Civilinė byla Nr. e2-463-752/2025

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13031-2023-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.10.1; 2.6.10.2.4.1; 3.2.6.1.(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gegužės 19 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vida Agurkienė,

sekretoriaujant Gabrielei Pravdzinskienei, 

dalyvaujant ieškovės atstovams advokatei Sigitai Černienei, direktoriui G. P.,

atsakovės atstovei advokatei Evelinai Trukšinienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)” ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)” dėl nuostolių atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       2023 m. lapkričio 29 d. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 6 000,00 Eur nuostolių atlyginimą, 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas.

1.1.       Ieškinyje nurodė tokias faktines aplinkybes: kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta buhalterinių paslaugų sutartis, kuria atsakovė įsipareigojo teikti ieškovei buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas, o ieškovė įsipareigojo atsiskaityti už teikiamas paslaugas sutartyje numatyta tvarka ir terminais. Ieškovė tinkamai vykdė savo įsipareigojimus, tuo tarpu atsakovė savo įsipareigojimus vykdė aplaidžiai.

1.2.       Atsakovei tvarkant ieškovės buhalterinę apskaitą, ieškovė nuo 2022 metų sausio mėnesio pradėjo pastebėti neatitikimus tarp atsakovei pateikiamų buhalterinės apskaitos pirminių dokumentų ir atsakovės teikiamų privalomų ataskaitų Valstybinei mokesčių inspekcijai. Atsakovės skaičiuojami darbo užmokesčiai ieškovės darbuotojams neatitiko pateiktos darbo laiko apskaitos duomenų, dalis atsakovei teikiamų pirminių dokumentų nebuvo traukiama į registrus. Dėl nuolatinių klaidų ieškovė prarado pasitikėjimą atsakove, pradėjo abejoti atsakovės kompetencija, dėl ko kreipėsi į kitą buhalterines paslaugas teikiančią įmonę. 2022-09-22 ieškovė sudarė sutartį dėl buhalterinių paslaugų teikimo su MB „Twoex“. Sutartis tarp ieškovės ir atsakovės buvo nutraukta.

1.3.       Sudarius sutartį su kita įmone, buvo tikrinami buhalterinės apskaitos duomenys, ieškovo vadovui buvo pateikiamos įžvalgos dėl deklaruotų pardavimų, tam kad atsakovė galėtų pataisyti savo klaidas. Į nurodytas darbo klaidas atsakovė neatsižvelgė, klaidų neištaisė. Deklaracijos bei apskaitos duomenys keičiami nebuvo.

1.4.       Nutraukus sutartį su atsakove, ieškovės vadovui buvo perduoti tik pirminiai apskaitos dokumentai, tačiau buhalteriniai registrai, visų sąskaitų apyvartos bei įvykdytų buhalterinių įrašų istorijos iki 2022-09-30 perduota nebuvo. Kadangi ieškovė toliau vykdė darbus, buvo nuspręsta vesti buhalteriją pagal tęstinumo principą pagal turimus paskutinius duomenis iš buhalterinių registrų 2021-12-31 dienai. Buvo tikrinama ir vedama buhalterija už 2022 m. 1-8 mėnesius.

1.5.       Atsakovė teikė ieškovei netinkamos kokybės paslaugas, vedė buhalterinę apskaitą nuo 2023 metų sausio mėnesio su esminėmis klaidomis, pateikus pastabas dėl teikiamų paslaugų, atsakovė klaidų neištaisė.

1.6.       Atsakovei neištaisius savo darbo klaidų, šias klaidas turėjo ištaisyti kita, buhalterines apskaitos paslaugas teikianti įmonė MB „Twoex“, su kuria ieškovė sudarė sutartį dėl paslaugų teikimo. Ši įmonė atliko atsakovės vestos buhalterinės apskaitos patikrą, laikotarpiui nuo 2022-01-01 iki 2022-09-01, bei vedė apskaitą už 2022 metų rugsėjo mėnesį.

1.7.       Ieškovei apmokėti buvo pateikta 2022-09-30 PVM sąskaita-faktūra Nr. 466. Šioje sąskaitoje yra nurodyta, jog mokėtina suma už buhalterinės apskaitos tvarkymą už 2022 metų rugsėjo mėnesį sudaro 1000 Eur, apleistos buhalterinės apskaitos tvarkymas už laikotarpį nuo 2022-01-01 iki 2022-08-31 sudaro 5000 Eur. Ieškovė yra pilnai apmokėjusi šią sąskaitą. Ieškovė patyrė išlaidas už atsakovės aplaidžiai vestos buhalterinės apskaitos sutvarkymą bei buhalterinės apskaitos tvarkymą už 2022 metų rugsėjo mėnesį. Ieškovės patirtos išlaidos yra ieškovės nuostoliai dėl atsakovės netinkamų paslaugų tekimo pagal sutartį. Ieškovei apmokėjus sąskaitą MB „Twoex“, ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl nuostolių atlyginimo. Atsakovė ieškovui nuostolių neatlygino.

1.8.       Įmonei (verslininkui) nustatomos griežtesnės atsakomybės sąlygos – toks sutartinių santykių subjektas atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta dėl force majeure aplinkybių (CK 6.212 straipsnio 1 dalis), jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita (CK 6.256 straipsnio 2, 4 dalys). Atsakovė yra profesionali buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas teikianti įmonė, todėl jos atsakomybė dėl kaltės yra preziumuojama. Atsakovės padarytas sutarties pažeidimas tiesiogiai įtakojo ieškovės patirtus nuostolius, todėl atsakovei kyla pareiga šiuos nuostolius atlyginti.

1.9.       Atsakovės veiksmuose yra viso būtinos sąlygos civilinei atsakomybei kilti: neteisėti atsakovės veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryšys (CK 6.247 str.), kaltė (CK 6.248 str.), ieškovo patirti nuostoliai (CK 6.249 str.). Ieškovė taip pat turi teisę reikalauti iš atsakovės priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

1.10.        Ieškovė taip pat prašė teismą išreikalauti iš atsakovės sutartį/sutarties kopiją dėl buhalterinių paslaugų teikimo, kuri buvo sudarytas tarp ieškovės MB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“.

2.       Dublike ieškovė nurodė, kad nesutinka su atsakovės pozicija, jog tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė sutartis dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo, kad buvo žodinė sutartis. Taip pat nesutinka, jog šalys buvo susitarę,  jog atsakovė laikinai teiks ataskaitas pagal pateiktus pirminius apskaitos dokumentus. Teismui yra pateikiamas pačios atsakovės teiktas pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriame ji aiškiai nurodo, jog „UAB „(duomenys neskelbtini)" (toliau Kreditorius) teikė apskaitos paslaugas MB „(duomenys neskelbtini)" (toliau Skolininkas), Kreditorius suteikė apskaitos paslaugas Skolininkui. Kreditorius taip pat pateikė Skolininkui PVM sąskaitas faktūras, pagal kurias jose nustatytu laiku turėjo būti atsiskaityta už paslaugas“. Taip pat, teismui yra pateikiamas išrašas iš VMI duomenų sistemos, iš kurių matyti, jog atsakovės atstovei I. K., kuri yra atsakovės vadovė, yra nurodyta kaip ieškovės įgaliotas atstovas VMI sistemoje laikotarpiui nuo 2022-01-29 iki 2023-01-31. Be kita ko, teismui taip pat yra pateikiamas atsakovės pateiktas pranešimas ieškovei apie sutarties nutraukimą, kuriame atsakovė nurodo, jog nuo 2022-09-30 vienašališkai nutraukia buhalterinių paslaugų teikimo sutartį. Pateikti rašytiniai įrodymai pagrindžia ieškovės nurodytą aplinkybę, jog atsakovė su ieškove buvo sudariusi sutartį, kuria atsakovė teikė ieškovei buhalterinės apskaitos paslaugas.

