Nuorašas

Baudžiamoji byla Nr. 1-80-211/2019

Teisminio proceso Nr.04-7-00004-17

Procesinio sprendimo kategorija:

 (S)

1.1.3.2;1.1.7.2.7;1.1.8.10.1;1.1.10.1;

1.2.14.7.2;1.2.19.4;1.2.29.1;2.3.6;

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 

2019 m. rugpjūčio 30 d.  

Vilnius

        Vilnius apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Laureta Ulbienė,

sekretoriaujant Gretai Serapinaitei, Daliai Kanopienei, Linai Butkuvienei,

dalyvaujant prokurorams Remigijui Matevičiui , Aivarui Velučiui,

kaltinamajam P. P.,

gynėjui advokatui Pauliui Jablonskiui ,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

P. P., gimęs 1979-01-10 Vilniuje , asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini),  nusikaltimų padarymo metu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriumi, šiuo metu  UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, išsilavinimas aukštasis, vedęs, neteistas ,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str.1d. 184 str. 2d. , 228 str.2d., 300 str. 3d.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

P. P. būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu,  piktnaudžiavo tarnybine padėtimi,  siekdamas asmeninės turtinės,  taip pat kitokios asmeninės naudos, dėl to fiziniai ir juridiniai asmenys patyrė didelę neturtinę žalą, pagamino netikrus dokumentus ir juos kėsinosi panaudoti,  tuo   padarant didelę neturtinę žalą, taip pat pasikėsino iššvaistyti jam patikėtą  svetimą didelės vertės turtą :

P. P., būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – bankrutuojančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įgaliotu asmeniu, privalėdamas vadovautis aktualios įtarimu inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo laikotarpio redakcijos Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 14 punktu, reikalaujančiu ginti visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus; 11 straipsnio 13 dalies 1 ir 2 punktais, reikalaujančiais būti nepriekaištingos reputacijos ir laikytis šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų, tyčia pažeisdamas šias teisės aktų nuostatas, o taip pat to paties įstatymo 11 straipsnio 6 dalies nuostatą, be kito imperatyviai draudžiančią bankroto administratoriui turėti teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, pirkti įmonės turtą, atstovauti pirkėjui jį perkant, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016-07-13 įsakymu Nr. 1K-286 patvirtintų Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso 6 punkto 4 papunktį, įpareigojantį bankroto administratorių siekti, kad kreditorių reikalavimai būtų patenkinti kiek galima didesne apimtimi; 7 punkto 1 papunktį, reikalaujantį priimti teisėtus ir pagrįstus sprendimus atsižvelgiant į viešąjį interesą; 7 punkto 2 papunktį, reikalaujantį vadovautis visų asmenų lygybės prieš įstatymą principu, susidūrus su skirtingais asmenų reikalavimais nedaryti nepagrįstų išimčių,

siekdamas turtinės naudos – gauti lėšų iš administruojamo bankrutuojančio juridinio asmens akcininko – fizinio asmens ne bankrutuojančio juridinio asmens ir jo kreditorių reikalavimams patenkinti, o administravimo išlaidoms pirmumo tvarka padengti, taip pat kitokios asmeninės naudos, t. y. įvykdyti susitarimą su T. T. ir, pasinaudojant turimais bankroto administratoriaus atstovo įgaliojimais bei žiniomis priešingais šių įgaliojimų paskirčiai administratoriaus atstovo įgaliojimais bei žiniomis priešingais šių įgaliojimų paskirčiai tikslais, pasiekti, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas M. K. padengtų skolas T. T. ir pastarojo kontroliuojamai UAB „(duomenys neskelbtini)“, veikė priešingais bankrutuojančio juridinio asmens ir jo kreditorių interesais bei padarė didelę neturtinę  žalą bankrutuojančiam juridiniam asmeniui bei jo kreditoriams, t. y. piktnaudžiavo tarnyba, o būtent:

P. P. žinodamas, kad T. T., būdamas BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriumi bei BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriaus – UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktiniu vadovu ir vieninteliu akcininku, siekia atgauti iš BUAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko M. K. paskolintas bendrovei savo asmenines – 13 011,41 Eur ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 38 494,54 Eur lėšas, suprasdamas, jog būdamas 3 eilės kreditoriumi atgauti šias lėšas Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka T. T. neturi galimybių, kadangi bankroto byloje 1-os eilės kreditorių reikalavimai sudaro 24 562,26 Eur, 2-os eilės kreditorių reikalavimai sudaro 17 388,82 Eur, 3-ios eilės kreditorių reikalavimai sudaro 244 421,15 Eur, o bankrutuojanti įmonė lėšų ar realizuotino turto neturi, taip pat žinodamas, kad Klaipėdos apygardos teisme nagrinėtoje veikos rengimo metu baudžiamojoje byloje Nr. 1-15-360/2017 (teisminio proceso Nr. 1-04-6-00020-2015-1) BUAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikštas M. K. civilinis 60 733,86 Eur ieškinys bus patenkintas pilnai arba iš dalies, o kaltinamuoju ir atsakovu baudžiamojoje byloje esantis M. K. taps BUAB „(duomenys neskelbtini)“ skolininku, parengė nusikalstamą veiką gauti iš M. K. lėšas iki BUAB „(duomenys neskelbtini)“ teismo sprendimu įgis turtinę reikalavimo teisę į M. K., o šis taps BUAB „(duomenys neskelbtini)“ skolininku ir šias lėšas skirti T. T. ir jo kontroliuojamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtiniams reikalavimams patenkinti bei savo asmeniniams turtiniams interesams patenkinti.

Vykdydamas parengtą veiką, P. P., veikdamas per T. T.,  siekė įtikinti M. K., kad laikotarpiu nuo 2011-04-06 iki 2014-10-07, BUAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi būnant M. K., su jo žinia, bendrovės lėšomis patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, nuosavybės teise priklausančių M. K. motinai J. K.,  remontas buvo atliktas neteisėtai, dėl ko patalpų savininkė nepagrįstai praturtėjo, o BUAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo padaryta turtinė žala, kurią atlyginti bankroto administratorius sieks teikdamas civilinį ieškinį.

T. T., veikdamas  pagal P. P. patarimus, tačiau nesuprasdamas pastarojo parengtos veikos nusikalstamo pobūdžio, laikotarpiu nuo 2016 m. sausio mėnesio pradžios iki 2017-06-04 vykusių pokalbių metu įtikinėjo M. K., kad sumokėjus sutartą sumą pinigų, P. P., kaip įgaliotas BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, ne tik nereikš jokių naujų reikalavimų, susijusių su BUAB „(duomenys neskelbtini)“, tame tarpe ir dėl žalos, padarytos BUAB „(duomenys neskelbtini)“, bendrovės lėšomis remontuojant nuomotas patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, priklausančias M. K. mamai J. K., atlyginimo, bet ir užtikrins, kad M. K. išvengs BUAB „(duomenys neskelbtini)“ priteisto baudžiamojoje byloje Nr. 1-04-06-00020-15-1 civilinio ieškinio išieškojimo į jį, kaip fizinį asmenį, nukreipimo.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, susitikimo su M. K., veikusiu imituojant nusikalstamą veiką, vykusio 2017-04-05 P. P. biure, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalyvaujant T. T. metu, P. P. pareikalavo M. K. sumokėti 45 000 Eur. Reikalaujant sumokėti šią sumą buvo sutarta, kad 30 000 Eur iš šios sumos atiteks T. T. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, o 15 000 Eur – bus perduota P. P., kuris abiejų pinigų sumų gavimui įteisinti paruoš tikrąjį sandorių tikslą pridengiančias sutartis.

M. K., veikusiam imituojant nusikalstamą veiką, sutikus reikalaujamą sumą sumokėti grynais pinigais, P. P., siekdamas nuslėpti šiuos sandorius nuo kreditorių, kaip sudarytus ne tarp vienų iš BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių – UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir T. T. bei žinomai būsimo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ skolininko M. K., o kaip sudarytus tarp fizinių asmenų – T. T. ir su BUAB „(duomenys neskelbtini)“ skoliniais įsipareigojimais nesusijusio M. K., pasinaudodamas turimais savo, kaip BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus atstovo įgaliojimais ir kompetencija priešingais einamoms pareigoms interesais, parengė ir atspausdindamas pagamino:

1) 2017-06-05 sutartį dėl reikalavimo teisės perleidimo, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktoriumi yra registruotas T. T. senelis J. T., gimęs 1930 metais, o faktiškai vadovauja pats T. T., perleidžia pastarajam kreditorinį 16 988,59 Eur reikalavimą į BUAB „(duomenys neskelbtini)“;

2) 2017-06-06 sutartį dėl reikalavimo teisės perleidimo, pagal kurią M. K. mama J. K. iš T. T. įsigyja 30 000 Eur reikalavimo teisę į BUAB „(duomenys neskelbtini)“, kurią sudaro 16 988,59 Eur dydžio reikalavimas T. T. įsigytas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2017-06-05 sutartį ir 13 011,41 Eur dydžio asmeninis T. T. reikalavimas į BUAB „(duomenys neskelbtini)“;

3) 2017-06-06 susitarimą prie 2017-06-06 sutarties dėl reikalavimo teisės perleidimo, kuriuo J. K. už sutartyje nurodyto piniginio dydžio reikalavimo teisės į BUAB „(duomenys neskelbtini)“ įgijimą sumoka 30 000 Eur;

4) 2017-06-06 sutartį dėl reikalavimo teisės įgijimo ir perleidimo, pagal kurią P. P. pažįstamo M. D. tariamai atstovaujama, tačiau tikrovėje P. P. kontroliuojama UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigoja už 10 000 Eur įsigyti iš BUAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimo teises, kylančias iš 2016-08-18 BUAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikšto civilinio 60 773,86 Eur ieškinio prieš M. K. baudžiamojoje byloje Nr. 1-15-360/2017 (teisminio proceso Nr. 1-04-6-00020-2015-1) bei perleisti šį reikalavimą J. K..

Vykdant susitarimą, 2017-06-06, apie 19 val., UAB „(duomenys neskelbtini)“ biure, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pasirašius 1, 2 ir 3 punktuose nurodytas sutartis, T. T. per P. P. iš M. K., veikusio imituojant nusikalstamą veiką, gavo 30 000 Eur grynais pinigais.

P. P. neturėdamas įgaliojimo, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas pasirašė sutartį, nurodytą 4 punkte, tokiu būdu šią sutartį suklastodamas ir gavo iš M. K. 15 000 Eur.

Tęsdamas parengtą nusikalstamą veiką, P. P. užpildė ir pasirašė kasos pajamų orderius ERD Nr. 00001, patvirtinusį, kad iš M. K. gauti 10 000 Eur buvo įnešti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą ir kasos pajamų orderį Nr. 00001Wim, patvirtinusį,  kad 5000 Eur buvo įnešti į BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą.

Atlikdamas šiuos veiksmus P. P. pažeidė aukščiau nurodytų teisės normų reikalavimus, tame tarpe – imperatyvius, kadangi:

1.parengdamas ir atspausdindamas 2017-06-05 sutartį dėl reikalavimo teisės perleidimo, 2017-06-06 sutartį dėl reikalavimo teisės perleidimo bei 2017-06-06 susitarimą prie 2017-06-06 sutarties dėl reikalavimo teisės perleidimo, tariamai sudaromus tarp T. T. ir J. K., o tikrovėje – tarp T. T. ir M. K., taip pat tarpininkaudamas šias sutartis pasirašant iki teismo sprendimu bus patenkintas BUAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje, nepranešęs apie tai BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriams, P. P. nuslėpė šiuos sandorius nuo kreditorių, kaip sudarytus ne tarp 3-ios eilės BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių – UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir T. T. bei žinomai būsimo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ skolininko M. K., o kaip sudarytus tarp fizinių asmenų – T. T. ir su BUAB „(duomenys neskelbtini)“ skoliniais įsipareigojimais nesusijusio M. K.. Tokiais veiksmais P. P. pažeidė Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 14 punktą, reikalaujantį ginti visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, kadangi atlikti veiksmai žinomai prieštaravo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ teisei ir interesui gauti M. K. veiksmais padarytos žalos atlyginimą, bei kitų nei T. T. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių interesams, kad jų turimi turtiniai reikalavimai būtų patenkinti Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Šiais veiksmais taip pat buvo pažeista to paties įstatymo 11 straipsnio 6 dalies nuostata, be kito imperatyviai draudžianti bankroto administratoriui turėti teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, pirkti įmonės turtą, atstovauti pirkėjui jį perkant, taip pat Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso 6 punkto 4 papunktį, įpareigojantį bankroto administratorių siekti, kad kreditorių reikalavimai būtų patenkinti kiek galima didesne apimtimi; 7 punkto 1 papunktį, reikalaujantį priimti teisėtus ir pagrįstus sprendimus atsižvelgiant į viešąjį interesą; 7 punkto 2 papunktį, reikalaujantį vadovautis visų asmenų lygybės prieš įstatymą principu, susidūrus su skirtingais asmenų reikalavimais nedaryti nepagrįstų išimčių;

2) parengdamas ir atspausdindamas, o taip pat neturėdamas įgaliojimo pasirašydamas kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas 2017-06-06 sutartį dėl reikalavimo teisės įgijimo ir perleidimo, P. P. vykdė neteisėtą susitarimą su M. K. užtikrinti, kad šis išvengs BUAB „(duomenys neskelbtini)“ priteisto baudžiamojoje byloje Nr. 1-04-06-00020-15-1 civilinio ieškinio išieškojimo į jį, kaip fizinį asmenį, nukreipimo ir tokiais veiksmais ne tik šią sutartį suklastojo, bet ir atstovavo jo kontroliuojamam tarpiniam įgijėjui – UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarant sandorį dėl BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ateityje numatyto įgyti turto – 60 773,86 Eur reikalavimo teisės, perleidimo, nepranešęs apie tai BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriams. Šiais veiksmais P. P. siekė išvengti BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių komiteto 2016-12-21 sprendimu nustatytos bendrovės reikalavimo teisių pardavimo tvarkos reikalavimų vykdymo bei pažeidė Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 6 dalies nuostatą imperatyviai draudžiančią bankroto administratoriui turėti teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, pirkti įmonės turtą, atstovauti pirkėjui jį perkant.

Šiais veiksmais P. P. siekė ir asmeninės turtinės naudos, kadangi žinodamas, jog BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių 2016-03-07 susirinkimo nustatytas jo, kaip bankroto administratoriaus atlyginimas – 10 000 Eur yra tenkinamas pirma eile,  suprato, kad iš M. K. gauti  5000 Eur, priimti BUAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, bus teisėtai panaudoti jo atlyginimo išmokėjimui.

P. P., priėmus iš M. K. 10000 Eurų UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu,  kėsinosi iššvaistyti M. K. jam patikėtą šią sumą, tačiau veikos šioje dalyje P. P. nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi buvo sulaikytas.

Atlikęs nurodytus veiksmus P. P. sumenkino ir diskreditavo atstovaujamo bankroto administratoriaus vardą ir prestižą, pakirto kreditorių pasitikėjimą juo, tokiu būdu padarydamas atstovaujamai BUAB „(duomenys neskelbtini)“ didelę neturtinę žalą.

Dėl įrodymų

Kaltinamojo P. P. kaltė, padarius teismo nustatytus nusikaltimus , yra pilnai įrodyta iš dalies jo paaiškinimais, liudytojų parodymais, duomenimis, užfiksuotais kontroliuojant elektroniniais ryšių tinklais perduodamą informaciją, duomenimis, užfiksuotais nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo protokoluose , rašytiniais įrodymais, kitais byloje surinktais įrodymais.

