Civilinė byla Nr. e2-2079-752/2024

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-18012-2021-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2; 2.6.10.5.2.8; 3.2.6.1

 (S)

 

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. kovo 26 d.

Kaunas

 

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vida Agurkienė,

sekretoriaujant R. K., Gabrielei Pravdzinskienei, 

dalyvaujant ieškovui V V. P., jo atstovei advokatei Renatai Vilčiauskienei, 

atsakovams O. V., N. R.,

atsakovų A. V. Š., V. Š., R. V., A. N., UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Valentui Mitrauskui, 

nedalyvaujant atsakovams UAB „(duomenys neskelbtini)“, V. B. įmonei „(duomenys neskelbtini)", E. M., L. M. – M, A. S., A. Š. įmonei, L. V., A. V., I. V., N. R., D. D., V R. D., R. B., J. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagali ieškovo V V. P. patikslintą ieškinį atsakovams A. V. Š., V. Š., A. N., UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, V. B. įmonei „(duomenys neskelbtini)", E. M., L. M. – M, A. S., A. Š. įmonei, O. V., L. V., A. V., I. V., N. R., N. R., D. D., V R. D., R. B., J. B., dėl žalos priteisimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs prašo: 1) priteisti solidariai iš atsakovų A. V. Š. ir V. Š. žalos atlyginimo 743,23 Eur; 2) priteisti iš atsakovų: iš UAB „„(duomenys neskelbtini)“ -  9,01 Eur, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ - 12,69 Eur, iš A. Š. įmonės - 74,25Eur, iš V. B. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ - 103,59 Eur, iš O. V. ir L. V. solidariai - 74,93 Eur, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ - 32,35 Eur, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ - 104,68 Eur, iš A. S. - 5,19 Eur, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ - 112,73 Eur, iš A. V. ir I. V. solidariai - 40,81 Eur, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ - 203,90 Eur, iš N. R. - 8,46 Eur iš N. R. ir N. R. solidariai - 61,55 Eur, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ - 121,33 Eur, iš D. D. ir V R. D. solidariai - 74,79 Eur, iš V. Š. ir A. Š. solidariai - 68,24 Eur, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ - 20,61 Eur, iš L. M.-M - 9,42 Eur, iš E. M. - 11,06 Eur, iš A. N. - 21,84 Eur, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ - 13,78 Eur, iš R. B. - 21,84 Eur, iš J. B. - 21,84 Eur; 3) įpareigoti Įgaliotinį UAB „(duomenys neskelbtini)“ arba jo teisių bei pareigų perėmėją per 1 mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos organizuoti ir atlikti remontą magistraliniam vamzdžiui, kuris patenka į ieškovo patalpą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini):0012 ir praeina patalpoje R-2 ties jos viduriu; 4) ieškovo naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas.

1.1.       Nurodė, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa - gamybinė patalpa, Kaunas, (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), kurią sudaro: rūsio patalpos nuo R-1 iki R-4; patalpos II-ame aukšte nuo 3-4 iki 3-8 su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis 2-23 (705/10000 iš 182,19 kv.m), 2-15 (705/10000 iš 17,37 kv.m), 3-1 (74/1000 iš 1,66 kv.m), 3-2 (74/1000 iš 3,67 kv.m), 3-3 (74/1000 iš 14,03 kv.m). Patalpos randasi pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl šio pastato bendro naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros 2019-12-17 buvo sudaryta Jungtinės veiklos sutartis. Viešame registre įrašas dėl Jungtinės veiklos sutarties galioja nuo 2020-08-06. Dalis atsakovų yra šios Jungtinės veiklos sutarties dalyviai. Jungtinės veiklos sutarties 2 punkte nurodyta, kad šios sutarties tikslas – nesiekiant pelno valdyti, naudoti, prižiūrėti, remontuoti ir kitaip tvarkyti Pastato bendrojo naudojimo objektus. Jungtinės veiklos sutarties 3 punkte ir 3.2 punkte nurodyta, kad sutarties dalykas yra bendrojo naudojimo objektai: bendrosios Pastato inžinerinės sistemos – vandentiekio ir nuotekų vamzdynai, vandens ir kanalizacijos bendrojo naudojimo įrenginiai ir kt. Jungtinės veiklos sutarties 6 punkte nustatyta, kad jungtinės veiklos sutarties dalyviai šia Sutartimi įgalioja UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių R. V. veikti kaip įgaliotinį, o Įgaliotinis įsipareigoja atstovauti patalpų savininkų interesams, susijusiems su Pastato bendrojo naudojimo objektų valdymu, naudojimu, priežiūra, remontu ir kitokiu tvarkymu. Jungtinės veiklos sutarties 7.7. punkte nustatyta, kad Įgaliotinis privalo atlyginti patalpų savininkams nuostolius, atsiradusius dėl jo sprendimų, priimtų pažeidžiant Sutartį ir kitus Lietuvos Respublikos teisės aktus. Dalis atsakovų nėra minėtos Jungtinės veiklos sutarties dalyviai, tačiau jie vis tiek yra bendro naudojimo daiktų bendrasavininkai ir privalo dalyvauti prižiūrint ir remontuojant bendro naudojimo daiktus bendrais LR Civilinio kodekso pagrindais.

1.2.       Ieškovui priklausanti pusrūsio patalpa buvo užlieta fekalinėmis nuotėkomis dviejose skirtingose vietose. Vienu atveju užliejimas įvyko dėl atsakovų A. V. Š. ir V. Š. nesutvarkytos santechnikos, kitu atveju užliejimas įvyko dėl magistralinio nuotekų vamzdžio problemų ir už šią ieškovui padarytą žalą atsako visi pastato bendraturčiai.

1.3.       Pirmuoju atveju (reikalavimas dėl žalos priteisimo iš A.V. Š. ir V. Š.), 2020-10-27 fekalinėmis nuotėkomis buvo užlieta patalpa R-2. Užliejimas įvyko ties patalpa R-3. Po užliejimo buvo išsemta apie 10 kibirų fekalijų. Į įvykio vietą kviestas R. Š., kuris yra atsakovų A.V. Š. ir V. Š. sūnus. Tuo metu ieškovas galvojo, kad jis yra patalpų savininkas, todėl kreipėsi į jį. Į įvykio vietą R. Š. atvyko po apytikriai kelių dienų, žadėjo problemą sutvarkyti po kažkiek laiko, nes tuo metu jis sirgo. Kažkas iš Š dėl susidariusios problemos iškvietė santechniką A. M., kuris atvyko lapkričio mėnesį. A. M. su bendradarbiu apsižiūrinėjo užliejimą, kuris įvyko ties patalpa R-3, tačiau nieko nepadarė. Užliejimai kartojosi. Užliejimai vykdavo darbo dienomis, tuo metu, kai atsakovams A.V. Š. ir V. Š. priklausančiose patalpose buvo naudojamasi sanitariniu mazgu. Ieškovas dėdavo kibirą, kad surinkti bėgančias nuotekas. Kartais kibiro nepakakdavo, tai atvykęs į savo patalpas rasdavo balas ir aplink jį. Nuotekos bėgdavo siaura srovele ne tik tiesiai į kibirą iš lubų, bet ir kitose vietose.

1.4.       Dėl užliejamų patalpų R. Š. buvo skambinama daug kartą, visais atvejais prašyta susitvarkyti problemą. Su V. Š. kalbėta vieną kartą, vėliau jau jis su ieškovu nekalbėjo. 2021 m. vasario mėnesį Švelniai atsiuntė santechniką A. M. su bendradarbiu. Jie vaikščiojo kokius tris kartus į patalpą, kol viską išsiaiškino. 2021-02-23 pranešė, kad po klozetu, iš kus bėgdavo nuotekos, vamzdis yra sutvarkytas. Įbėgimai tikrai liovėsi. Kitoje vietoje, kur įlašėjimas gadina pakabinamų lubų plokštes, santechnikai nieko netvarkė. Jie tik pareiškė savo nuomonę, kad lašėjimas vyksta tuomet, kai yra naudojamasi dušu.

1.5.       Švelnių nuotekų sistema yra atskira. Š vamzdynas patenka į patalpą R-2 ties siena, kuri ribojasi su patalpa R-1. Atsakovai A.V. Š. ir V. Š. yra atsakingi už padarytą žalą, kadangi žala buvo padaryta dėl to, kad jų patalpoje buvo netvarkingas vamzdis.

1.6.       Ieškinys dėl žalos priteisimo iš atsakovų A.V. Š. ir V. Š. grindžiamas LR CK 6.266 straipsnio, reglamentuojančio statinių savininko (valdytojo) civilinę atsakomybę, 1 dalies nuostatomis. Minėta teisės norma reglamentuoja griežtąją civilinę atsakomybę. Esant šiai atsakomybės rūšiai ieškovas neprivalo įrodinėti atsakovų kaltės. Ieškovas privalo įrodyti neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą.

1.7.       Atsakovų A.V. Š. ir V. Š. neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad jie pažeidė bendro pobūdžio pareigą tinkamai prižiūrėti savo nuosavybę, ko pasėkoje jiems priklausančiuose vamzdynuose atsirado trūkumai ir buvo padaryta žala ieškovo turtui. Atsakovų Švelnių padaryta žala fiksuota Ataskaitoje Nr. SC/21/06/0028/1, taip pat fiksuota su ieškiniu pateiktose fotonuotraukose. Žalos dydis sudaro 743,23 Eur. Žalos dydis paskaičiuotas atsižvelgiant į nusidėvėjimą. Faktinės ieškovo patirtos remonto išlaidos yra didesnės ir sudaro 807,94 Eur. Tačiau ieškinys buvo pareikštas mažesnei sumai. Ieškovo pateikti įrodymai apie patirtas išlaidas patvirtina reikalavimo pagrįstumą ir žalos paskaičiavimo teisingumą.

1.8.       Esant minėtoms faktinėms aplinkybėms, kad vamzdžio alkūnė buvo pakeista prie Švelnių klozeto pirmo aukšto patalpoje, t.y. Švelnių nuosavybėje, o po vamzdžio sutvarkymo užliejimai liovėsi, laikytina, kad avarija ties patalpa R-3 įvyko dėl atsakovų A. V. Š. ir V. Š. kaltės, nes tai jų asmeninis vamzdynas buvo sugedęs. Jie sutaisė savo nuosavybėje esančią problemą ir užliejimai liovėsi.

1.9.        Jei vamzdis būtų be trūkumų, tai yra sutvarkytas, pro jį skysčiai nebūtų pratekėję ir patalpų nebūtų užlieję. Po to, kai santechnikas M atliko santechnikos tvarkymo darbus Švelnių patalpoje, užliejimai liovėsi. Esant minėtai situacijai laikytina, kad šiuo konkrečiu atveju priežastinis ryšys yra įrodytas. Kadangi žala padaryta dėl atsakovų A.V. Š. ir V. Š. kaltės, t.y. dėl jiems priklausančio turto gedimo, todėl nurodytą žalą prašoma priteisti iš abiejų atsakovų solidariai, nes jie yra bendraturčiai, turintys vienodas pareigas ir atsakomybes prižiūrint savo turtą.

1.10.       Dėl žalos priteisimo iš magistralinio nuotekų vamzdžio naudotojų /bendraturčių, ieškovas nurodė, kad 2020-10-27 fekalinėmis nuotėkomis buvo užlieta patalpa R-2. Užliejimas įvyko patalpos viduryje. 2020-12-22 prasidėjo gausus fekalinių nuotekų bėgimas patalpoje R-2 iš lubų per patį patalpos vidurį. Fekalinių nuotėkų bėgimas buvo labai intensyvus, pribėgo apie 10 kibirų skysčio. Fekalijų prisipildė perdengimo plokščių ertmės. Vėliau fekalinės nuotėkos pradėjo sunktis per perdengimo plokščių plyšius dideliame plote, pradėjo bėgti ant patalpoje esančių pakabinamų lubų. Dalis pakabinamų lubų plokščių iškrito dėl sudrėkimo. Stipriai sušlapo bendro fekalinių nuotekų vamzdžio apdailos dėžė, padaryta iš gipso kartono. Buvo kreiptasi į R. V.. 2020-12-23 užliejimas pasikartojo. Buvo pakartotinai kreiptasi į R. V., kuris iškvietė santechniką A. M.. A. M. atvyko su bendradarbiu. Jie pasakė, kad viršuje (pirmame aukšte) grindys sausos, vadinasi problema yra perdengimo plokštėje. Santechnikai, ieškodami gedimo, išardė nemažą plotą pakabinamų lubų, pilnai suardė vamzdį dengiančią dėžę, perdangos plokštėje prie vamzdžio iškirto didelę ertmę. Atidengus ertmę gedimo nerado, tačiau drėgmės ir pratekėjimo buvimas buvo akivaizdus. Pirmo aukšto patalpoje pas Š magistralinis nuotekų vamzdis yra apmūrytas kaip „šuliniu“. Patikrinus pirmo aukšto, t.y. Švelnių lubas, jos prie vamzdžio buvo švarios. Antro aukšto grindys buvo sausos. Neradus gedimo ir pasiteiravus, kas sutvarkys tai, kas buvo sugriauta, santechnikas A. M. atsakė, kad jis statybos darbų neatlieka. 2020-12-24 vėl buvo rastos nuotekų balos patalpoje, 2020-12-25 nuotekų bėgimas tęsėsi, 2020-12-26 stiprus bėgimas sustojo, vyko tik varvėjimas, 2021-02-06 problema atsinaujino, patalpa vėl buvo aplieta, išsemta 4-5 kibirai fekalijų, 2021-05-26 ginčo patalpoje vėl buvo rasta bala nuotekų su fekalijomis, pribėgę daug, apie 10 kibirų nuotekų, 2021-05-27 ir 28 dienomis stebėtas nedidelis nuotekų bėgimas. Visų minėtų užliejimo metu patalpos prisipildė drėgmės ir ypač bjaurių kvapų.

1.11.       Dėl nurodytos patalpos užliejimo iš magistralinio nuotekų vamzdžio yra atsakingi visi bendrasavininkai, nes trūkumai atsirado bendro naudojimo inžinerinėje sistemoje. Remiantis aktualia LAT praktika, šiuo atveju griežtoji civilinė atsakomybė netaikytina ir prašant žalos atlyginimo iš visų bendraturčių dėl bendrojo naudojimo nuotekų vamzdžio trūkumų, reikia įrodinėti bendrąsias deliktinės atsakomybės sąlygas.

1.12.       Neteisėti atsakovų veiksmai pasireiškia netinkama bendrojo naudojimo objektų priežiūra, nesirūpinimu ir neremontavimu ginčo nuotekų vamzdžio nuo pat jo pastatymo momento. Ieškovas nurodė, kad jau nuo 2018 metų jis kėlė klausimą, kad statinys yra prižiūrimas netinkamai, rašė elektroninius laiškus pastato prižiūrėtojui J. Ž. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui R. V.. 2018-05-09 elektroniniame laiške buvo nurodomi konkretūs faktai, susiję su pastato netinkama priežiūra. 2018-06-18 elektroniniame laiške nurodoma, kad J. Ž. netinkamai vykdo pastato priežiūrą, dėl ko ieškovas atsisako mokėti už pastato techninę priežiūrą. Bendraujant su R. V. žodžiu, buvo nurodyta ir daugiau aplinkybių dėl netinkamos statinio priežiūros, dėl techninio prižiūrėtojo nekompetencijos ir pan. Byloje apklaustas R. V. patvirtino, kad konfliktas su ieškovu dėl statinio priežiūros tęsiasi nuo 2018 metų. Duodamas teismui paaiškinimus R. V. nurodė, kad lėšos nėra kaupiamos būsimiems remonto darbams atlikti, kad nebuvo ir nėra rengiami planai dėl pastato remonto. Toks neveikimas neužtikrina tinkamos statinio priežiūros. Jei pastato inžinerinės sistemos remonto ir/ar atnaujinimo klausimas būtų sprendžiamas savalaikiai - žalos galima buvo išvengti.

1.13.       Į bylą buvo išreikalautas statinio techninės priežiūros žurnalas. Šiame žurnale yra fiksuotos apžiūrų datos, nurodant kad apžiūros buvo vykdomos savaitgaliais, t.y. 2018-06-09 šeštadienis, 2018-11-11 sekmadienis, 2019-06-08 šeštadienis, 2019-08-04 sekmadienis, 2019-11-03 sekmadienis, 2020-01-04 šeštadienis, 2021-05-01 šeštadienis, 2021-10-03 sekmadienis.

1.14.       Byloje apklaustas liudytoju J. Ž. teigė, kad atvykdavo apžiūrėti pastato savaitgaliais, tačiau šie jo paaiškinimai turi būti vertinami kritiškai, kadangi savaitgaliais pastato prideramai apžiūrėti neįmanoma. Pastate nuosavybės teise patalpas valdo įmonės ir fiziniai asmenys. Be jų sutikimo ir leidimo niekas negali patekti į patalpas, nes jos būna užrakintos. Tuo labiau, kad savaitgaliais dauguma įmonių nevykdo veiklos. Tai, kad tariamų apžiūrų datos yra fiksuotos kaip atliktos savaitgaliais patvirtina, kad pastatui nebuvo vykdoma tinkama priežiūra.

1.15.       Kad Statinio techninės priežiūros žurnalas yra galimai klastotas patvirtina tai, kad datos už 2018 metus apskirtai yra taisytos iš 2019. Žurnalas galimai buvo parengtas tik teismui, kai to buvo pareikalauta.

