Civilinė byla Nr. 2A-24-324/2013

Teisminio proceso Nr. 2-05-3-15696-2011-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

35.5; 99.5; 121.21

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. kovo 1 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėja Virginija Gudynienė, sekretoriaujant Rasai Juronienei, dalyvaujant ieškovo atstovei Ingai Ališauskaitei, atsakovei V. K., apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Žaidas“, atsakovų V. K. ir J. K. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1869-429/2012 pagal uždarosios akcinės bendrovės „Žaidas“ ieškinį atsakovams V. K. ir J. K. dėl skolos priteisimo,

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovų po 599,47 Lt skolai grąžinti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, lygiomis dalimis priteisti bylinėjimosi išlaidas – 70 Lt žyminio mokesčio, 3 Lt už Nekilnojamojo turto registro duomenų paiešką bazėje ir registro išrašo peržiūrėjimą ekrane, 5,8 Lt už du Gyventojų registro tarnybos išrašus, 181,5 Lt už UAB „Skolos LT“ suteiktas teisines paslaugas rengiant  ieškinį. Nurodė, kad ieškovė teikia namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Atsakovams priklauso po ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), todėl jie privalo mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už bendrosios dalinės nuosavybės teise jiems priklausančius šiame name esančius bendrojo naudojimo objektus. Atsakovų įsiskolinimas už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas laikotarpiu nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. iki 2011 m. rugpjūčio 31 d. yra 1 198,93 Lt.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. balandžio 10 d. sprendimu ieškinį iš dalies patenkino. Priteisė ieškovei iš atsakovų po 26,93 Lt skolai grąžinti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2011 m. lapkričio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, po 17,5 Lt žyminio mokesčio, po 1,5 Lt už duomenų gavimą iš VĮ Registrų centro, po 2,9 Lt už Gyventojų registro tarnybos išrašą, po 45,37 Lt išlaidų už ieškinio surašymą. Atmetė kitą ieškinio dalį. Vadovaudamasis skolų valdymo ataskaita nustatė, kad už ginčo laikotarpį atsakovai yra sumokėję 1 361,88 Lt mokesčių, o už šį laikotarpį priskaityta mokesčių suma sudaro 1 301,22 Lt. Sprendė, kad ieškovės pateiktuose rašytiniuose įrodymuose nurodyti duomenys apie skolos dydį iki 2009 m. rugsėjo 1 d. prieštarauja ieškovės įgaliotos atstovės paaiškinimams teismo posėdžio metu, kuriais ji nurodė, kad atsakovų skola iki ieškinyje numatyto laikotarpio siekė 22,75 Lt (skolų valdymo ataskaitoje – 1 171,59 Lt). Padarė išvadą, kad visa paskaičiuotų mokesčių suma sudaro 1 323,97 Lt (22,75 + 1301,22), todėl atsakovams sumokėjus ieškovei 1 361,88 Lt už ginčo laikotarpį, jie ieškovei už ginčo laikotarpį nėra skolingi, yra permokėję 37,91 Lt. Patiems atsakovams pripažįstant 53,82 Lt skolą ieškovei, šią sumą priteisė iš atsakovų.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliacinius skundus padavė ieškovė ir atsakovai.

Ieškovė nurodo, kad neteisėta ir nepagrįsta sprendimo dalis, kuria netenkinti ieškinio reikalavimai.

