Civilinė byla Nr. e2-1757-419/2018

Teisminio proceso Nr. 2-39-3-00018-2018-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.12.2.; 3.2.6.1.

 (S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S  

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. liepos 31 d.

Šalčininkai

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjas Viktor Voicechovski,

sekretoriaujant Rimantei Jurgienei,

dalyvaujant ieškovui Č. G., jo atstovui pagal įgaliojimą ir trečiajam asmeniui V. G.,

atsakovės J. V. ir trečiojo asmens L. M. atstovei advokatei Lilijai Semaško,

atsakovės J. V. atstovei pagal įgaliojimą L. S.,

vertėjoms Oksanai Ivaškienei, Maženai Andruškevič, Viktorijai Rekst,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Č. G. ieškinį atsakovei J. V. dėl savininko teisių gynimo, tretieji asmenys L. M., V. G., A. G..

Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovas Č. G. prašo:

1.       Įpareigoti atsakovę J. V. per 10 (dešimt) dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti ieškovo Č. G. kaip savininko teisių naudotis nuosavybės teise valdomu geriamojo vandens šuliniu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), pažeidimus, atkuriant iki 2015-01-06 buvusią šulinio ir jame esančio vandens saugą ir kokybę bei sutvarkant šulinį pagal teisės aktų jam keliamus reikalavimus - HN 43:2005 „Šuliniai ir versmės: įrengimo ir priežiūros sveikatai reikalavimai“:

a.       Įpareigoti atsakovę išpumpuoti ar išsemti geriamojo vandens šulinyje esantį nekokybišką vandenį, išvalyti šulinio dugną, išvalyti šulinio viduje esančių rentinių sieneles, ant paskutinio žemėje esančio rentinio atkurti išardytą metalinį žiedą. Iš šulinio dugno pašalintą dumblą ir nešvarumus užkasti 0,5 m gylio duobėje, iškastoje ne mažesniu kaip 20 m atstumu nuo šulinio, prieš tai užpylus 10% chlorkalkių tirpalu, kaip numatyta Lietuvos Higienos normų HN 43:2005 „Šuliniai ir versmės: įrengimo ir priežiūros saugos sveikatai reikalavimai“ 28 p.;

b.       Įpareigoti atsakovę atstatyti šulinio šachtą, kad pastaroji būtų lygi su žemės paviršiumi;

c.       Įpareigoti atsakovę atstatyti ne žemesnę kaip 0,8 m antžeminę šulinio dalį (rentinį), aplink šulinį įrengti 1,5 m gylio ir 0,7-0,8 m pločio plūktinę molio arba priemolio užtūrą, užpilant ją 20 cm storio žvyro sluoksniu, žemės paviršiuje aplink šulinį įrengti 2 m pločio akmenų grindinį, betoninę arba asfaltinę dangą su 5 laipsnių nuolydžiu nuo šulinio, atstatyti šulinio stogelį su vandens pakėlimo funkcija arba jų funkcijas atliekančius alternatyvius įrenginius bei mechanizmus;

d.       Įpareigoti atsakovę šulinyje įrengti vėdinimo vamzdį, iškilusį ne mažiau kaip 2 m virš žemės paviršiaus, jo viršų apsaugant sietiniu gaubteliu, naudojant medžiagas ir gaminius, tinkamus liestis su geriamuoju vandeniu;

e.       Įpareigoti atsakovę praėjus 10 dienų nuo šulinio valymo ir konstrukcijų atkūrimo darbų atlikimo atlikti vandens tyrimus, apie vandens tyrimo rezultatus informuojant ieškovą.

2.        Nustatyti, kad atsakovei J. V. neįvykdžius teismo sprendimo šioje dalyje (pirmas ieškinio reikalavimas) per dešimt dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, ieškovas Č. G. turi teisę atlikti šiuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti J. V. lėšomis ir kartu išieškoti iš jos reikiamas išlaidas.

