Civilinė byla Nr. 2A-200-1070/2025
Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00874-2024-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.5.5; 1.3.5.7; 1.3.5.10; 3.3.1.18.1
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. sausio 24 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Latvelės, Ramunės Mikonienės ir Svetlanos Paninos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), veikdama Panevėžio apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „G4S Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. spalio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo H. L. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „G4S Lietuva“ dėl nesumokėto darbo užmokesčio, netesybų priteisimo ir kt. reikalavimų bei pagal atsakovės priešieškinį ieškovui dėl pripažinimo, kad atsakovė visiškai atsiskaitė su ieškovu.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas H. L. kreipėsi į Panevėžio darbo ginčų komisiją (toliau – ir Panevėžio DGK, ir DGK) su prašymu dėl nesumokėto darbo užmokesčio dalies, delspinigių ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „G4S Lietuva“ jam priklausančias ir nesumokėtas sumas, susijusias su darbo santykiais už tris paskutinius metus iki 2023 m. lapkričio 21 d., įstatymo nustatyto dydžio delspinigius, paskaičiuotus nuo nesumokėtos sumos, 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
2. Panevėžio DGK 2024 m. sausio 23 d. sprendimu patenkino iš dalies ieškovo prašymą, atnaujinusi praleistą terminą pareiškimui dėl individualaus darbo ginčo išnagrinėjimo pateikti, nusprendė išieškoti iš atsakovės UAB „G4S Lietuva“ ieškovui 1952,58 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų, 598,21 Eur delspinigių, bei atmetė kitą prašymo dalį.
3. Ieškovas H. L. nesutikdamas su DGK sprendimu padavė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės UAB „G4S Lietuva“ 1584,43 Eur už neapmokėtus viršvalandžius, 22 040,43 Eur delspinigius, 989,48 Eur lauko priedus, 14 680,96 Eur delspinigius už neišmokėtą lauko priedą, 1512 Eur už nepanaudotas atostogas, 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei įpareigoti atsakovę patenkinti ieškovo prašymą nutraukti darbo sutartį nuo 2024 m. vasario 7 d. pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 56 straipsnio 1 dalies 3 punktą.
4. Ieškovo reikalavimai buvo grindžiami tuo, kad šalims sudarius darbo sutartį, darbdavė UAB „G4S Lietuva“ kas mėnesį sudarydavo darbo grafikus, kuriuose buvo nurodomos darbo pamainos, valandos ir dienos. Pagal šiuos darbo grafikus turėjo būti paskaičiuotas darbo užmokestis su priedais. Atsakovei skaičiuojant ieškovo darbo užmokestį paskaičiuota suma kas mėnesį buvo mažesnė, nei privalėjo būti, nebuvo apmokamas darbas švenčių dienomis ir naktį. Ieškovui pareiškus pretenzijas dėl neišmokėto atlyginimo, jis patyrė mobingą, buvo sudaromas darbo grafikas net tada, kada jis turėjo nedarbingumą. Pasak ieškovo, darbdavė niekada nemokėjo jam priklausančio lauko priedo, nepaskaičiuoti atostoginiai, nes jis neturėjo atostogų. Ieškovas susirgo dirbdamas atsakovės bendrovėje, todėl 2023 m. spalio 9 d., lapkričio 21 d. ir 2024 m. vasario 29 d. pateikė prašymus dėl jo atleidimo pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 3 punktą (negalint darbuotojui tinkamai atlikti savo darbo funkcijas dėl ligos), tačiau atsakovė netenkino šių prašymų, nurodžiusi, kad ieškovas gali dirbti.
5. Atsiliepime į ieškinį atsakovė UAB „G4S Lietuva“ prašė atmesti ieškovo reikalavimus. Nurodė, kad darbo grafikas yra darbo laiko planas, kuris gali kisti dėl įvairių objektyvių priežasčių. Atsakovė netvirtino ieškovo į bylą pateiktų darbo grafikų, todėl jais negalima vadovautis priimant sprendimą dėl šalių ginčo. Atsakovė skaičiuodavo bei mokėdavo ieškovui kiekvieną mėnesį ir kompensaciją už kilnojamojo pobūdžio darbą kartu su darbo užmokesčiu. Ieškovo reikalavimas dėl nepanaudotų atostogų kompensacijos priteisimo nebuvo reiškiamas DGK. Be to, ieškovui buvo suteiktos atostogos, kuriomis jis naudojosi, įstatymų nustatyta tvarka išmokėti atostoginiai. Ieškovas neįrodė darbdavės civilinės atsakomybės sąlygų, todėl iš jos neturi būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas ieškovui. Ieškovas gali atlikti jam priskirtas darbo funkcijas, todėl jo prašymas įpareigoti atsakovę nutraukti darbo sutartį DK 56 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu negali būti patenkintas.
6. Atsakovė UAB „G4S Lietuva“, taip pat nesutikdama su DGK sprendimu, pateikė priešieškinį, kuriuo prašė panaikinti Panevėžio DGK 2024 m. sausio 23 d. sprendimo dalį dėl 1952,58 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų, 598,21 Eur delspinigių priteisimo ieškovui iš atsakovės ir pripažinti, kad atsakovė yra tinkamai atsiskaičiusi su ieškovu už laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. spalio 31 d., priteisti iš ieškovo 525 Eur sumą, nukreiptą DGK sprendimu vykdyti skubiai, 5 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
7. Atsakovės priešieškinis grindžiamas tuo, kad ieškovas ėjo apsaugos darbuotojo pareigas atsakovės bendrovėje pagal (duomenys neskelbtini) sudarytą darbo sutartį. Atsakovė visiems darbuotojams kiekvieną mėnesį teikė informaciją apie jiems paskaičiuotas, išmokėtas ir išskaičiuotas sumas, dirbto darbo laiko trukmę, atskirai nurodydama viršvalandinių darbų trukmę. Ieškovas niekuomet nesikreipė į atsakovės administraciją dėl neteisingai apskaičiuoto darbo užmokesčio, jam reikalingų / trūkstamų dokumentų siekiant apskaičiuoti jo darbo užmokestį. Ieškovo į bylą pateikti darbo grafikai nėra ir nebuvo patvirtinti atsakovės.
8. Ieškovas H. L. atsiliepime į priešieškinį prašė atmesti atsakovės reikalavimus. Nurodė, kad atsakovė nepaneigė ieškovo DGK pateiktuose dokumentuose ir paaiškinimuose nurodytų duomenų. Ieškovo į bylą pateikti darbo grafikai gauti iš atsakovės. Atsakovės darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nebuvo pažymėtas darbuotojų faktiškai dirbtas viršvalandinis darbas bei darbas poilsio dienomis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Panevėžio apylinkės teismas 2024 m. spalio 1 d. sprendimu atmetė ieškovo H. L. ieškinį ir atsakovės UAB „G4S Lietuva“ priešieškinį, palikdamas nenagrinėtą ieškovo reikalavimą dėl atsakovės įpareigojimo nutraukti darbo sutartį DK 56 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu pagal 2024 m. vasario 7 d. prašymą bei priteisdamas ieškovui iš atsakovės 1952,58 Eur su darbo santykiais susijusias išmokas (įskaitydamas į šią sumą 2024 m. vasario 9 d. ieškovui sumokėtus 525 Eur), 684,37 Eur delspinigius, 5206,62 Eur netesybas.
10. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) ginčo šalys sudarė darbo sutartį, pagal kurią ieškovas dirbo (duomenys neskelbtini) (toliau – (duomenys neskelbtini)) apsaugos darbuotoju. Darbo sutartyje šalys susitarė, kad ieškovui bus mokamas minimalus mėnesinis atlyginimas du kartus per mėnesį už darbą iki 24 valandų per parą ir ne ilgiau kaip 48 valandų per savaitę. Nuo 2011 m. rugsėjo 11 d. šalys susitarė, kad darbdavys, atsižvelgdamas į klimato sąlygas, turės teisę kompensuoti darbuotojui iki 50 proc. darbo užmokesčio ar valandinio tarifo atlygio už dirbtą laiką lauko sąlygomis. 2017 m. liepos 3 d. įsakymo pagrindu ieškovui nustatytas minimalus valandinis darbo užmokestis plius 1 proc. Lietuvos Respublikos patvirtintos minimalios mėnesinės algos. 2020 m. tai sudarė 3,76 Eur, 2021 m. - 3,97 Eur, 2022 m. - 4,51 Eur ir 2023 m. - 5,19 Eur. 2017 m. liepos 19 d. įsakymu atsakovė įvedė suminę darbo laiko apskaitą, kurios apskaitinis laikotarpis nuo 2018 m. sausio 1 d. nustatytas trys mėnesiai. Įmonės vidaus darbo tvarkos taisyklėse (toliau – ir Taisyklės), patvirtintose 2017 m. gruodžio 7 d. generalinio direktoriaus, nurodyta, kad darbo pamainų grafikai pranešami bendrovės darbuotojams ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki jų įsigaliojimo; jie gali būti keičiami tik nuo darbdavio valios nepriklausančiais atvejais, įspėjus darbuotoją prieš dvi darbo dienas.
11. Teismas taip pat nustatė, kad 2023-2024 m. ieškovas pateikė darbdavei tris prašymus dėl jo atleidimo DK 56 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, kurių atsakovė netenkino. 2023 m. lapkričio 27 d. ieškovas kreipėsi į Panevėžio DGK, kuri 2024 m. sausio 23 d. sprendimu iš atsakovės ieškovo naudai priteisė 1952,58 Eur su darbo santykiais susijusias išmokas, 598,21 Eur delspinigius, pripažinusi, jog atsakovė nesumokėjo ieškovui viso jam priklausančio darbo užmokesčio už darbą laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio mėn. iki 2023 m. rugpjūčio mėn. Abi šalys pateikė ieškinius dėl DGK sprendimo.
12. Pirmosios instancijos teismas vertino ieškovo į bylą pateiktus darbo grafikus kaip sudarytus atsakovės darbuotojo Ž. V., nurodė, kad pagal šiuos grafikus iš esmės ir buvo dirbama. Teismas padarė tokią išvadą, nustatęs, kad ieškovo pateiktų grafikų duomenys iš esmės atitinka kitus atsakovės pateiktus duomenis, užfiksuotus darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, atsiskaitymo su darbuotojais lapeliuose, kad atsakovė nepateikė duomenų apie šių grafikų pakeitimus (pakeitimų priežastis, darbuotojų informavimą apie grafikų pakeitimus). Dėl to teismas nustatė, kad ieškovo pateikti grafikai nebuvo keičiami.
13. Teismas, vadovaudamasis ieškovo pateiktuose grafikuose esančiais duomenimis, nustatė, kad pamainų trukmė ieškovui ir kitiems darbuotojams buvo 24 val., 16 val., 14 val. ar 13 val. Todėl atmetė ieškovo, teigusio, kad jis dirbo po 24 val. per parą, reikalavimą priteisti iš atsakovės 1584,43 Eur nesumokėtą darbo užmokestį už viršvalandžius bei 220,40 Eur delspinigius. Teismas iš ieškovo pateiktų grafikų bei atsakovės paduotų darbo laiko apskaitos žiniaraščių nustatė, kad atsakovė nepažymėjo darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose viso ieškovo darbo laiko, nurodyto jo turimuose grafikuose, ir neapmokėjo šio darbo valandų konkrečiomis dienomis bei naktimis laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 21 d. iki 2023 m. balandžio 23 d.: už 2020 m. gruodžio mėn. 10 nepažymėtų valandų ieškovui priklauso 37,60 Eur (10 val. x 3,76 Eur) darbo užmokesčio; 2021 m. kovo mėn. 8 nepažymėtas valandas - 31,76 Eur (8 val. x 3,97 Eur) ir 15,88 Eur (8 val. x 3,97 Eur x 0,5) darbo užmokesčio už 8 valandas viršvalandinio darbo per apskaitinį laikotarpį, iš viso - 47,64 Eur; 2021 m. balandžio mėn. 10 nepažymėtų valandų - 39,70 Eur (10 val. x 3,97 Eur); 2021 m. gegužės mėn. 12 nepažymėtų valandų - 47,64 Eur (12 val. x 3,97 Eur); už 2021 m. birželio mėnesį 22 val. viršvalandinio darbo per apskaitinį laikotarpį - 43,67 Eur (22 val. x 3,97 Eur x 0,5); 2022 m. liepos mėnesį 23 nepažymėtas valandas - 103,73 Eur (23 val. x 4,51 Eur) darbo užmokesčio; 2022 m. rugsėjo mėn. 14 nepažymėtų valandų - 63,14 Eur (14 val. x 4,51 Eur) darbo užmokesčio ir 83,44 Eur (37 val. x 4,51 Eur x 0,5) darbo užmokesčio už 37 valandas viršvalandinio darbo per apskaitinį laikotarpį, iš viso 146,58 Eur; 2022 m. spalio mėn. 14 nepažymėtų valandų - 63,14 Eur (14 val. x 4,51 Eur) darbo užmokesčio; 2022 m. lapkričio mėnesį 14 nepažymėtų valandų - 63,14 Eur (14 val. x 4,51 Eur) darbo užmokesčio; 2022 m. gruodžio mėn. 14 nepažymėtų valandų - 63,14 Eur (14 val. x 4,51 Eur) darbo užmokesčio ir 97,71 Eur (42 val. x 4,51 Eur x 0,5) darbo užmokesčio už 42 valandas viršvalandinio darbo per apskaitinį laikotarpį, iš viso 160,85 Eur; 2023 m. sausio mėn. 48 nepažymėtas valandas priklauso 249,12 Eur (48 val. x 5,19 Eur) darbo užmokesčio; 2023 m. vasario 22 nepažymėtas valandas priklauso 114,18 Eur (22 val. x 5,19 Eur) darbo užmokesčio; 2023 m. kovo mėnesį 24 nepažymėtas valandas, iš jų 8 valandas naktį, priklauso 145,32 Eur (24 val. x 5,19 Eur + 8 val. x 5,19 Eur x 0,5) darbo užmokesčio ir 243,93 Eur (94 val. x 5,19 Eur x 0,5) darbo užmokesčio už 94 valandas viršvalandinio darbo per apskaitinį laikotarpį, iš viso 389,25 Eur; 2023 m. balandžio mėn. 56 nepažymėtas valandas, iš jų 8 valandas naktį, priklauso 311,40 Eur (56 val. x 5,19 Eur + 8 val. x 5,19 Eur x 0,5) darbo užmokesčio; už 2023 m. birželio mėnesį ieškovui priklauso 134,94 Eur (52 val. x 5,19 Eur x 0,5) darbo užmokesčio už 52 valandas viršvalandinio darbo per apskaitinį laikotarpį.
14. Pirmosios instancijos teismui paduoti atsakovės duomenys apie tai, kad kiti darbuotojai dirbo už ieškovą pagal pakeistus grafikus, sukėlė abejones, kadangi iš ieškovo pateikto grafiko matėsi, jog kiti darbuotojai ir taip turėjo dirbti tuo metu, kai neva pavadavo ieškovą. Teismas konstatavo, kad vienas iš atsakovės darbuotojų (A. D.) negalėjo dirbti už ieškovą 2022 m. rugsėjo 9 d., nes pagal ieškovo pateiktą darbo grafiką A. D. baigė 24 val. pamainą rugsėjo 8 d. ir negalėjo dirbti 14 val. rugsėjo 9 d. Be to, darbo laiko apskaitos žiniaraštyje pažymėta, kad A. D. dirbo ne 14 val., bet 16 val. Darbuotojo darbo laiko apskaitos žiniaraščio duomenimis A. D. dirbo 2023 m. vasario 6 d. ne 13 val. (jei būtų dirbęs už ieškovą), o 6 val. Atsakovė nepateikė duomenų, kas dirbo už ieškovą likusias 7 val., nors įprasta pamainų trukmė pas atsakovę buvo 24, 16, 14 ir 13 val., bet ne 6 val., kaip šiuo atveju buvo apmokėta A. D. neva dirbusiam už ieškovą. Iš ieškovo pateikto grafiko matyti, kad atsakovės darbuotojai V. M. ir R. D. prieš tariamą darbą už ieškovą baigė 24 val. trukmės pamainas, todėl negalėjo dirbti toliau dar ir už ieškovą, nes įprasta pamainų trukmė buvo 24, 16, 14, 13 val., bet ne 6, 9, 37, 39 ar kt. val. Teismas padarė šias išvadas, įvertinęs ir tai, kad darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nepažymėta sutartiniu žymėjimu priežasčių, (ne)pateisinančių ieškovo neišdirbto viso pagal darbo grafiką nustatyto darbo laiko, buvus šiam laikui sutrumpintam iki aptartų neįprastai trumpų 2, 6 ar 9 val.
