Civilinė byla Nr. e2-799-1097/2025

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00651-2025-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.9.9; 3.3.2.6.1 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. spalio 23 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Latvelė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Euromontas Group“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. liepos 15 d. nutarties, kuria paliktas nenagrinėtas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Euromontas Group“ ieškinys atsakovams Ž. K. ir G. K. dėl preliminarios sutarties pripažinimo pagrindine sutartimi, sutarties ir akto pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – uždaroji akcinė bendrovė „Euromontas“,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.                      Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Euromontas Group“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams Ž. K. ir G. K. dėl preliminarios sutarties pripažinimo pagrindine sutartimi, paskolos sutarties ir įskaitymo akto pripažinimo negaliojančiais, prašydama: 1) pripažinti 2024 m. kovo 27 d. Preliminariąją akcijų pirkimo–pardavimo sutartį pagrindine UAB „Euromontas“ 150 000 vnt. vardinių akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi; 2) pripažinti negaliojančia 2024 m. liepos 1 d. Paskolos sutartį Nr. 2024/07-01, kaip sudarytą dėl piktavališko susitarimo; 3) pripažinti negaliojančiu 2024 m. liepos 1 d. Įskaitymo aktą, kaip sudarytą dėl piktavališko susitarimo; 4) taikyti restituciją – laikyti, kad ieškovės 2024 m. kovo–balandžio mėnesiais atsakovui Ž. K. pervesta 300 000 Eur suma yra ne paskola, o akcijų pirkimo kainos apmokėjimas pagal 2024 m. kovo 27 d. preliminariąją akcijų pirkimo–pardavimo sutartį.

2.                      Atsakovai, pateikę atsiliepimą į ieškinį, prašė ieškinį palikti nenagrinėtą arba atmesti atsiliepime nurodytais argumentais. Be kitų aplinkybių, atsakovai nurodė, kad šalys yra susitarusios ginčus perduoti spręsti arbitražui, todėl ieškinyje nurodyti klausimai nėra priskirtini nagrinėti teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.                      Vilniaus apygardos teismas 2025 m. liepos 15 d. nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtą, grąžino ieškovei už ieškinį sumokėtą žyminį mokestį, panaikino Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 4 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

4.                      Teismas nustatė, kad ieškinio dalykas ir pagrindas yra kildinami bei susiję su ginčo šalių sudarytomis 2024 m. kovo 27 d. preliminariąją akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi, 2024 m. liepos 1 d. paskolos sutartimi ir pastarosios pagrindu sudarytu 2024 m. liepos 1 d. įskaitymo aktu. Preliminariosios sutarties 8.3 papunkčiu bei paskolos sutarties 7.2 papunkčiu šalys – ieškovė ir atsakovas Ž. K. – susitarė, kad kiekvienas ginčas, kylantis iš šių sutarčių ar su jomis susijęs, galutinai sprendžiamas Vilniaus komercinio arbitražo teisme pagal Arbitražo procedūros reglamentą; arbitražo teismo arbitrų bus vienas; arbitražo vieta – Vilnius, Lietuva; arbitražiniame procese bus vartojama lietuvių kalba. 

5.                      Teismo vertinimu, ieškiniu prašomas pripažinti negaliojančiu įskaitymo aktas sudarytas paskolos sutarties pagrindu, todėl laikytinas su ja glaudžiai susijusiu.

6.                      Atsižvelgdamas į tai, kad ginčo šalys visus iš nurodytų sudarytų sandorių kylančius ar su šiais sandoriais susijusius ginčus yra susitarusios perduoti spręsti arbitražui, taip eliminuodamos teismo kompetenciją šiems ginčams, teismas nusprendė, jog dėl to teismas turėjo atsisakyti priimti ieškinį, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 296 straipsnio 1 dalies 9 punktu. Šios aplinkybės teismui paaiškėjo tik detaliau susipažinus su ieškiniu ir jo priedais bei atsakovų pateiktu atsiliepimu ir jo priedais, todėl teismas ieškinį paliko nenagrinėtą. 

