Administracinė byla Nr. eA-1588-556/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00180-2024-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1; 9.2; 9.3

 (S)

 

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. gegužės 29 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ivetos Pelienės ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo B. D. (B. D.) apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. kovo 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo B. D. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

 

I.

 

1.               Pareiškėjas B. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2023 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr. 23S226691 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą iš naujo.

2.       Pareiškėjas nurodė, kad Migracijos departamentas Sprendimu nusprendė nesuteikti jam prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos).

3.       Paaiškino, kad po 2020 m. įvykusių neteisėtų (duomenys neskelbtini) prezidento rinkimų, jis nuo rugpjūčio iki spalio mėnesio dalyvavo protesto akcijose (duomenys neskelbtini) m. Po žiauraus akcijų slopinimo ir prasidėjusių represijų, baimindamasis dėl savo pilietinės pozicijos patirti persekiojimą, išvyko iš šalies. Po išvykimo, gyvenamosios vietos adresu gavo šaukimą, iš kurio sprendė, kad jam iškelta baudžiamoji byla. Atsakovas, vertindamas šias aplinkybes, konstatavo, kad jo pasakojimas apie dalyvavimą mitinguose, vykusiuose po 2020 m. prezidento rinkimų, nebuvo detalus, nuoseklus ir išsamus, keitėsi pasakojimo detalės, skirtingai nurodomos dalyvavimo mitinguose datos, tačiau tokia išvada nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis, padaryta tik remiantis tikėtinumu. Pažymėjo, kad tiek prašyme dėl prieglobsčio suteikimo, tiek apklausos metu nurodė tas pačias aplinkybes dėl jo dalyvavimo protesto akcijose, tačiau apklausoje nurodė daugiau detalių nei išdėstė prieglobsčio prašyme, todėl ši aplinkybė negali neigiamai charakterizuoti pareiškėją.

4.       Pareiškėjas nurodė, kad nors negalėjo pateikti dokumentų arba nuotraukų, įrodančių jo dalyvavimą protestuose (duomenys neskelbtini) 2020 m., tačiau tai nesudaro pagrindo prieglobsčio prašytojo pasakojimą dėl baimės patirti persekiojimą dėl dalyvavimo protesto akcijose, laikyti nepatikimu, nes jis detaliai aprašė bei pateikė susirašinėjimus su kitais asmenimis dėl dalyvavimo protestuose. Dalyvavimo protestuose aplinkybių fiksavimas yra pavojingas, kadangi tokiai medžiagai patekus (duomenys neskelbtini) teisėsaugai, būtų neįmanoma išvengti atsakomybės, tad nuotraukos, kurias darė pažįstami, buvo pašalintos paties pareiškėjo prašymu. Teigė, kad reikalaudamas nuotraukų, atsakovas iš jo reikalauja įrodymų, kurių darymas būnant kilmės valstybėje yra pavojingas.

5.       Akcentavo, kad pareiškėjo paaiškinimai yra viena iš leistinų įrodinėjimo priemonių. Remiantis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 83 straipsniu, duomenys, negalintys būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, paprastai vertinami prieglobsčio prašytojo naudai. Aptariamo įrodymo priimtinumas paneigiamas, jei prieglobsčio prašytojas klaidina tyrimą, nustatomi prieštaravimai tarp prieglobsčio prašytojo nurodytų faktų, tačiau skundžiamame sprendime nėra nustatyta, jog pareiškėjas būtų klaidinęs tyrimą, o kilusių prieštaravimų tarp pareiškėjo pasakojimo ir kilmės valstybės informacijos, atsakovas nesistengė pašalinti, taigi, atsakovas pareiškėjo prieglobsčio prašymo motyvus vertino netinkamai.

6.       Atsakovas, spręsdamas prieglobsčio suteikimo pareiškėjui klausimą, tyrimą atliko paviršutiniškai, neįgyvendindamas pareigos bendradarbiauti su prieglobsčio prašytoju, todėl Sprendime padarė klaidingą išvadą nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje.

7.       Pareiškėjas nurodė, kad jo apklausų metu minėtų aplinkybių analizės, kiek tai susiję su paminėtų neaiškumų pašalinimu, Migracijos departamentas neatliko, todėl nepagrįstai konstatavo, jog prieglobsčio prašytojo pasakojimas yra abstraktus, nedetalus ir prieštaringas. Pareiškėjo nuomone, atsakovas neįvykdė pareigos aiškintis ir tikslintis aplinkybes, kilus abejonių dėl prieglobsčio prašytojo pasakojimo tikrumo, tiesiog konstatavo, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės yra neišsamios, taip paneigdamas pareiškėjo pasakojimo tikrumą. Pažymėjo, kad visi neaiškumai turi būti vertinami prieglobsčio prašytojo naudai, o nepaneigti jo pasakojimo dėl persekiojimo kilmės valstybėje pagrįstumo.

8.       Nurodė, kad atsakovas Sprendimą grindė tuo, jog nenustatyta jokių objektyvių faktų, pagrindžiančių prieglobsčio prašytojo pasakojimą apie tariamai jo atžvilgiu vykdomą baudžiamąjį persekiojimą dėl jo pilietinės veiklos (dalyvavimas mitinguose, socialinėje erdvėje), taip pat nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad baudžiamasis persekiojimas vykdomas ne dėl iš tikrųjų įvykdyto nusikaltimo, bet dėl konvencinių priežasčių. Padarydamas šią išvadą, atsakovas neatsižvelgė, kad kilmės valstybės informacija patvirtina, jog asmenys, dalyvaujantys protesto akcijose prieš (duomenys neskelbtini) režimą, yra persekiojami, su jais elgiamasi nežmoniškai, o pareigūnai už savo neteisėtus veiksmus nebaudžiami. Juk jo prieglobsčio prašymo pagrindinis motyvas yra jo opozicinė veikla (duomenys neskelbtini). Atsakovas neįvertino perspektyvinės pareiškėjo persekiojimo rizikos galimybės, netinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo standartais ir netinkamai kvalifikavo nagrinėjamu atveju reikšmingas aplinkybes prieglobsčio suteikimo kontekste.

9.       Pažymėjo, kad aplinkybės, kurias jis nurodė savo prieglobsčio prašyme ir apklausų metu, atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus pabėgėlio statuso suteikimo kriterijus, tačiau atsakovas nurodytus faktus ir aplinkybes kvalifikavo netinkamai, nes neįgyvendino pareigos bendradarbiauti su pareiškėju prieglobsčio motyvams nustatyti, nesiekė pašalinti netikslumų pareiškėjo pasakojime bei surinktą aktualią kilmės valstybės informaciją vertino atsietai nuo pareiškėjo pasakojimo. Dėl šių visų aplinkybių atsakovas be pagrindo atsisakė suteikti jam pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje.

10.       Pareiškėjas dėl papildomos apsaugos nesuteikimo nurodė, kad atsakovas, pasisakydamas dėl papildomos apsaugos pareiškėjui Lietuvos Respublikoje, vertino tas pačias aplinkybes, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, ir nenustatė pagrįstos tikimybės, jog kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų kankinimai arba mirties bausmė. Pareiškėjas teigė, kad su tokia išvada nesutinka, jo nurodytos priežastys, turi būti pripažintos pakankamu pagrindu bent jau dėl papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo.

11.       Migracijos departamento priimtas Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) individualiam administraciniam aktui nustatytų reikalavimų, nes nėra aiškus, nepakankamai motyvuotas, pareiškėjui, neturinčiam teisinio išsilavinimo, sunkiai suprantamas, didelės apimties, pareiškėjui išverčiamas tik žodžiu.

12.       Pareiškėjas apibendrindamas nurodė, kad įvertinus aplinkybę, jog Migracijos departamento padaryti pažeidimai negali būti ištaisyti pareiškėjo skundą nagrinėjančio administracinio teismo, atsakovo Sprendimas turi būti panaikintas visa apimtimi, o Migracijos departamentas įpareigotinas iš naujo visapusiškai ištirti ir įvertinti pareiškėjo prieglobsčio prašymą ir jo byloje esančius įrodymus, esant poreikiui atlikti papildomus procedūrinius veiksmus bei priimti sprendimą iš naujo.

13.       Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

14.       Atsakovas nurodė, kad Sprendimas nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) priimtas atsižvelgus į pareiškėjo pasakojimą apie veiklą (duomenys neskelbtini) (tariamai dalyvavo protestuose, rašė komentarus) ir Lietuvoje (rėmė ir savanoriavo viešojoje įstaigoje (toliau – VšĮ) „Dapamoga“, dalyvavo protesto akcijose) ir paaiškinimus bei jo daromas prielaidas, kurios nėra pagrįstos objektyviais duomenimis, o įžvelgiama grėsmė yra išskirtinai hipotetinė. Tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjui kiltų reali individualizuota persekiojimo rizika. Tyrimo metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) paskelbta prieglobsčio prašytojo paieška dėl slapstymosi nuo tyrimo, įvykdžius nusikaltimą, numatytą (duomenys neskelbtini) Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir (duomenys neskelbtini) BK) 205 straipsnio 3 dalyje (vagystė dideliu mastu). Pareiškėjas nebendradarbiavo su Migracijos departamentu bei, tikėtina, vengė atskleisti tikrąją išvykimo iš kilmės valstybės priežastį. Įvertinus nustatytų faktinių aplinkybių visumą, nenustatyta pagrindo prielaidai, jog pareiškėjui gresiantis baudžiamasis persekiojimas yra diskriminacinio pobūdžio, t. y. inicijuotas ir (arba) vykdomas dėl jo rasės, religijos, tautybės, jo priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba jo politinių įsitikinimų. Kadangi tikėtino priežastinio ryšio tarp prieglobsčio prašytojui gresiančio baudžiamojo persekiojimo ir minėtų konvencinių priežasčių nagrinėjamu atveju nenustatyta, prieglobsčio prašytojas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

15.       Prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Remiantis surinkta informacija, prieglobsčio prašytojo kilmės šalyje (gyvenamojoje vietoje) šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), todėl pareiškėjas taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Įvertinęs visus duomenis, Migracijos departamentas priėmė Sprendimą nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos).