15. Teismas, įvertinęs pirmiau nustatytų aplinkybių visumą, konstatavo, kad atsakovė neįrodė, jog buvo keičiami ieškovo pateikti grafikai ir už ieškovą dirbo kiti darbuotojai ar apskritai atitinkamu laikotarpiu išnyko ieškovo darbo poreikis ir dėl to būtina buvo keisti grafikus. Teismas padarė tikėtiną išvadą, kad atsakovė, siekdama sumažinti savo veiklos išlaidas, nepagrįstai žymėjo mažiau valandų, nei ieškovas faktiškai dirbo ir dėl to liko skolinga jam. Todėl ieškovo reikalavimus dėl iš dalies apmokėto darbo laiko vertino kaip pagrįstus. Teismas patenkino ieškovo reikalavimus dėl darbo užmokesčio priteisimo pagal ieškovo pateiktus darbo grafikus.
16. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis nesumokėto darbo užmokesčio apskaičiavimu, atliktu DGK, pripažino, kad ieškovui už atsakovės darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nepažymėtas jo darbo valandas turi būti sumokėta 1952,58 Eur suma, įskaičius 2024 m. vasario 9 d. atsakovės sumokėtą ieškovui 525 Eur sumą.
17. Teismas, nustatęs pirmiau nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis DK 147 straipsnio 1 dalimi, priteisė iš atsakovės ieškovui 684,37 Eur delspinigius, paskaičiuotus iki 2024 m. kovo 14 d. (ieškovo atleidimo iš UAB „G4S Lietuva“ dienos), įvertinęs ir tai, kad atsakovė sumokėjo ieškovui 525 Eur pagal skubiai vykdytiną DGK sprendimą 2024 m. vasario 9 d. Be to, teismas, DK 147 straipsnio 2 dalies, CPK 417 straipsnio pagrindu priteisė iš atsakovės ieškovui ir 5206,62 Eur netesybas (867,77 Eur vidutinio darbo užmokesčio, padauginto iš 6 mėn.), konstatavęs, kad teismo sprendimo priėmimo dieną su ieškovu neatsiskaityta, o darbo sutartis nutraukta (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas nusprendė nemažinti priteistinų ieškovui netesybų, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pateikta 2022 m. vasario 2 d. nutartyje Nr. e3K-3-1-684/2022 (17-20 punktai); 2022 m. gegužės 19 d. nutartyje Nr. e3K-3-142-684/2022 (47 punktas); 2023 m. sausio 26 d. nutartyje Nr. e3K-3-1-684/2023 (50 punktas), 2023 m. spalio 19 d. nutartyje Nr. e3K-3-254-684/2023 (60 punktas).
18. Teismas atmetė ieškovo reikalavimus dėl 989,48 Eur nesumokėtų lauko priedų, 1512 Eur kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, nurodydamas, kad atsakovės pateikti duomenys patvirtina, jog ji skaičiuodavo ir mokėdavo ieškovui kiekvieną mėnesį kompensaciją už kilnojamojo pobūdžio darbą kartu su darbo užmokesčiu. Teismas konstatavo, kad bylos duomenys patvirtina, jog ieškovas teikė prašymus dėl atostogų, darbo grafikuose jam buvo žymimos atostogos, buvo apskaičiuojami ir išmokami atostoginiai. Darbuotojo teisių pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu, teisinių santykių tarp šalių sureguliavimas yra pakankama satisfakcija ieškovui, ir nėra pagrindo priteisti dėl to neturtinės žalos atlyginimą.
19. Teismas paliko nenagrinėtą ieškovo prašymą dėl atsakovės įpareigojimo nutraukti darbo sutartį DK 56 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu pagal ieškovo 2024 m. vasario 7 d. prašymą, nes toks reikalavimas nebuvo reiškiamas DGK, dėl šio prašymo būtinas papildomų faktų nustatymas, dėl to ieškovui buvo būtina pasinaudoti privaloma ginčo sprendimo ne teisme tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kartu teismas konstatavo, kad ieškovui nepateikus darbdaviui su 2023 m. spalio 9 d., 2023 m. lapkričio 21 d. prašymais dėl atleidimo įrodymų, pagrindžiančių jo ligą ar neįgalumą, trukdančius atlikti apsaugos darbuotojo darbo funkcijas, atsakovė pagrįstai atsisakė patenkinti jo prašymus dėl atleidimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
20. Atsakovė UAB „G4S Lietuva“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. spalio 1 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovės ieškovo naudai priteista 1952,58 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų bei 5206,62 Eur netesybų, priteisti atsakovei iš ieškovo 525 Eur, išmokėtus vykdant skubiai DGK sprendimą, ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
20.1. Pirmosios instancijos teismas nesilaikė Rekomenduojamų teismų procesinių sprendimų kokybės standartų reikalavimų, pagal kuriuos teismas, aiškindamas ir taikydamas teisę, atsižvelgia į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus; turi būti atsakyta aiškiai į esminius bylos klausimus; iš sprendimo motyvų turi būti matomas teismo atliktas teisinis vertinimas, įrodymų analizė ir įvertinimas – jų pakankamumas, įtikinamumas, reikšmė bylos baigčiai; teismo sprendimo motyvai neturi prieštarauti vienas kitam.
20.2. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo suabsoliutino ieškovo pateiktus darbo grafikus, nors tie grafikai nebuvo patvirtinti darbdavės administracijos, nebuvo paskelbti darbuotojui vykdyti, bei be pagrindo palaikė tuos grafikus savaime patvirtinančiais ir pakankamais įrodymais apie darbuotojo išdirbtą faktinį darbo laiką. Tai prieštarauja bendriems civilinės teisės principams bei teismų praktikai, pagal kurią darbo grafikas nelaikytinas savaime patvirtinančiu ir pakankamu įrodymu apie darbuotojo išdirbtą faktinį darbo laiką (Panevėžio apygardos teismo 2024 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-217-589/2024, 59 punktas). Darbuotojo dirbtas laikas apskaitomas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, bet ne skelbiamuose grafikuose. Tai patvirtino ir liudytoju byloje apklaustas Ž. V.. Be to, pats ieškovas teismo posėdžio metu pripažino, kad jis dirbo ne visai taip, kaip nurodyta jo pateiktuose darbo grafikuose, kad visada dirbo tik paromis po 24 val. Ieškovas yra neobjektyvus suinteresuotas bylos baigtimi asmuo, jo teiginiai prieštarauja kitai byloje esančiai medžiagai. Jis neįrodė savo teigiamų aplinkybių dėl išdirbto darbo laiko, nenuginčijo darbdavės darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nurodytų duomenų. Atsakovės pateiktų žiniaraščių tikrumą patvirtino ir darbuotojai, kurių darbo laikas pažymėtas juose. Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo vertinti šiuose žiniaraščiuose fiksuotus duomenis kaip abejotinus. Juolab kad įstatyme numatytas darbdavio įpareigojimas žymėti darbuotojų išdirbtą darbo laiką darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose (DK 120 straipsnio 3 dalis). Ieškovo pateikti darbo grafikai neatitinka susiklosčiusios faktinės situacijos, kai darbuotojai dirbo įvairų laiką: ir 2 val., ir 9 val., ir 12 val. Todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo priteisti ieškovui papildomas su darbo užmokesčiu susijusias sumas.
