Administracinė
byla Nr. AS822–784/2010
Procesinio sprendimo kategorija
63.2; 63.3.3; 79.2
(S)
LIETUVOS
VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2010 m. gruodžio 20 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio
Gagio, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės
(pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka nagrinėdama pareiškėjo
akcinės bendrovės „Orlen Lietuva“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio
teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo
akcinės bendrovės „Orlen Lietuva“ skundą atsakovui Valstybinei darbo
inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo,
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas akcinė bendrovė „Orlen Lietuva“
(toliau – ir pareiškėjas; AB „Orlen Lietuva“, Bendrovė) pateikė Šiaulių apygardos
administraciniam teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos (toliau – ir VDI, atsakovas) Vyriausiojo
valstybinio darbo inspektoriaus 2010 m. rugsėjo 14 d. sprendimą „Dėl B. Ž.
profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto“ (toliau – ir Aktas), kuriuo buvo
pripažinta, jog VDI Telšių skyriuje sudaryta B. Ž. profesinės ligos priežasčių
tyrimo komisija nepažeidė profesinės ligos priežasčių tyrimo tvarkos.
II.
Šiaulių apygardos
administracinis teismas 2010 m. lapkričio 11 d. nutartimi pareiškėjo skundą
atsisakė priimti, nes nesilaikyta tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos
bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Pasiūlė pareiškėjui dėl
Valstybinės darbo inspekcijos Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2010
m. rugsėjo 14 d. sprendimo „Dėl B. Ž. profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo
akto“ panaikinimo kreiptis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka
instituciją – Centrinę darbo medicinos ekspertų komisiją.
Teismas pažymėjo, kad 1999
m. sausio 14 dienos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo
Nr. VIII-1029 25 straipsnio l dalis nurodo, kad prieš kreipiantis į
administracinį teismą, įstatymų numatytų viešojo administravimo subjektų
priimti individualus teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o
įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami, kreipiantis į išankstinio
ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Darbuotojų saugos ir sveikatos
įstatymo (toliau – ir DSSĮ) 44 straipsnio 13 dalyje nurodyta, kad ginčus,
susijusius su profesinės ligos diagnozės nustatymu, sprendžia Centrinė darbo
medicinos ekspertų komisija (toliau – ir CDMEK). CDMEK sprendimas įstatymų
nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui. Profesinių ligų tyrimo ir
apskaitos nuostatų (toliau – ir Tyrimo ir apskaitos nuostatai) 31, 32 punktai
bei Profesinių ligų priežasčių reglamento (toliau – ir Reglamentas) 39 punktas
numato, kad suinteresuoti asmenys (darbuotojas ar jo atstovas, įmonės vadovas,
draudimo įstaiga), nesutinkantys su profesinės ligos diagnozės nustatymu ar
nenustatymu, į CDMEK turi kreiptis raštu ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo akto
gavimo dienos. Teismas padarė išvadą, kad įstatymu (DSSĮ 44 straipsnio 13
dalis) yra nustatyta, jog ginčams dėl profesinės ligos nustatymo (nenustatymo)
yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Iš Tyrimo ir
apskaitos nuostatų 31 punkto bei Reglamento 39 punkto nuostatų, numatančių, kad
skundą CDMEK suinteresuotas asmuo gali paduoti per nustatytą terminą, kuris
skaičiuojamas nuo akto gavimo dienos, seka išvada, kad skundą CDMEK
suinteresuotas asmuo gali paduoti profesinės ligos tyrimo komisijai visiškai
užbaigus profesinės ligos priežasčių tyrimo ir profesinės ligos nustatymo bei
patvirtinimo procedūrą (nustatyta tvarka atlikus veiksmus dėl akto I-osios ir
II-osios dalyse nurodytų aplinkybių nustatymo, po to komisijai pasirašius visą
profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktą). Teismas nustatė, jog pareiškėja
ginčą kelia dėl visiškai užbaigto profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto,
kuriuo B. Ž. nustatyta profesinė liga. Taigi nors Akto I-oji („Profesinės ligos
priežasčių tyrimas“) ir II-oji („Profesinės ligos patvirtinimas“) dalys
pildomos atskirai, tačiau užbaigtas profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo
aktas yra vientisas dokumentas, kuriuo pirmiau minėtais teisės aktais numatyta
tvarka nustatoma, kad dirbantis arba dirbęs darbuotojas serga profesine liga.
Vadinasi, ginčai dėl užbaigto profesinės ligos tyrimo komisijos akto turėtų
vykti laikantis privalomos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarkos. Iš
su pareiškėjo pateiktu skundu pridėtų dokumentų matyti, kad pareiškėja ginčą
kelia dėl visiškai užbaigto profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto ir
siekia nuginčyti profesinės ligos nustatymą B. Ž. ta apimtimi, kiek tai yra
susijęs su jo darbu Bendrovėje, todėl laikytina, jog skundas teismui paduotas
tinkamai nepasinaudojus šios kategorijos byloms nustatyta išankstinio bylos
nagrinėjimo ne per teismą tvarka ir dar galima pasinaudoti ta tvarka, t.y.