Sprendimas neatitinka CPK 270 straipsnio reikalavimų, nes neįvertinti ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai (pastato (duomenys neskelbtini) techninės priežiūros žurnalas, šilumos objektų ir paruošimo šildymo sezonui aktai, UAB „Žaidas“ 2012 m. vasario 22 d. raštas ir kt.), nepasisakyta dėl jų faktinės ir juridinės reikšmės bylos išsprendimui, nemotyvuoti dalies ieškinio reikalavimų atmetimo pagrindai, neišnagrinėtos visos bylos aplinkybės. Ieškovė teismo posėdžio metu išsamiai nurodė, iš ko susideda ieškinyje prašoma priteisti suma, tai yra užfiksuota 2012 m. sausio 10 d. teismo posėdžio protokole. Ieškovės atstovė taip pat nurodė, kokiu teisiniu pagrindu ir kaip skaičiuojami administravimo, techninės priežiūros ir šilumos sistemos priežiūros mokesčiai. Laikotarpiu nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. iki 2011 m. rugpjūčio 31 d. ieškovė suteikė paslaugų ir priskaičiavo mokesčių už 1 176,18 Lt. Atsakovai nurodytu laikotarpiu į ieškovės sąskaitą pervedė 1 148,84 Lt ir nenurodė, kaip turi būti skirstomos jų įmokos, todėl ieškovė, vadovaudamasi CK 6.55 straipsnio 2 dalimi, padengė iki 2009 m. rugpjūčio 31 d. buvusį atsakovų įsiskolinimą – iš viso 1 171,59 Lt. Ieškiniu prašomą priteisti sumą sudaro laikotarpiu nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. iki 2011 m. rugpjūčio 31 d. priskaičiuoti mokesčiai – iš viso 1 176,18 Lt ir likutis už 2009 rugpjūčio mėn. – 22,75 Lt (1 176,18 + 22,75 = l 198,93). Ieškovė 2012 m. vasario 22 d. rašte paaiškino skolos apskaičiavimo mechanizmą, kuris sutapo su ieškovės atstovės duotais paaiškinimais ir byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, todėl neaišku, kuo vadovaudamasis pirmosios instancijos teismas nurodė kitokias sumas ir padarė išvadą, ieškinys dėl 545,64 Lt yra nepagrįstas. Dėl likusios 599,43 Lt sumos pirmosios instancijos teismas nepasisakė, todėl liko neišspręsta dalis ieškovo reikalavimų.

Nenurodyta, kokiu pagrindu nesivadovauta CK 6.55 straipsnio 2 dalimi. Kadangi atsakovai nesikreipė į ieškovę su nurodymu dėl jų įmokų paskirstymo, ieškovė iš atsakovų gautais mokėjimais dengė seniausią skolą, kurios mokėjimo terminas yra suėjęs.

Atmetant dalį ieškinio reikalavimų, remtasi tik atsakovų atstovo paaiškinimais, tuo pažeidžiant CPK 176-185 straipsniuose įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles. Neobjektyvus ir šališkas vienos proceso šalies – atsakovų atstovo – išsakytų argumentų vertinimas prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimui Nr. 51 „Dėl Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje“.

Nurodžius ieškovės atstovei prieš duodant paaiškinimus prisiekti LR teisės aktų nustatyta tvarka, pažeista CPK 186 straipsnio 6 dalis, numatanti pareigą šalims bei jų atstovams pagal įstatymą pasirašyti priesaikos tekstą prieš duodant paaiškinimus. Atsakovų atstovui nebuvo nurodyta prisiekti, nors abi bylos šalis atstovauja atstovai pagal pavedimą.

Kadangi buvo atmestas atsakovų prašymas sujungti šią bylą su Kauno miesto apylinkės teisme nagrinėjama civiline byla Nr. 2-265-454/2012, kurioje nagrinėjamas ginčas dėl balkonų remonto darbų atlikimo 2008 m. rudenį, nepagrįstai ir pažeidžiant ieškinio nagrinėjimo ribas, atmesta dalis ieškinio reikalavimų, nurodant, jog išnagrinėjus civilinę bylą Nr. 2-265-454/2012, atsakovai turi gera valia sumokėti skolos dalį arba ieškovas galės kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo. Atsakovai yra atsiskaitę už balkonų remonto darbus ir byloje reiškiamas reikalavimas dėl kitu laikotarpiu susidariusios skolos. Atsakovų atstovas išreiškė tik abstrakčius pamąstymus, jog atsakovai nepatenkinti darbų kokybe, kaina, tačiau nepateikė įrodymų, jog atsakovai nemokėjo būtent už balkonų remonto darbus, nenurodė, kokia yra balkonų remonto kaina, atsakovams priskaičiuota suma. Atsakovai sąmoningai prisidengia civiline byla Nr. 2-265-454/2012, kaip pagrindu atsisakyti mokėti skolą ieškovei, kuri susidarė tik dėl to, jog atsakovai vengė laiku ir tinkamai atsiskaityti už suteiktas paslaugas.