7.                      Palikęs ieškinį nenagrinėtą, teismas grąžino ieškovei sumokėtą 3 282 Eur žyminį mokestį ir panaikino Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 4 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8.                      Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Euromontas Group“ prašo: panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. liepos 15 d. nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 4 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1.        Teismas neatsižvelgė į tai, kad ginčo esmė – sandorių ir jų nuostatų, įskaitant arbitražines išlygas, galiojimas ir jų sudarymo teisėtumas, kurie turi būti vertinami teisme. Ieškovės reikalavimai grindžiami tuo, kad sandoriai buvo sudaryti piktavališku buvusios bendrovės direktorės G. K. ir jos sutuoktinio Ž. K. susitarimu, pažeidžiant ieškovės interesus. Būtent šių ginčijamų susitarimų pagrindu ir buvo įrašytos arbitražinės išlygos, todėl jos negali būti laikomos sąžiningomis ar išreiškiančiomis tikruosius ieškovės ketinimus. Arbitražinės išlygos atsirado dėl buvusios ieškovės direktorės ir jos sutuoktinio nesąžiningų, piktavališkų veiksmų, kuriais galimai buvo siekta eliminuoti bendrovei galimybę apginti savo interesus teisme. Šis aspektas negali būti ignoruojamas. Dėl to teismas privalėjo patikrinti, ar arbitražinė išlyga buvo sudaryta teisėtai; įvertinti, ar išlyga negali būti laikoma negaliojančia dėl piktavališko susitarimo; įvertinti, ar ginčas dėl sandorio (ar jo dalies) pripažinimo negaliojančiu patenka į arbitražo jurisdikciją.

8.2.        Teismas apsiribojo formaliu arbitražinių išlygų egzistavimo konstatavimu, nenagrinėdamas ir netirdamas, ar nėra tokių aplinkybių, kurios ginčo šalių nukreipimą į arbitražą darytų negalimą. Jeigu bylą pagal ieškovės keliamus reikalavimus nagrinėtų arbitražo teismas ir pripažintų arbitražines išlygas neteisėtomis bei negaliojančiomis, tai pats arbitražo bylos nagrinėjimas retrospektyviai taptų neteisėtas. Ieškinio reikalavimus dėl sandorių, įskaitant arbitražines išlygas, teisėtumo turėtų nagrinėti bendrosios kompetencijos teismas, nes, nustačius pagrindą pripažinti ginčijamus sandorius negaliojančiais, ginčas negalės būti perduotas arbitražui.

8.3.        Teismas, siekdamas užtikrinti proceso šalių teisę į tinkamą teismo procesą ir išvengti siurprizinio (šalims netikėto) teismo sprendimo priėmimo, privalėjo suteikti šalims galimybę pateikti savo paaiškinimus ir išreikšti poziciją dėl arbitražinio susitarimo egzistavimo, galiojimo bei taikymo. Nagrinėjamu atveju teismas apsiribojo formaliu arbitražinių išlygų egzistavimo konstatavimu ir apribojo ieškovės teisę būti išklausytai bei gauti motyvuotą sprendimą.

9.                      Atsakovai Ž. K. ir G. K. atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2025 m. liepos 15 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1.        Šalys, sudarydamos tiek preliminariąją, tiek paskolos sutartis, susitarė, kad kiekvienas jų ginčas, kilęs iš šių sutarčių, bus sprendžiamas Vilniaus komercinio arbitražo teisme pagal Arbitražo procedūros reglamentą. Įskaitymo aktas yra tiesiogiai ir neatskiriamai susijęs su nurodytomis dviem sutartimis. Priešingai nei nurodo ieškovė, abi ginčo arbitražinės išlygos yra teisėtos ir galiojančios, ginčo šalių nukreipimas į arbitražą nagrinėjamu atveju yra galimas ir privalomas.

9.2.        Ieškovė ieškiniu neginčija arbitražinės išlygos, todėl jos galiojimo klausimas nėra nagrinėjamos bylos dalykas. Ieškovė nei ieškinyje, nei atskirajame skunde nenurodė jokių konkrečių aplinkybių ar argumentų, kurie patvirtintų, kad ne paskolos sutartis, o arbitražinė išlyga kokiu nors būdu pažeidžia ieškovės teisėtus interesus. Atsižvelgiant į tai, teismas pagrįstai arbitražinę išlygą pripažino galiojančia ir ja rėmėsi priimdamas skundžiamą nutartį.