2.1.        Ieškovė į atsakovę kreipėsi tikslu gauti paslaugą – finansinės apskaitos tvarkymą. Pačios atsakovės internetiniame tinklalapyje yra skelbiama, jog „UAB “(duomenys neskelbtini)” – buhalterinės apskaitos ir finansinių paslaugų įmonė, siūlanti daugybę finansinių paslaugų. Esame 100% atsakingi už tai, ką darome. Pilnai atsakome už savo atliekamą darbą ir užtikriname, kad paslaugos bus atliktos laiku ir profesionaliai“. Taigi, ieškovė kreipėsi profesionalios pagalbos į atsakovę dėl finansinės apskaitos tvarkymo/vedimo. Ieškovė pagrįstai tikėjosi, kad įmonės buhalterinė apskaita bus tvarkoma tinkamai, laiku, laikantis teisės aktų reikalavimų, nes asmuo, sudarydamas sutartį dėl paslaugų teikimo su šios srities profesionalu, turi pagrįstą lūkestį tikėtis tinkamo paslaugų suteikimo.

2.2.        Atsakovė atsiliepime nurodo šiuos teiginius: „atsakovė veikė išimtinai Ieškovo vadovo nurodymu, kuris „nuolat prašydavo Atsakovę daryti ne visai teisingus dalykus“ „(7 atsiliepimo į ieškinį punktas), „Ieškovės direktorius, norėdamas išvengti tam tikrų prievolių ar atidėti jų vykdymą, liepdavo Atsakovės atstovei tai padaryti, todėl galimai atsirado netikslumai“ (32 atsiliepimo į ieškinį punktas), „Atsakovė savo darbą atliko pagal kliento – Ieškovės direktoriaus paliepimus ir pageidavimus, todėl visi galimai atsiradę netikslumai, kurių Ieškovė ieškinyje net nenurodė, atsirado išimtinai dėl Ieškovės direktoriaus kaltės“ (36 atsiliepimo į ieškinį punktas), „Atsakovė paslaugas teikė pagal Ieškovo pageidavimus“ (37 atsiliepimo į ieškinį punktas). Aukščiau išvardinti atsakovės teiginiai pilnai įrodo aplinkybes, pirma, jog pati atsakovė pripažįsta, jog ieškovei vedė finansinę apskaitą neteisingai, vestoje apskaitoje yra netikslumų, antra, išdėstyti atsakovės teiginiai leidžia abejoti atsakovės kompetencija ir profesionalumu, kadangi atsakovė savo darbe vadovavosi ne teisės aktais, kurie reglamentuoja finansinės apskaitos tvarkymą, tačiau ieškovės vadovo, t.y. asmens, kuriam atsakovė bei jos atstovė neturi jokio pavaldumo, nurodymais.

2.3.       Ieškovės vadovas kaip ir dauguma įmonėms vadovaujančių asmenų, neturi specialaus finansinio išsilavinimo. Ieškovė paslaugų kreipėsi į atsakovę. Atsakovė kaip profesionalas darbą atlieka finansinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų ribose. Natūralu, jog ieškovės vadovas, neturėdamas specialių žinių dėl apskaitos tvarkymo, gali teikti įvairius prašymus dėl PVM mokesčio mokėjimo atidėjimo, galimybės jį sumažinti, ir pan. Atsakovė, veikdama įstatymų ribose, privalo teikti teisingas konsultacijas bei pasiūlymus kokiu būdu galima, ar ne, pasiekti įmonės vadovo norimą rezultatą. Kaip antai pačios atsakovės atsiliepime nurodytame susirašinėjime atsakovės atstovė nurodo, kaip vertėtų elgtis nurodant mokėjimo paskirtis pavedimuose (21 atsiliepimo į ieškinį punktas). Taip pat atkreiptinas dėmesys į atsiliepimo 8 punkte nurodytą ieškovės vadovo ir atsakovės atstovės susirašinėjimą, iš kurio matyti, jog ieškovės atstovas teiraujasi atsakovės atstovės kaip praktikantams apmokėti už darbą. Atsakovė nurodo, jog „per save...jiems mokėti negalime“. Taigi pati atsakovė pateikia nuorodą į tai, jog apmokėti už darbą reikia kitokiu būdu, ne per įmonę, kas yra neteisėta. Toliau jau atsakovė pateikia paaiškinimą ir patarimą, kad praktikantus reikia įdarbinti, su kuo ieškovės atstovas sutinka. Iš su atsiliepimu pateiktų priedų, t.y. ieškovės vadovo ir atsakovės atstovės susirašinėjimo matyti, jog ieškovė kreipiasi į atsakovę prašydama parengti prašymą VMI dėl pridėtinės vertės mokesčio mokėjimo atidėjimo. Iš susirašinėjimo akivaizdu, jog ieškovei tai yra itin aktualus klausimas. Atsakovė pati pasiūlo „panaikinti pardavimo sąskaitas“ su kuo ieškovės vadovas nesutinka. Susipažinus su visais priedais, kurie pateikti kartu su atsiliepimu į ieškinį, nėra nei vieno ieškovės vadovo kategoriško nurodymo, liepimo, kurie kaip nurodo atsakovė pateiktame atsiliepime į ieškinį, keisdavosi kelis kartus per dieną, neteisingai tvarkyti finansinę apskaitą. Priešingai, iš susirašinėjimo turinio matyti, jog ieškovės vadovas reiškia pretenzijas atsakovės atstovei, dėl daromų klaidų teikiamose ataskaitose, vėlavimo pateikti informaciją, kuri yra itin aktuali įmonės vadovui planuojant piniginius srautus ir kt. Apskaitą tvarkantis asmuo, šioje byloje atsakovė, privalėjo ieškovės finansinę apskaitą vesti taip kaip reglamentuoja įstatymai, finansinių dokumentų privalomas ataskaitas rengti pagal pateiktus dokumentus. Ieškovei kilo įtarimų, kad atsakovė buhalterines paslaugas teikia netinkamai, todėl ieškovė kreipėsi į buhalterines paslaugas teikiančią kitą įmonę MB „Twoex“.

2.4.       Tarp ieškovės ir atsakovės nėra ginčo, jog sutartis dėl finansinės apskaitos tvarkymo buvo nutraukta nuo 2022-09-30 dienos. LR Finansinės apskaitos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, jog apskaitą tvarkantis subjektas, šiuo atveju Atsakovas, keičiantis apskaitą tvarkančiam asmeniui, laiku perduoda apskaitos dokumentus, apskaitos registrus ir kitą apskaitai tvarkyti reikalingą informaciją subjekto vadovui arba jo nurodytam asmeniui. Ši įstatymo nuostata yra imperatyvi. Ieškinyje ieškovė nurodė, jog nutraukus sutartį su atsakove, ieškovės vadovui buvo perduoti tik pirminiai apskaitos dokumentai už 2022 – uosius metus, tačiau buhalterinių registrų, visų sąskaitų apyvartos bei įvykdytų buhalterinių įrašų istorijos, t.y. sisteminių/suminių/analitinių buhalterinių sąskaitų likučių perdavimo 2022-09-30 dienai nebuvo. Atsakovė atsiliepime nenurodė nei vieno argumento, kodėl tokie dokumentai nebuvo perduoti.