Kaltinamasis P. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu (7 tomas, b. l. 97-101, 102-105), tiek teisme  paaiškino, kad jam inkriminuojamu laikotarpiu dirbo bankroto administratoriaus UAB“ Viresita“ ir buvo įgaliotas administruoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto procedūrą. Jis jam inkriminuojamų nusikaltimų nepadarė, kyšio iš M. K. nereikalavo, jis neturėjo jokio asmeninio turtinio suinteresuotumo, nes atlyginimą kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, jis gaudavo iš šios bendrovės. Jis tik siekė, kad gautos lėšos per jį, kaip įgaliotą asmenį, patektų į bankrutuojančios UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios bankrotą administruoja UAB „(duomenys neskelbtini)“, sąskaitą ir kad jos būtų paskirstytos kreditoriams Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Susitikimo, datos nepamena, metu pas jį į kontorą Vilniuje atvyko T. T. su M. K.. Su T. T. jis susipažino prasidėjus bankroto procedūrai. T. T. ir jo bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ buvo vieni iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių, todėl jis buvo aktyvus kreditorius, domėjosi bankroto eiga , jis ne kartą buvo su juo susitikęs. M. T. anksčiau kartu su M. K. ir dar vienu asmeniu, lyg tai J., buvo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai , tada bendrovė veikė pelningai. T. T. buvo paskolinęs pinigų M. K. ir norėjo tą skolą atgauti. Kaip jis suprato, kad T. T. buvo perleidęs bendrovės “ (duomenys neskelbtini)“akcijas už nominalią kainą, , juos siejo kažkokie įsipareigojimai dėl piniginių santykių, tačiau jis į tai nesigilino. Su M. K., kaip su bankrutuojančios bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vieninteliu akcininku , bendravo telefonu bankroto klausimais, tačiau asmeniškai nepažinojo. Pradėjus vykdyti šios bendrovės bankroto procedūrą, 2016 m., kai baudžiamojoje byloje, kur buvo kaltinamas M. K., pateikė bankrutuojančios bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vardu civilinį ieškinį , jis paskambino M. K. telefonu ir paklausė, kaip šis žada atlyginti žalą bendrovei. Šis atsakė, kad nemano to daryti . Vėliau jis iš T. T., kuris kaip suprato bendravo su M. K. , sužinojo, kad M. K. ketina atsiskaityti su juo- T. T.. Taip pat iš T. T. sužinojo, kad M. K. nori susitikti su juo –P. P., kad pasikalbėtų kaip galima išspręsti bendrovės jam pareikštą ieškinį. M. K. savo vardu neturėjo jokio nekilnojamojo ar kitokio turto , todėl jis suprato, kad bet koks turtinis išieškojimas priklauso tik nuo M. K. geranoriškumo. Iš dokumentų jis matė, kad bendrovės “ (duomenys neskelbtini)“ lėšomis buvo atliktas M. K. mamai J. K. priklausančio pastato remontas. Kaip jis suprato, J. K. ruošėsi pardavinėti šį pastatą ir norėjo sklandžios pardavimo procedūros. Kadangi jo, kaip bankroto administratoriaus įgalioto asmens pareiga yra ištirti įmonės sandorius, tai darydamas jis pastebėjo, kad buvo atliekami pastato, esančio Agluonėnų kaime, Klaipėdos rajone, kurį nuomojo bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ , remonto darbai. Žinodamas teisės aktų nuostatas, kad einamasis remontas yra atliekamas nuomininko lėšomis, suprato, kad ieškinys J. K. atžvilgiu dėl jos nekilnojamojo turto pagerinimo būtų abejotinas, t. y. ne visai pagrįstas, ir, matydamas M. K. atsakomybę, pasiūlė pasirašyti taikos sutartį. Jam , vykdant bankroto procedūrą ir tiriant šią situaciją manė, kad J. K. gavo naudą UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaita, tačiau išstudijavęs situaciją suprato, kad yra ne visai taip, t. y. pastate buvo tvarkyta tai, kas leido įmonės darbuotojams tinkamai atlikti savo pareigas, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikinėjo suvirinimo darbus. Šiuo klausimu ieškinio J. K. jis nesiruošė teikti ir neteikė. Buvo sudėtinga nustatyti atliktų darbų mastą, todėl tikslios sumos nebuvo paskaičiavęs. Jis neatsimena, ar T. T. ir M. K. sakė kažką apie galimą ieškinį ir jo dydį, tačiau pats suvokė, kad toks ieškinio pareiškimas neturi teisinės perspektyvos, todėl esant M. K. norui atsiskaityti su bendrove, tai būtų buvę naudinga kreditorių interesams. Jis nenaudojo tokio ieškinio M. K. motinai J. K. pateikimo galimybės kaip spaudimo priemonės prieš M. K.. Jis neatsimena, ar pirmo susitikimo metu, ar vėliau, jis sugalvojo, kaip tai teisiškai įforminti. Jis sumąstė, kad tai galėtų būti taikos sutartis, ir nustatė mokėtiną 5 000 Eur sumą. Iš pokalbių su M. K. jis žinojo, kad pastarasis buvo nusiteikęs mokėti 15000 Eurų sumą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis dar žinojo, kad T. T. M. K. buvo skolingas 30 000 Eur. Jų tarpusavio pokalbiuose jis nedalyvavo, M. K. jokio spaudimo netaikė, pinigų sau nereikalavo. Minėtų 15 000 Eur gavimą jis sugalvojo įforminti dvejomis sutartimis: viena sutartis buvo taikos sutartis dėl 5 000 Eur, kuria konstatuojama, kad minėtose patalpose yra atliktas einamasis remontas ir kad jis- vykdantis bankroto procedūrą to neginčijo ir neginčys, o J. K.- M. K. mama sumoka 5 000 Eur į įmonės sąskaitą. Šią sutartį jis paruošė ir ją pasirašė susitikimo metu. M. K. pasirašė J. K. vardu. Jis dar pasiūlė pinigus įnešti į įmonės sąskaitą, tačiau M. K. pasiūlė įnešti grynais pinigais. Jam nebuvo svarbu, kas sumoka pinigus. Svarbu tai, kad pinigai patektų į įmonės sąskaitą ir juos būtų galima paskirstyti kreditoriams. Sutartis buvo įvykdyta jos pasirašymo metu, t. y. M. K. perdavė pinigus ir pasirašė kasos pajamų orderį. Kita sutartis buvo dėl būsimų reikalavimo teisių pardavimo. Tai – ateities sandoris, toks sandoris buvo legalus ir teisėtas. Jis pasirinko UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip depozito turėtoją, t. y. jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebūtų gavusi pasiūlymo įsigyti reikalavimo teises į M. K. pagal pareikštą civilinį ieškinį 60 000 Eur baudžiamojoje byloje, tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 10 000 Eur būtų perleidusi reikalavimo teises J. K.. Išvada 10 000 Eur būtų patekę į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą ateityje. Jis reikalavimo teisės į UAB „(duomenys neskelbtini)“ dar nepardavinėjo, nes laukė galutinio procesinio sprendimo baudžiamojoje byloje, kur buvo kaltinamas M., K. ir kuriam buvo pareikštas ieškinys . Reikalavimo teisės į ieškinį nepardavinėjo , kadangi teismas galėjo atmesti civilinį ieškinį. Kadangi M. K. neturėjo jokio turto, tai šis sandoris (reikalavimo perleidimas) UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo labai naudingas, nes ateityje ji gautų M. K. įmokėtus 10 000 Eur į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą. Ši jo paruošta sutartis buvo pasirašyta ir M. K. sumokėti pinigai paimti pateikiant UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytą kasos pajamų orderį. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai dėl laiko stokos patys nedalyvavo. Tai buvo suderinta su bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi M. D., iš anksto. Jo sutikimu sutartį ir pajamų orderį pasirašė jis. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis pasirinko dėl kaštų, nes advokatai už tokią paslaugą ima nuo 500 Eurų, o jo pažįstamas M. D. užsiima tarpininkavimu ir jis (P. P.) paprašė jo suteikti tokią paslaugą, o M. D. sutiko. Suma aptarta nebuvo, gal jis M. D. ir būtų kažką simboliškai sumokėjęs. T. T. turėjo realų reikalavimą į BUAB „(duomenys neskelbtini)“. Kodėl M. K. sutiko sumokėti jam 30 000 Eur, jis nežino. Jų tarpusavio sutarimo taip pat nežino. T. T. jo paprašė parengti šiam atvejui tinkančią sutartį. Kadangi jis turėjo panašių sutarčių šablonų, daug laiko neužtruko. Sutarties esmė: T. T. perleidžia reikalavimo teises į BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsisako visų reikalavimų į M. K., kylančių iš santykių su BUAB „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat jis paruošė ir kitą sutartį, kurią T. T. perima UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimą į BUAB „(duomenys neskelbtini)“. Sutartyse sumos nurodytos BUAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimų ribose, sumų tiksliai jis nepamena. Šias sutartis T. T. su M. K. pasirašė ir M. K. perdavė pinigus T. T.. Su M. K. jis T. T. sutarčių detalių neaptarinėjo. 2017-06-04 susitikimo metu sutartis aptarė. Jis suprato, kad M. K. jos tinka ir visi sutarė susitikti antradienį ar trečiadienį, sutarčių pasirašymui ir pinigų perdavimui. Vietos , kur įvyks susitikimas, nebuvo aptarę, apie tai  sužinojo vėliau. Susitikimo išvakarėse jis  parengė visas sutartis. Dalį iš jų jis atspausdino pas save darbovietėje, kitas sutartis koregavo pas T. T. ofise. Jis buvo atsinešęs savo kompiuterį ir atmintinę. T. T. ofise atspausdino dalį sutarčių. Jis niekada neturėjo minties sudaryti sutartį vienai pinigų sumai, o realiai paimti kitą pinigų sumą. Tai matosi iš sudarytų sutarčių ir perduotų bei priimtų pinigų kiekio. 2017-06-06 įvyko susitikimas T. T. ofise, Smolensko gatvėje, Vilniuje. Pirma atvyko jis, o po to T. T., dar vėliau M. K.. Susitikimas vyko T. T. ofiso salėje. M. K., perskaitęs sutartis, ištraukė pinigus ir visus 45 000 Eur padėjo ant stalo. Jis paėmė dvi krūveles pinigų ir pinigus perskaičiavo, iš viso buvo 15 000 Eur. T. T. pasiėmė kitą dalį pinigų ir juos persiskaičiavo. Jis savo perskaičiuotus pinigus laikė rankose ir jie pradėjo skirstytis. M. K. su T. T. išėjo iš ofiso. Jis pats nuėjo į trečiame aukšte esantį ofiso kabinetą, nes norėjo išjungti kompiuterį, kuriuo naudojosi prieš susitikimą. Kadangi atvyko anksčiau nei sutarta ir T. nebuvo, šiame kabinete jo laukė. Užėjęs į patalpą, kuriame yra kabinetai ir tualetas, jis padėjo visus dokumentus ir pinigus, užrakino duris ir nuėjo į tualetą. Duris uždarė bijodamas, kad pinigų niekas nepavogtų. Grįžęs iš tualeto išgirdo, kad kažkas už durų brazda. Nesuprato, ar čia vagys, ar T. juokauja. Jam šovė mintis paslėpti pinigus į skirtingas vietas. Paslėpė dalį pinigų, o eidamas slėpti kitą dalį suprato, kad ten STT pareigūnai ir atrakino duris. Tuo metu elgėsi spontaniškai. Jo, T. T. ir M. K. susitikimai vyko tris kartus. Jie susitikdavo trise aptarti šių klausimų. Jis buvo paruošęs taikos sutarties šabloną ir ją elektroniniu paštu buvo perdavęs T. T., kad šis perduotų M. K. , kad jam būtų aiškiau, ko jis gali tikėtis, jei gera valia atlygins turtines prievoles. Jis neigia daręs kokį tai neteisėtą spaudimą M. K. , taip pat neigia, kad savo veiksmais būtų protegavęs T. T., sudaręs jam kokias išskirtines sąlygas dėl skolos atgavimo. Pokalbių metu jis jokios sumos, kurią turėtų mokėti M. K., nenustatinėjo. Iš Bylos duomenų jis žino, kad T. T. patarinėjo giminaitis advokatas D. , jo paties  duoti patarimai T. T. nebuvo susiję su bendrovės „Wims.LT“ lėšų neteisėto perleidimu (pažeidžiant kreditorių eiliškumą ) . Pats T. T. buvo susitaręs su M. K., kad pastarasis savo lėšomis grąžins bendrovės skolą jam, o jis tik pakonsultavo, kaip tai padaryti teisiškai. Galimai, pasirašydamas sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu , neturėdamas įgaliojimo, jis gal ir padarė formalų pažeidimą, tačiau tai nebuvo sandoris, kuris yra draudžiamas įmonių bankroto įstatymo 11 str. 6d.. Pinigai , gauti pagal šią sutartį, būtų ateityje patekę į bendrovės“(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą ir būtų panaudoti bendrovės kreditorių įsipareigojimų padengimui. Taip pat ir 5000 Eurų suma, kurią sumokėjo M. K. , būtų skirta bendrovės kreditoriniams įsipareigojimams dengti, nes jo kaip bendrovės administratoriaus administravimo sąmata beveik buvo padengta. Jis savo veiksmais jokios turtinės ar neturtinės žalos nepadarė . Teisės į 60000 Eurų turtinį reikalavimą pardavimas už 10000 Eurų buvo racionalus sprendimas , nes iš praktikos žino, kad tokie reikalavimai parduodami už 1 Eurą ar keliasdešimt Eurų . Šiuo konkrečiu atveju žinoma, kad toks reikalavimas, bankroto procedūrą perėmus kitam administratoriui, buvo parduotas už 100 Eurų. Jis negalėjo informuoti kreditorių, kad reikalavimą į 60000 Eurų pardavė už 10000 Eurų, nes buvo suimtas. Jis žinojo, kad M. K. turėjo įgaliojimą veikti motinos J. K. vardu , todėl manė, kad jam pasirašant už ją, jis veikė teisėtai. Kreditoriai buvo numatę teisės į turtinę prievolę kainų eiliškumą, t.y. 80 proc., 80 proc., 30 proc., todėl jis pinigų gavimo dieną neturėjo teisės už 10000 Eurų parduoti teisės į 60000 Eurų reikalavimą, tačiau suprato, kad ateityje bendrovė tokios kainos už tokią teisę negaus, todėl sudarė „ateities“ sandorį, siekdamas geresnių pajamų bendrovei „(duomenys neskelbtini“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo įsipareigojusi tokią teisę parduoti bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ , į kurios sąskaitą turėjo patekti M. K. sumokėti 10000 Eurų, tačiau iš praktikos žinojo, kad pirkėjų , perkančių už tokią sumą teisę į minėtą reikalavimą nebus. Be to, visada buvo galimybė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįgijus tokios teisės, pinigai bus grąžinti. Bendraujant su T. T., M. K. , jis kaip bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ administratorius , turėjo tik vieną tikslą : gauti bendrovei pinigines lėšas ir jas panaudoti kreditorinių įsipareigojimų vykdymui. Pirmą kartą jie trise: jis, T. T. ir M. K. buvo susitikę jo ofise, antrą kartą PC „Panorama“ kažkurioje kavinėje, trečią kartą T. T. ofise „(duomenys neskelbtini)“, Vilniuje. Jis, bendraudamas su žmonėmis, visada telefoną padeda į šalį, kad netrukdytų bendravimui , tai nebuvo kaip saugumo priemonės .

