Civilinė byla Nr. 2-487/2012
Procesinio sprendimo kategorija 110.1.
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. gegužės 31 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Algirdo Gailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Kazio Kailiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės V. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 5 d. nutarties, kuria civilinėje byloje Nr. 2-2277-590/2011 pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „MG Baltic Investment“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Mitnija“ ieškinį atsakovams V. G. ir E. R. dėl žalos atlyginimo, sandorio pripažinimo negaliojančiu ir uždraudimo naudotis akcininko neturtinėmis teisėmis (tretieji asmenys B. R., K. M., R. K., I. Ž.) netankintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto sumažinimo bei
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl ieškinio reikalavimų prima facie pagrįstumo ir šio kriterijaus reikšmės sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą.
Ieškovai UAB „MG Baltic Investment“ ir UAB „Mitnija“ ieškiniu prašo: 1) priteisti iš atsakovės V. G. ieškovo UAB „Mitnija“ naudai 22 624 216 Lt žalos atlyginimo už neteisėtus A. G. veiksmus bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 2) priteisti iš atsakovės V. G. ieškovo UAB „MG Baltic Investment“ naudai 54 025 295 Lt žalos atlyginimo už neteisėtus A. G. veiksmus bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) priteisti iš atsakovės V. G. ieškovo UAB „Mitnija“ naudai 581 152,57 Lt žalos atlyginimo už piktnaudžiavimą neturtinėmis akcininko teisėmis bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) priteisti iš atsakovo E. R. ieškovo UAB „Mitnija“ naudai 2 240 000 Lt žalos atlyginimo bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 5) pripažinti negaliojančia tarp A. G. ir V. G. 2009 m. rugsėjo 25 d. sudarytą turto pasidalijimo sutartį ir nukreipti ieškovų reikalavimų dėl žalos atlyginimo tenkinimą į A. G. turto pasidalijimo sutartimi atsakovei V. G. perleistą turtą; 6) uždrausti atsakovei V. G. naudotis akcininko neturtinėmis teisėmis, t. y. atlikti veiksmus, sukeliančius realios žalos padarymo ateityje grėsmę.
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. sausio 29 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – atsakovams A. G. ir V. G. nuosavybės teise priklausančio 42 025 295Lt vertės turto areštą.
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gegužės 20 d. nutartimi pritaikė papildomas laikinąsias apsaugos priemones - atsakovams A. G. ir V. G. nuosavybės teise priklausančio 12 000 000 Lt vertės turto areštą.
Kauno apygardos teismas 2010 m. sausio 22 d. nutartimi ieškovo UAB „Mitnija“ prašymu pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo A. G. ir atsakovės V. G. 21 149 351 Lt vertės turto areštą.
Kauno apygardos teismas 2011 m. balandžio 14 d. nutartimi areštavo atsakovei V. G. priklausantį 581 152,57 Lt vertės turtą.
2011 m. lapkričio 14 d. atsakovė V. G. paprašė pakeisti jos atžvilgiu taikomų laikinųjų apsaugos priemonių mastą, t. y. panaikinti šioje byloje pareikšto ieškinio užtikrinimui taikomą atsakovės V. G. turto areštą sumai, viršijančiai 25 147 448,01 Lt. Nurodė, kad V. G. savo asmeniniu turtu be išlygų gali atsakyti tik už savo pačios asmenines prievoles (ieškinio reikalavimus dėl 581 152,57 Lt, kildinamus iš pačios V. G. veiksmų). Pažymėjo, kad nesvarbu, ar santuokoje įgyto turto padalinimo sutartis bus palikta galioti, ieškinio reikalavimų, kildinamų iš A. G. veiksmų (76 649 511 Lt), išieškojimas, t. y. V. G. atsakomybė negalės viršyti 24 566 295,44 Lt (t. y. pusės bendrosios jungtinės nuosavybės). Atsižvelgiant į tai, ieškinių patenkinimas V. G. atžvilgiu „tikėtinai pagrįstai“ negali būti didesnis nei maksimali 24 566 295,44 Lt + 581 152,57 Lt = 25 147 448,01 Lt riba, todėl laikinosios apsaugos priemonės, viršijančios šią sumą, yra perteklinės ir naikintinos.
