-2017-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4.; 1.1.8.6.2.;

(S)

1.1.8.7.9.; 1.1.8.7.13.; 1.2.4.6.2.1.; 2.3.6.4.5.

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. kovo 9 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Alma Berniūnaitė,

sekretoriaujant Vaivai Vilkei,

dalyvaujant prokurorui Gintautui Vileikiui,

kaltinamajam R. S. ir jo gynėjai advokatei Juanai Dumbliauskaitei,

nukentėjusiajai P. B. G.,

viešame teisiamajame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, turintis specialų vidurinį (vairuotojo) išsilavinimą, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, išsituokęs, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 13 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta 70 parų arešto bausme;

2) Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. spalio 1 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį 4 mėnesių viešųjų darbų bausme, per mėnesį išdirbant po 30 valandų, Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. sausio 17 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. spalio 1 d. baudžiamuoju įsakymu skirtų ir neatliktų 108 valandų viešųjų darbų dalis pakeista į 18 parų areštą, arešto bausmę atliko 2014 m. vasario 21 d.;

3) Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 28 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 40 parų arešto bausme, arešto bausmę atliko;

4) Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 145 straipsnio l dalį sumažinta 48 parų arešto bausme arešto bausmę atliko 2015 m. sausio 23 d.;

5) Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. nuosprendžiu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį sumažinta 6 mėnesių laisvės atėmime, bausmę atliko,

yra kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Teismas

n u s t a t ė :

R. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2017 m. sausio 31 d. apie 1930 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia suėmė ranka sugyventinei P. B. G. iš priekio už striukės apykaklės ir tampė ją virtuvėje, sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas R. S. kaltu pripažino visiškai ir paaiškino (b. l. 62), kad nusikaltimo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, alkoholis buvo priežastis nusikaltimo padarymui. P. B. G. yra jo sugyventinė, jie apie 6 m. gyvena jos namuose adresu (duomenys neskelbtini), veda bendrą ūkį. Jis nedirba, darbo biržoje neregistruotas. Nuo ryto išeina ir renka konteineriuose plastikinius butelius. Iš to pragyvena, nuperka maisto, sau alkoholio. 2017 m. sausio 31 d. jis visą dieną buvo mieste ir rinko butelius. Pridavęs butelius ir gavęs pinigų, nusipirko alaus, jį išgėrė. Buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Namo grįžo apie 1700 val. Alaus parsinešė ir į namus, dar išgėrė. Išvadino sugyventinę necenzūriniais žodžiais. Neprisimena, dėl ko kabinėjosi prie jos. Pripažįsta, kad tyčia suėmė ranka sugyventinei iš priekio už striukės apykaklės ir tampė ją kambaryje, pervertė ant lovos. Nejuto, kad sugyventinė būtų jam spyrusi, galbūt nepataikė. P. B. G. išbėgo į lauką ir išsikvietė policiją. Neprisimena, ar jis norėjo ką nors pasiimti iš virtuvės, tačiau peilio neturėjo, juo sugyventinei negrasino ir neketino nei nužudyti, nei sužaloti sugyventinę. Gailisi, kad padarė nusikaltimą.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis R. S. kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad įvykis įvyko 2017 m. sausio 31 d. vakare, galėjo būti 1930 val., bute, kuris priklauso nukentėjusiajai. Nukentėjusioji yra jo sugyventinė. Kartu gyvena 6 m. Bendrai tvarko ūkį, valgo. Tą dieną jis buvo išgėręs beveik 2 promiles, todėl prisimena ne viską. Konfliktas tarp jo ir nukentėjusiosios įvyko dėl alkoholio. Neneigė, kad išvadino nukentėjusiąją necenzūriniais žodžiais. Griebė nukentėjusiajai už striukės ir sugniaužė drabužius taip, lyg smaugtų. Nepamena, ar striukė buvo užsegta, ar atsegta, kiek laiko tai truko, ar jis grasino nukentėjusiajai, ar nukentėjusioji jam ką nors sakė ir t. t. Savaime aišku, kad nukentėjusioji priešinosi. Kaip parašyta pareiškime dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, jis tampė nukentėjusiąją. Paėmęs už atlapų parvertė nukentėjusiąją ant sofos. Jai turbūt skaudėjo, nes ji verkė. Nukentėjusioji išbėgo ir iškvietė policiją. Teismo posėdyje atsiprašė nukentėjusiosios. Alkoholis turėjo įtakos jo veiksmams.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę, padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodo nukentėjusiosios parodymai, parodymų patikrinimas vietoje, daikto (striukės) apžiūra.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji P. B. G. (b. l. 34-35, 38-39, 42) parodė, kad R. S. yra jos sugyventinis, su juo gyvena 6 m., veda bendrą ūkį. R. S. nuolat girtauja ir ne kartą smurtavo prieš ją, yra grasinęs nužudyti ją peiliu. Sugyventinis nedirba, darbo biržoje neregistruotas, rytais eina ieškoti konteineriuose plastikinių butelių ir radęs parduoda.

