Civ. byla Nr. e2-212-565/2017

                                                                     Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01657-2016-3

                                                                                      Procesinio sprendimo kategorijos:

                                             2.2.2.7.; 2.6.1.6.1.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. vasario 13 d.

Vilnius 

Vilniaus apygardos teismo teisėja Rūta Burdulienė,

sekretoriaujant Jurgitai Loginovienei,

dalyvaujant ieškovo BUAB „Salvus Baltija“ atstovams R. T., adv. E. L.,

atsakovų D. K. ir R. K. atstovui adv. M. A.,

atsakovo UAB „Cedrus“ atstovui adv. V. P.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Salvus Baltija“ ieškinį atsakovams D. K., R. K., UAB „Cedrus“ dėl sandorių nuginčijimo ir žalos atlyginimo,

n u s t a t ė:

              ieškovas UAB „Salvus Baltija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams, prašydamas:

              1) priteisti iš atsakovo D. K. 262 098,86 Eur žalai atlyginti;

2) pripažinti negaliojančia atsakovų D. K. ir R. K. 2012-04-23 sudarytos turto pasidalinimo sutarties dalį, kuria atsakovei R. K. buvo perleistas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir šiame sklype esantys statiniai, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), taip pat butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini);

3) pripažinti negaliojančia ieškovo ir atsakovo UAB „Cedrus“ 2015-11-16 sudarytą automobilio Toyota Land Cruiser, vin. kodas JTEB29J700024698, pirkimo-pardavimo sutartį, ir grąžinti ieškovui automobilį Toyota Land Cruiser, arba priteisti iš atsakovo UAB „Cedrus“ ieškovo naudai 10 000 Eur kompensaciją.

              Ieškovas nurodė, kad ieškovas, atstovaujamas ieškovo direktoriaus atsakovo D. K., kuris iki 2015-08-31 buvo ir vienintelis ieškovo akcininkas, su Lietuvos Respublikos ūkio ministerija sudarė dvi iš Europos sąjungos fondų finansuojamos veiklos sutartis: 2009-10-30 finansavimo ir administravimo sutartį Nr. VP2-2.1.-ŪM-02-K-01-099 pagal projektą „UAB „Salvus Baltija“ produktyvumo didinimas ir aplinkos verslui gerinimas“ 28 900,38 Eur sumai ir 2010-01-08 finansavimo ir administravimo sutartį Nr. VP2-2.1-ŪM-03-K001-067 pagal projektą „Integruotas kokybės, aplinkos, darbuotojų sveikatos ir apsaugos vadybos bei matavimų ir monitoringo sistemos diegimas UAB „Salvus Baltija“ 7 404,69 Eur sumai (toliau – taip pat ir ES fondų sutartys arba sutartys). Pagal šias sutartis ieškovas iš viso gavo 36 305,07 Eur.

              Atsakovas D. K. 2012-04-23 turto pasidalinimo sutartimi visą jam priklausantį nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą su statiniais, esantį (duomenys neskelbtini), ir butą, esantį (duomenys neskelbtini), perleido atsakovei R. K.. Taip atsakovas D. K. galimai ruošėsi būsimam ES fondų sutarčių nevykdymui ir ieškovo bankrotui bei atsakomybės kreditoriams išvengimui.

              Ieškovas 2013-10-01 su UAB „Veikmės statyba“ sudarė rangos sutartį dėl reabilitacijos centro Druskinuose statybos. Rangos sutartimi ieškovas įsipareigojo atlikti darbų už 7 787 201 Lt (su PVM), tačiau atliko darbų tik už 1 089 543,48 Lt. 2014-09-30 rangos sutartis buvo nutraukta dėl to, kad ieškovas neturėjo galimybės vykdyti įsipareigojimus pagal rangos sutartį dėl finansinių problemų. Šis rangos sutarties nutraukimo pagrindas rodo, kad ieškovas buvo nemokus ir negalėjo vykdyti įsipareigojimų kreditoriams bent jau nuo 2014-09-30.

Tačiau atsakovas D. K. nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo, ką privalėjo padaryti pagal Įmonių bankroto įstatymo 8 str. 1 d. ir 4 str. 4 d., o nepagrįstai teikė teismui prašymus iškelti ieškovui restruktūrizavimo bylą. Vilniaus apygardos teismas 2015-03-26 ir 2015-07-02 nutartimis atsisakė iškelti ieškovui restruktūrizavimo bylą, konstatavęs ieškovo nemokumą. Iš Vilniaus apygardos teismo 2015-03-26 ir 2015-07-02 nutarčių darytina išvada, kad ieškovas nuo 2009-12-31 buvo nemokus, nes nutartyse nurodyta, jog nors kiekvienais metais, pradedant 2009 metais, išskyrus 2014 metus, ieškovas deklaruodavo pelną, tačiau ieškovo skolos beveik kiekvienais metais, išskyrus 2012 – 2013 metus), viršijo pusę ieškovo turto, o 2012 metais ieškovo turtas sumažėjo dvigubai. Nutartyse taip pat nurodyta, kad ieškovo įsiskolinimą kreditoriams lėmė ne pasaulinė ekonominė krizė, o kitos priežastys, nes ieškovo finansiniai sunkumai yra nuolatinio pobūdžio, o atstatyti ieškovo mokumo ir įvykdyti įsipareigojimus kreditoriams galimybių nėra.