2.5.       Teismui yra pateikiamas susirašinėjimas, iš kurio matyti, jog 2022-10-04 ieškovės vadovas prašo grąžinti visus įmonės dokumentus, atsakovės atstovė nurodo, jog visi dokumentai paruošti. Tuo tarpu 2023-01-03 dienos susirašinėjime atsakovės atstovė nurodo, jog ieškovė neturi duomenų apie vestą finansinę apskaitą, turi tik pirminius dokumentus. Atsakovei neperdavus ieškovei visų buhalterinės apskaitos dokumentų, įmonėje nebuvo galimybės vesti finansinės apskaitos nuo sutarties tarp ieškovės ir atsakovės nutraukimo dienos, užtikrinti bei įgyvendinti įstatyme įtvirtintų bendrų apskaitos vedimo principų. Atsakovui neperdavus ieškovui visų sisteminių/suminių/analitinių buhalterinių sąskaitų likučių perdavimo 2022-09-30 dienai, nauja buhalterinės apskaitos įmonė pradiniu apskaitos likučiu turėjo imti 2021-12-31 dienos duomenis ir naujai susivesti visą apskaitą.

2.6.       Ieškovė už atliktą įmonės buhalterinės apskaitos suvedimą tinkamą sutvarkymą nuo 2022-01-01 iki 2022-09-01 bei apskaitą už 2022 metų rugsėjo mėnesį patyrė 6000 Eur išlaidų, t. y. ieškovė patyrė nenumatytų, papildomų išlaidų, kurių realiai nebūtų patyrusi, jei atsakovė būtų tinkamai, laikydamasi teisės aktų reikalavimų tvarkiusi ieškovės buhalterinę apskaitą bei sutarties nutraukimo dienai būtų perdavusi visus ieškovės buhalterinės apskaitos dokumentus.

2.7.       Esant faktinėms aplinkybėms, jog atsakovė teikė nekokybiškas paslaugas, dėl ko būtent ieškovė buvo priversta imtis priemonių išsiaiškinti ar pagal sudarytą sutartį buvo tinkamai atliekama buhalterinė apskaita, bei atsakovei neįvykdžius įstatyme įvirtintos pareigos sutarties nutraukimo dienai perduoti ieškovei visus buhalterinės apskaitos dokumentus, yra teisinis pagrindas pagal CK 6.247 straipsnio nuostatas konstatuoti ieškovės patirtą 6000 Eur žalos dydį.

3.       Atsakovė su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

3.1.        Atsiliepime nurodė tokias faktines aplinkybes: kad atsakovės direktorė I. K. 2022 m. sulaukė draugės skambučio, kurio metu ji prašė padėti jos dukters sutuoktiniui tvarkyti tam tikrus buhalterinius veiksmus. Atsakovės direktorei sutikus padėti, su ja susisiekė ieškovės direktorius G. P., kuris paprašė laikinai jam padėti tvarkyti ieškovės buhalteriją, nes jis tuo metu ieškojo buhalterės, kuri dirbtų išimtinai pas ieškovę. Pažymėtina, kad ieškovė surado buhalterę, kuri, atsakovės žiniomis, pas ieškovę dirbo nuo 2022 m. kovo 4 d. iki 2022 m. birželio 1 d. Tuo metu atsakovė tvarkė tik kai kuriuos ieškovės buhalterinius reikalus. Ieškovė ir atsakovė rašytinės sutarties sudarę nebuvo. Nuo 2022 m. sausio mėnesio atsakovės direktorė asmeniškai bendraudavo su ieškovės direktoriumi per programėlę „Viber“, pokalbiai prasidėjo 2022 m. sausio 31 d. Visu šiuo laiku ieškovės direktorius atsakovės direktorei duodavo nurodymus kaip ir ką skaičiuoti, kam kokias pinigų sumas pervesti, taip pat direktorius nurodinėjo kaip mažinti mokesčius, liepdavo vieną mėnesį gautas sumas nurodyti tik kito mėnesio ataskaitoje ir pan. Pažymėtina, kad ieškovės direktorius suprasdamas, kad nuolat prašo atsakovės direktorės daryti ne visai teisingus dalykus, nemėgo komunikuoti raštu, todėl dažnai su atsakovės darbuotojomis bendraudavo žodžiu skambučiais arba atvykęs pas atsakovę.

3.2.        2022 m. rugsėjo mėnesį ieškovės atstovas atvyko pas atsakovę, pasiėmė ieškovei priklausančius dokumentus ir pagrasino atsakovės direktorei nurodydamas, kad jis jai pakenks. Už suteiktas paslaugas ieškovė su atsakove neatsiskaitė, todėl atsakovė 2023 m. sausio 25 d. pateikė pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo. Atsakovės pareiškimas tenkintas ir 2023 m. sausio 27 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose civilinėje byloje Nr. eL2-1663-292/2023 buvo išduotas teismo įsakymas 1 406,86 Eur sumai, kurį atsakovė pateikė priverstiniam vykdymui ir iš ieškovės ši skola buvo išieškota atsakovės naudai.

3.3.       2023 m. gegužės 2 d. ieškovė, siekdama pakenkti atsakovei ir galimai atkeršyti, pateikė pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai civilinėje byloje Nr. eL2-6395-604/2023 ieškovės prašymą tenkino ir 2023 m. gegužės 5 d. išdavė teismo įsakymą. Atsakovė žinodama, kad teismo įsakymas buvo išduotas be pagrindo, 2023 m. gegužės 18 d. pateikė prieštaravimus dėl kreditoriaus pateikto reikalavimo. Atsižvelgdamas į tai, teismas 2023 m. birželio 12 d. nutartimi panaikino teismo įsakymą ir kreditoriaus (Ieškovės) pareiškimą laikė nepaduotu bei grąžino jį ieškovei. Tačiau ieškovė net ir suprasdama, kad elgiasi nesąžiningai, nes visi neatitikimai buvo padaryti išimtinai dėl ieškovės direktoriaus duodamų nurodymų, pateikė ieškinį dėl nuostolių atlyginimo, su kuriuo atsakovė nesutinka.

3.4.       Atsakovė tinkamai teikė paslaugas ieškovei. Nors tarp ieškovės ir atsakovės nebuvo sudaryta rašytinė sutartis, tačiau tarp jų buvo sudaryta žodinė sutartis, kuria atsakovė įsipareigojo ieškovei laikinai teikti ataskaitas pagal pateiktus pirminius apskaitos dokumentus, o ieškovė bendradarbiauti ir atsiskaityti  už suteiktas paslaugas.

3.5.       Atsakovė vykdė ieškovės direktoriaus nurodymus, nuolat su juo derino teikiamas ataskaitas, skaičiavimus ir pan., tačiau ieškovės direktorius nuolat atsakovei liepdavo perkelti įvairius mokėjimus, nurodinėdavo atsakovei kaip atlikti darbus taip, kad būtų palankiausia, tam tikrus pirkimus ar pardavimus perkelti į kitą mėnesį ir pan.

3.6.       Ieškovės direktoriaus prašymu, su juo buvo derinami visi finansiniai ieškovės reikalai. Atsakovė savo pareigas vykdė tinkamai. Priešingai, ieškovės direktorius liepdavo atsakovei daryti veiksmus, kurių pagrindu galimai ir atsirado tam tikri ieškovės biudžeto neatitikimai.