Taip pat pažymėjo, kad ieškovai patikslintame ieškinyje neįrodinėja žalos dydžio 12 000 000Lt UAB „MG Baltic Investment“ reikalavimo daliai, todėl konstatuotina, jog pagrindo šios žalos priteisimui iš atsakovės V. G. nebeliko, todėl šioje byloje V. G. atžvilgiu taikomų laikinųjų apsaugos priemonių (turto arešto) mastas turi būti sumažintas 12 000 000 Lt suma.
Be to, CK 2.87 str. 7 d. pagrindu UAB „MG Baltic Investment“ neturi teisės reikalauti iš kito juridinio asmens valdymo organo narių savo patirtos žalos atlyginimo, todėl ieškovo UAB „MG Baltic Investment“ reikalavimas dėl patirtų nuostolių atlyginimo (42 025 295 Lt) turės būti atmestas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 5 d. nutartimi netenkino prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto pakeitimo.
Teismas pažymėjo, kad laikinųjų apsaugos priemonių mastas priklauso nuo ieškinio reikalavimų dydžio, o ne atsakovo galimos atsakomybės ribų, todėl teismas nesutiko su atsakovės V. G. argumentu, kad jos atsakomybė negali būti didesnė nei maksimali 25 147 448,01 Lt riba ir todėl laikinosios apsaugos priemonės, viršijančios šią sumą, yra perteklinės ir naikintinos.
Prašymą sumažinti laikinųjų apsaugos priemonių (turto arešto) mastą tuo pagrindu, kad patikslintame ieškinyje ieškovas UAB „MG Baltic Investment“ neįrodinėja žalos dydžio 12 000 000Lt reikalavimo dalyje teismas taip pat atmetė ir nurodė, kad ieškovas UAB „MG Baltic Investment“ reikalavimą dėl 12 000 000 Lt žalos atlyginimo pareiškė 2010 m. gegužės 19 d. ieškinio papildyme (b.l. 168-174, t. 4). Šio reikalavimo įvykdymo užtikrinimui Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartimi pritaikė papildomas laikinąsias apsaugos priemones - 12 000 000Lt vertės turto areštą. Iš 2011 m. spalio 3 d. patikslinto ieškinio matyti, kad ieškovo reikalavimas dėl 12 000 000 Lt žalos atlyginimo ir aplinkybės, kurių pagrindu reiškiamas šis reikalavimas, nepasikeitė (b.l. 203-205, 15 t.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atsakovė V. G. atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 5 d. nutartį panaikinti ir tenkinti apeliantės prašymą pakeisti apeliantės atžvilgiu taikomų laikinųjų apsaugos priemonių mastą, t. y. panaikinti atsakovės V. G. turto areštą sumai, viršijančiai 25 147 448,01 Lt. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:
1. 2011 m. spalio 1 d. įsigalioję CPK pakeitimai įtvirtino naują laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą – tikėtinas ieškinio pagrįstumas. Šioje byloje ieškinys apeliantės atžvilgiu nepagrįstas, tačiau dėl šių apeliantės motyvų teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė, kas reiškia, jog skundžiama nutartis nemotyvuota (absoliutus negaliojimo pagrindas), be to, prieštarauja Lietuvos apeliacinio teismo, kuris, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, vertina ieškinio prima facie pagrįstumą, praktikai.
2. Pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas viršija maksimalų atsakovės, kaip A. G. turto ir procesinių teisių paveldėtojos, potencialios atsakomybės dydį.