3.       Priteisti iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė J. V. ir tretieji asmenys L. M. bei A. G. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, L. M. prašo nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o J. V. ir A. G. prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė. Atsakovei J. V. ir trečiajam asmeniui L. M. atstovauja atstovė advokatė Lilija Semaško, trečiasis asmuo A. G. bylą veda be advokato pagalbos, todėl byla nagrinėjama atsakovei J. V. ir tretiesiems asmenims L. M. bei A. G. nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnio 2 dalis, 247 straipsnio 2 dalis).

Ieškovas Č. G. ieškinyje nurodė bei teismo posėdyje paaiškino, kad (duomenys neskelbtini), esantys nekilnojamieji daiktai - gyvenamasis namas ir jo priklausinys - geriamojo vandens šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso Č. G. (toliau - ieškovas), V. G. ir A. G. (toliau - tretieji asmenys). 2010-01-05 Šalčininkų rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5-371/2010 ieškovas įpareigotas per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti pravažiuojamąjį kelią, vedantį iki atsakovės J. V. (toliau - atsakovė) ir trečiojo asmens L. M. (toliau - tretysis asmuo) namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini). Teismas sprendimu taip pat nustatė, kad Č. G. neįvykdžius teismo sprendimo šioje dalyje per dešimt dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, L. M. ir J. V. turi teisę atlikti šiuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti Č. G. lėšomis ir kartu išieškoti iš jo reikiamas išlaidas. 2011-10-20 Šalčininkų rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1031-371/2011 buvo išaiškinta 2010 m. sausio 5 d. Šalčininkų rajono teismo sprendimo vykdymo tvarka, pabrėžiant, kad esančio šulinio viršutinės dalies nuėmimas ir gręžinio uždengimas metaliniu dangčiu, turi nepažeisti ieškovo Č. G., kaip savininko teisių naudotis šuliniu. 2015-01-06 atsakovė, pasitelkusi UAB „Betonys“, nuėmė šulinio viršutinę dalį, išardė kitas šulinio sudedamąsias dalis (antžeminė dalis, grindinys, dalis šachtos - šachtą užbaigiantį ir ją sutvirtinantį metalinį žiedą). Prieš pradedant atlikti ardymo darbus aplink šulinį buvo įrengtas grindinys, šulinys turėjo viršutinę dalį - stogelį su vandens pakėlimo mechanizmu ir antžeminę dalį rentinį. Šulinio anga, prieš atliekant rentinio rovimo darbus, niekuo nebuvo uždengta, neapsaugota nuo šiukšlių byrėjimo į vandenį. Teritorija aplink šulinio rentinį prieš pradedant rovimo darbus yra nešvari, nepasirūpinama darbų atlikimo vietos sutvarkymu. Atliekant darbus užtikrinti šulinio saugą ir jame esančio geriamo vandens apsaugą nuo taršos, nesiekta. Priešingai, visos statybinės atliekos mestos į šulinio vidų. 2015-02-03 Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Šalčininkų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos individualaus šulinio patikrinimo aktu Nr. 56PP-25 (toliau – 2015-­02-03 Patikrinimo aktas) patikrinus šulinio būklę, nustatyta, kad „yra tik šulinio šachta, uždengta plastiku, pritvirtintu plytomis. Šulinio šachta neapsaugota nuo užteršimo, nėra stogelio. Kibiras atneštas iš namų. Vanduo su pakitusia spalva. Patikrinimo metu nustatyta, kad šulinys neatitinka jam teisės aktų keliamų reikalavimų: „nėra apsauginio betono sluoksnio, nėra stogelio virš šulinio šachtos, nėra rentinio, nėra antžeminės dalies, nėra kibiro“. Paimti vandens mėginiai tyrimui. Nustatyta netinkama vandens kokybė. 2015-02-18 Patikrinimo aktu nustatyta, kad geriamojo vandens kokybė suprastėjo dėl to, kad šulinys neatitinka jam teisės aktų keliamų reikalavimų. Atsakovei pažeidus įstatymų nustatytas vykdomosios bylos procedūras, veiksmų atlikimo eiliškumą, neįgijus teisės atlikti veiksmus už skolininką (neįgyvendinus subjektinės teisės įstatymų nustatyta tvarka) pastaroji veikė ne tik savavališkai ir neteisėtai, bet ir tyčia keldama žalą ieškovui. Iki atsakovės savavališkų veiksmų, ieškovo šulinys atitiko jam teisės aktų keliamus reikalavimus. Jame esantis geriamasis vanduo buvo kokybiškas ir tinkamas vartoti. Perforatoriumi išardžius aplink šulinį buvusį betoninį grindinį su 5 laipsnių nuolydžiu ir nuėmus antžeminę šulinio dalį, išardžius metalinį žiedą, sutvirtinusį šulinio šachtos užbaigimą, buvo pažeisti imperatyvūs teisės aktų reikalavimai šuliniui, kaip statiniui. Be to, savavališkai pažeistas šulinio įrengimo reikalavimas dėl jo antžeminės dalies, kad rentinys būtų ne žemesnis kaip 0,8 m. Dėl atliktų darbų nekokybiškumo, netinkamo teisės įgyvendinimo, įgaliojimų viršijimo, nekompetentingumo, nekvalifikuotumo, buvo pažeistos ieškovo ir trečiųjų asmenų V. G. ir A. G. teisės, susijusios su naudojimusi jiems nuosavybės teise priklausančiu šuliniu, jame esančiu geriamuoju vandeniu. Po atsakovės neteisėtų veiksmų buvo apribotos ieškovo ir trečiųjų asmenų teisės naudotis šuliniu, pastarieji buvo palikti be geriamo vandens šaltinio. Po atsakovės neteisėtų veiksmų šulinys nebeatitiko jam, kaip statiniui, teisės aktų keliamų reikalavimų, šulinyje esantis geriamasis vanduo tapo nebetinkamas naudoti.

