Byla Nr. 1S-65/2011
Procesinio sprendimo kategorija
2.1.16.1.2.2.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. kovo 14 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Bielskis,
sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,
dalyvaujant prokurorui Dariui Karčinskui,
gynėjai advokatei Liudmilai Karvelienei,
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo D. V. skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2011 m. vasario 11 d. nutarties, kuria kaltinamajam D. V. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trijų mėnesių terminui.
Teisėjas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga ir skundu,
n u s t a t ė:
D. V. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, 254 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, o būtent kaltinamas tuo, kad 2009 m. spalio 23 d., tarp 9.40-10.20 val., veikdamas bendrininkų grupe su K. Z. ir T. M. , vagystės tikslu tyčia išdaužę balkono plastikinių durų užraktą ir sudaužę jų stiklą, tuo padarydami 850 Lt žalą, įsibrovė į K. A. ir V. A. priklausantį gyvenamąjį namą, esantį Anykščių raj., Viešintų sen., Viešintėlių km., iš kur pagrobė K. A. ir V. A. priklausantį bendros 5583 Lt vertės turtą, atsirakinę rastu raktu name esantį seifą, iš jo pagrobė jame buvusius D. Z. priklausančius šaunamuosius ginklus ir šaudmenis bendros 4000 Lt vertės, 30 litų, du mobiliojo ryšio telefonus su SIM kortele bendros 540 Lt vertės, bei fizinių asmenų dokumentus – K. A. , V. A. ir R. A. asmens pasus.
Kaltinamasis D. V. BPK 140 straipsnio tvarka sulaikytas 2009 m. spalio 23 d. Anykščių rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 25 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. To paties teismo 2010 m. sausio 20 d. nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas D. V. buvo pratęstas dar dviems mėnesiams. Pasibaigus suėmimo terminui, ši kardomoji priemonė tęsiama nebuvo, kadangi D. V. Panevėžio apygardos teismo 2009 m. spalio 26 d. nutartimi buvo pasiųstas atlikti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 12 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos vienerių metų, keturių mėnesių ir dviejų dienų laisvės atėmimo bausmės. Kaltinamasis D. V. šiuo nuosprendžiu paskirtąją bausmę baigė atlikti 2011 m. vasario 13 d.
Panevėžio apygardos teismas 2011 m. vasario 11 d. nutartimi kaltinamajam D. V. paskyrė kardomąją priemonę – suėmimą trims mėnesiams, motyvuodamas tuo, kad D. V. kaltinamas keturių tyčinių nusikaltimų padarymu, veikiant bendrininkų grupe, už kuriuos jam gresia griežta laisvės atėmimo bausmė, todėl jis būdamas laisvėje gali bandyti slėptis nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgęs į tai, kad kaltinamasis praeityje buvo teistas šešis kartus, jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas galimai padarė lygtinio paleidimo metu, apygardos teismas padarė išvadą, kad D. V. ir toliau gali daryti analogiško pobūdžio nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kaltinamasis D. V. skunde nurodo, jog Panevėžio apygardos teismo nutartis nepagrįsta, todėl naikintina.
Skunde teigiama, jog apygardos teismo išvadų, kad kaltinamasis gali bėgti, slėptis nuo teismo bei daryti naujas nusikalstamas veikas, nepatvirtina jokie byloje esantys duomenys. Be to, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą ir nemotyvuotą išvadą, jog švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti kardomųjų priemonių tikslai. Suimtasis atkreipia dėmesį, kad būdamas laisvėje jis mokėsi Panevėžio suaugusiųjų mokymo centre, turėjo nuolatinę gyvenamąją vietą. Tuo tarpu dirbti jis neturėjo objektyvių galimybių, kadangi neseniai buvo grįžęs iš įkalinimo įstaigos. Kaltinamasis taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad jis anksčiau yra patyręs kojos traumą, dėl ko turi nuolat nešioti supinatorius, tačiau įkalinimo įstaigoje jam nesuteikiama būtina medicininė priežiūra. Šios aplinkybės, kaltinamojo D. V. nuomone, leidžia daryti išvadą, jog nėra pagrindo jam taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.
Kaltinamasis D. V. skundu prašo Panevėžio apygardos teismo 2011 m. vasario 11 d. nutartį panaikinti ir pakeisti kardomąją priemonę – suėmimą į kitą kardomąją priemonę, nesusijusią su laisvės atėmimu.
Teismo posėdyje kaltinamojo gynėja prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.
Kaltinamojo D. V. skundas netenkinamas.
Panevėžio apygardos teismas 2011 m. vasario 11 d. nutartimi kaltinamajam D. V. paskirdamas kardomąją priemonę – suėmimą trijų mėnesių terminui, BPK 121 straipsnio, 122 straipsnio, 127 straipsnio reikalavimų nepažeidė.
Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų.
BPK 121 straipsnio 2 dalies nuostatos numato, jog kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad asmuo padarė nusikalstamą veiką. Byloje pakanka duomenų, pagrįstai leidžiančių manyti, kad D. V. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, 254 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje. Tai patvirtina kaltinamajame akte nurodomi duomenys: asmens, daiktų (objektų), vietos apžiūros protokolai, specialisto išvada, kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti byloje esantys duomenys.
Panevėžio apygardos teismas, paskirdamas D. V. kardomąją priemonę - suėmimą, konstatavo, jog egzistuoja šios kardomosios priemonės taikymo pagrindai, numatyti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, t. y. kad kaltinamasis, būdamas laisvėje ir suvokdamas gresiančios baudžiamosios atsakomybės pobūdį, bėgs (slėpsis) nuo teismo bei BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte - darys naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.
Dėl to, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas atsižvelgiant į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. į įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 50 Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą 8 punkte nurodyta, kad nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis šia aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam, kad asmeniui būtų skirtas arba pratęstas suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.
Aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo pagrindas suimtojo atžvilgiu nustatytas pagrįstai. D. V. kaltinamas keturių tyčinių nusikaltimų, priskiriamų sunkaus, apysunkio ir nesunkaus kategorijoms, už kuriuos jam gali būti paskirta griežta laisvės atėmimo bausmė. Nusikaltimo sunkumas bei gresiančios griežtos bausmės tikimybė leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis, būdamas nesuimtas, bėgs (slėpsis) nuo teismo.
Be to, Panevėžio apygardos teismas, darydamas išvadą, jog nurodytas pagrindas paskirti suėmimą egzistuoja, teisingai įvertino D. V. charakterizuojančią medžiagą bei kitas byloje nustatytas aplinkybes. Iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog kaltinamasis iki suėmimo paskyrimo niekur nedirbo, anksčiau buvo teistas šešis kartus, daugumoje už nusikaltimus nuosavybei, nevedęs. Jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarytos veikiant bendrininkų grupe. Šios aplinkybės pagrįstai leidžia manyti, kad būdamas nesuimtas D. V. bėgs (slėpsis) nuo teismo.
Panevėžio apygardos teismas pagrįstai nustatė ir dar vieną kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo pagrindą, t. y. kad kaltinamasis D. V. gali daryti naujus nusikaltimus. Anksčiau minėto Senato nutarimo 10 punkte išaiškinta, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu gali būti skiriamas arba pratęsiamas suėmimas, jeigu asmuo įtariamas padaręs bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų. Tačiau pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, kiti duomenys. Kaip jau buvo minėta, iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis D. V. kaltinamas padaręs keturis tyčinius savanaudiškus nusikaltimus veikiant bendrininkų grupe, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, anksčiau ne kartą teistas. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad lėšų pragyvenimui kaltinamasis gaudavo iš ankstesnių nusikalstamų veikų. Šie duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo taikymo pagrindą t.y. pagrįstą manymą, kad kaltinamasis darys šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.
Kaltinamojo skunde nurodytos aplinkybės, kad būdamas laisvėje jis mokėsi Panevėžio suagusiųjų mokymo centre, yra deklaravęs gyvenamąją vietą bei kiti skundo argumentai nepaneigia teismo nurodytų suėmimo pagrindų ir negali būti pakankamas pagrindas griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti.
Suimtojo prašymas vietoj suėmimo skirti švelnesnę kardomąją priemonę, nesusijusią su laisvės atėmimu, yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia kaltinamojo dėmesį į tai, jog aukštesnysis teismas BPK 130 straipsnyje nustatyta tvarka nagrinėja skundus dėl suėmimo paskyrimo ar šios kardomosios priemonės termino pratęsimo. Pirmiau nurodyto straipsnio nuostatos nesuteikia aukštesniajam teismui teisės pakeisti suėmimą kita kardomąja priemone. Tokia teismų praktika įtvirtinta ir pirmiau minėtame Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarime, kurio 26 punkte nurodyta, jog išnagrinėjęs suimtojo skundą arba jo gynėjo skundą BPK 130 straipsnio tvarka, aukštesniojo teismo teisėjas gali atmesti skundą arba jį patenkinti ir panaikinti nutartį skirti suėmimą arba pratęsti jo terminą. Tačiau, aukštesniojo teismo teisėjas negali pakeisti paskirtos arba pratęstos kardomosios priemonės kita kardomąja priemone. Tokie prašymai nagrinėjami pirmosios instancijos teisme BPK 139 straipsnio numatyta tvarka, kurio žinioje yra byla.
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 130 straipsniu,
n u t a r i a:
kaltinamojo D. V. skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjas Albinas Bielskis