Atsakovas D. K. po Vilniaus apygardos teismo 2015-03-26 ir 2015-07-02 nutarčių priėmimo nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o 2015-08-31 sudarė akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią pardavė atsakovui priklausančias ieškovo akcijas L. V., kuriam tą pačią dieną perdavimo-priėmimo aktais perdavė ir ieškovo turtą bei dokumentus.

Tačiau iš ieškovo administratoriaus pokalbių su L. V., iš L. V. parašų ant akcijų pirkimo-pardavimo sutarčių ir perdavimo-priėmimo aktų neatitikimų, iš tų aplinkybių, kad L. V. jokio ieškovo turto ir dokumentų ieškovo administratoriui neperdavė, ieškovo akcijų pardavimas ir dokumentų bei turto perdavimas L. V. buvo fiktyvūs. Ieškovo administratoriui nepavyko nustatyti ieškovo vardu registruotų automobilių ir kito ieškovo ilgalaikio turto buvimo vietos.

              Atsakovui D. K. atsakomybė kyla ne tik dėl nesikreipimo laiku į teismą dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo ir ieškovo turto neišsaugojimo, bet ir dėl netinkamo veikimo. Ieškovas jau nuo 2014 m. buvo nepajėgus vykdyti įsipareigojimus pagal 2013-10-01 su UAB „Veikmės statyba“ sudarytą rangos sutartį dėl reabilitacijos centro Druskinuose statybos. Tačiau atsakovas D. K. ieškovo vardu kelis kartus kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su prašymu dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir 2015-03-27 pateikė teismui restruktūrizavimo plano metmenis, kuriuose nurodė melagingus duomenis, kad 2014-09-30 nutraukta rangos sutartis tebėra vykdoma, ir pagal šią sutartį ieškovas dar turi gauti 1 971 529,85 Eur. Taip atsakovas D. K. pažeidė savo, kaip valdymo organo, pareigą elgtis sąžiningai (CK 2.87 str. 1 d.) bei fiduciarines pareigas ieškovui ir jos kreditoriams (CK 2.87 str. 2 d.).

              Kol buvo sprendžiamas klausimas dėl restruktūrizavimo bylos ieškovui iškėlimo, buvo sustabdytas išieškojimas iš ieškovo turto. Tačiau ieškovas, atstovaujamas atsakovo D. K., šiuo laikotarpiu sudarė reikalavimų perleidimo sutartis, taip atsiskaitydamas su kai kuriais ieškovo kreditoriais nepaisydamas to, kad išieškojimas iš ieškovo turto buvo sustabdytas, taip pat nepaisydamas CK 6.930-1 str. nustatyto eiliškumo. Taip 2015-01-15 sutartimi ieškovas perleido UAB „Gamoks“ reikalavimą į 1 371 Eur UAB „Nimetus“ skolą, 2015-02-23 sutartimi UAB „Artva“ perleido reikalavimą į 2 069,35 Eur UAB „Nimetus“ skolą, o 2015-05-23 sutartimi UAB „Baltų tinklo prekyba“ perleido reikalavimą į 4 000 Eur UAB „Nimetus“ skolą. Dar 2014-09-15 ieškovas perleido UAB „SBJ AV“ 32 937,13 Lt reikalavimą į UAB „Raseinių statyba“, nors ieškovas turėjo pradelstų įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams. Iš 2014 m. ieškovo sąskaitos SEB banke išrašo matyti, kad 2014 m. ieškovas gavo 542 230,25 Eur pajamas, tačiau nei su darbuotojais, nei su valstybe tinkamai nebuvo atsiskaityta, buvo atsiskaitoma be jokios tvarkos, su kuo norėta ir kaip norėta. Iš UAB „Veikmės statyba“ pateiktų dokumentų matyti, kad, apeinant kitus kreditorius, ieškovas 2014-08-05 pateikė šiai įmonei užskaitos su UAB „Gelmita“ aktą bendrai 163 138,70 Lt sumai, taigi, ieškovas šios sumos į savo sąskaitą negavo.

2015-11-18 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi, kai ieškovas jau buvo nemokus ir jam buvo keliama bankroto byla, automobilis Toyota Land Cruiser, vin. kodas JTEB29J700024698, kurį ieškovas įsigijo iš lizingo įmonės, buvo parduotas atsakovui UAB „Cedrus“. Taip buvo sumažintas ieškovo turtas ir ieškovo galimybė atsiskaityti su kreditoriais. Todėl ši sutartis turi būti pripažinta negaliojančia CK 6.66 str. pagrindu, ir taikoma restitucija – automobilis Toyota Land Cruiser grąžinamas ieškovui arba iš atsakovo UAB „Cedrus“ ieškovo naudai priteisiam 10 000 Eur kompensacija.

Ieškovui bankroto byla buvo iškelta Vilniaus apygardos teismo 2015-12-29 nutartimi.

Atsakovas iš pradžių neveikimu, o vėliau ir aktyviais veiksmais, susijusiais su ieškovo akcijų pardavimu ir tikru ar tariamu ieškovo turto perdavimo nemokiems asmenims, laikotarpiu kai ieškovas jau buvo nemokus, sudarė galimybę prarasti ieškovo turtą. Todėl laikytina,  kad visas į paskutinį ieškovo 2014 m. balansą įrašytas turtas, kurio vertė yra 335 939 Eur,  yra prarastas dėl atsakovo kaltės.