2017 m. sausio 31 d. ji buvo virtuvėje. Buvo apsirengusi striuke, nes nešė iš kiemo malkas. Apie 1700 val. namo grįžo girtas sugyventinis. R. S. taip pat atėjo į virtuvę ir kabinėjosi žodžiais, pyko, kad nešvarus samtis, išvadino ją visokiais necenzūriniais žodžiais. Ji liepė nurimti. R. nuėjo prie stalčiaus, kuriame sudėti stalo įrankiai. Ji pribėgo ir laikė stalčių, neleisdama atidaryti. Kadangi R. S. anksčiau jai grasino peiliu, pagalvojo, kad jis vėl nori pasiimti peilį. Tačiau bandydamas atidaryti stalčių, R. S. jai nieko nesakė, negrasino. Peilio R. nepasiėmė ir rankose jo neturėjo, todėl realaus grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą nebuvo. R. S. sugriebė jai ranka iš priekio už striukės apykaklės ir tampė po kambarį. Patyrė fizinį skausmą, nes R. užspaudė gerklę, trūko oro, skaudėjo kaklą. R. jos nesmaugė. Po to R. pargriovė ją ant lovos. Gulėdama spyrė R. S. ir pabėgo į kiemą, išsikvietė pagalbą. Paskambinusi pagalbos telefonu 112, pasakė, kad sugyventinis triukšmauja, stumdo ją ir grasina peiliu. Buvo išsigandusi, todėl netiksliai nurodė aplinkybes. Peiliu R. S. jai negrasino, ji tik bijojo, kad nepradėtų grasinti. Į medicinos ekspertus nesikreipė ir nesikreips. Civilinio ieškinio nereiškia.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji P. B. G. parodė, kad R. S. buvo labai blogas sugyventinis. Su juo pragyveno 6 m., prašė, kad jis išeitų, bet jis geruoju neišeina. 2017 m. sausio 31 d. R. S. grįžo į namus apie 1730 val. ir, kaip įpratęs, pradėjo ją koneveikti. Girtas jis visada būna piktas, akys pasidaro kaip žvėries. Tą sykį R. S. virtuvėje lygtais išsiplovė galvą ir vis keikėsi, pamatęs pakabintą nešvarų samtį, išvadino ją visokiais žodžiais. Ji pasakė, kad samtį išplaus, kai plaus puodą, ko čia jis rėkauja. R. S. puolė plauti samtį, įsakinėjo. Netverdama pasakė R. S., kad šis baigtų. Susinervino, pradėjo drebėti. Užsimetė striukę, nes R. S. vaikščiojo svyruodamas kaip girtas, nujautė, kad bus ne kažkas. Pasiėmė pliauską: jei R. S. būtų puolęs ant jos - būtų trenkusi. R. S. priėjo prie stalčiaus, kur sudėti peiliai, šaukštai. Ji paklausė: „Tai vėl peilio ieškai?“. R. S. peilio rankose neturėjo, bet pasakė, kad pribaigs ją, nereikės nė peilio, ir griebė už striukės priekio, nutempė 3-4 m. iš virtuvės į kambarį ir tėškė ant lovos. Striukė buvo prasegta, su „kalnieriuku“. Dėl to ji juto fizinį skausmą, ėmė dusti, verkė, prašė paleisti ją. Nukentėjusioji spyrė, lygtais pataikė R. S. į koją. Jis susvirduliavo ir paleido ją, o ji išbėgo. Kaltinamasis sakė, kad vis tiek pamokins ją. Netiki, kad kaltinamasis būtų norėjęs ją nužudyti, bet smurtas buvo baisus. Striukės kišenėje rado telefoną ir paskambino į policiją.