16.       Atsakovas nesutiko su pareiškėjo skundo argumentais dėl Migracijos departamento neva netinkamai atlikto tyrimo. Teigė, kad pareiškėjo pateikta susirašinėjimo ekrano nuotrauka (siekdamas pagrįsti savo pasakojimą apie dalyvavimą protestuose, prieglobsčio prašytojas pateikė susirašinėjimo su keliais asmenimis – O. L., O. M., ekrano nuotrauką) nepatvirtina susirašinėjime dalyvavusių asmenų tapatybių, taip pat ir paties pareiškėjo. Nuotrauka taip pat nepatvirtina, kad pareiškėjas 2020 m. rugpjūčio 23 d., kai vyko susirašinėjimas, dalyvavo protesto akcijoje. Galiausiai, susirašinėjimas savaime nepatvirtina persekiojimo grėsmės tikimybės. Įvertinus pareiškėjo pasakojimo nenuoseklumą, taip pat tai, kad pareiškėjas 2023 m. gruodžio 23 d. apklausoje teigė, jog pirmą kartą į protestus nuėjo rugsėjo mėnesį, susirašinėjimo nuotrauka vertinama kaip turinti žemą įrodomąją galią. Kitų įrodymų (nuotraukų, vaizdo įrašų) patvirtinančių, kad dalyvavo mitinguose, pareiškėjas nepateikė. Pareiškėjo paaiškinimai, jog jis neturi nuotraukų iš akcijų (duomenys neskelbtini), kadangi jis nuotraukų protestų metu nedarė, o kitos nuotraukos, kurias darė pažįstami, buvo pašalintos jo paties prašymu, nėra įtikinami, ypač atsižvelgiant į tai, jog Lietuvoje, dalyvaudamas akcijose, jis nevengė fotografuotis. Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo pagrįstai galima buvo tikėtis nuotraukų ar kitų įrodymų, pagrindžiančių jo pasakojimus apie dalyvavimą protestuose. Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 (toliau – ir Tvarkos aprašas), 99 punktas nustato, kad prieglobsčio prašytojo pateiktų faktinių duomenų, nepatvirtintų daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais, patikimumas vertinamas atsižvelgus į tai, ar prieglobsčio prašytojo pasakojimas yra pakankamai detalus ir konkretus; ar prieglobsčio prašytojo žodžiu ir raštu pateikti duomenys yra nuoseklūs; ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja jo šeimos narių arba kitų liudytojų pateiktai informacijai; ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja turimai informacijai apie jo kilmės valstybę ir visuotinai žinomiems faktams.

17.       Atsakovas nurodė, kad nagrinėjant prašymą suteikti prieglobstį turi būti nustatyta, ar prieglobsčio prašytojo nurodytos aplinkybės laikytinos tikrovę atitinkančiais materialiais faktais, o juos vertinant būtina vadovautis Europos Sąjungos prieglobsčio teisyne ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose įtvirtintais prieglobsčio prašytojų teiginių (nurodytų aplinkybių) vertinimo principais. Pirmiausia, prieglobsčio prašytojas turi pareigą pateikti tikrovę atitinkančius išsamius paaiškinimus dėl prašymo suteikti prieglobstį motyvų, savo asmenybės bei atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje aplinkybių. Tuo atveju, kai nustatoma, jog su prieglobsčio prašytojo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, turi būti vertinamas šių duomenų patikimumas. Patikimumas vertinamas atsižvelgus į tai, ar prieglobsčio prašytojo pasakojimas yra išsamus ir pasižymi pakankamu detalumu; ar prieglobsčio prašytojo žodžiu ir raštu pateikti duomenys yra nuoseklūs ir neprieštaringi; ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja jo šeimos narių arba kitų liudytojų pateiktai informacijai; ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja turimai informacijai apie jo kilmės valstybę ir visuotinai žinomiems faktams. Jeigu vertinant prieglobsčio prašytojo pasakojimą nustatoma, kad jame yra prieštaravimų, nenuoseklumų ar paaiškinimai prieštarauja turimai objektyviai informacijai, tuomet neatitinkanti reikalavimų pasakojimo dalis yra atmetama.

18.       Atsakovas pareiškėjo teiginius, kad Sprendime nėra nustatyta, jog jis būtų klaidinęs tyrimą, kad kilusių prieštaravimų tarp jo pasakojimo ir kilmės valstybės informacijos, Migracijos departamentas nesistengė pašalinti, vertino kritiškai. Pareiškėjas, siekdamas pagrįsti savo pasakojimus apie neva sufalsifikuotą baudžiamąją bylą jo atžvilgiu, pateikė ekrano nuotrauką iš (duomenys neskelbtini) Respublikos vidaus reikalų ministerijos svetainės (duomenys neskelbtini), kuri patvirtina, kad jis yra paieškomas, tačiau nepatvirtina, dėl kokių pažeidimų (nusikaltimų) jis yra paieškomas. Atliekant tyrimą, buvo patikrintas (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų ministerijos paieškomų asmenų sąrašas, kuriame skelbiami dingusiųjų be žinios bei besislapstančių nuo teisingumo, taip pat pagal „ekstremistinius“ straipsnius, duomenys. Rastas įrašas apie pareiškėjo paiešką.

19.       Remiantis (duomenys neskelbtini) Respublikos vidaus reikalų ministerijos puslapyje skelbiama informacija, pareiškėjo ieško (duomenys neskelbtini) rajono vykdomojo komiteto vidaus reikalų skyrius kaip pasislėpusio nuo tyrimo. Pareiškėjas ieškomas dėl įvykdyto nusikaltimo pagal (duomenys neskelbtini) BK 205 straipsnio 3 dalį (vagystė, įvykdyta dideliu mastu). Taigi pareiškėjas pateikė tik dalį paieškos pranešimo, t. y. labai tikėtina, kad jis tyčia nepateikė informacijos, jog yra paieškomas dėl vagystės dideliu mastu, nes turi svarų motyvą teikti informaciją, kuri pagrindžia jo prašymą suteikti prieglobstį, bei neteikti informacijos, kuri paneigia apsaugos būtinumą. 2023 m. lapkričio 23 d. apklausoje pareiškėjui nurodžius, kad jis paieškomas dėl įvykdytos vagystės bei paprašius paaiškinti šią aplinkybę, jis nurodė, jog tai buvo piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi. Nurodė, kad kaip jam paaiškino pažįstami žmonės ir pažįstamų žmonių advokatai, rėžimo nepalaikantiems asmenims fabrikuojamos bylos dėl ekonominių nusikaltimų. Taigi, aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas teikė ne visus tikrovę atitinkančius duomenis apie save. Tuo tarpu Migracijos departamentas, priešingai nei teigia pareiškėjas, įvykdė savo pareigą bendradarbiauti su pareiškėju bei siekė pašalinti kilusius prieštaravimus bei neaiškumus: jam buvo užduodami patikslinamieji klausimai, pareiškėjo apklausos buvo išsamios, detalios, apklausų pabaigoje pareiškėjo buvo klausiama, ar jis turi ką prie savo pasakojimo pridurti, patikslinti, todėl pareiškėjo argumentai apie bendradarbiavimo pareigos nevykdymą nepagrįsti.

20.       Nagrinėjamu atveju pareiškėjo bendras patikimumas vertinamas kritiškai, kadangi jis tikslingai siekė nuslėpti aplinkybę, kad (duomenys neskelbtini) jis yra paieškomas dėl vagystės dideliu mastu. Labai tikėtina, kad iš tiesų vykdomos paieškos epizodą pareiškėjas papildė improvizuotais elementais (tariamai dalyvavo protestuose, tariamai rašė komentarus socialinėje erdvėje), tokiu būdu siekdamas „priderinti“ savo pasakojimą prie „tinkamų“ pagrindų prieglobsčiui gauti.

21.       Atsakovas dėl pareiškėjo teiginių, kad kilmės valstybės informacija patvirtina, jog asmenys, dalyvaujantys protesto akcijose prieš (duomenys neskelbtini) režimą, yra persekiojami, su jais elgiamasi nežmoniškai, o pareigūnai už savo neteisėtus veiksmus nebaudžiami, tačiau Migracijos departamentas į šias aplinkybes neatsižvelgė, pažymėjo, kad remiantis kilmės valstybės informacija, (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijos yra nusitaikiusios į rezonansinių įvykių dalyvius ir su jais susijusius asmenis (pvz., reiškiančiais palaikymą rezonansinių įvykių dalyviams), žurnalistus, aukšto profilio opozicijos aktyvistus, užsienio žiniasklaidos priemonėse pasisakančius asmenis, tačiau kilmės valstybės informacija nepatvirtina, kad (duomenys neskelbtini) teisėsauga identifikuoja visus užsienyje esančius piliečius ir stebi jų veiklą. Įvertinus pareiškėjo profilį kilmės valstybės informacijos kontekste (masiniuose protestuose (duomenys neskelbtini) nedalyvavo, viešai valdžios nekritikavo, socialiniuose tinkluose nesireiškė), nenustatyta tariamo persekiotojo – (duomenys neskelbtini) teisėsaugos, tikėtinų motyvų ir tikslų siekti persekioti pareiškėją, jį sulaikyti ir nubausti dėl tariamo dalyvavimo mitinguose ar akcijose Lietuvoje ar veiklos internetinėje erdvėje.

22.       Įvertinus visą tyrimo metu surinktą informaciją, konstatuota, kad tyrimo metu nebuvo nustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybėje pareiškėjui dėl veiklos internete ir dalyvavimo akcijose Lietuvoje kyla reali persekiojimo rizika, todėl jo deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta. Kadangi, be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, pareiškėjas nenurodė kitų kilmės valstybėje jam kylančių grėsmių, tos pačios aplinkybės buvo vertinamos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Įvertinus tyrimo metu surinktą informaciją, nenustatyta pagrindo prielaidai, jog pareiškėjui kilmės valstybėje gresia mirties bausmė ar egzekucija. Atsižvelgus į tai, jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

23.       Atsakovas pažymėjo, kad tyrimo metu nustatyta, jog pareiškėjas (duomenys neskelbtini) yra paieškomas dėl vagystės dideliu mastu. Nustatytos aplinkybės savaime nesuponuoja pabėgėlio statuso suteikimo, tačiau yra susijusios su Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytais papildomos apsaugos suteikimo pagrindais ir dėl to reikalauja įvertinimo. Atsižvelgus į tai, kad 2021 m. lapkričio 29 d. buvo paskelbta pareiškėjo paieška (duomenys neskelbtini) Respublikoje, beveik neabejotina, jog grįžęs į (duomenys neskelbtini) jis bus sulaikytas. Tyrimo metu surinkta informacija nesuponuoja išvados, jog nagrinėjant pareiškėjo bylą teismuose jam būtų apribota galimybė veiksmingai gintis nuo jam pateiktų kaltinimų bei įrodyti savo nekaltumą, todėl apkaltinamasis nuosprendis bei paskirta bausmė nelaikytini neišvengiamu tikėtinu rezultatu. Apibendrinus konstatuota, kad tyrimo metu nenustatyta pagrįstos tikimybės, jog kilmės valstybėje pareiškėjui gresia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnyje nurodyti veiksmai. Taip pat tyrimo metu nenustatyta, kad pareiškėjui kilmės valstybėje grėstų mirties bausmė ar egzekucija. Atsižvelgus į tai, jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose. Remiantis aktualiausia kilmės valstybės informacija, (duomenys neskelbtini) Respublikoje šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (beatodairiškas smurtas tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu), todėl pareiškėjas taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

 

II.

 

24.       Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. kovo 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

25.       Teismas nustatė, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, gimęs (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas 2022 m. spalio 24 d. pateikė prieglobsčio prašymą, kurį grindė politinio persekiojimo pagrindu: 2020 m., po prezidento rinkimų prasidėjusia jo politine veikla, kai jis nepripažino rinkimų, tris mėnesius dalyvavo protestuose, veikė socialinėse medijose, nuomojamose jo įmonės patalpose leido pastatyti siuvimo mašiną, kur buvo siuvamos istorinės (duomenys neskelbtini) vėliavos ((duomenys neskelbtini)). Pareiškėjas 2021 m. kovo 7 d. išvyko iš (duomenys neskelbtini) Respublikos bijodamas persekiojimo. Pareiškėjas 2022 m. spalio 24 d. pateikė prieglobsčio prašymą Lietuvoje. Migracijos departamentas 2023 m. gruodžio 15 d. priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos.