Tačiau atsižvelgiant į tai, kad bendra teismo patvirtintų ieškovo kreditorinių reikalavimų suma yra 261 098,86 Eur, kreditoriai yra patvirtinę 11 000 Eur administravimo išlaidų sąmatą, o atsakovui UAC „Cedrus“ yra pareikštas reikalavimas dėl 10 000 Eur kompensacijos už automobilį priteisimo, atsakovui D. K. reiškiamas reikalavimas dėl 262 098,86 Eur žalos atlyginimo.

              Kadangi ieškovas buvo nemokus nuo 2009-12-31, tai ši aplinkybė egzistavo ir 2012-04-23 turto pasidalinimo sutarties sudarymo metu. Todėl šios sutarties sąlygos, kai visas nekilnojamasis turtas perleidžiamas tik vienam iš sutuoktinių, yra akivaizdžiais nesąžiningas ieškovo kreditorių atžvilgiu. Visų pirma, tai susiję su kreditoriumi Lietuvos Respublikos ūkio ministerija, kurios 42 191,94 Eur reikalavimas kyla iš 2009 m. ir 2010 m. sudarytų ES fondų sutarčių. Kita vertus, akivaizdu, kad turto pasidalinimo sutartimi atsakovas D. K. siekė išvengti prievolių įvykdymo ir kitiems kreditoriams. Todėl yra pagrindas šią sutartį pripažinti negaliojančia CK 6.66 str. pagrindu. Kitas sutarties šalis atsakovė R. K. yra atsakovo D. K. sutuoktinė, todėl jos nesąžiningumas sudarant turto pasidalinimo sutartį yra preziumuojamas.

              Atsakovai D. K. ir R. K. su ieškiniu nesutiko.

              Atsakovai nurodė, kad 2012-04-23 sutuoktinių turto pasidalinimo sutartimi atsakovai pasidalino jungtinės nuosavybės teise jiems priklausantį turtą. Priešingai nei teigia ieškovas, atsakovei neatiteko visas turtas. Atsakovei atiteko 90 974 Lt (26 348) Eur vertės nekilnojamasis turtas, o atsakovui atiteko 30 000 Lt (8 688,60 Eur) bendros nominalios vertės trijų įmonių akcijos. Dvi iš šių įmonių – UAB „Salvus Baltija“ ir UAB „DR verslas“ veikė pelningai. UAB „Salvus Baltija“ 2011 m. uždirbo 284 061 Lt (82 200 Eur) pelną, 2012 m. – 276 365 Lt (80 000 Eur) pelną, o 2013 m. – 116 135 Lt (33 635 Eur) pelną. UAB „DR verslas“ iki šiol dirba pelningai. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovai, 2012-04-23 sudarydami sutuoktinių turto pasidalinimo sutartį, turėjo ketinimus išvengti UAB „Salvus Baltija“ įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. Šį ieškovo teiginį paneigia nurodyti duomenys apie UAB „Salvus Baltija“ pelningą veiklą 2011 – 2013 m., taip pat ieškovo pateikti duomenys, kad 2014 m. UAB „Salvus Baltija“ gavo 643 000 Eur įplaukų.

              Atsakovas D. K. 2015-08-31 akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi visas UAB „Salvus Baltija“ akcijas pardavė L. V., taip pat 2015-08-31 perdavė L. V. UAB „Salvus Baltija“ turtą ir dokumentus. L. V. 2015-08-31 vienintelio akcininko sprendimu atšaukė atsakovą iš UAB „Salvus Baltija“ direktoriaus pareigų ir ieškovo direktoriumi paskyrė P. Z.. Todėl atsakovas D. K. nėra atsakingas už UAB „Salvus Baltija“ turto neišsaugojimą.

              Atsakovas UAB „Cedrus“ su ieškiniu nesutiko.

              Atsakovas nurodė, kad automobilį Toyota Land Cruiser, vin. kodas JTEB29J700024698, iš ieškovo 2015-11-16 pirkimo-pardavimo sutartimi nupirko už 10 000 Eur kainą. Ieškovas 2015-11-16 išrašė atsakovui sąskaitą-faktūrą SAL Nr. 01211. Šią sąskaitą atsakovas apmokėjo grynais pinigais, ką patvirtina ieškovo 2015-11-17 kasos pajamų orderio serija AAA Nr. 198 kvitas. Atsakovas iki 2015-11-16 pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo neturėjo jokių verslo ar kitų santykių su ieškovu, todėl atsakovui negalėjo ir neturėjo būti žinoma ieškovo turtinė padėtis. Atsakovas automobilį nupirko už rinkos kainą. Todėl šiuo sandoriu nebuvo pažeistos ieškovo ar jos kreditorių teisės, o kontroliuoti, ar 10 000 Eur realiai buvo įnešti į ieškovo kasą, atsakovas neturi pareigos.

              Ieškinys tenkinamas iš dalies.

              Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2015-12-29 nutartimi ieškovui UAB „Salvus Baltija“ iškėlė bankroto bylą (civilinė byla Nr. e2B-2740-781/2017). Į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo 2015-11-27 pareiškimu kreipėsi VSDFV Vilniaus skyrius. Ieškinio pareiškimu metu Vilniaus apygardos teismo 2016-06-27 nutartimi ieškovo bankroto byloje buvo patvirtinti 261 098,86 Eur bendros vertės kreditoriniai reikalavimai. Atsakovas D. K. nuo ieškovo įregistravimo iki 2015-08-31 buvo ieškovo direktorius ir vienintelis akcininkas.