1.16.       Pastatų kasmetinės apžiūros aktai laikotarpiu nuo 2018 metų iki 2021 metų apskritai statinio techninės priežiūros žurnale neregistruoti. Sugretinus apžiūrų aktų duomenis ir žurnalų duomenis matomi akivaizdūs prieštaravimai. Akivaizdu, kad statinio priežiūra buvo nevykdoma arba buvo netinkamai vykdoma, o iš teismui pateiktų dokumentų negalima nustatyti objektyvios tiesos.

1.17.       Šioje byloje svarbiausia yra nuotekų vamzdžio stovio fiksavimas. Tai šiuo klausimu apskritai bylos rašytiniuose dokumentuose matosi fiksuota tikrovės neatitinkanti informacija. Ginčo nuotekų stovas yra špižinis, nekeistas nuo statybos pabaigos 1964 metais. Tačiau statinio techniniame (techniniame – energetiniame) pase Nr. 2 nurodoma, kad vidaus kanalizacijos tinklai yra „plastmasiniai vamzdžiai dy 110 / techniškai tvarkingi“. Šis įrašas visiškai neatitinka tikrovės ir patvirtina, kad statinio techninė priežiūra buvo nevykdoma arba vykdoma netinkamai, o dokumentai neatitinka realybės.

1.18.       Pasisakant apie statinio techninę priežiūrą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Negyvenamojo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Kaunas, bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos sutartis buvo sudaryta 2019-12-17. Tuo tarpu teismui pateikta Statinio techninės priežiūros sutartis buvo sudaryta 2016-09-05 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir J. Ž.. Duomenų apie šios sutarties pratęsimą teismui pateikta nėra. Kitos, keičiančios sutarties teismui pateikta nėra. Teismui tenka įvertinti ar apskritai šiuo atveju 2016-09-05 sutartis galioja. Jei laikyti, kad tarp šalių buvo tęsiama 2016-09-05 sutartis (nors ji buvo sudaryta tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir J. Ž., o ne tarp bendrasavininkų ir J. Ž.), tai sutarties 2.3.3. punkte buvo nustatyta, kad kasmetinės ir neeilinės apžiūros turi būti vykdomos atestuotos specialistų komisijos. Šiuo gi atveju komisijos nariais buvo techninis prižiūrėtojas J. Ž., V. B. ir R. L., kurie nėra atestuoti specialistai, neturi specialiųjų techninių žinių, jie yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai einantys atitinkamai administratorės ir prekybos vadovo pareigas, kaip tai fiksuota pačiuose aktuose. Jie abu yra R. V. pavaldume ir priklausomi nuo jo kaip darbdavio. Tai reiškia, kad komisija nebuvo nepriklausoma ir nešališka. Aktus tvirtina R. V., o tai reiškia, kad jo darbuotojai negali rašyti informacijos, kuri R. V. nepriimtina.

1.19.       Esant minėtiems rašytiniams įrodymams laikytina, kad statinio techninė priežiūra buvo nevykdoma arba buvo vykdoma netinkamai ir dėl to yra visų kitų bendrasavininkų kaltė, išskyrus ieškovo kaltę, nes jis ne kartą kėlė klausimą dėl statinio netinkamos priežiūros nuo 2018 metų. Po įvykusių užliejimų, ieškovas ne kartą prašė minėtą vamzdį pirmame aukšte remontuoti arba pakeisti to vamzdžio atkarpą pirmame aukšte ir perdengimo plokštėje, kurioje santechnikai tą vamzdį atidengė. Ieškovo patalpoje esantys visi horizontalūs magistraliniai nuotekų vamzdžiai yra pakeisti plastikiniais. Įgaliotinis R. V. nuotekų vamzdžio remonto neorganizavo. Ieškovas keturis kartus bandė sušaukti bendrasavininkų susirinkimą minėtai problemai spręsti. Ateidavo vienas kitas. Įgaliotinis R. V. ir pirmo aukšto patalpų savininkai neatvyko nei į vieną iš jų.

1.20.       2015 m. balandžio 15 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Dėl butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašo patvirtinimo Nr. 390 reglamentuoja lėšų kaupimą ir naudojimą statinių priežiūrai. Apklaustas teismo posėdyje R. V. parodė, kad lėšos kaupiamos nebuvo, planai sudaromi nebuvo, nors statinys yra 1964 metų statybos.

1.21.       2016 m. Gruodžio 30 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymas Nr. D1-971 Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ patvirtinimo reguliuoja inžinerinių tinklų priežiūrą sekančiai: „35. Nuolatiniai statinio būklės stebėjimai atliekami dažniau kaip kartą per mėnesį, kai: 35.1. pastebėti statinio (jo konstrukcijų, inžinerinių sistemų) būklės defektai ar neleistinos deformacijos“. Šiuo konkrečiu atveju laikotarpiu nuo 2020-10-27 iki 2021-08-28 ieškovo patalpose vyko užliejimas. Vadinasi statinio stebėjimai turėjo būti atliekami dažniau, nei kartą per mėnesį. To padaryta nebuvo. „43. Kasmetinių apžiūrų metu detaliai apžiūrimos ir tikrinamos pagrindinės statinio konstrukcijos, inžinerinė įranga, nustatomas esamo statinio tyrimų poreikis, pastato defektai ir remonto darbų poreikis, įvertinama nuolatinių stebėjimų kokybė“. Šie reikalavimai įgyvendinti nebuvo.  „47. Asmuo, kuriam pranešta apie statinio, jo konstrukcijų ar inžinerinės įrangos kritinę būklę, turi nedelsdamas imtis veiksmų, apsaugančių žmones, aplinką ir statinį nuo galimų pasekmių. Pašalinus grėsmę, surašomas atliktų darbų aktas. Jis įregistruojamas statinio techninės priežiūros žurnale.“ Nors ieškovas pranešė apie jo patalpoje įvykusius užliejimus, kuriuos matė ir R. V., ir M ir kiti asmenys – šis faktas nebuvo fiksuotas nei viename akte ir nebuvo fiksuotas techninės priežiūros žurnale. Ši faktinė aplinkybė rodo nusistovėjusią statinio nepriežiūrą arba nekompetenciją prižiūrint statinį. Iki šiol nuotekų vamzdis pirmame aukšte yra apmūrytas ir neapžiūrėtas, nes to neįmanoma padaryti dėl esamo apmūrijimo. „48. Pagal apžiūrų rezultatus organizuojami ir vykdomi nuolatinės priežiūros darbai, sudaromi metiniai ir ilgalaikiai statinio ir jo inžinerinės įrangos remonto (ar rekonstrukcijos) darbų ir jų finansinio aprūpinimo planai. Statinio remonto ir rekonstravimo darbai atliekami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymu [9.1] ir statybos techniniu reglamentu STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ [9.19]“. Planai dėl statinio priežiūros šiuo konkrečiu atveju sudaromi nebuvo, todėl konstatuotina, kad statinio priežiūra buvo nevykdoma arba vykdoma netinkamai.

1.22.       Dėl kaltės. LR CK 6.248 str. 2 d. nurodo, kad skolininko kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu. LR CK 6.248 str. 3 d. nurodo, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. LR CK 4.76 str. nustato bendraturčiams pareigą bendrą turtą tvarkyti ir išlaikyti. Minėtų įstatymuose nustatytų pareigų bendraturčiai nevykdė, neorganizavo tinkamos statinio priežiūros ir remonto, senų vamzdžių atnaujinimo, nesudarinėjo planų, kaupiamųjų lėšų nerinko, todėl laikytina, kad jų veiksmuose yra kaltė.

1.23.       Dėl priežastinio ryšio. Magistralinis nuotekų stovas buvo įrengtas 1964 metais, t.y. tuo metu, kai buvo statomas pastatas. Vamzdis yra nekeistas iki šiol. Vadinasi šiam vamzdžiui yra 59 metai. Jei pastato techninė priežiūra būtų vykdoma tinkamai ir atsakingai, jei šio vamzdžio remontas būtų nustatytas planiškai, avarijos būtų buvę galima ir išvengti. Kadangi buvo netinkama statinio priežiūra, ko pasėkoje kilo avarija ir buvo sugadintas ieškovui priklausęs turtas, laikytina, kad šiuo atveju yra nustatytas priežastinis ryšys.

1.24.       Dėl žalos. Dėl  avarijos, įvykusios bendro naudojimo nuotekų vamzdyje, ieškovo patalpai padaryta žala fiksuota Ataskaitoje Nr. SC/21/06/0028/2, žalos dydis 1 364,83 Eur, padarytą žalą, t.y. užlietas patalpas patvirtina ir su ieškiniu pateiktos fotonuotraukos. Byloje atsakovai yra pateikę Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. Šio protokolo fotonuotraukose akivaizdžiai matosi, kad vamzdis yra apibėgęs nuotėkomis, kurios jau yra sudžiuvę. Taigi, net ir atsakovų teikiamuose rašytiniuose įrodymuose yra fiksuotas ieškovo patalpos užliejimo faktas. Tai, kad patalpa buvo užlieta, kad perdangos plokštė buvo šlapia, kad nėra kitų vamzdžių, iš kurių į mano patalpą būtų galėję patekti skysčiai byloje patvirtino liudytoju apklaustas santechnikas M. Apie patalpoje matytus užliejimus patvirtino ir atsakovas R. V.. Ataskaitoje Nr. SC/21/06/0028/2 pateikiami duomenys bei fotofiksacija dėl sugadinimų, padarytų patalpoje R-2 viduryje, taip pat apskaičiuota žala, padaryta kilnojamam turtui. Žalos dydis sudaro 1 364,83 Eur, žalos dydis paskaičiuotas atsižvelgiant į nusidėvėjimą. Dėl nusidėvėjimo skaičiavimo teisme liudytoje S. T. davė paaiškinimus ir patvirtino, kad skaičiavimas yra atliktas be klaidų. Žalą prašoma priteisti iš atsakovų, paskaičiuojant proporcingai jų valdomo nekilnojamojo turto plotui.

1.25.       Byloje yra pateiktas reikalavimas įpareigoti įgaliotinį arba jo teisių bei pareigų perėmėją per 1 (vieną) mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos organizuoti ir atlikti remontą magistraliniam vamzdžiui, kuris patenka į ieškovo V. V. P. patalpą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini):0012 ir praeina patalpoje R-2 ties jos viduriu. Atsakovai nesutinka su šiuo reikalavimu ir nurodo, kad nuotekų stovo remontuoti nereikia, nurodo, kad nuotekų stovas yra geros būklės, nurodo, kad šiuo metu užliejimai nesikartoja, vadinasi nuotekų stovas yra geros būklės. Tokie atsakovų teiginiai yra nelogiški. Tai, kad šiuo metu užliejimai nesikartoja nepatvirtina to, kad nuotekų stovas yra kokybiškas. Tai tik patvirtina, kad nesusiklosto analogiškos aplinkybės tokiai avarijai, tačiau jei tokio paties pobūdžio veiksniai vėl pasikartos, - nuotekų stovo pralaidumas kažkurioje vietoje vėl lems ieškovo patalpų užliejimą. Tai, kad jau įvyko vienas įvykis, rodo, kad stovas kažkurioje vietoje yra pralaidus ir turi būti tvarkomas. Ieškinio reikalavime nėra nurodoma kokiu būdu stovas turi būti tvarkomas: keičiamas nauju ar remontuojamas dalinai. Tai yra specialistų, o ne teismo kompetencija. Atsakovus prašoma įpareigoti organizuoti ir atlikti remontą magistraliniam vamzdžiui. Atsakovai teigia, kad nuotekų vamzdis yra tvarkingas ir jo remontas nereikalingas, o šiuos teiginius įrodinėja Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu. Ieškovas laikosi pozicijos, kad Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nepatvirtina, kad nuotekų vamzdis yra geras. Prie faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo pridėta vaizdo medžiaga nieko neįrodo. Su tokia įrašo kokybe neįmanoma rasti 59 metų senumo, nuosėdomis apaugusio vamzdžio nesandarumo. Vamzdžio patikrinimo metu nebuvo daromas hidraulinis bandymas, t.y. vamzdis nebuvo užaklintas ir į užaklintą vamzdį nebuvo pilamas vanduo, tokiu būdu vamzdį pripildant pilnai ir įsitikinant jo sandarumu. Pastebėtina, kad toks pasiūlymas buvo teikiamas atliekant faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, bet tai padaryta nebuvo. Teismo posėdžiu metu atsakovai klaidiną teismą teigdami melagingus paaiškinimus dėl tariamai atlikto vamzdžio užaklinimo ir vandens į jį pripylimo. Akcentuotina, kad faktinių aplinkybių konstatavimo protokole duomenų apie vamzdžio užaklinimą nėra pateikta, nes tokio fakto nebuvo.

1.26.       Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovė patikslintą ieškinį palaikė jame išdėstytų argumentų pagrindu. Prašė patikslintą ieškinį tenkinti.

 

2. Atsakovai A. V. Š. ir V. Š. su patikslintame ieškinyje jiems pareikštu reikalavimu priteisti solidariai 743,23 Eur žalos atlyginimo, nesutiko, prašė jį atmesti.

 2.1. Atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad Ieškovas, reikšdamas reikalavimą priteisti žalą, turėjo įrodyti ne tik patirtos žalos dydį, bet ir faktą, kad žala buvo padaryta būtent dėl atsakovams priklausančio vamzdžio trūkumų, esant atsakovų neteisėtiems veiksmams, kurie priežastiniu ryšiu yra susiję bei nulėmė Ieškovo prašomos priteisti tariamos žalos atsiradimą. Tačiau, patikslintame ieškinyje nėra nei nurodomos, nei įrodomos visos būtinosios civilinės atsakomybės atlyginimo sąlygos, todėl tai sudaro pagrindą patikslintą ieškinį atmesti kaip visiškai nepagrįstą.

2.2. Pirma, neegzistuoja ir nebuvo įrodyti atsakovų neteisėti veiksmai. Patikslintame ieškinyje neteisėti atsakovų veiksmai yra grindžiami bendro pobūdžio pareigos tinkamai prižiūrėti savo nuosavybę pažeidimu. Tačiau vien tai, kad gedimas įvyko atsakovams priklausančioje nuosavybėje savaime nepagrindžia fakto, kad atsakovai elgėsi nerūpestingai ir neatsakingai ar kitaip pažeidė bendro pobūdžio pareigą prižiūrėti savo nuosavybę. Todėl neteisėti veiksmai šiuo konkrečiu atveju neegzistuoja. Atsakovai elgėsi rūpestingai ir atsakingai bei rūpinosi jiems priklausančio vandentiekio būkle, nuolat organizuodavo vandentiekio apžiūras. Atsakovai nėra įgiję techninio pobūdžio žinių, todėl nebuvo kompetentingi patys įvertinti bei nustatyti jiems priklausančių vamzdžių būklės, artėjančio gedimo, trūkumų ir net sugedus vamzdžiui nustatyti, kad sugedo būtent jiems priklausantis ir jų patalpoje esantis vandentiekio vamzdis. Atsakovams priklausančio vamzdžio trūkimas buvo nepasiekiamoje, sunkiai pastebimoje vietoje (kadangi teko atidengti perdangos plokštę), todėl atsakovai, net ir elgdamiesi atidžiai ir rūpestingai, rūpindamiesi savo nuosavybe, negalėjo nustatyti jiems priklausančio vamzdžio gedimo ar užkirsti kelio gedimui atsirasti. Faktą, jog šioje situacijoje neegzistuoja net menkiausias pagrindas spręsti dėl atsakovų neteisėtų veiksmų įrodo ir tai, kad net ir atvykę santechnikai, kompetentingi nustatyti vandentiekio gedimus ir turintys šios srities išsilavinimą, ne iš karto gebėjo nustatyti atsakovams priklausančio vamzdžio trūkimą – jis buvo nustatytas tik po kelias dienas ir keliais epizodais trukusių vamzdžio apžiūrų: atsakovai 2020 m. lapkričio mėn. dėl įvykusio užliejimo patalpoje kreipėsi ir iškvietė santechniką, kuris, apžiūrėjęs vamzdžius, gedimo nenustatė – jokių remonto darbų neatliko; atsakovai dar kartą iškvietė santechniką 2021 m. vasario mėn., kuris net kelis kartus apžiūrinėjo patalpą ir joje esančius prabėgimus, taip pat ir atsakovams nuosavybės teise priklausančioje patalpoje esančius vamzdžius. Galiausiai, tik 2021-02-23 buvo nustatytas vamzdžio, esančio po klozetu, gedimas, kuris buvo sutvarkytas. Įvertinus tai, teigia, kad būtų teisiškai ydinga spręsti dėl atsakovų neteisėtų veiksmų egzistavimo – tai vienareikšmiškai lemtų per aukšto atidumo ir rūpestingumo standarto taikymą atsakovų atžvilgiu. Tad, egzistuoja pagrindas teigti, kad atsakovų neteisėti veiksmai šioje konkrečioje situacijoje neegzistuoja, todėl patikslintas ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas, o žala nepriteistina.

2.3. Antra, nenustačius atsakovų neteisėtų veiksmų, neegzistuoja ir negali egzistuoti priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir prašomos atlyginti tariamai patirtos žalos. Įvertinus tai, kad atsakovų neteisėti veiksmai neegzistuoja, akivaizdu, kad šiuo atveju negali egzistuoti ir priežastinis ryšys tarp tariamos žalos ir neteisėtų veiksmų, kurių nebuvo (ir nėra) atlikta.