Trečiasis asmuo V. G. atsiliepime į ieškovo Č. G. ieškinį nurodė bei teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovui bei tretiesiems asmenims V. G. ir A. G. priklauso (duomenys neskelbtini), esantys nekilnojamieji daiktai, vienas iš kurių geriamojo vandens šulinys. Šuliniu visi bendrasavininkai nevaržomai naudojosi visą gyvenimą. Tai buvo ir tebėra vienintelis jų vandens šaltinis. Šulinys yra 1940 metų statybos. 2008 metais šulinys neatitiko reikalavimų, bet 2009 metais jis buvo atstatytas pagal teisės aktų reikalavimus, bet tuo pačiu užtvėrė kelią. 2015-01-06 V. G. buvo informuotas, kad atvyko atsakovės atstovai nuimti šulinio viršutinės dalies. Veiksmų atlikimo metu V. G. namie nebuvo, jų atlikimo laikas ir data su juo nederinti, apie juos pastarasis iš anksto neinformuotas. 2015-01-10 atvykus namo pastebėta, kad šulinys yra pilnai sulaužytas - nuimta, sulaužyta šulinio viršutinė dalis (stogelis su vandens pakėlimo įranga), visiškai išardyta ir į šoną numesta šulinio antžeminė dalis (rentinys), iš dalies išardyta šulinio šachta, bei jos užbaigimas - sutvirtinamasis žiedas, grindinys. Šulinio viduje vandens paviršiuje plūduriavo statybinės atliekos, kiti nešvarumai, išsisėmus kibirą vandens akivaizdžiai matėsi, kad pastarasis užterštas, nutarta jo laikinai nebenaudoti, kol nebus gautos kompetentingų institucijų išvados apie galimumą vartoti vandenį. Vėliau Šalčininkų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba uždraudė naudoti šulinio vandenį. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė byloje spekuliuos sąvokomis. Visų pirma, šulinio sudedamosios dalys (sąvokos ir apibrėžimai) yra įtvirtintos įstatyme. Jeigu teismas nepadaro kitokio, aiškaus ir nedviprasmiško, išaiškinimo, visos sprendime vartojamos sąvokos ir apibrėžimai aiškinamos taip, kaip jos įtvirtintos atitinkamuose įstatymuose. Todėl, teismo sprendimu sukurtas įpareigojimas ieškovui nuimti šulinio viršutinę dalį liečia tik tą konkrečią dalį, tačiau niekaip nesuteikia teisės atlikti veiksmų su šulinio antžemine dalimi, grindiniu, šachta. Antra, byloje figūruoja teisėtas, NTR, registruotas šulinys, priklausantis ieškovui ir tretiesiems asmenims bei neregistruotas gręžinys, priklausantis tik ieškovui. Šulinio atžvilgiu gali būti atliktas tik vienas vienintelis, konkretus veiksmas - be leidimo pastatyto stogelio (viršutinė dalis) nuėmimas. Ir ne bet koks nuėmimas, sulaužant ir sunaikinant, o kruopštus nuėmimas, išsaugant turtą, nepriklausantį atsakovei. Atsakovei savo 2015-01-06 veiksmus grindžiant teismo sprendimo tariamu vykdymu, atliekant tariamus vykdomuosius veiksmus, privalėjo dalyvauti antstolis, vykdantis vykdomąją bylą. Antstolis privalėjo dalyvauti siekiant užtikrinti teisių ir pareigų tarp skolininko (ieškovo) ir išieškotojo (atsakovės) pusiausvyrą, taip pat, kad atliekant veiksmus su nekilnojamuoju daiktu nebūtų pažeisti visų daikto savininkų teisės ir teisėti interesai. 2012-03-29 Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendimu administracinėje byloje Nr. lk-1604-331/2012 išaiškino: „Teismas laiko, kad geriamo vandens šulinys negali būti laikytinas keliu (taku), jis šiuo atveju neatlieka kelio (tako) funkcijos, nes per jį, nesinaudojant juo, nei eiti, nei važiuoti neįmanoma“. Administracinis teismas pažymėjo, kad privažiavimo klausimas, dėl kurio buvo 2010-01-05 Šalčininkų rajono apylinkės teismo sprendimas dėl šulinio viršutinės dalies nuėmimo, gali būti sprendžiamas nustatant kelią kitoje vietoje. Šios aplinkybės pagrindžia, kad šulinio savininkai turi teisę atstatyti ir turėti teisės aktų reikalavimus atitinkantį šulinį, tiesiog savo teisę turi įgyvendinti teisės aktų nustatyta tvarka (gaudami statybą (rekonstrukciją) leidžiančius dokumentus). Vykdant teismo sprendimą privalėjo būti nuimta tik šulinio viršutinė dalis, siekiant atkurti iki jos atstatymo buvusią padėtį. Tačiau tai nepaneigia nei šulinio teisėtumo, nei apribojo šulinio savininkų teisių juo naudotis, atlikti jo rekonstrukcijos pagal nustatytas procedūras, nesuteikia atsakovei teisės eiti ar važiuoti per šulinį, jo sanitarines zonas ar kitu būdu pažeisti šuliniams taikomų teisės aktų reikalavimus. O esant tokioms aplinkybėms visi atsakovės atlikti veiksmai, nesusiję su šulinio viršutinės dalies nuėmimu yra pertekliniai, neteisėti patys iš savęs, kadangi pastaroji be jokio teisinio pagrindo pažeidė šulinio savininkų nuosavybės teises į jiems priklausantį daiktą.