              Dėl reikalavimo pripažinti negaliojančia 2012-04-23 sutuoktinių turto pasidalinimo sutarties dalį, kuria atsakovei R. K. buvo perleistas nekilnojamasis turtas

              Atsakovai D. K. ir R. K. 2012-04-23 sudarė santuokinio turto pasidalinimo sutartį, kuria atsakovei asmeninės nuosavybės teise atiteko 90 974 Lt (26 347,89 Eur) bendros vidutinės rinkos vertės nekilnojamasis turtas – žemės sklypas su ūkiniais pastatais, esantis (duomenys neskelbtini), ir 28,87 kv. m. bendro ploto butas, esantis (duomenys neskelbtini), o atsakovui asmeninės nuosavybės teise atiteko 25 000 Lt (7 240,50 Eur) bendros nominalios vertės UAB „DR verslas“, UAB „Salvus Baltija“ ir UAB „Vienos kava“ akcijos.

              Ieškovas teigia, kad ieškovas nuo 2009-12-31 buvo nemokus, todėl viso bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto perleidimas tik vienam iš sutuoktinių, t.y. atsakovui, akivaizdžiai yra nesąžiningas ieškovo kreditorių, tame tarpe ir Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, kurios 42 191,94 Eur kreditorinis reikalavimas kyla iš 2009 ir 2010 m. sudarytų ES fondų sutarčių, atžvilgiu.

              Kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditorių teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditorių teisės (CK 6.66 str. 1 d.). Dvišalį sandorį pripažinti negaliojančiu CK 6.66 str. 1 d. numatytu pagrindu galima tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas, .t.y. žinojo, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises (CK 6.66 str. 2 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad teismui aiškinantis, ar kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, svarbu nustatyti kreditorių ir skolininką siejančios prievolės atsiradimo momentą. Tai reikšminga, nes paprastai kreditoriaus teises ir interesus gali pažeisti tik tie sandoriai, kurie sudaryti po prievolės atsiradimo: skolininkas negali pažeisti būsimos prievolės, priešingu atveju netektų prasmės įstatymo nustatyta sąlyga dėl skolininko žinojimo apie kreditoriaus teisių pažeidimą.

              Juridinio asmens dalyvis neatsako pagal juridinio asmens prievoles, išskyrus įstatymuose arba juridinio asmens dokumentuose numatytus atvejus (CK 2.50 str. 1 d.). Kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai (CK 2.50 str. 3 d.). Juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arbe netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas CK 2.87 str. ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenustato kitaip (CK 2.87 str. 2 d.).

Taigi, būtina nustatyti, kad 2012-04-23 santuokinio turto pasidalinimo sutarties sudarymo metu atsakovas, kaip ieškovo dalyvis ar valdymo organo narys, buvo atlikęs nesąžiningus veiksmus ar nevykdęs pareigų, dėl kurių ieškovui (jo kreditoriams) buvo padaryta žala.

              Teiginį, kad ieškovas nuo 2009-12-31 buvo nemokus, ieškovas grindžia Vilniaus apygardos teismo 2015-07-02 nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-4776-258/2015, kuria buvo atsisakyta iškelti ieškovui restruktūrizavimo bylą, nurodyta aplinkybe, kad ieškovo skolos nuo 2009 m., išskyrus 2012 – 2013 m., viršijo pusę turto.

Tačiau pagal Įmonių bankroto įstatymo 2 str. 8 d. įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų ir pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Vilniaus apygardos teismo 2015-07-02 nutartyje nėra nustatytos, o iš nutarties teksto darytina išvada, kad ir nebuvo nustatinėjamos, aplinkybės, kad nuo 2009 m. ieškovas nevykdė įsipareigojimų, o jo pradelstos skolos viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės. Taip pat pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2015-07-02 nutartis buvo panaikinta Lietuvos apeliacinio teismo 2015-09-10 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1660-178/2015, taigi, remtis 2015-07-02 nutartyje nurodytomis aplinkybėmis, kaip prejudicinėmis šioje byloje, nėra pagrindo (CPK 182 str. 2 p.).

Iš ieškovo 2012 m. ir 2013 m. balansų ir pelno (nuostolių) ataskaitų matyti, kad ieškovas 2011 – 2013 m. dirbo pelningai (uždirbo atitinkamai 284 061 Lt, 276 365 Lt ir 116 135 Lt grynojo pelno), ieškovo nuosavas kapitalas 2011 – 2013 m. buvo teigiamas (atitinkamai 485 625 Lt, 761 990 Lt ir 878 125 Lt), pardavimo pajamos 2011 – 2013 m. buvo atitinkamai 1 622 676 Lt, 3 240 067 Lt ir 3 859 818 Lt, o trumpalaikiai įsipareigojimai 2012 ir 2013 m. neviršijo pusės į balansą įrašyto turto vertės. Byloje nėra jokių įrodymų, kad iki 2012-04-23 santuokinio turto pasidalinimo sutarties sudarymo ieškovas nevykdė savo įsipareigojimų kreditoriams ar buvo aišku, jog šios sutarties sudarymo metu buvę įsipareigojimai nebus įvykdyti ateityje.

