Baudžiamoji byla Nr. 1-38-581/2016

Proceso Nr. 1-06-2-000096-2015-2

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.8.1.2.;

(S)

                                         1.1.7.2.3.; 1.2.22.1.;2.3.6.4.5.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. kovo 10 d.

Panevėžys

              Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Raščiuvienė,

sekretoriaujant Daivai Liandzbergienei,

dalyvaujant prokurorui Vytautui Sabaliauskui,

kaltinamajam T. P.,

jo gynėjui advokatui Arvydui Aleknai,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

            T. P., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamąją vietą deklaravęs ir gyvenantis (duomenys neskelbtini) rajone, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, 9 klasių išsilavinimo, vedęs, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 2 dalį,

n u s t a t ė :

T. P. 2010 m. rugpjūčio 28 d. (duomenys neskelbtini), A. A. priklausančioje ginklų parduotuvėje (duomenys neskelbtini) įsigijo pramoninės (Prancūzijos) gamybos 35-o (9 mm) kalibro lygiavamzdį pistoletą VALTRO mod.A.P.92 Army Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti 35-o kalibro šoviniais su pasklindančiu šratų užtaisu, su įdėtu įdėklu ir tūtele – adapteriu pritaikytu šaudyti 4 mm M20 kalibro centrinio įskėlimo šoviniais bei penkiasdešimt šešis vienos grupės pramoninės gamybos 4 mm M20 kalibro centrinio įskėlimo šovinius, skirtus šaunamiesiems C kategorijos ginklams ir nuo 2014 m. liepos 2 d., neturėdamas tam leidimo, neteisėtai laikė pistoletą ir penkiasdešimt šešis 4 mm M20 kalibro centrinio įskėlimo šovinius, savo gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) rajone, iki tol, kol šiuos ginklą, tris šovinius 2015-01-14 reikalaujamų daiktų pateikimo metu ir penkiasdešimt tris šovinius 2015-09-03 pateikė policijos pareigūnams.

Kaltinamasis T. P. dėl jam pareikšto kaltinimo prisipažino ir parodė, jog kratos metu rastą ginklą 2010 metais, pateikęs asmens pasą, nusipirko parduotuvėje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini). Tuo pat metu, ten pat pirko ir 100 vienetų 4 milimetrų šovinių. Tuo metu jokių leidimų nereikėjo. Nusipirkęs ginklą ir šovinius, pasirašė žurnale. (duomenys neskelbtini) gyvena su žmona, kratos metu pareigūnai ieškojo vogtų daiktų ir rado ginklą, apie kurį buvo pamiršęs, laikė kambaryje, stalčiuje. Kad ginklas turi būti užregistruotas, sužinojo iš pareigūnų. Medžiotojai minėjo, kad reikia registruoti ginklus. Prieš keletą metų, įvyko konfliktas su kaimynu B. ir šis ginklą įmetė į griovį. Tada kvietė policijos pareigūnus, ieškojo ginklo, bet nerado, tik vakare B. atnešė permirkusį dumblu ginklą. Ginklą padėjo į stalčių ir nuo to laiko nelietė. Nusipirkęs ginklą, tik vieną kartą yra bandęs šaudyti – tris tuteles iššovė, šoviniai labai nedideli, net popieriaus neperšovė. Startinis pistoletas šauna garsiau, nei jo pistoletas. Dėžutę su šoviniais pateikė ikiteisminio tyrimo metu. Šoviniai buvo išsibarstę. Dėl savo veiksmų labai gailisi, prašo neskirti realios bausmės, žada nebenusikalsti.

Proceso dalyviams sutinkant, įvykdžius Lietuvos Respublikos BPK 291 straipsnio reikalavimus, įrodymų tyrimas vykdytas sutrumpintai pagal Lietuvos Respublikos BPK 273 straipsnį.