Trečiasis asmuo A. G. pateikė atsiliepimą į ieškovo Č. G. ieškinį, kuriame palaiko ieškinį ir vadovaudamasi iš esmės tais pačiais kaip ir ieškinyje nurodytais motyvais, prašo ieškinį tenkinti.

Atsakovės J. V. atstovė advokatė Lilija Semaško atsiliepime į ieškovo Č. G. ieškinį nurodė bei teismo posėdyje paaiškino, kad pirmojo ieškinio reikalavimo c) ir d) punktuose nurodytas reikalavimas prieštarauja įsiteisėjusiam teismo sprendimui, kurio ieškovas iki šiol neįvykdė. Č. G. reikalaujamas padėties iki 2015-01-06 atkūrimas neįmanomas, nes tai prieštarauja įsiteisėjusiam teismo sprendimui (šulinys bet kuriuo atveju turi būti nugriautas), reiškia prieštarauja ir teisingumo principui. Iki ieškovo teisių tariamo pažeidimo padėtis buvo neteisėta (ieškovas nuo 2011 metų nevykdė įsiteisėjusio teismo sprendimo). Be to, ieškovas savo reikalavimais siekia ne atstatymo, bet iš esmės naujo šulinio pastatymo vietoje senos primityvios konstrukcijos, kas prieštarauja protingumo bei sąžiningumo principams. Iki 2014 metų šulinio viršutinis betoninis žiedas nebuvo įbetonuotas. Nuimti jį buvo elementaru (tiesiog pakelti ir pernešti į kitą vietą). Naujas grindinys, į kurį buvo įbetonuotas viršutinis žiedas, ir kuris matosi 2015-01-06 vaizdo įrašuose, atsirado 2014 metais, t. y. teismo sprendimo vykdymo proceso metu. Sutvirtinęs (o ne nuėmęs) šulinio viršutinę dalį, ieškovas atliko priešingus nei įpareigojo teismas, veiksmus, tuo ženkliai apsunkinęs teismo sprendimo vykdymą. Pagal teismo sprendimą šulinio kaip statinio neturėjo likti. Turima omenyje ne šulinio kaip objekto sunaikinimas, bet tik viršutinės jo dalies. Protingas ir rūpestingas savininkas, kuriam yra svarbu turėti kokybišką vandenį, iš karto po šulinio viršutinės dalies nuėmimo (beje, ženkliai palengvinusio ieškovui teismo sprendimo įvykdymo naštą), turėtų pats imtis priemonių užtikrinti šulinyje esančio vandens kokybę. Tuo tikslu ieškovas turėtų atlikti antrą darbų etapą - uždengti šulinį metaliniu dangčiu. Tai nereikalauja nei specialių žinių, nei ypatingų pastangų. Neabejojame, kad ieškovas turi seną metalinį dangtį, kuriuo šulinys buvo uždengtas 2008 metais. Tačiau po šulinio nuėmimo ieškovas ir toliau lieka pasyvus, tenkindamasis šulinio uždengimu plėvele. Išlaukęs mėnesį (ir nežinia ką šį mėnesį daręs su vandeniu), ieškovas kreipiasi su skundu į Šalčininkų VMVT, kurios 2015-02-03 patikrinimo aktas, o taip pat ir 2015-02-18 patikrinimo aktas liudija apie tai, kad Šalčininkų VMVT neinformuota apie tai, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, įpareigojantis nuimti šulinį, todėl Aktuose ir rašoma, kad šulinys be stogelio, be rentinio, be antžeminės dalies ir kad tai neatitinka įstatymų reikalavimus, ir būtent todėl šulinio