Ieškovas ir Lietuvos Respublikos ūkio ministerija sudarė dvi iš Europos sąjungos fondų finansuojamos veiklos sutartis: 2009-10-30 finansavimo ir administravimo sutartį Nr. VP2-2.1.-ŪM-02-K-01-099 pagal projektą „UAB „Salvus Baltija“ produktyvumo didinimas ir aplinkos verslui gerinimas“ 28 900,38 Eur sumai ir 2010-01-08 finansavimo ir administravimo sutartį Nr. VP2-2.1-ŪM-03-K001-067 pagal projektą „Integruotas kokybės, aplinkos, darbuotojų sveikatos ir apsaugos vadybos bei matavimų ir monitoringo sistemos diegimas UAB „Salvus Baltija“ 7 404,69 Eur sumai. Pagal šias sutartis ieškovas iš viso gavo 36 305,07 Eur.

Byloje nėra jokių įrodymų, kad iki 2012-04-23 santuokinio turto pasidalinimo sutarties sudarymo ieškovas nevykdė savo įsipareigojimų pagal ES fondų sutartis ar buvo aišku, jog šie įsipareigojimai nebus įvykdyti ateityje. Iš VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra raštų matyti, kad ieškovas 2015-02-20 ir 2015-02-23 pateikė agentūrai ataskaitas Nr. 4 po projekto užbaigimo, kuriose nurodyta, kad ieškovas 2014 m. nepasiekė ES fondų sutartyse nustatytų rodiklių. VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra raštuose nėra duomenų, kad ES fondų sutartys buvo netinkamai vykdomos iki šių ataskaitų pateikimo ar kad sutartyse nustatyti rodikliai nebuvo pasiekti ankstesniais metais. Iš VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra raštuose nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad ES fondų sutarčių nutraukimo pagrindas buvo sutartyse nustatytų rodiklių nepasiekimas 2014 m. ir aplinkybė, kad ieškovui Vilniaus apygardos teismo 2015-07-02 nutartimi buvo iškelta bankroto byla.

Pažymėtina, kad ieškovas nenurodė jokių konkrečių neteisėtų atsakovo veiksmų, atliktų iki 2012-04-23 santuokinio turto pasidalinimo sutarties sudarymo. Ieškovo nurodytos aplinkybės, kad ieškovas 2009-12-31 buvo nemokus ar kad ieškovas neįvykdė ES fondų sutarčių, savaime nepatvirtina neteisėtų atsakovo veiksmų.

Iš Vilniaus apygardos teismo 2015-01-06 nutarties civilinėje byloje Nr.B2-2930-340/2015, kuria ieškovui buvo atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą (duomenys iš teismų informacinės sistemos Liteko, CPK 179 str. 3 d.), nustatytų aplinkybių matyti, kad ieškovas atitinkančiu nemokios įmonės statusą buvo pripažintas vertinant 2014 m. finansinės atskaitomybės duomenis. Ieškinyje nurodyti atsakovo veiksmai (nesąžiningi kreipimaisi į teismą dėl restuktūrizavimo bylų ieškovui iškėlimo, reikalavimo teisių perleidimo sutarčių sudarymas ir atsiskaitymas pinigais pažeidžiant įstatyme nustatytą atsiskaitymų eiliškumą, ieškovo turto neišsaugojimas ar neteisėtas naudojimas su atsakovu susijusių įmonių veikloje ir kt.), atlikti 2014 – 2016 m. Šios aplinkybės ir 2011 – 2013 m. ieškovo veiklos rezultatai neduoda pagrindo padaryti išvadą apie 2012-04-23 santuokinio turto pasidalinimo sutarties sudarymo metu buvusį realų atsakovo ketinimą atlikti neteisėtus veiksmus ieškovo (jo kreditorių) atžvilgiu 2014 – 2016 m.

Nėra pagrindo teigti, kad 2012-04-23 santuokinio turto pasidalinimo sutartimi buvo siekiama išvengti atsakovo prievolių ieškovui ar jo kreditoriams įvykdymo, nes, ieškovo teigimu, atsakovei buvo perleistas visas nekilnojamasis turtas. Šia sutartimi atsakovei asmeninės nuosavybės teise atiteko  visas santuokos metu įsigytas nekilnojamasis turtas, tačiau atsakovui atiteko santuokos metu įsigytos trijų įmonių - UAB „DR verslas“, UAB „Salvus Baltija“ ir UAB „Vienos kava“, akcijos. Taigi,  2012-04-23 santuokinio turto pasidalinimo sutartimi atsakovei atiteko ne visas santuokos metu įsigytas turtas. Nors atsakovei atitekusio nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė (90 974 Lt (26 347,89 Eur)) buvo didesnė už atsakovui atitekusių akcijų nominalią vertę (25 000 Lt (7 240,50 Eur), tačiau akcijų rinkos vertė gali viršyti nominalią vertę atsižvelgiant į atitinkamos įmonės vertę, gaunamą pelną, galimybę gauti dividendus ir kt. Kaip jau nurodyta, UAB „Salvus Baltija“ 2011 – 2013 m. dirbo pelningai, jos nuosavas kapitalas buvo teigiamas  o trumpalaikiai įsipareigojimai 2012 ir 2013 m. neviršijo pusės į balansą įrašyto turto vertės. UAB „DR verslas“ pagal atsakovo D. K. pateiktus 2015 – 2016 m. balansus ir pelno (nuostolių) ataskaitas 2015 m. – 2016 m. I ketv. dirbo pelningai, jos nuosavas kapitalas buvo teigiamas, o po vienerių metų mokėtinos sumos neviršijo pusės į balansą įrašyto turto vertės.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad ieškovas neįrodė, jog 2012-04-23 santuokinio turto pasidalinimo sutarties sudarymo metu atsakovas, kaip ieškovo dalyvis ar valdymo organo narys, buvo atlikęs nesąžiningus veiksmus ar nevykdęs pareigų, dėl kurių ieškovui (jo kreditoriams) buvo padaryta žala, ar realiai ketino tai padaryti, todėl reikalavimas pripažinti 2012-04-23 santuokinio turto pasidalinimo sutartį negaliojančia CK 6.66 str. 1 d. pagrindu atmetamas.