26.       Teismas rėmėsi ginčui aktualiomis Įstatymo, Tvarkos aprašo nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika.

27.       Pažymėjo, kad Migracijos departamento Sprendimas patvirtina, jog juo nuspręsta nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos išsamiai išanalizavus naujausią informaciją apie pareiškėjo kilmės valstybę, pareiškėjo pateiktus duomenis, įvertinus pareiškėją ir jo situaciją apibudinančius individualius faktus.

28.       Sprendime konstatuota, kad atsižvelgus į tai, jog pareiškėjo paaiškinimai dėl jo dalyvavimo mitinguose 2020 m. (duomenys neskelbtini) mieste neišsamūs, abstraktūs, jų nepatvirtina vieša informacija apie kilmės valstybėje vykusius protestus, patikimų rašytinių įrodymų nėra, nėra pagrindo daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas dalyvavo protestuose 2020 m., todėl nenustatyta tariamo persekioto, t. y. (duomenys neskelbtini) pareigūnų, tikslas ir motyvas jį persekioti dėl dalyvavimo protestuose 2020 m.

29.       Sprendime nustatyta, kad patikrinus pareiškėjo socialinius tinklus, nerasta kritikuojančio turinio įrašų ar nuotraukų; pareiškėjas tokių įrodymų taip pat nepateikė; pareiškėjo veikla internetinėje erdvėje rašant komentarus, nenustatyta; atsižvelgus į tai spręsta, kad ir dėl šios veiklos nenustatyta tariamo persekioto tikslo ir motyvo jį persekioti dėl veiklos socialinėje erdvėje 2020 m.

30.       Teismas dėl pareiškėjo baudžiamojo persekiojimo kilmės valstybėje nurodė, jog  nustatyta, kad paskelbta pareiškėjo paieška dėl nusikaltimo, numatyto (duomenys neskelbtini) BK 205 straipsnio 3 dalyje (vagystė dideliu mastu); nurodyta, kad pareiškėjas nebendradarbiavo su Migracijos departamentu, nes šių duomenų neatskleidė; įvertinus nustatytų faktinių aplinkybių visumą, padaryta išvada, kad nenustatyta pagrindo prielaidai, jog pareiškėjo baudžiamasis persekiojimas yra diskriminacinio pobūdžio, t. y. inicijuotas ir (arba) vykdomas dėl pareiškėjo rasės, religijos, tautybės, jo priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba jo politinių įsitikinimų ir konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje jam nesuteiktinas.

31.       Teismas nurodė, kad dėl pareiškėjo veiklos po išvykimo iš (duomenys neskelbtini) tyrimo metu nustatyta, jog pareiškėjas dalyvavo keliose (duomenys neskelbtini) bendruomenės organizuotose akcijose bei socialinėje erdvėje išreiškė nepritarimą karui (duomenys neskelbtini), jo socialinėje erdvėje paskelbta informacija nesulaukė didelio susidomėjimo, todėl nepatvirtina, kad dėl to jam gresia persekiojimui prilygstantys veiksmai, nes kilmės valstybės įvykių kontekste spręsta, jog mažai tikėtina, kad tai galėjo patraukti (duomenys neskelbtini) teisėsaugos dėmesį. Remiantis tuo padaryta išvada, kad nenustatyta aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybėje pareiškėjui dėl veiklos internete ir dalyvavimo akcijose Lietuvoje kyla reali persekiojimo rizika, todėl jo deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta. Taigi pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, todėl B. D. neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir šiuo pagrindu suteikti pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje nėra pagrindo.

32.       Sprendžiant dėl pareiškėjo veiklos VšĮ ,,Dapamoga“ nurodyta, kad nors (duomenys neskelbtini)  teisėsauga hipotetiškai pagal (duomenys neskelbtini) BK 361-4 straipsnį dėl pagalbos ekstremistine pripažintai organizacijai patraukti baudžiamojon atsakomybėn gali bet kurį asmenį, tačiau vien teisinio pagrindo, leidžiančio inkriminuoti asmenį, egzistavimas negali būti laikomas pakankamu įrodymu, galinčiu pagrįsti, kad nustatyta grėsmė peržengia pagrįstos tikimybės įrodinėjimo standartą. Įvertinus, kad pareiškėjo parama VšĮ ,,Dapamoga“ teikta iš mažosios bendrijos (toliau – ir MB) (duomenys neskelbtini) sąskaitos neviešais tarpusavio pavedimais, atsižvelgus į kilmės valstybėje fiksuotus įvykius spręsta, jog mažai tikėtina, kad šie pavedimai galėtų patraukti institucijų dėmesį. Dėl to padaryta išvada, kad rizika prieglobsčio prašytojui nukentėti ateityje yra išskirtinai hipotetinė, grindžiama ypatingai neapibrėžta tikimybe, neatitinka pabėgėlių teisėje taikytino „pagrįstos tikimybės“ įrodinėjimo standarto, todėl konstatuota, kad nenustatyta pagrįstos tikimybės, jog kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui gresia persekiojimas, kaip tai suprantama „pabėgėlio“ sąvokos kontekste, dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų, taigi B. D. neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir dėl to jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas.

33.       Teismas taip pat nurodė, kad vertinant pareiškėjui galimą grėsmę, atsižvelgta į tai, jog pareiškėjo gautame pranešime nurodoma apie atsakomybę pagal (duomenys neskelbtini) Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 18.12 straipsnio 1 dalį, numatančią atsakomybę už greičio viršijimą vairuojant transporto priemonę, dėl to spręsta, kad nepateikta patikima informacija, leidžianti konstatuoti, jog (duomenys neskelbtini) teisėsauga identifikavo jį kaip (duomenys neskelbtini) ar užsienyje vykusių mitingų dalyvį, kad vertina jį kaip asmenį, priklausantį ar padedantį „ekstremistinei“ grupuotei ar finansuojantį tokią grupuotę ir kad turi tikslą bei motyvą nubausti jį dėl šios veiklos. Atsižvelgus į surinktos informacijos visumą, konstatuota, kad tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių realios rizikos prieglobsčio prašytojui kilmės šalyje patirti persekiojimą, todėl jo deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta. Neįvykdžius „visiškai pagrįstos baimės“ reikalavimo, pabėgėlio statuso taikymo nuostata yra neįvykdyta, prieglobsčio prašytojas vertintas kaip neatitinkantis Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, dėl to jam negali būti suteiktas pabėgėlio statusas.

34.       Migracijos departamentas, pasisakydamas dėl papildomos apsaugos, Sprendime svarstė papildomos apsaugos suteikimo galimybę nustačius, kad paskelbta pareiškėjo paieška dėl nusikaltimo, numatyto (duomenys neskelbtini) BK 205 straipsnio 3 dalyje (vagystė dideliu mastu). Atsakovas konstatavo, kad tyrimo metu nenustatyta pagrįstos tikimybės, jog kilmės valstybėje B. D. gresia kankinimo veiksmai, mirties bausmė ar egzekucija ir sprendė, jog jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose. Įvertinęs aktualiausią kilmės valstybės informaciją, Migracijos departamentas konstatavo, kad (duomenys neskelbtini) Respublikoje šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (beatodairiškas smurtas tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu), todėl B. D. taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

35.       Teismas, įvertinęs pareiškėjo pateiktą informaciją prašymo nagrinėjimo ir teismo posėdžio metu, skunde ir papildomai prie skundo pateiktus paaiškinimus bei Migracijos departamento surinktą informaciją, pritarė atsakovo išvadai, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti.

36.       Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, įvertino pareiškėjo paaiškinimų esminius argumentus bei pagrįstai nusprendė, kad pareiškėjo nurodyti pagrindai, kuriais jis grindžia prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, negali būti laikytini kaip patvirtinantys Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas pabėgėlio statusui gauti.

37.       Teismas nurodė, kad, kaip matyti iš pareiškėjo pasakojimų, jis baiminasi, jog kilmės valstybėje veikiantys įstatymai numato atsakomybę už veiksmus, kuriais jis reiškė savo politinius įsitikinimus, – dalyvavo protesto akcijose (duomenys neskelbtini), protestą (duomenys neskelbtini) rėžimui išsakančiuose renginiuose Lietuvoje, reiškėsi socialinėse medijose, prisidėjo prie (duomenys neskelbtini) istorinės vėliavos siuvimo, paskelbta jo paieška, yra gavęs šaukimą atvykti pas tyrėją, prisideda prie VšĮ ,,Dapamoga“, kuri (duomenys neskelbtini) pripažinta ekstremistine organizacija, veiklos, tad bijo jam gręsiančios bausmės.

38.       Teismas pažymėjo, kad siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, prašyme nurodytos rizikos (grėsmės) turi būti įvertintos remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją, ir tik pripažinus, jog yra pagrindas konstatuoti, kad tokia rizika yra reali, atsiranda teisinis pagrindas tenkinti pareiškėjo prašymą.

39.       Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė objektyvių įrodymų, pagrindžiančių jo teiginius, jog jis gali būti persekiojamas (duomenys neskelbtini) valdžios institucijų. Taip pat pareiškėjas nepateikė jokių konkrečių įrodymų, kad savo priešiškumą (duomenys neskelbtini) vykdomai agresyviai politikai būtų demonstravęs viešai, skelbęs savo pažiūras. Pareiškėjo pasakojimas nėra nuoseklus, jo paaiškinimų nepatvirtina kiti duomenys ir kilmės valstybės įvykių kontekste nepatikimas.

40.       Teismas nurodė, kad prieglobsčio prašytojo pateiktų faktinių duomenų, nepatvirtintų daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais, patikimumas vertinamas atsižvelgus į tai, ar prieglobsčio prašytojo pasakojimas yra pakankamai detalus ir konkretus, ar prieglobsčio prašytojo žodžiu ir raštu pateikti duomenys yra nuoseklūs, ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja jo šeimos narių arba kitų liudytojų pateiktai informacijai, ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja turimai informacijai apie jo kilmės valstybę ir visuotinai žinomiems faktams.

