Nr. DOK-314

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00004-2023-7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. vasario 17 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Šerno (kolegijos pirmininkas), Egidijos Tamošiūnienės ir Jūratės Varanauskaitės,

susipažinusi su 2025 m. sausio 24 d. paduotu atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Foksita“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 24 d. nutarties peržiūrėjimo ir prašymu kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo

n u s t a t ė :

atsakovė padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 24 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl skolos ir palūkanų priteisimo. Byloje skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartimi paliktas nepakeistas Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 20 d. sprendimas, kuriuo ieškovei UAB „Baltpool“ priteista iš atsakovės 1 153 093,21 Eur skola, 53 523,87 Eur palūkanų už pradelstą apmokėti skolą, 6 (šešių) procentų dydžio metinės palūkanos. Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 24 d. nutartį ir Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, arba panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 24 d. nutartį ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo apeliacinio skundo, neanalizavo Europos Komisijos 2019 m. sausio 8 d. sprendimu suderintos Europos Komisijos apie valstybės pagalbos paramos schemos atsinaujinančių energetikos išteklių (toliau – AEI) elektros energijos (toliau taip pat – EE) gamintojams taikomų valstybės pagalbos priemonių (formų) pagal Europos Sąjungos teisę, nekvalifikavo atsakovei taikomos valstybės pagalbos priemonės pagal Europos Komisijos sprendimą ir Europos Sąjungos teisę, pažeidė Europos Sąjungos teisės viršenybės principą, todėl netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. 1157 patvirtinto Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energijos sektoriuje lėšų administravimo tvarkos aprašo 23.3 punktą, materialiosios teisės normas, pažeidė CPK 320 straipsnio 1 dalį, 331 straipsnio 4 dalį, taip pat nepagrįstai nesikreipė į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, kad šis priimtų prejudicinį sprendimą byloje.

2. Apeliacinės instancijos teismas, aiškindamas nacionalinę teisę (pirmiau nurodyto Aprašo 23.3 punktą), netinkamai taikė teisės aiškinimo metodus, pažeidė principą, kad įstatymas atgal negalioja, netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.8 straipsnio 3 dalį.

3. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK 1.5 straipsnyje įtvirtintą sutarties šalių interesų pusiausvyros principą, nes atsakovei taikė nepalankesnes kompensuojamąsias palūkanas, numatytas CK 6.210 straipsnyje, nei šalių 2018 m. gegužės 22 d. sudarytoje sutartyje Nr. BP-180020 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų išmokėjimo“ nustatytos netesybos ieškovei dėl taikomų senaties terminų, nors atsakovė dėl Sutarties negalėjo derėtis ir sudarė ją prisijungimo būdu.

4. Apeliacinės instancijos teismas, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nukrypo nuo suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Ieškovė yra viešąsias paslaugas teikiantis subjektas, turintis vidinius teisininkų resursus, todėl jai byloje nebuvo reikalingos tokios apimties advokato teisinė pagalba, kokia būtų reikalinga kitiems subjektams, neteikiantiems viešųjų paslaugų ir neturintiems vidinių teisininkų resursų, todėl ieškovei priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydis yra neproporcingas ir neatitinka Teisingumo ministro rekomendacijų. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės šių atsakovės apeliacinio skundo argumentų nenagrinėjo, o išvadą, kad CPK neriboja šalių teisės kreiptis į advokatus dėl teisminės gynybos padarė nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, kad teismas, spręsdamas atstovavimo išlaidų atlyginimo priteisimo viešojo administravimo subjekto naudai klausimą, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, buvo būtina pasitelkti advokatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-916/2016 45 punktas; 2023 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-167-684/2023 36 punktas; 2023 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-235-611/2023 55 punktas). Apeliacinės instancijos teismas nepaisė ir tų kasacinio teismo praktikos suformuotų taisyklų, pagal kurias dėl konkrečių aplinkybių viešojo administravimo subjektams galima sumažinti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ar visiškai jo nepriteisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-916/2016, 2017 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-686/2017, 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-248/2020).