Pasak nukentėjusiosios, ji priimtų kaltinamojo atsiprašymą tik tuo atveju, jei jis susirinktų savo daiktus ir išeitų iš jos namų.

Tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (b. l. 25-26) teigiama, kad 2017 m. sausio 31 d. apie 1950 val. gautas iškvietimas, jog (duomenys neskelbtini), triukšmauja pranešėjos sugyventinis, sugyventinis ją stumdė, grasino peiliu. Pranešėja išbėgo į kiemą.

Atvykusiems į įvykio vietą policijos pareigūnams B. P. G. nurodė, kad konflikto metu neblaivus sugyventinis R. S. rankomis ją smaugė, panaudodamas jėgą. Ant jos kūno sužalojimų nesimatė.

Įvykio vietos apžiūros protokole ir fotolentelėje (b. l. 13-18) užfiksuota įvykio vieta – butas adresu (duomenys neskelbtini).

R. S. 2017 m. sausio 31 d. 2030 val. nustatytas vidutinis – 1,98 promilių - girtumo laipsnis (b. l. 48).

Nukentėjusiosios P. B. G. parodymai 2017 m. vasario 3 d. patikrinti įvykio vietoje (b. l. 137-141). Nukentėjusioji parodė vietą, kurioje kaltinamasis sugriebė jai už striukės apykaklės ir, jai bandant pabėgti, tampė virtuvėje, sukeldamas fizinį skausmą. Paskui laikydamas už apykaklės kaltinamasis tempė ją 4 m. iš virtuvės į kambarį ir numetė ant lovos.

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo ir apžiūros 2017 m. vasario 3 d. protokoluose (b. l. 142-147) užfiksuota striukės, kuria nukentėjusioji vilkėjo nusikaltimo metu ir už kurios apykaklės iš priekio suėmė kaltinamasis, apžiūra.

k o n s t a t u o j a :

Įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kurie vieni kitus atitinka, papildo, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų, teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes nėra duomenų, jog nukentėjusiosios sveikatai būtų kilusios sunkesnės pasekmės, už kurias baudžiamoji atsakomybė reglamentuota kituose BK XVIII skyriaus straipsniuose. Atsižvelgiant į paskutinius nukentėjusiosios parodymus, duotus 2017 m. vasario 3 d., kaltinimas tikslinamas nurodant, kad kaltinamasis nukentėjusiąją tampė ne kambaryje, o virtuvėje. Tik tada, kai kaltinamasis tampė nukentėjusiąją virtuvėje, ji patyrė fizinį skausmą.

Už fizinio skausmo artimam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlimą gali būti baudžiama viešaisiais darbais, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki 2 m. (BK 140 str. 2 d.).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Nusikaltimo sudėtis materiali, nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia veikos atžvilgiu ir netiesiogine (neapibrėžta) tyčia pasekmių atžvilgiu (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Kaltinamasis nedirba, darbo biržoje neregistruotas (b. l. 109-110). Išsituokęs. Nuo 2010 m. 15 kartų baustas administracine tvarka, vyrauja viešosios tvarkos pažeidimai, didžioji dalis nuobaudų neatlikta, vieną kartą surašytas ATP protokolas su administraciniu nurodymu, kas baustumo neužtraukia (b. l. 93-103). R. S. teistas penkis kartus (b. l. 67-70). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad prisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir, ją padaręs, gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiosios (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, ir būdamas recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 9 ir 13 p.).

Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos trukmę, teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, aptartų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).