9.3.        Nėra jokių aplinkybių ir ieškovė tokių nenurodo nei ieškinyje, nei atskirajame skunde, kurios sudarytų pagrindą sutartyse įrašytą arbitražinę išlygą teismui ex officio (savo iniciatyva) pripažinti akivaizdžiai negaliojančia, t. y. ginčo arbitražinė išlyga neprieštarauja viešajai tvarkai ir jokioms imperatyvioms normoms.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.                      Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje nustatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). 

11.                      Nagrinėjamu atveju skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

12.                      Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas paliko ieškovės ieškinį nenagrinėtą, konstatavęs, kad šalys yra sudariusios susitarimą perduoti ginčą spręsti arbitražui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Atskirajame skunde apeliantė argumentuoja, kad ginčijant sandorius, kuriuose yra įtvirtinta ir arbitražinė išlyga, ginčas turėtų būti nagrinėjamas teisme. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su ieškinio ir jo priedų turiniu, nenustatė pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju ginčas šalių susitarimu nagrinėtinas arbitraže.

13.                      Arbitražas, kaip visuotinai pripažintas alternatyvus ginčų sprendimo būdas, yra lygiavertis ginčų sprendimui nacionaliniuose teismuose. Šios alternatyvios jurisdikcijos pagrindas yra šalių laisva valia sudarytas susitarimas perduoti konkrečius ginčus nagrinėti arbitražo teismui. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad arbitražo jurisdikcija pagrįsta šalių dispozityvumo ir sutarčių privalomumo principais. Galiojantis arbitražinis susitarimas reiškia, kad šalys atsisako teisės teisme nagrinėti tarpusavio ginčus, patenkančius į arbitražinio susitarimo taikymo sritį. Galiojantis arbitražinis susitarimas yra šalims privalomas ir jos negali vienašališkai jo keisti, taip pat negali jo pažeisti, t. y. kilus ginčui vietoj arbitražo kreiptis su ieškiniu į teismą arba kitą arbitražą. Kai yra galiojantis arbitražinis susitarimas, teismas privalo nukreipti šalis į arbitražą, o šalys turi vykdyti susitarimą kilus ginčui kreiptis į atitinkamą arbitražą. Taigi, galiojantis arbitražinis susitarimas, kaip ir kiekviena kita sutartis, šalims yra privalomas (CK 6.189 straipsnio 1 dalis) ir jo būtina laikytis (lot. pacta sunt servanda) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-81-421/2020).

14.                      Teismo procesiniai veiksmai tuo atveju, kai šalys yra sudariusios galiojantį arbitražinį susitarimą, nustatyti Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo (toliau – KAĮ) 11 straipsnio 1 dalyje, CPK 137 straipsnio 2 dalies 6 punkte ir 296 straipsnio 1 dalies 9 punkte. Pagal KAĮ 11 straipsnio 1 dalį, CPK 137 straipsnio 2 dalies 6 punktą, teismas atsisako priimti ieškinį, kai šalys yra sudariusios susitarimą perduoti tą ginčą spręsti arbitražui. Tuo atveju, jeigu ieškinio priėmimo metu teismas neišsiaiškino, kad šalys yra sudariusios galiojantį arbitražinį susitarimą (arbitražinio susitarimo sudarymo faktas paaiškėja po to, kai teismas priėmė ieškinį), teismas ieškinį dėl klausimo, dėl kurio yra sudarytas arbitražinis susitarimas, palieka nenagrinėtą (KAĮ 11 straipsnio 1 dalis, CPK 296 straipsnio 1 dalies 9 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428-690/2016; 2019 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-255-1075/2019).