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasaciniame skunde atsakovė taip pat prašo teismo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau – ir Teisingumo Teismas, ESTT) su prašymu priimti prejudicinį sprendimą pateikiant šiuos klausimus:

1) Ar 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, iš dalies keičiančios bei vėliau panaikinančios Direktyvas 2001/77/EB ir 2003/30/EB (toliau – Direktyva 2009/28)  2 straipsnio (k) punktas, 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją (toliau – Direktyva 2018/2001) 2 straipsnio 5 punktas, 4 straipsnio 3 dalis ir Europos Komisijos 2019 m. sausio 8 d. sprendimas valstybės pagalbos byloje Nr. SA.45765 (2018/NN) (toliau – Europos Komisijos 2019 m. sausio 8 d. sprendimas) turi būti aiškinami taip, kad valstybės pagalbos schema, kuri Europos Komisijos 2019 m. sausio 8 d. sprendimu pripažinta suderinta su vidaus rinka, taikoma elektros energijos gamintojams supirkimo priemokos (angl. feed-in-premium) fiksuoto tarifo forma neriboja tokiam elektros energijos gamintojui gauti rinkos pajamų, t. y. gauti pagamintos elektros energijos kainą, kuri didesnė nei tokiam elektros energijos gamintojui taikoma supirkimo priemoka (angl. feed-in-premium) (nacionaliniuose teisės aktuose dar vadinama – fiksuotu tarifu).

2) Ar Direktyvos 2009/28 2 straipsnio (k) punktas, Direktyvos 2018/2001 2 straipsnio 5 punktas, 4 straipsnio 3 dalis ir Europos Komisijos 2019 m. sausio 8 d. sprendimas, įskaitant jo 16 punktą, turi būti aiškinami taip, kad valstybės pagalbos schema, kuri Europos Komisijos 2019 m. sausio 8 d. sprendimu pripažinta suderinta su vidaus rinka, elektros energijos gamintojams taikoma supirkimo priemokos (angl. feed-in-premium) (nacionaliniuose teisės aktuose dar vadinama – fiksuotu tarifu) numato privalomą valstybės pagalbos grąžinimą ir / ar tokio gamintojo pajamų grąžinimą tiek, kiek elektros energijos gamintojo gaunamos rinkos pajamos, t. y. gaunama pagamintos elektros energijos kaina, yra didesnė nei tokiam elektros energijos gamintojui taikoma supirkimo priemoka (angl. feed-in-premium) (nacionaliniuose teisės aktuose dar vadinama – fiksuotu tarifu).

3) Ar Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 107 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad valstybės pagalbos schemoje (Europos Komisijos 2019 m. sausio 8 d. sprendimas) neuždraudus valstybės pagalbos naudos gavėjui uždirbti pajamas rinkos sąlygomis, uždirbtos pajamos rinkos sąlygomis gali būti kvalifikuojamos kaip neteisėta valstybės pagalba pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, ir turi būti aiškinimas taip, kad valstybės pagalbos naudos gavėjo pagal valstybės pagalbos schemą, kuri Europos Komisijos 2019 m. sausio 8 d. sprendimu pripažinta suderinta su vidaus rinka, gautos rinkos sąlygomis pajamos nėra kvalifikuojamos kaip valstybės pagalbos dalykas SESV 107 straipsnio 1 dalies prasme ir, atitinkamai, valstybė ir / ar valstybės pagalbą administruojanti institucija neturi teisės nukreipti išieškojimo į rinkos sąlygomis gautas lėšas.

4) Jeigu atsakymas į antrąjį klausimą yra teigiamas, ar SESV 108 straipsnio 3 dalis turi būti aiškinama taip, kad valstybės pagalbos schemoje (Europos Komisijos 2019 m. sausio 8 d. sprendimas) nenumačius draudimo valstybės pagalbos naudos gavėjui gauti rinkos pajamas, taip pat nenumačius gautų rinkos pajamų apskaičiavimo ir išieškojimo mechanizmo iš valstybės pagalbos naudos gavėjo, yra draudžiama reikalauti rinkos sąlygomis gautų pajamų ir atlikti išieškojimo veiksmus Europos Komisijai nepakeitus valstybės pagalbos priemonės, ir turi būti aiškinama taip, kad valstybės pagalbos schema, kuri Europos Komisijos 2019 m. sausio 8 d. sprendimu pripažinta suderinta su vidaus rinka, turi būti pakeista ir suderinta su Europos Komisija SESV 108 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka, siekiant valstybei ar valstybės pagalbą administruojančiai institucijai apriboti rinkos pajamų uždarbį, ir (ar) nustatyti kitus aiškiai apibrėžtus teisinius mechanizmus, tokių pajamų apskaičiavimui ir (ar) išieškojimui. Europos Komisija turi būti informuojama apie bet kokius ketinimus suteikti ar pakeisti valstybės pagalbą.