Kaltinamojo T. P. kaltę dėl pistoleto ir penkiasdešimt šešių 4 mm M20 kalibro centrinio įskėlimo šovinių neteisėto laikymo be kaltinamojo prisipažinimo patvirtina šie įrodymai:

Iš Parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad 2015-10-19 parodymų patikrinimo vietoje metu T. P. parodė parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini) m., kurioje 2010 metais pirko ginklą ir šovinius (b. l. 68-70).

Iš 2015-09-03 papildomos apklausos metu duotų liudytojos J. P. parodymų matyti, jog 2015-01-14 namuose atlikta krata. Pareigūnams ji pateikė ginklą. Ankstesnėje apklausoje nurodė, kad ginklą pirko ji ir ginklas yra jos, nes vyras buvo turėjęs reikalų su policija, teistas ir todėl nenorėjo, kad vyras turėtų problemų. Nuoširdžiai gailisi nurodžiusi ne tiesą. Žinojo, kad ginklas yra namuose. Ginklas – vyro T. P., jis sakė, kad ginklą pirko (duomenys neskelbtini) parduotuvėje. Ginklo pirkime nedalyvavo. Koks tai ginklas, nežino (b. l. 20).

Iš 2015-09-07 liudytojo S. Š. parodymų matyti, jog dirbo apylinkės inspektoriumi (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, kai į (duomenys neskelbtini) atsikėlė gyventi (duomenys neskelbtini). Teko būti pas (duomenys neskelbtini), dėl konfliktų. Lyg tai (duomenys neskelbtini) turėjo dujinį ginklą. Tačiau apie tą ginklą nieko negali pasakyti, vizualiai jo nėra matęs. (duomenys neskelbtini) minėjo, kad ginklą pirko parduotuvėje, kad turi pirkimo dokumentus. Dokumentus jam rodė. Kur tie dokumentai, nežino, jų neturi (b. l. 24).

Iš 2015-10-15 liudytojo R. B. parodymų matyti, jog J. P. ir T. P. pažįsta, anksčiau su jais bendravo. Paskutiniu metu nebendrauja. Pamena, kad tarp jo ir T. buvo konfliktas. Tai buvo panašiai prieš 3 ar ketverius metus, tikslios datos nepamena. Tada buvo P. namuose. Gėrė alkoholį. Kilo konfliktas, abu susistumdė, susimušė. T. P. pasiėmė ginklą, juo pradėjo mosikuotis. Grumtinių metu atėmęs iš T. P. tą ginklą, išbėgo į kiemą ir numetė ginklą. Buvo tamsu. Kur numetė, nematė. Pamena, kad kitą dieną buvo atvažiavęs įgaliotinis. Suprato, kad T. jį buvo apkaltinęs, jog pavogė jo ginklą. Parodė kur panašiai numetė ginklą. Griovelyje rado ginklą. Kas jį surado, nepamena. Nepamena visų aplinkybių, nes viskas įvyko senai. T. P. ginklo nebuvo pavogęs. Niekur jo nesinešiojo,  kaip išmetė konflikto metu, tai kitą dieną ten ir rado. Bendraujant anksčiau  T. P. buvo minėjęs, kad turi ginklą. Tačiau nebuvo jam jo rodęs (b. l. 26).

Iš 2015-01-14 Reikalaujamų daiktų pateikimo protokolo matyti, kad  pareikalavus  J. P. pateikti šaunamąjį ginklą,  ji pateikė  pistoletą „Valtro“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir 3 vnt. šovinių (b. l. 16).

Iš Balistinio tyrimo specialisto išvados matyti: 

1-3. Tyrimui pateiktas pramoninės (Prancūzija) gamybos .35-o (9mm) kalibro lygiavamzdis pistoletas VALTRO mod.A.P. 92 ARMY Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas šaudyti .35-o kalibro (.35-o kalibro (.35 GR) šoviniais su pasklindančiu šratų užtaisu. Su įdėtu įdėklu ir tūtele-adapteriu pritaikytas šaudyti 4 mm M20 kalibro centrinio įskėlimo šoviniais.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu bei Ekspertų komisijos daiktų, įrenginių modeliams ginklams bei konkrečiai jų kategorijai priskirti 2011 m. kovo 24 d. posėdžio protokolo Nr.12 išrašu, šis pistoletas yra lygiavamzdis, trumpasis šaunamasis ginklas priskiriamas A kategorijos ginklams (1 punktas ). Civilinėje apyvartoje draudžiamas.