Tik maža dalis (581.152,57 Lt) ieškinio reikalavimų pareikšti atsakovei V. G. dėl jos tariamai neteisėtų veiksmų. Kiti turtiniai reikalavimai 76.649.511 Lt sumai pareikšti dėl atsakovės sutuoktinio A. G. veiksmų apeliantei kaip A. G. procesinių teisių perėmėjai, kuri A. G. turtą paveldėjo pagal apyrašą.
V. G. kaip A. G. procesinių teisių perėmėjos atsakomybės galima apimtis priklauso ir nuo to, ar teismas tenkins ieškovų reikalavimą pripažinti negaliojančia 2009 m. vasario 25 d. santuokoje įgyto turto padalijimo sutartį. Jeigu sutartis liks galioti, žalos, kildinamos iš A. G. veiksmų, atlyginimas galėtų būti nukreipiamas tik į tą V. G. turtą, kurį ji po A. G. mirties paveldėjo pagal apyrašą (CK 5.53 str. 1 d.). Jeigu teismas šią sutartį pripažins negaliojančia, ja pasidalintas turtas turėtų vėl tapti bendrąja jungtine A. G. ir V. G. nuosavybe. Sutuoktinių turto dalys bendrojoje jungtinėje nuosavybėje yra lygios, todėl V. G. atsakomybė negalėtų viršyti bendrosios jungtinės nuosavybės 1/2 dalies, t.y. 24.566.295,44 Lt. Kadangi ieškiniu reikalaujama nukreipti išieškojimą į V. G. turtą, teismas privalės dėl šio reikalavimo pasisakyti.
3. Teismas nepagrįstai ir nesilaikydamas Lietuvos apeliacinio teismo praktikos sprendė, kad laikinųjų apsaugos priemonių mastas priklauso nuo ieškiniu pareikštų, o ne nuo pagrįstų reikalavimų dydžio. Tokia pozicija sudaro sąlygas piktnaudžiauti laikinųjų apsaugos priemonių taikymu nepagrįstai reiškiamų reikalavimų mastu. A. G., neatlaikęs tokios spaudimo priemonės, kai buvo areštuotas visas šeimos turtas, baigė gyvenimą savižudybe.
4. Teismo išvada, esą ieškovo reikalavimas dėl 12 000 000 Lt žalos atlyginimo ir aplinkybės, kurių pagrindu reiškiamas šis reikalavimas, nepasikeitė, prieštarauja bylos medžiagai. Teismo nurodytuose bylos lapuose (t. 15, b.1.203-205, t.y. patikslinto ieškinio 12- 14 psl.) kalbama ne apie ieškovo UAB „MG Baltic Investment“, o apie kito ieškovo - UAB „Mitnija“ - reikalavimų pagrindą. Be to, ieškovai neįrodinėjo žalos, kaip atsakomybės sąlygos dėl 12 000 000Lt.
5. Ieškovo UAB „MG Baltic Investment“ reikalavimas 42 mln Lt sumai taip pat prima facie nepagrįstas. Akcininkui įstatymai nesuteikia teisės reikalauti žalos atlyginimo vien dėl dukterinės bendrovės patirtos žalos, be to, ją byloje dar reikia įrodyti.
Ieškovai UAB „Mitnija” ir UAB „MG Baltic investment” atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:
1. Atsakovė, prašydama pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, nenurodė naujų aplinkybių, pagrindžiančių laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo būtinybę. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumas ir konkretus jų mastas šioje civilinėje byloje jau yra patvirtintas Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartimis civilinėse bylose Nr. 2-641/2010, Nr. 2-616/2010 taip pat 2011 m. balandžio 28 d. nutartyje civilinėje byloje. Nr. 2-6/2011.
