Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2A-343-425-2010].doc
Bylos nr.: 2A-343-425/2010
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Panevëþio apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Anykšių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadą duodanti institucija
Kategorijos:
BYLOS, KYLANČIOS IŠ ŠEIMOS TEISINIŲ SANTYKIŲ
Bylos, susijusios su vaikų ir tėvų teisėmis ir pareigomis
dėl išlaikymo vaikams priteisimo
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Šeimos teisė
Turtinės vaikų ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos:
Vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymas:
Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus

Pirmos instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr

                                                                                            Civilinė byla Nr. 2A-343-425/2010.

                                                                                                Procesinio sprendimo kategorija:

 (S)

                                                                               78.2.1; 121.15; 121.21.

PANEVĖŽIO  APYGARDOS  TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. birželio 2 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Laimutės Sankauskaitės,

kolegijos teisėjų: Romualdo Januškos, Laimanto Misiūno (pranešėjas),

sekretoriaujant Rimutei Markelevičienei,

dalyvaujant: ieškovės N. K. atstovui advokatui D. K.,

                     atsakovo V. A. atstovui advokatui J. S.,

               viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. A. apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-87-834/2010 pagal ieškovės N. K. ieškinį atsakovui V. A., institucijai, teikiančiai išvadą byloje Anykščių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybai dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė:

Ieškovė N. K. 2009-09-22 su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo jų nepilnametei dukrai A. A., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą periodinėmis išmokomis po 400 Lt kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki dukros pilnametystės, indeksuojant minėtą sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad ji su atsakovu ne santuokoje 2006-06-17 susilaukė dukros A. A.. Šiuo metu ieškovė kartu su atsakovu negyvena, atsakovas vengia išlaikyti dukrą, slepia gaunamas pajamas, tyčia dirba nelegaliai. Ieškovės turtinė padėtis yra bloga, ji neturi jokio nekilnojamo turto, gyvena su dukra nuomojamo namo dalyje, nedirba, nes augina dukrą, o gyvena iš tėvų duodamų pajamų. Vaiko poreikiams patenkinti reikia apie 843 Lt į mėnesį. Atsakovas yra sveikas žmogus, todėl gali pilnai pasirūpinti savo dukra ir mokėti jai reikiamo dydžio išlaikymą.

Anykščių rajono apylinkės teismas 2010-02-10 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo nepilnametei dukrai A. A., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Lt nuo 2009-09-22 iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, o likusioje dalyje ieškinį atmetė, priteisė iš atsakovo proporcingai bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad ieškovei N. K. ir atsakovui V. A. gyvenant kartu faktinėje šeimoje (duomenys neskelbtini) gimė dukra A. A.. Šiuo metu ieškovė su atsakovu kartu nebegyvena. Atsakovas dukters išlaikymui moka po 200 Lt kas mėnesį. Materialinį išlaikymą vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Ieškovė niekur nedirba, jos pajamas sudaro pinigai gaunami už vaiką ir nedarbo draudimo išmokos. Atsakovas taip pat niekur nedirba, tačiau yra darbingas ir gali dirbti bei teikti vaikui išlaikymą, atitinkantį vaiko poreikius. Įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo tėvų turtinės padėties, tačiau sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą prioritetas turi būti teikiamas vaiko interesams. Atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, dukters amžių, sveikatos būklę, jos poreikius, iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnametei dukrai periodinėmis išmokomis po 300 litų kas mėnesį iki jos pilnametystės. Toks išlaikymo dydis atitinka protingus vaiko poreikius ir šalių turtinę padėtį.

Apeliaciniu skundu atsakovas V. A., jo atstovas apeliacinės instancijos teisme prašė Anykščių rajono apylinkės teismo 2010-02-10 sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis po 300 Lt kas mėnesį priteisimo panaikinti ir priimti naują sprendimą – priteisti dukros išlaikymui po 200 Lt kas mėnesį. Atsakovas – apeliantas nurodė, kad pirmos instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad jis neturi jokio turto, pajamų, o pagal CK 3.192 str. 2 d. išlaikymo dydis turi būti proporcingas tėvų turtinei padėčiai. Teismas nepagrįstai priteisė išlaikymą po 300 Lt nuo 2009-09-22, nes atsakovas iki teismo sprendimo priėmimo dienos mokėjo po 200 Lt kas mėnesį, tokiu būdu atsakovas turės mokėti nuo 2009-09-22 iki teismo sprendimo priėmimo po 500 Lt. Atstovas paaiškino, kad atsakovas šiuo metu išvykęs dirbti į užsienį. 2010-m. sausio kovo mėnesiais iš Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus gavo kas mėnesį po 315,00 Lt socialinę pašalpą.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė, jos atstovas apeliacinės instancijos teisme prašė apeliacinį skundą atmesti, pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, taip pat priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad vadovaujantis Vaiko teisių konvencijos 27 str. 1, 2 d., CK 3.192 str. 1, 2 d. bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, priteisiant vaikui išlaikymą, turi būti atkreipiamas dėmesys ne tik į tėvų turtinę padėti, bet ir į vaiko poreikius. Orientaciniu kriterijumi nustatant vaiko išlaikymo dydį turi būti laikoma CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kuri nustato vieno mėnesio išlaikymo vertę ne mažesnę kaip 1 MMA, kuri yra 800 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-09 nutartis c.b. Nr. 3K-3-584/2008, 2008-10-22 nutartis c.b. Nr. 3K-3-506/2008, 2008-05-26 nutartis c.b. Nr. 3K-3-303/2008 ir kt.). Be to, nustatant atsakovo turtinę padėtį, turi būti vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų pajamas, atitinkančias jo amžių ir profesines galimybes. Atsakovas yra sveikas ir gali pasirūpinti dukra bei mokėti teismo nustatyto dydžio išlaikymą. Ieškovės turtinė padėtis yra bloga, ji neturi jokio nekilnojamojo turto, nedirba, nes augina dukrą. Būtiniems vaiko poreikiams tenkinti reikia apie 843 Lt į mėnesį. Teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo išlaikymą nuo kreipimosi į teismą dienos (2009-09-22), nes atsakovas išlaikymą mokėjo nereguliariai. Atsakovui nereikės mokėti tų sumų, kurias jis sumokėjo, o tik reikės padengti įsiskolinimą, kuris susidarė bylos nagrinėjimo metu dėl to, kad jis mokėjo mažesnį išlaikymą nei buvo reikalinga.

Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str.1 d. 2 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329  straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

              CK 3.198 str. 3 d. įtvirtintas proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, o kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo proporcija priklauso nuo kiekvieno jų asmeninės turtinės padėties. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal CK 3.201 str. teismas gali pakeisti išlaikymo dydį, o pagal CK 3.192 str. 1, 2 d., abu vaiko tėvai privalo išlaikyti savo vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Analizuodamas konkretaus vaiko poreikio turinį ir apimtį teismas atsižvelgė į teisės aktuose įtvirtintas vaiko teises, į poreikius būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti. Taigi turi būti patenkinti būtiniausi vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Atkreiptinas teismų dėmesys į tai, kad vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini, užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį (Vaiko teisių konvencijos 31 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 16 straipsnis). Taigi, sprendžiant dėl vaiko išlaikymo dydžio konkrečiu atveju reikia atsižvelgti į protingus vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai.

Nagrinėjamos apeliacine tvarka civilinės bylos atveju nustatyta, kad A. A., gim. (duomenys neskelbtini), yra keturi metai, tai yra jos poreikiai  nėra tokie dideli kaip vyresnio amžiaus vaiko, einančio į mokyklą. A. A. gyvena su motina ieškove N. K.. Ieškovė N. K. neturi nuosavybės teise jai priklausančios gyvenamosios patalpos, tačiau turi pareigą užtikrinti šalių dukrai A. A. teisę į tinkamą gyvenamąją patalpą, kas neginčytinai susiję su tam tikromis papildomomis  išlaidomis.

Apelianto motyvas, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog atsakovas-apeliuantas neturi jokio turto, pajamų, o pagal CK 3.192 str. 2 d. išlaikymo dydis turi būti proporcingas tėvų turtinei padėčiai, nėra pakankamai pagrįstas, kadangi įstatymais nustatyta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o pirmosios instancijos teismo sprendimu iš atsakovo vaiko tėvo priteista 300,00 Lt suma yra būtina nepilnamečio vaiko poreikiams užtikrinti ir negali būti pripažintina aiškia per didelė.

Atsakovas V. A. yra jauno amžiaus, sveikas, darbingas, todėl Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus kas mėnesį jam mokama po 315,00 Lt socialinė pašalpa pripažintina stimulu siekti įgyti kvalifikaciją, įsidarbinti ir gauti pastovias pajamas. Gaunama socialinė pašalpą ir turto neturėjimas negali būti pagrindas atleisti vaiko tėvą nuo pareigos teikti vaikui būtiną minimalų išlaikymą.

Motyvas, kad atsakovas-apeliantas kas mėnesį gera valia moka dukros Aidos išlaikymui po 200,00 Lt sumą, o teismo sprendimu priteisus išlaikymą po 300 Lt nuo 2009-09-22 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsakovas-apeliantas turės realiai mokėti po 500,00 Lt yra nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismo sprendimu atsakovas privalo kas mėnesį nuo 2009-09-22 mokėti dukros Aidos išlaikymui po 300,00 Lt periodinių išmokų, todėl atsakovo-apelianto gera valia sumokėtos sumos turi būti įskaitomos į teismo sprendimu priteistą 300,00 Lt kas mėnesį mokamą periodinę išmoką.

               Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

                 Vadovaujantis CPK 98str.1d., nepatenkinus atsakovo-apelianto apeliacinio skundo, priteistinos valstybės turėtos išlaidos advokato pagalbai ieškovei apmokėti bei procesinių dokumentų siuntimo išlaidos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu,

n u t a r i a :

Anykščių rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 10 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš V. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) 440,00 Lt už antrinės teisinės pagalbos teikimą į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini) AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5630 bei 8,10 Lt teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.

                                                                                                                                                                teisėjai                                                                                                 Laimantas Misiūnas

 

                                                                                                            Romualdas Januška

 

                                                                                               Laimutė Sankauskaitė