20.3. Pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą bei nelogišką išvadą, kad atsakovė nepateikė ir liko nenurodytos darbo grafikų pakeitimo priežastys, poreikis ir kitos aplinkybės, nepateikti duomenys apie darbuotojų informavimą dėl pakeitimų, todėl darytina išvada, kad ieškovo į bylą pateikti grafikai atitinka faktiškai išdirbtą laiką. Ieškovo pateikti į bylą grafikai niekada nebuvo įsigalioję, nes jie nebuvo paskelbti vykdyti, nepatvirtinti darbdavio administracijos, darbo grafikus sudariusio asmens. Nepaisydamas to pirmosios instancijos teismas reikalavo iš atsakovės pateikti duomenis apie nepaskelbtų ir nepatvirtintų grafikų pakeitimus. Teismas iš anksto pripažino ieškovo pateiktus grafikus kaip patvirtinančius jo išdirbtą laiką ir pareikalavo pateikti duomenis bei priežastis, dėl kurių darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose surašytas faktinis darbo laikas skiriasi nuo ieškovo pateiktuose grafikuose nurodyto laiko. Atsakovė padavė į bylą tam tikrą skaičių kitų GRG apsaugos darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraščių, patvirtinančių, kad ieškovo į bylą pateikti grafikai negali būti laikomi ar sutapatinami su faktiškai išdirbtu laiku. Teismas, vertindamas atsakovės pateiktus darbo laiko apskaitos žiniaraščius, nepagrįstai nurodė, kad A. D. negalėjo dirbti 2022 m. rugsėjo 9 d. 16 valandų. Iš A. D. 2022 m. rugsėjo darbo laiko apskaitos žiniaraščio matyti, kad 24 valandų trukmės pamainą šis darbuotojas pradėjo rugsėjo 7 d. ryte ir užbaigė pamainą rugsėjo 8 d. ryte. Jis turėjo visą rugsėjo 8 d. poilsiui ir kitą dieną ne tik galėjo dirbti, bet ir dirbo, patvirtino tai raštu. Teismas nepagrįstai nurodė, kad darbuotojas dirbo 38 val. pamainą, nes nei vienas darbuotojas nedirba tokios pamainos, šie duomenys nefiksuoti nei viename atsakovės darbo laiko apskaitos žiniaraštyje. Nurodyta pirmosios instancijos teismo klaidinga išvada nulėmė neteisingą įrodymų vertinimą bei priimto sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą.
20.4. Pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva priteisė ieškovui netesybas, kurių šis neprašė. DGK 2024 m. sausio 23 d. sprendimas, kuriuo priteistas ieškovui 1952,58 Eur darbo užmokestis, neįsiteisėjo, neteko galios, todėl atsakovė neturėjo pareigos sumokėti šiuo sprendimu priteistą 1952,58 Eur sumą ieškovui 2024 m. kovo 14 d. Bylos nagrinėjimas užsitęsė dėl ieškovo prašymų. Tokia situacija, kai iš darbdavės priteisiamos netesybos už tai, kad ji nesumokėjo darbuotojui darbo užmokesčio pagal neįsiteisėjusį ar būsimą sprendimą, kai darbdavė yra sankcionuojama už 6 mėn. maksimalų laikotarpį dėl besitęsiančio teismo proceso, kurio pati negalėjo kontroliuoti, yra neadekvati, nelogiška ir neteisėta. Tai prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams. Pasak atsakovės, DK 147 straipsnio 2 dalis negalėjo būti taikoma, nes DGK sprendimas priimtas 2024 m. sausio 23 d., kai ginčo šalių santykiai nebuvo nutrūkę. Dėl to pirmos instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo viršyti ieškinio reikalavimų ir priteisti ieškovui 5206,62 Eur netesybas, atsižvelgiant ir į teismų praktiką, suformuotą Kauno apygardos teismo 2024 m. vasario 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-88-945/2024.
21. Ieškovas H. L. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti nepakeistą Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. spalio 1 d. sprendimą, atmesti apeliacinį skundą ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
21.1. Atsakovės apeliaciniame skunde nenurodyta naujų argumentų ir motyvų, neišsakytų pirmosios instancijos teisme. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vadovavosi ne tik ieškovo pateiktais darbo grafikais, bet ir kita bylos medžiaga. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė nepaneigė to, jog ieškovo pateikti darbo grafikai sukurti ne jo paties, kad jie nebuvo viešinami. Darbo laiko apskaita buvo pildoma tik atsakovės direktoriaus kompiuteryje, jo iniciatyva ir atsakomybe, neišliko tų dokumentų tvarioje laikmenoje. Pirmos instancijos teismas neprivalėjo vadovautis vien tik atsakovės žiniaraščiais. Atsakovė reikalauja, kad ieškovas pateiktų į bylą dokumentus, kurių sukūrimas priklauso išimtinai nuo atsakovės valios. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas, vadovaudamasis ir kitais įrodymais, papildančiais bei pagrindžiančiais ieškovo argumentus.
21.2. Atsakovė nepagrįstai nurodo, kad ieškovo pateikti grafikai nebuvo patvirtinti darbdavės. Dalyje grafikų nesimato apatinė lapo dalis, kur buvo direktoriaus parašas ir rekvizitai, dėl to, kad pateiktos grafikų kopijos. Yra grafikų, kuriuose aiškiai matosi jų patvirtinimo žymos. Atitinkamų darbuotojų pasirašyti žiniaraščiai, kurių duomenimis jie neva vadavo ieškovą, neatspindi tiesos, nes sudaryti ir pasirašyti darbuotojų ne 2022 m., o civilinės bylos nagrinėjimo metu, t. y. 2024 m. balandį. Darbuotojas, pasirašęs šiuos žiniaraščius gali neturėti pretenzijų atsakovei dėl to, kad neatsimena, kas buvo 2021-2022 m., bei dėl to, kad nori toliau dirbti atsakovės bendrovėje. Ieškovo nurodomas aplinkybes patvirtina ir kiti bylos įrodymai. Sprendimo dėstymas, išvadų darymas, motyvų parinkimas yra individualus ir kūrybinis kiekvieno teisėjo darbo procesas. Todėl atsakovės nuomonė, kad teismas nesilaikė standartų, nekeičia priimto sprendimo teisėtumo ir teisingumo, nes priimtas iš esmės teisėtas, aiškus bei pagrįstas sprendimas.
21.3. Pirmosios instancijos teismas turėjo teisę taikyti CPK 417 straipsnio nuostatas, viršydamas ieškinio dalyką ir pagrindą. Teismas pagrindė savo poziciją dėl netesybų priteisimo aiškiais ir logiškais motyvais, teisingai atskleidęs bylos esmę. Todėl neturi būti naikinama sprendimo dalis dėl 5206,62 Eur netesybų priteisimo. Apeliaciniame skunde nurodyta teismų praktika yra teisinga bei aktuali, tačiau teismas sprendžia kiekvieną bylą individualiai, vertindamas individualiai byloje nustatytas faktines aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė ir tinkamai pritaikė ginčo santykiams aktualias materialiosios teisės normas bei teismų praktiką. Todėl nėra pagrindų keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
22. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
23. Apeliacijos objektą sudaro Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. spalio 1 d. sprendimo, kuriuo ieškovui iš atsakovės priteistas nesumokėtas darbo užmokestis ir netesybos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių
24. Byloje nustatyta, kad ieškovą H. L. (darbuotoją) ir atsakovę UAB „G4S Lietuva“ (darbdavę) siejo darbo santykiai laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). pagal (duomenys neskelbtini) darbo sutartį su vėlesniais pakeitimais. Šios darbo sutarties pagrindu ieškovas buvo priimtas į (duomenys neskelbtini) apsaugos darbuotojo pareigas. Darbo sutarties 5 punkte nurodyta, kad nustatoma darbo dienos (pamainos, darbo savaitės) trukmė – 48 val. darbas į savaitę iki 24 val. per parą. 2017 m. liepos 3 d. atsakovės generalinio direktoriaus įsakymo pagrindu ieškovui nustatytas minimalus darbo užmokestis (minimalus valandinis atlygis) plius 1 proc. Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos. Nuo 2018 m. sausio 1 d. UAB „G4S Lietuva“ įvesta suminė darbo laiko apskaita, kurios apskaitinis laikotarpis – trys mėnesiai.