Liudytojas T. T. tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b.l. 179-184), apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūnų, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjo (t. 2 b.l. 11-14), tiek teisme parodė , kad  jis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas. Jis, kaip fizinis asmuo, 2010 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo paskolinęs apie 60 000 Lt, o UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje jis-T. T. buvo vieninteliu akcininku ir direktoriumi, buvo paskolinusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie 120 000 Lt. Vėliau jis savo turėtas akcijas pardavė M. K., o UAB „(duomenys neskelbtini)“ už suteiktą paskolą 5 notarų biure, Klaipėdoje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įkeitė turtą hipoteka. Jam kaip fiziniam asmeniui buvo išrašyti vekseliai. Remiantis šiais susitarimais apie 20 000 Lt jis atgavo iki UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto. Iškėlus bankroto bylą, jis-T. T. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsistojo į kreditorių eilę su bendra, maždaug 40 000 Eur skola. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdant veiklą, jam dar būnant akcininku ( jis turėjo 34 proc. akcijų), kiti akcininkai M. K. (33 proc. akcijų) ir R. J. (33 proc. akcijų) nusprendė investuoti į M. K. mamos turimas patalpas „(duomenys neskelbtini)“, siekiant įkurti ten gamybinę bazę. Jo nuomonė buvo kitokia, nes  manė, kad tai per brangu. Kiti akcininkai neklausė, o jo- T. T. balsas atsižvelgiant į turimų akcijų skaičių, nieko nesprendė. Į patalpų pagerinimą buvo investuota apie 350 000 Lt. Kadangi jis turėjo kitų verslų, o ši įmonė jam atrodė neperspektyvi, jis pardavė akcijas M. K. už simbolinę kainą, t. y. 3 400 Lt. Tiek jis buvo investavęs į įstatinį kapitalą. Taip pat jie sutarė, kad skolos T. T. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ bus atiduotos per 2 metus. Po to jis iš šio verslo išėjo. Tuo pačiu metu, nematydamas perspektyvos dirbti su M. K., išėjo ir R. J.. 2 metus M. K. jo vengė ir skolas mokėjo vangiai. Su antstolio A. S. pagalba buvo paimta UAB „(duomenys neskelbtini)“ technika, kuri vėliau parduota iš varžytinių, siekiant atsiimti dalį UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolos. Prasidėjus bankroto procedūrai, varžytinės buvo sustabdytos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotu asmeniu buvo paskirtas P. P.. Antstolis A. S. jam- T. T. pasakė, kad nieko nebegali padėti ir jis turėtų bendrauti su P. P.. Tada jis nuvyko pas P. P. ir pasakė, kad yra bankrutuojančios bendrovės kreditorius bei paklausė, ką daryti, kad jis ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atgautų pinigus. Taip jis susipažino su P. P.. Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ technika jau buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje, su P. P. sutarė, kad jis tą techniką saugos, kol bus galimybė ją parduoti. Jis apie 2 metus lankėsi pas P. P. teiraudamasis, kada pajudės reikalai bei jis ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atgaus pinigus. Kai bankroto administratorius galėjo parduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ techniką, ji buvo nusidėvėjusi ir kainavo tik apie 14 000 Eur. Dalį jos pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taip dalis skolos – apie 5 000 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo grąžinta. Didžioji dalis pinigų nuėjo P. P., kaip bankroto administratoriaus atlyginimas. Jis nežino, ar buvo kreditorių komiteto nariu. Jis neatsimena, ar balsavo už bankroto administratoriaus atlyginimo skyrimą. Kažkokiuose P. P. pateiktuose dokumentuose jis yra pasirašęs, bet jų įvardinti negali, neatsimena. Susipažinus su bankrutavusios UAB ‚(duomenys neskelbtini)“ kreditorių komiteto 2016-12-21 posėdžio protokolu Nr. 2 mato, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo komiteto nariu. Matomai, jis, kaip „(duomenys neskelbtini)“ vadovas ir pasirašinėdavo P. P. pateiktuose dokumentuose, kurių, kaip nurodė, nepamena. Po to, kai pardavus techniką, jam teko labai mažai pinigų, jis pasijuto labai blogai, nes buvo prisidėjęs prie įmonės sėkmės, investavęs visus tėvo pinigus. M. K. įmone nesurūpino, nesirūpino technika, tačiau leido sau įsigyti jachtą. Jis pasijuto apgautu, todėl labai norėjo susigrąžinti savo pinigus, t. y. tiek asmeninę, tiek ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolą. 2016 m. pabaigoje BUAB „(duomenys neskelbtini)“ jam ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo skolinga apie 40 000 Eurų. Jis siekė iš M. K. atgauti tiek savo, tiek bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skolas, tačiau tai padaryti buvo sunku, nes M. K. vengdavo susitikimų, po to jau gyveno Ispanijoje . Jis stengdavosi sužinoti jo grįžimo iš Ispanijos laiką, susitikdavo su juo, tačiau skolos atgauti nepavyko . Dėl skolos grąžinimo jis pradėjo bendrauti su bankroto procedūrą vykdžiusiu bankroto administratoriumi P. P. . P. P. šiuo klausimu nebuvo pozityvus, galvojo, kad nelabai čia ką galima atgauti. Jis P. P. papasakojo, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigai buvo įdėti į M. K. mamos turto pagerinimą. P. P. pasakė, kad jei jis turi kaip tai įrodyti, galima pabandyti. Jis jam davė pažiūrėti BUAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinius dokumentus, t. y. sąskaitas. Jis atrado apskaitos dokumentų už maždaug 60 000 Eur, įrodančių, kad bendrovė yra investavusi į J. K. patalpas. P. P. pasakė, kad tikrai galima įrodyti, jog įmonė pagerino M. K. mamos patalpas. Jis paprašė P. P., kad šis paieškotų sprendimo, kaip galima iš šio patalpų pagerinimo atgauti dalį skolos, nes visi kiti variantai buvo išnaudoti ir M. K. nieko nebesiruošė mokėti, o savo turto neturėjo. Jis P. P. sakė, kad iš likusios skolos jis tikisi atgauti 30 000 Eurų. P. P. pasakė, kad yra variantas, t. y. kad jis turi iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nupirkti reikalavimo teisę į BUAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą ir pats turėdamas reikalavimą į BUAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą už 12 000 Eur, iš viso kartu su bendrovės skola jis  asmeniškai turės 30 000 Eur reikalavimą BUAB „(duomenys neskelbtini)“. Antras žingsnis, P. P. teigimu, būtų parduoti tą reikalavimo teisę už 30000 Eurų J. K., nes jos turtas buvo pagerintas. Šiuo klausimu jis-T. T. buvo suvedęs keletą kartų P. su M. siekdamas atgauti savo skolą, nes jie tarpusavyje nebendravo. P. jam sakė, kad jis teiks ieškinį 60 000 Eur J. K. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, tačiau jis nežino, ar tai buvo padaryta. Tai su M. K. susitikęs P. ir aptarinėjo. Be šio susitarimo dar buvo papildomas susitarimas dėl 15 000 Eur skolos atgavimo iš M. K. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai. Į šitą susitarimą jis nesikišo, į jo smulkmenas nesigilino, tik girdėjo, kad jie pasirašys taikos sutartį. Kas, su kuo ir už ką, jis neatsimena, tik suprato, kad visi pinigai pateks į BUAB „(duomenys neskelbtini)“. M. su šiuo pasiūlymu sutiko. Bankroto administratorius jam siuntė kažkokios sutarties ar sutarčių pavyzdžius, tačiau kokius - nepamena. Tai buvo daroma tam, kad jis tuos pavyzdžius perduotų M. K.. Ar tai jis padarė, jis nepamena. Atsimena tiek, kad vieno susitikimo metu, kai buvo susitikę visi trys, „(duomenys neskelbtini)“, P. P. ofise, P. M. perdavė kažkokios sutarties pavyzdį. Po to, visi trys 2016-06-04 buvo susitikę Vilniuje. M. pasakė, kad turės pinigus ir gali atvykti pasirašyti sutarčių ir tai padarys antradienį. Jis- T. T. susitikime dalyvavo, tačiau šis pokalbis jo nedomino, todėl jo nesiklausė. Kaip buvo sutarta, 2017-06-06 apie 19 val. jis, P. P. ir M. K. susitiko jo ofise, Smolensko g. 6, Vilniuje. P. P. atvyko anksčiau. Jį eidamas į ofisą jis sutiko prie savo kabineto durų. Iš anksto buvo sutarta, kad P. P. paruoš visas reikalingas pasirašyti sutartis. P. P. atėjęs į ofisą paprašė atsispausdinti sutartis, kur jas ir atsispausdino . Atėjus M. K., visi buvo susirinkimų kambaryje. Jis perskaitė sau aktualias dvi sutartis, o jie skaitė ir diskutavo apie jiems aktualias dar dvi sutartis, jų pokalbių jis nesidomėjo. M. K. atėjus, P. P. paprašė užrakinti pastato lauko duris. Jam paklausus, ar P. P. ko nors bijo , šis atsakė, kad atsargumas gėdos nedaro. P. P. su M. K. abu padavė telefonus, kuriuos jis išnešė iš pasitarimų kambario į ofiso patalpą ir ten padėjo, telefonai bendrų susitikimų metu ir anksčiau būdavo surenkami . P. P. ir M. K. šnekantis, jis išeidinėdavo iš pasitarimų kambario. Grįžęs pastebėjo, kad jam aktualios sutartys buvo pasirašytos, tada jas pasirašė ir jis. Tuo metu P. P. ir M. K. pasirašinėjo kitas sutartis. M. K. padėjo pinigus krūvelėmis, kurių buvo keturios krūvelės, kaip spėjo, po 10 000 Eur, o viena – 5000 Eur. Jis žinojo, kad bendra sutarta suma buvo 45 000 Eur. Jis pasiėmė tris krūveles po 10 000 Eur, kuriuos perskaičiavo ir pasidėjo prie savo odinio portfeliuko, gulėjusio ant stalo. Tuo tarpu P. P. perskaičiavo ir pasiėmė 15 000 Eur, kur juos padėjo – nematė, gali būti, kad turėjo rankose. Kai buvo skaičiuojami pinigai, tuo pačiu metu, buvo pasirašomos sutartys. Po to, P. P. jo paprašė išlydėti M. K.. Lydint M. K. link išėjimo iš pastato, P. P. su dokumentais ir 15 000 Eurų nuėjo į trečią aukštą. Kaip spėjo, jis nuėjo į UAB „T3M-16“ ofiso vienintelį kabinetą, esantį trečiame aukšte. Kokiu tikslu jis ten nuėjo, nežino. P. anksčiau yra buvęs šiame kabinete ir apie jį žinojo.. Tuo metu į jo ofiso patalpas užėjo STT pareigūnai ir jie su P. P. buvo sulaikyti. Išankstinio susitarimo tarp jo ir P. P. dėl to, kad dalis iš 30 000 Eur atiteks P., nebuvo. Jis visais skolos atgavimo iš M. K. klausimais po P. P. patarimų konsultavosi su advokatais, dažniausiai su giminaičiu advokatu E. D., nes norėjo viską padaryti teisiškai, bendravimas vyko ir elektroniniu paštu ir telefonu bei asmeniškai.

Tai, kad aptariamu laikotarpiu nuo 2016-08-05 iki 2017-06-04 liudytojas T. T. dažnai bendravo su kaltinamuoju P. P., skambinant ar rašant žinutes, patvirtina liudytojo T. T. pateikta programoje Viber užfiksuota jų bendravimo istorija, kuriose kalbama apie dokumentų atsiuntimą, apie asmenį, vardu M. (M. K.), planuojamus tarpusavio susitikimus, apie planuojamą susitikimą 06-04 pirmos dienos pusėje, apie tai, kada planuoja būti M. (t. 5 b.l. 1-17). 