2. CPK 144 straipsnio 1 dalies pakeitimas, įsigaliojęs 2011 m. spalio 1 d., nėra pagrindas sumažinti laikinųjų apsaugos priemonių mastą šioje civilinėje byloje. Atsakovės nurodytas „tikėtino ieškinio reikalavimo pagrįstumo vertinimas“ nėra naujas Lietuvos teisėje ir teismu praktikoje. Teismai šį kriterijų taikė dar iki minėtų CPK pakeitimų įsigaliojimo. Lietuvos apeliacinis teismas „tikėtino ieškinio reikalavimo pagrįstumo vertinimo“ taisyklę pirmą kartą įtvirtino 2008 m. gruodžio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-949/2008 ir šios pozicijos teismai nuosekliai laikėsi.
3. Prima facie ieškinio reikalavimų pagrįstumas buvo įvertintas ir šioje civilinėje byloje. Atsakovė nenurodė aplinkybių, dėl kurių Lietuvos apeliacinio teismo atliktas preliminarus ieškinio reikalavimų pagrįstumo įvertinimas turėtų būti peržiūrėtas. Atsakovės nurodyti argumentai dėl jos atsakomybės masto nėra nauji, jie teismo įvertinti ir dėl jų pasisakyta.
Nepagrįstas atsakovės V. G. argumentas, kad jos atsakomybė negalės viršyti pusės bendrosios jungtinės nuosavybės, t y. 24 566 295, 44 Lt, o jeigu santuokoje įgyto turto padalinimo sutartis bus palikta galioti, išieškojimas galės būti nukreiptas tik į V. G. pagal apyrašą paveldėtą G. turtą, t. y. 21 522 601, 55 Lt. Pažymėtina, kad šios aplinkybės turi būti vertinamos ne sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, bet tik priėmus ieškovui palankų sprendimą ir tik vykdymo proceso metu. Kai turto dalis bendrojoje nuosavybėje nenustatyta, laikinai, kol bus nustatyta šio asmens turto dalis bendrojoje nuosavybėje, gali būti areštuotas visas turtas (CPK 145 str. 4 d.). Be to, dėl šių aplinkybių šioje byloje jau yra pasisakęs ir Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. gegužės 20 d. nutartyse civilinėse bylose Nr. 2-616/2010 ir Nr.2-641/2010.
Ieškinys dėl 12 000 000 Lt žalos lyginimo yra pakankamai pagrįstas ir yra grėsmė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, sprendimo įvykdymas pasunkėtų. Šio reikalavimo preliminarus pagrįstumas ir grėsmė neįvykdymui įvertinti Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-6/2011. Be to, kad konsoliduoto ieškinio 1.15 dalyje yra pateikti tiek teisiniai, tiek faktiniai argumentai, kuriais pagrindžiamas reikalavimas dėl 12 000 000 Lt žalos atlyginimo.
Ieškinio dėl 42 025 295 Lt priteisimo preliminarus pagrįstumas jau yra įvertintas Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-641/2010. Atsakovė klaidingai interpretuoja UAB „MG Baltic investment“ ieškinio reikalavimus, kadangi UAB „MG Baltic investment“ reikalauja ne UAB „Mitnija“ padarytos žalos atlyginimo, bet atlyginti UAB „MG Baltic investment“ turimam finansiniam turtui (akcijoms) padarytą žalą, t.y. turimų akcijų vertės sumažėjimą. Dėl šios priežasties atsakovės teiginiai, jog UAB „MG Baltic investment“ neturi teisės reikalauti atlyginti UAB „Mitnija“ padarytą žalą yra nesusiję su UAB „MG Baltic investment“ pareikštais reikalavimais. UAB „MG Baltic investment“ reikalavimų pagrįstumą įrodo CK 6.263 straipsnyje įtvirtintas generalinio delikto principas.
4. Tiek UAB „Mitnija“, tiek UAB „MG Baltic investment“ reikalavimai pagristi objektyviais įrodymais, t.y. V. Č. turto vertinimo ataskaitomis, vidaus audito ataskaitomis, FNTT specialisto išvadomis, ekspertės, turinčios teismo eksperto statusą, išvada.