Peržengtos ieškinio ribos ir pažeista pareiga bylos išvadas daryti remiantis išimtinai tik nagrinėjamoje byloje šalių pateikta medžiaga ir surinktais įrodymais. Sprendime paminėtas kitoje byloje atliktos ekspertizės vienas iš punktų, neturint paties ekspertizės dokumento, neišnagrinėjus visų kitoje civilinėje byloje pateiktų įrodymų visumos, neleidus bylos šalims pasisakyti dėl ekspertizės turinio ir kt. Sprendime taip pat nurodyta dar neišnagrinėta civilinė byla Nr. 2-265-454/2012, nutylint, jog dėl ginčo balkonų remonto darbų, atliktų adresu (duomenys neskelbtini), jau yra priimtas ir peržiūrėtas apeliacine tvarka sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-2047-485/2011, kuriame nustatyta, jog balkonų remonto darbai atlikti tinkamai, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.

Pažeistos procesinės teisės normos, neteisingai apskaičiuojant ieškovei priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį. Buvo patenkinta 4,5 proc. ieškinio reikalavimų (priteista 53,86 Lt suma iš prašomų 1 198,93 Lt), todėl teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsniu, ieškovei iš atsakovų turėjo priteisti 11,71 Lt patirtų bylinėjimosi išlaidų, o priteisė net 134,55 Lt.

Prašo panaikinti sprendimo dalį, kuria buvo atmesti ieškinio reikalavimai, priimti naują sprendimą ir ieškinį patenkinti visiškai.

Atsakovai nurodo, jog neteisėta ir nepagrįsta sprendimo dalis, kuria patenkinti ieškinio reikalavimai.  

Pažeistos procesinės teisės normos, reglamentuojančios įrodymų tyrimą ir vertinimą, nesivadovauta CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais. Atsakovų interesus teismo posėdyje atstovavęs advokato padėjėjas paaiškino, kad pagal pateiktus ieškovės įrodymus atsakovai jai yra skolingi 53,82 Lt už 2011 m. lapkričio mėnesį, o ne už ginčo laikotarpį. Atsakovai negalėjo atsiskaityti su ieškove už 2011 m. lapkričio mėnesį, nes, ieškovei pareiškus teisme ieškinį (2011 m. spalio 17 d.), atsakovai dar nebuvo gavę sąskaitos.

Neatsižvelgta į CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatas ir iš atsakovų ieškovei nepagrįstai priteista didesnė bylinėjimosi išlaidų suma. Pirmosios instancijos teismas patenkino tik 4,48 proc. ieškovės reiškiamo reikalavimo (1198,93/53,82 x 100 % = 4,48 %), todėl bylinėjimosi išlaidų suma turėjo būti priteista atsižvelgiant į nurodytą procentinę išraišką.

Prašo panaikinti sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai prašo nekeisti sprendimo dalies, kuria buvo atmesti ieškinio reikalavimai. Teigia, kad teismo posėdžių metu ieškovės atstovė nurodė, jog atsakovų skola iki 2009 m. rugsėjo 1 d. buvo 22,75 Lt, o ginčo laikotarpiu atsakovai sumokėjo ieškovei 1 361,88 Lt, todėl teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovai nėra skolingi ieškovei už ginčo laikotarpį. Ieškovės atstovė neįrodė ir nepagrindė, iš ko susidarė įsiskolinimas už ginčo laikotarpį. Tai, kad ieškovė taikė CK 6.55 straipsnio 2 dalį ir nepripažino, jog skola yra susidariusi už 2008 m. rugsėjo mėnesį atliktus balkonų remonto darbus, nesudaro pagrindo ieškovei nepagrįsti skolos atsiradimo fakto. Mano, kad ieškovė, prisidengdama gyventojų prievole (CK 4.82 str. 3 d.) siekia bet kokiomis priemonėmis išsireikalauti skolą už balkonų remontą, neaiškindama ir neįrodydama pačios skolos atsiradimo fakto ir aplinkybių.