2.4. Trečia, ieškovas neįrodė žalos atsiradimo ir prašomo konkretaus žalos dydžio pagrįstumo fakto, todėl žala nepriteistina. Nors bylos medžiagoje ir yra pateikti tariamai faktiškai patirtą žalą pagrindžiantys įrodymai, tačiau pastarieji negali būti laikomi tinkamais įrodymais. Dalis pirkimo kvitų yra nusitrynę, todėl iš pastarųjų nėra įmanoma nustatyti nei kokios prekės konkrečiai buvo pirktos, kada buvo pirktos ir kokia šių čekių suma, kadangi sumos ant čekių tėra užrašytos ranka. Tokie įrodymai negali būti laikomi tinkamais bei pagrindžiančiais nurodomą žalos dydį. Vertinant likusius ieškovo pateiktus įrodymus, turi būti įvertinama, kad naujai ir naujomis medžiagomis atliktais remonto darbais ieškovo patalpose buvo atlikti pagerinimai. Įvertinus, kad žalos atlyginimas atlieka ne baudinę, o kompensacinę funkciją žalą patyrusiam asmeniui, nustatant žalos dydį siekiama kompensuoti tik tiek, kiek būtina, kad nukentėjęs asmuo būtų grąžintas į tą padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų buvę padaryta žalos. Todėl žalos sumą galėtų sudaryti tik dalis ieškovo pateikiamos ir prašomos priteisti sumos – šioje konkrečioje situacijoje turėtų būti įvertintas buvęs patalpų nusidėvėjimas. Ieškovo žalą galėtų sudaryti tik atkuriamoji vertė, o ne naujomis medžiagomis atlikti nauji remonto darbai, nevertinant prieš užliejimą buvusios ieškovo turto būklės ir nusidėvėjimo. Ieškovo prašomas žalos dydis absoliučiai neatitinka bei prieštarauja teisingumo principui, žalos instituto esmei, kadangi naujai atliktais remonto darbais ieškovo patalpos buvo iš esmės pagerintos, o šiuos pagerinimus visiškai nepagrįstai siekiama padengti atsakovų sąskaita bei iš jų nepagrįstai praturtėti, pasipelnyti. Nagrinėjamu atveju neegzistuoja ir nebuvo įrodytos visos būtinosios sąlygos civilinei atsakomybei kilti, todėl, atsižvelgiant į tai, kad civilinei atsakomybei kilti yra būtinas civilinės atsakomybės sąlygų visetas, o bent vienos sąlygos nebuvimas eliminuoja civilinės atsakomybės taikymo galimybę, iš atsakovų žala nepriteistina.

2.5. Be to, egzistuoja pagrindas iš atsakovų prašomą priteisti žalą sumažinti. Visų pirma, nustatant prašomos priteisti žalos dydį nebuvo parinktas tinkamas bei pagrįstas medžiagų nusidėvėjimo procentas, todėl prašoma priteisti žala yra mažintina. 2021-09-03 Nuostolių įvertinimo ataskaitoje Nr. SC/21/06/0028/1 ir 2021-09-14 lokalinėje sąmatoje yra nurodomas vos 0,8 % nusidėvėjimas per metus, kuris per 7 metus sudaro tik 1,37 Eur išskaičiavimą nuo bendros prašomos priteisti žalos sumos. Taikant tokį neproporcingai mažą ir neteisingą nusidėvėjimo procentą, naujomis medžiagomis atstatytas objektas bus kur kas vertingesnis nei tas, kuris buvo apgadinimo metu, todėl tai reikštų ne tik ieškovo nepagrįstą praturtėjimą atsakovų sąskaita, bet ir neatitiktų teisingumo principo. Atsakovai neturi absoliučiai jokio pagrindo sutikti, kad Nuostolių įvertinimo ataskaitoje buvo nustatytas tinkamas remonto darbų ir medžiagų nusidėvėjimo procentas, todėl egzistuoja pagrindas teigti, kad per 7 metus remonto darbų ir medžiagų nusidėvėjimo suma, kuri yra išskaičiuojama nuo bendros prašomos priteisti žalos sumos, tikrai sudaro kur kas daugiau nei 1,37 Eur sumą ir turto nusidėvėjimo procentas yra (ir privalo būti) didesnis nei 0,8 %. Atsižvelgiant į tai, yra ypatingai svarbu ir būtina nustatyti turto atkuriamąją vertę – remonto darbų ir medžiagų vertę, buvusią jų sugadinimo (apliejimo) metu, kadangi būtent tik atkuriamoji vertė šiuo atveju gali būti laikoma Ieškovo patirta žala. Todėl siekiant tiksliai nustatyti atkuriamąją vertę ir šioje nagrinėjamoje byloje, yra būtina nustatyti tikslų remonto darbų ir medžiagų nusidėvėjimo procentą. Negana to, galima daryti vienareikšmišką išvadą, kad ieškovo pateikta specialisto sąmata yra tik darbų ir medžiagų apimtis bei jos išraiška pinigine suma, reikalinga atstatyti tariamai sugadintą daiktą šiuo momentu (perkamos prekės, darbai, paslaugos), tačiau tai nėra tapatu daikto atkuriamajai vertei, kuri ir laikytina galima maksimalia ieškovo žala. Atsižvelgiant į tai, Nuostolių įvertinimo ataskaitoje pritaikytas vos 0,8 % siekiantis nusidėvėjimo procentas yra absoliučiai nepagrįstas, prieštaraujantis teisingumo principui bei suteikiantis pagrindą ieškovui nepagrįstai praturtėti atsakovų sąskaita. 2021-10-11 Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše yra nurodoma, kad fizinio nusidėvėjimo procentas Patalpoje sudaro net 60 %. Atitinkamai, būtent Nekilnojamojo turto registro išraše nurodytu 60 % nusidėvėjimo procentu galėtų būti pagrįsta remtis ir nustatant tikrąją atkuriamąją vertę, kuriai galėtų būti lygi ieškovo prašoma priteisti žala. Tik laikantis tokio principo galėtų būti užtikrintas teisingas žalos atlyginimas, atitinkantis teisingumo principą ir neleidžiantis ieškovui nepagrįstai praturtėti. Taigi, vien šiuo pagrindu, atkuriamoji vertė, kuri ir yra ieškovo žala, pritaikius pagrįstą ir proporcingą nusidėvėjimo procentą, yra mažintina ir negali viršyti 280 Eur.

2.6. Antra, egzistuoja ir dar vienas pagrindas papildomai sumažinti prašomą priteisti žalą – būtina įvertinti tai, kad vamzdžio trūkimas buvo nepastebimoje ir sunkiai prieinamoje vietoje. Atsakovų nuosavybės teise priklausančiose patalpose esančio vamzdžio trūkimas buvo nepasiekiamoje, sunkiai prieinamoje ir nematomoje vietoje, todėl gedimui nustatyti ir pašalinti, visų pirma, buvo reikalinga šias kliūtis pašalinti – atidengiant perdangos plokštę. Todėl ir šis faktas sudarytų dar vieną papildomą pagrindą sumažinti žalą, kadangi atsakovai neturėjo objektyvių galimybių nustatyti artėjančio ir jau įvykusio vamzdžio trūkimo.

2.7. Trečia, privalo būti įvertinta ir tai, kad Patalpa yra rūsyje, todėl vidaus apdailos darbų ir medžiagų nusidėvėjimas yra dar spartesnis. Kaip nurodoma, Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše, Patalpa yra rūsyje, negana to, yra nešildoma. Įvertinus šiuos faktorius, Patalpoje vien dėl šių veiksnių kaupiasi drėgmė ir yra vėsu, dėl ko dar iki tariamo užliejimo medžiagos neabejotinai buvo prikaupusios drėgmės bei apgadintos. Todėl šie veiksniai taip pat ženkliai prisidėjo (prisideda) prie dar didesnio vidaus apdailos darbų nusidėvėjimo, galbūt net ir prie tuometinės jų būklės, todėl atkuriamoji sugadinto turto vertė turėtų būti dar mažesnė. Taigi, šios aplinkybės sudarytų papildomą pagrindą sumažinti priteistiną žalą.

2.8. Ketvirta, prašoma priteisti žala mažintina ir dėl to, kad net ir atvykę santechnikai, kompetentingi nustatyti vandentiekio gedimus ir turintys šios srities išsilavinimą, ne iš karto gebėjo nustatyti atsakovams priklausančio vamzdžio trūkimą – jis buvo nustatytas tik po kelias dienas ir keliais epizodais trukusių vamzdžių apžiūrų. Atitinkamai, žalos nesumažinimas šiuo atveju lemtų per aukšto atidumo ir rūpestingumo standarto taikymą atsakovų atžvilgiu.

2.9. Penkta, privaloma įvertinti ir tai, kad nei kartu su Ieškiniu, nei su patikslintu ieškiniu nebuvo pateikta absoliučiai jokių įrodymų, kurie pagrįstų faktą, kaip Patalpa atrodė ir kokia buvo reali vidaus apdailos darbų būklė iki užliejimo dienos. Bylos medžiagoje nėra absoliučiai jokių įrodymų, kad visi įvardyti ieškovo turto apgadinimai įvyko būtent dėl minimo Patalpos užliejimo. Ieškovas nepateikia ir jokių įrodymų dėl 2013 - 2014 m. iš tiesų atliktų vidaus apdailos darbų, todėl egzistuoja pagrindas teigti, kad vidaus apdailos darbai nebuvo daryti nurodomu metu, kvestionuotina ir tai, ar Patalpa jau užliejimo metu nebuvo blogos būklės ir didžiulio nusidėvėjimo, ar Patalpa nebuvo remontuota ženkliai seniau nei prieš 7 metus. Atitinkamai, tai taip pat lemia prašomos priteisti žalos sumažinimą. Atsižvelgiant į tai, jeigu būtų įrodytos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, egzistuotų neabejotinas pagrindas sumažinti prašomą priteisti žalą iki 100 Eur.

2.10. Teismo posėdžių metu atsakovų atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir nurodytas aplinkybes. Prašė patikslintą ieškinio reikalavimą, pareikštą atsakovų A. V. Š. ir V. Š. atžvilgiu, atmesti.

 

  3. Atsakovai UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, A. N., A. V. Š., V. Š., atstovaujami advokato V. Mitrausko, su patikslintame ieškinyje jiems pareikštais  reikalavimais priteisti žalos atlyginimą ieškovui, paskaičiuotą proporcingai jų turimų patalpų plotui, nesutiko, prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

3.1. Atsiliepime į pradinį ir patiksliną ieškinį nurodė, kad pagrindas civilinei atsakomybei (žalos atlyginimo forma) bendraisiais atvejais kilti egzistuoja, jeigu nustatomos šios sąlygos: neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 str.), žala (LR CK 6.249 str.), priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys (LR CK 6.247 str.) ir žalą padariusio asmens kaltė (LR CK 6.248 str.). Civilinei atsakomybei (bendraisiais atvejais) kilti yra būtinas įvardytų sąlygų visetas - bent vienos sąlygos nebuvimas eliminuoja civilinės atsakomybės taikymo galimybę.

3.2. Atsižvelgiant į tai, kad Ieškovas savo reikalavimą priteisti žalą grindžia tariamais Vamzdžio trūkumais ir/ar gedimais, kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina nustatyti: (i) Vamzdžio sugriuvimo ar trūkumų faktą; (ii) žalos padarymo faktą; (iii) faktą, kad žala yra susijusi priežastiniu ryšiu su Vamzdžio sugriuvimu ar trūkumu, kurie ir lėmė žalos padarymo faktą; (iv) Atsakovų kaltę. Taigi, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti konstatuotas objekto sugriuvimo ar defekto faktas ir tai, kad žala atsirado būtent dėl šio konkretaus objekto sugriuvimo ar trūkumo. Todėl ir šiuo atveju Ieškovas, reikšdamas reikalavimą priteisti žalą, turėjo įrodyti ne tik patirtos žalos dydį, bet ir faktą, kad žala buvo padaryta būtent dėl tariamų Vamzdžio trūkumų, kurie priežastiniu ryšiu yra susiję bei nulėmė Ieškovo prašomos priteisti žalos atsiradimą.

3.3. Tačiau, Atsakovų vertinimu, Patikslintame ieškinyje nėra nei nurodomos, nei įrodomos visos būtinosios civilinės atsakomybės atlyginimo sąlygos, todėl tai sudaro pagrindą patikslintą ieškinį atmesti kaip visiškai nepagrįstą.

3.4. Patikslintame ieškinyje deklaratyviai teigiama, jog už žalą, padarytą Ieškovo turtui dėl tariamai vykusios avarijos Vamzdyje, yra atsakingi visi bendraturčiai, todėl iš nurodytų atsakovų yra reikalaujama priteisti 1 364,83 EUR tariamai patirtą žalą. 3.6. Tariamą Vamzdžio avariją Ieškovas grindžia tik savo subjektyvia ir, be kita ko, klaidinga nuomone, subjektyviais samprotavimais bei Vamzdžio amžiumi, nepaisydamas daugkartinių santechniko A. M. apžiūrų ir konstatuoto fakto, kad Vamzdis defektų neturi ir yra tvarkingas bei tinkamas naudoti, nepaisant Vamzdžio amžiaus.

3.5.        Atsižvelgiant į tai ir įvertinus Patikslintame ieškinyje pateikiamus argumentus, galima daryti pagrįstą išvadą, kad šioje situacijoje žalos atlyginimo sąlygos neegzistuoja. Todėl nėra absoliučiai jokio pagrindo priteisti prašomą žalą Ieškovo naudai. Patikslintas ieškinys šioje dalyje yra netenkintinas bei atmestinas kaip visiškai nepagrįstas.

3.6.         Pažymėtina, kad šiuo atveju Ieškovas, reikšdamas reikalavimą priteisti žalą, patirtą tariamos Vamzdžio avarijos metu, turėjo įrodyti ne tik žalos dydį, bet ir faktą, kad žala buvo padaryta būtent dėl Vamzdžio trūkumų, kurie priežastiniu ryšiu yra susiję bei nulėmė žalos atsiradimą.

3.7.         Tuo tarpu Patikslintame ieškinyje nėra įrodytos žalos atlyginimo sąlygos, tėra pateikiami tikrovės neatitinkantys subjektyvūs Ieškovo samprotavimai, kad žala buvo padaryta dėl tariamos Vamzdžio avarijos / gedimo, nepaisant ne kartą (dar iki Ieškinio pateikimo) konstatuoto ir Ieškovui neabejotinai žinomo fakto (kurį Ieškovas sąmoningai ignoruoja, kad Vamzdis yra techniškai tvarkingas, trūkumų neturi ir yra tinkamas naudotis.

3.8         Atitinkamai, Ieškovas, sąmoningai ignoruodamas šias aplinkybes, nepateikia jokių konkrečių įrodymų, kuriais būtų pagrindžiama: dėl kokių konkrečių priežasčių yra padaryta žala, Vamzdžio trūkumų faktas, ar ji susijusi priežastiniu ryšiu su Vamzdžio trūkumais, kurie tariamai nulėmė nurodomos žalos padarymą.

3.9.        Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nuosekliai konstatuojama, kad tuo atveju, kai žalą lemia pastato, kuris yra bendroji dalinė pastato savininkų (valdytojų) nuosavybė, o ne vieno iš bendraturčių asmeninė nuosavybė, defektas, tai ją turi atlyginti kaltas dėl žalos asmuo, remiantis bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (LR CK 6.263, 6.246-6.249 str.).

3.10.        Atsižvelgiant į tai, neegzistuoja absoliučiai joks pagrindas Ieškovo naudai priteisti žalos atlyginimą iš Atsakovų, kadangi šiuo konkrečiu atveju neegzistuoja būtinos žalos atlyginimo sąlygos, todėl šis Patikslinto ieškinio reikalavimas yra nepagrįstas ir privalo būti atmestas.

3.11. Bylos medžiagoje egzistuoja aibė įrodymų, pagrindžiančių faktą, jog Vamzdis buvo ir yra techniškai tvarkingas bei jokių trūkumų neturi (neturėjo), kad statinio techninė priežiūra buvo atlikta ir Vamzdžio trūkumai nebuvo nustatyti, atitinkamai, tuo pačiu žalos atsiradimas nėra susijęs su Vamzdžio trūkumu, kadangi jis neegzistuoja, ir negalėjo jos lemti, o dėl šios priežasties Atsakovai nėra (ir negali būti) atsakingi už Ieškovo tariamai patirtą žalą.

3.12.        Visų pirma, Patikslintame ieškinyje nebuvo įrodytas Vamzdžio trūkumų faktas, o vien šios aplinkybės nebuvimas lemia, kad žala nepriteistina.

3.13. Pastebėtina, kad Patikslintame ieškinyje yra nurodoma, kad neteisėti atsakovų veiksmai pasireiškia netinkama bendrojo naudojimo objektų priežiūra, nesirūpinimu ir ginčo Vamzdžio neremontavimu nuo pat jo pastatymo memento. Tačiau pateikti Ieškovo subjektyvaus pobūdžio samprotavimai, vertinimai bei tikrovės neatitinkančios aplinkybės neįrodo svarbiausio šios bylos išnagrinėjimui fakto - Patikslintame ieškinyje nėra įrodoma ir net nėra įrodinėjama, kad Vamzdis turi trūkumų ar gedimų ir kad būtent dėl defekto ar gedimo (kuris neegzistuoja ir nebuvo įrodytas) Ieškovas tariamai patyrė žalą.