15.                      Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad, spręsdamas dėl šalių nukreipimo spręsti ginčą jų pasirinktu būdu arbitraže, teismas turi išsiaiškinti, ar tarp šalių yra sudarytas toks susitarimas, jei taip, ar susitarimas dėl ginčų sprendimo būdo nėra akivaizdžiai negaliojantis, netekęs galios, ar nėra akivaizdžių priežasčių, lemiančių tokio susitarimo įgyvendinimo negalimumą. Nustatęs, kad toks susitarimas yra sudarytas ir nėra akivaizdžiai negaliojantis, teismas turi aiškintis, kokios yra susitarimo dėl ginčų sprendimo būdo ribos (kokius ginčus apima toks susitarimas), ar atitinkamas ginčas patenka į susitarimo dėl ginčų sprendimo būdo ribas. Tai atliekama pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles aiškinant sutarties sąlygas ir nustatant susitarimų dėl ginčų sprendimo būdo turinį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-488-469/2018 17 punktą, 20 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Teismas gali neatsisakyti spręsti šalių ginčą, jeigu nustato, kad arbitražinis susitarimas yra negaliojantis, niekinis, neveikiantis (praradęs reikšmę) ar jo negalima įvykdyti. Tokie atvejai galimi, kai arbitražinė išlyga yra akivaizdžiai negaliojanti, o niekinis arbitražinio susitarimo pobūdis turi būti akivaizdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428-690/2016 19, 20 punktai).

16.                      Nagrinėju atveju iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad teismas išsprendė pirmiau aptartus reikšmingus klausimus. Teismas, detaliau susipažinęs su pareikštu ieškiniu, atsiliepimu į ieškinį bei prie jų pridėtais įrodymais, nustatė, jog šalys yra susitarusios dėl arbitražinės išlygos. Nustatęs, kad toks susitarimas sudarytas ir yra galiojantis, teismas analizavo ginčo ribas bei nurodė, jog ginčo šalys visus iš ieškiniu ginčijamų sandorių kylančius ar su šiais sandoriais susijusius ginčus yra susitarusios perduoti spręsti arbitražui. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad egzistuoja pagrindas palikti ieškinį nenagrinėtą. Taigi, priešingai nei nurodo apeliantė, atsakovams nurodžius, kad šalys yra sudariusios arbitražinį susitarimą, pirmosios instancijos teismas nustatė susitarimo dėl ginčų sprendimo būdo ribas bei sprendė dėl arbitražinės išlygos galiojimo. Atskirajame skunde apeliantė nesutinka su teismo pateiktu aiškinimu, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirojo skundo argumentai pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigia.  

17.                      KAĮ

18.                      Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2024 m. kovo 27 d. ieškovė ir atsakovas Ž. K. pasirašė preliminariąją sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo parduoti ieškovei 150 000 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Euromontas“ akcijų už 300 000 Eur. 2024 m. liepos 1 d. šalys pasirašė paskolos sutartį ir įskaitymo aktą, pagal kurį įskaitė tarpusavio priešpriešinius vienarūšius reikalavimus. Ieškiniu ieškovė prašo pripažinti preliminariąją sutartį pagrindine akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi, o paskolos sutartį ir įskaitymo aktą pripažinti negaliojančiais, kaip sudarytus dėl atsakovų piktavališko susitarimo. Ginčo šalis siejo privatiniai sutartiniai santykiai, o ginčo objektas nevertintinas kaip ginčas, kuris negalėtų būti perduotas arbitražui (KAĮ 12 straipsnis), taigi, gali būti arbitražinio nagrinėjimo dalykas.

19.                      Bylos duomenimis nustatyta ir nėra ginčo dėl to, kad ginčo objektais esančių preliminariosios sutarties 8.3 papunktyje ir paskolos sutarties 7.2 papunktyje sutarčių šalys įtvirtino, jog kiekvienas ginčas, kylantis iš šių sutarčių ar su jomis susijęs, sprendžiamas arbitražu Vilniaus komercinio arbitražo teisme pagal Arbitražo procedūros reglamentą. Lingvistinė ir sisteminė šalių sudaryto arbitražinio susitarimo, įtvirtinto preliminariosios sutarties 8.3 papunktyje ir paskolos sutarties 7.2 papunktyje, analizė leidžia daryti išvadą, kad susitarimo tekste ginčų sprendimas arbitražo tvarka suformuluotas aiškiai ir konkrečiai nustatant, jog visi ginčai, reikalavimai ar nesutarimai, kylantys iš nurodytų sutarčių ar su jomis susiję, nagrinėjami arbitraže. Tai reiškia, kad arbitražinis susitarimas apima bet kuriuos potencialiai galinčius kilti ginčus, susijusius su nurodytomis sutartimis, t. y. nustatytas platus ginčų priskirtinumo arbitražui ratas.