3.7.       Ieškovės apskaitai tvarkyti buvo naudojama „Rivilės“ programa, kuri yra labai populiari Lietuvos įmonių apskaitos vedimo programa1, todėl visus Ieškovės teiktus duomenis (sąskaitas, mokėjimus ir pan.), atsakovė keldavo į „Rivilės“ programą, kuri padeda tikslingai vesti apskaitą nedarant skaičiavimo klaidų. Atsakovė kartu su atsiliepimu, kaip pavyzdį, kad ji atliko visus apskaitos vedimui reikalingus veiksmus, teikia Ieškovės balansus, pelno (nuostolių) ataskaitas, bandomuosius balansus, kuriuos sudarė 2022 m. birželio mėnesį (Priedas Nr. 3). 

3.8.       Ieškovė teikia kryžminio sutikrinimo ataskaitą, kurioje nurodyta, kad ieškovė nepateikusi buhalterijai sąskaitų už daugiau nei 51 000 Eur. Tai suponuoja išvadą, kad dėl pačios ieškovės kaltės jos apskaitoje atsirado netikslumai. Ieškovė taip pat teikia iš kitos buhalterinės įmonės gautus dokumentus, pavyzdžiui, „Pardavimų sąskaitos 2022 m.“, kur taip pat nurodoma, kad tam tikros „Rivilės“ sistemoje įkeltos sąskaitos yra nedeklaruotos ar nurodyta netinkama paskirtis. Tačiau pateikti šalių susirašinėjimai patvirtina, kad tokios sąskaitos yra nedeklaruotos ne dėl to, kad atsakovė netinkamai atliko savo darbą, o būtent dėl to, kad ieškovės direktorius nuolat bandė išsisukti nuo mokesčių mokėjimų ar vykdyti kitokias veiklas, pvz.: atsakovei radus neatitikimus, ieškovės direktorius nurodė, kad sąskaitų deklaruoti nereikia (Priedo Nr. 1 69 lapas).  

3.9.       Pažymėtina, kad tai, jog kita įmonė atlikus auditą rado neatitikimų, yra išimtinai ieškovės direktoriaus kaltė, nes pavyzdžiui, pateiktame priede „pardavimų sąskaitos 2022 m.“ nurodyta, kad sąskaitos nedeklaruotos ir netinkamai nurodyta tam tikra informacija. Atsakovė paaiškina, kad sąskaitos liko nedeklaruotos ir netinkamai nurodyta informacija dėl ieškovės direktoriaus duotų nurodymų taip daryti. Taip pat, prie ieškinio pridėtose „Kryžminio sutikrinimo ataskaitoje“ ir „išrašytos sąskaitos“ nurodyti neatitikimai vėlgi atsirado dėl ieškovės direktoriaus nekomunikavimo, t. y. jis nepateikdavo atsakovei visų sąskaitų, kartais tik žodžiu pasakydavo apie reikalingas išrašyti sąskaitas ir pan. O, pavyzdžiui, priede „išrašytos sąskaitos“ 2022 m. balandžio 30 d. ieškovės direktoriaus paliepimu išrašytos sąskaitos buvo tam, kad ieškovės direktorius galėtų padengti savo asmeninę skolą. Pateikta informacija tik dar kartą patvirtina, kad kitos buhalterinės įmonės rasti neatitikimai atsirado būtent dėl ieškovės direktoriaus kaltės.

3.10.        CK 6.193 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai; aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė ne kartą bandė atkreipti ieškovės direktoriaus dėmesį į neatitikimus apskaitoje, tačiau jis į tai nereagavo, laikoma, kad atsakovė vykdė susitarimą būtent taip kaip ir norėjo ieškovė, nes ieškovės tikrieji ketinimai buvo ne tinkamai vesti apskaitą, o ją vesti sau palankiausiu būdu, todėl neva padarytų klaidų atsakovė ir netaisė.

3.11.        Taigi, atsakovė padėjo ieškovei tvarkyti pateiktų pirminių apskaitos dokumentų apskaitą pagal žodinį susitarimą. Ieškovės direktorius, norėdamas išvengti tam tikrų prievolių ar atidėti jų vykdymą, liepdavo atsakovės atstovei tai padaryti, todėl galimai ir atsirado netikslumai. Tačiau svarbu pažymėti, kad ieškovės direktorius buvo nuolat informuojamas apie atliekamus veiksmus, viską ką darė atsakovė, buvo suderinta su ieškovės direktoriumi. Atsižvelgiant į tai, atsakovė paslaugas teikė tinkamai ir užtikrindama ieškovės interesus.

3.12.        Atsakovės veiksmuose nėra civilinės atsakomybės sąlygų. Sutartinei civilinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos tokios sąlygos, kaip sutarties šalies neteisėti veiksmai, pasireiškiantys sutartinės prievolės nevykdymu ar netinkamu vykdymu, dėl to atsiradę nuostoliai ir priežastinis jų ryšys (CK 6.246–6.249, 6.256 straipsniai). Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį kaltė yra preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.

3.13.       Atsakovė, tvarkydama ieškovės buhalterinę apskaitą, vykdė ieškovės direktoriaus nurodymus. Pateikti įrodymai (susirašinėjimai) suponuoja, kad ieškovės direktorius nepertraukiamai kontroliavo visus atsakovės atliekamus veiksmus, buvo nuolat informuojamas apie apskaičiuotus darbo užmokesčius, gautus pranešimus. Tai patvirtina, kad atsakovė savo darbą atliko pagal kliento – ieškovės direktoriaus paliepimus ir pageidavimus, todėl visi galimai atsiradę netikslumai, kurių ieškovė ieškinyje net nenurodė, atsirado išimtinai dėl ieškovės kaltės. Atsakovė už tai, kad ieškovė jai nepateikdavo visų dokumentų arba ieškovės direktorius jai neleisdavo tinkamai ir laiku įtraukti gautų ir/ar išrašytų sąskaitų į įmonės apskaitą, dabar negali būti laikoma atsakinga, nes, kaip jau minėta, visi netikslumai 2022 m. atsirado dėl 2021 m. netinkamai vestos apskaitos ir Ieškovės direktoriaus nurodymų, kurie keisdavosi kelis kartus per dieną.

3.14.       Atsakovė paslaugas teikė pagal ieškovės pageidavimus, todėl turi būti laikoma tinkamai suteikusia paslaugas. Kadangi atsakovės veiksmuose nėra neteisėtumo, jai civilinė atsakomybė kilti neturi.

3.15.       Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nėra atsakinga už ieškovės neva patirtus nuostolius, todėl šioje byloje neturėtų būti sprendžiamas klausimas dėl netesybų priteisimo.

3.16.        Apibendrinant išdėstytą, atsakovė padėjo ieškovei tvarkyti pateiktų pirminių apskaitos dokumentų apskaitą pagal žodinį susitarimą. Ieškovės direktorius nuolat kontroliavo atsakovės darbą, duodavo nurodymus, kurie iškraipydavo faktinę situaciją. Be to, ieškovės apskaitoje klaidos ir neatitikimai atsirado daug anksčiau nei su ieškove pradėjo dirbti atsakovė. Svarbu paminėti, kad atsakovė bandė šias anksčiau padarytas kitų buhalterių ir/ar buhalterinių įmonių klaidas ištaisyti, tačiau ieškovės direktorius to neleido. Atsižvelgiant į visa tai, už visus neatitikimus ieškovės buhalterinėje apskaitoje yra atsakingas išimtinai ieškovės direktorius. Visa atsiliepime ir jo prieduose pateikta informacija suponuoja, kad atsakovės veiksmuose nėra kaltės, todėl jai civilinė atsakomybė kilti neturi, o ieškovės, kuri būdama pati atsakinga už netikslią įmonės apskaitą, ieškinys turi būti atmestas, nes yra visiškai nepagrįstas.