41.       Nors pareiškėjas nurodo dalyvavęs dvejuose protestuose (duomenys neskelbtini), tikslių datų negalėjo nurodyti, tai patvirtinančių įrodymų nepateikė, niekada nebuvęs sulaikytas, nematė, kad būtų sulaikomi kiti asmenys, dalyvavę protestuose, iki 2021 m. kovo 7 d. išvykimo iš (duomenys neskelbtini), nebuvo persekiojimas valdžios institucijų. Pareiškėjo paaiškinimai apie protestus, kuriuose jis nurodo dalyvavęs, abstraktūs, apsiriboja bendro pobūdžio teiginiais, nenurodomos jokios detalės, pagal kurias būtų galima patikrinti pareiškėjo nurodomas aplinkybes, nėra jokių vaizdo fiksavimų, kurie galėtų bent iš dalies patvirtinti jo nurodomas aplinkybes. Sugretinus jo paaiškinimus apie 2020 m. spalio 24 d. ar spalio 26 d. (duomenys neskelbtini) vykusį protestą, kuriame nurodo dalyvavęs, su viešojoje erdvėje pateikiama informacija apie įvykius kilmės valstybėje, duomenų apie tokį protestą (duomenys neskelbtini) m. nerasta. Nors 2024 m. kovo 19 d. pareiškėjas pateikė papildomus paaiškinimus su nuoroda apie 2020 m. spalio 26 d. vykusį protestą (duomenys neskelbtini), tačiau ir ten nėra jokių duomenų apie tai, kad toks protestas vyko ir (duomenys neskelbtini) m. bei pareiškėjas galėjo jame dalyvauti. Vien straipsnyje esantis paminėjimas, kad tokie protestai vyko ir kituose miestuose, šio fakto taip pat nepatvirtina. Pareiškėjo 2024 m. kovo 20 d. pateikti įvairių asmenų pasisakymai (rekomendacijos) apie jį kaip aktyvų protestų dalyvį taip pat nepatvirtina jo dalyvavimo 2020 m. (duomenys neskelbtini) vykusiuose protestuose, nes nėra konkretūs, juose nurodomos detalės netikslios, nei vienas iš pasisakiusių nenurodė, kad kuriame nors proteste su juo dalyvavo ir pareiškėjas, ar, jog koks nors kitas asmuo jį yra matęs bent viename proteste. Nurodomos aplinkybės sureikšmintos, nurodoma, kad pareiškėjas aktyviai dalyvavo taikiuose protestuose arba aktyvus (duomenys neskelbtini) rėžimo priešininkas, prieštarauja paties pareiškėjo paaiškinimams, jog jis dalyvavo vos dvejuose protestuose po kelias valandas, o tokio dalyvavimo negalima vertinti kaip aktyvaus rėžimo priešininko veiklos, taigi daryti išvadą remiantis šiomis rekomendacijomis taip pat nėra pagrindo.

42.       Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad atsakovas tinkamai nebendradarbiavo su pareiškėju, nevykdė pareigos aiškintis ir tikslinti aplinkybes, nes pareiškėjas nepagrįstai sureikšmina atsakovo pareigą. Iš apklausos matyti, kad atsakovas detaliai siekė nustatyti protestų datas ir vietas, dalyvavusius asmenis, aplinkybes, sulaikymo faktus, tačiau pareiškėjas teigė, kad neprisimena, įvykiai jam susiliejo, jis gali klysti ir pan. Šiuo atveju svarbi ir pareiškėjo pareiga teikti išsamius ir teisingus paaiškinimus, nes be jo pirminių paaiškinimų atsakovas neturi galimybės nustatyti įvykio detalių ir įvertinti jų kilmės valstybės įvykių kontekste. Taigi nesant jokių objektyvių įrodymų apie pareiškėjo dalyvavimą 2020 m. protestuose (pvz., nuotraukų), pareiškėjo pateikta telefono ekrano nuotrauka apie 2020 m. rugpjūčio 23 d. susirašinėjimą dėl ėjimo ir plakatų, nukreiptų prieš A. Lukašenką, gaminimo, nepakanka identifikuoti, kad tai pareiškėjo susirašinėjimas ir, jog jis proteste dalyvavo.

43.       Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas fotografuojasi ir teikia nuotraukas kai dalyvauja protestą (duomenys neskelbtini) rėžimui išsakančiuose renginiuose Lietuvoje, tačiau naikina nuotraukas, patvirtinančias, jog dalyvavo tokiuose renginiuose (duomenys neskelbtini). Tai, kad jokių tiesioginių įrodymų apie pareiškėjo dalyvavimą protestuose 2020 m. nėra, paaiškinimai nekonkretūs ir paviršutiniški, nuotraukų apie dalyvavimą protestuose nurodo neišsaugojęs, nors šiaip linkęs tai daryti, Tvarkos aprašo 99 punkte įtvirtinto tikimybių pusiausvyros principo kontekste visi duomenys suformuoja didesnę tikimybę, kad jo nurodomo fakto nebuvo. Teismas sutiko su atsakovo Sprendime pateiktu nustatytų aplinkybių vertinimu dėl pareiškėjo dalyvavimo 2020 m. protestuose (duomenys neskelbtini) ir padaryta išvada, kad nėra pagrindo pripažinti, jog jam dėl to gresia persekiojimas kilmės valstybėje.

44.       Vertindamas pareiškėjo teiginius dėl to, kad jo politines pažiūras aiškiai parodo jo veikla socialinėse medijose, teismas pažymėjo, jog iš byloje esančios pareiškėjo paskyros analizės matyti, kad iki 2019 m. gruodžio mėn. jo paskyroje vyrauja informacija apie keliones ir dievą, informacijos, jog jis būtų kritikavęs (duomenys neskelbtini) rėžimą ar teisėsaugos pareigūnus nėra. Taigi duomenų, kurie kartu su pareiškėjo pasakojimu sudarytų labiau tikėtiną įrodymų grandinę, patvirtinančią, kad pareiškėjas 2020 m. (duomenys neskelbtini) buvo matomas ir girdimas socialiniuose tinkluose kaip rėžimo kritikas, nėra. Byloje esančios pareiškėjo ,,Facebook“ paskyros vėlesni duomenys patvirtina, kad pareiškėjo veikla socialiniame tinkle daugiausiai susijusi su kelionių ar juokingais vaizdais, muzikos įrašais. Tiek, kiek ji susijusi su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) vykstančiais įvykiais, apsiribojo pasidalintu (duomenys neskelbtini) straipsniu apie tai, kad skrydžiai virš (duomenys neskelbtini) nėra saugūs, vaizdo įrašų dalijimusi, kurie sulaukė 1–3 reakcijas į pasidalintą medžiagą. Pareiškėjas įkėlė istorinę (duomenys neskelbtini) vėliavą ((duomenys neskelbtini)) bei vėliavą su ((duomenys neskelbtini)) (atitinkamai 1 ir 6 patiktukai), paties pareiškėjo aiškių vertinimų, nuomonių ar pasisakymų dėl įvykių (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) nėra. Taigi, jo veikla socialinėje medijoje nesulaukė didelio susidomėjimo, vertinimų ar komentarų, nebuvo viešinama kituose, plačiau prieinamuose, šaltiniuose. Iš pareiškėjo pateiktų nuotraukų bei ,,Facebook“ paskyros galima spręsti apie pareiškėjo dalyvavimą keliose (duomenys neskelbtini) bendruomenės organizuotose akcijose, išreikštą nepritarimą karui (duomenys neskelbtini), dalyvavus (duomenys neskelbtini) televizijos studijoje pokalbių laidos metu, tačiau tokie jo veiksmai negali būti pripažįstami kaip jo aiškių politinių įsitikimų reiškimo forma. Nėra jokių duomenų apie pareiškėjo aktyvius veiksmus, kuriais jis būtų išreiškęs savo priešišką požiūrį į (duomenys neskelbtini) vykdomą politiką. Iš 2024 m. kovo 20 d. teismui pateiktų rekomendacijų matyti, kad pareiškėjas labiau žinomas kaip linkęs padėti tautiečiams sprendžiant būsto, maisto ir kitus panašaus pobūdžio klausimus (A. L., N. K., A. K., V. L. rekomendacijos). Teismas pažymėjo ir tai, kad nei prieglobsčio prašymo tyrimo metu, nei skunde dėl priimto Migracijos departamento Sprendimo, nei teismo posėdžio metu pareiškėjas neišreiškė savo aiškių politinių pažiūrų (duomenys neskelbtini) rėžimo vykdomos politikos atžvilgiu, apsiribodamas deklaratyviais teiginiais, kad jis yra aktyvus protestų prieš rėžimą dalyvis.

45.       Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad aptartoji veikla pakankama, jog kilmės valstybėje jam grėstų persekiojimas. Pateikti papildomi pareiškėjo įrodymai apie viešoje erdvėje randamus straipsnius apie (duomenys neskelbtini) žmonių persekiojimą, nepaneigia šios išvados, neįrodo individualios grėsmės pareiškėjui. Publikacijose dažnai pateikiama informacija apie daug dėmesio sulaukusius tinklaraštininkus, opozicionierius, su kuriais pareiškėjo gretinti negalima, o kitų asmenų individualūs persekiojimo faktai nežinomi, todėl gretinti jų su pareiškėju taip pat nėra pagrindo. Teismas pažymėjo, kad grindžiant prieglobsčio prašymą motyvais, jog užsienietis aktyviai reiškia savo politinius įsitikinimus, neužtenka pateikti vien tik deklaratyvius teiginius, kurie nebūtų pagrįsti objektyviais įrodymais.

46.       Teismas pritarė atsakovo pozicijai, kad tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybėje B. D. dėl jo veiklos socialinėse medijose ir dalyvavimo akcijose Lietuvoje kyla reali persekiojimo rizika. Pareiškėjo dėl to deklaruojama baimė nelaikytina pagrįsta, todėl jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

47.       Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl gauto šaukimo pas tyrėją, teismas nurodė, kad pateiktame šaukime nėra jokių užuominų apie tai, dėl ko pareiškėjas yra kviečiamas, todėl nėra pagrindo spręsti, jog kviečiamas dėl jo ekstremistinės veiklos. Vien tai, kad pareiškėjui yra žinoma, jog šaukime nurodyta tyrėja užsiima politinėmis bylomis, savaime nereiškia, kad neužsiima kitomis bylomis. (duomenys neskelbtini) paskelbta pareiškėjo paieška, nes jis kaltinamas padaręs (duomenys neskelbtini) BK 205 straipsnio 3 dalyje (vagystė dideliu mastu) numatytą nusikaltimą. Šiame kontekste šaukimas atvykti pas tyrėją yra logiškas procedūrinis veiksmas, todėl nėra pagrindo išvadai, kad tai susiję su pareiškėjo persekiojimu kilmės šalyje.

48.       Pareiškėjas nurodė, kad fabrikuodamas jam bylą dėl vagystės dideliu mastu, (duomenys neskelbtini) rėžimas siekia jį susigrąžinti į (duomenys neskelbtini), kur tokiu būdu persekios už jo reiškiamas politines pažiūras, kaip pavyzdį pateikdamas (duomenys neskelbtini) žmogaus teisių organizacijos (duomenys neskelbtini) vadovo, aktyvisto ir opozicionieriaus, Nobelio taikos premijos laureato A. B. atvejį. Teismas vertino, kad tokie pareiškėjo svarstymai grynai hipotetiniai, baimė grindžiama neapibrėžta tikimybe, byloje nėra jokių faktinių duomenų tokiai išvadai. Šiuo metu teisinė (duomenys neskelbtini) bazė yra tokia, kad rėžimas gali persekioti aktyvistus keldamas bylas dėl konvencinių priežasčių, todėl nėra jokio pagrindo fabrikuoti bylas prisidengiant kitais nusikaltimais. Be to, pareiškėjas nėra tokio lygio žmogaus teisių gynėjas kaip A. B., todėl labai mažai tikėtina, kad (duomenys neskelbtini) rėžimas dėtų tiek pastangų fabrikuojant bylą dėl nuosavybės teisinių santykių, kai yra teisinė bazė teikti kaltinimus dėl ekstremistinės veiklos.