3.14.         Atitinkamai, neįrodžius ir nesant Vamzdžio trūkumų ir / ar defektų, gedimų, egzistuoja pagrindas teigti, kad nėra ir Atsakovų neteisėtų veiksmų. Šiuo konkrečiu atveju neegzistuoja pagrindas teigti, kad Atsakovų neteisėti veiksmai pasireiškia netinkama bendrojo naudojimo objektų priežiūra, nesirūpinimu ir Vamzdžio neremontavimu, kadangi poreikio remontuoti Vamzdį nėra ir nebuvo - ką įrodo Bylos medžiagoje esanti aibė rašytinių įrodymų, Vamzdis yra techniškai tvarkingas, nėra ir nebuvo sugedęs, yra tinkamas naudoti.

3.15. Taigi, šioje konkrečioje situacijoje Ieškovas, mėgindamas pagrįsti Atsakovų neteisėtus veiksmus - tariamą netinkamą bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, turėjo neabejotinai įrodyti ir realiai egzistuojančius Vamzdžio trūkumus, defektus, gedimus, kurių Atsakovai tariamai neremontuoja ir nesirūpina. Jiems (Vamzdžio trūkumams, gedimams, defektams) neegzistuojant, neegzistuoja ir Atsakovų neteisėti veiksmai - bendrojo naudojimo objektų priežiūra yra užtikrinta tinkamai, o Ieškovo nepagrįstai prašoma priteisti žala niekaip nėra susijusi su bendrojo naudojimo objekto - Vamzdžio, būkle, kadangi pastarasis yra tvarkingas. Todėl darytina vienareikšmiška išvada, kad Ieškovo nurodomus užpylimus sukėlė ne Vamzdžio defektai, trūkumai ir / ar gedimai, o dėl šios priežasties Atsakovai nėra ir negali būti atsakingi už Ieškovo nurodomą tariamą žalą.

3.16. Kaip jau buvo minėta, Patikslintame ieškinyje, teikiant tikrovės neatitinkančius motyvus dėl Vamzdžio tariamo gedimo, Ieškovas remiasi tik savo subjektyvia nuomone ir sąmoningai nutyli reikšmingas šios Bylos išnagrinėjimui aplinkybes, kad daugkartinių Vamzdžio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad Vamzdis yra techniškai tvarkingas, jokių gedimų neturi ir yra tinkamas naudoti. Faktą, kad Vamzdis yra techniškai tvarkingas, gedimų neturi ir yra tinkamas naudoti papildomai įrodo ir tai, kad visą šį Bylos nagrinėjimo laikotarpį, t. y. nuo tariamo paskutinio Patalpos užliejimo (2021-05-28) iki pat šios dienos, Patalpos užliejimas ir tariami Vamzdžio pratekėjimai nevyko ir nesikartojo, nors Vamzdžiui jokie remonto darbai nebuvo atlikti.

3.17. Atitinkamai, jei, kaip teigia Ieškovas, Vamzdis turėtų trūkumų ir / ar gedimų, Patalpos užliejimai kartotųsi, tačiau jau net daugiau nei 2,5 metų joks Ieškovo Patalpos užliejimas nevyko. Tai suteikia pagrįstą pagrindą teigti, kad Vamzdžio būklė yra tinkama ir Vamzdis nėra susijęs su Ieškovo deklaruojamais Patalpos užliejimais. 

3.18. Šioje vietoje pažymėtina ir tai, kad konkrečiai Vamzdžio trūkumų fakto neįrodo ir kartu dar su Ieškiniu pridedamos tariamų prabėgimų nuotraukos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad net nėra aišku, kada tiksliai šios nuotraukos buvo darytos. Be to, Bylos medžiagoje nėra konkrečių duomenų, įrodančių, dėl kokių priežasčių buvo aplieta Patalpa - kokie ir kieno veiksmai nulėmė Patalpos apliejimą, neįrodo ir to, kad apliejimas įvyko būtent dėl Vamzdžio sugedimo ar trūkumų.Taigi, visos šios aplinkybės vienareikšmiškai įrodo tai, kad Patikslintas ieškinys yra absoliučiai neapgrįstas ir atmestinas, o žala iš Atsakovų nepriteistina.

3.19. Pažymėtina, kad teismų praktikoje yra konstatuojama tai, jog nesant kompetentingų asmenų, institucijų sprendimo (pavyzdžiui, dėl avarinės jų būklės), užliejimas negali būti savaime tapatinamas su jų avarine būkle ir tokia jų būklė negali būti pripažinta defektu, dėl kurio kyla pavojus žmonių sveikatai ar aplinkai arba galimi dideli materialiniai nuostoliai ir dėl kurio turi būti nedelsiant imamasi veiksmų.

3.20. Atitinkamai, tai tik pagrindžia faktą, kad Ieškovas, siekdamas įrodyti ir teigdamas, kad žalą patyrė dėl Vamzdžio defektų ir Atsakovų neteisėtų veiksmų - bendrojo naudojimo objektų neremontavimo, tariamo nesirūpinimo, privalėjo pateikti konkrečias kompetentingų asmenų išvadas dėl Vamzdžio defektų, o ne vadovautis savo subjektyviu bei melagingu vertinimu.                           

3.21. Nepaisant to, 2022-01-03 atsakovo R. V. įsakymu „Dėl komisijos sudarymo“ buvo sudaryta Vamzdžio techninės būklės vertinimo komisija. Papildomai, 2022-01-05 antstolei Sonatai Vaicekauskienei buvo pateiktas prašymas konstatuoti faktines aplinkybes - užfiksuoti Vamzdžio techninę būklę, kurią atliks privačios avarinės tarnybos specialistas E. G. ir santechnikas A. M..         Vadovaujantis tuo, 2022-01-06 buvo atliktas dar vienas iš daugelio Vamzdžio patikrinimas bei surašytas Patikrinimo aktas, kuriame aiškiai bei nedviprasmiškai konstatuojama, kad: „Nuotekų vamzdžio būklė: nustatyta, kad pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rūsio patalpoje, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini):0012, nuotekų vamzdis sausas, jo sandarumas patikrintas vizualiai, pilant vandenį iš aštunto aukšto, video kameros pagalba nuleidžiant kamerą iš trečio aukšto į rūsio patalpas per nuotekų vamzdį. Nuotekų vamzdyje defektų nenustatyta, prabėgimų nepastebėta.“

3.22. Atsižvelgiant į tai, Patikrinimo akte yra užfiksuotas vienareikšmiškas faktas, nustatytas kompetentingų asmenų patikrinimo metu, kad Vamzdį, patikrinus tiek vizualiai, pilant vandenį, tiek vaizdo kameros pagalba, nebuvo nustatyta jokių Vamzdžio defektų. Tai neabejotinai sudaro pagrindą teigti, kad Vamzdis yra geros techninės būklės, tinkamas naudoti bei yra sandarus.

3.23. Negana to, pažymėtina, kad santechnikas A. M. Vamzdžio apžiūrai ir techninės būklės įvertinimui buvo kviestas ne vieną sykį (nuo pat Patalpos tariamo apliejimo pradžios ir šio laikotarpio eigoje), tačiau visų apžiūrų metu buvo vienareikšmiškai konstatuota, jog Vamzdis yra techniškai tvarkingas, jokių defektų ar gedimų neturi ir yra tinkamas naudoti, be kita ko, ir nebuvo remontuojamas. Net ir pačiame paties Ieškovo teiktame Ieškinyje buvo nurodoma, kad 2020-12-23 R. V. iškvietė santechniką A. M., kuris apžiūrėjęs Vamzdį „gedimo nerado“.  2021 m. vasario mėn. vykusių apžiūrų metu Vamzdžio gedimų taip pat nebuvo rasta. 2021-05-04 R. V. iniciatyva ir vėl buvo iškviestas santechnikas A. M., kuris, apžiūrėjęs Vamzdžio techninę būklę, nustatė, kad jokių Vamzdžio trūkumų nėra nustatyta, Vamzdis yra techniškai tvarkingas. Net ir paties Ieškovo pateikti įrodymai tik patvirtina faktą, kad Vamzdis yra techniškai tvarkingas ir jokių defektų neturi, o apie šį faktą Ieškovas buvo informuotas ne tik tiesiogiai santechniko A. M., kuris ir apžiūrėjo Vamzdžio techninę būklę tiek Patalpoje, tiek aukščiau esančiose patalpose, bet ir bendrai vykdytoje komunikacijoje su Vamzdžio bendraturčiais (naudotojais).

3.24. Todėl galima daryti vienareikšmišką išvadą, kad neegzistuoja absoliučiai joks pagrindas teigti, kad Vamzdis, iš kurio tariamos avarijos ar defektų yra kildinama žala, turi trūkumų ar yra techniškai netvarkingas. Priešingai, aibė šios Bylos medžiagoje esančių bei kartu su ankstesniu Atsakovų Atsiliepimu pateikiamų įrodymų patvirtina ir įrodo, kad Vamzdis yra techniškai tvarkingas, jo techninė būklė yra gera, defektų ar kitokių trūkumų Vamzdis neturi.

3.25. Neįrodžius Vamzdžio defektų egzistavimo, taip pat ir Atsakovų tariamų neteisėtų veiksmų, ieškovas neturi jokio teisėto pagrindo reikalauti, kad tariamai patirtą žalą atlygintų niekuo dėti Atsakovai. Konstatavus, kad Atsakovų bendrai naudojamas nuotekų Vamzdis yra techniškai tvarkingas ir nenustačius (neįrodžius) Atsakovų neteisėtų veiksmų, Ieškovo Patalpos užliejimo priežastis nėra aiški ir įrodyta, tariama problema nėra nustatyta, tačiau aišku viena - kad žalos nesukėlė techniškai tvarkingas ir sandarus Vamzdis. Todėl Atsakovai negali būti atsakingi dėl Ieškovo tariamos žalos atsiradimo.

3.26. Antra, tariamai patirta žala nėra priežastiniu ryšiu susijusi su tariamu ir jokiais įrodymais nepagrįstu Vamzdžio trūkumu ir / ar Atsakovų neteisėtais veiksmais, todėl tai taip pat sudaro savarankišką pagrindą šį Patikslinto ieškinio reikalavimą atmesti kaip visiškai nepagrįstą.

3.27.        LR CK 6.247 str. yra įtvirtinta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.        Patikslintame ieškinyje yra nurodoma, kad Ieškovo prašoma priteisti žala yra susijusi priežastiniu ryšiu ir priežastinis ryšys yra nustatytas, teigiant, jog, jei pastato techninė priežiūra būtų vykdoma tinkamai ir atsakingai, jei Vamzdžio remontas būtų nustatytas planiškai, avarijos būtų buvę galima ir išvengti. 

3.28. Nors Ieškovas ir teigia, kad Vamzdžio avarijos buvo įmanoma išvengti, tačiau, visų pirma, net neįrodo konkrečiai Vamzdžio tariamos avarijos fakto, o nenustačius Vamzdžio avarijos fakto, priežastinis ryšys su reikalaujama priteisti žala neegzistuoja ir negali egzistuoti. Todėl yra pagrindas teigti, kad nėra ir nebuvo įrodyti ne tik Atsakovų neteisėti veiksmai, bet ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Kaip jau buvo įrodyta ir ką pagrindžia bylos medžiagoje esantys rašytiniai įrodymai, Vamzdis yra bei buvo techniškai tvarkingas, jokių defektų ir / ar trūkumų, gedimų neturi, todėl nebuvo ir nėra poreikio organizuoti techniškai tvarkingo Vamzdžio remonto.

3.29.         Atitinkamai, konstatavus faktą, kad Vamzdis yra techniškai tvarkingas, neegzistuoja net menkiausia tikimybė, kad žalos atsiradimas priežastiniu ryšiu yra susijęs su tariamu Vamzdžio trūkumu. Konstatuotina, kad techniškai tvarkingas ir sandarus nuotekų Vamzdis nesukėlė (ir negalėjo sukelti) bei negali būti bent minimaliai susijęs su Ieškovo tariamai patirta žala. Tai sudaro pagrindą teigti, kad šioje situacijoje priežastinis ryšys neegzistuoja, o dėl šios priežasties Ieškovo reikalaujama priteisti žala iš Atsakovų nepriteistina ir Patikslintas ieškinys šioje dalyje atmestinas kaip visiškai nepagrįstas.

3.30.         Trečia, neegzistuoja pagrindas teigti, kad Ieškovas patyrė 1 364,83 EUR žalą, todėl nebuvo įrodyta ir dar viena būtina civilinės atsakomybės sąlyga.

3.31.         Pažymėtina tai, kad Bylos medžiagoje neegzistuoja nei vienas įrodymas, galintis pagrįsti, kad Ieškovas neabejotinai ir faktiškai patyrė prašomą priteisti žalą ir kad tariamai patirta žala sudaro būtent nurodyto dydžio sumą. Ieškovas prašo priteisti žalą, kurios nei faktiškai, nei realiai nepatyrė. Nebuvo įrodyta ir tai, kad tokio dydžio žala neabejotinai bus patirta ateityje. Matyti, kad Ieškovas tik bando pasipelnyti ir nepagrįstai praturtėti Atsakovų sąskaita, kadangi prašo priteisti absoliučiai nepagrįstas sumas, kurios reikštų ženklų Ieškovo turto pagerinimą, o ne atstatymą į prieš tai buvusią padėtį. Sąmatoje yra skaičiuojama naujai atliktinų apdailos darbų ir medžiagų kaina, atskaitant nepagrįstai nedidelį nusidėvėjimo procentą (0,8% per metus), kuris per 7 metus sudaro vos 1,51 EUR. Nurodyto procento pritaikymas yra absoliučiai nepagrįstas ir vienareikšmiškai reikštų tik nepagrįstą Ieškovo praturtėjimą Atsakovų sąskaita, kadangi šioje situacijoje privalėjo būti taikomas Nekilnojamojo turto registro išraše įtvirtintas 60% fizinio nusidėvėjimo procentas.  

3.32.        Be kita ko, visiškai nepagrįstai yra siekiama prisiteisti ir žalą dėl tariamai užlietos skalbimo mašinos. Šioje vietoje pabrėžtina tai, kad Atsakovų turimomis žiniomis Ieškovas užsiima visiškai sugadintų elektroninių prietaisų remontu, todėl kvestionuotina, ar iki Ieškovo tariamo užliejimo skalbimo mašina, dėl kurios tariamo sugadinimo yra siekiama prisiteisti žalą, išvis veikė. Pažymėtina, kad Ieškovas nepateikė absoliučiai jokių įrodymų, kurie patvirtintų jos techninę būklę iki tariamo užliejimo.

3.33. Atitinkamai, konstatavus faktą, kad Vamzdis yra visiškai sandarus ir nepraleidžia vandens, yra techniškai tvarkingas ir defektų neturi, neegzistuoja pagrindas teigti, kad dėl tariamo užliejimo kildinamos žalos yra atsakingi Atsakovai. Todėl galima daryti pagrįstą išvadą, jog Ieškovas neįrodė prašomos priteisti žalos patyrimo fakto, o tai sudaro dar vieną savarankišką pagrindą Patikslinto ieškinio reikalavimus Atsakovų atsakomybės už žalą apimtyje atmesti.

3.34.        Ketvirta, neįrodžius Vamzdžio trūkumų fakto bei vadovaujantis teismų praktika, kad esant bendrojo naudojimo objekto trūkumui turi būti įrodinėjamos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos, Ieškovas privalėjo įrodinėti ir Atsakovų kaltės egzistavimo faktą. Tuo tarpu, Patikslintame ieškinyje tėra lakoniškai nurodoma, kad įstatymuose nustatytų pareigų bendraturčiai nevykdė, tinkamos statinio priežiūros ir remonto neorganizavo, senų vamzdžių atnaujinimo neorganizavo, planų nesudarinėjo, lėšų nerinko, todėl laikytina, kad Atsakovų veiksmuose yra kaltė. Tačiau, priešingai nei teigia Ieškovas, Atsakovai tinkamai vykdė savo, kaip bendraturčių pareigas, statinio techninė priežiūra buvo ir yra atliekama, vien faktas, kad Atsakovai nesutinka su Ieškovo subjektyviais samprotavimais ir pageidavimais remontuoti ir / ar keisti techniškai tvarkingą Vamzdį (kad Vamzdis yra techniškai tvarkingas ir sandarus nustatė specialistai, turintys specialių žinių), neįrodo Atsakovų kaltės.

3.35.        Atsakovų kaltė šiuo atveju neegzistuoja ir negali egzistuoti (Ieškovas neįrodė priešingai) - Atsakovai nei veikimu, nei neveikimu neprisidėjo ir negalėjo prisidėti prie tariamos Ieškovo žalos atsiradimo, kadangi Vamzdžio techninė būklė yra tinkama, jis yra sandarus ir nuolat prižiūrimas, tikrinant jo techninę būklę. Tai taip pat sudaro dar vieną savarankišką pagrindą netenkinti Patikslinto ieškinio reikalavimo priteisti žalą iš Atsakovų dėl tariamo ir išgalvoto Vamzdžio trūkimo. Konstatuotina, kad Ieškovas neįrodė Atsakovų kaltės egzistavimo fakto, o pastaroji ir neegzistuoja.