3.17.       Triplike atsakovė pakartotinai nurodė, jog ji tinkamai teikė paslaugas ieškovei. Nesutikdama su ieškovės dublike išdėstytais argumentais, atsakovė nurodė, jog ieškovė dublike atsakovės pateiktus susirašinėjimus bando interpretuoti klaidingu, tačiau jai pačiai patogiausiu būdu. Pažymėtina, kad ieškovė klaidingai dublike nurodo, jog atsiliepimo 21 punkte atsakovė neva nurodo ieškovės vadovui „kaip vertėtų elgtis nurodant mokėjimo paskirtis pavedimuose“. Atsakovė atkreipia teismo dėmesį į tai, kad aptariamuose susirašinėjimuose atsakovė stengiasi padėti ieškovei nepridaryti klaidų. Kadangi atsakovė turėjo suinteresuotumą tik ieškovės buhalterinės apskaitos vedimu ir jai nebuvo aktualus ieškovės direktoriaus asmeninių lėšų panaudojimas, ji nurodė galima variantą, kuriuo ieškovės direktorius galėjo ir nesinaudoti, tačiau žinant jo norą veikti jam palankiausiu būdu, atsakovė neabejoja, kad ieškovės direktorius tuo pasinaudojo. O ieškovės direktoriui paprašius įdarbinti antrąjį praktikantą, atsakovė cituodama įstatymo normą nurodo, kad toks elgesys būtų priešingas teisės normoms, todėl reikia elgtis kitaip (Atsiliepimo pav. 10). O ir ieškovės pateiktas priedas 2022 m. rugsėjo 29 d. pranešimas apie sutarties nutraukimą, kuriame nurodoma, kad tarp jos ir ieškovės sutartis nutraukiama 2022 m. rugsėjo 30 d., tačiau ji prašo atsiųsti visas 2022 m. rugsėjo mėnesio sąskaitas bei darbo užmokesčiui paskaičiuoti reikalingą informaciją iki 2022 m. spalio 5 d., suponuoja, kad atsakovė visada veikė geriausiais ieškovės interesais ir ketino paskutinį darbą atlikti net ir nutrauksi sutartį tam, kad nekiltų nesklandumų.

3.18.       Taip pat dublike nurodoma, kad „susipažinus su visais priedais, kurie pateikti kartu su atsiliepimu į ieškinį, nėra nei vieno ieškovės vadovo kategoriško nurodymo, liepimo, kurie kaip nurodo atsakovė pateiktame atsiliepime į ieškinį, keisdavosi kelis kartus per dieną, neteisingai tvarkyti finansinę apskaitą“. Tai vėlgi yra klaidingas susirašinėjimų interpretavimas. Galimai ieškovės direktorius nėra parašęs atsakovei „įmonės finansinę apskaitą tvarkykime neteisingai“, tačiau iš jo elgesio ir prašymų akivaizdu, kad būtent tokia intencija ir buvo. Ieškovės direktorius į atsakovės siekį sutvarkyti įvarius likučius nereagavo ir net viename laiške nurodė, kad „tai ką su jumis kalbėti jei jums 10 kart sakyta ir jus savo šnekat. Palikit 2021 ramybei“ (Atsiliepimo priedo Nr. 2 19 lapas). Žemiau pateikiami keli pavyzdžiai, kurie patvirtina, kad Ieškovės direktorius žinojo, kad elgiasi neteisingai ir taip elgtis norėjo: ieškovės direktorius, siekdamas išvengti mokesčių mokėjimo, prašo jam „sutvarkyti“ darbo užmokestį, kad galėtų gauti paskolą „atbuline“ data (Atsiliepimo priedo Nr. 1 66 lapas); ieškovės direktorius, siekdamas nemokėti jam priklausančių mokesčių tą patį mėnesį, siekia juos fiktyviai perkelti kitam mėnesiui (Atsiliepimo priedo Nr. 1 70 lapas); ieškovės direktorius siekia ne teisingai pasielgi ir apmokėti visas sąskaitas bei sumokėti mokesčius, bet nori tik sumažinti ieškovei būtiną sumokėti pridėtinės vertės mokestį (Atsiliepimo priedo Nr. 1 72 lapas). Visa ieškovės ir atsakovės komunikacija tik patvirtina, kad ieškovė norėjo gauti atsakovės paslaugas ne dėl preciziško buhalterinės apskaitos vedimo, o todėl, kad ieškovės direktorius pasinaudodamas pažintimis ir paprašęs atsakovės pagalbos, norėjo atlikinėti ieškovei ir pačiam jos direktoriui palankiausius veiksmus, kurie ne visada sutapdavo su teisingu buhalterinės apskaitos vedimu.

3.19.       Dublike nurodoma, kad atsakovė nutraukusi sutarties su ieškove vykdymą ieškovei perdavė tik pirminius dokumentus už 2022 m., tačiau buhalterinių registrų ir pan., atsakovė sutarties nutraukimo dieną neperdavė. Atsakovė pažymi, kad pagrindinis argumentas, kodėl ji neperdavė visų dokumentų buvo tai, kad ieškovė neatsiskaitė už suteiktas paslaugas. Atsakovė ne kartą tiek žodžiu, tiek raštu nurodė, kad kai ieškovė įvykdys savo iš sutarties kylančią pareigą – atsiskaityti už suteiktas paslaugas, atsakovė įvykdys savo – perduos visus ieškovės buhalterinius dokumentus. Tačiau ieškovės direktorius, atsiimdamas pirminius dokumentus (didelę dalį kitų dokumentų atsakovė siuntė ieškovei spręsdama skolų suderinimo klausimą) elgėsi neadekvačiai, atsakovės direktorė bijojo dėl savo ir kitų aplinkinių gerovės, nes jis stumdė atsakovės darbuotoją, vartojo necenzūrinius žodžius, grasino susidoroti. Po tokio įvykio, atsakovė nusprendė, kad ieškovės direktoriumi negalima pasitikėti, nes atidavus visus dokumentus, ji nebūtų niekada sulaukusi atlygio už suteiktas paslaugas.

3.20.       Apibendrinant, atsakovė savo darbą atliko pagal kliento – ieškovės direktoriaus paliepimus ir pageidavimus, todėl visi galimai atsiradę netikslumai, kurių Ieškovė ieškinyje net nenurodė, atsirado išimtinai dėl Ieškovės kaltės. Ieškovė reiškia nepagrįstą ieškinį ir neteisėtai prašo atlyginti dėl savo pačios darbuotojų galimai atsiradusią žalą. Atsižvelgiant į visa tai, ieškinys turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškinys atmestinas.