• tyrimui pateiktas savadarbis graižtvinis įdėklas įdėtas į ginklo vamzdį ir pritaikytas šaudyti 4 mm M20 kalibro centrinio įskėlimo šoviniais įstatytais į tūtelę-adapterį yra pagrindinė šaunamojo ginklo dalis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, pateiktas savadarbis įdėklas (mažesnio kalibro vamzdis) yra pagrindinė šaunamojo ginklo dalis (2 straipsnis, 51 punktas) ir priskiriama savadarbiam šaunamajam  ginklui (2 straipsnis, 50 punktas) draudžiamam civilinėje apyvartoje (7 straipsnis, 3 skirsnis, 2 punktas).

4. tyrimui pateiktas ginklas yra iš dalies tinkamas šaudyti, dėl nusilpusio grąžinamosios spyruoklės.

5-6. tyrimui pateikti trys vienos grupės šoviniai susideda iš tūtelės – adapterio ir šovinio.

- tyrimui pateikti trys tūtelės-adapteriai atitinka 9 mm kalibro dujinio šovinio tūteles ir naudojami kartu su 4 mm M20 kalibro centrinio įskėlimo šoviniai.

- tyrimui pateikti trys vienos grupės pramoninės gamybos, 4 mm M20 kalibro centrinio įskėlimo šoviniai, skirti įvairiems ginklams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, šie šoviniai yra šaudmenys, skirti šaunamiesiems C kategorijos ginklams.

7-8. tyrimui pateikti šoviniai buvo tinkami šaudyti ir jais galima šaudyti iš tyrimui pateikto pistoleto VALTRO mod. A.P. 92 Army Nr. (duomenys neskelbtini) atlikus tiriamojoje dalyje aprašytus veiksmus (b. l. 32-35).

Iš 2015-09-03 daiktų pateikimo protokolo matyti, kad T. P. pateikė  dėžutę su 53 vnt. šovinių (b. l. 39-40).

Iš Balistinio tyrimo išvados matyti, jog

1-3. tyrimui pateikti penkiasdešimt trys vienos grupės pramoninės gamybos, 4 mm M20 kalibro centrinio įskėlimo šoviniai, skirti įvairiems šaunamiesiems ginklams, kurių kinetinė energija neviršija 7,5 J, naudojami kartu su tūtele-adapteriu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, šie šoviniai yra šaudmenys, skirti šaunamiesiems C kategorijos ginklams.

4. Pateikti šoviniai tinkami šaudyti, tyrimo metu septyniolika šovinių buvo iššauta (b. l. 43-44).

Iš D kategorijos  ginklų realizavimo  apskaitos žurnalo  kopijos matyti, kad 2010-08-28 T. P. a/k (duomenys neskelbtini) įgijo  4 mm ginklą 92Army (duomenys neskelbtini) (b. l. 52).

Iš policijos komisariato pateiktų pažymų (b. l. 56-57) matyti, jog nėra duomenų, kad T. P. turėtų leidimą laikyti ginklą, taip pat, kad ginklas pistoletas „Valtro“ Nr. (duomenys neskelbtini) būtų registruotas.

Kaltinamojo T. P. veika buvo kvalifikuota pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, inkriminuojant kvalifikuojantį požymį – didelį kiekį šaudmenų. Šis kvalifikuojantis požymis yra vertinamasis. Sprendžiant, ar disponuota dideliu šaudmenų kiekiu, turi būti vertinama ne vien tik nusikaltimo dalyko kiekybinė išraiška, bet visos reikšmingos bylos aplinkybės (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-178/2012). Šioje byloje atlikus balistinį tyrimą, specialistai nustatė, jog tyrimui patiktų šovinių kinetinė energija neviršija 7,5 J, jie naudojami kartu su tūtele-adapteriu, o tyrimui pateiktas ginklas yra tik iš dalies tinkamas šaudyti, kadangi nusilpusi grąžinamoji spyruoklė. Pagal byloje nustatytus padarytos nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius, paties kaltinamojo T. P. parodymus, taip pat įvertinus šaudmenų kiekį, jų charakteristikas, akivaizdu, jog T. P. tyčia nebuvo nukreipta į didelio kiekio šaudmenų laikymą, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad kaltinamasis T. P. laikė didelį kiekį šaudmenų.

Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) buvo nustatyta, kad asmenys, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo turėjo šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 5 straipsnio 6, 7 ar 8 punkte nurodytų šaunamųjų ginklų, privalo iki 2014 m. sausio 1 d. Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pateikti prašymą ir gauti leidimą laikyti ginklus arba leidimą nešiotis ginklus. 2013 m. gruodžio 23 d. priimtu Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymu terminas leidimui laikyti (nešiotis) nurodytus ginklus gauti buvo pratęstas iki 2014 m. liepos 1 d. Apie naujai įsigaliosiančias taisykles visuomenė buvo plačiai informuojama, o ir įstatymo leidėjas nustatė santykinai netrumpą pereinamąjį laikotarpį nuo 2011-03-01 iki 2014-07-01 ir tvarką, leidžiančią asmeniui per šį laikotarpį įteisinti ginklo laikymą, t. y. gauti leidimą ginklo laikymui. Šios bylos įrodymai, leidžia tvirtinti, jog T. P. suprato, jog turi ginklą, jį laiko neturėdamas leidimo ir norėjo taip elgtis, t. y. jis ginklą laikė esant tiesioginei tyčiai. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgęs į tai, jog teisme pats kaltinamasis paaiškino, žinojęs ir medžiotojai jam minėjo, kad reikia registruoti ginklus. (b. l. 94), o ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, žinojęs, kad, pasikeitus įstatymui, tokį ginklą reikia priregistruoti  (b. l. 74). Todėl esant tokioms aplinkybėms, kaltinamojo T. P. veika iš BK 253 straipsnio 2 dalies perkvalifikuojama į BK 253 straipsnio 1 dalį, kadangi T. P. neteisėtai laikė pramoninės (Prancūzijos) gamybos 35-o (9 mm) kalibro lygiavamzdį pistoletą VALTRO mod.A.P.92 Army Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti 35-o kalibro šoviniais su pasklindančiu šratų užtaisu, su įdėtu įdėklu ir tūtele – adapteriu pritaikytu šaudyti 4 mm M20 kalibro centrinio įskėlimo šoviniais bei penkiasdešimt šešis vienos grupės pramoninės gamybos 4 mm M20 kalibro centrinio įskėlimo šovinius, skirtus šaunamiesiems C kategorijos ginklams. Dėl anksčiau nurodytų aplinkybių, T. P. pareikštas kaltinimas tikslintinas, nurodant, jog ginklą jis neteisėtai laikė nuo 2014-07-02.

Kaltinamojo T. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies reikalavimais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Aplinkybės, į kurias atsižvelgiama skiriant bausmę, išvardintos 54 straipsnio 2 dalyje. BK 54 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Pagal galiojančią teisminę praktiką pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė nei numatyta straipsnio sankcijoje, pagal kurią kvalifikuota veika, paprastai gali būti paskiriama tada, kai yra išimtinių aplinkybių ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas ir neadekvatus konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principo įgyvendinimui ir teisingos bausmės paskyrimui. Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytu pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinė nutartis Nr. 2K-420/2006).