Liudytojas M. K., BUAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai 2015-11-03 metais Klaipėdos apygardos teisme buvo iškelta bankroto byla ir teismas bendrovę paskelbė bankrutuojančia, buvęs direktorius ir akcininkas, tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b.l. 75-78, 85-87,94-97), tiek teisme parodė, kad jis šios bendrovės direktoriumi buvo nuo 2012 m. iki 2014 m. spalio mėnesio, tiksliai datų nepamena. Po to, bendrovei vadovavo R. Š.. Bankroto iškėlimo dieną jis buvo vienintelis akcininkas, nes 2014 m. bendrovę nupirko iš kitų akcininkų: R. J. ir T. T. visas jų turėtas akcijas. Bankrotą administravo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios ankstesnis pavadinimas UAB „M“. Bankroto administratoriaus atstovas buvo P. P.. P. P. nuo bankroto procedūros pradžios su juo bendravo tik telefonu su dviprasmiškomis užuominomis, kad neva negražiai taip viskas atrodo, nėra dalies turto ir panašiai. Jis prašė jo atsiųsti detalius dokumentus, kad galėtų susipažinti su jo nurodytomis aplinkybėmis dėl dingusio turto. P. P. niekada tokių dokumentų nesiuntė, o siuntė tik formalius dokumentus, t. y. nutartis, posėdžių protokolus ir kt. Telefoninių pokalbių su P. P. buvo apie 6-7, kurių metu buvo užsimenama, kad reiktų susitikti ir pakalbėti, bet viskas vyko labai nekonkrečiai. 2016 m. pabaigoje, apie Naujus metus, ar 2017 m. pradžioje, P. P. skambino M. K. ir aiškino, kad, baigus peržiūrėti visus popierius, išlindo negražių dalykų, todėl galima kreiptis į teismą su civiliniu ieškiniu prieš M. K., kaip fizinį asmenį. Pokalbis buvo pabaigtas fraze „kaip tu į tai?“. Jam paklausus konkrečiai, kas blogai, P. P. į šį klausimą neatsakė ir pasakė, kad reiktų susitikti. Jis tuo metu buvo užsienyje ir jam pasakė apie tai. P. P. pasakė, kad jis paskambintų, kai grįš. Sekantis P. P. skambutis jam buvo apie sausio mėnesį. Paskambinęs P. P. pasakė, kad jis-M. K. nerodo iniciatyvos dėl susitikimo, į ką jis atsakė, kad dar nėra grįžęs. Jis pasakė datas, kada planuoja grįžti. P. P. paaiškino, kad nemaža pinigų suma yra investuota į įmonės nuomojamas patalpas, (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, kurios buvo nuomotos iš jo mamos J. K.. 2012 m. tos patalpos buvo nuomojamos ir remontuojamos bendrovės lėšomis. P. P. paskaičiavo, kad 200 ar 300 tūkstančių litų buvo investuota į tas patalpas ir tuo sandoriu padaryta žala bendrovei. Tada jis P. P. pasakė, kad jis kalbėsis, kai kažkas bus pateikta konkrečiai raštu. 2017 m. sausio mėnesį, naktį iš 28 d. į 29 d., jam parskridus į Lietuvą, oro uoste jį pasitiko buvęs BUAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas T. T.. Jis T. T. nebuvo sakęs, kada grįš, tai buvo minėjęs P. P., todėl T. T. atvykimas jam buvo staigmena. Jie kalbėjosi Vilniaus oro uosto aikštelėje, T. T. automobilyje. T. T. pasakė, kad jis prarado nemažai pinigų ir pasakė, kad jis- M. K. turi ir dar turės problemų, tačiau gali jas lengvai išspręsti, nes administratorius P. P. yra sukalbamas žmogus. T. T. pasakė, kad P. P. sumokėjo pinigų (parodydamas pirštais penkis) ir taip susitvarkė su įmonės turtu, bet tai nepadengė jo prarastų pinigų. Jis turėjo mintyje tai, kad tuo metu, kai jis-M. K. išpirko iš T. T. akcijas, T. T. buvo paskolinęs įmonei pinigų. T. T. prašymu buvo sudaryta su juo sutartis ir dalis įmonės turto buvo įkeista jam, kaip kredito garantas. Jis kalbėjo apie šį įkeistą turtą. T. T. pasakė, kad jis asmeniškai nori iš jo- M. K. gauti 40 000 Eurų, į ką jis atsakė, kad tai buvo verslas ir jis nesiruošia mokėti. T. T. patarė pagalvoti. 2017-02-01 gavo iš T. T., žinojusio, kad jis grįš iš užsienio sekančią savaitę, žinutę su tekstu pasitikslinančiu dėl grįžimo datos ir laiko bei pasiūlymu pasikalbėti rimčiau. Po vasario 7 d. jis sulaukė skambučio iš P. P., kuriam buvo sakęs, kada grįš. P. P. teigė, kad jam -M. K. neįdomu gražiai susitvarkyti, į ką jis dar kartą pasakė, kad dokumentų jis – P. P. nepateikė. P. P. atsakė, kad kai susitiks, tai parodys. Jam pasakius, jei čia tik problema dėl mamos gautų pajamų natūra nedeklaravimo, tai J. K. sudeklaruos ir viskas bus išspręsta. Esmė buvo tokia, kad įmonei pagerinus nuomojamas patalpas, tiek nuomininkas, tiek nuomotojas turi deklaruoti gautas/išleistas lėšas ir nuo tos sumos turi būti sumokami mokesčiai valstybei. Šiuo atveju nei bendrovė, nei mama sandorio nedeklaravo. P. P. pasakė, kad eina kalba apie M. K. mamos neteisėtą praturtėjimą ir pabrėžė, kad vis dėlto reikia susitikti. Jis tai suprato, kaip kyšio iš jo reikalavimą. Aplinkybės vertė manyti, kad T. T. kartu su P. P. verčia jį duoti kyšį P. P. už tai, kad bankroto administratorius nesikreiptų į teismą dėl neva žalos padarymo bendrovei dėl minėtos nuomos sutarties, ir dėl to, kad nutylėtų dėl galimo mamos praturtėjimo, tą jis suprato, kaip jo spaudimą. Kadangi šantažo įrankiu buvo mama, kuri yra labai jautri, jis sutiko su P. P. susitikti vasario 21 d. Po to jis pasikonsultavo su advokatu R. Š. apie administratoriaus ketinimų realumą dėl neteisėto praturtėjimo ir dėl žalos padarymo bendrovei dėl nuomos. Advokatas paaiškino, kad teorinė galimybė yra, bet praktiškai tai sunkiai įrodoma. Jo nuomonė sutapo su jo nuomone , kad tuo būdu yra daromas spaudimas siekiant gauti iš jo pinigų. Jis grįžo į Lietuvą vasario mėnesį, naktį iš 18 d. į 19 d. 2017-02-20, 11.57 val. jis paskambino P. P. dėl rytdienos susitikimo, kurį buvo aptarę. P. P. pasakė, kad negali susitikti, nes išvažiuoja į laidotuves. Dar paminėjo, kad, jei kas keisis, jis pasiskambins ir pasiteiravo jo išvykimo iš Lietuvos laiko, jis turėjo išvykti 2017-02-21 15.30 val.. Po 13 min. jis sulaukė skambučio iš T. T., kuris pasakė: „ kiek žinau, esi Klaipėdoj, reikia susitikt.“ T. T. apie savo buvimą Klaipėdoje jis nebuvo minėjęs. Apie 13 val. susitarė susitikti su T. T. Lietuvininkų aikštėje, Klaipėdoje. Apie 13 val. jis atvažiavo į Lietuvininkų aikštę, prie kavinės „Eldorado“, įsėdo į T. T. automobilį Bentley, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prieš tai įjungęs garso įrašymo funkciją savo mobiliojo ryšio telefone Iphone. Pokalbio metu jis pasakė, kad nėra durnas ir supranta, kad T. T. su P. P. nori iš jo pinigų ir tiesiai šviesiai paklausė, kiek reikia sumokėti. T. T. su jo nuomone sutiko ir atsakė, kad jis turi susitikti su P. P. ir susitarti dėl sumos. Dar T. T. pokalbio metu sakė, kad gali pradėti keletą bylų, bet gaila laiko ir jis nori greitai tai išspręsti. Sutarė kitą kartą susitikti trise. T. T. nurodė, kad tada pasakys sumą. Jis-M. K. pasakė, kad Lietuvoje bus kovo 14 d. Tikslios reikalaujamo kyšio sumos nenurodė nei T. T., nei P. P.. Kaip minėjo T. T., jie kartu turi aptarti pinigų sumą, kurią nurodys sekančio susitikimo metu, tačiau suma neturėtų būti mažesnė nei 40 000 Eurų, kuriuos ankstesnio susitikimo metu buvo įvardijęs T. T., kaip norintis gauti asmeniškai. Visą šią situaciją jis suvokė kaip kyšio reikalavimą. 2017-03-15 susitikimą su juo inicijavo T. T.. Susitikimas įvyko 10 val. Vilniaus oro uoste, prieš jam išskrendant. Pokalbis vyko apie BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą, turtą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdos raj., bei apie P. P. provokavimą jam sumokėti už bankroto bylos nutraukimą. Susitikimo metu T. T. informavo, kad galimi du variantai dėl bankroto bylos nutraukimo, dėl susitarimo su P. P.: pirmas – T. T. iš J. K. už simbolinę (ne rinkos) kainą nupirktų patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos raj. ir, kaip jis suprato , dalį pinigų T. T. sumokėtų P. P. kaip kyšį, kad jis viską sutvarkytų, t. y. nutrauktų bankroto bylą ir jokių pretenzijų dėl minėtų patalpų neturėtų nei T. T., nei P. P.. Tokiu atveju, kaip sakė T. T. su A. P., jis neliktų niekam skolingas, o BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą uždarytų. Jam pareiškus, kad jam šis variantas netinka, nes minėtos patalpos nėra jo, T. T. sutiko, kad gal ir teisingai, nes tokiu atveju šis reikalas būtų sprendžiamas per daug sudėtingai. T. T. nurodė kitą variantą, kad jis-M. K. P. P. ir T. T. duoda kažkokią grynųjų pinigų sumą, maždaug apie 40 000 Eur, kad niekas prie jo-M. K. negalėtų prikibti. Jis uždavė daug klausimų: kaip viskas vyktų, kokios garantijos, t. y. jei jis sumokės pinigus, tai kokios garantijos, kad neliks „durniaus“ vietoje. Šio susitikimo su T. T. metu, kalba apie tikslią pinigų sumą nėjo. T. T. nurodė, kad jis turi susitikti su P. P. ir viską aptarti Jis pareiškė norintis susitikti ir pats su P. P. „akis į akį“, kad nebūtų „sugedusio telefono“ ir galima būtų viską aptarti tiesiogiai. 2017 m. balandžio 2-4 d. jis sulaukė T. T. skambučio. Buvo sutarta dėl susitikimo trise 2017-04-05, Vilniuje. T. T. teigimu, susitikimas turėjo įvykti vaikščiojant po kažkokį parkelį. 2017-04-05 apie 8 val. jį T. T. paėmė prie Seimo pastato ir savo automobiliu, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvažiavo į P. P. ofisą, esantį (duomenys neskelbtini)Vilniuje. Sėdint automobilyje, T. T. jį instruktavo , kad jis parodytų P. P., kad nieko neturi, t. y. kad neįrašinėja, kadangi P. P. yra atsargus žmogus. Apie 8.30-9 val. atvykus į P. P. ofisą, kilo laiptais į 2 ar 3 šio pastato aukštą. T. T. nurodė, kad eis į tokį kambariuką, kur vyksta „tokie“ pokalbiai. Susitikus 2-3 aušto hole / laukiamajame su P. P., T. T. iškart jam įdavė savo telefono aparatą, o jis atidavė savąjį. P. P. telefonus nunešė į savo kabinetą. Pokalbis vyko tame hole. P. P. daug nekalbėjo, kalbėjo labai tyliai bei nekonkrečiai. Pokalbio metu P. P. iš savo kabineto atsinešė taikos sutartį bei skaičiavimo mašinėlę. Jis pasakė, kad čia garanto pavyzdys, t. y. kad jie pasirašytų tokią taikos sutartį ir, tuo atveju, jis- M. K. būtų neliečiamas. Jis jam padavė skaičiavimo mašinėlę ir paklausė, kiek už tai yra pasiruošęs sumokėti. Kaip jis suprato, P. P. turėjo omenyje, kad po pinigų jam ir T. T. sumokėjimo, jis, kaip buvęs įmonės akcininkas, ir P. P., BUAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, pasirašo taikos sutartį, kuri turėtų reikšti, kad nei BUAB „(duomenys neskelbtini)“, nei įmonės bankroto administratorius UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei kiti įmonės kreditoriai negalės reikšti jam jokių pretenzijų. P. P., padavęs jam skaičiavimo mašinėlę, norėjo, kad šis joje parašytų pinigų sumą, kurią yra pasiruošęs sumokėti. Tuomet skaičiavimo mašinėlėje jis suspaudė „30 000“ ir parodė P. P.. P. P. nusijuokė ir skaičiavimo mašinėlę parodė T. T.. P. P. jam nurodė, kad jis nekelia klausimo dėl (duomenys neskelbtini) (miestelis (duomenys neskelbtini) raj., kurio mokykloje UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko darbus) pinigų, kurie buvo pervesti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Olandijos banke. Jis nesuprato, ką jis dėl tų pinigų turėjo omenyje, suprato tik kaip norą pagąsdinti, kad  jam gali grėsti dar didesni sunkumai. Po to, P. P. paėmė skaičiavimo mašinėlę ir joje suspaudė skaičius, o mašinėlę su skaičiais parodė T. T., kuris linktelėjo galvą pritardamas nurodytiems skaičiams. Tuomet P. P. skaičiavimo mašinėlę su skaičiais parodė jam. Joje buvo skaičiai - „45 000“. Tuomet jis paklausė, ar ši suma bus jiems (P. P. ir T. T.) bendrai. Kažkuris iš jų, palinkčiojo galvą, todėl jis suprato, kad tokios sumos jiems reikia abiem, bendrai sudėjus. Jis pasakė, kad jam reikia laiko pagalvoti. Išėjus po pokalbio su P. P., laiptinėje jis kažką apie 45 000 Eur pinigų sumą nurodė T. T.. Gali būti, kad T. T. pasakė, jog tai didelė pinigų suma. T. T. bandė raminti sakydamas, kad tai nėra jau tokia didelė pinigų suma, kad ją sumokėjus atkristų daug problemų. 2017-04-14 dieną apie 10-13 val. T. T. jam paskambino telefonu. Pokalbis vyko apie tai, kad 2017-04-19 dieną jis važiuos pas P. P. paimti taikos sutarties, apie kurią buvo kalbėta 2017-04-05, pavyzdį. Jis T. T. nurodė, kad jam tinka P. P. nurodyta pinigų suma ir šią sumą jis turės apie 2017 m. gegužės antrą pusę. Šį pokalbį jis įrašė savo mobiliuoju telefonu IPHONE ir ikiteisminio tyrimo metu pateikė STT pareigūnams failu „Pokalbis su (duomenys neskelbtini). Sutartis“. 2017-05-17, telefonu per programą „Viber“ su T. T. buvo sutarta, kad jis į Lietuvą grįš 2017-06-03. Jis susiderinęs su P. P. numatė susitikimą 2017-06-04, Vilniuje. Ankstesnio susitikimo su T. T. oro uoste metu buvo aptarę, kad jis atsiųs jam sutartį, kurią jis turės pasirašyti ir pinigų judėjimo schemą, t. y. kaip vaikščios pinigai po to, kai jis juos perduos. Sutartis 2017-05-09 17.31 val. jam buvo atsiųsta per programą „Viber“, kurią jis elektroniniu paštu pateikė ikiteisminiam tyrimui. Šia žinute T. T. parašė: „judėjimą paaiškinsiu vėliau“. 2017-05-18 jis parašė, kad grįžta 2017-06-04 ir paklausė, kaip dėl pinigų judėjimo. T. T. sakė, kad suderins su P., kad neturi kaip perduoti judėjimo, viską sužinos pasirašinėdamas sutartis, o T. T. bandys išsiaiškinti, ar iki Joninių spės viską sutvarkyti P. P.. T. T. 2017-05-25 jam parašė, kad sutarta susitikti 2017-06-04 apie 10-11 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Su T. T. buvo sutarta, kad jis paims jį nuo prekybos centro „Panorama“. Jie susitiko prekybos centro, kavinėje „La Crepe“. Jis atėjo į kavinę kartu su P. P.. Požeminėje stovėjimo aikštelėje T. T. jo paprašė atiduoti mobiliojo ryšio telefoną. Jis paėmė visų telefonus ir padėjo pas save į automobilį. Tada trise išėjo iš stovėjimo aikštelės ir ėjo palei gatvę. Pasivaikščiojimo metu vyko pokalbis. T. T. užvedė pokalbio pradžią, sakydamas, kad užteks kalbėti apie gyvenimą, reikia išklausyti P.. P. pradėjo pasakoti, kaip viskas bus daroma. Kaip jis suprato iš P., jis anksčiau buvo viską papasakojęs T. T., kad šis perduotų jam, bet T. T. nesugebėjo to paaiškinti. P. pasakė, kad bus pasirašomos trys sutartys. Viena sutartis bus dėl civilinio ieškinio (apie 50 000 Eur), kuris buvo pateiktas bankroto administratoriaus baudžiamojoje byloje, kur jis Klaipėdos apygardos teisme buvo tuo metu teisiamas. Jam- M. K. sumokėjus pinigus, bankroto administratorius atsisakys šio civilinio ieškinio, sudarius taikos sutartį, nes jis- M. K. neva sumoka pinigus BUAB „(duomenys neskelbtini)“. Paklausus P. P., kaip dėl šios sutarties tvirtinimo teisme, šis paaiškino, kad to geriau nedaryti, kad neviešinti. Geriau, kad viskas liktų tik jo žinioje, nes kitaip koks nors kreditorius gali pradėti reikalauti jam priklausančių pinigų. Antra sutartis būtų dėl patalpų, t. y. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomotų patalpų. 2012 m. dėl patalpų nuomos gavosi taip, kad M. K. mama J. K. nesumokėjo mokesčių, todėl bankroto administratorius gali reikšti pretenziją jai dėl neteisėto praturtėjimo. Už tai, kad P. P. nereikštų pretenzijų, jis-M. K. jam sumoka pinigus, o P. P. tai įformina tokia sutartimi, kuria mama iš bankroto administratoriaus nuperka reikalavimo teisę jam- M. K.. Gaunasi taip, kad bankroto administratorius netenka reikalavimo teisės, o teisės atitenka jo mamai, kuri jokio reikalavimo ateityje, suprantama, nereikš. Trečia sutartis bus dėl BUAB „(duomenys neskelbtini)“ skolos T. T.. Čia P. P. detalių neaiškino , tik pasakė, kad viską sutvarkys per aplinkui ir kad jam tai neturi rūpėti. P. P. pasakė, kad tokiomis sutartimis BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bus padaryta „gyvu lavonu“. Jis suprato, kad P. P. savo veiksmais sukurs tokią situaciją, kad formaliai bankroto procedūra tęsis, tačiau jam – M. K. jokių pretenzijų neliks ir jokių šansų patenkinti kreditorių reikalavimus nebus, kadangi nebus lėšų. Kreditoriai iš jo-M. K. sumokėtų pinigų, gaus tik dalį. Kurios įmonės gaus pinigų, jis nesakė. T. T. dar jo klausė, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (T. įmonė) gaus pinigų. P. P. pasakė, kad negaus. Šio susitikimo metu P. P. jo paklausė, ar duos pinigus grynais, į ką jis atsakė, kad duos visus grynais. Buvo sutarta, kad pinigai bus perduoti 2017-06-06. To susitikimo metu konkreti pinigų suma nebuvo minima, nes ji buvo aptarta ankstesnio susitikimo metu , kaip jis suprato, ta pinigų suma turėjo būti pasiskirstyta per tris sutartis. Jam paklausus, koks bus garantas, kad, pasirašius šias sutartis, jų bus laikomasi ir jis nesulauks civilinio ieškinio, P. P. pasakė, kad perdavus jam pinigus, bus sutartyje tai aptarta ir jis išrašys kasos pajamų orderį. Jis iš to pasakymo suprato, paskui per kitas įmones viską uždangstys. Kaip jis tai padarys, P. P. neaiškino. 2017-06-06, iš anksto susitarę, 19 val. jis, P. P., T. T. susitiko UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofise, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur T. T. buvo šios bendrovės direktoriumi . Jam atėjus, P. P. ir T. T. jo jau laukė ofiso antrame aukšte. T. T. paėmė mobiliojo ryšio telefoną ir nunešė į kitą patalpą. Visi įėjo į konferencijų salę, kur ant stalo buvo sudėliotos sutartys. P. P. patvirtino, kad sutartys paruoštos jam- M. K.. Jam pasiteiravus dėl kasos pajamų orderio, P. P. parodė ranka ir pasakė, kad yra du egzemplioriai. Ant stalo buvo sudėliotos trys sutartys: 1. Taikos sutartis (dėl patalpų); 2. Reikalavimo teisės perleidimas (UAB „(duomenys neskelbtini)“ perleidžia reikalavimo teisę J. K.); sutartis tarp T. T. ir J. K. (reikalavimo teisės perpirkimas). Jis, perskaitęs sutartis, pradėjo klausinėti apie jų turinį. P. P. aiškinimu , taikos sutartis 5 000 Eur, sudaryta tarp J. K. ir BUAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl to, kad bankroto administratorius atsisako ateityje teisinių ginčų ir pretenzijų J. K. (savininkė) ir jam -M. K. (valdytojas) dėl einamojo remonto, kurį 2012 m. atliko BUAB „(duomenys neskelbtini)“, šią sutartį pasirašė P. P. ir už mamą – jis pats- M. K.. Antras dokumentas - sutartis dėl reikalavimo teisės perleidimo, sudarytas tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir J. K., ji buvo pasirašyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus M. D.. Kaip pasakė P. P., UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra jo valdoma įmonė, o M. D. yra jo draugas. Sutarties schema P. P. pabraižė ant lapo, kurį vėliau P. P. dokumentų pjaustikliu sunaikino. Sutarties mintis tokia: BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorius baudžiamojoje byloje, kurioje jam- M. K. buvo pareiškęs 60 000 Eur civilinį ieškinį, tuo metu pardavinėja reikalavimą į šį civilinį ieškinį. P. P. teigimu, per 3,5 mėn. reikalavimo teisės vertė sumažės iki 10 000 Eur, nes niekas per tą laiką jos nepirks. Tada šį reikalavimą iš bankroto administratoriaus įgijusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduoda J. K. už 10 000 Eurų. Tikėtina, kad mama iš jo-M. K. skolos neišsiieškos ir reikalas bus išspręstas be to, mama to nesužinos, nes sutartį už ją pasirašė jis- M. K.. Trečioje sutartyje buvo paminėta , jog T. T., turėdamas kreditorinį reikalavimą BUAB „(duomenys neskelbtini)“, jį už 30 000 Eur parduoda J. K., šią sutartį pasirašė T. T., o už mamą – jis – M. K.. Visas sutartis buvo parengęs P. P.. Paskaičius sutartis, P. P. pasakė, kad dabar prasideda kita susitikimo dalis, ką jis suprato, kaip reikalavimą atiduoti pinigus. Tuo pačiu metu buvo skaičiuojami pinigai ir pasirašinėjami dokumentai: sutartys ir kasos pajamų orderiai. Jis pinigus krūvelėmis sudėjo ant stalo po 10 000 Eur ir 5 000 Eur. Kasos pajamų orderiai buvo du. Ant kasos pajamų orderio, skirto UAB „(duomenys neskelbtini)“, P. P. ranka užrašė pavadinimą ir įmonės kodą. Vienas egzempliorius sutarčių ir orderių liko jiems, vienas – jam. T. T. dalį pinigų įsidėjo į odinę rankinę, kita dalis pinigų ir dokumentai liko gulėti ant stalo. P. P. dėl ieškinio situacijos baudžiamojoje byloje pasakė, jog nesvarbu, kad teismas ieškinio sumą priteis BUAB „(duomenys neskelbtini)“. Reikalavimo teisė netolimoje ateityje priklausys J. K.. Po pokalbio P. P. pasiūlė T. T. jį išlydėti, o pats sakė eis kažką spausdinti. Jis su T. T. išėjo, o P. P., kaip jis suprato , išėjo spausdinti kažkokio susitarimo tarp jo ir T. T., nes jie turėjo kažkaip atsidalinti ir įsiforminti 30 000 Eur, kurie dokumentaliai atiteko T. T. .

Liudytojas M. K., ikiteisminio tyrimo metu   jį apklausus 2017-06-06 papildomai, pateikė  dokumentus, kurių egzempliorius jis gavo 2017-06-06 pinigų perdavimo metu  (t. 1 b.l. 98-103):

  1. 2017-06-06 sutartį dėl reikalavimo teisės perleidimo (šalys: T. T. ir J. K.; sutartis pasirašyta);

2. Susitarimą prie 2017-06-06 sutarties dėl reikalavimo teisės perleidimo (šalys: T. T. ir J. K.; susitarimas pasirašytas);

3. 2017-06-06 taikos sutartį (šalys: BUAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus P. P., J. K. ,  sutartis  dėl BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktų pagerinimo darbų J. K. priklausančiuose pastatuose , ji pasirašyta);

4. 2017-06-06 sutartį dėl reikalavimo teisės įgijimo ir perleidimo (šalys: J. K. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama vadovo M. D.);

5. 2017-06-06 kasos pajamų orderio kvitą WIM Nr. 00001 5000 Eur (priimta iš J. K. į BUAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2017-06-06 taikos sutartį);

6. 2017-06-06 kasos pajamų orderis kvitą ERD Nr. 00001 10000 Eur (priimta iš J. K. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2017-06-06 sutartį dėl reikalavimo teisės įgijimo ir perleidimo).

Liudytojo M. K. nurodytas aplinkybes dėl jo ir liudytojo T. T. susirašinėjimo per „Viber“ programą ir šio susirašinėjimo turinį patvirtina liudytojo M. K. pateiktas atspausdintas susirašinėjimo tekstas , kurio turinio neneigia ir liudytojas T. T. , susirašinėjime užfiksuotos liudytojų  M. K., T. T. parodymuose nurodytos aplinkybės (t. 1 b.l. 89-92).

Liudytojas M. K. ikiteisminio tyrimo metu pateikė iš kaltinamojo P. P. per T. T. gautą taikos sutarties pavyzdį ,  kaip galimą susitarimo dėl bendrovės turėtų išlaidų J. K. pastatų remontui  įforminimą (5 tomas, b. l.72-78).

Liudytojo   M. K. apklausose nurodytas aplinkybes dėl pokalbių su T. T. jų susitikimų metu turinio patvirtina tokių pokalbių garso įrašai :

2017-02-20 pokalbio metu T. T. įkalbinėja sumokėti pinigus , tokį savo reikalavimą grįsdamas tuo, kad P. P. gali pradėti bylą M. K. mamai dėl Agluonėnų pastato . M. K. teigia, kad jaučia tiek jo- T. T., tiek P. P. spaudimą , kad jam jis skambino, sakė, kad kels jam-M. K. bylą dėl civilinių ieškinių (t. 5 b.l. 60-67)

2017-04-14 pokalbio metu M. K. kalba apie mokėtinus pinigus, sakydamas, kad linkęs dėl pinigų sumos pasiderėti, nuodo, kad keturiasdešimt jam būtų geriau, bet jei „ kešim penki“ tai „kešim penki, esmės jau labai nekeičia, kad pinigai gali būti antrą gegužės pusę , gal labiau net į gegužės galą, taip pat nurodo, kad norėtų garantijos, kad pinigai nebūtų mokami perniek, T. T. tam pritaria, teigdamas, kad smagu girdėti, kad bus užbaigta, aišku būtų smagiau, kad mažesnis skaičius būtų. M. K. teiraujantis dėl taikos sutarties, apie kurią kalbėjosi, T. T. atsako, kad ją paims, t.y. pasistengs gauti (t. 5 b.l. 22-23);

Liudytojo M. K., teisėtai veikusio pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį , parodymus patvirtina žemiau išvardinti įrodymai :

 Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-03-08 nutartys, kuriomis  leista nuo 2017-03-13 iki 2017-05-23, nuo 2017-06-01 iki 2017-07-23 M. K. atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus (2 tomas,104-105, 107-108, 109, b. l. 113, 114);

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-05-22 nutartys, patvirtinančios, kad jomis nuo 2017-05-23 iki 2017-07-23 buvo leista klausytis T. T. ir P. P. pokalbių, perduodamų elektroninių ryšių tinkais, daryti jų įrašus, kontroliuoti kitą elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją ir ją fiksuoti bei kaupti (2 tomas, b. l. 63-64, 66-67);

Nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo 2017-03-27 protokole užfiksuoti duomenys :

- 2017-03-15 užfiksuotas  liudytojų  M. K. ir T. T. susitikimas  Vilniaus oro uoste, kurio metu  T. T. perpasakoja iš P. P. gautą informaciją M. K.. Kalba, kad už (duomenys neskelbtini) pastato remontą nori gauti pinigų P. P., jeigu ne, tai P. P. duos į teismą M. K. mamą dėl nepagrįsto praturėjimo, nurodo sumą, kurios reikėtų P. P.: 20 000 – 30 000 Eur; T. T. nori susigrąžinti ir savo pinigus; M. K. sako, kad jei mokėtų pinigus tai nori, kad nebūtų jam jokių pretenzijų ir būtų garantijos; kalbama ir apie tai, kad P. P. dar turi pareiškęs 60 000 Eur ieškinį; Tariasi, kad jei bus mokami pinigai tai, kad neliktų pretenzijų į (duomenys neskelbtini), civilinio ieškinio ir uždaryta bankroto byla; tariasi dėl sekančio susitikimo trise: T. T., M. K. ir P. P.; T. T. sako, kad P. P. nori susitikti parkelyje ar pirtyje (2 tomas, b. l. 117-130);

Nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo 2017-06-05 protokole užfiksuoti duomenys :