3.36. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra vienareikšmiškai konstatuojama: „Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma“. Nagrinėjamu atveju neegzistuoja ir nebuvo įrodytos visos būtinosios sąlygos civilinei atsakomybei kilti, todėl, atsižvelgiant į tai, kad civilinei atsakomybei kilti yra būtinas civilinės atsakomybės sąlygų visetas, o bent vienos sąlygos nebuvimas eliminuoja civilinės atsakomybės taikymo galimybę, iš Atsakovų žala nepriteistina. Vadovaujantis tuo, kad Patikslintame ieškinyje nebuvo įrodyta nei viena civilinės atsakomybės sąlyga, egzistuoja akivaizdus pagrindas šią Patikslinto ieškinio dalį atmesti kaip visiškai nepagrįstą ir tariamos žalos iš Atsakovų nepriteisti.

3.37. Teismo posėdžių metu atsakovų atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir nurodytas aplinkybes. Prašė patikslinto ieškinio reikalavimą jo atstovaujamųjų atžvilgiu atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.                

 

4. Su ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimu įpareigoti Įgaliotinį UAB „(duomenys neskelbtini)“ arba jo teisių bei pareigų perėmėją per 1 mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos organizuoti ir atlikti remontą magistraliniam vamzdžiui, kuris patenka į ieškovo patalpą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir praeina patalpoje R-2 ties jos viduriu, atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas direktorius R. V. bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas V. Mitrauskas nesutiko, prašė šį reikalavimą atmesti, priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4.1. Atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, jog konstatavus faktą, kad Vamzdis yra techniškai tvarkingas, sandarus ir tinkamas naudoti, jokių defektų neturi, neegzistuoja pagrindas tenkinti ir patikslinto ieškinio reikalavimą - įpareigoti atsakovą Įgaliotinį UAB „(duomenys neskelbtini)“ organizuoti ir atlikti Vamzdžio remontą. Atsižvelgiant į tai, kad Vamzdis yra techniškai tvarkingas, jo pakeitimas nauju gali būti įgyvendintas tik bendru bendraturčių sutarimu, todėl teisė spręsti dėl tvarkingo Vamzdžio pakeitimo priklauso bendraturčiams, kurie bendrai valdo, naudoja ir disponuoja Vamzdžiu.

4.2. Akivaizdu, kad nėra jokio pagrindo įpareigoti Atsakovą 1 organizuoti ir atlikti techniškai tvarkingo bei gedimo neturinčio Vamzdžio remontą, kadangi tvarkingo Vamzdžio pakeitimas (remontas) šioje situacijoje nebūtų priskiriamas privalomųjų reikalavimų įgyvendinimui, o įvykdyti Ieškovo užgaidą pakeisti Vamzdį yra reikalingas Vamzdžio bendraturčių sutikimas.

4.3. Teismo posėdžių metu atsakovų atstovai palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir nurodytas aplinkybes. Prašė šį patikslinto ieškinio reikalavimą atmesti, priteisti UAB „(duomenys neskelbtini)“ jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

 

 5. Atsakovai O. V. ir L. V. su patikslintame ieškinyje jiems pareikštais reikalavimais nesutiko, prašė patikslintą ieškinį jų atžvilgiu atmesti.  

5.1. Atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad ieškovas klaidina teismą nurodydamas apie pasikartojančius jo patalpų užliejimus 2020 metų pabaigoje ir 2021 metais, nepateikdamas beveik jokių duomenų, kad užliejimai vyko pastoviai ir eilę kartų. Jeigu ir buvo kažkoks prabėgimas pro magistralinį vamzdį, jis galėjo būti tik iš virš ieškovo esančios patalpos, priklausančios A. V. ir V. Š. ir kadangi problema nesikartoja, nors praėjo jau du metai, todėl specialistų patikrinimas ir konstatavimas, kad kanalizacijos vamzdis nėra pralaidus yra atitinkantis tikrovę ir patvirtintas laike, o ieškovo ieškinys galimas tik tiems atsakovams, kurių patalpos yra virš ieškovo patalpų ir dėl kurių veiksmų galėjo kilti pasekmės, dėl ko ieškovas ir kreipiasi į teismą. Be to, iš kitų bendrasavininkų žinoma, kad ieškovas tariamai remontuotiną pagal jo pageidavimus kanalizacijos stovą yra naujai stacionariai uždengęs apdailos plokštėmis, todėl akivaizdu, kad ir jis pats neplanuoja šio stovo remontuoti.

5.2. Nesutinka su ieškinyje nurodytais teiginiais, kad nesant bendraturčių sprendimo dėl namo inžinerinių tinklų priežiūrai skirtų ir patirtų išlaidų paskirstymo už žalą atsako visi bendraturčiai proporcingai turimai daliai bendrojoje nuosavybėje. Pastatas, kurio ketvirtame aukšte atsakovai turi patalpas, yra pakankamai didelis, patalpos priklausančios atsakovams yra priešingoje pastato dalyje nei ieškovo turimo patalpos, jos nėra virš ieškovo patalpų ir su jomis niekaip nesusisiekia, bei neturi jokių bendrų nei komunikacijų, nei bendrai naudojamų patalpų. Bendrasavininkų susirinkimuose sprendžiant pastato remonto, priežiūros ar kitus klausimus, bei atliekant patalpų bendros priežiūros, bendro remonto darbus išlaidos visada yra paskirstomos tarp tų bendrasavininkų, kurie naudojasi tomis remontuojamomis ar prižiūrimomis bendromis patalpomis, tuo tarpu iš ieškovo pateikto ieškinio matyti, kad ieškovas dėl kitų bendrasavininkų, kurių patalpos yra virš jo patalpų, galimai jam padarytos žalos, bando prisiteisti pinigines sumas iš visų pastato bendrasavininkų, (sugalvojęs ir teismui pateikęs išgalvotus kanalizacijos stovo tariamus avarinius fekalijų pralaidumus, išgalvotomis datomis) tame tarpe ir iš atsakovų.

5.3. Ieškovas nepagrįstai nurodo, kad jo patalpoje esantis kanalizacijos stovas yra bendras daiktas ir dėl jam padarytos žalos turi atsakyti visi bendraturčiai proporcingai turimai daliai bendrojoje nuosavybėje. Atsakovai ieškovo patalpose esančiu kanalizacijos stovu nesinaudoja, neturi nei poreikio, nei jokios galimybės šiuo daiktus naudotis, nes jų turimos patalpos yra kitoje pastato pusėje ir jie naudojasi kitais kanalizacijos stovais, kurie niekaip nesusiję su ieškovo ieškinyje nurodomu jo patalpose esančiu kanalizacijos stovu, bei į jų turimas patalpas Kauno vandenų tiekiamas vanduo yra nukanalizuojamas ne per ieškovo rūsyje esantį stovą, o visiškai kitu stovu. Todėl ieškovo ieškinys atsakovams yra visiškai nepagrįstas.

5.4. Bendraturčiai sprendimus dėl pastato inžinerinių tinklų priežiūrai skirtų ir patirtų išlaidų paskirstymo priima kiekvienu atveju bendru sutarimu atsižvelgiant į faktiškai naudojamas statinio dalis, todėl ieškovo siekis teismo sprendimu įpareigoti bendraturčius, nesinaudojančius pastato tam tikromis dalimis mokėti už jų remontą, sudarytų precedentą pastato bendrasavininkams tvarkyti kitų pastato bendrasavininkų valdomus ir naudojamus daiktus. Ieškovas nurodo, kad pastatas yra blogai administruojamas. Teigia, kad šie teiginiai yra įtakoti ieškovo pozicijos išsakytos ne vieną kartą bendrasavininkų susirinkimuose, kur jis prieštarauja bet kokiems jungtinės veiklos bendrasavininkų sprendimams atlikti pastato tvarkymo, priežiūros ir remonto darbus, balsuodamas visada prieš, bei nurodydamas, kad atlikti pastato tvarkymo ir priežiūros bet kokius darbus jo nuomone netikslinga ir jis nesiruošia prisidėti piniginiais įnašais, paskaičiuotais pagal jo turimus patalpų plotus, už atliktus būtinus darbus, reikalingus prižiūrint ir administruojant pastatą. Ieškovas jau eilę metų piktybiškai neapmoka sąskaitų, išrašomų jam, kaip ir kitiems bendrasavininkams, pagal turimus pastato plotus, už einamuosius pastato priežiūros ir remonto darbus, kurias jam teikia pastato bendrasavininkų jungtinės veiklos sutarties įgaliotinis, ko pasėkoje dėl susidariusių ilgalaikių ieškovo įsiskolinimų bendrasavininkams ir bendrasavininkų jungtinės veiklos sutarties įgaliotiniams, šiuos įsiskolinimus turi išsiieškoti teikiant ieškinius teismui. Mano, kad ieškovo ieškinys yra siekis kompensuoti jo daugiamečius įsiskolinimus bendrasavininkams už pastato priežiūrą, pasinaudojant vieno iš bendrasavininkų jam galimai padaryta žala, tokiu būdu piktnaudžiaujant teise.

6. Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimo nepateikė. Teismo posėdžio metu atsakovės direktorius M. P. paaiškino, jog jo vadovaujama įmonė turi patalpas antrame pastato aukšte, pro jas praeina bendro naudojimo nuotekų vamzdynas. Ieškovas jam skambino, kažką sakė apie užliejimą, sakė, kad nuotekų vamzdį reikia pakeisti. Jis neatsisakė sumokėti savo dalį. B sudarė bendraturčių sąrašą, klausė jo kiek kainuos vamzdžio pakeitimas. Susirinkimo dėl sutikimų keisti vamzdį nebuvo. Dėl ieškovui padarytos žalos nuomonės neturi. Jei teismas nuspręs –sumokės.

 

  7. Atsakovas N. R. atsiliepimo nepateikė. Teismo posėdžio metu paaiškino, jog apie įvykusį ieškovo patalpos užliejimą buvo informuotas, dalyvavo komisijoje, kai specialistas su kamera apžiūrėjo vamzdį ir pylė vandenį iš viršaus. Jokio nubėgimo nebuvo. Kadangi kanalizacijos vamzdis neturi jokių sklendžių, jo patikrinimas vyko natūraliomis sąlygomis, t.y. vanduo nebuvo apačioje užsuktas. Bet tai neturi reikšmės, nes jei vanduo bėga, tai akivaizdžiai matyti. Špižinio vamzdžio „amžius“ – 100 metų. Bendraturčiai rūpinasi bendru turtu. Patalpos apliejimo klausimą ieškovas galėjo išspręsti su Švelniais. Su jam pareikštu reikalavimu nesutinka.

 

8. Kiti atsakovai atsiliepimų nepateikė, teismo posėdžiuose nedalyvavo.   

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a :

 

Patikslintas ieškinys tenkinamas iš dalies.

 

9. Byloje nustatyta, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa - gamybinės patalpos, Kaunas, (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), kurią sudaro: rūsio patalpos nuo R-1 iki R-4; patalpos II-ame aukšte nuo 3-4 iki 3-8 su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis 2-23 (705/10000 iš 182,19 kv.m), 2-15 (705/10000 iš 17,37 kv.m), 3-1 (74/1000 iš 1,66 kv.m), 3-2 (74/1000 iš 3,67 kv.m), 3-3 (74/1000 iš 14,03 kv.m). Patalpos yra gamybos, pramonės pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 2P4b, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, kurio bendras plotas 6041,96 kv.m., negyvenamų patalpų skaičius - 39 (failas 1, b.l. 17).

10. Atsakovams nuosavybės teise priklauso kitos negyvenamosios paskirties patalpos, esančios minėtame gamybos, pramonės pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 2P4b, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas (1 failas, 17-20 l.). Tiek ieškovas, tiek atsakovai taip pat yra viso šio pastato bendrojo naudojimo objektų bendraturčiai ir šie objektai jiems priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise.

11. Tiek pradiniu, tiek patikslintu ieškiniu ieškovas nurodė, jog jam buvo padaryta žala, užliejus nuotekomis rūsio patalpą R-2. Taip pat nurodė, kad rūsio patalpa R-2 buvo užlieta nuotekomis dviejose skirtingose vietose. Žalos priežastys yra skirtingos - vienu atveju užliejimas įvyko dėl atsakovų A. V. Š. ir V. Š. nesutvarkytos santechnikos, kitu atveju užliejimas įvyko dėl magistralinio nuotekų vamzdžio problemų ir už šią ieškovui padarytą žalą atsako visi pastato bendraturčiai.

 

Dėl užliejimo iš atsakovams A.V. Š. ir V. Š. priklausančios patalpos

 

12. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovams A. V. Š. ir V. Š. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa, unikalus Nr. „(duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), Kaune,Šalių paaiškinimais (pripažintais faktais) ir kuri yra virš ieškovo nuosavybės teise valdomų patalpų (Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, failas 1, b.l. 22-23 ).

 13.  Ieškovas teigia, kad 2020-10-27 iš atsakovams A.V. Š. ir V. Š. priklausančių patalpų įvyko ieškovo patalpos R-2 užliejimas fekalinėmis nuotekomis, užliejimas įvyko ties patalpa R-3. Užliejimai kartojosi, tai įvykdavo darbo dienomis, tuo metu kai atsakovams A.V. Š. ir V. Š. priklausančiose patalpose buvo naudojamasi sanitariniu mazgu. Ieškovas dėdavo kibirą, kad surinktų bėgančias nuotekas. Kartais kibiro nepakakdavo, tai atvykęs į savo patalpas rasdavo balas ir aplink jį. Nuotekos bėgdavo iš lubų siaura srovele ne tik tiesiai į kibirą, bet ir kitose vietose. Po užliejimų buvo išsemta apie 10 kibirų nuotekų. Dėl užliejamų patalpų ieškovas daug kartų skambino atsakovų sūnui R. Š. ir prašydavo susitvarkyti problemą, taip pat kalbėjosi su V. Š.. 2021 m. vasario mėnesį Švelniai atsiuntė santechniką A. M. su bendradarbiu. Jie vaikščiojo kokius tris kartus į ieškovo patalpą, kol viską išsiaiškino. 2021-02-23 pranešė, kad po klozetu, iš kus bėgdavo nuotekos, vamzdis yra sutvarkytas. Įbėgimai tikrai liovėsi. Kitoje vietoje, kur įlašėjimas gadina pakabinamų lubų plokštes, santechnikai nieko netvarkė. Jie tik pareiškė savo nuomonę, kad lašėjimas vyksta tuomet, kai yra naudojamasi dušu.

14. Ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovų Švelnių nuotekų sistema yra atskira. Švelnių vamzdynas patenka į ieškovo rūsio patalpą R-2 ties siena, kuri ribojasi su patalpa R-1. Dėl užliejimu padarytų patalpos R-2 sugadinimų, ieškovui padarytos žalos dydis, atsižvelgiant į nusidėvėjimą, sudaro 743,23 Eur. Ieškovo teigimu, atsakovai A.V. Š. ir V. Š. yra atsakingi už ieškovui padarytą žalą, kadangi žala buvo padaryta dėl to, kad jų patalpoje buvo netvarkingas vamzdis.

15.  Atsakovai su šiuo reikalavimu nesutinka, teigia, kad nėra įrodytos visos jų civilinės atsakomybės sąlygos: neegzistuoja ir nebuvo įrodyti jų neteisėti veiksmai, o nenustačius neteisėtų veiksmų, neegzistuoja ir negali egzistuoti priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir prašomos atlyginti žalos. Tokią poziciją atsakovai grindžia tuo, kad jie elgėsi rūpestingai ir apdairiai bei rūpinosi jiems priklausančio vamzdyno būkle. Tačiau jie nėra įgiję techninio pobūdžio žinių, todėl nebuvo kompetentingi patys įvertinti bei nustatyti jiems priklausančių vamzdžių būklės, jo trūkumų, numatyti artėjančio gedimo ir net sugedus vamzdžiui nustatyti, kad sugedo būtent jiems priklausantis ir jų patalpoje esantis vamzdis. Be to, atsakovams priklausančio vamzdžio trūkimas buvo nepasiekiamoje ir sunkiai pastebimoje vietoje (kadangi gedimui nustatyti ir sutvarkyti buvo būtina atidengti perdangos plokštę prie nuotekų vamzdžio), net ir atvykę santechnikai ne iš karto gebėjo nusytatyti atsakovams priklausančio vamzdžio trūkimą – jis buvo nustatytas tik po kelias dienas ir keliais epizodais trukusių vamzdžio apžiūrų. Pažymėjo, kad dar 2020 m. lapkričio mėnesį dėl ieškovo patalpoje įvykusio užliejimo atsakovai iškvietė santechniką, tačiau santechnikas apžiūrėjęs vamzdžius, gedimo nenustatė ir jokių remonto darbų neatliko. Dar kartą atsakovai iškvietė santechniką 2021 m. vasario mėnesį. Santechnikas net kelis kartus apžiūrėjo ieškovo rūsio patalpą ir joje esančius prabėgimus, taip pat ir atsakovams nuosavybės teise priklausančioje patalpoje esančius vamzdžius. Galiausiai, tik 2021 m. vasario 23 d. buvo nustatytas vamzdžio, esančio po klozetu, gedimas, kuris buvo sutvarkytas. Esant šioms aplinkybėms, mano, jog teisiškai nepagrįsta spręsti dėl atsakovų neteisėtų veiksmų egzistavimo, nes tai lemtų per aukšto atidumo ir rūpestingumo standarto taikymą atsakovų atžvilgiu. Šioje konkrečioje situacijoje atsakovų nerteisėti veiksmai neegzistuoja. Todėl iekinys šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas, o žala iš atsakovų nepriteistina. Tačia teismui vertinant, jog atsakovų neteisėti veiksmai egzistuoja, prašo atsižvelgti į nurodytas aplinkybes ir prašomą priteisti žalą mažinti.