20.                      Nenustatyta, kad aptartas šalių arbitražinis susitarimas būtų ginčijamas ar akivaizdžiai negaliojantis. Viena vertus, nors ieškovė atskirajame skunde nurodo argumentus, jog arbitražinės išlygos atsirado dėl buvusios ieškovės direktorės ir jos sutuoktinio nesąžiningų, piktavališkų veiksmų, kuriais galimai buvo siekta eliminuoti galimybę bendrovei apginti savo interesus teisme, taip pat, kad ieškovė, ginčydama šalių sudarytą paskolos sutartį, kartu ginčija ir jos sąlygą dėl arbitražinio susitarimo, tačiau reikalavimas pripažinti arbitražines išlygas, kaip savarankiškus sandorius, negaliojančiomis nėra formuluojamas. Kita vertus, 2024 m. kovo 27 d. preliminarioji sutartis nėra prašoma pripažinti negaliojančia, o ieškinyje formuluojamas reikalavimas pripažinti ją pagrindine akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi. Taigi, nekeliant šios sutarties pripažinimo negaliojančia klausimo, nėra pagrindo ir apeliantės teiginiams dėl šioje sutartyje esančios arbitražinės išlygos (ne)galiojimo. Galiausia, atkreiptinas dėmesys, kad, kaip buvo nurodyta pirmiau šioje nutartyje, teismas gali priimti spręsti šalių ginčą tik tokiu atveju, jei arbitražinė išlyga yra akivaizdžiai negaliojanti, o niekinis arbitražinio susitarimo pobūdis akivaizdus. Nagrinėjamu atveju apeliantė arbitražinių išlygų negaliojimą sieja su atsakovų piktavališku susitarimu. Toks sandorio negaliojimo pagrindas savaime reikalauja tirti susitarimo sudarymo faktines aplinkybes, tikrąją šalių valią jį pasirašant ir kt., t. y. dėl savo pobūdžio nesudaro prielaidų pripažinti susitarimą dėl ginčo nagrinėjimo arbitraže akivaizdžiai negaliojančiu.

21.                      Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad galiojantis arbitražinis susitarimas yra šalims privalomas ir jos negali vienašališkai jo keisti, taip pat negali jo pažeisti, t. y. kilus ginčui vietoj arbitražo kreiptis su ieškiniu į teismą arba kitą arbitražą (arbitražinio susitarimo privalomumo jį sudariusioms šalims principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-488-469/2018, 25 punktas, 2022 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-823/2022).

22.                      Atmestini kaip nepagrįsti ir teisinio reglamentavimo bei jo taikymo praktikos neatitinkantys apeliantės argumentai, kad ieškinio reikalavimus dėl sandorių, įskaitant arbitražines išlygas, teisėtumo turėtų nagrinėti teismas, nes, nustačius pagrindą pripažinti ginčijamus sandorius negaliojančiais, ginčas negalės būti perduotas arbitražui. KAĮ 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad arbitražo teismas turi teisę pats priimti sprendimą dėl savo kompetencijos nagrinėti ginčą, įskaitant atvejus, kai kyla abejonių dėl arbitražinio susitarimo buvimo arba jo galiojimo. Šiuo tikslu arbitražinė išlyga, kuri yra sutarties dalis, turi būti vertinama kaip atskiras susitarimas, nepriklausantis nuo kitų sutarties sąlygų. Arbitražo teismo sprendimas dėl sutarties pripažinimo negaliojančia savaime nereiškia arbitražinės išlygos pripažinimo negaliojančia. Kasacinio teismo pažymėta, kad remiantis kompetencijos-kompetencijos doktrina, tuo atveju, kai arbitražinio susitarimo galiojimo klausimas iškeliamas arbitraže, šį klausimą KAĮ 19 straipsnyje nustatyta tvarka sprendžia arbitražas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2010). KAĮ 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta arbitražinio susitarimo atskirumo doktrina, pagal kurią arbitražinė išlyga, kuri yra sutarties dalis, turi būti vertinama kaip atskiras susitarimas, nepriklausantis nuo kitų sutarties sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-81-421/2020). Remiantis nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais, darytina išvada, kad net ir pripažinus negaliojančia šalių sudarytą paskolos sutartį, jos sąlyga, kuria šalys susitarė dėl kilusių ginčų perdavimo spręsti arbitražui, liktų galiojanti iki kol nebūtų priimtas atskiras sprendimas dėl jos teisėtumo.