              Dėl reikalavimo priteisti iš atsakovo D. K. 262 098,86 Eur žalai atlyginti

              Vilniaus apygardos teismui 2015-01-06 nutartimi civilinėje byloje Nr.B2-2930-340/2015 konstatavus, kad ieškovas atitinka nemokios įmonės statusą (ši nutartis buvo palikta nepakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2015-03-26 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-592-464/2015), atsakovas turėjo Įmonių bankroto įstatymo 8 str. 1 d. nustatytą pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo, taip pat pareigą išsaugoti ieškovo turtą ir dokumentus ir perduoti juos ieškovo bankroto administratoriui (CK 2.87 str. 1 d., ĮBĮ 10 str. 4 d. 6 p.).

Atsakovas šių pareigų nevykdė, o ieškovo vardu pateikė pakartotinį pareiškimą iškelti ieškovui restruktūrizavimo bylą (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-4776-258/2015), kuris Lietuvos apeliacinio teismo 2015-09-10 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1660-178/2015 buvo pripažintas tapatus pareiškimui iškelti restruktūrizavimo bylą, pareikštam Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr.B2-2930-340/2015. Be to, pakartotiniame pareiškime iškelti ieškovui restruktūrizavimo bylą atsakovas nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes, kad ieškovas vykdo rangos sutartį, sudarytą su UAB „Veikmės statyba“ dėl pastato, esančio Sveikatos 36, Druskininkuose, lauko inžinerinių tinklų statybos, nors ši nutartis buvo nutraukta 2014-09-30 susitarimu ieškovui dėl finansinių problemų negalint vykdyti įsipareigojimų pagal šią sutartį. Pažymėtina, kad bankroto byla ieškovui buvo iškelta Vilniaus apygardos teismo 2016-06-27 nutartimi, įvertinus ieškovo 2014 m. finansinės atskaitomybės duomenis, t.y. tuos pačius, kuriuos vertino Vilniaus apygardos teismas, 2015-01-06 nutartimi civilinėje byloje Nr.B2-2930-340/2015 konstatavęs, kad ieškovas atitinka nemokios įmonės statusą.

              Atsakovas, toliau nevykdydamas ĮBĮ nustatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo, 2015-08-31 akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. DP-2698, atsakovui priklausančias ieškovo akcijas pardavė L. V.. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad L. V. turėjo realias galimybes ir realiai ketino imtis priemonių ieškovo mokumui atstatyti.

              Nors atsakovas pateikė 2015-08-31 vienintelio akcininko sprendimą, kuriuo L. V., kaip vienintelis ieškovo akcininkas, atleido atsakovą iš ieškovo direktoriaus pareigų, ir ieškovo direktoriumi paskyrė P. Z., tačiau šiame sprendime esantis L. V. parašas akivaizdžiai nepanašus į L. V. parašą, esantį tą pačią dieną sudarytoje ir notaro patvirtintoje  akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje. Pažymėtina, kad byloje yra po du egzempliorius ieškovo turto ir dokumentų perdavimo aktų L. V. (rašytų ranka ir spausdintų kompiuteriu), kuriuose esantys L. V. parašai akivaizdžiai skiriasi. 2015-08-31 dokumentų perdavimo akte nurodyta tik tai, kad perduodami buhalteriniai dokumentai, atspaudas ir sąskaitos faktūros, konkrečiai neišvardinant perduodamų dokumentų turinio ir jų apimčių. Iš ieškovo pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovo turtas ir dokumentai ieškovo administratoriui nebuvo perduoti, patalpos, kuriose registruota ieškovo buveinė, buvo rastos tuščios, ieškovo administratoriui nepavyko susisiekti nei su L. V., nei su P. Z., taip pat nepavyko nustatyti ieškovo turto buvimo vietos. Šios aplinkybės duoda pagrindą manyti, kad ieškovo akcijų pardavimas, ieškovo turto bei dokumentų perdavimas L. V. bei atsakovo atšaukimas iš ieškovo direktoriaus pareigų buvo fiktyvūs.

              Net jei šie veiksmai ir buvo realūs, atsakovas, kaip nurodyta aukščiau, turėjo ĮBĮ 8 str. 1 d., 10 str. 4 d. 6 p. ir CK 6.87 str. 1 d. nustatytas pareigas kreiptis į teismą dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo, išsaugoti ieškovo turtą ir dokumentus ir perduoti juos ieškovo bankroto administratoriui.  Atsakovas, parduodamas ieškovo akcijas L. V., perduodamas jam ieškovo turtą, neįsitikinęs, kad turtas bus išsaugotas, sudarė sąlygas prarasti ieškovo turtą, dėl ko šis turtas negali būti panaudotas tenkinant ieškovo kreditorių reikalavimus. Todėl yra pagrindas priteisti iš atsakovo dėl šių neteisėtų atsakovo veiksmų atsiradusią žalą.

