Administracinė
byla Nr. A502-1409/2011
Teisminio
proceso Nr. 3-61-3-00843-2010-1
Procesinio
sprendimo kategorija 29
(S)

LIETUVOS
VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N
U T A R T I S
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2011
m. gegužės 20 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija,
susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Artūro Drigoto (pranešėjas)
ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),
sekretoriaujant Aušrai
Dzičkanecienei,
dalyvaujant
pareiškėjo atstovui advokatui Jonui Korsakui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę
bylą pagal pareiškėjo J. B. apeliacinį skundą dėl
Vilniaus apygardos administracinio teismo
2010 m. liepos 28 d. sprendimo administracinėje byloje
pagal pareiškėjo J. B. skundą atsakovui Vilniaus
apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir trečiajam suinteresuotam
asmeniui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų
ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
Pareiškėjas J. B. kreipėsi į Vilniaus apygardos
administracinį teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo
policijos komisariato 2010 m. sausio 15 d. sprendimą
Nr. 10-8-IS-119 „Dėl J. B. leidimo laikyti (nešiotis)
ginklus panaikinimo” ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus
reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas) 2010 m. vasario
25 d. sprendimą Nr. 5-S-1089 “Dėl Jūsų skundo tyrimo”.
Skunde (b. l. 1-2) paaiškino, kad leidimą laikyti (nešiotis) ginklus turi
nuo 1995 m. Ginklų laikymo tvarkos nėra pažeidęs, leidimai kaskart būdavo pratęsiami.
Nurodė, jog Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui pateikė
prašymą pratęsti leidimą, kartu pridėjo reikalingus dokumentus. Šio prašymo
pagrindu atsakovas 2009 m. spalio 12 d. išdavė leidimą
laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 4837, galiojantį iki 2014 m. spalio 12 d.
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 10 d.
baudžiamasis įsakymas, priimtas pareiškėjo atžvilgiu, įsiteisėjo 2007 m. gegužės 24 d.,
t. y. iki teistumo išnykimo likus maždaug dviem mėnesiams. Pareiškėjo
nuomone, Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau –
ir Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas) 18 straipsnio 2 dalies 2 punktas
negali būti taikomas formaliai, bet atsižvelgiant į protingumo, teisingumo ir
sąžiningumo kriterijus.
Atsakovas Vilniaus
apskrities vyriausiasis policijos komisariatas su pareiškėjo skundu nesutiko ir
prašė jį atmesti.
Atsiliepime į skundą (b. l. 33-34) paaiškino, kad siekdamas patikrinti,
ar pareiškėjas ir kartu su juo viename būste gyvenantys asmenys yra (nėra)
nepriekaištingos reputacijos, vadovaudamasis Ginklų ir šaudmenų kontrolės
įstatymu ir Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos
kontrolės taisyklių, patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro
2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 (toliau – ir
Taisyklės), 57 punktu, atliko patikrinimus. Jų metu nustatyta, kad pareiškėjas
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 10 d. sprendimu
yra pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –
ir BK) 223 straipsnio 1 dalį. Skirtą baudą J. B. sumokėjo
2007 m. gegužės 29 d., todėl jo teistumas išnyksta 2010 m. gegužės
29 d. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalis
aiškiai apibrėžia kriterijus, kuriais remiantis asmenys pripažįstami praradę
nepriekaištingą reputaciją. Jokių išlygų taikant šiuos kriterijus įstatymas
nenumato.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos
Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime prašė atmesti pareiškėjo
skundą kaip nepagrįstą (b. l. 17-18).
Nurodė, kad po patikrinimo paaiškėjo, jog Vilniaus rajono apylinkės
teismo 2007 m. gegužės 10 sprendimu pareiškėjas buvo pripažintas
kaltu pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, todėl vadovaujantis Ginklų ir
šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 18 straipsnio
2 dalies 2 punktu jo leidimas panaikintas. Pagal šio įstatymo 40 straipsnio
1 dalies 5 punktą, leidimai nešiotis ir laikyti B, C kategorijų
ginklus ir šaudmenis panaikinami atsiradus įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3,
4, 5, 8, 10 punkte ir 18 straipsnio 2 dalyje, išskyrus 7 punktą, nurodytoms
sąlygoms.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. liepos 28 d.
sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 79-82).