Kitų atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai iš dalies tenkintini.

Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog atsakovai nėra sumokėję visų namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės administravimo išlaidų ieškinyje nurodomu 2009 m. rugsėjo – 2011 m. rugpjūčio mėnesių laikotarpiu.

Sutiktina su ieškove, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo priimtas, pilnai neatskleidus bylos esmės.

Bylos nagrinėjimo ribas sudaro ieškinio pagrindas ir dalykas (CPK 135 straipsnis, 259 straipsnio 1 dalis, 265 straipsnio 2 dalis). Ieškinyje nurodoma, kad atsakovams kas mėnesį pateikiama  sąskaita su nurodyta priskaičiuota mokėti suma, kurią jie turi sumokėti iki sekančio mėnesio paskutinės dienos, tačiau atsakovai  yra įsiskolinę mokėjimus už bendrosios nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir komunalines paslaugas  2009 m. rugsėjo 1 d. – 2011 m. rugpjūčio 31 d. laikotarpiu.

Konstatavęs, kad atsakovai mokėjo ginčo laikotarpio įmokas bei kad jiems nėra apskaičiuotas mokestis už namo balkonų remontą, atliktą 2008 m. rugsėjo – spalio mėnesiais, pirmosios instancijos teismas nevertino 2012m. vasario 22d. ieškovės rašto Nr. 184 ir jos atstovų paaiškinimų, kuriuose nurodoma, jog atsakovai ginčo laikotarpio mokesčius mokėjo, tačiau sumokėta  suma buvo padengtas 2009 m. rugpjūčio 31 d. buvęs įsiskolinimas. Tai motyvavo CK 6.55 straipsniu, reglamentuojančiu įmokų paskirstymą, kai yra kelios skolos, o atsakovai nesutikimą su ieškiniu grindė aplinkybe, jog faktiškai ieškovė prašo priteisti balkonų remonto išlaidas, kurias mokėti atsakovai ir kiti namo (duomenys neskelbtini)  butų savininkai atsisakė ir dėl to yra kilęs ginčai teisme. Pastarąją aplinkybę patvirtina įsiteisėjęs 2011 m. birželio 23 d. Kauno m. apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr.2-149-587/2011 pagal UAB „Žaidas“ ieškinį atsakovui V. S. dėl skolos apmokėjimo ir tuo pačiu metu nagrinėtos civilinės bylos Nr.2-265-454/2011 pagal UAB „Žaidas“ ieškinį atsakovams R. Č., R. M., N. M., M. K. dėl skolos priteisimo duomenys (abiejose bylose ginčo dalykas buvo ieškovės reikalavimo sumokėti už to paties namo balkonų remonto darbus teisėtumas).

Apeliacinio proceso metu, ieškovei pristačius 2008 m. sausio – 2009 m. rugpjūčio mėnesių priskaitymo skleistinę, atsakovams - 2009 - 2011 metų ieškovės pateiktas sąskaitas bei 2007 m. spalio mėn. – 2010 m. liepos mėn. laikotarpio atsiskaitymo knygelę su prisegtais kiekvieno mėnesio mokėjimo kvitais, nustatyta, kad  sąskaita už remonto darbus atsakovams buvo pateikta 2008 m. lapkričio mėnesį (2008 m. lapkričio ir 2009 m. vasario mėn. - 1125,33 Lt., vėliau ši suma nežymiai kito (1192,79; 1124,67; 1079,07 ir t.t.). Ieškovė pripažino, jog sąskaitose žymimi remonto darbai yra balkonų remonto darbai bei kad atsakovai laikomi už juos atsiskaičiusiais, ginčo laikotarpio mokėjimus įskaičius kaip skolos už balkonų remontą, atsiradusios iki 2009 m. rugsėjo mėnesio, padengimą CK 6.55 straipsnio 1 dalyje numatytu būdu (t. 1 b.l. 168-170).