- 2017-04-05 užfiksuotas liudytojų  M. K., T. T. ir kaltinamojo P. P. susitikimas pastarojo  darbovietėje, Vilniuje. Iš pokalbio turinio seka, kad P. P. M. K. reikalus yra aptaręs su T. T.. M. K. sakant, kad T. kalbėjo, jog „yra galimybė susitvarkyti tą dalyką ir tuo keliu einant“, P. P. pasako, kad tų kelių yra daug. P. P. parodo atsineštą sutarties pavyzdį, pasako, kad čia yra vienas variantų. P. P. sako, kad kitas variantas yra „<...> ten T. man kur minėjo, tą sakė ten kažkur turi tarpusavyje pasiūlymų <...>“. P. P. sako M. K., kad pas jį įmonėje yra nesąmonių pridaryta; pasiūlo spręsti problemą iš esmės. M. K. klausia kokie P. P. veiksmai norint pilnai užbaigti reikalą. M. K. su P. P. derasi dėl kainos. P. P. nurodo, kad garantijos bus taikos sutartis. Jis sako pagalvosiąs kaip tai įforminti. Atsisveikinus su P. P., T. T. su M. K. apkalba P. P. nurodytą 45 000 Eur sumą, bei tai, kad P. P. atsargus, žino ką sakyt, ko nesakyt (2 tomas, b. l.131-143);

Nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo 2017-06-05 protokole užfiksuoti duomenys :

- 2017-04-22  užfiksuotas liudytojų  M. K. ir T. T. susitikimas Kauno oro uoste, kurio metu   kalbama apie tai, kaip P. P. įformins sandorį. Prašoma, kad P. P. persiųstų paruoštą sutartį susipažinti. T. T. nurodo, kad P. P. nenori visko tvirtinti teisme. M. K. prašo išsiaiškinti, kas tas viskas, tikslinasi, kad reikalingi gryni pinigai. M. K. nori konkrečiai žinoti už ką mokės pinigus, T. T. detaliai nieko paaiškinti negali (2 tomas, b. l. 144-154);

Nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo 2017-10-26 protokole užfiksuoti duomenys :

-2017-06-04  užfiksuotas liudytojų  M. K., T. T. ir kaltinamojo P. P. susitikimas Vilniuje ir jo metu vykęs pokalbis. Jo metu P. P. aiškina, kad viskas bus įforminta 3 sutartimis, sako, kad visą sumą, kur šnekėjo praeitą kartą, jis logiškai išsiskirstė į 3 dalis. P. P. sako, kad sekantis žingsnis įmonės uždarymas. Kai įmonė bus uždaryta, ji taps „<...> civiliniu lavonu <...>“ ir „<...> teisinio kelio kažką atnaujinti net nėra <...>“. M. K. sako, kad, kiek jis žino, taikos sutartis turi būti patvirtinta teismo. P. P. nurodo, kad galima tvirtinti arba netvirtinti. Jo nuomone, geriau netvirtinti, nes bus ramiau, „<...> kuo mažiau ta, ta prasme, tą klausimą viešinsi ir afišuosi, tuo ramiau bus, tuo mažiau visiems kils klausimų <...>“. P. P. siūlo taikos sutartį pasirašyti su M. K. mama, sako, kad „<...> ji moka ten pinigų sumą x ir <..> įmonė jai jokių pretenzijų, reikalavimų į ją neturi ir neturės <...>“. P. P. sako, kad M. K. pasirašys kaip atstovas pagal įgaliojimą. M. K. pasakius, kad įgaliojimas pasibaigęs, P. P. sako „<...> šiaip uždėsi tą parašą <...>“. Vėliau kalbama apie kitą sutartį – reikalavimo teisių pirkimą. P. P. paaiškina M. K., kad tai „<...> kažkas išsiperka reikalavimo teisę reikalaut iš tavęs <...>“ ir pasiūlo tuo žmogumi pasirinkti mamą. Sako, kad vietoj UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisę reikalauti turės mama. Ir dėl trečios sutarties P. P. teigia, kad „su T. <...> apšnekėjau <...> tomas sako, nebeturėsiu M. jokių pretenzijų, jeigu jis nuperka iš manęs ten mano reikalavimo teises. <..> tai sudėliosim tą dalyką ir viskas.“ P. P. paaiškina, kad parduoda ne M. K., o jo mamai. Taip pat nurodo, kad „<...> pats už ją uždėsi tą autografą ir viskas <...>“. P. P. aiškina, kad reikalavimo teisių pardavimas eis per tarpinę įmonę, bus išrašytas kasos pajamų orderis, pinigai ateis iki įmonės (2 tomas, b. l. 155-164);

Nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo 2017-10-26 protokole užfiksuoti duomenys:

-  2017-06-06 užfiksuotas liudytojų  M. K., T. T. it kaltinamojo P. P. susitikimas liudytojo  T. T. ofise, Smolensko g.6, Vilniuje, kur perduodami reikalaujami pinigai ir pasirašomi dokumentai. Iš pokalbio turinio suprantama, kad kalbama apie P. P. paruoštas sutartis. P. P. detaliai aiškina veikimo pagal sutartis schemą, kur reikalavimo teisės per UAB „(duomenys neskelbtini)“ perleidžiamos J. K.. Schemą braižo ant lapo, vėliau lapą sunaikina. P. P. sako, kad sumokėti 5 000 Eur eina į UAB „(duomenys neskelbtini)“, o 10 000 Eur per UAB „(duomenys neskelbtini)“ į UAB „(duomenys neskelbtini)“. P. P. sako, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalinga tam, kad išlaikyti etapiškumą: „<...> etapai yra kainų žemėjimas“, kuriems reikia 3 mėnesių laiko <...>”. T. T. paklausus P. P. ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra jo įmonė, šis atsako, kad jo, ir tuoj pasitaiso „<...> kartu, supranti, čia dirbom, žinai tai tiesiog čia paprašiau paslaugėlės <...>“. Kalbant apie T. T. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimo teisių pardavimą J. K., P. P. paaiškina, kad nesvarbu, kam įmonė skolinga, skola vis tiek lieka; teigia, kad jam sutarties pasirašyti nereikia, nes jis nėra sutarties dalyvis, čia T. T. ir M. K. reikalai. Po to visi rašosi dokumentus ir skaičiuoja pinigus (2 tomas, b. l 165-178);

Ikiteisminio tyrimo pareigūno 2017-06-06 nutarimu, kurio teisėtumą patvirtino Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2017-06-08 nutartis,  , 2017-06-06 buvo atlikta  krata UAB „T3M-16“ patalpose, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurios metu buvo paimti analogiški liudytojo M. K. pateiktiems dokumentams   dokumentai:

1. 2017-06-05 sutartis dėl reikalavimo teisės perleidimo, 2 egzemplioriai (šalys: UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir T. T.; sutartys nepasirašytos);

2. 2017-06-06 sutartis dėl reikalavimo teisės perleidimo (šalys: T. T. ir J. K.; sutartis pasirašyta);

3. Susitarimas prie 2017-06-06 sutarties dėl reikalavimo teisės perleidimo (šalys: T. T. ir J. K.; susitarimas pasirašytas);

4. 2017-06-06 taikos sutartis (šalys: BUAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Viresita“ direktoriaus P. P., ir J. K.; sutartis pasirašyta);

5. 2017-06-06 sutartis dėl reikalavimo teisės įgijimo ir perleidimo (šalys: J. K. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama vadovo M. D.; sutartis pasirašyta);

6. 2017-06-06 kasos pajamų orderis WIM Nr. 00001 5000 Eur (priimta iš J. K. į BUAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2017-06-06 taikos sutartį);

7. 2017-06-06 kasos pajamų orderis ERD Nr. 00001 10000 Eur (priimta iš J. K. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2017-06-06 sutartį dėl reikalavimo teisės įgijimo ir perleidimo) (2 tomas, b. l. 179-180, 181-183,184-195, 197,199).

2017-07-11 apžiūros protokole užfiksuota aptariama 2017-06-06 situacija,užfiksuota vaizdo įraše ,  užfiksuotos aplinkybės patvirtina liudytojų T. T., M. K. , iš dalies kaltinamojo P. P. aplinkybes dėl pastarojo pateiktų sutarčių pasirašymo, dėl pinigų perdavimo aplinkybių (t. 5 b.l. 87-88).  

 Liudytojas M. D. , UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius,  teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad P. P. yra jo pažįstamas nuo 2013 metų ir juos sieja darbiniai santykiai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkdavo iš P. P. administruojamų įmonių reikalavimo teises. 2017 metais balandžio – gegužės mėnesiais P. P. paklausė jo, ar jis galėtų per UAB „(duomenys neskelbtini)“ nupirkti reikalavimo teisę BUAB „(duomenys neskelbtini)“. P. P. pasiūlymas buvo toks, kad kažkoks asmuo, kuris jam nebuvo įvardintas, perves pinigų sumą į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą arba įneš grynais, kad už analogišką pinigų sumą būtų įsigyta BUAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimo teisė M. K.. Jo bendrovė“(duomenys neskelbtini)“ turėjo būti tarpininke. Po tokios teisės įgijimo už tą pačią pinigų sumą tą reikalavimo teisę jo bendrovė turėjo perleisti J. K., kuri negalėjo tokios teisės įgyti tiesiogiai . Kiek žino iš P. P., kad sutartis, jog bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ įgijo reikalavimo teisę buvo, bet ją jis matė tik apklausos ikiteisminio tyrimo  metu. Jos jis pats nebuvo pasirašęs . Ant sutarties yra jo bendrovės herbinis antspaudas, jį galėjo uždėti pats P. P. , nes pastarojo ofisas yra tam pačiam pastate, kur dirbo bendrovės“(duomenys neskelbtini)“ buhalterė ir kuri turi bendrovės antspaudą, kuris laikomas ant stalo. Kadangi sutarties esmę buvo aptarę su P. P., tai mano, kad sutartis atitinka jo valią, nors jis pats jos ir nepasirašė. Kvitas dėl 10000 Eurų priėmimo buhalteriškai užpildytas tvarkingai, tik jis jo nepasirašė . Iš P. P. žinojo, kad į jo bendrovę turėjo būti įnešta kvite nurodyta pinigų suma. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ne visas aplinkybes nurodė tiksliai ir detaliai , be to tyrėja ne viską pažodžiui kaip jis sakė surašė.

  Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. D. parodė, kad 2017 metais balandžio – gegužės mėnesiais P. P. pasiūlius per UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktorius jis buvo, nupirkti iš BUAB „(duomenys neskelbtini)“ jos reikalavimo teisę M. K. už 10000 Eurų, po to tą teisę perleisti už tą pačią sumą J. K. , jis P. P. pasakė, kad teoriškai toks sandoris yra įmanomas, bet reikia aptarti detales. P. P. su juo nesuderinęs šios sutarties sąlygų bei neturėdamas nei žodinio, nei raštiško jo įgaliojimo atstovauti UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesus, pasinaudojo įmonės spaudu ir sudarė minėtą sutartį. Kas suklastojo jo parašą ant sutarties, jam nėra žinoma. Pokalbis tarp jo ir P. dėl BUAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimo teisės įsigijimo vyko Vilniaus mieste, tikslesnio adreso nepamena. Jo nuomone, įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ spaudas atsirado ant minimos sutarties, todėl, kad jo buhalterė J. K. yra ir P. P. buhalterė ir įmonės spaudas, kaip ir minėjo, kartais būna pas ją. Kasos pajamų orderyje ERD Nr. 000001 dėl 10000 Eurų priėmimo yra ne jo parašas , jį pildė ne jo buhalterė. (1 tomas, b. l. 107-109).

Liudytojas E. D., užsiimantis advokato praktika, tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b.l. 116-122), tiek teisme parodė, kad T. T., kaip giminaičiui yra davęs patarimų teisiniais klausimais . T. T. į jį kreipėsi patarimo teisiniais klausimais, norėdamas atsiimti savo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis tai darė dar tada, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo bankrutuojanti. Jis papasakojo, kad buvo paskolinęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo asmeninių lėšų ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigus. Jis jam patarė sudaryti paskolos sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, o dėl tų pinigų, kur davė grynais, siūlė pasirašyti vekselius, ką T. T. ir padarė. Vėliau T. T. epizodiškai vėl skambindavo dėl kokios nors problemos susijusios su UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdė savo skolinių įsipareigojimų, tada jis suvedė T. T. su antstoliu A. S.. 2016 m. pabaigoje T. T. paskambino jam ir pasakė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai jau buvo iškelta bankroto byla, jam dar yra skoloje, o bankroto procedūra baigiasi. Jis teiravosi, ar yra dar kažkokių galimybių atgauti skolas. Jis jam patarė, kad pabandytų su bankroto administratoriumi paieškoti iššvaistymo pėdsakų ir pareikšti ieškinį, nes T. T. sakydavo, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo švaistomos lėšos. Kiek žino iš T. T., bankroto administratorius davė jam dokumentus ir pasakė pačiam juos peržiūrėti, siekiant rasti iššvaistymo požymių. Vėliau T. T. pasakė, kad rado dokumentus ir ruošiasi teikti ieškinį. 2017-06-04, sekmadienį, T. T. jam paskambino , norėdamas susitikti, tačiau jis neturėjo galimybių. Pirmadienį telefonu T. T. paskambino ir pasakė, kad jis asmeniškai nupirks UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorinį reikalavimą ir paskui viską parduos M. (kaip suprato iš T. T. pasakojimų,  M.  buvo  BUAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir akcininkas) mamai. T. T. pasakė, kad jis nupirks reikalavimą už 1 Eurą, o tiek savo, tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimus parduos už 30 000 Eur. Jis pagalvojo, kad čia pelno mažinimas, galvodamas apie mokesčius, ir pasiūlė padidinti pirkimo vertę, kad nekiltų problemų su VMI. T. T. dar paklausė, ar gali P. (kažkada jis buvo paskęs, kad tai bankroto administratorius) sudaryti taikos sutartį, į ką jis atsakė, kad gali. Po to, T. T. pasidžiaugė, kad stengėsi ir valios galia atgaus pinigus. Jis neatmeta galimybės, kad T. T. galėjo klausti, ar tai legalu, bet tai suprato kaip klausimą dėl mokestinių problemų. Jokių galimai nusikalstamų schemų T. T. nepasakojo. Visi patarimai , kuriuos davė T. T., buvo kaip legaliai ir teisėtai atsiimti skolą, jokių neteisėtų patarimų jis nedavė .

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja  J. K., M. K. mama, parodė, kad jai nieko nėra žinoma apie 2017-06-06 sutartį dėl reikalavimo teisės perleidimo , t.y. kad ji iš T. T. nuperka reikalavimo teises už 30 000 Eurų bei tokios sutarties sudarymo aplinkybes. Su ja niekas nesitarė, ji jokių dokumentų nepasirašinėjo ir pinigų nemokėjo. Taip pat jai nieko nėra žinoma ir apie 2017-06-06 taikos sutarties sudarymo su BUAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl 5000 Eurų aplinkybes bei apie 2017-06-06 sutartį dėl reikalavimo teisės įgijimo ir perleidimo , t.y, kad ji iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgyja reikalavimo teises už 10000 Eur. Su ja niekas nesitarė, ji jokių dokumentų nepasirašinėjo ir pinigų nemokėjo. Ji buvo davusi įgaliojimą sūnui M. K. veikti jos vardu visais klausimais, tačiau kada įgaliojimas buvo išduotas, kokiam terminui išduotas ar neterminuotas, ji neatsimena. 2017 m. vasarą, tiksliai laiko nepamena, paprastu paštu ji buvo gavusi iš kažko kažkokį laišką su prašymu patvirtinti kažkokius dokumentus, susijusius su BUAB „(duomenys neskelbtini)“. Ji paskaitė dokumentus, bet nieko netvirtino ir į šį laišką neatsakė. Ji turi mechanines dirbtuves, esančias (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. Pastatas buvo nuomotas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Dėl pastato nuomos buvo sudaryta rašytinė nuomos sutartis. Kadangi sūnus M. K. buvo vienas iš bendrovės savininkų ir turėjo įgaliojimą tvarkyti visus jos turtinius reikalus, tai ji visiškai nesidomėjo šiuo savo turtu ir nežino ar jis buvo suremontuotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšomis (1 tomas, b. l. 126-129).

Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdybos specialistės 2017-07-18 tarnybinis pranešimas ir prie jo pridėtas M. K. elektroninis laiškas su dokumentais, patvirtina, kad P. P., kaip BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorius, 2017-06-30 atsiuntė raštą J. K., kuriuo prašo patvirtinti 2017-06-06 taikos sutartį su BUAB „(duomenys neskelbtini)“ (5 000 eur) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius M. D. atsiuntė 2017-06-23 raštą, kuriuo J. K. prašo patvirtinti 2017-06-06 sutartį dėl reikalavimo teisės įsigijimo ir perleidimo (10 000 Eur) (3 tomas, b. l.95-102).

Liudytoja I. P.,  UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių komiteto nario – UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė, dirbanti bankroto administratore,  tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b.l. 165-168), tiek teisme  parodė, kad Panevėžio apygardos teismo 2015-09-04 nutartimi buvo iškelta bankroto byla UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pagal šią nutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ , užsiimanti bankroto procedūrų administravimu, buvo paskirta bankroto administratoriumi. UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorius 2015-12-08 atsiuntė pranešimą dėl kreditorinio reikalavimo pateikimo todėl, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta bankroto bylą, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo skolinga UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2015-12-28 buvo pateiktas kreditorinis reikalavimas. Remiantis šiuo reikalavimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įtraukta į BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių sąrašą ir teismas nutartį patvirtino. Ji UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgalioto asmens sprendimu buvo paskirta administruoti UAB „Šilo statyba“ bankroto procedūros. Dėl BUAB „(duomenys neskelbtini)“ pirmojo kreditorių susirinkimo ji gavo pranešimą elektroniniu paštu su pridėtu balsavimo biuleteniu. Ji nepamena, ar pati paskambino BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriui, ar atvirkščiai. Nei administravimo bendrovės pavadinimo, nei asmens pavardės nepamena. Asmuo, su kuriuo ji kalbėjo, paprašė pabūti kreditorių komitete. Žinodama problemą, kad niekas nenori būti kreditorių komiteto nariu, ji sutiko. Ji balsavo pirmojo (2016-03-07) susirinkimo ir paskutinio (2018-02-06) susirinkimo metu. Juose su visais administratoriaus siūlymais sutiko. Dėl 2016-12-21 protokole priimamų klausimų nebalsavo. Procese dalyvavo formaliai, nes, matydama BUAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį suprato, kad iki trečios eilės kreditorių, kurioje buvo jos atstovaujama UAB „ (duomenys neskelbtini)“ , lėšų nepakaks ir ieškoti skolų nėra vilties. Yra įprasta praktika, kad bankroto procedūrų metu yra parduodamos teisės į turtinius reikalavimus. Jei kreditoriniai reikalavimai viršija 9500 Eurų sumą, tada dėl teisės į tokius reikalavimus pardavimui turi būti skelbiamos varžytinės.