49.       Teismas vertino, kad visi kiti dėl persekiojimo pateikti dokumentai taip pat net tikėtinai nepatvirtina pareiškėjo galimo persekiojimo kilmės valstybėje. Pareiškėjas pateikė 2021 m. gegužės 14 d. nutarimo nuotrauką pripažinti jį kaltinamuoju dėl ekstremistinės veiklos, tačiau jis negali būti pripažįstamas pagrįstu įrodymu apie pareiškėjo persekiojimą: dėl jo gavimo būdo (gavo per kažkokius asmenis ir nežinia kaip); jame nurodytos informacijos prieštaringumo (nutarime nurodoma, kad vėliavų siuvimo veikla vykdoma nuo 2020 m. gegužės mėnesio, nors pareiškėjas teigia, jog aktyviai pradėjo veikti po 2020 m. rugpjūčio 8–9 d. vykusių prezidento rinkimų, o susirašinėjimas patvirtina, kad apie siuvimo mašinos pastatymą tartasi 2020 m. rugpjūčio 14 d.); dėl to, kad tekstas ir pareigūnų parašai skirtinguose lapuose, todėl yra didelė galimybė tekstą priderinti prie parašų. Pareiškėjo pateikti duomenys apie pranešimą dėl atsakomybės pagal (duomenys neskelbtini) Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 18.12 straipsnio 1 dalį, numatančią atsakomybę už greičio viršijimą vairuojant transporto priemonę, taip pat nepakankami pripažinti kaip įrodantys pareiškėjui grėsmę būti persekiojamam kilmės šalyje.

50.       Teismas sutiko su atsakovo vertinimu, kad nėra pagrindo prielaidai, jog pareiškėjo baudžiamasis persekiojimas yra diskriminacinio pobūdžio.

51.       Teismas dėl pareiškėjo veiklos VšĮ ,,Dapamoga“ ir paramos jai pažymėjo, kad pareiškėjo pateiktas sąskaitos išrašas patvirtina, jog pinigai VšĮ ,,Dapamoga“ pervesti iš MB (duomenys neskelbtini) sąskaitos. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro elektroninis išrašas patvirtina, kad šios MB vadovas – I. S. D., tad šiuos pinigų pervedimus sunku susieti su pareiškėju, todėl tokia parama nepakankama konstatuoti pareiškėjui kylančią realią persekiojimo grėsmę kilmės šalyje.

52.       Įvertinęs nustatytas aplinkybes bei įrodymus, teismas sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog (duomenys neskelbtini) teisėsauga identifikavo pareiškėją kaip (duomenys neskelbtini) ar užsienyje vykusių mitingų dalyvį, kad vertina jį kaip asmenį, priklausantį ar padedantį „ekstremistinei“ grupuotei ar finansuojantį tokią grupuotę ir, jog turi tikslą bei motyvą nubausti jį dėl šios veiklos. Nenustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių realios rizikos prieglobsčio prašytojui kilmės šalyje patirti persekiojimą, todėl pareiškėjo deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta. Neįvykdžius „visiškai pagrįstos baimės“ reikalavimo, pabėgėlio statuso taikymo nuostata yra neįvykdyta, todėl prieglobsčio prašytojas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam suteikti pabėgėlio statusą nėra teisinio pagrindo.

53.       Teismas dėl skundo argumentų, susijusių su papildoma apsauga, nurodė, kad Sprendime išsamiai išanalizuota kilmės valstybės informacija ir nenustatyta, jog (duomenys neskelbtini) Respublikoje pareiškėjas bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas, jog yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija, ar, kad yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu. Pareiškėjas šių išvadų nepaneigė, nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų Įstatymo 87 straipsnio taikymo sąlygų egzistavimą, todėl šiuos aspektu Migracijos departamento Sprendimą teismas laikė pagrįstu.

54.       Įvertinęs skundžiamo Sprendimo turinį aptarto teisinio reguliavimo kontekste, teismas taip pat sprendė, kad jis atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus, jame yra aiškiai nurodytas Sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas, išsamiai išanalizuota pareiškėjo kilmės valstybės informacija, tinkamai pritaikytos teisės normos, išanalizuoti dokumentai ir įrodymai, kurių pagrindu priimtas Sprendimas, išaiškinta jo apskundimo tvarka. Teismas kaip nepagrįstus atmetė pareiškėjo argumentus, susijusius su skundžiamo sprendimo neatitikimu individualiam administraciniam aktu keliamiems reikalavimams.

55.       Aplinkybė, kad Sprendimas didelės apimties, surašytas lietuvių kalba, o pareiškėjui užtikrintas tik jo vertimas žodžiu, negali būti vertinami kaip Sprendimo trūkumai, kurie trukdo pareiškėjui įgyvendinti jo teises. Sprendimas griežtai struktūruotas, jame pateikiama pareiškėjui artima informacija apie jį ir jo kilmės valstybę, teisinėms žinioms suvokti jam garantuojama advokato pagalba.

56.       Teismas konstatavo, kad atsakovas detaliai ir išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo bylos medžiagą, įvertino visus tiek pareiškėjo pateiktus, tiek Migracijos departamento surinktus duomenis, todėl skundžiamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį remiantis pareiškėjo nurodytais, nei kitais argumentais nėra pagrindo. Netenkinus pagrindinio pareiškėjo reikalavimo, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinį pareiškėjo reikalavimą.

 

III.

 

57.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

58.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo faktines aplinkybes, atsakovo Sprendimo bei pirmosios instancijos teismo sprendimo esmę, ginčui aktualių teisės aktų nuostatas ir teigia, kad su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka.

59.       Nurodo, kad Migracijos departamento Sprendime nurodyta, jog atsižvelgiant į tai, kad prieglobsčio prašytojas neišreiškia savo „politinių pažiūrų“ internetinėje erdvėje, nėra pagrindo teigti, jog prieglobsčio prašytojas turėtų tvirtus įsišaknijusius politinius įsitikinimus. Ši atsakovo išvada, kurios nepaneigė ir pirmosios instancijos teismas, tiesiogiai prieštarauja Migracijos departamento nustatytiems faktams ir pareiškėjo pateiktiems įrodymams, kad jis aiškiai reiškia politinius įsitikinimus ir jie tvirti. Pareiškėjo politinių įsitikinimų tvirtumą pagrindžia vien ta aplinkybė, kad jis sąmoningai dalyvauja (duomenys neskelbtini) pripažintoje ekstremistinėje organizacijoje VšĮ „Dapamoga“ ir ją finansiškai remia. Pareiškėjo įmonė MB (duomenys neskelbtini) finansiškai pastoviai remia VšĮ „Dapamoga“. Tai dar papildoma aplinkybė, kuri patvirtina jo politinių įsitikinimų tvirtumą.

60.       Pirmosios instancijos teismas tinkamai neišnagrinėjo ir nesusiejo su pareiškėjui kylančia persekiojimo grėsme aplinkybių, jog (duomenys neskelbtini) už finansinę paramą ir/ar pinigų pavedimus asmenys yra persekiojami. Pagal viešai prieinamą informaciją, tie kas aukoja pinigus, pavyzdžiui organizacijai (duomenys neskelbtini) yra persekiojami, kadangi (duomenys neskelbtini) režimo vertinimu, toks asmuo remia ir palaiko ekstremizmą.

61.       Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad nei prieglobsčio prašymo tyrimo metu, nei skunde dėl priimto Migracijos departamento Sprendimo, nei teismo posėdžio metu pareiškėjas neišreiškė savo aiškių politinių pažiūrų (duomenys neskelbtini) rėžimo vykdomos politikos atžvilgiu, apsiribodamas deklaratyviais teiginiais, kad jis yra aktyvus protestų prieš rėžimą dalyvis.

62.       Teigia, kad pirmosios instancijos teismo argumentai nepagrįsti. Pareiškėjas byloje yra pateikęs nuotraukų, kurios patvirtina aktyvų jo dalyvavimą opozicijos mitinguose Lietuvoje (nuotraukose jis yra užfiksuotas ir su garsiais opozicijos atstovais (buvusiu kandidatu į (duomenys neskelbtini) prezidentus) bei kitose opozicijos veiklose), jis teikė įrodymus, kad dalyvavo mitinguose, palaiko ir remia VšĮ „Dapamoga“, teikė įvairių aktyvistų rekomendacinius laiškus, kuriuose nėra, kaip neteisingai nurodo pirmosios instancijos teismas, konstatuota, jog pareiškėjas padeda tik maistu ar būsto paieškomis, t. y. pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, selektyviai išrinko ir pacitavo kelis sakinius, nutylėdamas rekomendacijų pagrindinį turinį ir esmę. Pareiškėjo politiniai įsitikinimai ir jo politinės pažiūros bei veikla nėra deklaratyvūs teiginiai, o yra pagrįsti daugybe įrodymų, kurių pirmosios instancijos teismas nevertino ir į juos neatsižvelgė, formaliai nurodė, kad pareiškėjas pateikė tik deklaratyvius teiginius, o tai prieštarauja visai bylos medžiagai.

63.       Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog nustatyta dalyvavus (duomenys neskelbtini) televizijos studijoje pokalbių laidos metu, tačiau tokie veiksmai negali būti pripažįstami kaip pareiškėjo aiškių politinių įsitikimų reiškimo forma. (duomenys neskelbtini) saugumas aktyviai domisi (duomenys neskelbtini) opozicija ir seka pačios (duomenys neskelbtini) transliacijas bei identifikuoja asmenis ir juos baudžia. Pirmosios instancijos teismas šių argumentų nenagrinėjo ir dėl jų nepasisakė.

64.       Pirmosios instancijos teismas ir atsakovas netiki, kad (duomenys neskelbtini) opozicijos šalininkams gali būti keliami, fabrikuojami ir imituojami kriminaliniai nusikaltimai. (duomenys neskelbtini) opozicijos dalyviams gali būti iškelti įvairūs ir kriminaliniai nusikaltimai. Šiuo atveju (duomenys neskelbtini) režimas naudoja visas įmanomus persekiojimo formas ir būdus.

65.       Migracijos departamento bei pirmosios instancijos teismo sprendimuose nurodyti teiginiai ir išvados yra prieštaringi ir tarpusavyje nesuderinami. Migracijos departamentas nustatė, kad pareiškėjas dalyvauja protestuose, finansiškai remia ekstremistinę organizaciją, išreiškė socialinėje erdvėje politinius įsitikinimus. Taigi pirmosios instancijos teismo teiginiai, jog pareiškėjo įsitikinimai yra netvirti ar, kad jis nekritikavo (duomenys neskelbtini) režimo, yra nepagrįsti, todėl pirmosios instancijos teismas, palikęs galioti Migracijos departamento Sprendimą, priėmė neteisingą sprendimą, kuris privalo būti panaikintas.