Nors pirmosios instancijos teismas tokios šalių ginčo kilmės ir neįvertino, sprendimo išvada apie atsakovų įsiskolinimo (didžiosios jo dalies) nebuvimą ginčo laikotarpiu iš esmės teisinga.

Pagal CK 6.55 straipsnio 1 dalį skolininkas, privalantis grąžinti tam pačiam kreditoriui kelias tos pačios rūšies skolas, mokėdamas gali pareikšti, kurią skolą jis grąžina. Tačiau skolininkas neturi teisės be kreditoriaus sutikimo skirti įmokas prievolei, kurios įvykdymo terminas dar nesuėjęs, vietoj įmokos pagal prievolę, kurios įvykdymo terminas suėjęs.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ginčo laikotarpiu buvo suėję ir atsiskaitymo už balkonų remonto darbus,  ir už 2009 m. rugsėjo – 2011 m. rugpjūčio mėn. laikotarpiu ieškovės suteiktas paslaugas terminai. Nesutiktina su ieškovės apeliacinio skundo argumentu, kad atsakovai nesikreipė į ieškovę su nurodymu dėl įmokų paskirstymo, todėl ji turėjusi teisę gautais mokėjimais padengti seniausią skolą. Pagal CK 6.55 straipsnio 1 dalį  atskiras kreipimasis tam nėra būtinas, pakanka skolininko nurodymo mokėjimo metu, kurią skolą jis grąžina. Iš apžiūrėtų ieškovės sąskaitų ir atsakovų atsiskaitymo knygelės matyti, kad kiekviename per Lietuvos paštą atliktame mokėjime nuo 2008 m. lapkričio mėnesio, kuomet, be administravimo išlaidų, pastatų techninės priežiūros, šildymo sistemų techninės priežiūros, namo teritorijos priežiūros, televizijos kolektyvins antenos, pirmą kartą į ieškovės teikiamas sąskaitas buvo įtrauktas mokėjimas už balkonų remonto darbus, atsakovai konkrečiai pažymėdavo, kam skiriamos jų įmokos – administravimui, pastatų priežiūrai, šilumos sistemų priežiūrai ir televizijos antenos išlaidoms, įvairioms kitoms išlaidoms, išskyrus remonto darbus (pažymėtina, kad remonto darbai ieškovės pateiktose sąskaitose buvo žymimi atskiroje eilutėje). Ieškovė nepateikė įrodymų apie tai, kad kvituose nurodoma informacija ieškovės nepasiekia. Antra vertus, rašytinius pareiškimus dėl nesutikimo mokėti už balkonų remonto darbus atsakovai ieškovei pateikė 2010 m. kovo 3 d., kovo 19 d., 2011 m. balandžio 5 d. ir birželio 28 d. (t. 1 b.l.173-177). Ieškovė nepagrįstai teigia, kad atsakovai išreiškė tik abstrakčius pamąstymus dėl darbų kokybės. Pranešimuose atsakovai aiškiai nurodė, kad reikalavimas mokėti už balkonų remonto darbus yra neteisėtas ir kad jie neturi pareigos mokėti už remonto darbus.

Išvardinti įrodymai yra pakankami nuspręsti, jog atsakovai tinkamai įgyvendino CK 6.55 straipsnio 1 dalyje numatytą skolininko teisę pareikšti, kurią skolą jie grąžina, todėl ieškovė ginčo laikotarpiu sumokėtas įmokas nepagrįstai paskirstė iki šio laikotarpio atsiradusios skolos padengimui (CPK 185 straipsnis).