Už nusikaltimus, kurie vienaip ar kitaip susiję su smurto panaudojimu, per pastaruosius 3,5 m. kaltinamasis teisiamas penktą kartą. Keturis smurtinius nusikaltimus iki šiol kaltinamasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir visus be išimties prieš P. B. G.. Dviem atvejais grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti P. B. G. sveikatą peiliu, vienu atveju – dalgiu, dar kitu atveju sudavė jai kumščiu du kartus per galvą. Aptariamu atveju kaltinamasis paėmė už striukės apykaklės ir tampė nukentėjusiąją. Tai rodo, kad kaltinamasis negerbia ir nevertina nukentėjusiosios kaip sugyventinės, moters, žmogaus; laiko ją menkesne už save ir traktuoja kaip nepajėgiančią efektyviai apsiginti. Kita vertus, pavojingumo pobūdžiui išliekant nepakitusiam, kinta pavojingumo laipsnis: nusikaltimai žmogaus sveikatai ir gyvybei, panaudojant gyvybei pavojingus įrankius (priemones) (pvz., peilį, dalgį), suduodant smūgius į gyvybiškai svarbius organus (pvz., galvą), yra pavojingesni ir brutalesni nei nagrinėjamas nusikaltimas, kai kaltinamasis paėmė už striukės apykaklės ir tampė nukentėjusiąją. Įvertinęs nusikaltimo priežastis (nešvarus samtis), būdą (primityvus, ne itin aukšto intensyvumo, vulgarumo), eigą, trukmę (nuo kelių sekundžių iki kelių minučių), pasekmes (nukentėjusioji patyrė momentinį fizinį skausmą, išgąstį), kaltinamojo asmenybę (išsituokęs, nedirba, linkęs dažnai vartoti alkoholinius gėrimus, išgėręs tampa agresyvus), nustatytą vieną atsakomybę lengvinančią ir dvi sunkinančias aplinkybes, teismas mano, kad adekvati bausmė už padarytą nusikaltimą yra viena griežtesnių, bet ne pati griežčiausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – areštas, jo dydį parinkdamas maksimalų (BK 49 str. 3 d.).

Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka nuo 2017 m. sausio 31 d. 2000 val. iki 2017 m. vasario 2 d. 1211 val. (dvi paras) (b. l. 52, 117). Šis laikas santykiu 1:1 įskaitomas į atliktą arešto bausmę (mutatis mutandis BK 66 str. 2 d.) ir laikoma, kad kaltinamasis atliko dvi arešto paras.

Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 119-120) – taikoma, kol įsiteisės šis nuosprendis ir bus pradėta vykdyti juo paskirta arešto bausmė.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktas, turintis reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką, - nukentėjusiosios striukė – grąžinama jai kaip teisėtai savininkei (BPK 94 str. 1 d. 5 p.).

Teisme kaltinamąjį gynė advokatė J. Dumbliauskaitė (b. l. 128). Kadangi nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka gynėjo dalyvavimas buvo būtinas (BPK 51 str. 1 d. 9 p.), valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos – 69,48 € (b. l. 127, 1478-149) iš kaltinamojo nepriteisiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014).

Vadovaudamasis BPK 297-298, 301-305, 307 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 90 (devyniasdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaudamasis BK 641 straipsniu, R. S. skirtą 90 (devyniasdešimt) parų arešto bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) iki 60 (šešiasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į atliktą arešto bausmę santykiu 1:1 įskaityti R. S. laikino sulaikymo laiką – 2 (dvi) paras ir laikyti, kad jis atliko dvi arešto paras.

Arešto bausmę skirti atlikti areštinėje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo R. S. suėmimo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį.

R. S. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti tol, kol įsiteisės nuosprendis ir bus pradėta vykdyti juo paskirta arešto bausmė.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktą, turintį reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką, - nukentėjusiosios P. B. G. striukę (pakete Nr. 1) – grąžinti jai kaip teisėtai savininkei.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš R. S. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per šį apylinkės teismą.

Teisėja                                                                 Alma Berniūnaitė