25. Nuo 2017 m. gruodžio 27 d. atsakovės bendrovėje galioja Darbo tvarkos taisyklės, patvirtintos atsakovės generalinio direktoriaus, kurių 16 punkte įtvirtinta, kad darbo (pamainų) grafikai pranešami bendrovės darbuotojams (išskyrus administracijos darbuotojus, nurodytus Priede Nr. 1) ne vėliau kaip prieš 7 dienas iki jų įsigaliojimo. Grafikai gali būti keičiami tik nuo darbdavės valios nepriklausančiais atvejais, įspėjus darbuotoją prieš dvi darbuotojo darbo dienas. Darbo (pamainų) grafikus tvirtina administracija, suderinusi darbo (pamainų) grafikų derinimo tvarką su darbuotojų atstovais bendrovėje.
26. Ieškovas kreipėsi į Panevėžio DGK su pareiškimu dėl nesumokėtų išmokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo iš atsakovės, pateikdamas šiai institucijai darbo grafikų, kuriuos, gavo iš darbdavės, kopijomis. Atsakovė nesutikdama su ieškovo pateiktais DGK darbo grafikais padavė šiai institucijai darbo laiko apskaitos žiniaraščius, kuriuose žymėjo ieškovo darbo laiką bei jos patvirtintus ieškovo H. L. darbo grafikus.
27. Panevėžio DGK, išnagrinėjusi ieškovo prašymą, 2024 m. sausio 23 d. priėmė sprendimą, iš dalies patenkinti ieškovo reikalavimus. Abi ginčo šalys nesutiko su DGK sprendimu, todėl padavė teismui ieškinius, kurie buvo sujungti į vieną bylą, laikant H. L. procesinį dokumentą ieškiniu, o UAB „G4S Lietuva“ – priešieškiniu. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią civilinę bylą, 2024 m. kovo 28 d. nutartimi įpareigojo atsakovę UAB „G4S Lietuva“ pateikti duomenis apie tai, dėl kokių priežasčių ieškovas nedirbo pagal jo paduotus preliminarius darbo grafikus 2020 m. gruodžio 21 d. 10 val.; 2021 m. kovo 19 d. 8 val., balandžio 16 d. 10 val., gegužės 22 d. 12 val.; 2022 m. liepos 7 d. 9 val. ir liepos 11 d. 14 val., rugsėjo 9 d. 14 val., spalio 14 d. 14 val., lapkričio 18 d. 14 val., gruodžio 13 d. 14 val.; 2023 m. sausio 18 d. 13 val., sausio 23 d. 13 val., sausio 28 d. 8 val., sausio 30 d. 14 val., vasario 2 d. 9 val., vasario 6 d. 13 val., kovo 16 d. 15 val. (iš jų – 2 val. naktį), kovo 7 d. 6 val. naktį, balandžio 3 d. 13 val., balandžio 5 d. 15 val. (iš jų 2 val. naktį), balandžio 6 d. 9 val. (iš jų 6 val. naktį), balandžio 8 d. 13 val., balandžio 23 d. 6 val.; duomenis apie tai, kas ir kokiu pagrindu dirbo nurodytomis valandomis už ieškovą; pagrįsti šiuos duomenis rašytiniais įrodymais. Atsakovė vykdydama teismo įpareigojimą pateikė rašytinius paaiškinimus bei 2020 m. gruodžio, 2021 m. kovo-gegužės, 2022 m. liepos, rugsėjo-gruodžio mėn., 2023 m. sausio-balandžio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščius, kuriuose darbuotojai V. M., A. D., R. M., R. D. nurodė, kad susipažino su šiais žiniaraščiais, tvirtina juos ir neturi pretenzijų.
28. Nagrinėjamu atveju apeliantė UAB „G4S Lietuva“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl nesumokėto darbo užmokesčio ir netesybų priteisimo, motyvuodama savo skundą iš esmės tuo, kad: 1) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sureikšmino ieškovo pateiktus įrodymus ir nesivadovavo atsakovės pateiktais dokumentais; 2) priteisė iš atsakovės netesybas (6 mėn. nesumokėtą vidutinį darbo užmokestį), nors ieškovas neprašė to, o DGK sprendimas taip ir neįsigaliojo, šalių darbo santykiai buvo nutraukti po DGK sprendimo priėmimo.
Dėl pirmosios instancijos teismo atlikto ginčo šalių pateiktų įrodymų vertinimo
29. Pagal DK 214 straipsnio 3 dalį jeigu darbuotojas kreipiasi į darbo ginčus nagrinėjantį organą dėl individualaus ginčo dėl teisės, darbdavys privalo įrodinėti tam tikras ginčui išspręsti svarbias aplinkybes ir pateikti įrodymus, jeigu jis juos turi arba jie jam lengviau prieinami.
30. Kai darbuotojas kreipiasi į darbo ginčus nagrinėjantį organą dėl individualaus ginčo dėl teisės, reikšdamas reikalavimą dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo, tai, vadovaujantis nurodyta DK 214 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisykle, tam tikrų ginčui išspręsti svarbių aplinkybių, be kita ko, aplinkybių, kokio dydžio buvo šiam darbuotojui priklausantis darbo užmokestis ir ar šis darbo užmokestis jam buvo iki galo išmokėtas, įrodinėjimo našta tenka darbdaviui, nes šis organizuoja jam pavaldžių darbuotojų darbą, veda darbo laiko ir buhalterinę apskaitą, turi ar gali lengviau nei darbuotojas gauti atitinkamus įrodymus. Tačiau tai nereiškia, kad tokioje byloje darbuotojas apskritai atleidžiamas nuo įrodinėjimo. Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus, be kita ko, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes, bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-85-701/2024, 59 punktas).
31. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įrodinėjimo naštą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo našta pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Kitas įrodinėjimo naštos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei ieškovo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Pagal įrodinėjimo civiliniame procese taisykles, teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas spėjimu ar prielaidomis, o tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti šalies nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-85-701/2024, 60 punktas).
32. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-701/2024, 109 punktas, ir joje nurodytos kasacinio teismo nutartys).
33. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, labai svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2009).
34. Šiuo atveju nustatyta, kad ieškovui kreipusis į DGK, o vėliau – į teismą, dėl atsakovės nesumokėtų išmokų, susijusių su darbo santykiais, būtent atsakovė turėjo pateikti į bylą įrodymus, patvirtinančius, kad ieškovo kreipimosi į teismą dieną jam buvo sumokėtos visos išmokos, susijusios su darbo santykiais. Būtent atsakovė turėjo įrodyti darbo laiką, kurį, jos teigimu, dirbo ieškovas; už ieškovo išdirbtą darbo laiką paskaičiuotą darbo užmokestį bei aplinkybę, kad tas darbo užmokestis buvo sumokėtas ieškovui laiku (DK 214 straipsnio 3 dalis). Ieškovas kaip darbuotojas, teigęs, kad ne visos išmokos jam buvo sumokėtos, turėjo pateikti į bylą įrodymus, paneigiančius atsakovės įrodinėjamas aplinkybes (žr. šios nutarties 30 punktą).
35. Teisėjų kolegijos nuomone, tai, kad ieškovas pirmas pateikė teismui įrodymus dėl atsakovės netinkamo atsiskaitymo su juo, nepaneigia įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės, įtvirtintos DK 214 straipsnio 3 dalyje ir ją aiškinančioje kasacinio teismo praktikoje (žr. šios nutarties 30, 31 punktus).