66.       Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teisme papildomai pateikė informaciją, jog grįžtantys (duomenys neskelbtini) piliečiai susiduria su persekiojimu, pateikti įrodymai ir kilmės valstybės informacija pagrindžia, kad pareiškėjo baimė sugrįžus į (duomenys neskelbtini) yra pagrįsta objektyviais duomenimis. Tokius pačius politinius įsitikinimus turintys ir reiškiantys asmenys, kaip pareiškėjas, (duomenys neskelbtini) susiduria su persekiojimu tačiau teismas jų nevertino.

67.       Pažymi, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog atsakovo Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimus. Migracijos departamento Sprendimas yra 36 lapų, surašytas lietuvių kalba. Sprendime naudojami abstraktūs teiginiai, tautologinės frazės, epitetai. Nors tam tikri pareiškėjo pasakojimo epizodai išskirti į labai didelius skyrius, tačiau visumoje motyvai išdėstyti ištisu tekstu. Toks Sprendimo motyvų išdėstymas, jų surašymas neatitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimų.

68.       Pareiškėjas akcentuoja, kad jis yra prieglobsčio prašytojas, kuris nemoka lietuvių kalbos ir kuriam Įstatymas aiškiai apibrėžia jo teises, kuriomis jis gali naudotis. Prieglobsčio prašytojams, remiantis Tvarkos parašo nuostatomis, užtikrinamas vertimas tik žodžiu ir tik tokiais atvejais: apklausoje; pokalbyje, kuriame sprendžiamas klausimas dėl prieglobsčio panaikinimo; Migracijos departamento funkcijoms atlikti; dalyvauti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikėjo susitikime su prieglobsčio prašytoju, jeigu valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikėjas teisinių paslaugų teikimo sutarties nustatyta tvarka pateikia Migracijos departamentui prašymą dėl vertėjo dalyvavimo užtikrinimo; supažindinant prieglobsčio prašytoją arba užsienietį, kuriam panaikinamas prieglobstis. Taigi pareiškėjas turi savarankiškai išsiversti 36 puslapių sudėtingą teisinį tekstą bei įsitikinti, kad vertimas nebūtų iškreiptas. Vadinasi pareiškėjas negali ir neturi galimybių suprasti ginčijamo Sprendimo turinį bei motyvus.

69.       Migracijos departamento Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimų bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Migracijos departamento išvados yra niekuo neparemti teiginiai, Sprendimo motyvai nėra suprantami pareiškėjui. Jam buvo suteikta bazinė valstybės garantuojama teisinė pagalba, kurios pagalba buvo parengtas bazinis skundas bandant ginčyti per 36 puslapius išdėstytus Migracijos departamento motyvus. Taigi pareiškėjas neturi ir efektyvios galimybės apsiginti. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių tinkamai neišnagrinėjo ir į jas neatsižvelgė.

70.       Pareiškėjas teigia, kad tuo atveju, jeigu teismas konstatuotų, jog Migracijos departamentas pagrįstai nesuteikė jam pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, turi būti patikrinta ir kita skundžiamo Sprendimo dalis, t. y. dėl papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo.

71.       Nurodo, kad pareiškėjas negali grįžti į kilmės valstybės dėl pagrįstos baimės, jog jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas. Atsakovas bei pirmosios instancijos teismas, spręsdami prieglobsčio suteikimo pareiškėjui klausimą, nepakankamai išnagrinėjo jo individualią situaciją, nenustatė visų aplinkybių, leidžiančių daryti neabejotiną išvadą, jog pareiškėjas dėl jo nurodytų aplinkybių nebuvo ir nebus persekiojamas savo kilmės valstybėje bei, kad jis neatitinka papildomos apsaugos kriterijų.

72.       Pareiškėjas apibendrindamas teigia, kad iš skunde pateiktos informacijos bei jo apklausų metu užfiksuotų duomenų matyti, jog atsakovui nesurinkus pakankamai duomenų, leidžiančių daryti nekvestionuotiną išvadą, kad pareiškėjo išsiuntimo į kilmės valstybę atveju jis nebus kankinamas, su juo nebus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi ar nebus žeminamas jo orumas, yra tikimybė, jog pareiškėją išsiuntus į (duomenys neskelbtini) Respubliką, jo teisės ir pagrindinės laisvės būtų pažeistos. Atsižvelgiant į tai, jog Migracijos departamento padaryti pažeidimai (priimtos neteisingos išvados, netinkamas kvalifikavimas ir kt.) nebuvo nustatyti skundą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo, skundžiamas teismo sprendimas turi būti panaikintas visa apimtimi, o Migracijos departamentas įpareigotas iš naujo visapusiškai ištirti ir įvertinti pareiškėjo prieglobsčio prašymą ir jo byloje esančius įrodymus, esant poreikiui atlikti papildomus procedūrinius veiksmus bei priimti sprendimą iš naujo.

73.       Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

74.       Atsakovas nurodo, kad nesutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais. Ginčijamas Sprendimas nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) priimtas atsižvelgus į pareiškėjo pasakojimą apie veiklą (duomenys neskelbtini) (tariamai dalyvavo protestuose, rašė komentarus) ir Lietuvoje (rėmė ir savanoriavo VšĮ „Dapamoga“, dalyvavo protesto akcijose) ir paaiškinimus bei jo daromas prielaidas, kurios nėra pagrįstos objektyviais duomenimis, o įžvelgiama grėsmė yra išskirtinai hipotetinė. Tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjui kiltų reali individualizuota persekiojimo rizika.

75.       Tyrimo metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) paskelbta pareiškėjo paieška dėl slapstymosi nuo tyrimo, įvykdžius nusikaltimą, numatytą (duomenys neskelbtini) baudžiamojo kodekso 205 straipsnio 3 dalyje (vagystė dideliu mastu). Pareiškėjas nebendradarbiavo su Migracijos departamentu bei, tikėtina, vengė atskleisti tikrąją išvykimo iš kilmės valstybės priežastį. Įvertinus nustatytų faktinių aplinkybių visumą, nenustatyta pagrindo prielaidai, jog pareiškėjui gresiantis baudžiamasis persekiojimas yra diskriminacinio pobūdžio, t. y. inicijuotas ir (arba) vykdomas dėl jo rasės, religijos, tautybės, jo priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba jo politinių įsitikinimų. Kadangi tikėtino priežastinio ryšio tarp pareiškėjui gresiančio baudžiamojo persekiojimo ir minėtų „konvencinių“ priežasčių nagrinėjamu atveju nenustatyta, pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

76.       Prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose.

77.       Remiantis surinkta informacija, prieglobsčio prašytojo kilmės šalyje (gyvenamojoje vietoje) šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), todėl pareiškėjas taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

78.       Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde iš konteksto ištraukdamas cituoja ginčijamą Sprendimą, neatsižvelgdamas į duomenų ir ginčijamo Sprendimo visumą. Migracijos departamentas ginčijamame Sprendime konstatavo, kad įvertinus pareiškėjo socialinių tinklų paskyras, mažai tikėtina, jog pareiškėjo veikla internete po išvykimo iš (duomenys neskelbtini) galėjo (ar galės) patraukti (duomenys neskelbtini) teisėsaugos dėmesį bei nulemti represinius veiksmus jo atžvilgiu. Įvertinus pareiškėjo pateiktas nuotraukas bei socialinio tinklo „Facebook“ paskyrą, laikoma nustatytu faktu, kad B. D. Lietuvoje dalyvavo keliose (duomenys neskelbtini) bendruomenės organizuotose akcijose bei socialinėje erdvėje išreiškė nepritarimą karui (duomenys neskelbtini), tačiau nei nuotraukos, nei „Facebook“ paskyra savaime nepatvirtina, jog jam gresia persekiojimui prilygstantys veiksmai. Pareiškėjas vos kelis kartus dalinosi vieša, bendro pobūdžio informacija, kuri jau buvo viešinta kituose šaltiniuose. Jo pasidalinimai asmeninėje paskyroje didelio dėmesio nesulaukė, ji nebuvo populiari, peržiūrų skaičius itin mažas, žmonės pasidalinimų išvis nekomentavo ir neišsakė savo nuomonės nei apie šiuos įrašus, nei apie prieglobsčio prašytoją. Pareiškėjo medžiaga nesukėlė nei žmonių susidomėjimo, nei diskusijų, nei komentarų (teigiamų ar neigiamų). Pats pareiškėjas nei (duomenys neskelbtini) režimo, nei pareigūnų veiksmų nekritikavo, jis neišsakė nuomonės apie (duomenys neskelbtini) vykstančius procesus.

79.       Pažymi, kad vertinant pareiškėjo individualią situaciją, nėra tikėtina, jog Lietuvoje veikiančių įmonių (VšĮ „Dapamoga“ ir MB (duomenys neskelbtini)) tarpusavio nevieši pinigų pervedimai galėtų būti žinomi (duomenys neskelbtini) teisėsaugai, atitinkamai, mažai tikėtina, kad šie pervedimai galėtų patraukti institucijų dėmesį. Nors kilmės valstybės informacija patvirtina, kad organizacija „Dapamoga“ yra įtraukta į ekstremistinių organizacijų sąrašą, tačiau tyrimo metu nenustatyta, jog asmenys, kurie nėra vieši ir kurių ryšys su VšĮ „Dapamoga“ apsiriboja formaliu savanoriavimu bei kurie nėra susiję su organizacine „Dapamoga“ struktūra, būtų persekiojami (duomenys neskelbtini) teisėsaugos pareigūnų dėl tokių asmenų tariamos „ekstremistinės“ veiklos ar pagalbos tokiai veiklai. Kaip jau pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro elektroninis išrašas patvirtina, kad MB (duomenys neskelbtini) vadovas – I. S. D., taigi šiuos pinigų pervedimus sunku susieti su pareiškėju, todėl tokia parama nepakankama konstatuoti pareiškėjui kylančią realią persekiojimo grėsmę kilmės šalyje.

80.       Atsakovas kritiškai vertina pareiškėjo teiginius, kad yra pateikti įrodymai, kurie neva patvirtina, jog jis aktyviai reiškia savo politinius įsitikinimus. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde pateikta nuotrauka nesuponuoja individualios grėsmės patirti persekiojimą. Be to, pareiškėjo pasakojimas apie dalyvavimą mitinguose, vykusiuose po 2020 m. prezidento rinkimų, nebuvo detalus ar išsamus. Tam tikros pasakojimo detalės keitėsi pasakojimo eigoje. Įrodymų (nuotraukų, vaizdo įrašų), patvirtinančių, kad dalyvavo mitinguose, pareiškėjas nepateikė. Jo paaiškinimai, jog jis neturi nuotraukų iš akcijų (duomenys neskelbtini), kadangi jis nuotraukų protestų metu nedarė, o kitos nuotraukos, kurias darė pažįstami, buvo pašalintos jo paties prašymu, nėra įtikinami, ypač atsižvelgiant į tai, jog Lietuvoje, dalyvaudamas akcijose, jis nevengė fotografuotis.