Liudytoja  D. U.,  Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus vyriausioji specialistė, atstovavusi Sodrą kaip kreditorių BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto procese, kur Sodra buvo kreditorių komiteto nare,  tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b.l. 138-144), tiek teisme parodė, kad bankroto procedūros metu skolų bankrutuojančiai įmonei pardavimas yra įprasta praktika. Šiuo atveju, BUAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo turtinio reikalavimo teises , nukreiptas į Olandijos kompaniją „(duomenys neskelbtini)“ ir Švedijos kompaniją „(duomenys neskelbtini)“, bei į M. K., kaip buvusį vadovą. Taip jai 2016-09-22 elektroniniu paštu nurodė P. P.. Reikalavimo teisių pardavimo tvarka buvo nustatyta kreditorių komiteto posėdžio protokole Nr. 2, kur nurodyta, kad visos reikalavimo teisės bus parduodamos kartu ir nustatoma jų pardavimo tvarka. Visų šių anksčiau minėtų reikalavimų teisių bendra suma yra apie 100 000 Eur. Reikalavimų pardavimo tvarka yra numatyta įstatymo ir jo ribose kreditoriai gali numatyti tvarką, kuria bus vadovaujamasi. Šiuo atveju taip ir buvo padaryta. Kreditorių 2018-06-02 komiteto posėdžio protokole Nr. 3, administratorius nurodė, kad visos reikalavimų teisės buvo parduotos kartu už 100 Eur, tačiau jis detaliai nenurodė, nei kam parduota, nei už kiek kiekviena reikalavimo teisė konkrečiai. Reikalavimo teises P. P. turėjo pardavinėti kaip numatyta pardavimo tvarkoje, bet, tikėtina, kad šiuo atveju visi šie reikalavimai buvo parduoti už didžiausią pasiūlytą kainą. Tiksliai kokiu būdu tai buvo padaryta ji nežino, administratorius pardavimo būdo nenurodė. Patys kreditoriai kreditorinius reikalavimus gali perleisti kaip tai numatyta Įmonių bankroto įstatyme, kadangi tai nėra bankrutuojančios įmonės turtas. Parduodant bankrutuojančios įmonės reikalavimus būdinga tai, kad jie parduodami už labai žemą kainą. Jos praktikoje aukštos kainos nepasitaikė. Būna pardavimų ir už 1 Eur. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto procese bankroto administratoriaus atlyginimas buvo numatytas už visą bankroto procedūrą. Bankroto administratoriui atitektų atlyginimas plius sėkmės mokestis. Tokiam projektui, kuriam buvo pritarta kreditorių komiteto susirinkime,  Sodra nepritarė. Administratorius bendrovei prisiteisė ieškiniu iš M. K. apie 60 000 Eur, o pardavus reikalavimus, išieškojo 100 Eurų . Administratorius nurodė, kad šioje byloje gavo pajamų – 16 064,11 Eur (įskaitant PVM), o patyrė išlaidų – 16 274,11 Eur (įskaitant PVM), Tą informaciją nurodo 2018-02-06 ataskaitoje. Į išlaidas jis įtraukė ir savo atlyginimą. Kiek administratorius išsimokėjo gryno atlyginimo, jis nenurodė. Vyriausybės 2016-04-27 nutarimu numatytos administratoriaus atlyginimo dydžio nustatymo taisyklės, kur nurodyti rekomendaciniai dydžiai, kurie administratorius įspraudžia į rėmus. Šiuo atveju tas negaliojo, nes bankroto byla pradėta dar 2015 m. Ji nurodė, kad praktikoje būna numatomi tiek didesni, tiek mažesni bankroto administratorių atlyginimai. Čia niekuo neišsiskiriantis atvejis, nors Sodra teikė pasiūlymą skirti 5 000 Eur (tik atlyginimas) plius 4 000 Eur (apskritai visoms išlaidoms). Sodros pasiūlytu atveju būtų padengta dalis pirmos eilės kreditorių reikalavimų. Šiuo atveju buvo patvirtinta kitokia sąmata. Pagal jai pateiktus dokumentus nebuvo nurodyta, kada bankroto administratorius išsimokėjo sau atlyginimą, nei kada padengė išlaidas. Įprastai tokie duomenys ir nebūna pateikiami. Vienu metu buvo pardavinėjamas įkeistas turtas – transporto priemonės ir įrengimai. Vėliau, bankroto administratorius 2018-02-06 ataskaitoje nurodyta, kad neįkeistas turtas parduotas už 1 000 Eur. Šią sumą sudaro automobilis, telefonai, monitoriai ir kt., bei 100 Eur reikalavimo teisė, prilyginama  turtui.

Liudytojas  A. J. ,  buvęs   BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių komiteto pirmininkas, kreditoriaus  UAB „(duomenys neskelbtini)“,  inicijavusios bankroto bylos UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimą , atstovas tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b.l. 147-150), tiek teisme parodė, kad gyvai BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių komiteto narių susirinkimuose nedalyvavo. Jam atsiųsdavo darbotvarkę ir nutarimų projektus elektroniniu paštu. Kodėl kreditorių komitetui pirmininkauti buvo pasiūlyta UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis nežino. Balsavimo biuleteniuose pasirašydavo jis, sprendimus priiminėjo praktiškai asmeniškai, kadangi bendrovės „(duomenys neskelbtini)“vadovai interesą bankroto procedūra buvo praradę, nes buvo žinoma, kad  BUAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo turto. Jis, balsuojant kreditorių komitete, dėl sprendimų sutikdavo su bankroto administratoriaus pasiūlymais. Savo pasiūlymų neteikdavo, nes tam nebuvo intereso, kadangi  bankrutuojančioje bendrovėje  buvo pirmos ir antros eilės kreditorių, todėl atgauti  UAB „(duomenys neskelbtini)“  kreditorinius reikalavimus nebuvo vilties. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nieko iš savo kreditorinio reikalavimo ir neatgavo.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja  V. D.,  buvusi  BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių komiteto narė, dirbanti antstole parodė, kad jos kontoroje Klaipėdos rajono apylinkės civilinėje byloje Nr. L2-2669-729/015 teismo įsakymo pagrindu 2015-11-30 buvo užvesta vykdomoji byla dėl 889,18 Eur ir 6 procentų palūkanų išieškojimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Vykdymas buvo atliekamas vadovaujantis įstatymo normomis, reglamentuojančiomis vykdymo procesą. Vykdymo proceso metu iš Juridinių asmenų registrų gavę pranešimą, kad apygardos teismo nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra iškelta bankroto byla, vykdymą sustabdė. Vykdomąjį dokumentą persiuntė teismui ir prisijungė su savo kreditoriniu reikalavimu (vykdymo išlaidos) 76,99 Eur sumai bei persiuntė teismui prijungti UAB „(duomenys neskelbtini)“ su jos kreditoriniu reikalavimu. Teismui patvirtinus kreditorių eilę, jos vykdomi kreditoriniai reikalavimai buvo trečioje kreditorių eilėje. Kodėl kreditorių eilėje nėra UAB „(duomenys neskelbtini)“, ji nežino. UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie eigą informuodavo. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių komiteto nare ji tapo, jei teisingai atsimena, paskambinus bankroto administratoriui. Nepamena, ar tai buvo P. P.. Administratorius sakė, kad jokio turto neranda, todėl jai vykti į susirinkimus nereikės, balsavimas vyks elektroniniu paštu, su tuo ji sutiko. Ji balsavo dėl pirmajam kreditorių susirinkime sprendžiamų klausimų. Dėl kreditorių komiteto posėdžio Nr. 2 metu sprendžiamų klausimų ji nebalsavo. Po to balsavo dėl kreditorių komiteto posėdžio Nr. 3 metu sprendžiamų klausimų. Jos dalyvavimas bankroto procedūroje buvo formalus, nes kreditorinis reikalavimas buvo mažas ir nieko nebuvo tikimasi atgauti. Todėl ji procesu nesidomėjo.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas  M. M., dirbęs  UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki 2017-01-31 bankroto administratoriumi, atstovavęs  BUAB „(duomenys neskelbtini)“  kaip bankroto administratorius baudžiamojoje byloje, parodė, kad atstovavimas baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme, buvo formalus, jis atstovavo bendrovę bankroto administratoriaus P. P., vykdžiusio bankroto procedūrą,  prašymu, dalyvavo gal viename teisiamajame posėdyje. Po to, parašius prašymą,  procesas vyko , nedalyvaujant bankroto administratoriui (t. 1 b.l. 132-135)    

VĮ Registrų centro Sandorių registro departamento 2018-06-29 pateikta raštiška informacija, kad J. K. buvo įgaliojusi M. K. laikotarpiui nuo 2012-01-20 iki 2017-01-20 (4 tomas, b. l.2-5), tai patvirtina, kad liudytojas M. K. neturėjo teisės pasirašyti aukščiau aptariamų dokumentų už J. K..

Tai, kad kaltinamajam P. P. inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo metu Klaipėdos apygardos teisme buvo nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje buvo kaltinamas M. K. ir jam bankrutuojanti bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ buvo pareiškusi 60 773, 86 Eurų ieškinį , kuris 2017- 07-19 nuosprendžiu buvo patenkintas , patvirtina žemiau išvardinti įrodymai :

2016-11-30 kaltinamasis aktas ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 04-6-00020-15, kuriame   nurodyta, jog M. K. kaltinamas pasisavinęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą bei duomenys dėl pareikšto 60773,86 Eurų ieškinio, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinimo civiliniu ieškovu  (4 tomas, b. l. 74-110);

Iš įsiteisėjusiojo Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. liepos 19d. nuosprendžio , Lietuvos Apeliacinio teismo 2018 m. sausio 11 d. nuosprendžio matyti, kad M. K. buvo nuteistas, iš jo bankrutuojančiai bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ priteistas ieškinys 60 773, 86 Eur (t. 5 b.l. 126-186)

Apžiūrėjus 2017-06-07 kratos metu paimtus BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos dokumentus, 2018-06-12 , 2018-06-22 protokoluose  užfiksuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“  Klaipėdos apygardos teismo  2015-11-03 nutartimi  buvo iškelta bankroto byla, bankroto  administratore  paskirta  UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 6 b.l. 33-35). Pastaroji po reorganizavimo prijungta prie bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (6 tomas, b. l. 113-117). Klaipėdos apygardos teismo 2016-02-01 nutartimi pakeistas bankroto administratorius iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir patvirtintas kreditorių sąrašas, kreditorių sąraše be kitų asmenų nurodyti  antstolė V. D. , BUAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, T. T., UAB „(duomenys neskelbtini)“ (6 tomas, b. l. 118-120), pastarieji nurodyti trečios eilės kreditoriais .

BUAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-01-28 pavedimo sutartimi buvo suteikti įgaliojimai UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui P. P. atlikti teisinius veiksmus , susijusius su bankrutuojančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto procedūrų įvykdymą pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymą, kitus įstatymus ir teisinius aktus (t. 6 b.l. 43), tai patvirtina jo įgaliojimus jam inkriminuojamu laiku veikti bankrutuojančios bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vardu.  

2016-03-07 bankrutuojančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirmojo kreditorių susirinkimo protokole Nr. 1 užfiksuotais duomenimis buvo išrinktas   kreditorių komitetas, patvirtinta  bankroto  administratoriaus  ataskaita apie atliktus veiksmus, ateityje atliktinus veiksmus, išlaidų sąmata, tame tarpe administratoriaus atlyginimas 10 000 Eurų + PVM ir 20 procentų sėkmės mokestis nuo priteistų ir išieškotų sumų (6 tomas, b. l. 56-59).

2016-12-21 kreditorių komiteto posėdžio protokole Nr. 2 užfiksuota, kad buvo priimtas sprendimas , kokia tvarka perleisti reikalavimo teises: buvo nutarta reikalavimo teises parduoti iš varžytinių, nustatant varžytinių tvarką. Nepardavus iš varžytinių, nustatyta tęsti pardavimus laisvo pardavimo būdu  (6 tomas, b. l. 78-79).

Iš 2018-02-06 administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgalioto atstovo A. P. parengtos  ataskaitos matyti, kad po pirmojo kreditorių susirinkimo ( 2016-03-07) buvo patirtos sekančios išlaidos: teisinės išlaidos 2064 Eur, administratoriaus atlyginimas (įskaitant administravimo išlaidas- mokesčius notarui, varžytinių paskelbimui, transporto, patalpų nuomos, kanceliarines ir t.t)-8163,89 Eur. Nepadengus administravimo išlaidų, visi kreditoriniai reikalavimai buvo nepatenkinti. (t. 6 b.l. 83-84).

2018-02-12 kreditorių komiteto posėdžio protokole  Nr. 3 užfiksuota, kad buvo sprendžiami klausimai dėl bankroto administratoriaus A. P. parengtos ataskaitos patvirtinimo bankroto administratoriaus veiksmų, atliktų bankroto procese, patvirtinimo, administravimo išlaidų ir jų paskirstymo patvirtinimo, buvo priimtas sprendimas viską patvirtinti ir kreiptis į teismą sprendimo dėl BUAB „(duomenys neskelbtini)“ pabaigos priėmimo. (6 tomas, b. l.89).

Klaipėdos apygardos teismo 2018-02-15 nutartis, kuria patikslintas kreditorių sąrašas (6 tomas, b. l. 156-158), T. T. yra įtrauktas į trečiąją kreditorių eilę su 13 011,41 Eurų reikalavimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat įtraukta į trečiąją kreditorių eilę su 38 494, 54 Eurų reikalavimu.

Klaipėdos apygardos teismo 2018-04-09 nutartimi pripažinta, jog BUAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla pasibaigė dėl bankroto (6 tomas, b. l. 159).

Apžiūros 2018-04-23 protokole užfiksuoti duomenys, gauti , apžiūrint BUAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, galimai susijusius su patalpų, esančios (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., remonto darbais (6 tomas, b. l.166-199 ir 7 tomas, b. l. 1-43).

Apžiūros 2018-07-19 protokole,  apžiūrėjus UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos AB Swedbankas išrašus, rastos sąsajos su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (7 tomas, b. l. 48-77) matyti, kad juos siejo turtiniai santykiai , buvo pervedami pinigai .

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų duomenų, pagrindžiančių administratoriaus atlyginimo sumokėjimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ už BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administravimą, matyti, kad    į bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ bankinę sąskaitą   bankrutuojanti bendrovė „(duomenys neskelbtini)“   už bankroto administravimą  nuo 2016-03-01 iki 2017-06-06 pervedė : 2016-06-03 - 1845 Eur, 2016-07-01 - 1000 Eur, 2016-10-05 – 4136 Eur, 2016-10-12 – 93,51 Eur, t. y. iš viso: 7 074,51 Eur (4 tomas, b. l. 152-154).

Dėl įrodymų teisinio įvertinimo

Lietuvos Respublikos BK 228 str. numatyta baudžiamoji atsakomybė valstybės tarnautojui arba jam prilygintam asmeniui,  piktnaudžiavusiam tarnybine padėtimi , dėl ko didelę žalą patyrė <... > juridinis ar fizinis asmuo.  

Kaltinamasis P. P. jam inkriminuojamu laikotarpiu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios veikla buvo bankroto procedūrų administravimas, ir jis tuo laikotarpiu buvo paskirtas bankrutuojančios bendrovės „(duomenys neskelbtini)“  administratoriumi ir tuo laikotarpiu administravo šios bendrovės bankroto procedūrą, turėdamas visus administracinius įgaliojimus, kuriuos jam suteikė įstatymas (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnis 5 dalis). Esant tokioms aplinkybėms,  kaltinamasis P. P. pagal tokias užimtas pareigas prilyginamas valstybės tarnautojui (Lietuvos Respublikos BK 230 str.).

  Įvertinus aukščiau aptartus įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis P. P., būdamas bankrutuojančios bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ administratoriumi, asmeniu prilygintu valstybės tarnautojui, piktnaudžiavo   tarnybine padėtimi, siekdamas asmeninės turtinės naudos, taip pat kitokios asmeninės naudos – įvykdyti susitarimą su T. T., siekiant patenkinti pastarojo turtinius reikalavimus, tokiais veiksmais jis padarė didelę neturtinę žalą  ne tik BUAB „(duomenys neskelbtini)“, bet ir jos kreditoriams: juridiniams asmenims ir fiziniams asmenims.

 Tokia išvada daroma, nustačius sekančias aplinkybes:

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nuostatomis, administratorius, vykdydamas bendrovės bankroto procedūrą, pagal jam suteiktus įgaliojimus, privalo bendrovės turtą tvarkyti ekonomiškai, turi veikti bendrovės interesais bei siekti, kad bendrovės turtas būtų panaudotas kreditorių reikalavimų patenkinimui ir kad tokie reikalavimai būtų tenkinami ta eile, kuri numatyta teismo nutartyje , iškėlusiai bankroto bylą, bei tai, kad kreditorių reikalavimai būtų tenkinami, nepažeidžiant įstatymų.

Vienok, kaltinamasis P. P. nepaisė įstatymų reikalavimų, veikė ne bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, kurios naudai turėjo dirbti, interesais, bet veikė privataus asmens T. T. interesais, taip pat ir savo savanaudiškais interesais. 

Kaltinamasis P. P. , vykdydamas bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ bankroto procedūrą , žinojo realią bendrovės turtinę situaciją, ir kad trečios eilės kreditoriams  T. T. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios akcininku buvo T. T., , kuris į jį kreipėsi pagalbos,    nėra jokios galimybės atgauti bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ jo suteiktos paskolos, kaip nėra galimybės atgauti bendrovei “(duomenys neskelbtini)“ suteiktos paskolos ir T. T. atstovaujamai bendrovei „(duomenys neskelbtini)“.   