36. Nagrinėjamu atveju atsakovė įrodinėjo tinkamą atsiskaitymą su ieškovu jos vienašališkai parengtuose darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose surašytais duomenimis, kurių dalį raštu patvirtino bendrovėje dirbantys asmenys; atsiskaitymo lapeliais, teiktais darbuotojams, jos patvirtintais darbo grafikais bei liudytojo Ž. V. parodymais. Ieškovas neigė atsakovės darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose ir grafikuose nurodytus duomenis apie jo išdirbtą darbo laiką darbo grafikais, gautais iš atsakovės.
37. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju darbuotojams darbdavės pateikti darbo grafikai yra reikšmingas įrodymas, sprendžiant atsakovės darbuotojų dirbto laiko klausimą, kadangi pačios darbdavės darbo tvarkos taisyklėse įtvirtinta, kad darbuotojai dirba jiems pateiktuose darbo grafikuose nurodytu laiku. Darbuotojams pateikti darbo grafikai galėjo būti keičiami tik dėl nuo darbdavės nepriklausančių aplinkybių, darbuotojai turėjo būti įspėjami apie darbo grafikų pakeitimus (žr. šios nutarties 25 punktą). Ieškovas, neigdamas atsakovės teigiamas aplinkybes, padavė į bylą jo gautus iš atsakovės darbo grafikus. Tai, kad jis nepateikė kitų, apeliantės nuomone, galinčių paneigti jos nurodomas aplinkybes darbo laiko apskaitos žiniaraščių, savaime nereiškia, jog ieškovas neįvykdė savo kaip darbo bylos proceso šalies pareigos paneigti darbdavės teigiamas aplinkybes. Teisėjų kolegija daro šią išvadą, įvertinusi, kad ieškovas kaip darbuotojas nedisponuoja atsakovės (darbdavės) buhalteriniais dokumentais, jam šie dokumentai nėra lengvai prieinami kaip atsakovei.
38. Atsakovė, teigdama, kad ieškovo turimi darbo grafikai nebuvo patvirtinti Taisyklėse nustatyta tvarka, dėl to negali būti pripažinti tinkamais ieškovo įrodymais, nepateikė į bylą įrodymų, kad ieškovui buvo pateikti / siunčiami kiti, nei jo turimi grafikai. Atsakovė nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių, kad įspėjo ieškovą prieš dvi darbo dienas dėl jam anksčiau perduotų grafikų keitimo ir to priežasčių.
39. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės motyvu, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo vadovautis nepatvirtintais, neįsigaliojusiais ir nepaskelbtais ieškovo pateiktais į bylą grafikais. Visų pirma, atsakovė nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovui buvo siųsti / pateikti kito turinio nei jo į bylą paduoti grafikai (CPK 178 straipsnis, 179 straipsnio 1 dalis). Aplinkybė, kad atsakovė turi kito turinio grafikus, neįrodo to, jog tokio turinio grafikai ir buvo paskelbti skelbimų lentoje arba pateikti ieškovui susipažinti kitu būdu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Antra, dalis ieškovo pateiktų į bylą grafikų kopijų yra su liudytojo Ž. V. ar atsakovės Panevėžio skyriaus vadovo patvirtinimo žymomis (pvz., 2020 m. gegužės, liepos, rugpjūčio mėn., 2022 m. gegužės mėn., 2023 m. gegužės, liepos mėn.). Iš ieškovo DGK pateiktų grafikų kopijų matyti, kad, labiau tikėtina, dalis jų buvo daroma fotografuojant skelbimo lentą, kurią minėjo liudytojas Ž. V. kaip šaltinį, iš kurio darbuotojai galėjo sužinoti apie jų darbo grafiką (pvz. b. t. 2, l. 7, 9, 10, 19, 21). Šių duomenų visuma leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad ieškovo turimi grafikai buvo patvirtinti darbdavės, ir pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą vadovautis būtent ieškovo pateiktų grafikų duomenimis (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
40. Pirmosios instancijos teismui pareikalavus iš atsakovės pateikti duomenis apie tai, kas ir kokiu pagrindu dirbo tam tikromis ieškovo pateiktuose darbo grafikuose nurodytomis valandomis už jį (žr. šios nutarties 27 punktą), buvo paduoti vienašališkai atsakovės parengti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai su jos darbuotojų patvirtinimais apie žiniaraščiuose užfiksuotų duomenų teisingumą, nurodant, kad jie dirbo pagal atsakovės patvirtintus darbo grafikus.
41. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs atsakovės pateiktus darbo laiko apskaitos žiniaraščių duomenis, vertino juos kaip iš dalies patikimus, nes nustatė, kad tam tikri darbuotojai negalėjo dirbti už ieškovą jam paskirtu ir darbo grafikuose nurodytu laiku, kadangi darbovietėje buvo nustatytos 24 val., 16 val., 14 val. ar 13 val. pamainos, bet ne 6, 9, 37, 39 ar kt. val. Apeliantė ginčija šią teismo išvadą, grįsdama savo poziciją tuo, kad darbuotojas A. D. turėjo galimybę dirbti už ieškovą 2022 m. rugsėjo 9 d., nes 24 valandų trukmės pamainą šis darbuotojas pradėjo rugsėjo 7 d. ryte ir užbaigė pamainą rugsėjo 8 d. ryte, turėjo visą rugsėjo 8 d. poilsiui, o rugsėjo 9 d. galėjo dirbti ir dirbo.
42. Iš ieškovo ir atsakovės DGK pateiktų grafikų matyti, kad paros darbas UAB „G4SLietuva“ 2022 m. rugsėjį buvo skaičiuojamas nuo vienos dienos 9:00 val. iki kitos dienos 9:00 val.; naktinė pamaina – nuo vienos dienos 21:00 val. iki kitos dienos 9:00 val.; dieninė pamaina – nuo tos pačios dienos 6:00 val. iki 22:00 val. Taisyklių 13 punkte nustatyta, kad visi atsakovės darbuotojai turi teisę į DK 122 straipsnyje numatytą minimalų poilsio laiką; darbdavė sudarydama darbo grafikus darbuotojams privalo laikytis minimaliojo poilsio reikalavimų. Ieškovo turimo darbo grafiko duomenimis A. D. dirbo 2022 m. rugsėjo 7 d. 13 val. dieną ir 2 valandas naktį, rugsėjo 8 d. – 6 val. naktį ir 3 val. dieną (t. y. teoriškai nuo 2022 m. rugsėjo 7 d. 9 val. iki 2022 m. rugsėjo 8 d. 9 val.), o rugsėjo 9 d. nedirbo. Todėl, vadovaujantis DK 122 straipsnio 1 dalies 4 punktu, kuriame nurodyta, kad jeigu budėjimas trunka 24 valandas, poilsio laikas trunka ne mažiau kaip 24 valandas, A. D. dirbant visą parą nuo 2022 m. rugsėjo 7 d. 9 val. iki 2022 m. rugsėjo 8 d. 9 val., jis turėjo pradėti kitą dieninę 16 val. pamainą ne anksčiau kaip 2022 m. rugsėjo 9 d. 9 val. Konstatavus, kad A. D. galėjo pradėti darbą 2022 m. rugsėjo 9 d. tik nuo 9:00 val., tą dieną jis negalėjo išdirbti atsakovės nurodytų 16 valandų, nes iki 2022 m. rugsėjo 9 d. pabaigos nuo 9:00 val. iki 24:00 val. yra 15, bet ne 16 val. kaip nurodyta atsakovės darbo laiko apskaitos žiniaraštyje. Todėl pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nurodė, kad mažai tikėtina, jog A. D. galėjo dirbti už ieškovą 2022 m. rugsėjo 9 d. Apeliantė neginčijo pirmosios instancijos teismo išvadų dėl kitų darbuotojų (V. M., R. M., R. D.) galimybės dirbti už ieškovą jo turimuose grafikuose nurodytomis dienomis.