81.       Pareiškėjo paaiškinimuose nurodomi įvykiai, kurie neva patvirtina, kad grįžtantys (duomenys neskelbtini) piliečiai susiduria su persekiojimu, nėra susiję individualiai su jo situacija, todėl nesuponuoja individualios grėsmės patirti persekiojimą. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, aplinkybė, jog kilmės šalyje yra pažeidžiamos žmogaus teisės, dar nereiškia, jog savaime dėl to bus suteikiama papildoma apsauga, nes žmogaus teisių pažeidimų egzistavimo faktas savaime neįrodo prieglobsčio prašytojo baimės asmeniškai tapti tokio pobūdžio pažeidimų auka pagrįstumo.

82.       Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl jam iškeltos baudžiamosios bylos fiktyvumo atmestini kaip nepagrįsti. Pareiškėjas siekdamas pagrįsti savo pasakojimus apie neva sufalsifikuotą baudžiamąją bylą jo atžvilgiu, pateikė ekrano nuotrauką iš (duomenys neskelbtini) Respublikos vidaus reikalų ministerijos svetainės „(duomenys neskelbtini)“, kuri patvirtina, kad jis yra paieškomas, tačiau nepatvirtina, dėl kokių pažeidimų/nusikaltimų jis yra paieškomas. Atliekant tyrimą, buvo patikrintas (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų ministerijos paieškomų asmenų sąrašas, kuriame skelbiami dingusiųjų be žinios bei besislapstančių nuo teisingumo, tame tarpe pagal „ekstremistinius“ straipsnius, duomenis. Rastas įrašas apie pareiškėjo paiešką. Remiantis skelbiama informacija, pareiškėjo ieško (duomenys neskelbtini) rajono vykdomojo komiteto vidaus reikalų skyrius kaip pasislėpusio nuo tyrimo. Pareiškėjas ieškomas dėl įvykdyto nusikaltimo pagal (duomenys neskelbtini) BK 205 straipsnio 3 dalį (vagystė, įvykdyta dideliu mastu). Iš to daroma išvada, kad pareiškėjas pateikė tik dalį paieškos pranešimo, t. y. labai tikėtina, jog jis tyčia nepateikė informacijos, kad yra paieškomas dėl vagystės dideliu mastu. Labai tikėtina, jog pareiškėjas turi svarų motyvą teikti informaciją, kuri pagrindžia jo prašymą suteikti prieglobstį, bei neteikti informacijos, kuri paneigia apsaugos būtinumą.

83.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde teisingai nurodo, kad remiantis kilmės valstybės informacija, (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijos yra nusitaikiusios į rezonansinių įvykių dalyvius ir su jais susijusius asmenis (pvz., reiškiančiais palaikymą rezonansinių įvykių dalyviams), žurnalistus, aukšto profilio opozicijos aktyvistus, užsienio žiniasklaidos priemonėse pasisakančius asmenis, tačiau kilmės valstybės informacija nepatvirtina, kad (duomenys neskelbtini) teisėsauga identifikuoja visus užsienyje esančius piliečius ir stebi jų veiklą. Įvertinus pareiškėjo profilį kilmės valstybės informacijos kontekste (masiniuose protestuose (duomenys neskelbtini) nedalyvavo, viešai valdžios nekritikavo, socialiniuose tinkluose nesireiškė), nenustatyta tariamo persekiotojo ((duomenys neskelbtini) teisėsaugos) tikėtinų motyvų ir tikslų siekti persekioti pareiškėją, jį sulaikyti ir nubausti dėl tariamo dalyvavimo mitinguose/akcijose Lietuvoje ar veiklos internetinėje erdvėje.

84.       Atsakovas nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad Migracijos departamento išvados apie jo opozicinę veiklą yra prieštaringos ir tarpusavyje nesuderinamos. Pažymi, kad pareiškėjas labai selektyviai cituoja ginčijamą Sprendimą, todėl jo teiginiai yra klaidinantys.

85.       Atsakovo vertinimu, ginčijamame Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl Sprendimas atitinka tiek VAĮ, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Sprendimo tekstas ir jo išdėstymas (pastraipos, išnašos, išskirti teiginiai, frazės ar žodžiai, ištisas tekstas) nesudaro pagrindo teigti, kad ginčijamas sprendimas neatitinka VAĮ reikalavimų ar yra neteisėtas, ar nepagrįstas. Pareiškėjas buvo tinkamai supažindintas su ginčijamu Sprendimu. Atsakovas pažymi, kad VAĮ 28 straipsnyje yra nustatyta, jog administracinės procedūros kalba – valstybinė kalba, t. y. lietuvių, ir kai asmuo, dėl kurio yra pradėta administracinė procedūra, nemoka ir nesupranta lietuvių kalbos, administracinėje procedūroje turi dalyvauti vertėjas, kurį pakviečia administracinę procedūrą pradėjęs viešojo administravimo subjektas arba savo iniciatyva asmuo, dėl kurio pradėta administracinė procedūra. Pareiškėjas su ginčijamu Sprendimu buvo supažindintas 2024 m. sausio 10 d. jam suprantama kalba, jis parašu patvirtino, kad Sprendimas perskaitytas ir išaiškintas. Be to, galiojantys teisės aktai nesudaro kliūčių savo lėšomis samdytis vertėjus. Todėl pareiškėjo teiginiai, neva jis nesuprato ginčijamo Sprendimo dėl jo apimties ar dėl to, kad jis yra surašytas lietuvių kalba, vertintini kritiškai bei atmesti kaip nepagrįsti.

86.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde teikia tik savo asmeninį vertinimą dėl jo pateiktų įrodymų, tačiau tai nesudaro pagrindo paneigti Migracijos departamento Sprendime padarytų išvadų, kurių pareiškėjas nepaneigė. Toliau pareiškėjas tik išreiškia savo nuogąstavimus dėl ginčijamo Sprendimo ir jame padarytų išvadų bei pateikto vertinimo, tačiau nepateikia jokių svarių ir objektyvių argumentų ar įrodymų, kurie paneigtų Sprendimo išvadas. Todėl toks nesutikimas su ginčijamu Sprendimu laikytinas kaip deklaratyvus. Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, atliko išsamų tiek faktinių aplinkybių, galinčių būti prašymą pagrindžiančiais įrodymais, įvertinimą, tiek ir šių įrodymų teisinį įvertinimą, rėmėsi aktualia kilmės valstybės informacija. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų Migracijos departamento tyrimo metu surinktą informaciją. Taigi, iš byloje esančių duomenų nenustatyta, kad egzistuoja pagrįsta tikimybė, jog kilmės valstybėje pareiškėjui gresia realus persekiojimas.

87.       Tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) yra paieškomas dėl vagystės dideliu mastu. Nustatytos aplinkybės savaime nesuponuoja pabėgėlio statuso suteikimo, tačiau yra susijusios su Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytais papildomos apsaugos suteikimo pagrindais ir dėl to reikalauja įvertinimo. Atsižvelgus į tai, kad 2021 m. lapkričio 29 d. buvo paskelbta pareiškėjo paieška (duomenys neskelbtini) Respublikoje, beveik neabejotina, jog grįžęs į (duomenys neskelbtini) jis bus sulaikytas. Pažymėtina, jog tyrimo metu surinkta informacija nesuponuoja išvados, jog nagrinėjant pareiškėjo bylą teismuose jam būtų apribota galimybė veiksmingai gintis nuo jam pateiktų kaltinimų bei įrodyti savo nekaltumą, todėl apkaltinamasis nuosprendis bei paskirta bausmė nelaikytini neišvengiamu tikėtinu rezultatu. Surinkus aktualią kilmės valstybės informaciją, priešingai nei teigia pareiškėjas apeliaciniame skunde, nenustatyta, kad (duomenys neskelbtini) opozicijos šalininkams gali būti keliami, fabrikuojami ir imituojami kriminaliniai nusikaltimai, šios išvados nepaneigė ir pareiškėjas.

88.       Atsakovas, vertindamas pareiškėjo teiginius, jog baudžiamoji byla jam buvo sufalsifikuota, pažymi, kad prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo paskirtis nėra nustatyti nusikalstamą veiką įvykdžiusį asmenį ir jo kaltę (arba nekaltumą). Be to, Migracijos departamentas negali perimti teismų konstitucinių įgaliojimų ir spręsti dėl asmens kaltumo, t. y. konstatuoti, ar asmuo yra kaltas dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, ypatingai atsižvelgus į skirtingus įrodinėjimo standartus taikomus baudžiamajame procese ir prieglobsčio procedūroje. Prieglobsčio procedūra nėra ir negali būti naudojama kaip alternatyva baudžiamosios bylos nagrinėjimui atitinkamos kompetencijos teisme.

89.       Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu, apeliaciniame skunde iš esmės nepagrindžia konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus ir tiriant bylos aplinkybes, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio ir jais patvirtinamų aplinkybių bei siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados ginčo klausimu, nei padarė pirmosios instancijos teismas.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV.

 

90.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento sprendimo, kuriuo pareiškėjui nesuteiktas pabėgėlio statusas bei papildoma apsauga, teisėtumo ir pagrįstumo.

91.       Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo atsiliepimą į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, ginčui aktualių teisės aktų nuostatas, sprendė, kad skundžiamas Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, atitinka VAĮ administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus, todėl nėra pagrindo jį panaikinti.   

92.       Pareiškėjas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu apeliaciniame skunde teigia, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nevertino pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, pareiškėjo pateiktų įrodymų, neatitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, todėl turi būti panaikintas. Be to, atsakovo Sprendimo motyvų išdėstymas neatitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimų, Sprendimas pareiškėjui pateiktas lietuvių kalba, dėl to jis negalėjo tinkamai susipažinti su jo turiniu.  

93.       Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

94.       Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

95.       Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad teisinius santykius dėl prieglobsčio ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuoja Įstatymo 86 ir 87 straipsnių nuostatos.

96.       Įstatymo 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga suteikiama, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos.

97.       Pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad:1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų (Įstatymo 87 str. 2 d.).

98.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir panašiai. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3615-789/2021, 2021 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3776-415/2021).

99.       Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr. 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 24573/94, pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

100.       Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančių taisyklių nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį, pažymėtina, jog 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2011/95/ES „Dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų“ nustatyta, kad kai valstybės narės taiko principą, pagal kurį prašytojas privalo pagrįsti tarptautinės apsaugos prašymą, ir kai prašytojo pareiškimų faktai nepagrįsti dokumentais ar kitais įrodymais, tokių faktų nereikia patvirtinti, jei įvykdomos šios sąlygos: a) prašytojas realiai stengėsi pagrįsti savo prašymą; b) pateikta visa prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija; c) prašytojo pareiškimai yra nuoseklūs ir patikimi bei neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prašytojo atveju; d) prašytojas paprašė tarptautinės apsaugos kiek įmanoma anksčiau, nebent jis gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė; ir e) yra nustatyta, kad prašytojas bendrai yra patikimas (4 str. 5 d. a–e p.).