T. T. suteikus žinių, kad bendrovės“(duomenys neskelbtini)“ buvęs direktorius M. K. neva turi turtinę galimybę pats asmeniškai gražinti asmenims  paskolas, kurios buvo suteiktos bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ ,  tačiau geranoriškai to nedaro, kaltinamasis P. P.,  susitaręs su T. T. jam padėti atgauti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skolas per M. K.,  pasinaudodamas savo tarnybine padėtimi, profesine patirtimi, kompetencija, tiek per T. T., tiek pats tiesiogiai ėmėsi veiksmų, kuriais darė spaudimą M. K., kad šis savo lėšomis padengtų bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skolas T. T. ir jo atstovaujamai bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ tuo pačiu pasinaudodamas ir dėl savo turtinių  interesų.

Tam, kad pasiektų tokius  tikslus, kaltinamasis P. P. ne tik žodžiu pats ar per T. T. įtikinėjo M. K. sumokėti geranoriškai jo reikalaujamus pinigus, bet darė M. K. spaudimą, teigdamas, kad  reikš ieškinį M. K. motinai J. K. dėl neva jos nepagrįsto praturtėjimo, kurį ji gavo, išnuomojusi savo turimas patalpas bendrovei „(duomenys neskelbtini), kurias pastaroji nuomos laikotarpiu pagerino, padarydama tose patalpose remontą. Taip veikdamas, kaltinamasis P. P. žinojo, kad nėra realaus teisinio pagrindo tokiam ieškiniui reikšti bei suprato, kad M. K. tokio ieškinio nenori, nes bijo jaudinti mamą, ir tuo pasinaudodamas jam darė spaudimą.

Kaltinamasis P. P., siekdamas nusikalstamų tikslų, kaip spaudimo prieš M. K. priemonę, visiškai priešingą bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ interesams, panaudojo ir pažadą, kad M. K. nereikės atlyginti ieškinio, iš jo priteisto bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ baudžiamojoje byloje. Tokiais veiksmais kaltinamasis P. P. siekė savo aukščiau aptartų tikslų, tuo paskatindamas M. K. greičiau apsispręsti savo pinigais grąžinti bendrovės „(duomenys neskelbtini) „ skolą T. T..

Kaltinamasis P. P. neigia išskyręs T. T. ir jo atstovaujamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš kitų kreditorių, suteikdamas jiems pirmumą prieš kitus kreditorius, neigia daręs kokį tai spaudimą M. K., taip pat neigia tarpininkavęs tarp T. T. ir M. K., kad šis už bendrovę „(duomenys neskelbtini)“ sumokėtų skolą T. T.. Teismas netiki tokia kaltinamojo P. P. versija, nes ją paneigia  aukščiau aptarti liudytojų T. T., M. K. parodymai,  kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, nes jų parodymus patvirtina jų pokalbių įrašai, kuriuose yra užfiksuotos tos aplinkybės, apie kurias davė parodymus minėti liudytojai. Iš tų parodymų akivaizdu, kad kaltinamasis P. P. rūpinosi ne bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ interesais ar jos kreditoriais pagal eiliškumą, tačiau, kaip jau buvo minėta, vykdė susitarimą su T. T. ir darė spaudimą M. K., buvusiam UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkui, tikintis, kad jis sumokės jų reikalaujamą sumą. Kaltinamojo P. P. parodymai, kad iniciatyva sumokėti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skolas kilo iš M. K., kuris neva geranoriškai norėjo sumokėti bendrovei 15000 Eur, neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Tai, kad kaltinamasis P. P. nurodė M. K. sumokėti 45000 Eurų, patvirtina liudytojai T. T., M. K., parodę, kad 2017-04-05 susitikus visiems trims, būtent kaltinamojo P. P. pasiūlymu, buvo pareikalauta iš M. K. sumokėti 45000 Eurų, tą patvirtina ir tos dienos pokalbio įrašas. 2017-06-04, vėl susitikus visiems trims, kaltinamasis P. P. detalizuoja, kur bus panaudoti pinigai, tame tarpe jis nurodo, kad trečia dalis eis T. T.. Tai patvirtina ne tik liudytojai T. T., M. K., tačiau ir tos dienos susitikimo metu užfiksuotas jų pokalbio turinys. Iš užfiksuotų pokalbių tarp T. T. ir M. K. turinio, kuris aptartas aukščiau, matyti, kad jie irgi diskutuoja apie 45000 Eurų sumą, kurią turi sumokėti M. K.. Aptarti aukščiau įrodymai akivaizdžiai patvirtina, kad kaltinamasis P. P. buvo susitaręs su T. T. veikti jo ir jo atstovaujamos bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ interesais ir tą darė.

Aukščiau paminėti įrodymai dėl kaltinamojo P. P. M. K. išsakytų ketinimų  reikšti ieškinį jo mamai J. K., dėl jo nuolatinio įtikinėjimo pačiam tiesiogiai ar per T. T. grąžinti bendrovės skolas, patvirtina, kad kaltinamasis P. P. visgi darė spaudimą M. K..      

Be to kaltinamojo P. P. kaltę, piktnaudžiavus tarnyba, patvirtina ir rašytiniai įrodymai, iš kurių matyti, kad kaltinamasis P. P., veikdamas trečios eilės kreditoriaus T. T. interesais, taip pat savo interesais, priešingais jo atstovaujamos bendrovės interesams, pažeisdamas įstatymus, pasinaudodamas jam tarnybos suteiktais įgaliojimais, siekė, kad M. K. sumokėtų savo lėšomis 45 000 Eurų, ką šis ir padarė:

- kaltinamasis P. P. paruošė ir pagamino, atspausdindamas 2017-06-05 reikalavimo teisės perleidimo sutartį, sudarytą tarp T. T. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“,  kuria bendrovė“(duomenys neskelbtini)“ perleido T. T. kreditorinį reikalavimą 16988,59 Eur į BUAB „(duomenys neskelbtini)“. Tokiu būdu bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ kreditorinio reikalavimo teisė perėjo T. T., turinčiam savo kreditorinį reikalavimą;

-  kaltinamasis P. P. paruošė ir pagamino, atspausdindamas 2017-06-06 sutartį dėl reikalavimo teisės perleidimo, pagal kurią M. K. mama J. K. iš T. T. (turėjusį savo kreditorinį reikalavimą ir iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ perpirktą reikalavimo teisę)  įsigyja 30 000 Eurų reikalavimo teisę į BUAB „(duomenys neskelbtini)“, ir 2017-06-06 susitarimą prie 2017-06-06 sutarties dėl reikalavimo teisės perleidimo , kad J. K. už sutartyje nurodyto piniginio dydžio reikalavimo teisės į BUAB „(duomenys neskelbtini)“ įgijimą neva sumoka 30 000 Eur. Tokia sutartimi  bei susitarimu  teisiškai realizuojami T. T. turtiniai reikalavimai, teisiškai pateisinamas M. K. 30 000 Eurų sumokėjimas T. T. 2017-06-06, tuo užkertant ateityje T. T. reikšti pretenzijas bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ ir pagrįstai tikintis, kad M. K. mama, nežinanti apie šiuos sandorius, nesikreips į bendrovę „(duomenys neskelbtini)“ dėl perpirkto reikalavimo patenkinimo;

- kaltinamasis P. P. paruošė ir pagamino, atspausdindamas  2017-06-06 sutartį dėl reikalavimo teisės įgijimo ir perleidimo, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigoja už 10 000 Eur įsigyti iš BUAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimo teises, kylančias iš baudžiamojoje byloje M. K. pareikšto civilinio ieškinio 60773,Eur ir šį reikalavimą perleisti J. K.. Šia sutartimi teisiškai buvo pateisinamas 10 000 Eur priėmimas iš M. K., tą įforminant bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderiu, kur nurodyta, kad pinigus įnešė J. K.. Tokiais dokumentais kaltinamajam P. P. priėmus iš M. K. 10 000 Eur, buvo užkirstas kelias BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ateityje iš M. K. išieškoti baudžiamojoje byloje iš jo priteistą bendrovei ieškinį, kuris šių dokumentų pasirašymo dieną dar nebuvo priteistas. Sutartyje numačius, kad ateityje BUAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinio reikalavimo  į M. K. teisė bus perleista jo mamai J. K., nieko nežinančiai apie tokią sutartį, M. K. buvo patvirtinta, kad ateityje jam nereikės bendrovei BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atlyginti jai priteisto ieškinio;

- kaltinamasis P. P. paruošė ir atspausdino 2017-06-06 taikos sutartį, sudarytą tarp BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ir J. K., kad sutartį pasirašiusios šalys taikiai susitarė dėl bendrovės BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktų darbų J. K. patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r. ir J. K. įsipareigoja sumokėti 5000 Eurų bendrovei „(duomenys neskelbtini)“;

- 2017-06-06 pateikęs minėtas sutartis, kuriose pasirašė T. T., M. K. už savo mamą J. K., 2017-06-06 taikos sutartyje pasirašė jis pats- kaltinamasis P. P., 2017-06-06 sutartyje, kurios viena iš šalių buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, pasirašė jis pats ir priėmė iš M. K. 45 000 Eurų;  

-2017-06-06 P. P. iš M. K. gautų pinigų, 30 000 Eur perdavė T. T., 5000 Eurų, išrašė   BUAB“(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderį, tuo įtikindamas M. K., kad jo ketinimas pareikšti ieškinį J. K. dėl jos turimose patalpose bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atlikto remonto ir neva neteisėto jos turto pagerinimo, buvo realus. 

Kaltinamasis P. P., neigdamas savo kaltę, kelia versiją, kad T. T. konsultavo advokatai, todėl tai, ką T. T. darė, yra ne jo kaltė. Bylos duomenimis yra nustatyta, kad T. T. konsultavosi dėl skolos grąžinimo su savo giminaičiu advokatu E. D., tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad pastarasis būtų pataręs T. T. veikti taip, kaip nustatyta bylos įrodymais, priešingai bylos įrodymais yra nustatyta, kad T. T. veikė pagal kaltinamojo P. P. nurodymus.

 Nustatytais ir aukščiau aptartais veiksmais P. P. pažeidė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 14 punkto reikalavimus ginti visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, 11 straipsnio 13 dalies 1 ir 2 punktų reikalavimus būti nepriekaištingos reputacijos ir laikytis šio bei kitų įstatymų reikalavimų, 11 straipsnio 6 dalies nuostatas, draudžiančias bankroto administratoriui  turėti teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016-07-13 įsakymu Nr. 1K-286 patvirtintų Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso 6 punkto 4 papunktyje numatytą įpareigojimą bankroto administratoriui siekti, kad kreditorių reikalavimai būtų patenkinti kiek galima didesne apimtimi, 7 punkto 1 papunkčio reikalavimą priimti teisėtus ir pagrįstus sprendimus, atsižvelgiant į viešąjį interesą, 7 punkto 2 papunkčio reikalavimą vadovautis visų asmens lygybės prieš įstatymą principu, susidūrus su skirtingais asmenų reikalavimais nedaryti nepagrįstų išimčių.

Aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis P. P., pažeisdamas administratoriui įstatymų keliamus reikalavimus, pasinaudodamas savo tarnybiniais įgalinimais, jais piktnaudžiaudamas, priešingai jo atstovaujamos bendrovės interesams, neteisėtai veikė privataus asmens T. T., neturinčio pirmumo teisės prieš kitus kreditorius, interesais bei savo turtiniais interesais, tam panaudodamas neteisėtus metodus prieš M. K..

Vertinant įrodymus dėl kaltinamojo P. P. asmeninio suinteresuotumo, teismas daro išvadą, kad bylos įrodymai patvirtina, kad jis, atlikdamas jam inkriminuotus nusikalstamus veiksmus, ir pats buvo suinteresuotas gauti tam tikrą turtinę naudą.

Bylos duomenimis yra nustatyta, kad kaltinamajam P. P., vykdžiusiam bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ bankroto procedūrą, buvo nustatytas 10 000 Eurų atlyginimas, kurio, nepasibaigus bankroto procesui, jis pilnai nebuvo gavęs, ir nebūtų gavęs pilno šio atlyginimo, jei aptariamo proceso metu bendrovė nebūtų gavusi papildomų pajamų. Tai, kad kaltinamasis P. P., veikdamas neteisėtai, piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi, priėmė iš M. K. 5000 Eurų, tą įteisindamas bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vardu, rodo, kad jis buvo suinteresuotas tokių pinigų gavimu, galimu teisėtu jų panaudojimu savo atlyginimui išmokėti, nes reikalavimas dėl bankroto administratoriaus atlyginimo yra tenkinamas pirmąja kreditorių eile. Kaltinamasis P. P., neigdamas šią kaltinimo aplinkybę, nurodė, kad jam atlyginimą mokėjo ne bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, o UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau, teismo nuomone, ši aplinkybė nėra reikšminga, nes akivaizdu, kad bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atlyginimų fondas, iš kurio mokami atlyginimai administratoriams, yra formuojamas iš bankrutuojančių bendrovių pervedamų pinigų, tą patvirtina ir aukščiau pateikti duomenys apie bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ sumokėtas administravimo išlaidas bendrovei „(duomenys neskelbtini)“. Bylos duomenimis yra nustatyta, kad iki 2017-06-06 bendrovė „(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)„ buvo pervedusi 7074,51 Eur administravimo išlaidų, tačiau ši suma nėra vien kaltinamojo P. P. atlyginimas, į šią sumą įėjo ir kitos išlaidos, susijusios su bankroto administravimu. Tai rodo, kad jis nustatyto 10 000 Eurų atlyginimo nebuvo gavęs, juolab, kad bankroto procedūra dar nebuvo ir pasibaigus ir gautas iš M. K. 5000 Eurų įnašas būtų sudaręs galimybę gauti visą jam nustatytą atlyginimą. 

Taip pat bylos įrodymais, aptartais aukščiau, yra nustatyta, kad kaltinamasis P. P. jam inkriminuotais nusikalstamais veiksmais įgijo iš M. K. 10 000 Eurų, juos priimdamas pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderį, tokį sandorį įformindamas kaip bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimo teisės į M. K. dėl 60 773, 86 Eur perleidimo bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ su įpareigojimu pastarajai ateityje reikalavimo teisę perleisti M. K. motinai J. K.. Teismo nuomone, tokie kaltinamojo P. P. veiksmai vertinami kaip nusikalstami ir jie buvo padaryti, pasinaudojant savo tarnybine padėtimi. Tai irgi patvirtina, kad kaltinamasis P. P., veikdamas nusikalstamai, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, siekė asmeninės naudos.

Teismo nuomone, kaltinamojo P. P. nusikalstami veiksmai padarė didelę neturtinę žalą BUAB „(duomenys neskelbtini)“  bei jos kreditoriams, nes  jo atstovaujama bendrovė, taip pat bendrovės kreditoriai, jam tinkamai vykdant įstatyme numatytas administratoriaus pareigas, turėjo pagrįstus lūkesčius, kad jis, įstatymo įgaliotas asmuo, gins bendrovės interesus ir veiks tik jos ir jos kreditorių interesais. Kaltinamajam P. P. atlikus priešingus bendrovės interesams veiksmus, buvo pakirstas bendrovės kreditorių pasitikėjimas administratoriumi, taip buvo sumenkintas bei diskredituotas bankroto administratoriaus vardas ir prestižas.

Teisme išsakyti argumentai, kad šiuo atveju neturtinė žala galėjo būti padaryta valstybei, bet ne asmenims, išvardintiems kaltinime, nėra pagrįsta. Teismo nuomone, bet kokiu nusikaltimu yra kėsinamasi į valstybės nustatytą tvarką ir pan. ir tuo daroma žala, tačiau vertinant kam konkrečiai padaryta žala, turi būti atsižvelgta, kam tiesiogiai tai buvo padaryta, kieno interesai buvo esmingai pažeisti, o ne vertinti žalos padarymą bendrąja prasme.       

Kaltinamajam P. P. pareikštame kaltinime pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2d. buvo inkriminuota, kad jis, piktnaudžiaudamas tarnyba, padarė bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ ir didelę turtinę žalą – ne mažesnę nei 30 000 Eurų. Kaltinime nėra atskleista, kas konkrečiai tokią žalą sudaro, tačiau iš paties kaltinimo turinio darytina išvada, kad  kaltintojas preziumavo, kad tą žalą sudaro T. T. perleisti 30 000 Eurų. Teismas visgi mano, kad pinigai, kurie buvo perleisti T. T., negali būti vertinami kaip didelės turtinės žalos padarymas bendrovei „(duomenys neskelbtini)“. Tokia išvada darytina dėl to, kad šie pinigai niekada bendrovei nepriklausė, bendrovė pati buvo skolinga T. T. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ šiuos pinigus, o tai, kad už bendrovę atiduoti šiuos pinigus buvo priverstas M. K., bendrovei nesuteikia jokios teisės į šiuos pinigus. Esant tokioms aplinkybėms, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo teigti, kad bendrovei buvo padaryta turtinė žala, neva ji prarado 30 000 Eurų. M. K., sumokėjęs šiuos pinigus, tuo metu bendrovei neturėjo turtinių įsipareigojimų, nes tuo metu dar nebuvo išspręstas ieškinys prieš jį baudžiamojoje byloje, duomenų, kad M. K. neva geranoriškai šiuos pinigus perdavė P. P., kad šis įtrauktų į bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ turtą, nėra, bylos duomenys kaip tik patvirtina, kad buvo paruošti dokumentai, apie kuriuos žinojo M. K., ateityje nutrauksiantys jo turtinius įsipareigojimus, nustatytus baudžiamojoje byloje. Dėl išdėstytų aplinkybių iš kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d. šalinama aplinkybė, kad P. P. savo veiksmais padarė didelę turtinę žalą -ne mažiau 30 000 Eurų bendrovei „(duomenys neskelbtini)“.

Teismo nuomone, byloje nustačius aplinkybę, kad kaltinamajam P. P. paruošus dokumentus, ateityje užkertant kelią bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ išieškoti   baudžiamojoje byloje iš M. K. priteistą ieškinį, šiai bendrovei buvo padaryta didelė turtinė  žala, tačiau ši aplinkybė kaltinime neinkriminuota. Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 255 str., bylą nagrinėja tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, todėl sunkinti kaltinimą šia paminėta aplinkybe, teismas neturi teisinio pagrindo.  