5. Šiuo metu ieškinio reikalavimai nėra visa reikalavimo apimtimi užtikrinti, t.y. areštuoto atsakovės turto nepakanka ieškinio reikalavimams užtikrinti. Areštuoto turto vertė siekia 40 mln. Lt, o bendra ieškinio suma yra 79 mln. Lt.
6. Atsakovės finansinė padėtis pablogėjo, kadangi atsakovė AB banke SNORAS turėjo terminuotus indėlius, kurių suma viršijo kelis milijonus litų. Šį banką pažinus nemokiu ir inicijavus bankroto bylą, kyla grėsmė, kad neapdrausta indėlių dalis nebus atgauta, todėl atsakovės turimo turto masė sumažėjo.
Tretieji asmenys I. Ž., R. K. atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti ir nurodo, kad palaiko ieškovų atsiliepime išdėstytus argumentus.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Byloje kilo ginčas dėl ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių – turto arešto, apimties.
Sujungus dvi bylas, atsakovei V. G. pareikšti reikalavimai priteisti ieškovo UAB „Mitnija“ naudai 22 624 216 Lt žalos atlyginimo ir procesines palūkanas, 581 152,57 Lt žalos atlyginimo už piktnaudžiavimą neturtinėmis akcininko teisėmis bei 5 procentų dydžio palūkanas, taip pat priteisti UAB „MG Baltic investment“ naudai 54 025 295 Lt žalos atlyginimo ir palūkanas.
Taikant laikinąsias apsaugos priemones Vilniaus apygardos teismas 2010 m. sausio 29 d. nutartimi pritaikė areštą V. G. ir jos sutuoktinio A. G. 42 025 295 Lt vertės turtui, 2010 m. gegužės 20 d. nutartimi papildomai nutarė areštuoti V. G. ir jos sutuoktinio A. G. 12 000 000 Lt vertės turtą.
Taikant laikinąsias apsaugos priemones Kauno apygardos teismas 2010 m. sausio 20 d. nutartimi pritaikė areštą V. G. ir jos sutuoktinio A. G. 21 149 351 Lt vertės turtui, 2011 m. balandžio 14 d. nutartimi nutarė areštuoti V. G. priklausantį 581 152,57 Lt vertės turtą.
Matyti, kad V. G. turtui pritaikyto arešto mastas neviršija pareikštų reikalavimų dydžio. Skundžiamoje nutartyje teismas pažymėjo, kad, taikant laikinąsias apsaugos priemones, jų mastas priklauso nuo pareikštų reikalavimų dydžio, tačiau apeliantė su tokiu teismo teiginiu nesutinka ir atskiruoju skundu siekia, kad areštas būtų apribotas tik ieškiniu pareikštų prima facie pagrįstų reikalavimų dydžiu bei nurodo išsamius argumentus, kodėl ieškinio reikalavimus laiko nepagrįstais, motyvuoja savo galimos atsakomybės ribas.
Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentu, kad aplinkybė, jog nuo 2011 m. spalio 1 d., kai įsigaliojo CPK 144 straipsnio 1 dalies pakeitimas, numatantis, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos, jeigu jų prašantys asmenys tikėtinai pagrindžia savo reikalavimus ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, sudaro pagrindą pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones įvertinti preliminaraus užtikrintų reikalavimų pagrįstumo kriterijumi. Kaip teisingai pažymėjo ieškovai atsiliepime į atskirąjį skundą, ir iki 2011 m. spalio 1 d. CPK pakeitimų teismų praktikoje sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismai gausioje praktikoje vertino prašomų užtikrinti ieškinio reikalavimų tikėtiną pagrįstumą. Tai buvo atliekama ir šioje byloje.
Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. gegužės 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-641/2010 be kita ko pasisakė ir dėl UAB „MG Baltic investment“ 42 025 295 Lt reikalavimo, kurio užtikrinimui Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 29 d. nutartimi areštuota 42 025 295 Lt vertės A. G. ir V. G. turtas, preliminaraus pagrįstumo, tiek kiek tai vertintina sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą.
Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. gegužės 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-616/2010 išnagrinėjo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 22 d. nutarties, kuria UAB „Mitnija“ 21 149 351 Lt reikalavimo užtikrinimui areštuota 21 149 351 Lt vertės A. G. ir V. G. turtas, taigi šio reikalavimo preliminarus pagrįstumas taip pat jau yra įvertintas.
2011 m. balandžio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-6/2011 Lietuvos apeliacinis teismas išnagrinėjo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarties, kuria pritaikytos papildomos laikinosios apsaugos priemonės 12 000 000 Lt sumai (šios papildomos priemonės pritaikytos atsižvelgus į tai, kad ieškovas UAB „MG Baltic investment“ patikslino ieškinį ir juo padidino savo ieškinio reikalavimus) ir šioje dalyje minėtą nutartį paliko nepakeistą. Taigi ir šios ieškinio reikalavimo dalies preliminarus pagrįstumas, tiek kiek tai vertintina sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, jau yra teismų įvertintas.
Likusia apimtimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, t.y. Kauno apygardos teismo 2011m. balandžio 20 d. nutartimi pritaikyto V. G. turto arešto 581 152, 57 Lt sumai apeliantė tuo pagrindu, kad ieškinys šioje dalyje galimai preliminariai nepagrįstas, atskiruoju skundu neginčija.
Teisėjų kolegija pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nesiejamas su ieškinio pagrįstumu ar nepagrįstumu, kurį teismas konstatuoja išnagrinėjęs bylą iš esmės, ištyręs įrodymus ir atlikęs jų vertinimą. Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, atlikus ieškovo pateiktų prima facie įrodymų vertinimą, kurio tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, teismui pakanka įsitikinti tuo, jog ieškovas pateikė pakankamai ieškinio faktinį pagrindą patvirtinančių įrodymų, kuriems pasitvirtinus, ieškinys galėtų būti patenkintas. Įrodymų pakankamumo ir ieškinio pagrįstumo klausimas šioje civilinio proceso stadijoje nesprendžiamas. Apeliantės išsamių argumentų, susijusių su ieškinio reikalavimų galimu nepagrįstumu atsakovės V. G. pilnas įvertinimas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje iš esmės reikštų pasisakymą dėl ieškinio pagrįstumo ir bylos išsprendimą iš esmės, nors byla šiuo metu yra nagrinėjama pirmosios instancijos teisme ir būtent pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus ir aplinkybes, priims sprendimą.
Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių tuo pagrindu, kad ieškinys preliminariai nepagrįstas, tik tada, jei yra reiškiamas akivaizdžiai nepagristas materialinis teisinis reikalavimas. Nagrinėjamame atskirajame skunde išdėstyti išsamūs argumentai dėl apeliantės atsakomybės galimų ribų bus reikšmingi nagrinėjant bylą iš esmės, tačiau nepakankami išvadai apie akivaizdų ieškinio nepagrįstumą. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas, kaip jau minėta, nesprendžia šalių ginčo, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti. Dėl šios priežasties laikinųjų apsaugos priemonių taikymu nesprendžiami klausimai, į kuriuos turėtų būti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, ypač tokio didelio masto kaip šioje byloje, neabejotinai sukelia asmenims, kurių atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, ženklius suvaržymus, didelius nepatogumus, kitokias neigiamas pasekmes. Tačiau tokiu atvejų šalių interesų balanso įstatymų leidėjas siekia laikinosiomis apsaugos priemonėmis padarytų nuostolių atlyginimo užtikrinimo proceso institutu (CPK 146 str.), taip pat numatydamas asmenims, kurių atžvilgiu ieškinys atmestas, teisę bendra tvarka reikalauti atlyginti laikinųjų apsaugos priemonių taikymu sukeltus nuostolius (CPK 146 str. 2 d.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a:
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjai Alė Bukavinienė
Algirdas Gailiūnas
Kazys Kailiūnas