kreipiantis į CDMEK, kuriai priėmus atitinkamą sprendimą ir pareiškėjui su juo
nesutinkant, šis sprendimas gali būti apskųstas administraciniam teismui (ABTĮ
25, 32 straipsniai, Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 straipsnio 13
dalis). Iš turimos medžiagos matyti, kad ginčas dėl profesinės ligos nustatymo
šiuo konkrečiu atveju yra kaip tik kilęs iki CDMEK išvados priėmimo. 2010 m.
rugpjūčio 26 d. pareiškėjas su skundu kreipėsi į VDI ir gavęs atsakymą
pareiškėjas skundą pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, vėliau
Šiaulių apygardos administraciniam teismui, o ne kaip numatyta – CDMEK, t.y.
nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio
nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, todėl jos skundas atsisakytinas priimti. Gavus
CDMEK išvadą, skundas vadovaujantis ABTĮ 32 straipsnio 1 dalimi gali būti
paduodamas teismui per dvidešimt dienų nuo šio atsakymo gavimo dienos.
III.
Nesutikdamas su Šiaulių
apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartimi, pareiškėjas
AB „Orlen Lietuva“ atskiruoju skundu prašo skundžiamą nutartį panaikinti.
Mano, kad teismas, spręsdamas
skundo priėmimo klausimą, netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 2004 m. balandžio 28 d. nutarimu patvirtintų Profesinių ligų tyrimo
ir apskaitos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) bei Lietuvos Respublikos vyriausiojo
valstybinio darbo inspektoriaus ir Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos
prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2004 m. spalio 1 d. įsakymu
patvirtintų Profesinių ligų priežasčių tyrimo reglamento (toliau – ir
Reglamentas) nuostatas. Nurodo, kad VDI Telšių skyriaus vedėjas 2010 m. liepos
1 d. potvarkiu Nr. 6VV-16 sudarė Bendrovės buvusio darbuotojo B. Ž. profesinės
ligos tyrimo komisiją (toliau – ir Komisija), kuri tyrė buvusias darbo sąlygas
ankstesnėse jo darbovietėse. Baigusi tyrimą, Komisija 2010 m. liepos 22 d.
surašė Profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto Nr. S-222 (toliau – ir
Aktas) I dalį bei tą pačią dieną Akto I dalies tekstą elektroniniu paštu
nusiuntė Bendrovei, prašydama susipažinti ir pareikšti pastabas. Pareiškėjas
nurodo, kad į žodines jo pretenzijas nebuvo reaguojama, todėl tą pačią dieną
Bendrovė atsisakė pasirašyti dokumentą, tai nurodydama jo paskutiniame lape.
Vadovaudamasi Reglamento 25 punktu, tokio atsisakymo motyvus Bendrovė išdėstė
2010 m. liepo 22 d. rašte Nr. D2-(6.17-4)-12483 VDI Telšių skyriaus
inspektorei, tačiau į šį raštą atsakymo negavo. 2010 m. rugpjūčio 12 d.
Bendrovė registruotu laišku gavo Akto I dalies galutinį variantą kartu su Akto
II dalimi, kuria patvirtintos darbuotojo B. Ž. profesinės ligos. Nesutikdama su
Akto II dalimi, Bendrovė taip pat atsisakė ją pasirašyti bei nesutikimo motyvus
išdėstė 2010 m. rugpjūčio 27 d. rašte Nr. D2(6.17-4)-14246.
Manydama, kad Komisija,
tyrusi B. Ž. ligos priežastis, nesilaikė ligos priežasčių tyrimo ir nustatymo
procedūrų, Bendrovė, vadovaudamasi LR Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo
(toliau – ir Įstatymas) 44 straipsnio 12 punktu, Nuostatų 22 ir 31
straipsniais, Reglamento 27 ir 39 straipsniais, pasirinko išankstinio ginčo
nagrinėjimo ne teismo tvarka būdą: Akto I dalį apskundė VDI vyriausiajam
valstybiniam darbo inspektoriui. Gavusi sprendimą, kuriuo konstatuota, kad
Komisija nepažeidė profesinės ligos priežasčių tyrimo tvarkos, Bendrovė savo
pažeistas teises ėmė ginti teisminiu būdu. Taip pat nesutikdama su Akto II
dalimi, Bendrovė, vadovaudamasi Nuostatų 31 punktu, 2010 m. spalio 11 d. Akto
II dalį apskundė CDMEK.
Lietuvos Respublikos
valstybinė darbo inspekcija atsiliepimu prašo pareiškėjo atskirąjį skundą
tenkinti jame išdėstytais motyvais. Sutinka su pareiškėjo pozicija, kas
skundžiant Akto I ir II dalis buvo pasinaudota išankstine ginčo nagrinėjimo ne
teisme tvarka, taip įgyjant teisę į teisminę pažeistų teisių gynybą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Atskirasis
skundas tenkintinas.
Pareiškėjas
skundu prašė panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos (toliau – ir VDI,
atsakovas) Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2010 m. rugsėjo 14 d.
sprendimą „Dėl B. Ž. profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto“. Šio
pobūdžio ginčams taikoma išankstinė ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka.
Teisėjai Stasys
Gagys
Dainius Raižys
Skirgailė Žalimienė