23.                      Taigi, nagrinėjamu atveju nustačius, kad šalys buvo sudariusios susitarimą (susitarimus) dėl arbitražinės išlygos, kuri yra galiojanti ir neginčijama, bei nenustačius akivaizdaus susitarimo dėl arbitražinės išlygos negaliojimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog šalių sudarytose sutartyse yra įtvirtinta arbitražinė išlyga ir šis ginčas nagrinėtinas Vilniaus komercinio arbitražo teisme.

24.                      Apeliantės nurodyta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas, gavęs atsakovų atsiliepimą į ieškinį, skundžiama nutartimi paliko ieškinį nenagrinėtą, nenustatęs termino ir galimybės apeliantei išdėstyti poziciją dėl ginčo (ne)perdavimo arbitražui, nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį. Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad ieškovei yra žinomas ginčo sutarčių turinys, taigi, ir sąlygos dėl ginčų perdavimo spręsti arbitražui. Ieškinio priimtinumo nagrinėti teisme klausimą sprendžia teismas (CPK 137 straipsnio 1 dalis), todėl tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė ieškinį ir paliko jį nenagrinėtą po to, kai gautas atsakovų prieštaravimas dėl ginčo nagrinėjimo teisme, nepaneigia teismo teisės KAĮ 11 straipsnio 1 dalies, CPK 137 straipsnio 2 dalies 6 punkto pagrindu atsisakyti priimti ieškinį, kai šalys yra sudariusios susitarimą perduoti tą ginčą spręsti arbitražui. Taigi, teismas jau ieškinio priėmimo stadijoje galėjo atsisakyti priimti ieškinį, nepriklausomai nuo papildomų ieškovės paaiškinimų šiuo klausimu (ne)buvimo. Atitinkamai, situacija, kai teismas paliko ieškinį nenagrinėtą po to, kai jo nagrinėjimui teisme paprieštaravo atsakovai, remdamiesi sutartyse įtvirtintomis arbitražinėmis išlygomis, nesudaro prielaidų konstatuoti ieškovės teisių ar teisėtų interesų pažeidimą.

25.                      Apibendrindamas nurodytus argumentus ir aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias ieškinio palikimą nenagrinėto nustačius esant šalių sudarytą susitarimą dėl ginčo perdavimo arbitražui, tinkamai įvertino klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes ir priėmė pagrįstą nutartį, kurios pakeisti ar panaikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl to atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2025 m. liepos 15 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

26.                      CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus ieškovės atskirąjį skundą, atsakovai įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimą iš ieškovės (apeliantės). Atsakovai prašo priteisti iš ieškovės 1 157,97 Eur išlaidų teisinei pagalbai; pateikia šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus (DOK-4535).

27.                      Pagal Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas turi atsižvelgti į 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į 2 punkte nustatytus kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas ir kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

28.                      Atsižvelgiant į tai, kad atsakovų išlaidos už teisines paslaugas rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą buvo patirtos 2025 m. rugpjūčio mėn. (apmokėta sąskaita faktūra), vadovaujantis Rekomendacijų 7 punktu, taikytinas 2025 m. I ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 2 337,70 Eur. Rekomendacijų 8.16 papunktis nustato, kad už atsiliepimą į atskirąjį skundą taikytinas 0,4 koeficientas, todėl maksimali priteistina suma sudarytų 935,08 Eur. Atsakovų prašomos priteisti 1 157,97 Eur advokato pagalbos išlaidos už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį, todėl mažintinos iki 935,08 Eur ir, atskirąjį skundą atmetus, priteistinos iš ieškovės (apeliantės). Išlaidos, susijusios su prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas parengimu, neatitinka pagrįstumo reikalavimo, nes šis dokumentas yra techninio pobūdžio, jo parengimas nereikalavo teisinių žinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-943/2023, 64 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. liepos 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovams Ž. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir G. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) lygiomis dalimis iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Euromontas Group“ (juridinio asmens kodas 306414160) 935,08 Eur (devynis šimtus trisdešimt penkis eurus 08 ct) bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti, t. y. po 467,54 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt septynis eurus 54 ct) kiekvienam atsakovui.

Teisėja                                                            Rūta Latvelė