Teismas atsižvelgia į tai, jog T. P. padarė apysunkį nusikaltimą. Iš balistinio tyrimo išvados matyti, jog pateiktas ginklas yra iš dalies tinkamas šaudyti, dėl nusilpusio grąžinamosios spyruoklės ir tai rodo mažesnį veikos pavojingumą. Be to, minėtas ginklas ir šaudmenys įsigyti beveik prieš dešimt metų, byloje nėra duomenų, kad per šį laikotarpį T. P. būtų panaudojęs ginklą pažeidimams ar nusikalstamoms veikoms daryti ar būtų perdavęs kitų asmenų žinion, juolab, kad T. P. nėra teistas. Minėtą ginklą kratos metu pateikė kaltinamojo sutuoktinė, ginklas nebuvo slepiamas. Šiuo konkrečiu nusikaltimu nebuvo padaryta tokio dydžio žala įstatymo saugomoms vertybėms, kokia paprastai padaroma disponuojant šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis ir tai šioje byloje laikytina išimtinėmis aplinkybėmis. Sprendžiant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo klausimą, labai svarbus ir kaltinamojo asmenybės įvertinimas. Iš esmės T. P. neigiamai charakterizuojančių duomenų nėra – jis anksčiau neteistas (b. l. 53), nors už Kelių eismo taisyklių pažeidimą 2011-03-07 vieną kartą baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi, (b. l. 54). Šiuo metu kaltinamasis T. P. gyvena su žmona, nedirba, registruotas darbo biržoje, pragyvena iš socialinių pašalpų, nusiskundimų dėl jo elgesio seniūnija nėra gavusi, seniūno charakterizuojamas kaip mandagus, kartais vartojantis alkoholį (b. l. 61). Visas jau aptartas aplinkybes teismas vertina išimtinėmis ir daro išvadą, kad T. P. už dujinio pistoleto ir šovinių neteisėtą laikymą paskyrus net ir minimalias BK 253 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas arešto arba laisvės atėmimo bausmes, tai prieštarautų teisingumo principui ir BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytai bausmės paskirčiai. Visuma išdėstytų aplinkybių leidžia padaryti išvadą, kad bausmės tikslai šioje byloje gali būti pasiekti, o teisingumas įgyvendintas taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskiriant T. P. švelnesnę negu BK 253 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę.

Kaip jau minėta, kaltinamasis T. P. anksčiau neteistas, jis nusikalto pirmą kartą, jokių duomenų neigiamai charakterizuojančių kaltinamąjį nėra, bylos įrodymai nurodo, kad T. P. nusikalstama veika atsitiktinio pobūdžio, nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, duomenų apie naujas nusikalstamas veikas byloje taip pat nėra. Teismas, įvertinęs T. P. socialinius ryšius, materialinę padėtį – bedarbis, ieško darbo, pragyvena iš pašalpų, teigia, jog išvadas padarė, suprato savo neteisėto elgesio padarinius, į nusikalstamos veikos pasekmes ir daro išvadą, kad visi bausmės tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje, bus pasiekti kaltinamajam T. P. už nusikalstamą veiką paskyrus bausmę – viešuosius darbus, nes ši bausmė yra pakankama kaltinamąjį T. P. nubausti ir jo asmenybei taisyti. Viešųjų darbų trukmė nustatytina, atsižvelgiant į aukščiau aptartus bausmės skyrimo motyvus.

Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, nusikaltimas nėra labai sunkus, todėl, vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Daiktai: pistoletas ir šoviniai, konfiskuotini valstybės nuosavybėn ir perduotini Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 307-308 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

T. P. pripažinti kaltu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, nubausti jį viešaisiais darbais šešiems mėnesiams, įpareigojant T. P. neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Taikyti BK 641 straipsnį, bausmę sumažinti 1/3 dalimi, nustatant T. P. galutinę bausmę – viešuosius darbus keturiems mėnesiams, įpareigojant T. P. neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti  - palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.             

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalimi, paimtą – pistoletą VALTRO mod. A.P. 92 Army Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą (duomenys neskelbtini) ginklų saugykloje (kvitas (duomenys neskelbtini) serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)) ir plastmasinę dėžutę su 36 (trisdešimt šešiais) šoviniais, saugomą (duomenys neskelbtini) ginklų saugykloje (kvitas (duomenys neskelbtini) serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuoti valstybės nuosavybėn ir perduoti Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Panevėžio apygardos teismą.

Teisėja                                                                                                  Jolanta Raščiuvienė