4.       Byloje nustatyta, kad pagal žodinį šalių susitarimą, atsakovė nuo 2022 m. sausio mėnesio tvarkė ieškovės buhalterinę apskaitą. 2022 m. rugsėjo 29 d. atsakovė informavo ieškovę, kad nuo 2022 m. rugsėjo 30 d. vienašališkai nutraukia buhalterinių paslaugų teikimo sutartį ir prašo iki spalio 5 d. grąžinti „likusias nepateiktas sąskaitas už 2022 m. rugsėjo mėn., bei darbo užmokesčiui paskaičiuoti informaciją.“ Tą pačią dieną ieškovė patvirtino, jog sutinka, el. laiške nurodydama: „gerai, nuo spalio 1 d. turim naują buhalterę. Prašymas jums pabaigti visus pradėtus darbus, tuomet mes atsiskaitom ir atsisveikinam“. Tarp šalių nėra ginčo dėl buhalterinių paslaugų teikimo sutarties nutraukimo nuo 2022 m. rugsėjo 30 d.  Iš ieškovės pateiktų duomenų matyti, kad ieškovė, dar iki buhalterinių paslaugų teikimo sutarties nutraukimo su atsakove, 2022 m. rugsėjo 22 d. sudarė buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartį Nr. DIG-37 su mažąja bendrija „TWOEX“. 2022 m. spalio 4 d. ieškovė el. laišku pranešė atsakovei, kad nutraukia su ja visus darbus ir prašo surinkti visus ieškovės dokumentus, kuriuos šiandien atvyks pasiimti ieškovės direktorius, į ką atsakovės direktorė atsakė, kad „dokumentai paruošti atsiėmimui, prašome susiderinti atsiėmimo laiką“. Ieškovės direktorius pranešė, jog atvažiuos 15.00 val. (2025-01-22 ieškovės pateikti papildomi įrodymai,  DOK 9191; ieškinio ir dubliko priedai).  

5.        Iš ieškovės pateiktų duomenų matyti, kad 2022 m. rugsėjo 30 d. mažoji bendrija „TWOEX“ ieškovei išrašė ieškovei sąskaitą faktūrą TWO Nr. 466 už suteiktas paslaugas, 6000 Eur (su 1260 Eur PVM), kurioje nurodė suteiktas paslaugas ir jų kainą: „Buhalterinės apskaitos paslaugos už 2022 m.9 mėn. – 1000 Eur (be PVM), Apleistos buhalterijos tvarkymas už 2022 m. 1-8 mėn. Numatomas užbaigimo terminas 10.31 d. skubos tvarka – 5 000,00 Eur sumai (be PVM).“ Ieškovė PVM sąskaitoje faktūroje TWO Nr. 466 nurodytą sumą – 6 000,00 Eur, traktuoja kaip dėl atsakovės neteisėtų veiksmų patirtą žalą, kurią prašo priteisti iš atsakovės.

6.       Visų pirma, teismas pažymi, kad Kasacinis teismas ne vienoje byloje yra nurodęs, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas išsamiai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus). Nagrinėjamu atveju, nustatyta, kad ieškinyje ir bylos nagrinėjimo pradžioje, ieškovė teikė argumentus dėl atsakovės netinkamai, aplaidžiai vestos buhalterinės apskaitos, t.y. netinkamai teiktų paslaugų. Tačiau vykusių teismo posėdžių metu ieškovės atstovai nurodė, kad pirmiau dėstytas aplinkybes nurodę tik dėl chronologinės sekos, dėl aiškumo kas sąlygojo ieškovės poreikį pakeisti bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusį subjektą, o atsakovės neteisėti veiksmai ir kaltė, dėl ko ieškovė yra patyrusi prašomą priteisti žalą, pasireiškė tuo, kad atsakovė laiku neperdavė ieškovei buhalterinių dokumentų, todėl ieškovės įmonei iš naujo reikėjo susivesti visus pirminius duomenis į buhalterinės apskaitos programą. Įvertinant nurodytą ieškovės poziciją, teismas sprendžia, kad tiek ieškovės motyvai, tiek atsakovės atsikirtimai dėl netinkamai atsakovės vestos buhalterinės apskaitos, padarytų klaidų, vertintini kaip neturintys įrodomosios vertės sprendžiant tarp šalių iškilusį ginčą, todėl teismas plačiau jų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako. Juo labiau, kad pasirinkti buhalterinę apskaitą tvarkantį subjektą yra kiekvieno verslininko asmeninis reikalas, neatsižvelgiant į pasirinkimo motyvus, jei tik toks pasirinkimas neprieštarauja įstatymams ir nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių ir interesų.

7.       Taigi, nagrinėjamu atveju taikytinos deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normos, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalėjo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai).

8.       CK 6.246 straipsnio 1 dalis numato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Tam, kad būtų galima taikyti atsakovui civilinę atsakomybę, būtina nustatyti, ar jo veiksmai atitiko civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus ir kaltę, žalą, jų priežastinį ryšį (CK 6.246–6.249 straipsniai). Ieškovas turi pareigą įrodyti visas nurodytas sąlygas (CPK 178 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad sutartinės prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas, kaip sutartinės atsakomybės sąlyga, nėra preziumuojamas (CK 6.246, 6.256 straipsniai), todėl kilus ginčui sutarties neįvykdymo ar netinkamo jo įvykdymo šį faktą turi įrodyti ieškovas, reikalaujantis taikyti sutartinę civilinę atsakomybę (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015; 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2017, 38 punktas; 2017 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-429-701/2017, 44 punktas.). Ieškovui, reikalaujančiam nuostolių atlyginimo už sutarties neįvykdymą, kyla pareiga įrodyti ir neteisėtus sutarties kontrahento veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-687/2018, 30 punktas). Neteisėti veiksmai yra būtinoji sutartinės atsakomybės sąlyga, t. y. nenustačius neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo sutartinei civilinei atsakomybei kilti. Kitaip tariant, jeigu ieškovas neįrodo sutarties neįvykdymo, jo įrodinėjami nuostoliai ir priežastinis ryšys yra tik tariami, objektyviai nesusiję su sutartimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

9.       Rungimosi principas, galiojantis civiliniame procese (CPK 12 straipsnis), lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014; kt.).

10.       Ieškovė teigia, kad jai buvo perduoti tik pirminiai dokumentai, o buhalteriniai registrai, sąskaitų apyvartos ir kt., perduoti nebuvo,  dėl ko ji patyrė nuostolių.

11.        Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo (toliau - Finansinės apskaitos įstatymas) 14 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad keičiantis apskaitą tvarkančiam asmeniui, apskaitą tvarkantys asmenys laiku perduoda apskaitos dokumentus, apskaitos registrus ir kitą apskaitai tvarkyti reikalingą informaciją subjekto vadovui arba jo nurodytam asmeniui. Audito ir apskaitos tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos yra parengusi rekomendacijas, skirtas Finansinės apskaitos įstatymo įgyvendinimui. Yra parengtos rekomendacijos „Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų ir kitos apskaitai tvarkyti reikalingos informacijos perdavimas, kai keičiasi apskaitą tvarkantis asmuo arba subjekto vadovas“, paskelbtos 2022 m. liepos 14 d. (toliau – Rekomendacijos). Šių Rekomendacijų 9 dalis numato, kad keičiantis apskaitą tvarkančiam asmeniui arba subjekto vadovui, dokumentų perdavimo terminas turėtų būti numatytas subjekto nusistatytoje tvarkoje, o jei apskaitą tvarkantis asmuo yra apskaitą tvarkantis asmuo pagal sutartį, paslaugų teikimo sutartyje. Jei dokumentų perdavimo terminas nenumatytas subjekto vidaus tvarkoje ar paslaugų teikimo sutartyje, terminas dėl dokumentų perdavimo galėtų būti nustatomas atskiru raštišku susitarimu tarp perduodančio ir priimančio dokumentus subjekto (Rekomendacijų 10 dalis). Dokumentų perdavimo būdą, formą, laikmeną ir autentiškumo užtikrinimą subjektai nusistato atsižvelgdami į FAĮ nuostatas ir abipusio šalių susitarimo sąlygas bei esamas technines galimybes (Rekomendacijų 12 dalis).