43. Atsakovė įrodinėjo savo teigiamą aplinkybę, kad ieškovo pateikti darbo grafikai neatitinka susiklosčiusios faktinės situacijos, kai darbuotojai dirbo įvairų laiką (ir 2 val., ir 9 val., ir 12 val.), liudytojo Ž. V. parodymais ir šio liudytojo pildytais darbo laiko apskaitos žiniaraščiais, kurių duomenų dalį patvirtino raštu ir atsakovės darbuotojai. Šiuo atveju reikšminga tai, jog Ž. V. ir darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose pasirašę asmenys yra atsakovės darbuotojai, todėl liudytojo parodymai ir darbuotojų rašytiniai patvirtinimai turėjo būti vertinami kritiškai visų kitų byloje esančių įrodymų kontekste (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
44. Pirmosios instancijos teismas, gavęs iš abiejų šalių duomenis, kurių dalis prieštarauja viena kitai, pagrįstai vertino šiuos įrodymus visų byloje esančių įrodymų kontekste, padaręs teisingą išvadą, kad didesnę įrodomąją galią šiuo atveju turi ieškovo pateikti darbo grafikai. Teisėjų kolegija daro tokią išvadą, įvertinusi tai, kad paprastai vienašališkai darbdavio surašyti dokumentai, kuriais siekiama pagrįsti jo teikiamą versiją, negali būti laikomi objektyviais įrodymais, patvirtinančiais darbdavio motyvų pagrįstumą (Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-150-638/2021, 12 punktas). Todėl teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas pasakyta pirmiau, konstatuoja, kad nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada dėl atsakovės darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose užfiksuotų tam tikrų duomenų neatitikties buvusiai faktinei padėčiai dėl ieškovo išdirbto darbo laiko (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
45. Pirmosios instancijos teismo išvados, teisėjų kolegijos nuomone, neprieštarauja Panevėžio apygardos teismo 2024 m. gegužės 29 d. nutartyje Nr. e2A-217-589/2024 pateiktam išaiškinimui, kad darbdavio sudarytas darbo grafikas nelaikytinas savaime patvirtinančiu ir pakankamu įrodymu apie darbuotojo išdirbtą faktinį darbo laiką, kad darbuotojo darbo laikas, nurodytas darbdavio sudarytuose grafikuose, nuo realiai (faktiškai) darbuotojo išdirbto darbo laiko gali skirtis; tam gali daryti įtaką įvairios nenumatytos priežastys: darbuotojo liga, atostogos, artimųjų žmonių laidotuvės, darbe pasijutus blogai ir kitos asmeninės priežastys. Be kita ko, šioje nutartyje Panevėžio apygardos teismas išaiškino, kad paprastai darbo laiko apskaitos žiniaraščių duomenimis (faktiškai dirbtomis valandomis) vadovaujantis darbuotojams apskaičiuojamas ir išmokamas darbo užmokestis; kita vertus, sprendžiant ginčą dėl darbuotojo faktiškai dirbtų valandų, neturėtų būti suabsoliutinami darbdavio užpildyti darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose esantys duomenys; tokiu atveju darbo laiko apskaitos žiniaraščiai yra viena iš įrodinėjimo priemonių, kurių pagrindu gauti civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys yra vertinami kartu su kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais (CPK 177 straipsnis; Panevėžio apygardos teismo 2024 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-217-589/2024, 51 punktas).
46. Šiuo atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, reikšminga tai, jog atsakovė nepateikė teismui objektyvių duomenų ir įrodymų, patvirtinančių, kad buvo poreikis keisti ieškovui išsiųstus / pateiktus darbo grafikus dėl pirmiau nurodytų priežasčių (darbuotojo ligos, atostogų, artimųjų žmonių laidotuvių, darbe pasijutus blogai ir kitų asmeninių priežasčių). Liudytojas Ž. V. nenurodė konkrečių aplinkybių, kad keitė ieškovui pateiktą darbo grafiką dėl šio ligos, atostogų ar kitų asmeninių priežasčių. Pirmosios instancijos teismas vertino ieškovo parodymus ir atsakovės pateiktus darbo laiko apskaitos žiniaraščius kartu su kitais byloje ištirtais įrodymais (ieškovui pateiktais atsakovės darbo grafikais, atsakovės darbo tvarkos taisyklėmis, atsiskaitymo su darbuotoju lapeliais).
47. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje nesant duomenų apie konkrečias priežastis, kurioms galėjus būti ieškovas galėjo prašyti pakeisti jam pateiktą darbo grafiką, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino darbuotojo turimus grafikus kaip labiau patikimus, nei vienašališkai surašyti darbdavės darbo laiko apskaitos žiniaraščiai. Juolab kad atsakovė, turėdama pareigą įrodyti aplinkybes dėl ieškovo nedarbo, fiksuoto jos nurodytuose darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, po to, kai ieškovui buvo pateikti kito turinio darbo grafikai, neįrodė ir neįrodinėjo konkrečių priežasčių, dėl kurių turėjo / galėjo būti keičiami ieškovo turimi darbo grafikai. Atsakovei, turinčiai pareigą įrodyti šias aplinkybes (kad buvo poreikis pakeisti ieškovui pateiktus darbo grafikus ir jis buvo tinkamai apie tai įspėtas), neįrodinėjus jų ir neįrodžius, sprendimas pagrįstai buvo priimtas ne jos naudai, kadangi būtent atsakovei priklausė neįrodytų aplinkybių (poreikio keisti ieškovui pateiktus darbo grafikus, ieškovo informavimo apie pasikeitusius darbo grafikus Taisyklėse nustatyta tvarka) įrodinėjimo našta (žr. šios nutarties 31 punktą).
48. Teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas įvertino ne tik byloje esančių įrodymų (ieškovo parodymų, atsakovės darbo laiko apskaitos žiniaraščių, Taisyklių, ieškovui pateiktų grafikų, atsiskaitymo su darbuotoju lapeliais, liudytojo Ž. V.) įrodomąją reikšmę, bet ir šių įrodymų visetą. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą apie konkrečių ieškovo darbo valandų neapmokėjimą iš įrodymų visumos, pagrįstai įsitikinęs, kad pakanka duomenų išvadai, jog ieškovo darbas tam tikromis dienomis ir valandomis nebuvo tinkamai apmokėtas. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytus prieštaravimus tarp duomenų, užfiksuotų ieškovo turimuose darbo grafikuose ir atsakovės darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose bei grafikuose, atsakovei nepateikus į bylą įrodymų, pateisinančių jos pačios parengtuose dokumentuose fiksuotas neatitiktis. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti panaikintas apeliacinio skundo motyvo dėl netinkamo įrodymų įvertinimo pagrindu.
Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo priteisti iš atsakovės UAB „G4S Lietuva“ ieškovui H. L. netesybas vidutinio darbo užmokesčio forma
49. Pagal DK 231 straipsnio 3 dalį pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas CPK nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus. Darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas (DK 231 straipsnio 4 dalis). Teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 7 dalis).
50. Pagal DK 147 straipsnio 2 dalį darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su juo (DK 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.
51. Vadovaujantis CPK 417 straipsniu, byloje pagal darbuotojo ieškinį pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti reikalavimus daugiau nei buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu.
52. Teismo sprendimas individualaus darbo ginčo dėl teisės byloje priimamas ir materialiosios teisės normos taikomos pagal teismo nustatytas civilinės bylos nagrinėjimo metu, taigi ir sprendimo priėmimo metu, egzistuojančias faktines aplinkybes, o ne tas aplinkybes, kurios buvo ginčą nagrinėjant darbo ginčų komisijoje. Išspręsdamas ginčą teismas šalių materialiąsias teises ir pareigas (pavyzdžiui, priteisiamą sumą, kt.) nustato teismo sprendimo momentu, t. y. sprendimo priėmimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2019, 40 punktas).
53. Kasacinio teismo praktikoje DK 231 straipsnio 3 dalies nuostata, pagal kurią gavęs ieškinį teismas darbo ginčą nagrinėja iš esmės, yra aiškinama kaip reiškianti, jog teismo neriboja DGK sprendimas, o darbo ginčą į teismą perkeliantis darbdavys prisiima riziką, kad išnagrinėjus bylą gali būti priimtas jam mažiau palankus sprendimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-248/2019, 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-248/2019, 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019).
54. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad lingvistiškai aiškinant DK 147 straipsnio 2 dalies normą, akivaizdu, kad ji yra imperatyvaus pobūdžio, joje vartojama sąvoka „privalo mokėti netesybas“ rodo įstatymų leidėjo ketinimą nustatyti pareigą darbdaviui mokėti netesybas esant normos hipotezėje susiklosčiusioms aplinkybėms: 1) darbo santykių pasibaigimui, 2) vėlavimui atsiskaityti su darbuotoju ne dėl darbuotojo kaltės. Nustatyti DK 147 straipsnio 2 dalyje reglamentuojamos teisės normos tikslai bei imperatyvumas leidžia teigti, kad kitos, nei joje nustatytos, aplinkybės nėra pagrindas mažinti joje nustatytą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-254-684/2023, 60 punktas).
55. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, 2024 m. spalio 1 d. nustatęs, kad atsakovė paskutinę ieškovo darbo dieną jos bendrovėje (t. y. (duomenys neskelbtini)) nesumokėjo jam viso darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 21 d. iki 2023 m. balandžio 23 d., turėjo pagrindą vadovaudamasis CPK 417 straipsniu, DK 147 straipsnio 2 dalimi spręsti klausimą dėl netesybų ieškovui vidutinio darbo užmokesčio forma priteisimo iš atsakovės.
56. Aplinkybė, kad ieškovo kreipimosi į DGK, DGK sprendimo priėmimo metu šalis siejo darbo santykiai, neturi įtakos teismui priimant sprendimą dėl ginčo esmės ir netesybų priteisimo civilinėje byloje, nes darbuotojui ar darbdavei nesutinkant su DGK sprendimu jų ginčas persikelia į teismą. Teisme ginčas nagrinėjamas iš naujo, neatsižvelgiant į ginčo sprendimo DGK metu buvusias aplinkybes (žr. šios nutarties 52, 53 punktus). Šiuo atveju su Panevėžio DGK sprendimu nesutiko ne tik ieškovas, bet ir atsakovė, kuri po šios institucijos priimto sprendimo nesumokėjo ieškovui visos DGK sprendime nurodytos sumos, kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl fakto pripažinimo, atleido ieškovą teisminio proceso metu, tokiu būdu prisiėmė riziką dėl DK 147 straipsnio 2 dalies taikymo (šios nutarties 53 punktas).
57. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, konstatavęs sprendimo priėmimo dieną dvi teisiškai reikšmingas aplinkybes DK 147 straipsnio 2 daliai taikyti (atsakovė nesumokėjo ieškovui viso darbo užmokesčio 2024 m. kovo 14 d.; visas darbo užmokestis ieškovui nebuvo sumokėtas ne dėl jo kaltės), turėjo teisinį pagrindą vadovautis minėta DK norma ir ją aiškinančia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, o ne Kauno apygardos teismo praktika dėl netesybų vidutinio darbo užmokesčio forma priteisimo. Teisėjų kolegija daro tokią išvadą, įvertinusi tai, kad vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (CPK 4 straipsnis). Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-315-915/2018, 17 punktas). Nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių, dėl kurių neišvengiamai ir objektyviai turėjo būti kuriamas naujas išaiškinimas ar koreguojamas esamas kasacinio teismo išaiškinimas dėl netesybų skaičiavimo pagal DK 147 straipsnio 2 dalį. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi išaiškinimais, pateiktais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje (CPK 4 straipsnis).
58. Pirmosios instancijos teismas sprendimo priėmimo dieną, t. y. 2024 m. spalio 1 d., nustatęs, kad su ieškovu neatsiskaityta tinkamai nuo (duomenys neskelbtini) (t. y. daugiau kaip 6 mėn.) ne dėl šio kaltės, kad ieškovui nesumokėtas darbo užmokestis (1952,58 Eur) viršija vidutinį darbo užmokestį (867,77 Eur), turėjo teisinį ir faktinį pagrindą priteisti iš atsakovės ieškovui 5206,62 Eur netesybų (867,77 Eur×6 mėn.; DK 147 straipsnio 2 dalis, šios nutarties 54 punktas). Tai, kad bylos nagrinėjimas užsitęsė dėl to, jog abi šalys teisėtai naudojosi joms suteiktomis procesinėmis teisėmis, negali būti vertinama kaip ieškovo kaltė, dėl kurios atsakovė laiku nesumokėjo šiam darbo užmokesčio už tam tikras darbo valandas.
59. Apibendrinant tai, kas pasakyta pirmiau, atmetami kaip nepagrįsti apeliacinio skundo motyvai, jog pirmosios instancijos teismas neteisėtai priteisė iš atsakovės ieškovui 5206,62 Eur netesybas. Pirmosios instancijos teismas priėmė šį sprendimą teisingai nustatęs bylos faktines aplinkybes, vadovaudamasis CPK 417 straipsniu, tinkamai pritaikęs DK 147 straipsnio 2 dalies nuostatas.
60. Pirmosios instancijos teismo sprendimas aptariamos kategorijos byloje turi atitikti jo turiniui keliamus bendruosius reikalavimus, nustatytus CPK 270 straipsnyje Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys atitinka šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus, nurodytus CPK 270 straipsnyje. Skundžiamame teismo sprendime yra visos būtinos jo dalys (įžanginė, aprašomoji, motyvuojamoji ir rezoliucinė). Apeliantė nenurodė, ir teisėjų kolegija nenustatė, kad kažkurioje iš minėtų dalių nebūtų privalomų konkrečiai daliai duomenų, nurodytų CPK 270 straipsnio 2-5 dalyse. Todėl tai, kad, pasak apeliantės, priimtas teismo sprendimas neatitinka Rekomenduojamų teismų procesinių sprendimų kokybės standartų reikalavimų, negali būti pagrindu naikinti / keisti teisingą, pagrįstą ir pagal teisės aktų reikalavimus parengtą teismo sprendimą. Juolab kad pačių standartų įžanginėje dalyje nurodyta, jog jie yra rekomendacinio pobūdžio ir nepakeičia įstatymuose ar nusistovėjusioje teismų praktikoje teismo sprendimams nustatytų reikalavimų. Be to, teisėjų kolegija, peržiūrėjusi skundžiamą sprendimą apeliacine tvarka, nustatė, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą nepažeidė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, atsakė aiškiai į esminius bylos klausimus. Iš skundžiamo sprendimo motyvų matomas teismo atliktas teisinis vertinimas, įrodymų analizė, jų pakankamumas bei reikšmė bylos baigčiai. Teismo sprendimo motyvai neprieštarauja vienas kitam, o apeliacinio skundo motyvai dėl skundžiamo sprendimo neatitikties standartams yra deklaratyvūs.
Dėl procesinės bylos baigties
61. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas pasakyta pirmiau, konstatuoja, kad nepagrįsti atsakovės apeliacinio skundo motyvai dėl pirmosios instancijos teismo netinkamai atlikto byloje pateiktų įrodymų įvertinimo bei neteisingo DK 147 straipsnio 2 dalies taikymo. Teisėjų kolegija, peržiūrėjusi pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentų kontekste, nustatė, kad pirmosios instancijos teismas įvertino byloje pateiktų įrodymų visumą, laikydamasis CPK 185 straipsnio taisyklių, pasisakė dėl esminių bylos aplinkybių, jų teisinio vertinimo, priimdamas CPK 270 straipsnio reikalavimus atitinkantį sprendimą. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme paskirstymo
62. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, jos turėtos apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsniu, ieškovui kaip šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas apeliacinės instancijos teisme, iš atsakovės priteisiama 400 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo išlaidų atlyginimo.
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsniu,
n u t a r i a :
atmesti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „G4S Lietuva“ apeliacinį skundą.
Palikti nepakeistą Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. spalio 1 d. sprendimą.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „G4S Lietuva“, juridinio asmens kodas 122887029, ieškovui H. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 400 (keturių šimtų) Eur bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjos Rūta Latvelė
Ramunė Mikonienė
Svetlana Panina