Teismas nurodė, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio
2 dalies 2 punkto prasme, nepriekaištingos reputacijos asmeniu
nelaikomas asmuo nuteistas už <...> tyčinį nusikaltimą (išskyrus nurodytą
šios dalies 1 punkte) ir nuo jo teistumo išnykimo ar panaikinimo nėra praėję 3
metai. Vadovaujantis BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunkčiu,
turinčiais teistumą laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir
realiai atlikę paskirtą bausmę, – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės
atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo trejus metus, jeigu jie nuteisti
už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą. Teismas nustatė, jog pareiškėjas yra
nuteistas už nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 str. 3 d., 16 str. 4 d.). Bylos
faktinės aplinkybės patvirtina, kad 2007 m. gegužės 10 d. baudžiamuoju
įsakymu paskirtą bausmę – 625 Lt baudą – J. B. sumokėjo
2007 m. gegužės 29 d. (b. l. 38), todėl 3 metų terminas
skaičiuotinas nuo šios dienos. Pareiškėjo teistumas išnyksta 2010 m. gegužės 29 d.
Pareiškėjui leidimo galiojimo terminas buvo pratęstas iki 2014 m. spalio 12 d.,
tačiau atlikus patikrinimą nustatyta, jog pareiškėjo teistumas dar nebuvo
išnykęs. Vadovaudamasis aukščiau nurodytomis teisės aktų nuostatomis teismas
padarė išvadą, kad leidimo laikyti (nešiotis) ginklą neišdavimas yra teisėtas,
o pareiškėjo argumentai, jog negalėjo būti panaikintas jau pratęstas leidimas,
– nepagrįsti. Vadovaujantis Taisyklių 60 punktu, jeigu po leidimo
perregistravimo atlikus patikrinimus nustatomos aplinkybės, dėl kurių leidimas
turi būti panaikintas, perregistruotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus
panaikinamas. Taigi šį klausimą atsakovas sprendė Taisyklėse nustatyta tvarka.
III.
Pareiškėjas J. B. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo
prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo
2010 m. liepos 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą –
jo skundą tenkinti, ir priteisti išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.
Apeliacinis skundas (b. l. 87-91) grindžiamas šiais argumentais:
1.
Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 1, 2, 3, 6,
7, 8, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28,
30, 31, 33, 36, 37, 38, 40, 41 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei Įstatymo
papildymo priedu įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šis
įstatymas, išskyrus 33 straipsnį, įsigalioja po 6 mėnesių nuo Įstatymo priėmimo
dienos, t. y. nuo 2008 m. birželio 5 d.; pagal
35 straipsnio 3 dalį, šio įstatymo 13 straipsnyje nustatyti
griežtesni nei iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusioje Ginklų ir šaudmenų
kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyti teisės turėti ginklus
apribojimai netaikomi asmenims, kurie ginklus įsigijo iki šio įstatymo
įsigaliojimo, jei aplinkybės, dėl kurių gali būti taikomi apribojimai, atsirado
iki šio įstatymo įsigaliojimo. J. B. nurodo leidimą laikyti
(nešioti) ginklus įgijęs 1995 m., o apkaltinamasis nuosprendis jo atžvilgiu
įsiteisėjo 2007 m. gegužės 29 d., t. y. iki
2008 m. birželio 5 d. įsigaliojant Ginklų ir šaudmenų
kontrolės įstatymo pakeitimams. Pagal iki 2008 m. birželio 5 d.
aktualią Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies
2 punkto redakciją, nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo,
nuteistas už tyčinį nusikaltimą, jei teistumas neišnykęs arba nepanaikintas.
2.
Byloje pripažįstama, kad J. B. teistumas išnyko
2010 m. gegužės 29 d., o pirmosios instancijos teismo posėdis įvyko
2010 m. liepos 20 d. Todėl bylos nagrinėjimo metu pareiškėjo
reputacijai tapus nepriekaištinga, t. y. pasikeitus faktinėms aplinkybėms,
atsakovo sprendimas turėjo būti panaikintas.
Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas nesutinka
su pareiškėjo apeliaciniu skundu. Atsiliepime pakartoja savo atsiliepimo
pirmosios instancijos teismui argumentus (b. l. 103-104).
Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prašo J. B. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio
teismo sprendimą palikti nepakeistą, (b. l. 99-100).
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Apeliacinis skundas
atmestinas.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas atsakovo sprendimo
panaikinti J. B. leidimą laikyti (nešioti) šaunamuosius
ginklus teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
Bylos
duomenimis nustatyta ir dėl to nėra ginčo, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo
2007 m. gegužės 10 d. baudžiamuoju įsakymu pareiškėjas
buvo pripažintas kaltu pagal BK 223 straipsnio 1 dalį. Teismas konstatavo,
kad J. B., būdamas sodų bendrijos „Pikeliškių versmė“
pirmininku netvarkė buhalterinės apskaitos, nors tai daryti privalėjo (b. l.