savininkui pateikiamos rekomendacijos dėl šulinio įrengimo. Šulinio vandens kokybė šulinyje ir anksčiau nebuvo nepriekaištinga. Ta pati Šalčininkų VMVT, būdama Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos sudarytos komisijos sudėtyje, 2008-04-15 patikrino šulinį ir konstatavo, kad minimas šulinys yra tik šulinio imitacija: betoninis rentinys be plūktinio molio ar priemolio užtūros. Stogelis virš numanomo šulinio kiauras, mechaninė vandens pakėlimo įranga sutrūnijusi, be grandinės ir kibiro. Viduje rentinio matosi apdulkėję geležiniai vamzdžiai, šulinyje nėra vandens, tačiau nedideliame vandens kiekyje įrengtas siurblys, Geriamo vandens iš tokios higieninės būklės šulinio imti netikslinga, o ir neįmanoma. Šulinys 2008 metais atsirado kaip imitacija vietoj metaliniu dangčiu uždengtos šachtos. Šių metų vasario 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-47-981/2018 Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai leido J. V. ir L. M. pašalinti jų teisių pažeidimus ir atlaisvinti kelią, vedantį prie jų namų valdos. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovė padarė vandenį nekokybišku. Taip pat nėra jokių atsakovės kaltės, teršiant šulinio dugną bei rentinių vidines sieneles, įrodymų. Be to, jokio metalinio žiedo aplink rentinį nebuvo, jo niekas neardė. Ilgus metus prastai prižiūrima šulinį imituojanti konstrukcija niekada neatitiko higienos normų reikalavimų. Tai, kad šulinyje beveik nėra vandens, liudija tik tai, kad jo dugnas nebuvo valomas dešimtmečiais. Be to, ieškinys neatitinka negatorinio ieškinio kriterijų. Prašoma sukurti naują daiktą su aukščiausios kokybės reikalavimais. Ieškovas pats niekada nesilaikė higienos reikalavimų ir neturėjo tokio šulinio, kokį prašo atkurti. Jo reikalavimai nukreipti į trečiųjų asmenų – statybininkų veiksmus, o tai nėra negatorinio ieškinio dalykas. Šulinio viršutinės dalies nuėmimas netrukdo ieškovui naudotis šuliniu kaip nuosavybės objektu. Ieškovas uždengė šulinį skylėtų metaliniu lakštu. Tris metus šulinys yra taip uždengtas ir ieškovas nesiima veiksmų šulinį uždengti kaip reikia. O dabar reikalauja, kad vandens kokybė atitiktų higienos reikalavimus. LAT pastebėjo, kad atsakomybė už vandens kokybę priklauso Č. G.. Kai buvo atliekami šulinio uždengimo darbai, šulinyje buvo dvi žarnos, jos buvo paprastai įleistos į vandenį. Nesant siurblio, tai tik imitacija. Ieškovas tą pačią dieną buvo padavęs pareiškimą policijai, kad dingo siurblys (hidroforas), nors jokio siurblio ten nebuvo. Teismai užfiksavo, kad šulinys atsirado 2008 metais. Buvo pateiktos nuotraukos, kurias pateikė Č. G.. Grindinys aplink šulinį liko, išardytas nebuvo, priešingai negu teigia ieškovas. Šulinys nuo pat ginčo pradžios nebuvo įbetonuotas.