16. Tokios atsakovų atsiliepime išdėstytos faktinės aplinkybės iš esmės atitinka ieškovo paaiškinimus dėl 2020 m. spalio 27 d. įvykusio ir vėliau besikartojančio rūsio patalpos R-2 užliejimo. Atsakovai pripažįsta, kad užliejimų priežastimi buvo atsakovams nuosavybės teise priklausančioje patalpoje, po klozetu, esančio nuotekų vamzdžio gedimas, kuris buvo pašalintas 2021 m. vasario 23 d. Atsakovai neginčija ir to, kad jiems nuosavybės teise priklausančios patalpos yra pastato pirmame aukšte, virš ieškovui priklausančių rūsio patalpų ir turi atskirą vamzdyną.

17. Šalių pripažįstamą faktą, jog ieškovo rūsio patalpa buvo užlieta iš viršuje esančio atsakovams A.V. Š. ir V. Š. priklausančios patalpos ir užliejimas įvyko dėl atsakovų klozeto nuotekų vamzdžio gedimo, teismas laiko nustatytu, nes jį patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai: pateiktos nuotraukos, UAB „Smart Claims“ 2021 m. rugsėjo 3 d. parengtas nuostolių  įvertinimas Nr. SC/21/06/0028/1, teismo posėdyje apklausto liudytojo S. T. ir A. M. parodymai. Minėtas liudytojas paaiškino, kad Š kvietimu, ardė ieškovo rūsio patalpos lubas ir perdangos plokštę, ieškojo gedimo. Visos lubos buvo margos. Gedimą rado, perdangoje buvo trūkusi nuotekų vamzdžio alkūnė, kurią jis pakeitė. Už darbą jam sumokėjo Š. Taigi, šalių pripažinimas atitinka bylos aplinkybes (CPK 185 str., 187 str.).

18. Esant šioms aplinkybėms, teismas vertina,

jog ieškinys dėl žalos priteisimo iš atsakovų A.V. Š. ir V. Š. pagrįstai grindžiamas LR CK 6.266 straipsnio, reglamentuojančio statinių savininko (valdytojo) civilinę atsakomybę, 1 dalies nuostatomis.

19. Pažymėtina, kad minėta teisės norma reglamentuoja griežtąją civilinę atsakomybę. Esant šiai atsakomybės rūšiai, pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, savininkas atsako be kaltės, t.y., šių objektų savininkas (valdytojas), privalo atlyginti žalą jeigu neįrodo, jog žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, ieškovo tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.270 str. 1 d.).

20. CK 6.246 straipsnio 1 dalis numato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

21. Turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-916/2017). Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, kitaip tariant, tai yra netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pvz., dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-916/2017; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-534-611/2016).

22. Nagrinėjamu atveju, nustatyta, kad ieškovo patalpos 2020-10-27 buvo užlietos iš viršuje esančio atsakovams A.V. Š. ir V. Š. priklausančios patalpos. Užliejimas įvyko dėl atsakovams priklausančio klozeto vamzdžio gedimo ir

kartojosi, kadangi nuotekų vamzdžio gedimas buvo pašalintas tik 2021 m, vasario 23 d. Teismo vertinimu, šios byloje nustatytos aplinkybės yra pakankamas pagrindas konstatuoti atsakovų neteisėtus veiksmus. Kaip minėta anksčiau, CK 6.246 straipsnio 1 dalis numato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.263 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Kaip minėta, pagal CK 6.266 str., reglamentuojantį statinių savininko (valdytojo) civilinę atsakomybę už žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 str. 1 d. numatytos aplinkybės. CK 6.270 str. 1 d. nustatyta, kad tokiomis žalos aplinkybėmis gali būti žalos atsiradimas dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Tik esant šioms aplinkybėms pastato savininkas (valdytojas) atleidžiamas nuo pareigos atlyginti žalą. Atsakovai neįrodė, kad minėtos CK 6.270 str. 1 d. nurodytos aplinkybės šiuo atveju egzistavo. Todėl yra pakankamas pagrindas konstatuoti faktą, kad atsakovai elgėsi nepakankamai atidžiai, atsargiai ir rūpestingai, t. y. nesilaikė įstatymo įtvirtintos pareigos laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ir (ar) neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui, t. y. atliko neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 1 dalis).

23. CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. CK 6.247 straipsnis numato, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

24. Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškiniu prašė priteisti 743,23 Eur žalos atlyginimą. Ieškovas žalos dydžiui pagrįsti pateikė UAB „Smart Claims“ 2021 m. rugsėjo 3 d. parengtą ir vadovo S. T. pasirašytą nuostolių įvertinimą Nr. SC/21/06/0028/1. Minėtame įvertinime nurodyta, jog siekiant įvertinti nuostolio dydį ir priežastis, 2021-06-28 UAB „Smart Claims“ darbuotojas D. G. apžiūrėjo objektą, surašė defektinį aktą, padarė fotonuotraukas, o bendrovės vadovas ir darbuotoja M. D., turinti statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo kvalifikacijos atestatą, išanalizavo disponuojamą informaciją ir įvertino nuostolio sumą. Vertinant nuostolio sumą, buvo remtasi nuostata, kad turtas turi būti atstatytas iki būsenos, buvusios iki užliejimo momento, t.y. iš apskaičiuotos remonto darbų sumos išskaičiavus nusidėvėjimą. Apžiūros metu, pagal sugadinimų vietą ir pobūdį nustatyta, kad rūsio patalpoje R-2 vyko daugkartiniai užliejimai iš aukščiau esančių patalpų. Žala nėra padaryta vieno įvykio metu. Pagal sugadinimų koncentraciją ir pobūdį sprendžiama, kad patalpos užliejamos dėl netvarkingo /nesandaraus kanalizacijos vamzdyno, labiausiai tikėtina - pirmame aukšte esančio sanitarinio mazgo. Apžiūros metu užfiksuota, kad patalpos lubos iš amstrong tipo plokščių, vamzdynų uždengimai padaryti iš gipso kartono plokščių ant metalinio karkaso, sienos dažytos. Vidaus apdailos darbai atlikti 2013-2014 metais, skaičiuojamas eksploatacijos laikas 7 metai. Apžiūros metu nustatytra, kad sugadinta vamzdyno apdaila ir apšiltinimas, pratekėjimo vietoje sugadinta pakabinamų lubų plokštės, perdangos plokštėje iškirsta skylė aplink nuotekų vamzdį. Apskaičiuota, kad sugadinimams pašalinti ir objektą atstatyti iki būsenos, buvusios iki užliejimų, reikalinga perdangos plokštėje užtaisyti apie nuotekų vamzdį iškirstą skylę, įdėti pakabinamose lubose 5 amstrong tipo plokštes, pakeisti apšiltinimo vatą. Tam reikia pilnai demontuoti vamzdyno aptaisymą gipso kartonu ir naujai jį sumontuoti. Naujai sumontuotą apdailą glaistyti/dažyti. Žala nekilnojamajam turtui – apdailos atstatymas ir kiti darbai įvertinti remiantis SISTELA rekomenduojamais įkainiais. Apskaičiuota nuostolio suma 744,60 Eur. Iš apskaičiuotos remonto darbų sumos išskaičiavus nusidėvėjimą (7 metai po 0,8 proc. medžiagoms, kas sudaro 1,37 Eur.). Pagal pateiktą lokalinę sąmatą, nuostolio suma objektui yra vertinama 743,23 Eur.

25. Teismo posėdyje apklaustas liudytoju UAB „Smart Claims“ direktorius S. T. dėl byloje pateikto nuostolių įvertinimo Nr. SC/21/06/0028/1 paaiškino, jog jis turi aukštąjį statybinį išsilavinimą, 20 m. darbo patirtį. Jo vadovaujama įmonė atlieka žalų vertinimą įvairiems objektams – pastatams, automobiliams. Vertina ir nuostolių atsiradimo priežastis. Turto vertintojo kvalifikacijos jis neturi, statinių ekspertizių neatlieka, tik nustatinėja žalas draudimo kompanijoms, kitiems užsakovams. Nuostolių paskaičiavimo sąmatas sudarinėja kvalifikaciją turinti darbuotoja M. D.. Nagrinėjamu atveju buvo aiškios užliejimo pasekmės. Iš nuotraukų matėsi, kad toje vietoje, kur yra padaryti sugadinimai, yra nuotekų vamzdis, kuris yra atidengtas. Kitų versijų, kodėl buvo sugadinta šita vieta, nėra. Nemano, jog užliejimas galėjo būti inscenizuotas. Gal ir galima pripilti fekalijų į plokštes, bet tai būtų neprotinga ir mažai tikėtina, tuo labiau, kad savininkas neturėtų iš to jokios naudos, nes prašo žalos tik už konkrečius sugadinimus. Patalpos nusidėvėjimo procentą vertino pagal normatyvinį rodiklį, kuris yra 0,8 proc. metams nuo medžiagų kainos, o nusidėvėjimas darbams netaikomas. Registro centro duomenų apie pastato nusidėvėjimą nevertino, nes jis taikomas pastato konstrukcijoms, o ne apdailos medžiagoms. Kad patalpos buvo remontuotos prieš 7 metus, nustatė iš savininko pateiktos informacijos ir tai pagal nuotraukas atrodo pakankamai pagrįstas terminas.

26. Įvertinus UAB „Smart Claims“ byloje pateiktą nuostolių įvertinimo Nr. SC/21/06/0028/1 ataskaitą ir liudytojo S. T. paaiškinimus, teismas sprendžia, jog mažinti ieškovo prašomą priteisti žalos atlyginimo sumą jokio teisinio pagrindo nėra.  Žalos dydis paskaičiuotas reikiamą kvalifikaciją turinčios specialistės M. D., kuriai suteikta teisė eiti ypatingo statinio projekto dalies vadovės ir ypatingo statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovės pareigas, statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo dalyje. Specialistės parengta lokalinė sąmata sudaryta pagal 2021 m. kainas, naudojantis nuostolių skaičiavimo programa SISTELA. Atsakovams nepateikus apskaičiuotą nuostolio dydį paneigiančių įrodymų, teismas neturi pagrindo abejoti skaičiavimų patikimumu. Be to, šiuo metu darbų ir medžiagų kainos yra išaugusios. Ieškovas teismo posėdžių metu nurodė ir pateikė įrodymus (medžiagų pirkimo kvitus), iš kurių matyti, kad realios aplietų patalpų remonto sąnaudos buvo netgi didesnės, tačiau jis nedidina prašomos priteisti iš atsakovų nuostolio sumos.

27. Teismas vertina, kad nagrinėjamu atveju ieškovas byloje įrodė visas tris atsakovų A.V. Š. ir V. Š. civilinei atsakomybei kilti reikalingas sąlygas, t. y. atsakovų neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos, todėl atsakovams kyla pareiga atlyginti ieškovo patirtus nuostolius 743,23 Eur dydžio.

 

 

Dėl užliejimų iš atsakovams priklausančio magistralinio nuotekų stovo

 

28. Byloje nustatyta, kad atsakovams priklauso patalpos, esančios pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kaune: UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 34,58 kv.m., UAB „(duomenys neskelbtini)“ - 48,50 kv.m.; A. Š. įmonei – 282,55 kv.m., V. B. įmonei „(duomenys neskelbtini)“ – 394,14 kv.m., O. V. ir L. V. – 285,10 kv.m., UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 123,26 kv.m., UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 398,43 kv.m., A. S. – 19,52 kv.m., UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 429,17 kv.m., A. V. ir I. V. – 155,21 kv.m., UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 775,90 kvm., N. R. – 32,28 kv.m., N. R. ir N. R. – 234,05 kv.m., UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 462,10 kv.m., D. D. ir V R D – 284,70 kv.m., V. Š. ir A. Š. – 259,16 kv.m., UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 78,27 kv.m., L. M.-M – 35,39 kv.m., E. M. – 42,24 kv.m., A. N. – 83,15 kv.m., UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 52,43 kv.m., R. B. – 82,945 kv.m., J. B. – 82,945 kv.m. (1 failas, 17-20 l.). Dėl pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, bendro naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros 2019-12-17 sudaryta Negyvenamojo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Kaunas, bendro naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos sutartis (toliau – Jungtinės veiklos sutartis), kuria UAB „Jotvingis“ įgaliotas atstovauti patalpų savininkų interesams, susijusiems su pastato bendrojo naudojimo objektų valdymu, naudojimu, priežiūra, remontu ir kitokiu tvarkymu (1 failas, 10-16 l.).

29. Ieškovas pradiniame ir patikslintame ieškinyje nurodė ir paaiškino teisme, kad laikotarpiu nuo 2020-10-27 iki 2021-05-28 įvyko daugkartiniai jam nuosavybės teise priklausančios patalpos R-2 užliejimai fekalinėmis nuotekomis. Pirmasis užliejimas įvyko 2020-10-27, patalpos R-2 viduryje. Užliejimas pasikartojo 2020-12-22 ir 2020-12-23, nuotekų bėgimas buvo labai intensyvus. Fekalijų prisipildė perdengimo plokščių ertmės. Vėliau fekalinės nuotekos pradėjo sunktis per perdengimo plokščių plyšius dideliame plote, pradėjo bėgti ant patalpoje esančių pakabinamų lubų. Dalis pakabinamų lubų plokščių iškrito dėl sudrėkimo. Stipriai sušlapo bendro fekalinių nuotekų vamzdžio apdailos dėžė, padaryta iš gipso kartono. Ieškovas kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių R. V., kuris iškvietė santechniką A. M.. A. M. atvyko su bendradarbiu. Jie pasakė, kad viršuje (pirmame aukšte) grindys sausos, vadinasi problema yra perdengimo plokštėje. Santechnikai, ieškodami gedimo, išardė nemažą plotą pakabinamų lubų, pilnai suardė vamzdį dengiančią dėžę, perdangos plokštėje prie vamzdžio iškirto didelę ertmę. Atidengus ertmę gedimo nerado, tačiau drėgmės ir pratekėjimo buvimas buvo akivaizdus. Pažymėjo, kad pirmo aukšto patalpoje pas Š magistralinis nuotekų vamzdis yra apmūrytas kaip „šuliniu“. Patikrinus pirmo aukšto, t.y. Švelnių lubas, jos prie vamzdžio buvo švarios. Antro aukšto grindys buvo sausos. 2020-12-24 vėl buvo rastos nuotekų balos patalpoje, 2020-12-25 nuotekų bėgimas tęsėsi, 2020-12-26 stiprus bėgimas sustojo, vyko tik varvėjimas, 2021-02-06 problema atsinaujino. 2021-05-26 ginčo patalpoje vėl buvo rasta bala nuotekų su fekalijomis. 2021-05-27 ir 28 dienomis stebėtas nedidelis nuotekų bėgimas. Dėl netvarkingo magistralinio nuotekų vamzdžio vykusių užliejimų, ieškovo patalpos prisipildė drėgmės ir ypač bjaurių kvapų bei buvo padaryta 1 364,83 Eur turtinė žala, kurią ieškovas prašo priteistini iš atsakovų, kaip gyvenamojo namo bendro naudojimo objektų savininkų, proporcingai jų turimam nekilnojamojo turto plotui.

30. Teismo vertinimu, daugkartinis ieškovo rūsio patalpos R-2 užliejimo faktas byloje yra įrodytas. Tai patvirtina UAB „Sart Claim“ 2021-09-03 nuostolių įvertinime Nr. SC/21/06/0028/2 pateikiami duomenys, kad 2021-6-28 apžiūrėjus objektą, pagal sugadinimų vietą ir pobūdį buvo nustatyta, kad patalpa R-2 yra užliejama periodiškai, užliejimai daugkartiniai ir žala nėra padaryta vieno įvykio metu. Apžiūros metu nustatyta, kad pratekėjimų vietoje yra sugadinta pakabinamų lubų apdaila ir konstrukcijos (2,8 kv.m. plote), užlieta ir nebeveikia skalbyklė Philips, sugadinta vamzdyno apdaila ir apšiltinimas. Patalpos sugadinimai, pagrindžiantys užliejimų faktą, užfiksuoti fotofiksacijoje ir su ieškiniu pateiktose fotonuotraukose. Tai, kad patalpa ne kartą buvo užlieta, patvirtino ir liudytojai A. M., A. B. (buvusios atsakove UAB „Gostena“ direktorius, kurios atžvilgiu ieškovas reikalavimo atsisakė), taip pat UAB „Jotvainos“ direktorius R. V. (pagal pradinį ieškinį dalyvavęs byloje atsakovo procesiniu statusu).

