Baudžiamoji byla Nr. 1A-281-282/2011

                                                                                   Proceso Nr. 1-96-1-00097-2011-7                                 

                                                                                   Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.,

(S)

                                                                                   1.1.10.1., 1.2.14.1.1., 2.4.                                                                               

   ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

   N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

             2011 m. birželio 17 d.

                                                                          Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš  kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,

teisėjų Vaclovo Iždono, Nijolės Matuzevičienės,

sekretoriaujant Renatai Guruškinienei,

dalyvaujant prokurorei  Jolantai Steponavičiūtei,

nuteistojo gynėjai advokatei  Vidai Povilaitienei,

nuteistajam E. J.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 15 d. nuosprendžio, kuriuo E. J. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 d. ir nubaustas 4 mėnesiams laisvės atėmimo.

Kolegija,

n u s t a t ė:

E. J. nuteistas už tai, kad 2011-02-21 apie 20 val. Šiaulių r., (duomenys neskelbtini), iš kiemo pavogė svetimą turtą, o būtent: nuo juostinių medžio pjovimo staklių pagrobė D. Ž. priklausantį variklį, kurio vertė 1000 Lt, tuo padarydamas nukentėjusiajam D. Ž. 1 000 Lt turtinę žalą.

Apeliaciniu skundu nuteistasis E. J. prašo Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 15 d. nuosprendį pakeisti paskiriant švelnesnę bausmės rūšį arba atidėti bausmės vykdymą. Nurodo, kad jam paskirta per griežta bausmė, nes jis prisipažino visiškai, vagystės metu apgadintą variklį suremontavo savo lėšomis ir taip atlygino žalą, nukentėjusysis pretenzijų neturi ir teisme prašė skirti jam švelnesnę bausmę. Teigia, kad gailisi nusikaltęs, kritiškai vertina savo elgesį, nusprendė padaryti rimtas išvadas ir nebedaryti nusikaltimų. Pažymi, kad yra jauno amžiaus, registruotas darbo biržoje, nori mokytis. Mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti neizoliavus jo nuo visuomenės.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, aprašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, E. J. pripažino kaltu įvykdžius vagystę pagal BK 178 str. 1 d. Apeliaciniu skundu nuteistasis neginčija teismo nustatytų faktinių nusikaltimo aplinkybių, nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau nesutinka su jam paskirta bausme. Taigi, apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 str. 3 d.).

Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str.). Skirdamas bausmę nuteistajam E. J. pirmosios instancijos teismas šių reikalavimų nepažeidė.

Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, į apelianto asmenybę. E. J., būdamas teistas, neišnykus teismui pagal Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 4 d. nuosprendį, kuriuo buvo pripažintas kaltu taip  pat už tyčinių nusikaltimų padarymą, vėl padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, todėl apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad jis yra recidyvistas (BK 27 str. 1 d.) – asmuo, keliantis didesnį pavojų visuomenei, kuriam paprastai už tyčinį nusikaltimą skiriama laisvės atėmimo bausmė (BK 56 str. 1 d.). Dėl išdėstytų aplinkybių kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui parenkant nuteistajam bausmės rūšį. 

Be to, kas paminėta, apylinkės teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į nustatytas dvi apelianto atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atlygino nusikaltimu padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 2 p., 3 p.). Kartu teismas įvertino tai, kad E. J. nedirba, yra registruotas darbo biržoje, iš mokymo įstaigos buvo pašalintas dėl užsiėmimų nelankymo, kas neapibūdina apelianto teigiamai. Nustatydamas laisvės atėmimo bausmės terminą, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visumą bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių ir paskyrė apeliantui BK 178 str. 1 d. sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, artimą minimaliai bausmei, kuri, kolegijos nuomone, nėra aiškiai per griežta.

Nuteistasis savo skunde nenurodė naujų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, kurių būtų neįvertinęs pirmosios instancijos teismas, todėl apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, keisti paskirtą bausmę nėra pagrindo.

Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas apsvarstė bausmės vykdymo atidėjimo instituto (BK 75 str.) taikymo klausimą ir šioje dalyje taip pat klaidos nepadarė.

BK 75 str. numato bausmės vykdymo atidėjimo galimybę asmeniui, nuteistam už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne didesne kaip trejų metų laisvės atėmimo bausme. Formaliai teismas galėtų taikyti šį institutą, jei nuspręstų, esant pakankamam pagrindui manyti, jog bausmės tikslai (BK 41 str.) bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, tačiau nėra pagrindo daryt tokią išvadą dėl E. J.. Iš 2010 m. gegužės 4 d. Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad apeliantas buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, 2010 m. lapkričio 4 d. to paties teismo nuosprendžiu jau buvo nuteistas už du tyčinius nusikaltimus, tarp jų už kvalifikuotą svetimo turto vagystę pagal BK 178 str. 2 d., ir jam paskirta 65 parų arešto bausmė, kurią atlikęs, praėjus vos 12 dienų, jis vėl padarė tyčinį nusikaltimą nuosavybei (59-61; 85-88; 89-90 b. l.), už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Iš paminėtų ankstesnių nuosprendžių matyti, kad visais ankstesniais atvejais, kaip ir šį kartą, E. J. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, gailėjosi dėl savo elgesio ir žadėjo daugiau nebenusikalsti, tačiau dėsningas baudžiamųjų įstatymų pažeidinėjimas byloja priešingai. Akivaizdu, kad teisinę padėtį lengvinančių institutų taikymas, pataisos namuose atlikta reali arešto bausmė E. J. pozityvaus poveikio nepadarė, todėl kolegija pritaria apylinkės teismo išvadai, kad neskiriant realios laisvės atėmimo bausmės, bausmės tikslų pasiekti nepavyktų. Dėl to, kas aptarta, atidėti apeliantui paskirtos bausmės vykdymą nėra pagrindo.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

n u t a r i a:

nuteistojo E. J. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė                                                                                            Virginija Žindulienė

Teisėjai                                                                                                                  Vaclovas Iždonas

                                                                                                                              Nijolė Matuzevičienė