              Žala dėl bankrutavusios įmonės turto neperdavimo susijusi su tuo, kad bankrutavusios įmonės turtas negali būti panaudotas kreditorių reikalavimas patenkinti ir bankroto administravimo išlaidoms apmokėti. Todėl žalos dydį sudaro to turto, kuris realiai gali būti panaudotas šiems tikslams, vertė. Iš paskutinio byloje esančio ieškovo balanso, t.y. iš 2015-03-27 preliminaraus balanso, matyti, kad ieškovas turėjo 348 661 Eur vertės turtą, iš kurio ilgalaikio turto vertė buvo 22 131 Eur, per vienerius metus gautinų sumų – 325 178 Eur, pinigų ir pinigų ekvivalentų – 1 352 Eur. Vilniaus apygardos teismas 2015-01-06 nutartyje civilinėje byloje Nr.B2-2930-340/2015, vertindamas ieškovo turtinę padėtį, konstatavo, kad ieškovo balanse įrašytų per vienerius metus gautinų sumų atgavimo perspektyvos nėra žinomos. Įrodymų apie realias perspektyvas gauti balanse apskaitytas per vienerius metus gautinas sumas ieškovas nepateikė nei Lietuvos apeliaciniam teismui, skųsdamas Vilniaus apygardos teismas 2015-01-06 nutartį (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-03-26 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-592-464/2015 esantys duomenys), nei pakartotinai kreipdamasis į Vilniaus apygardos teismą su prašymu iškelti restruktūrizavimo bylą (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-4776-258/2015). Manytina, kad ieškovas, suinteresuotas restruktūrizavimo bylos iškėlimu, tokius įrodymus būtų pateikęs, jei į balansą įrašytos per vienerius metus gautinos sumos būtų realiai gautinos.

              Todėl turtas, kuris realiai gali būti panaudotas kreditorių reikalavimas patenkinti ir bankroto administravimo išlaidoms apmokėti, yra 22 131 Eur vertės ilgalaikis turtas, ir 1 352 Eur vertės pinigai ir pinigų ekvivalentai, iš viso 23 483 Eur. Iš 2015-03-27 ieškovo ilgalaikio turto sąrašo matyti, kad į ilgalaikio turto sąrašą įtrauktos ir transporto priemonės, tame tarpe ir automobilis Toyota Land Cruiser, kuris pagal 2015-11-18 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį buvo parduotas už 10 000 Eur. Šis automobilis į ieškovo ilgalaikį turtą įtrauktas 7 335,23 Eur likutine vertė. Kadangi reali automobilio Toyota Land Cruiser vertė didesnė, nei apskaityta balanse,   ieškovo ilgalaikio turto vertė didinama 2 664,77 Eur (10 000 Eur - 7 335,23 Eur). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš atsakovo ieškovo naudai priteisiama 26 147,77 Eur žalai atlyginti.

Dėl reikalavimo pripažinti negaliojančia 2015-11-16 automobilio Toyota Land Cruiser pirkimo-pardavimo sutartį

2015-11-18 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovas už 10 000 Eur kainą pardavė atsakovui UAB „Cedrus“ automobilį Toyota Land Cruiser, vin. kodas JTEB29J700024698, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) Iš ieškovo pateiktų UAB „Emprekis“ duomenų apie vidutines panašių automobilių rinkos kainas (6 330 – 6 690 Eur su PVM) matyti, kad ieškovui priklausantis automobilis buvo parduotas už didesnę nei vidutinę rinkos kainą. Ieškovas už parduotą automobilį išrašė atsakovui 2015-11-16 sąskaitą-faktūrą SAL Nr. 01211, kurią atsakovas apmokėjo grynais pinigais pagal 2015-11-17 kasos pajamų orderio kvitą serija AAA Nr.198.

Ieškovo nurodytos aplinkybės, kad automobilis buvo parduotas tuo metu, kai įmonė jau buvo nemoki ir jai buvo keliama bankroto byla, kad nėra duomenų, jog P. Z. teisėtai buvo paskirtas ieškovo direktoriumi, nepatvirtina nesąžiningų atsakovo UAB „Cedrus“ veiksmų, sudarant 2015-11-18 pirkimo-pardavimo sutartį, kaip CK 6.66 str. 2 d. numatyto pagrindo pripažinti sandorį negaliojančiu pagal CK 6.66 str. 1 d.

P. Z. kaip ieškovo vadovas nuo 2015-10-08 buvo įregistruotas Juridinių asmenų registre. Todėl atsakovui nebuvo pagrindo abejoti, kad 2015-11-18 pirkimo-pardavimo sutartį, 2015-11-16 sąskaitą-faktūrą SAL Nr. 01211 ir 2015-11-17 kasos pajamų orderio kvitą serija AAA Nr.198 ieškovo vardu pasirašęs P. Z. neturi teisės veikti ieškovo vardu (CK 2.66 str. 1 d. 6 p., 2.71 str. 3 d.). Atsakovas nurodė, kad iki šios sutarties sudarymo jo ir ieškovo nesiejo jokie verslo ar kitokie santykiai. Priešingų įrodymų ieškovas nepateikė. Todėl atsakovui nebuvo ir neturėjo būti žinomos aplinkybės apie sunkią ieškovo turtinę padėtį ir tai, kad ieškovui keliama bankroto byla. Kaip jau nurodyta, į teismą dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo VSDFV Vilniaus skyrius kreipėsi tik 2015-11-27 pareiškimu, t.y. jau po 2015-11-18 pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ir įvykdymo. Ieškovas nenurodė jokių aplinkybių ir jų neįrodinėjo, kad atsakovas UAB „Cedrus“ 2015-11-16 sąskaitą-faktūrą SAL Nr. 01211 apmokėdamas grynais pinigais, žinojo ar turėjo žinoti, kad P. Z. šių pinigų neįneš į ieškovo sąskaitą ir šie pinigai nebus panaudoti atsiskaityti su ieškovo kreditoriais.

              Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovo reikalavimas pripažinti negaliojančia 2015-11-16 automobilio Toyota Land Cruiser pirkimo-pardavimo sutartį atmetamas, nenustačius atsakovo UAB „Cedrus“ nesąžiningumo sudarant šią sutartį.

              Kaip jau nurodyta, automobilis Toyota Land Cruiser įtrauktas į ieškovo ilgalaikį turtą. Nors šis automobilis 2015-11-18 pirkimo-pardavimo sutartimi už 10 000 Eur kainą buvo parduotas atsakovui UAB „Cedrus“, iš atsakovo D. K. priteistas žalos atlyginimas dėl neperduoto ieškovo turto nemažintinas 10 000 Eur suma. Iš ieškinyje nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad ieškovo administratoriui nebuvo perduoti 10 000 Eur, kuriuos atsakovas UAB „Cedrus“ sumokėjo už automobilį Toyota Land Cruiser. 10 000 Eur atsakovas UAB „Cedrus“ perdavė P. Z..  Atsakovas, parduodamas ieškovo akcijas L. V., perduodamas jam ieškovo turtą, neįsitikinęs, kad turtas bus išsaugotas, sudarė sąlygas prarasti ieškovo turtą, tame tarpe ir 10 000 Eur vertės automobilį Toyota Land Cruiser, arba už šį automobilį atsakovo UAB „Cedrus“ sumokėtus 10 000 Eur.

              Dėl bylinėjimosi išlaidų

              Ieškovas už teisinę pagalbą 2016-03-09 ir 2016-05-05 mokėjimo pavedimais sumokėjo advokatui 600 Eur ir 460 Eur. Atsakovas UAB „Cedrus“ už teisinę pagalbą pagal 2016-09-09 pinigų priėmimo kvitą sumokėjo  advokatui 1 000 Eur. Atsakovas D. K. už teisinę pagalbą pagal 2016-10-12 kvitą sumokėjo advokatui 1 500 Eur.

              Ieškovas atsakovams D. K. ir R. K. buvo pareiškęs 288 446,75 Eur bendros vertės reikalavimą (262 098,86 Eur + 26 347,89 Eur nekilnojamojo turto vertė), taigi, patenkinta 9 proc. ieškinio reikalavimų. Todėl iš ieškovo administravimo išlaidų atsakovo D. K. naudai priteisiamos 1 365 Eur bylinėjimosi išlaidos, o iš atsakovo D. K. ieškovo naudai – 95,40 Eur bylinėjimosi išlaidos. Atlikus įskaitymą, iš ieškovo administravimo išlaidų atsakovo D. K. naudai priteisiamos 1 269,60 Eur bylinėjimosi išlaidas (CPK 98 str.). Iš atsakovo D. K. valstybės naudai priteisiamos 784 Eur bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis), nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas (CPK 83 str. 1 d. 8 p., 96 str. 1 d.).

              Ieškinį atsakovui UAB „Cedrus“ atmetus, iš ieškovo administravimo išlaidų atsakovui UAB „Cedrus“ priteisiamos 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 98 str.).

              Sprendimui įsiteisėjus, naikinamas areštas atsakovei R. K. priklausančiam nekilnojamajam turtui, taikytas Vilniaus apygardos teismo 2016-08-23 nutartimi, taip pat iki 26 147,77 Eur mažinamas laikinųjų pasaugos priemonių, taikytų atsakovui D. K. Vilniaus apygardos teismo 2016-08-23 nutartimi, mastas (CPK 150 str. 2, 3 d.).

Vadovaudamasi CPK 259 str., 270 str.,

nusprendė:

ieškinį patenkinti iš dalies.

              Priteisti iš atsakovo D. K. ieškovo BUAB „Salvus Baltija“ naudai 26 147,77  Eur žalai atlyginti.

Atmesti ieškovo BUAB „Salvus Baltija“ reikalavimą atsakovams D. K. ir R. K. pripažinti negaliojančia 2012-04-23 santuokinio turto pasidalinimo sutarties dalį, kuria atsakovei R. K. buvo perleistas sutartyje nurodytas nekilnojamasis turtas.

              Atmesti ieškovo BUAB „Salvus Baltija“ reikalavimą atsakovui UAB „Cedrus“ pripažinti negaliojančia 2015-11-18 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį.

Priteisti iš ieškovo UAB „Salvus Baltija“ administravimo išlaidų atsakovo D. K. naudai 1 269,60 Eur bylinėjimosi išlaidas, atsakovo UAB „Cedrus“ naudai – 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo D. K. valstybės naudai 784 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti  areštą atsakovei R. K. priklausančiam nekilnojamajam turtui, taikytą Vilniaus apygardos teismo 2016-08-23 nutartimi, taip pat iki 26 147,77 Eur sumažinti laikinųjų pasaugos priemonių, taikytų atsakovui D. K. Vilniaus apygardos teismo 2016-08-23 nutartimi, mastą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja                                                                                                 Rūta Burdulienė