12.       Nagrinėjamu atveju, byloje buvo nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovės rašytinės sutarties dėl buhalterinių paslaugų teikimo sudaryta nebuvo, taigi nebuvo raštu nustatyta ir dokumentų perdavimo tvarka bei terminas keičiantis apskaitą tvarkančiam asmeniui. Byloje taip pat nėra duomenų, jog dėl tokio termino šalys būtų susitariusios žodžiu. 2022 m. rugsėjo 29 d. ieškovei  buvo pateiktas atsakovės pranešimas apie sutarties nutraukimą. Tą pačią dieną ieškovė patvirtino, jog sutinka. Taip pat, elektroninis šalių susirašinėjimas patvirtina, kad 2022 m. spalio 4 d.  11.30 val. ieškovė SMS žinute paprašė atiduoti visus dokumentus, į ką atsakovės atstovė tą pačią dieną, 2022 m. spalio 4 d. 11.36 val. atrašė „dokumentai paruošti atsiėmimui, prašome susiderinti atsiėmimo laiką”. Šalys susitarė, kad tą pačią dieną 15.00 val. ieškovės atstovas atvyks pasiimti dokumentų. Ieškovė neginčija, jog dokumentų perdavimas įvyko, tačiau anot ieškovės, 2022 m. spalio 4 d. atsakovė jai perdavė tik pirminius apskaitos dokumentus. Pažymėtina, kad byloje nėra pateiktas perdavimo aktas ar kita informacija apie tai, kokius buhalterinius dokumentus ieškovė gavo ir kas galimai liko neperduota.

13.       Kaip nustatyta, šalys konkrečiai, raštiškai nebuvo susitarusios dėl buhalterinių dokumentų perdavimo – priėmimo. Pažymėtina, kad Rekomendacijų 2 priede yra pateikiamas pagrindinių dokumentų sąrašas, kuris nėra baigtinis. Rekomendacijų 13 dalyje nurodyta, kad apskaitą tvarkantis asmuo nebūtinai turi perduoti ar perimti visus pagrindinių dokumentų sąraše nurodytus dokumentus. Perduodamų dokumentų apimtis ir jų rūšis turėtų būti įvertinama atsižvelgiant, ar keičiasi subjekto vadovas, ar subjekto apskaitą tvarkantis asmuo, kuriuo gali būti apskaitos paslaugas teikiantis subjektas arba subjekto darbuotojas, ir kokius Dokumentus reikia perduoti; Informacija apie perduodamus Dokumentus nurodoma Dokumentų perdavimo akte (Rekomendacijų 14 dalis). Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad šalys Rekomendacijose nustatytos tvarkos nesilaikė, nesant rašytinės buhalterinių paslaugų teikimo sutarties, jokie perdavimo – priėmimo dokumentai tarp šalių pasirašyti nebuvo (pvz. aktai, perduodamų dokumentų sąrašas ir pan.). Atsakovė įvykdė dokumentų perdavimą iki 2022 m. rugsėjo 29 d. pranešime apie sutarties nutraukimą nurodyto termino, t. y. spalio 5 d. Kadangi perdavimo – priėmimo metu perduoti dokumentai raštiškai užfiksuoti nebuvo nėra galimybės nustatyti, ar atsakovės pateiktuose dokumentuose buvo ir 2022 m. rugsėjo 29 pranešime reikalaujami dokumentai. Be to, ir ieškovė nenurodo, kokių konkrečiai buhalterinių dokumentų ar informacijos negavo.

14.       Byloje taip pat nėra pateikta duomenų, kad ieškovė būtų reiškusi pretenzijas dėl netinkamo dokumentų perdavimų, reikalavusi perduoti trūkstamus dokumentus. Tik 2023 m. sausio 3 d. ieškovės atstovas parašė žinutę atsakovės atstovei, kad „šią savaitę pateiksim jums sąskaitą už blogą buhalterijos tvarkymą už visą jūsų pravestą darbą iš naujo. Todėl prieš perduodant išieškojimui prašom susipažinti su informacija.” Tačiau nurodyta ieškovės atstovo žinutė nėra laikytina ieškovės reikalavimu perduoti papildomus dokumentus, kadangi tekste rašoma apie ieškovės nuostolius už blogą apskaitos tvarkymą.

15.       Pažymėtina, kad byloje atsakovė teigė ir pateikė įrodymus, kad ji suteikė ieškovei prisijungimus prie buhalterinės apskaitos programoje Rivilė. Byloje yra pateiktas 2022 m. sausio 28 d. el. laiškas (2025 m. kovo 27 d. prašymo priedo Nr. 1 1 lapas), kuriame Atsakovė prašė UAB „Kauno Rivilė“ atstovų prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskyros prijungti tris įmones, tarp kurių yra ir ieškovės įmonė. Taip pat, atsakovė pateikė 2022 m. balandžio 6 d. el. laišką (2025 m. kovo 27 d. prašymo priedo Nr. 1 2 lapas), iš kurio matyti, kad atsakovės atstovė ieškovei suteikė prisijungimus prie programos. Visa tai patvirtina, kad ieškovė turėjo prisijungimus prie atsakovės buhalterinės programos. Šie įrodymai patvirtina, kad ieškovė turėjo prieigą prie buhalterinės apskaitos dokumentų, registrų ir istorinių buhalterinių įrašų, kurie buvo buhalterinės apskaitos programoje Rivilė.

16.       Ieškovės direktorius teismo posėdyje teigė, kad jam asmeniškai prisijungimo duomenys prie atsakovės buhalterinės programos nebuvo perduoti, o ar buvo perduoti įmonėje dirbusiai buhalterei ir administratorei – nežino, tačiau laiko, jog prisijungimo duomenų suteikimas prie buhalterinės programos paskyros nėra tinkamas dokumentų perdavimas. Atsakovo liudytoja J. V., šiuo metu teikianti paslaugas ieškovei, taip pat teigė, kad dokumentai negali būti perduoti tiesiog suteikiant prisijungimus prie buhalterinės programos paskyros, kad visi įrašai ir registrai turi būti pateikti pasirašyti buhalterinę apskaitą tvarkiusio asmens ar įmonės vadovo. Tačiau jei vadovas būtų išsitraukęs duomenis iš Rivilės ir juos jai perduotų – jai būtų tikę, nes darbą būtų palengvinęs bet kokių apskaitos registrų, ištrauktų iš Rivilės, perdavimas.

17.       Pažymėtina, kad Finansinės apskaitos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 2 punkte nėra nurodyta kokia tvarka, forma ir būdu turi būti perduoti buhalterinės apskaitos įrašai ir registrai. Kadangi šalys nebuvo sudariusios rašytinės paslaugų teikimo sutarties, kurioje būtų aptartas šių dokumentų perdavimo klausimas, todėl darytina išvada, kad šiuo atveju atsakovei sukūrus paskyrą ieškovei bei suteikus prisijungimus prie buhalterinės programos Rivilė, bei perdavus dokumentus popierine forma, atsakovė savo pareigą perduoti visus reikiamus dokumentus ir informaciją, įvykdė tinkamai. 

18.       Be to, kaip minėta, šalys nebuvo susitariusios dėl konkretaus dokumentų ir informacijos perdavimo būdo ir formos, 2022 m. spalio 4 d. ieškovės atstovui perėmus dokumentus iš atsakovės, dėl perduotų dokumentų ieškovės atstovas jokių pretenzijų ar priekaištų atsakovei nereiškė, taip pat nepranešė atsakovei, kad tam tikrų duomenų ar informacijos trūksta, taip pat nėra duomenų, jog būtų nustatęs atsakovei terminą likusiems dokumentams pateikti.