5) Jeigu atsakymas į antrąjį klausimą yra teigiamas, ar atsižvelgiant į Europos Komisijos 2019 m. sausio 8 d. sprendimą VIAP lėšų administratorius turi pareigą apskaičiuoti faktinį kompensacijos viršijimą (kurį galima būtų reikalauti iš energijos gamintojo sugrąžinti), atsižvelgiant į Europos Komisijos 2019 m. sausio 8 d. sprendimu patvirtintos pagalbos paramos lygį ir pakitusias energijos gamintojo energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių sąnaudas bei normalią pelno maržą.

CPK 3 straipsnio 5 dalyje reglamentuota, kad teismas, nagrinėdamas bylas, taiko Europos Sąjungos teisės normas ir vadovaujasi Europos Sąjungos teisminių institucijų sprendimais, prejudiciniais sprendimais Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ir galiojimo klausimais. Šioje nuostatoje taip pat reglamentuota, kad teismas, kuriam taikant Europos Sąjungos teisės normas iškilo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimas, kurį išnagrinėti būtina, kad sprendimas byloje būtų priimtas, turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją su prašymu pateikti dėl to prejudicinį sprendimą, o teismas, kuris yra galutinė instancija nagrinėjamoje byloje ir kuriam taikant Europos Sąjungos teisės normas iškilo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimas, privalo prašyti kompetentingos Europos Sąjungos teisminės institucijos prejudicinio sprendimo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimu.

Vadovaujantis SESV 267 straipsnio 1 dalimi, Teisingumo Teismas priima prejudicinius sprendimus dėl Sutarčių aiškinimo ir Sąjungos institucijų, įstaigų ar organų aktų galiojimo ir išaiškinimo. Tokiam klausimui iškilus nagrinėjant bylą valstybės narės teisme, kurio sprendimas pagal nacionalinę teisę negali būti toliau apskundžiamas teismine tvarka, tas teismas kreipiasi į Teisingumo Teismą (SESV 267 straipsnio 3 dalis).

Nors pagal pirmiau nurodytas teisės normas galutinės instancijos teismas privalo prašyti prejudicinio sprendimo tuo atveju, jeigu taikant Europos Sąjungos teisės normas jam iškilo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimas, ESTT praktikoje yra išaiškinta, kad tokio teismo pareiga kreiptis į ESTT nėra absoliuti.

Pagal ESTT praktikoje suformuluotą bendrąją taisyklę, iškilus klausimui dėl ES teisės aiškinimo, galiojimo teisme, kurio sprendimas pagal nacionalinę teisę negali būti apskundžiamas, pastarasis privalo kreiptis prejudicinio sprendimo, tačiau ESTT suformulavo ir išimtis, kurioms esant neskundžiamus sprendimus priimantys teismai neprivalo kreiptis prejudicinio sprendimo. Taisyklė dėl privalomojo kreipimosi į ESTT prejudicinio sprendimo netaikoma, kai: 1) iškeltas klausimas nėra svarbus bylai, t. y. jeigu, nepriklausomai nuo atsakymo į šį klausimą, šis neturėtų jokios įtakos bylos baigčiai (ESTT 1982 m. spalio 6 d. sprendimas byloje Srl CILFIT ir Lanificio di Gavardo SpA prieš Ministero della sanit., C-283/81, 10 punktas); 2) dėl nagrinėjamos ES teisės nuostatos ESTT jau pateikė savo išaiškinimą tokioje pačioje byloje (1963 m. kovo 27 d. sprendimas byloje Da Costa en Schaake, 28/62) arba ESTT jau nagrinėjo tą patį teisės aspektą ir pateikė atsakymą, netgi jei svarstyti klausimai nėra visai identiški (ESTT 1982 m. spalio 6 d. sprendimas byloje Srl CILFIT ir Lanificio di Gavardo SpA prieš Ministero della sanit., C-283/81, 13, 14 punktai); 3) tinkamas ES teisės taikymas yra toks akivaizdus, kad dėl to negali kilti jokių pagrįstų abejonių (ESTT 1982 m. spalio 6 d. sprendimas byloje Srl CILFIT ir Lanificio di Gavardo SpA prieš Ministero della sanit., C-283/81, 16 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-381/2024, 91 punktas). 