101.       Įstatymo 71 straipsnio 4 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad prieglobsčio prašytojas turi pareigą prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu pateikti visus turimus dokumentus ir tikrovę atitinkančius išsamius paaiškinimus dėl prašymo suteikti prieglobstį motyvų, savo asmenybės bei atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje aplinkybių ir bendradarbiauti su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais. Įstatymo 76 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prašymą suteikti prieglobstį iš esmės nagrinėja Migracijos departamentas, atlikdamas tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka šio Įstatymo 86 ar 87 straipsnyje nustatytus kriterijus, taip pat ar nėra aplinkybių, nurodytų šio Įstatymo 88 straipsnyje. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad prireikus Migracijos departamentas prašymams suteikti prieglobstį nagrinėti pasitelkia reikiamų sričių specialistus ar ekspertus. Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

102.       Pagal Tvarkos aprašo 99 punktą atlikdamas tyrimą įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi inter alia (be kita ko) Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Prieglobsčio prašytojo pateiktų faktinių duomenų, nepatvirtintų įrodymais, patikimumas vertinamas, be kita ko, atsižvelgus į tai, ar prieglobsčio prašytojo pasakojimas yra pakankamai detalus ir konkretus, ar pateikti duomenys yra nuoseklūs, ar pateikti duomenys neprieštarauja turimai informacijai apie jo kilmės valstybę. Nustatyta grėsmė neprivalo būti neabejotina arba labiau tikėtina negu netikėtina, tačiau ji taip pat neturi būti tiktai hipotetinio ar teorinio pobūdžio arba grindžiama menka ar neapibrėžta tikimybe. Pirmiausia nustatoma, ar prieglobsčio prašytojui jo kilmės valstybėje kyla reali rizika patirti žalą bei koks yra šios žalos pobūdis. Šiam tikslui būtina identifikuoti persekiojimo vykdytojus, kaip jie apibrėžti Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, kurie turi tikėtiną motyvą ir tikslą persekioti prieglobsčio prašytoją, taip pat įvertinti jiems prieinamas priemones, kurias jie gali pasitelkti vykdydami persekiojimą, bei šių priemonių tikėtiną poveikį prieglobsčio prašytojui. Persekiojimu laikomi persekiojimo vykdytojų veiksmai, kurie yra pakankamai rimti savo pobūdžiu ar dažnumu, kad sudarytų sunkų pagrindinių žmogaus teisių pažeidimą. Persekiojimo veiksmai arba apsaugos nuo tokių veiksmų nebuvimas turi būti susiję su prieglobsčio prašytojo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba su jo politiniais įsitikinimais.

103.       Tvarkos aprašo 97.1 papunktis numato, kad tyrimas, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje ir 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, atliekamas nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į tikslią ir naujausią informaciją apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę.

104.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjų apeliacinio skundo argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu, pažymi, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi nė vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012, 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018).

105.       Nagrinėjamu atveju iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau pareiškėjui, nesuteikia pagrindo spręsti, kad teismas netinkamai vertino ar apskritai nevertino kai kurių byloje surinktų įrodymų. Taigi pirmosios instancijos teismas nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, dėl to pareiškėjo argumentai šiuo aspektu nepagrįsti.

106.       Pareiškėjas prašymą suteikti jam pabėgėlio statusą ar papildomą apsaugą grindė tuo, kad jis dalyvavo (duomenys neskelbtini) vykusiuose masiniuose protestuose, mitinguose, nepripažino rinkimų rezultatų ir nepritarimą išreiškė socialiniuose tinkluose, jo atžvilgiu sufabrikuota baudžiamoji byla, jis remia ekstremistinę grupuotę, yra paieškomas, persekiojamas dėl savo politinių pažiūrų.

107.       Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skundo, atsakovo atsiliepimo į skundą argumentus, byloje esančius įrodymus, ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, jog atsakovas detaliai ir išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį ir įvertino tiek pareiškėjo pateiktus, tiek Migracijos departamento surinktus duomenis ir įrodymus, todėl pagrįstai pareiškėjo prašymo netenkino. Tiek atsakovas Sprendime, tiek ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pasisakė ir objektyviai įvertino pareiškėjo prašyme suteikti prieglobstį bei jo apklausose nurodytus argumentus ir aplinkybes: dėl pareiškėjo dalyvavimo 2020 m. mitinguose, dėl veiklos socialinėje erdvėje, dėl baudžiamojo persekiojimo, dėl veiklos išvykus iš (duomenys neskelbtini), dėl savanoriavimo ir veiklos VšĮ „Dapamoga“ ir pagrįstai sprendė, kad nustatytų faktinių aplinkybių ir pagrįstų prielaidų visuma, vertinant jas surinktos kilmės valstybės informacijos kontekste, neįrodo ir nesudaro pagrindo spręsti, jog pareiškėjui kilmės valstybėje kyla reali persekiojimo grėsmė. Atsižvelgiant į pareiškėjo pateiktą pasakojimą, nėra pagrindo spręsti, kad jo nurodytos priežastys prilygsta persekiojimui, o individuali situacija atitinka visiškai pagrįstos baimės kriterijų.

108.       Prieglobsčio prašytojo nurodytos išvykimo iš kilmės valstybės priežastys yra susijusios su bendra saugumo padėtimi jo kilmės šalyje, tačiau tai savaime nepagrindžia realios individualaus persekiojimo rizikos tikimybės ir nelemia pabėgėlio statuso jam suteikimo. Be to, bendra saugumo padėtis per se (savaime) nelemia individualios persekiojimo grėsmės prieglobsčio prašytojui dėl jo asmeninių savybių (jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1570-502/2023).

109.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad, įvertinus nustatytų faktinių aplinkybių visumą, nenustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos prieglobsčio prašytojui suteikimo poreikį. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, Migracijos departamento atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjo prieglobsčio prašymo bei padėties jo kilmės valstybėje tyrimą, o pareiškėjas nenurodė jokių duomenų, kuriais remiantis būtų galima pagrįstai teigti, kad jam kyla individuali persekiojimo grėsmė. Todėl pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepaneigė tų pačių aplinkybių vertinimo, pateikto pirmosios instancijos teismo sprendime, todėl nėra jokio teisinio pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.

110.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija tais pačiais pagrindais pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjui papildomą apsaugą. Byloje nėra pakankamai pagrįstų duomenų, kad pareiškėjas galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę, jog kilmės valstybėje jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas arba jis galėtų tokiu būdu būti baudžiamas. Taip pat nenustatyta, kad pareiškėjas galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę dėl egzekucijos ar mirties bausmės įvykdymo grėsmės kilmės valstybėje. Atsakovas individualios grėsmės pareiškėjui grįžti į kilmės šalį nenustatė. Todėl pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Be to, atsižvelgiant į surinktą informaciją apie kilmės valstybę, nagrinėjamu atveju pagrįstai nustatyta, kad pareiškėjas neatitinka ir papildomos apsaugos kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

111.       Pažymėtina, kad grindžiant prieglobsčio prašymą motyvais, jog užsienietis aktyviai reiškia savo politinius įsitikinimus, neužtenka pateikti vien tik deklaratyvius teiginius, kurie nebūtų pagrįsti objektyviais įrodymais. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, aplinkybė, jog kilmės šalyje yra pažeidžiamos žmogaus teisės, dar nereiškia, jog savaime dėl to bus suteikiama papildoma apsauga, nes žmogaus teisių pažeidimų egzistavimo faktas savaime neįrodo prieglobsčio prašytojo baimės asmeniškai tapti tokio pobūdžio pažeidimų auka pagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1380/2009).

112.       Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentais, kad skundžiamas Migracijos departamento Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimų. Įvertinus Sprendimo turinį matyti, kad jis pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, jos susietos su taikomomis teisės normomis, kurių turinys atskleistas, pareiškėjui išaiškinta (nurodyta) sprendimo apskundimo tvarka, sprendimas pasirašytas jį priėmusio valstybės tarnautojo, taigi, priešingai nei apeliaciniame skunde teigia pareiškėjas, skundžiamas Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimus.

113.       Pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumento, kad atsakovo Sprendimas jam buvo pateiktas lietuvių kalba, dėl to jis negalėjo tinkamai susipažinti su jo turiniu, teisėjų kolegija pažymi, jog Įstatymo 82 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas turi būti jam suprantama kalba supažindinamas su visais dėl jo priimtais sprendimais ir gauti jų kopijas. Tvarkos aprašo 13 punkte nurodyta, kad su Migracijos departamento sprendimu prieglobsčio prašytojas supažindinamas jo gimtąja kalba arba kalba, kurią prieglobsčio prašytojas geriausiai supranta. Su Migracijos departamento sprendimu prieglobsčio prašytoją supažindinusi valstybės institucija ar įstaiga įteikia jam išspausdintą sprendimą. Išspausdintame sprendime turi pasirašyti prieglobsčio prašytojas, valstybės tarnautojas, kuris prieglobsčio prašytoją supažindino su šiuo sprendimu, taip pat vertėjas ir įgaliotas atstovas, jeigu jie dalyvavo. Valstybės tarnautojas sprendime nurodo prieglobsčio prašytojo supažindinimo su sprendimu datą ir laiką. Jeigu prieglobsčio prašytojas, susipažinęs su sprendimu, atsisako pasirašyti, šį faktą savo parašais turi patvirtinti ne mažiau kaip 2 supažindinime dalyvavę valstybės tarnautojai. Išspausdinto sprendimo su parašais skaitmeninė kopija saugoma asmens byloje.

114.       Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas su skundžiamu Migracijos departamento Sprendimu pasirašytinai buvo supažindintas 2024 m. sausio 10 d., sprendimo tekstas jam buvo išverstas į rusų kalbą, išvertė J. G., su sprendimu supažindino Migracijos departamento Vilniaus skyriaus vyresnioji specialistė S. B.. Pareiškėjas Sprendime pažymėjo, kad su juo nesutinka ir ketina jį skųsti. Jokių pastabų, kad priimtas Sprendimas neaiškus, pareiškėjas nenurodė.

115.       Taigi Migracijos departamentas teisės aktuose nustatytos pareiškėjo supažindinimo su Sprendimu tvarkos nepažeidė, todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl to, kad Sprendimas jam pateiktas lietuvių kalba ir jis negalėjo tinkamai su juo susipažinti, nepagrįsti. Pažymėtina, kad teisės aktai nenustato pareigos Migracijos departamentui pareiškėjo atžvilgiu priimtą Sprendimą įteikti jam išverstą į jam suprantamą kalbą.

116.       Kiti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kuriais grindžiamas Migracijos departamento ir pirmosios instancijos teismo sprendimų neteisėtumas ir nepagrįstumas, nepaneigia byloje nustatytų faktinių aplinkybių bei jų teisinio įvertinimo, taip pat nesudaro pagrindo kitaip vertinti nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas išvadas.

117.       Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos suteikimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar pakeisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

 

nutaria:

 

Pareiškėjo B. D. (B. D.) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. kovo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

Teisėjai                Ramūnas Gadliauskas

 

                Iveta Pelienė

 

                Arūnas Sutkevičius