Tuo vadovaujantis atmestinas ieškovės apeliacinio skundo argumentas, jog atsakovai yra atsiskaitę už balkonų remonto darbus ir byloje reiškiamas reikalavimas dėl kitu laikotarpiu atsiradusios skolos, kuri susidarė tik dėl to, jog atsakovai vengė laiku ir tinkamai atsiskaityti už suteiktas paslaugas. Atsakovų pateikti atsiskaitymo dokumentai patvirtina, kad ginčo laikotarpiu jie sąžiningai ir laiku vykdė CK 4.82 straipsnio 3 dalyje numatytą pareigą atsiskaityti už kiekvieną praeitą mėnesį (delspinigiai apskaičiuoti tik kelis kartus), mokėjimų metu konkretizavo, kokias įmokas moka, todėl nepagrįstos užskaitos neatitinka CK 1.5 straipsnio 1 dalyje nustatytų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų, įgyvendinant ieškovės teises,  pažeidžia teisėtus lūkesčius atsakovų, ginčo laikotarpiu mokėjimo pareigą atlikusių sąžiningai.

Nesutiktina su ieškove, kad sprendimas turėtų būti panaikintas dėl pirmosios instancijos teismo pasisakymo apie atsakovų pareigą gera valia sumokėti už balkonų remonto darbus, o to nepadarius, ieškovei neužkertamas kelias kreiptis į teismą.

Iš esmės pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog atsakovai nėra atsiskaitę už pastaruosius darbus. Aplinkybė, kad teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje paminėjo civilinėje byloje Nr.2-265-454/2011 pagal UAB „Žaidas“ ieškinį atsakovams R. Č., R. M., N. M., M. K. dėl skolos priteisimo atliktą balkonų remonto darbų kainos ekspertizę, nagrinėjamos bylos išsprendimui neturėjo teisinės reikšmės. Įsiteisėjusiu 2011 m. birželio 23 d. Kauno m. apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr.2-149-587/2011 pagal UAB „Žaidas“ ieškinį atsakovui V. S. dėl skolos už balkonų remonto darbus apmokėjimo (duomenys neskelbtini) esančiame name, nustatyta, jog šis ieškovės reikalavimas yra pagrįstas – administratorė nepažeidė teisės aktų reikalavimų,  darbus organizuodama ir atlikdama, balkonų remonto kaina nebuvo nustatyta savavališkai ir nėra neproporcinga atliktų darbų pobūdžiui. Nors atsakovai nebuvo dalyvaujančiais šioje byloje asmenimis, joje priimtas teismo sprendimas, ieškovės reikalavimą įvertinus teisėto balkonų suremontavimo ir kainos nustatymo aspektu, sukelia prejudicines teisines pasekmes ir nedalyvavusiems byloje šio namo gyventojams (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Tuo vadovaujantis teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje pagrįstai pažymėjo apie atsakovų pareigą už šiuos darbus atsiskaityti. Atsakovų apeliacinio skundo dėl šių motyvų nėra, o sprendimo rezoliucine dalimi dėl tokios jų pareigos nenuspręsta.

Atsakovams atsisakant mokėti už balkonų remontą ir  ieškovei apie tai pranešus CK 6.55 straipsnio 1 dalyje nustatytu būdu, ginčo laikotarpio mokėjimų užskaitymas iki šio laikotarpio atsiradusiai balkonų remonto  skolai padengti yra neteisėtas. Priteisti iš atsakovų skolą už balkonų remontą ieškiniu nebuvo prašoma.

Netinkamas CPK 186 straipsnio 6 dalis nuostatų pritaikymas, nustatant ieškovės atstovo pagal pavedimą pareigą pasirašyti šalies priesaiką, nesudaro įstatyminio pagrindo apeliantės  reikalavimų patenkinimui, priimant naują ieškinį tenkinantį sprendimą ar perduodant bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Dėl to byla nėra išspręsta neteisingai ( CPK 329 straipsnio 1 dalis).