31.  Liudytojo A. M. paaiškinimu, jis du kartus buvo iškviestas į ieškovo rūsio patalpas dėl užliejimo. Kas iškvietė pirmą kartą nežino, o antrą kartą iškvietė Š. Nuvykęs pirmą kartą matė, kad lubos ir grindys buvo šlapios, patalpoje jautėsi drėgmė, visos lubos buvo margos. Ieškovui nurodžius, kad bėga iš vamzdžio, esančio gal du žingsniai nuo sienos, iškalė lubose aplink kanalizacijos vamzdį skylę. Vamzdis yra šachtoje, aplink vamzdį plytos, neužbetonuota. Jokių bėgimo požymių nematė. Tačiau perdangos betonas buvo drėgnas. Ėjo apžiūrėti vamzdžio ir į viršuje esantį (Švelnių) butą. Ten vamzdis buvo uždengtas, nebėgo. Ieškovo lubose padarytos skylės nesutvarkė, nes jo buvo prašoma tik surasti gedimą. Jis jokio gedimo nepamatė, nemalonaus kvapo neužuodė. Antrą kartą jį iškvietė Š. Tą kartą gedimą rado, perdangos plokštėje buvo trūkusi nuotekų vamzdžio alkūnė, kurią jis pakeitė.

32. Liudytojas A. B. paaiškino, kad dar 2020 m. spalio mėnesio pabaigoje jam viskas buvo aišku dėl užliejimo priežasties, nes buvo apibėgusios lubų plokštės, šlapios grindys, fekalijų kvapas. Tuo metu vamzdis buvo uždengtas. 2020 m. gruodžio pabaigoje užliejimas pasikartojo, uždengimas buvo nuimtas, per skylę iš apačios matėsi, kad vamzdis apibėgęs, matėsi varvėjimas tuo nuotekų vamzdžiu žemyn. Kitų vamzdžių toje vietoje nėra. Taip pat matėsi, kad yra mova, turinti sujungimą į viršų ir į apačią. Akivaizdu, kad prabėgimas atsirado dėl neužsandarintos siūlės sujungimo vietoje. Sujungimo vieta – nuo rūsio perdengimo plokštės už 0,5 m., t.y. Š patalpose. Kadangi vamzdis yra įbetonuotas į perdangą, mano, kad Š darant remontą pirmo aukšto patalpose, perdengimo plokštė galėjo vibruoti, iškristi cementas iš vamzdžio sujungimo siūlės. Tą kartą apžiūrint vamzdį, buvo tik jis ir ieškovas. 2021 m. gegužės pabaigoje vėl bėgo, buvo šlapia, jautėsi fekalijų kvapas. Vamzdis buvo atidengtas, matė, kad apibėgę dar plačiau, pastatyti kibirai, aplieta dar didesnė dalis patalpos. Liudytojo nuomone, kitaip, kaip per vamzdį, užliejimas negalimas. Vamzdžio apžiūra 2021 m. sausio mėnesį įleidus kamerą buvo beprasmiška, nes vamzdis storas, įtrūkimų neįmanoma pamatyti. Leidžiant vandenį iš viršaus, labai trumpai, vamzdžio nesandarumo taip pat negalima pamatyti. Norint nustatyti ar vamzdis kiauras ar ne, reikėjo uždėti aklę ieškovo rūsio patalpoje, kad vanduo pakiltų į viršų. Kadangi dabar užliejimų nėra, mano kad vamzdis buvo užsikimšęs, vanduo kilo aukštyn ir išbėgo per neužsandarintas siūles. Dėl to vamzdžio keisti nebūtina, o reikia tik užsandarinti siūles. Tai nedidelis darbas, o toks remontas kainuotų iki 300 Eur. Bet Š neįleidžia į patalpas, į skambučius neatsakinėja, nes reikėtų praardyti sieną, kad prieiti prie to vamzdžio, o įgaliotinis laikosi pozicijos, kad tas vamzdis tinkamas, jokio susirinkimo neorganizuoja. Komisijai apžiūrint vamzdį, jis savo nuomonę išsakė, bet niekas nekreipė dėmesio.

33. Atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. V. (pagal pradinį ieškinį dalyvavęs byloje atsakovo procesiniu statusu), paaiškino, kad jo vadovaujama įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra Įgaliotinis pagal 2019-12-17 Jungtinės veiklos sutartį. Jis, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, rūpinasi pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, bendrojo naudojimo patalpų priežiūra, tame tarpe ir bendro naudojimo vamzdyno priežiūra. Yra pasamdytas kiemsargis, administratorė, pastato techninis prižiūrėtojas. Buvo keičiami du lietaus vamzdžiai, kurie kimšosi, o kanalizacijos vamzdynas nėra ir nebuvo prakiuręs. Todėl remontuoti ar keisti vamzdį nėra jokio pagrindo. Kai ieškovas jam pranešė apie užlietą rūsio patalpą, jis pasiūlė jam išsikviesti santechniką. Buvo ir pats nuėjęs į rūsį apžiūrėti. Tuo metu vamzdis buvo uždengtas, santechnikas A. M. prakapojo perdangos plokštę. Vamzdis buvo sausas, bet šalia vamzdžio perdangos plokštė buvo šlapia, ant lubų kabojo vanduo. A. M. negalėjo nustatyti iš kur bėga, nes vanduo bėgo per perdangos plokštę. Siekiant nustatyti užliejimo priežastį, buvo sudaryta komisija, į kurią įėjo ir avarinės tarnybos atstovas, santechnikas A. M.. Vamzdis buvo patikrintas hidrauliškai -  vamzdis buvo užsandarintas prie kanalizacijos šulinio, esančio pastato išorėje ir iš viršaus pilamas vanduo. Niekur nebėgo. Jis pats nematė, kad vamzdis buvo užsandarintas, bet kalbėjo su R. D., kuris dalyvavo atliekant bandymą. Jeigu to nepadarė, toks bandymas netinkamas, reiktų kartoti. Vamzdį apžiūrėjo ir pastato techninis prižiūrėtojas J. Ž., vamzdis nebėgo. Todėl negali pasakyti bendraturčiams, kad reikia tą vamzdį keisti. Jis ir pats turi patalpas rūsyje, rūsys nėra sausas, nes nėra drenažo, renkasi drėgmė perdangos plokštėje. Mano, kad vanduo į ieškovo patalpą galėjo patekti ir iš grunto. Daryti hidroizoliaciją aplink visą pastatą bendraturčiai nesutiko, kai kurie įsirengė hidroizoliaciją patys. Ieškovas to nesupranta, teigia, kad bėga per vamzdį. Be to, drėgmė perdangoje galėjo būti ir iš Š buto. Kai Š susitvarkė gedimą savo patalpose (pakeitė alkūnę), bėgimas perdangos plokštėje baigėsi. Mano, kad vėliau ieškovas galėjo tiesiog pilti vandenį, imituodamas bėgimą.

34. Taigi, buvusių užliejimų faktas ir pasekmės yra užfiksuotos ir patvirtintos, dėl užliejimų padarytos žalos dydis patalpai ir joje buvusiam kilnojamam turtui (1 364,83 Eur) nustatytas specialistų. Tačiau byloje nėra objektyvių ir neginčijamų įrodymų dėl kokių priežasčių įvyko daugkartiniai užliejimai ieškovo rūsio patalpoje R-2, ties patalpos viduriu, koks jų susidarymo mechanizmas.

35. Ieškovas teigia, kad užliejimai vyko dėl avarijos, įvykusios bendro naudojimo nuotekų vamzdyje. Tačiau nenurodė, kokia konkreti avarija ir dėl kokių priežasčių įvyko nuotekų vamzdyje – ar jis prakiuro, ar užsikimšo, ar tapo pralaidus dėl nusidėvėjimo ar kitokių priežasčių. Ieškovas taip pat nenurodė, kurioje vamzdžio vietoje įvyko gedimas. Šių aplinkybių detaliau netyrė ir nenustatinėjo ir ieškovo užsakymu žalos priežasties ir nuostolio dydį vertinusi UAB „Smart Claims“. Kad konkretus magistralinio vamzdžio defektas nebuvo nustatytas, patvirtino ir teismo posėdyje liudytoju apklaustas UAB „Smart Claims“ direktorius S. T.. Minėtas liudytojas taip pat paaiškino, kad 2021-09-03 nuostolių įvertinime Nr. SC/21/06/0028/2 nurodė, kad ieškovo rūsio patalpa R-2 periodiškai užliejama iš magistralinio nuotekų vamzdžio, kadangi užliejimų vieta buvo aplink tą vamzdį, o kito vamzdyno nėra. Todėl sprendė, jog tai vienintelis užliejimo židinys.

36. Teismo vertinimu, UAB „Smart Claims“ neatlikus jokių detalesnių tyrimų, netgi iš išorės detaliai neapžiūrėjus vamzdžio, vien pagal patalpoje padarytų sugadinimų vietą daryti kategoriškos išvados dėl užliejimo priežasties negalima.

37. Kaip matyti, byloje apklaustų asmenų nuomonės dėl užliejimų priežasties išsiskyrė. Ieškovas ir byloje apklaustas liudytoju A. B. laikėsi nuomonės, kad ieškovo patalpų užliejimas įvyko dėl magistralinio nuotekų vamzdžio gedimo, kadangi jų  nuomone, kitaip, kaip per vamzdį, užliejimas negalimas. Liudytojas A. B. taip pat nurodė, jog jam yra aiškus ir užliejimo mechanizmas  – užliejimas įvyko dėl neužsandarintos siūlės vamzdžio sujungimo vietoje, kur yra mova. Ta vieta, liudytojo teigimu, randasi 0,5 m., nuo rūsio perdengimo plokštės už t.y. Š patalpose. O sujungimo nesandarumo atsiradimo priežastis – Š darytas  remontas pirmo aukšto patalpose, nes liudytojo vertinimu, remonto metu perdengimo plokštė galėjo vibruoti, iškristi cementas iš vamzdžio sujungimo siūlės. Mano kad vamzdis buvo užsikimšęs, vanduo kilo aukštyn ir išbėgo per neužsandarintas siūles. Dėl to vamzdžio keisti nereikia, reikia tik užsandarinti siūles.

38. Tuo tarpu atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. V. yra visai kitos nuomonės. Jo nuomone, vamzdis yra sandarus, o vanduo į ieškovo patalpą galėjo patekti iš grunto, todėl reikia daryti hidroizoliaciją aplink visą pastatą. Neatmeta galimybės, kad drėgmė galėjo kauptis perdangoje ir iš Š buto, kadangi Š susitvarkius gedimą savo patalpose, bėgimas perdangos plokštėje baigėsi.

39. Pažymėtina, kad iš esmės tokios pačios pozicijos laikėsi ir atsakovas O. V.. Jo nuomone, jei vamzdis būtų nesandarus, iš jo pastoviai bėgtų, šlaptų. Negalėtų taip būti, kad vienu metu bėgo, o vėliau – ne. Šio atsakovo nuomone, bėgimas galėjo būti tik dėl Švelnių bute buvusių gedimų, kuriuos pašalinus, ieškovo patalpos užpylimai liovėsi.

40. Atsakovas N. R. taip pat laikėsi nuomonės, jog patalpos apliejimo klausimą ieškovas turėjo spręsti su Š, kadangi jokio nubėgimo iš magistralinio vamzdžio nebuvo. Jis dalyvavo komisijoje, kai specialistas su kamera apžiūrėjo vamzdį ir pylė vandenį iš viršaus. Vamzdžio patikrinimas vyko natūraliomis sąlygomis, t.y. vanduo nebuvo apačioje užsuktas, kadangi kanalizacijos vamzdis neturi jokių sklendžių. Bet tai neturi reikšmės, nes jei vanduo bėga, tai akivaizdžiai matyti. Jo nuomone, kanalizacijos vamzdis geras.

41. Nuomonės, kad vamzdis yra geros būklės ir jo remontuoti ar keisti nereikia, laikėsi ir kiti advokato V. Mitrausko atstovaujami atsakovai. Tokią savo poziciją grindė Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu ir prie jo pridėta vaizdo medžiaga, iš kurių matyti, jog joks vamzdžio gedimas nebuvo užfiksuotas nei vaizdo kameros pagalba, nei pilant vandenį iš viršaus, taip pat Statinio kasmetinių apžiūrų aktais, kuriuos vykdė UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta komisija, statinio būklės nuolatiniais stebėjimais, kuriuos vykdė pastato techninis prižiūrėtojas J. Ž. ir kuriuose jokių įrašų apie pastebėtus kanalizacijos tinklų defektus nėra, taip pat pastato techninio prižiūrėtojo J. Ž. paaiškinimais.

42. Ieškovas teigia, kad Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu ir prie jo pridėta vaizdo medžiaga nieko nepatvirtina, nes vaizdo įrašas prastos kokybės, o pilant vandenį iš viršaus jokio gedimo ir nebuvo galima nustatyti, nes vamzdis nebuvo užaklintas ir į užaklintą vamzdį nebuvo pilamas vanduo, tokiu būdu vamzdį pripildant pilnai ir įsitikinant jo sandarumu. Nurodė, kad toks pasiūlymas buvo teikiamas atliekant faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, bet tai padaryta nebuvo.

43. Teismo vertinimu, ieškovo argumentai, jog tik užaklinus vamzdį galėjo būti objektyviai nustatytas jo nesandarumas yra abejotini. Pažymėtina, kad atsakovai N. R. (dalyvavęs komisijoje) ir O. V. (turintis aukštąjį inžinerinį išsilavinimą), duodami paaiškinimus 2024 m. vasario 27 d. posėdyje, nurodė, jog tai, kad vamzdis nebuvo apačioje užaklintas neturi reikšmės, nes jei vanduo bėga, tai akivaizdžiai matyti. Jei vamzdis nesandarus – tai pastoviai būtų šlapias ir negalėtų būti, kad vienu metu bėgo, o vėliau – ne. Šių atsakovų nuomone, ieškovo patalpos užliejimai galėjo įvykti tik dėl viršuje esančių Š patalpose buvusių vamzdžių gedimų, kuriuos pašalinus, ieškovo patalpos užliejimai liovėsi.

44. Byloje apklaustas liudytoju pastato techninis prižiūrėtojas J. Ž. taip pat tvirtino, jog nuotekų vamzdis jokių nesandarumų neturi. Paaiškino jog jis pagal su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą Statinio techninės priežiūros sutartį, vykdo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), techninę priežiūrą, atlieka apžiūras, pildo žurnalus. Nuolatinę pastato priežiūrą vykdo kas mėnesį, savo iniciatyva, dažniausiai darbo dienomis, bet būna įvairiai. Kasmetinę komisiją sudaro UAB „(duomenys neskelbtini)“, jam sudaryti komisiją nepriklauso, komisijos narių kvalifikacijos netikrina. Pastate yra keli bendro naudojimo stovai, tačiau priestate yra tik vienas nuotekų stovas. Stovus jis tvarko jei yra nusiskundimų. Jei stovas neleidžia – jo nekeičia. Nagrinėjamu atveju buvo V. P. skundas, visi pas jį susirinko, tačiau jokių vamzdžio gedimų ir užliejimo žymių jis nematė. Vamzdis yra apmūrytas. Kad vamzdis neleidžia, sprendė iš to, kad nebėgo vanduo. Perdengimo plokštės jis nežiūrėjo. Jam buvo svarbu, kad vamzdis neleidžia. Jei stovas yra užsikimšęs, vanduo kyla aukštyn ir gali veržtis per bet kurias vietas, gali būti prabėgimų. Bet dėl to stovo keisti nereikia, jį atkimšus, viskas susitvarko. Tačiau šiuo atveju jokio nubėgimo nebuvo.

45. Teismo vertinimu, tokie atsakovų ir liudytojų paaiškinimai, kad nuotekų vamzdis yra geros būklės ir sandarus, o ieškovo patalpa galėjo būti užlieta iš grunto, arba bėgimas galėjo būti dėl Švelnių patalpose buvusių gedimų, iš esmės yra tik jų nuomonė. Jų reikšmė tokia pati, kaip ir ieškovo paaiškinimų, jog užliejimų priežastis – nenustatytas magistralinio vamzdžio gedimas. Akivaizdu, jog objektyviam užliejimų priežasties ir vandens prasiskverbimo per perdangos plokštę į ieškovo patalpą nustatymui reikalingos specialios žinios, kurių nei teismas, nei šalys, nei byloje apklausti liudytojai neturi. Pažymėtina, kad kilus šalių ginčui dėl užliejimo priežasties, teismas siūlė ieškovui pasinaudoti teise teikti papildomus įrodymus, tame tarpe ir teikti prašymą skirti ekspertizę (CPK 179 str. 1 d.). Tačiau ieškovas šia teise nepasinaudojo, ekspertizės skirti neprašė, nors jam tenka minėtų aplinkybių įrodinėjimo pareiga. Esant šioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, jog byloje nėra įrodyti bendrojo naudojimo objekto (magistralinio nuotekų vamzdžio) trūkumai (CPK 178 straipsnis).