42-46). Atsižvelgdama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 13 d.
nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-305/2009 pateiktą BK 223 straipsnio
„Aplaidus apskaitos tvarkymas“ išaiškinimą (publikuota „Teismų praktika“ Nr.
32, 2010 m.) ir vadovaudamasi BK 11 straipsnio 3 dalimi, teisėjų
kolegija daro išvadą, kad apeliantas buvo nuteistas už tyčinį (nesunkų) nusikaltimą.
Asmenys, nuteisti už nesunkų nusikaltimą, laikomi turinčiais teistumą bausmės
atlikimo laikotarpiu ir trejus metus po bausmės atlikimo (BK 97 str.
3 d. 3a p.). J. B. skirtą bausmę (625 Lt
baudą) įvykdė 2007 m. gegužės 29 d. (b. l. 38), todėl jo teistumas
išnyko 2010 m. gegužės 29 d.
Iš skundžiamo
administracinio akto turinio matyti, jog pareiškėjui nepalankų sprendimą Vilniaus
apskrities vyriausiasis policijos komisariatas grindė Ginklų ir šaudmenų
kontrolės įstatymo (2007 m. gruodžio 4 d. įstatymo Nr. X-1348 redakcija) 40
straipsnio 1 dalies 5 punktu, kuriame nustatyta, jog leidimas nešioti ir
laikyti ginklą panaikinamas, atsiradus šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies
3, 4, 5, 8, 10 punktuose ir 18 straipsnio 2 dalyje, išskyrus 7 punktą
numatytoms sąlygoms, taip pat šios įstatymo redakcijos 18 straipsnio 2 dalies 2
punkto nuostata, pagal kurią nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas
asmuo, nuteistas už neatsargų nusikaltimą, kurį padarė būdamas apsvaigęs nuo
alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų,
arba tyčinį nusikaltimą (išskyrus nurodytą šios dalies 1 punkte) ir nuo jo
teistumo išnykimo ar panaikinimo nėra praėję 3 metai. Atkreiptinas dėmesys į
tai, kad minėtu įstatymu inter alia buvo pakeista anksčiau galiojusio
Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio redakcija (2002 m.
sausio 15 d. įstatymo Nr. IX-705 redakcija), kurio 2 dalies 2 punktas
numatė, jog nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, teistas už
neatsargų nusikaltimą, kurį padarė būdamas neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių,
psichotropinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, arba tyčinį nusikaltimą, jei
teistumas neišnykęs arba nepanaikintas. Aiškinant paminėtų įstatymo nuostatų
turinį galima teigti, jog priėmus vėlesnę Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo
18 straipsnio redakciją ir naujai apibrėžus asmenis, kurie nelaikomi
nepriekaištingos reputacijos, iš esmės buvo sugriežtinti apribojimai asmenims,
turintiems leidimus laikyti (nešioti) šaunamuosius ginklus, kadangi remiantis
naująja įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 2 punkto redakcija, asmuo nuo teistumo
išnykimo ar panaikinimo dar 3 metus buvo laikomas neatitinkančiu
nepriekaištingos reputacijos reikalavimo. Tačiau šiuo konkrečiu atveju faktas, kad
vertinant pareiškėjo reputaciją buvo nurodyta ne nusikalstamos veikos padarymo
metu galiojusi Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo redakcija, o administracinio
sprendimo priėmimo dieną aktualus įstatymas, teisingam bylos išsprendimui esminės
įtakos neturėjo, nes 2010 m. sausio 15 d. panaikinant
leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, pareiškėjo teistumas dar nebuvo išnykęs. Be
to, negalima sutikti su apeliantu, kad skundžiamas individualus administracinis
aktas naikintinas dėl to, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme jo
teisinis statusas iš esmės pasikeitė.
Pagal
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio
2 dalį, administracinis teismas nevertina ginčijamo administracinio akto
bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato,
ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar
administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika)
neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir
gavo atitinkamus įgaliojimus. Taigi atlikdamas jam priskirtą teisingumo vykdymo
funkciją, teismas privalo patikrinti faktinį ir juridinį pagrindą, egzistavusį ginčo
teisinių santykių atsiradimo momentu.
Dėl paminėto Vilniaus
apygardos administracinio teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o
pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1
dalies 1 punktu , teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Pareiškėjo J. B. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus
apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 28 d. sprendimą
palikti nepakeistą.
Nutartis
neskundžiama.
Teisėjai Anatolijus
Baranovas
Artūras
Drigotas
Vaida
Urmonaitė-Maculevičienė