Iš dalies sutiktina su atsakovais, kad pirmosios instancijos teismas apie jų skolos ieškovei dydį nepagrįstai sprendė ne iš skolų valdymo ataskaitos, o iš šalių atstovų paaiškinimų.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šią pirmosios instancijos teismo klaidą apsprendė  ne tik vadovavimasis šalių atstovų paaiškinimais, kurie nebuvo pagrįsti rašytiniais įrodymais, tuo pažeidžiant CPK 177 straipsnio 3 dalies nuostatą, bet ir neatkreipimas dėmesio į tai, jog ieškovo reikalavimą pagrindžiančioje skolų valdymo ataskaitoje nurodytas mokėtinų ir sumokėtų sumų laikotarpis apima 2009 m. liepos - 2011 m. spalio mėnesius, o ieškinys pareikštas dėl atsakovų įsiskolinimo 2009 m. rugsėjo 1 d. – 2011 m. rugpjūčio 31 d. laikotarpiu. Tokiu būdu ginčo laikotarpiu atsakovams apskaičiuota mokėjimų suma sudaro ne 1301,22 Lt, o 1176,18 Lt (1301,22-92,52-53,06+20,54), o sumokėta suma – 1148,84 Lt (tai, kad atsakovai sumokėjo būtent šią sumą, patvirtina ir ieškovės raštas t. 1 b.l. 109). Darytina išvada, jog atsakovų skola ginčo laikotarpiu yra  ne apeliacine tvarka peržiūrimame sprendimu priteisti 53,82 Lt, o 27,34 Lt ( 1176,18-1148,58). Pirmosios instancijos teismui netinkamai pritaikius įrodinėjimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, sprendimas pakeistinas, sumažinant iš atsakovų priteistą sumą (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

Pakeitus sprendimą, atitinkamai perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos. Sutiktina su apeliantėmis, kad pirmosios instancijos teismas, jas priteisdamas, netinkamai taikė proporcingumo principą nustatančią CPK 93 straipsnio antrąją dalį. Ieškinį patenkinus 2 procentais (2,28), ieškovei iš atsakovų priteistina 1,40 Lt nuo sumokėto 70 Lt žyminio mokesčio. Atitinkamai perskirstytinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos ir kitos bylinėjimosi išlaidos. Pirmosios instancijos teisme buvo 20 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, todėl iš ieškovės valstybei priteistina 19,60 Lt šių išlaidų, iš atsakovų turėtų būti priteista 0,40 Lt. Pastarajai sumai esant minimaliai, vadovaujantis vykdymo proceso ekonomiškumo principu, visa procesinių dokumentų įteikimo išlaidų suma priteistina iš ieškovės. Už ieškinio surašymą ieškovė sumokėjo 617,10 Lt, todėl jai iš atsakovų priteistina 12,34 Lt. Ieškovė nepateikė įrodymų apie mokėjimus VĮ Registrų centras ir Gyventojų registro tarnybai už duomenų gavimą internetu, todėl šios išlaidos nepriteistinos. 

Vadovaujantis išdėstytais argumentais, sprendimas pakeistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Iš ieškovės valstybei priteistina 13,75 Lt, iš atsakovų turi būti priteista 0,30 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Vadovaujantis vykdymo proceso ekonomiškumo principu, visa 14,05 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų suma priteistina iš ieškovės.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

nutaria:

pakeisti Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 10 d. sprendimą, jo rezoliucinės dalies antrąją, trečiąją ir ketvirtąją pastraipas išdėstant taip:

„Priteisti iš atsakovų V. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), ir J. K., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), po 13,67 (trylika Lt 67 ct) Lt skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme 2011 m. lapkričio 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, po 0,70 (septyniasdešimt centų) Lt žyminio mokesčio iš kiekvieno atsakovo ir po 6,17 (šešis Lt 17 ct) Lt išlaidų už ieškinio surašymą ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Žaidas“ (juridinio asmens kodas 149650823).

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Priteisti valstybei iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Žaidas“ 20 (dvidešimt) Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta valstybinei mokesčių inspekcijai (įmonės kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660“.

Priteisti valstybei iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Žaidas“ 14,05 (keturiolika Lt 5 ct) Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Ši suma turi būti įmokėta valstybinei mokesčių inspekcijai (įmonės kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Teisėja                                                         Virginija  Gudynienė