Be to, kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad nacionalinis teismas nėra saistomas bylos šalių iniciatyvos ir sprendimą kreiptis dėl prejudicinio sprendimo priima savo nuožiūra (ESTT 1982 m. spalio 6 d. sprendimas byloje Srl CILFIT ir Lanificio di Gavardo SpA prieš Ministero della sanit., C-283/81, 9 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-295-421/2021, 58, 59 punktai).

Atsakovės nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas yra iš esmės susijęs su Europos Komisijos leidimu, t. y. ar leidimas pasilikti rinkos pajamas atitinka 2019 m. sausio 8 d. Europos Komisijos išduoto leidimo sąlygas. Byloje teismų pripažinta, kad valstybė gavo leidimą teikti valstybės pagalbą tik su sąlyga, kad valstybės reguliavimas užtikrins mechanizmus, neleidžiančius paramos gavėjui gauti didesnės investicijų grąžos nei įprasta rinkoje. Europos Komisijai buvo pranešta, kad tai bus pasiekta tokiu būdu, jog paramos schemos dalyviai gaus tik tokias pajamas, kokias užtikrina aukciono rezultatai. Leidimo teikti pagalbą, leidžiančią paramos gavėjams palikti papildomas rinkos pajamas, Lietuva negavo.

Atsakovės prašymas kreiptis į ESTT buvo sprendžiamas apeliacinės instancijos teisme, kuriame atsakovė apeliaciniame skunde teigė, kad teismui nėra priskirta kompetencija aiškinti Europos Komisijos sprendimų turinio, ir tai gali padaryti tik Europos Komisija arba Europos Sąjungos Teisingumo Teismas. Atsiliepime į atsakovės UAB „Foksita“ apeliacinį skundą ieškovė UAB „Baltpool“ nurodė, kad byloje nebuvo poreikio kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, nes nacionaliniai teismai turi teisę aiškinti Europos Komisijos sprendimus dėl valstybės pagalbos priemonių suderinimo. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Europos Komisijos komunikato „Komisijos pranešimas apie nacionalinių teismų atliekamą valstybės pagalbos taisyklių vykdymo užtikrinimą“ nuostatomis, nurodė, kad nacionalinis teismas byloje kilusius klausimus gali savarankiškai išspręsti remdamasis Europos Komisijos 2019 m. sausio 8 d. sprendimo turiniu.

Minėta, kad nacionalinis galutinės instancijos teismas neprivalo kreiptis prejudicinio sprendimo tais atvejais, kai dėl teisingo ES teisės aiškinimo byloje nekyla pagrįstų abejonių. Atsakovė nenurodė argumentų, kurie pagrįstų poreikį kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo, skunde nenurodyta teiginių, kurie leistų pripažinti, kad nacionaliniai teismai negali savarankiškai atsakyti į atsakovės byloje keliamus klausimus. Nesant aiškiai suformuluotos Europos Sąjungos teisės aiškinimo problemos, kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo nėra poreikio, nes atsakovės byloje keliamus klausimus gali savarankiškai spręsti nacionalinis teismas. Tokį pateikto prašymo vertinimą byloje atliko Lietuvos apeliacinis teismas skundžiamoje nutartyje.

Atrankos kolegija, įvertinusi atsakovės prašymo kreiptis į ESTT argumentus bei apeliacinės instancijos teismo išvadas, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo atsakovės nurodomais klausimais.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 5 dalimi, 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Gražinti Advokatų profesinei bendrijai AVERUS (j. a. k. 305640174) 2025 m. sausio 22 d. už atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Foksita“ kasacinį skundą kasacinį skundą AB Swedbank banke sumokėtą 10 025 (dešimt tūkstančių dvidešimt penkių) Eur žyminį mokestį (LITEKO mokėjimo užduoties kodas (ID): ZN94593).

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai                                        Donatas Šernas

Egidija Tamošiūnienė

Jūratė Varanauskaitė