46. Pažymėtina, kad prašydamas žalos atlyginimo iš visų bendraturčių dėl bendrojo naudojimo nuotekų vamzdžio trūkumų ir įrodinėdamas bendrąsias deliktinės atsakomybės sąlygas, ieškovas nurodė, kad atsakovų neteisėti veiksmai pasireiškia netinkama bendrojo naudojimo objektų priežiūra, nesirūpinimu ir neremontavimu ginčo nuotekų vamzdžio nuo pat jo pastatymo momento. Taip pat teigė, jog pastato prižiūrėtojas J. Ž. ir įgaliotinio pagal jungtinės veiklos sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. V. netinkamai organizuoja bei vykdo pastato priežiūrą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. V. nekaupia lėšų būsimiems remonto darbams atlikti, nerengia pastato remonto planų. Pastato prižiūrėtojas J. Ž. netinkamai vykdo pastato apžiūras, jas rengia savaitgaliais, kai pastate nuosavybės teise patalpas valdančios įmonės ir fiziniai asmenys nedirba, o be jų sutikimo ir leidimo niekas negali patekti į patalpas, nes jos būna užrakintos, o Statinio techninės priežiūros žurnalas yra galimai klastotas, kadangi datos už 2018 metus yra taisytos iš 2019 m.; pastatų kasmetinės apžiūros aktai laikotarpiu nuo 2018 metų iki 2021 metų apskritai statinio techninės priežiūros žurnale neregistruoti, o sugretinus apžiūrų aktų duomenis ir žurnalų duomenis matomi akivaizdūs prieštaravimai. Todėl teigia, jog yra akivaizdu, kad statinio priežiūra buvo nevykdoma arba buvo netinkamai vykdoma, o iš teismui pateiktų dokumentų negalima nustatyti objektyvios tiesos. Ieškovo teigimu, toks neveikimas neužtikrina tinkamos statinio priežiūros. Jei pastato inžinerinės sistemos remonto ir/ar atnaujinimo klausimas būtų sprendžiamas savalaikiai - žalos galima buvo išvengti.

47. Ieškovas taip pat kėlė klausimą dėl Statinio techninės priežiūros sutarties, sudarytos 2016-09-05 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir J. Ž., galiojimo, nes ji buvo sudaryta ne tarp bendraturčių ir Statinių techninio prižiūrėtojo J. Ž., bet tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir J. Ž., dar iki Jungtinės veiklos sutarties sudarymo, t.y., kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ dar nebuvo bendraturčių Įgaliotinis. Be to, pagal minėtos Statinio techninės priežiūros sutarties 2.3.3. punktą, kasmetinės ir neeilinės apžiūros turi būti vykdomos atestuotos specialistų komisijos. Šiuo gi atveju komisijos nariais buvo techninis prižiūrėtojas J. Ž., V. B. ir R. L., kurie nėra atestuoti specialistai, neturi specialiųjų techninių žinių, jie yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai einantys atitinkamas pareigas, kaip tai fiksuota pačiuose aktuose ir yra pavaldūs ir priklausomi nuo darbdavio. Todėl mano, jog komisija nebuvo nepriklausoma ir nešališka. Esant šioms aplinkybėms, ieškovas sprendžia, kad statinio techninė priežiūra buvo nevykdoma arba buvo vykdoma netinkamai ir dėl to yra visų kitų bendrasavininkų kaltė, išskyrus ieškovo kaltę, nes jis ne kartą kėlė klausimą dėl statinio netinkamos priežiūros nuo 2018 metų, o po įvykusių užliejimų, ieškovas ne kartą prašė minėtą vamzdį pirmame aukšte remontuoti arba pakeisti to vamzdžio atkarpą pirmame aukšte ir perdengimo plokštėje, kurioje santechnikai tą vamzdį atidengė. Tačiau Įgaliotinio atstovas R. V. nuotekų vamzdžio remonto neorganizavo. Ieškovas keturis kartus bandė sušaukti bendrasavininkų susirinkimą minėtai problemai spręsti. Tačiau ateidavo tik vienas kitas, o Įgaliotinio atstovas R. V. ir pirmo aukšto patalpų savininkai neatvyko nei į vieną iš jų.

48. Ieškovas taip pat, teigė, jog Įgaliotinio atstovas R. V. nerengė daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo ilgalaikio plano ir nekaupė lėšų statinio priežiūrai, nors statinys yra 1964 metų statybos ir tokie reikalavimai yra numatyti 2015 m. balandžio 15 d. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarime Nr. 390 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašo patvirtinimo“. Taip pat, nebuvo laikomasi 2016 m. Gruodžio 30 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo Nr. D1-971 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ reikalavimo, kad nuolatiniai statinio būklės stebėjimai atliekami dažniau kaip kartą per mėnesį, kai: „35.1. pastebėti statinio (jo konstrukcijų, inžinerinių sistemų) būklės defektai ar neleistinos deformacijos“. Šiuo konkrečiu atveju laikotarpiu nuo 2020-10-27 iki 2021-05-28 ieškovo patalpose vyko užliejimas. Vadinasi statinio stebėjimai turėjo būti atliekami dažniau, nei kartą per mėnesį. Tačiau to padaryta nebuvo. Nebuvo vykdomas ir 43 reikalavimas, numatantis, kad „kasmetinių apžiūrų metu detaliai apžiūrimos ir tikrinamos pagrindinės statinio konstrukcijos, inžinerinė įranga, nustatomas esamo statinio tyrimų poreikis, pastato defektai ir remonto darbų poreikis, įvertinama nuolatinių stebėjimų kokybė“. Taip pat, Statinio techninės priežiūros žurnale ir nei viename akte nebuvo fiksuotas faktas apie ieškovo patalpoje įvykusius užliejimus, kuriuos matė ir R. V., ir M ir kiti asmenys.  Ši faktinė aplinkybė rodo nusistovėjusią statinio nepriežiūrą arba nekompetenciją prižiūrint statinį. Iki šiol nuotekų vamzdis pirmame aukšte yra apmūrytas ir neapžiūrėtas, nes to neįmanoma padaryti dėl esamo apmūrijimo. Tai rodo, kad statinio priežiūra buvo nevykdoma arba vykdoma netinkamai. 

49. Kadangi bendraturčiai nevykdė įstatymuose nustatytų pareigų, neorganizavo tinkamos statinio priežiūros ir remonto, senų vamzdžių atnaujinimo, nesudarinėjo planų, kaupiamųjų lėšų nerinko, todėl vertina, jog jų veiksmuose yra kaltė.

50. Ieškovas taip pat nurodė, kad magistralinis nuotekų stovas buvo įrengtas 1964 metais, t.y. tuo metu, kai buvo statomas pastatas. Vamzdis yra nekeistas iki šiol. Vadinasi šiam vamzdžiui yra 59 metai. Mano, kad jei pastato techninė priežiūra būtų vykdoma tinkamai ir atsakingai, jei šio vamzdžio remontas būtų nustatytas planiškai, avarijos būtų buvę galima ir išvengti. Kadangi buvo netinkama statinio priežiūra, ko pasėkoje kilo avarija ir buvo sugadintas ieškovui priklausęs turtas, vertina, kad šiuo atveju yra nustatytas priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos.

51. Teismo vertinimu, šie ieškovo paaiškinimai ir su jais susiję įrodymai nagrinėjamu atveju nėra reikšmingi, kadangi nagrinėjamoje byloje nebuvo įrodyta, kad ieškovo patalpos daugkartiniai užliejimai įvyko dėl bendrojo naudojimo objekto (magistralinio nuotekų vamzdžio) trūkumų, o ne dėl kitų priežasčių. Todėl teismas išsamiau dėl paminėtų ieškovo argumentų nepasisako. Nes tik nustačius, jog ieškovo patalpos užliejimas įvyko dėl bendrojo kanalizacijos vamzdžio gedimo, būtų reikšminga nustatyti, ar buvo tinkamai vykdoma bendro naudojimo kanalizacijos vamzdyno priežiūra ir ar konkretūs nustatyti netinkamos priežiūros faktai (pvz., laiku neatliekami periodiniai patikrinimai, netinkamai užfiksuota jų eiga, ar tinkamai neįvertintas poreikis atlikti vamzdžio remonto ar keitimo darbus) sąlygojo žalos atsiradimą (ieškovo patalpos užliejimą). Tačiau nagrinėjamu atveju bendrojo kanalizacijos vamzdžio gedimas nebuvo nustatytas.

52. Pažymėtina, kad ieškovas savo reikalavimą priteisti žalą grindžia magistralinio vamzdžio trūkumais ir/ar gedimais. Todėl šiuo atveju jis turėjo įrodyti: (i) vamzdžio sugriuvimo ar trūkumų faktą; (ii) žalos padarymo faktą; (iii) faktą, kad žala yra susijusi priežastiniu ryšiu su vamzdžio sugriuvimu ar trūkumu, kurie ir lėmė žalos padarymo faktą; (iv) atsakovų kaltę. Taigi, šiuo atveju ieškovas, reikšdamas reikalavimą priteisti žalą, turėjo įrodyti ne tik patirtos žalos dydį ir faktą, bet ir faktą, kad žala buvo padaryta būtent dėl magistralinio vamzdžio trūkumų, kurie priežastiniu ryšiu yra susiję bei nulėmė ieškovo prašomos priteisti žalos atsiradimą. Tačiau vamzdžio sugriuvimo ar trūkumų fakto neįrodė, taip pat neįrodė, jog patalpos užliejimu jam padaryta žala priežastiniu ryšiu yra susijusi su vamzdžio sugriuvimu ar trūkumu.

53. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Nurodyta turtinė prievolė atsakovams kiltų tik konstatavus visas deliktinės atsakomybės sąlygas, t.y.: 1) atsakovai neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai, 2) yra padaryta žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas. Taigi, žala iš atsakovų galėtų būti priteista tik ieškovui įrodžius visas civilinės atsakomybės sąlygas.

54. Nagrinėjamu atveju nesant įrodytam bendrojo naudojimo objekto trūkumui, nėra ir negali būti konstatuotas priežastinis ryšys tarp atsakovų galimai neteisėtų veiksmų (neveikimo) prižiūrint bendro naudojimo objektą ir atsiradusios žalos. Nesant įrodytam priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos, teismas nepasisako dėl kitų civilinės atsakomybės pagrindų, kadangi nesant įrodytai vienai iš būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti, atsakovams nekyla pareiga atlyginti žalą.

55.  Esant šioms aplinkybėms, ieškinio reikalavimai atsakovų (patalpų savininkų) atžvilgiu atmestini.

 

      Dėl ieškovo reikalavimo įpareigoti Įgaliotinį pagal jungtinės veiklos sutartį

 

 56. Ieškovas pareiškė reikalavimą įpareigoti Įgaliotinį UAB „(duomenys neskelbtini)“ arba jo teisių bei pareigų perėmėją per 1 mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos organizuoti ir atlikti remontą magistraliniam vamzdžiui, kuris patenka į ieškovo patalpą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir praeina patalpoje R-2 ties jos viduriu. Šį reikalavimą grindžia tuo, kad įvykę užliejimai rodo, kad stovas kažkurioje vietoje yra pralaidus, todėl turi būti tvarkomas, nes nuotekų stovo pralaidumas vėl lems ieškovo patalpų užliejimą. Kokiu būdu stovas turėtų būti tvarkomas – keičiamas nauju ar remontuojamas,  nenurodo, nes tai yra specialistų, o ne teismo kompetencija.

57. Teismo vertinimu, ieškovui neįrodžius, jog jo patalpos užliejimas įvyko dėl bendrojo kanalizacijos vamzdžio gedimo ir atmetus ieškinio reikalavimą bendraturčiams dėl žalos, padarytos užliejimu iš magistralinio nuotekų vamzdžio, jau išdėstytų argumentų pagrindu atmestinas ir šis susijęs reikalavimas. Neįrodžius, kad magistralinis nuotekų vamzdis yra techniškai netvarkingas ir nesandarus, nėra jokio pagrindo tenkinti patikslinto ieškinio reikalavimą - įpareigoti Įgaliotinį pagal jungtinės veiklos sutartį UAB „Jotvingis“ organizuoti ir atlikti vamzdžio remontą.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

 

 

58. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teismui nusprendus patenkinti ieškinį iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai
(CPK 93 straipsnio 2 dalis). Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

59. Nagrinėjamoje byloje yra pagrindas nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, kadangi pirmasis ieškinio reikalavimas dėl 743,23 Eur žalos atlyginimo priteisimo pareikštas tik atsakovų Švelnių atžvilgiu (kuris yra tenkinamas), reikalavimas dėl 1 364,83 Eur žalos atlyginimo priteisimo pareikštas visų 27 atsakovų atžvilgiu (kuris yra atmestas), o trečiasis reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus yra neturtinio pobūdžio ir pareikštas tik atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu. Todėl teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju kiekvienas reikalavimas sudaro 33,33 procentus, taigi, vertintina, jog ieškinys patenkintas 33,33 procentais, o atmestas 66,66 procentais.

60. Ieškovo atstovė advokatė Renata Vilčiauskienė pateikė prašymą priteisti 1 800 Eur atstovavimo išlaidas ir šias išlaidas pagrindžiančius rašytinius įrodymus.

61. Proporcingai tenkintai ieškinio reikalavimų daliai (33,33 procentams), iš atsakovų A. V. Š. ir V. Š. lygiomis dalimis priteistina 600,00 Eur ieškovo turėtų atstovavimo išlaidų, tai yra po 300,00 Eur.

62. Ieškovui iš atsakovų A. V. Š. ir V. Š. taip pat priteistinos 150,00 Eur išlaidos, patirtos už UAB „Smart Claims“ 2021 m. rugsėjo 3 d. parengtą nuostolių įvertinimą Nr. SC/21/06/0028/1, kadangi pirmasis ieškinio reikalavimas patenkintas ir šios išlaidos buvo būtinos ir yra pagrįstos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kitos ieškovo patirtos išlaidos, tai yra 90,00 Eur už UAB „Smart Claims“ 2021 m. rugsėjo 3 d. parengtą nuostolių įvertinimą Nr. SC/21/06/0028/2 iš 27 atsakovų nepriteistinos, kadangi šioje dalyje ieškinys atmestas.

63. Atsakovų UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB (duomenys neskelbtini)“,
UAB „(duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB (duomenys neskelbtini)“, A. N., A. V. Š., V. Š. atstovas pateikė prašymą priteisti 6 655,00 Eur atstovavimo išlaidas ir šias išlaidas pagrindžiančius rašytinius įrodymus. Nurodė, kad visas šias išlaidas apmokėjo vienas iš jo atstovaujamų atsakovų – UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl atsakovų atstovavimo išlaidas prašė priteisti iš ieškovo tik šiai atsakovei.

64. Įvertinus tai, kad antrasis reikalavimas, pareikštas 27 atsakovams, o taip pat ir trečiasis reikalavimas, pareikštas tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu, yra atmesti ir atmesti ieškinio reikalavimai sudaro 66,66 procentus ieškinio (33,33 x 2), atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš ieškovo priteistina 4 436,00 Eur atstovavimo išlaidų.

65. UAB „(duomenys neskelbtini)“ į teismo depozitinę sąskaitą sumokėjo 411,40 Eur avansą už liudytojo S. T. iškvietimą. Tačiau pagal liudytojo patikslintą prašymą, jam buvo apmokėta 353,10 Eur suma. Likusi 58,30 Eur suma yra likusi teismo depozitinėje sąskaitoje. Pažymėtina, kad sumokėti avansą teismas buvo įpareigojęs visus advokato Valento Mitrausko atstovaujamus atsakovus, t.y. UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB (duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini), UAB „„(duomenys neskelbtini)“, UAB (duomenys neskelbtini)“, A. N., R. V., A. V. Š bei V. Š.. Liudytojas buvo iškviestas ir davė parodymus dėl dviejų jo vadovaujamos įmonės UAB „Smart Claims“ parengtų nuostolių įvertinimų. Atsižvelgiant į tai, kad tenkindamas pirmąjį ieškinio reikalavimą teismas rėmėsi UAB „Smart Claims“ parengtu nuostolių įvertinimu Nr. SC/21/06/0028/1 ir jos vadovo liudytojo S. T. parodymais, o su nuostolių įvertinimu Nr. SC/21/06/0028/2 susijusį reikalavimą atmetė, iš ieškovo priteistina ½ dalis UAB „(duomenys neskelbtini)“ už save ir kitus nurodytus atsakovus sumokėtų išlaidų už liudytojo iškvietimą ir dalyvavimą teisme, t.y. 176,55 Eur. Teismo depozitinėje sąskaitoje likusi 58,30 Eur grąžintina ją sumokėjusiai UAB „(duomenys neskelbtini)“.

 

Vadovaujantis ietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263 – 268,
270 straipsniais, teismas

 

n u s p r e n d ž i a :

 

patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui V V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) solidariai iš atsakovų A. V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 743,23 Eur (septynių šimtų keturiasdešimt trijų eurų 23 ct) žalos atlyginimą bei lygiomis dalimis 750,00 Eur (septynių šimtų penkiasdešimties eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas, tai yra po 375,00 Eur (tris šimtus septyniasdešimt penkis eurus 00 ct) iš kiekvieno atsakovo.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas 232126450, iš ieškovo V V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4 436,00 Eur (keturių tūkstančių keturių šimtų trisdešimt šešių eurų 00 ct) atstovavimo išlaidas ir 176,55 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt šešis eurus 55 ct.) už liudytojo iškvietimą ir dalyvavimą teisme.

Priteisti iš ieškovo V V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 217,00 Eur (dviejų šimtų septyniolikos eurų 00 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5662.

Priteisti iš atsakovų A. V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 108,50 Eur (vieno šimto aštuonių eurų 50 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, tai yra po 54,25 Eur (penkiasdešimt keturis eurus 25 ct) iš kiekvieno atsakovo. Šios sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5662.

           Grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ teismo depozitinėje sąskaitoje esančią likusią nepanaudotą 58,30 Eur sumą iš 2023-05-17 lėšų pervedimo nurodymu Nr. 29960 sumokėtos 411,40 Eur avanso sumos.

 

Sprendimas per 30 dienų nuo jo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

 

 

Teisėja                                                                                 Vida Agurkienė