19.       Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas vertina, jog tai, kad keičiantis apskaitą tvarkančiam asmeniui atsakovė apskaitos dokumentus perdavė ieškovei galimai netinkančiu būdu ar laiku, atsakingas ieškovės atstovas, kadangi pats neįgyvendino pareigos užtikrinti tinkamo dokumentų perdavimo. Pažymėtina, kad Finansinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato atitinkamas pareigas ir įmonės vadovams, t.y., numato, kad subjekto vadovas organizuoja subjekto apskaitą, užtikrina, kad keičiantis apskaitą tvarkančiam asmeniui arba subjekto vadovui, apskaitos dokumentai, apskaitos registrai ir kita apskaitai tvarkyti reikalinga informacija būtų laiku perduoti kitam apskaitą tvarkančiam asmeniui arba subjekto vadovui. Iš šios teisės normos matyti, kad būtent vadovo pareiga yra užtikrinti sklandų ir savalaikį dokumentų perdavimą. Nagrinėjamu atveju, ieškovės atstovas taip pat turėjo pareigą pasirūpinti tinkamų dokumentų, įrašų ir registrų perėmimu iš vieno asmens ir perdavimo kitam asmeniui.

20.       Kaip nustatyta, ieškovės atstovas ne tik tinkamai nevykdė savo pareigų, tačiau ir nesprendė susidariusios situacijos pačiu ekonomiškiausiu būdu - su atsakove nebendradarbiavo, nesiekė gauti visų buhalterinės apskaitos vedimui reikalingų duomenų jo pageidaujama forma, o kreipėsi į kitą įmonę su prašymu iš naujo tvarkyti galimai atsakovės jau tinkamai sutvarkytus buhalterinės apskaitos dokumentus (priešingų įrodymų byloje nėra, ieškovė bylos nagrinėjimo eigoje susiaurino ieškinio pagrindą, pažymėdama, jog netinkamas buhalterinės apskaitos vedimas nėra ieškinio pagrindas ir to neįrodinėja). Todėl teismas vertina, kad nenustatyta atsakovės neteisėtų veiksmų ir kaltės už tariamą duomenų neperdavimą ieškovei.

21.        Teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė ė ir  kitos civilinės atsakomybės sąlygos - žalos. Kaip minėta, ieškovė patirtai žalai pagrįsti pateikė 2022 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitą-faktūrą TWO Nr. 466. Šioje sąskaitoje nurodyta, kad sąskaita išrašyta už buhalterinės apskaitos paslaugas už 2022 m. 09 mėn. - 1000 Eur be PVM, apleistos buhalterijos tvarkymas už 2022 m. 1-8 mėn., numatomas užbaigimo terminas 10.31 d. Skubos tvarka – 5000 Eur be PVM.

22.       Kaip jau nustatyta, 2022 m. rugsėjo 22 d. ieškovė sudarė buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartį Nr. DIG-37 su mažąja bendrija „TWOEX“. Sutarties 5.1 punktu šalys susitarė, kad sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo momento. Taigi, ieškovei susitarus su mažąja bendrija “Twoex” dėl buhalterinių paslaugų teikimo, akivaizdu, kad jos patirtos išlaidos už  2022 m. rugsėjo mėnesį nėra susiję su atsakovės veiksmais ar paslaugų teikimu/neteikimu.

23.       Dėl ieškovės nurodytų 5 000,00 Eur be PVM pažymėtina, kad, kaip nustatyta byloje, apskaitos dokumentus iš atsakovės ieškovės atstovas gavo 2022 m. spalio 4 d., o  PVM sąskaita faktūra TWO Nr. 466 išrašyta 2022 m. rugsėjo 30 d. Akivaizdu, kad sąskaitos faktūros išrašymo dieną nei ieškovė, nei mažoji bendrija „Twoex“ negalėjo žinoti apie tvarkytos buhalterinės apskaitos trūkumus, nei apie tai, kiek laiko užims duomenų tikslinimas, trūkumų šalinimas.

24.       Teismo posėdyje apklausta liudytoja mažosios bendrijos „Twoex“ direktorė J. V. paaiškino, kad 2022 m. spalio pirmą savaitę ieškovės direktorius jai pranešė, kad negaus buhalterinių registrų. Jų negavus, turėjo viską registruoti iš naujo. Kadangi vyko VMI patikrinimas, ieškovė užsakė visų metų buhalteriją. Turėjo viską suvesti nuo 2021 metų. Suprato, kad tai bus didelis darbas. Sąskaitoje buvo nurodyta, kad ji išrašyta 2022-09-30, tačiau mano, kad yra padaryta klaida ir sąskaita išrašyta 2022 m. spalio pirmą savaitę. Išrašė dar neatlikus apleistos buhalterijos tvarkymo darbų. Tuos darbus atliko 2022 m. spalio mėnesį. Tačiau tai nebuvo išankstinė sąskaita. Tokia yra praktika.

25.       Teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės įstatymo 79 straipsnio 2 dalį PVM sąskaita faktūra turi būti išrašoma nedelsiant po paslaugų suteikimo arba iki kito mėnesio, einančio po mėnesio, kurį buvo suteiktos paslaugos. Taigi PVM sąskaitą faktūrą įforminama tik po paslaugų suteikimo. Paslaugų teikėjas turi teisę išrašyti sąskaitą iki paslaugų suteikimo, tačiau tai turi būti avansinė sąskaitą, o ne PVM sąskaita faktūra.

26.       Be to, pagal ieškovės pateiktą banko sąskaitos išrašą matyti, kad ieškovė sumokėjo pagal PVM sąskaitą faktūrą TWO Nr. 466 2022 m. spalio 5 d. 1 210 Eur sumą. Kokiu pagrindu ir pagal kokius sąskaitos dokumentus buvo atlikti kiti mokėjimai, iš pateikto išrašo nėra galimybės nustatyti. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo spręsti, kad 2022 m. rugsėjo 30 d. mažosios bendrijos „Twoex“ išrašyta PVM sąskaita faktūra TWO Nr. 466 ieškovės yra pilnai apmokėta.  

27.       Nenustačius sąlygų, atsakovės civilinei atsakomybei kilti, ieškovės ieškinys atmetamas, kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

28.       Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 96¹, 98 straipsnių nuostatos. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

29.       Atsakovė byloje turėjo bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 3 932,90 Eur už teisinę pagalbą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestas, atsakovei išlaidos už teisinę pagalbą priteistinos iš ieškovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 10 punktas, 98 straipsnis, 178 straipsniai). Priteisiant bylinėjimosi išlaidas už atsakovei suteiktą teisinę pagalbą, teismas įvertino bylos sudėtingumą, atsakovės atstovės paruoštų procesinių dokumentų kiekį, pobūdį, dokumentuose aptartą teisminės praktikos analizę, atsakovės atstovės dalyvavimą teismo posėdžiuose. Teismas, atsižvelgdamas į bylos trukmę, procese atliktus procesinius veiksmus ir pateiktus dokumentus, vertindamas šalių elgesį proceso metu, sprendžia, kad atsakovės patirtos išlaidos yra pagrįstos byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, o išlaidos už teisinę pagalbą ir neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatyto maksimalaus jų dydžio.

30.       Byloje susidarė 7,93 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, kurios nepriteistinos, kadangi suma yra mažesnė už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, kuri yra 8 Eur (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-386/1K-411 „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo ((TAR, 2023, Nr. 24579)).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-268, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai iš ieškovės mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 3 932,90 Eur (trijų tūkstančių devynių šimtų trisdešimt dviejų eurų 90 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja                                               Vida Agurkienė