Įvertinus aukščiau išdėstytus motyvus, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis P. P. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 2 dalyje: jis, būdamas  valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui – bankrutuojančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratoriumi, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas asmeninės turtinės ar kitokios asmeninės naudos, tuo padarydamas bendrovei „(duomenys neskelbtini)“  ir jos kreditoriams didelę neturtinę žalą.

      Taip pat, teismas, vertindamas įrodymus, mano, kad kaltinamojo P. P. veiksmai dėl 10 000 Eurų, įneštų į UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1d. 184 str. 2d.: jis kėsinosi iššvaistyti jam patikėtus UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius didelės vertės pinigus -10 000 Eurų, kuriuos, veikdamas pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį, jam perdavė M. K., šiuos pinigus perduodamas bendrovei  „(duomenys neskelbtini)“.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad šie pinigai, kuriuos kaltinamajam P. P. perdavė M. K., buvo susiję su pastarojo būsimos turtinės prievolės bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ panaikinimu. Pagal nustatytus byloje duomenis aptariamų  įvykių metu Klaipėdos apygardos teisme buvo nagrinėjama baudžiamoji byla dėl M. K. pareikštų kaltinimų  kartu su  bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ jam pareikštu ieškiniu  toje pačioje baudžiamojoje byloje, šis ieškinys Klaipėdos apygardos teismo 2017-07-19  nuosprendžiu iš M. K. buvo priteistas. Kaltinamasis P. P., veikdamas teisėtai, privalėjo M. K. jam įteiktus 10 000 Eurų įnešti į bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, tačiau to jis nepadarė, o įnešė į bendrovę „(duomenys neskelbtini)“ neva perpirkusią bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimo M. K. teisę, su įpareigojimu ateityje šią teisę perleisti M. K. mamai J. K., nieko nežinančiai apie tokius sandorius. Šios aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis P. P. tokiais veiksmais kėsinosi iššvaistyti jam patikėtus bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius 10 000 Eurų, jų neįnešdamas į šią bendrovę, o perleisdamas bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, tačiau, išaiškinus nusikalstamus veiksmus, šio turto neiššvaistė  dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios.

Kaltinamasis P. P. neigia turėjęs tikslą iššvaistyti 10 000 Eurų, teigdamas , kad tuo metu dar nebuvo išspręstas M. K. baudžiamojoje byloje pareikštas ieškinys  ir jis negalėjo įnešti pinigų į bendrovę „(duomenys neskelbtini)“, tačiau teismo nuomone, tai nebuvo kliūtis M. K. sumokėtus pinigus įnešti į bendrovės sąskaitą, kurie galėjo būti panaudoti kreditoriniams įsiskolinimams dengti, nes apie galimą M. K. turtinę prievolę bendrovei buvo žinoma, turtinė prievolė gali būti vykdoma ir geranoriškai, nelaukiant sprendimo. Tai, kad kaltinamasis P. P. paruošė pagal jį „ateities“ sutartį, kuria bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ neva ateityje perleis bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimo į M. K. teisę su įpareigojimu ją perleisti M. K. motinai, nieko apie tai nežinančiai, taip pat išrašė UAB „(duomenys neskelbtini) vardu kasos pajamų orderį, pagal kurį neva J. K. iš anksto sumokėjo už būsimą reikalavimo teisės gavimą, tik patvirtina, kad tuo buvo siekiama , kad bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ nebeturėtų teisinės galimybės reikalauti iš M. K. atlyginti priteistą ieškinį ir kad 10 000 Eurų bendrovė negaus. Kad būtent tokiais savo veiksmais kaltinamasis P. P. to siekė, patvirtina ir jo 2017-06-04 pokalbyje su T. T. ir M. K. išsakyti žodžiai, kad po jo veiksmų bendrovė taps „civiliniu lavonu“.    

Kvalifikuojant kaltinamojo P. P. veiksmus kaip kėsinimąsi iššvaistyti didelės vertės turtą, nustatant jo vertę, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-10-14 nutarimu Nr. 1031 dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio, galiojusiu iki 2018-01-01 , kuriuo buvo nustatytas tuo laikotarpiu taikomas MGL dydis- 37, 66 Eur bei Lietuvos Respublikos BK 190 str., reglamentuojančio turto vertės išaiškinimą.    

Vertinant kaltinamojo P. P. veiksmus dėl kėsinimosi iššvaistyti 10 000 Eurų, teismas atkreipia dėmesį, kad toje dalyje jam pareikštas kaltinimas yra ydingas, kaltinime jo veiksmai įvardijami neteisiškai, nurodant kad P. P. siekė gauti 10 000 Eurų ar jų dalį. Tokia kaltinimo neaiški  formuluotė reikštų, kad kaltinamasis P. P. buvo kaltinamas toje dalyje kėsinimųsi pasisavinti minimą sumą, tačiau tai prieštarauja  pareikštam teisiniam  įvertinimui, kur įvardijamas baudžiamasis įstatymas, reglamentuojantis svetimo turto iššvaistymą. Teismas, vertindamas tokį kaltinimo ydingumą, mano, kad jis nėra esminis, iš kaltinamojo pasirinktos gynybos pozicijos matyti, kad kaltinamajam šis kaltinimas buvo aiškus, nuo šio kaltinimo kaltinamasis gynėsi, neigdamas turėjęs tyčią iššvaistyti minėtą pinigų sumos, pateigdamas argumentus, tai tik patvirtina, kad jo gynybos teisės nebuvo pažeistos. Pozicijos, kad ne bet kokie kaltinimo trūkumai yra esminiai, neleidžiantys svarstyti asmens kaltumo pagal konkrečią baudžiamąją normą, laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis teismas, pasisakęs analogiškoje situacijoje ir akcentavęs, kad tokiose situacijose būtina įvertinti, ar nebuvo pažeistos kaltinamo asmens gynybos teisės ( kasacinė byla 2K-54/2017). Įvertinus bylos įrodymus, susijusius su šia kaltinimo dalimi, teismas  mano, kad byloje nėra neginčijamų įrodymų, kad kaltinamasis P. P. būtų kėsinęsis pasisavinti aptariamus pinigus, tačiau tai, kad jis jam patikėtus pinigus  neįnešė į bendrovę „(duomenys neskelbtini)“, o įnešė į kitą bendrovę, tą įformindamas apsimestiniu sandoriu, tik patvirtina jo siekį šiuos pinigus iššvaistyti. Nustačius, kad kaltinamasis P. P. jam patikėtus iš M. K. gautus 10 000 Eurų perdavė bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, kuriai tie pinigai nepriklausė, paliktina formuluotė, kad kaltinamasis P. P. kėsinosi iššvaistyti 10 000 Eurų, pašalinant žodžius „ar jų dalį“.

Kaltinamajam P. P. taip pat buvo inkriminuota, kad jis kėsinosi iššvaistyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 30 000 Eurų, kuriuos po M. K. jam perduotų pinigų, jis perdavė T. T.. Įvertinus įrodymus, teismas daro išvadą, kad toje dalyje kaltinamojo P. P. veiksmai negali būti vertinami pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1d. 184 str. 2d. Tokia išvada darytina dėl to, kad ta pinigų suma, kurią M. K. perdavė P. P., o pastarasis T. T., nepriklausė bendrovei „(duomenys neskelbtini)“. Tuo metu bendrovės „(duomenys neskelbtini)“  M. K. pareikštas ieškinys dar nebuvo išspręstas ir oficialiai tuo metu M. K. dar nebuvo bendrovės skolininku ir tuos pinigus M. K. neketino geranoriškai, atlikdamas savo turtinę prievolę, perduoti bendrovei, ką žinojo ir suprato kaltinamasis P. P.. Be to iš baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų, akivaizdu, kad kaltinamasis P. P., veikdamas nusikalstamai, atlikdamas jam inkriminuotus veiksmus, privertė M. K. mokėti savo pinigais ne sprendžiamą baudžiamojoje byloje jo turtinę prievolę bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, o bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skolą T. T.. Be to, byloje neginčijamai yra nustatyta, kad bendrovė „(duomenys neskelbtini) „ turėjo turtinius įsipareigojimus T. T. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ , kurio reikalavimo teisę buvo perpirkęs T. T., todėl tai, kad jis gavo  pinigus, atitinkančius jo reikalavimo teisės dydį, tegu ir pažeidžiant kreditorių eiliškumą, nėra vada tokių P. P. veiksmų vertinti kaip  kėsinimąsi iššvaistyti bendrovės turtą , pakanka tokius jo veiksmus vertinti pagal BK 228 str. 2d.

Dėl šių motyvų  iš kaltinimo pagal BK 22 str. 1d. 184 str. 2d. P. P. šalinami jam inkriminuoti veiksmai dėl pasikėsinimo iššvaistyti svetimą bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ turtą- 30 000 Eurų.

Kaltinamojo P. P. nusikalstami veiksmai taip pat kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 3 d.: jis pagamino kaltinime nurodytus netikrus dokumentus, pats paruošdamas ir atspausdindamas 2017-06-05 sutartį, kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ perleido reikalavimo teisę T. T., 2017-06-06 sutartį, pagal kurią J. K. įgyja reikalavimo teisę iš T. T. , 2017-06-06 susitarimą, pagal kurį J. K. už tokio reikalavimo teisės įgijimą T. T. sumoka 30 000 Eurų, 2017-06-06 sutartį, pagal kurią UAB „ (duomenys neskelbtini)“ įsipareigoja už 10 000 Eur iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ įgyti reikalavimo teisę į M. K., taip pat įsipareigoja tą reikalavimo teisę perleisti J. K., šioje sutartyje P. P. pasirašė už M. D., UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių, taip pat už pastarąjį pasirašė kasos pajamų orderį ERD Nr.00001 dėl 10 000 Eurų priėmimo , taip pat jis pasirašė kasos pajamų orderyje Nr. 00001Wim dėl 5000 Eur priėmimo iš J. K..  Minėtuose dokumentuose buvo nurodyti realiai neįvykę sandoriai ar buvo nurodytos ne tos sandorių įvykimo aplinkybės, todėl kaltinamojo P. P. veiksmai vertinami kaip netikrų dokumentų pagaminimas. Bylos įrodymais yra nustatyta, kad kaltinamasis P. P. siekė panaudoti šiuos dokumentus, tokiu būdu teisiškai užfiksuojant jame nurodytus sandorius, tačiau šie dokumentai nebuvo panaudoti, tokį nusikaltimą užkirtus Specialių tyrimų tarnybos pareigūnams. Dėl šių aplinkybių toje dalyje kaltinamajam P. P. inkriminuojamas pasikėsinimas panaudoti netikrus dokumentus, nes toje dalyje savo nusikalstamų veiksmų panaudoti suklastotus dokumentus neužbaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios.  Vienok, nežiūrint to, kad viena iš alternatyvių nusikalstamų veikų nutrūko pasikėsinimo stadijoje esant kitai alternatyviai veikai baigtai, visa su tuo susijusi nusikalstama veika kvalifikuotina kaip baigta.

Teismo nuomone, kaltinamajam P. P. pareikštame kaltinime pagal BK 300 str., pagrįstai buvo inkriminuotas šios nusikalstamos veikos kvalifikuojantis požymis- didelės žalos padarymas, nes  realizavus jo pagamintus netikrus dokumentus, ko kaltinamasis P. P. ir siekė, būtų padaryta reali didelė neturtinė žala bendrovei, jos kreditoriams. Kaltinamasis P. P., pasinaudodamas savo žiniomis, suklastojo itin svarbius dokumentus: sutartis, kasos pajamų orderius, kurie būtų sukėlę teisines neatitaisomas pasekmes.  

Dėl bausmės skyrimo motyvų

Kaltinamasis P. P. teisiamas už 2 sunkių nusikaltimų ir 1 apysunkio nusikaltimą padarymą. Jis praeityje nebuvo teistas, baustas administracine tvarka ( t. 7 b.l.89, 90-91). Nusikaltimų padarymo metu ir šiuo metu kaltinamasis P. P. dirbo.

Kaltinamojo P. P. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant kaltinamajam P. P. bausmes, atsižvelgtina į jam inkriminuotų nusikaltimų kategoriją, jų pobūdį, į paties kaltininko asmenybę, kad jis praeityje nebuvo susikompromitavęs. Atsižvelgus į tai, kaltinamajam P. P. skiriamos laisvės atėmimo bausmės, numatytos įstatymų, kuriuos jis pažeidė, sankcijose.

Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2d. yra numatytos dvi alternatyvios bausmės: bauda ir laisvės atėmimas, bet teismas kaltinamajam P. P. skiria ne baudą, o laisvės atėmimo  bausmę, pripažįstant, kad ši nusikalstama veika buvo pagrindinė nusikalstama veika, o P. P. inkriminuota nusikalstama veika, numatyta BK 300 str. 3d., buvo tik priemonė padaryti nusikaltimui, numatytam BK 228 str. 2d., o kita kaltinamajam P. P. inkriminuota nusikalstama veika, numatyta BK 22 str. 1 d. 184 str. 2d., atsižvelgus į jos  pobūdį,  vertinama kaip mažiau pavojinga, nei jo padaryta veika, numatyta BK 228 str. 2d. Dėl šių motyvų nėra teisinio pagrindo kaltinamajam P. P. skirti švelnesnę bausmę už labiau pavojingos nusikalstamos veikos padarymą, nei už mažiau pavojingas nusikalstamas veikas, už kurių padarymą įstatymų sankcijose yra numatyta tik laisvės atėmimo bausmė.  Šiuo nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo kaltinamajam P. P. skirti švelnesnes bausmes, nei BK 300 str.3d., 22 str. 1d. ir 184 str. 2d. sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmes, taikant BK 54 str. 3. nuostatas.

   Nustatant kaltinamajam P. P. skiriamų laisvės atėmimo bausmių pobūdį, jo paties asmenį apibūdinančius duomenis, tai, kad jis teisiamas pirmą kartą, teismas skiria laisvės atėmimo bausmes savo trukme mažesnes nei tokių bausmių vidurkis, numatytas įstatymo sankcijose. Paskirtos laisvės atėmimo bausmės bendrinamos apėmimo, būdu, teismui nustačius, kad kaltinamasis P. P., darydamas jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, turėjo bendrą tyčią, tai rodo, kad jis nusikaltimus padarė idealiąja sutaptimi (Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5d. 1 p.).

Kaltinamojo P. P. nusikalstamos veikos buvo užbaigtos 2017-06-06, galiojant BK 75 str. 2015-03-19 įstatymo Nr. X11-1554 redakcijai, galiojusiai iki 2017-10-06, kuri numatė, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu <.....> ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčiniu nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus ), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

 Įvertinus tai, kad kaltinamasis P. P. praeityje nebuvo susikompromitavęs, taip pat įvertinus jo padarytų nusikaltimų pobūdį, teismas daro išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad jam skiriamos laisvės atėmimo bausmės vykdymas gali būti atidėtas, nes bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Nustatant skiriamos laivės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, teismas atsižvelgia į aukščiau aptartas aplinkybes, susijusias su laisvės atėmimo bausmių skyrimu.  

 Kaltinamasis P. P. nusikalto darbinėje veikloje, todėl jam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė ( BK 75 str.2d. ): teisės dirbti valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens darbą (BK 682 str. ). Nustatant tokios teisės atėmimo terminą, vadovaujamasi     tą reglamentuojančiu   BK 682 str. numatytu įstatymu bei kriterijais, svarstytais, skiriant bausmes.

Kaltinamajam P. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, taip pat skaičiuojamas ir baudžiamojo poveikio priemonės terminas (Lietuvos Respublikos BPK 346 str. 3d.)

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis P. P., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 140 str., buvo sulaikytas nuo 2017-06-06 iki 2017-06-08 (t. 7 b.l. 150-153), todėl vadovaujantis BK 66 str. , šis laikas įskaitomas į jam skiriamos laisvės atėmimo bausmės laiką .

Kaltinamajam P. P. buvo paskirta kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas- neišvykti (t. 7 b.l. 174-175), ši kardomoji priemonė paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Dėl daiktinių įrodymų

Ikiteisminio tyrimo metu kaip daiktiniai įrodymai buvo paimti ir prijungti prie baudžiamosios bylos dokumentai, paimti 2017-06-06 kratos metu, dokumentai, kuriuos pateikė liudytojas  M. K.. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1d. 3 p., šie dokumentai palikti baudžiamojoje byloje.

Taip pat kaip daiktiniai įrodymai kartu su baudžiamąją byla buvo pateiktos optinės skaitmeninės laikmenos 18 vnt., jos paliktinos saugojimui prie baudžiamosios bylos ( Lietuvos Respublikos BPK 91 str. , 94 str. 1d. 3 p.).

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 2 dalimi ,

n u s p r e n d ž i a :

          P. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 184 str. 2d., 228 str. 2d., 300 str. 3d. ir nubausti :

           pagal BK 22 str. 1d. ir 184 str. 2d. laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams,

           pagal BK 228 str. 2d. laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams,

           pagal BK 300 str. 3d. laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

           Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5d. 1p. , P. P. paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, griežtesne bausme apėmus švelnesnes bausmes, paskirti subendrintą bausmę: laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.

            Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1d. ir 2 d. (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 redakcija, galiojusi iki 2017-10-06), P. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 682 str., P. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę: teisės dirbti valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens darbą atėmimą 2 ( du) metus.

            Į laisvės atėmimo bausmę P. P. įskaičiuoti laiką, išbūtą sulaikyme nuo 2017-06-06 iki 2017-06-08.

            Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą, baudžiamojo poveikio priemonės – teisės dirbti valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens darbą atėmimo terminą P. P. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

            P. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą – neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

           Dokumentus, paimtus 2017-06-06 kratos metu, M. K. pateiktus dokumentus laikyti baudžiamojoje byloje.

          Optines skaitmenines laikmenas 18 vnt. saugoti prie baudžiamosios bylos.

          Šis nuosprendis gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui per 20 dienų nuo jo paskelbimo per Vilniaus apygardos teismą.

           Teisėja  (parašas)                                Laureta  Ulbienė

           Nuorašas tikras :

           Teisėja                                              Laureta Ulbienė