Trečiasis asmuo L. M. pateikė atsiliepimą į ieškovo Č. G. ieškinį, kuriame prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Liudytojas V. V. paaiškino, kad dirba antstolės T. Gerasimovič kontoroje teisininku. Šalių nepažįsta, tik darbiniais klausimais. 2014-02-03 antstolės kontorai buvo pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Č. G. turėjo atlaisvinti pravažiuojamąją dalį, vedančią prie J. V. namų valdos. Prasidėjo vykdomieji veiksmai. Teismas išaiškino, kad jei šulinio antžeminė dalis bus nuimta, sprendimas bus įvykdytas. Tai reiškia, kad šulinys turėjo būti sulygintas su žeme. „Viršutinė dalis“ – tai šulinio išsikišimas virš žemės. 2014 metais nustatė, kad sprendimas neįvykdytas – nenuimta viršutinė šulinio dalis, todėl buvo kreiptasi į teismą dėl baudos skolininkui skyrimo. Kol buvo nagrinėjama byla, 2015-01-21 J. V. pranešė, kad jos lėšomis buvo nuimta viršutinė šulinio dalis, bet liko augti medžiai, liko betoniniai šulinio pamatai. Vėl buvo tikrinama, ar įvykdytas sprendimas. 2016-10-27 gautas J. V. pranešimas, kad sprendimas neįvykdytas. Šulinio anga liko atidengta, liko augti medžiai. Ji pranešė, kad anga buvo uždengta metaliniu dangčiu, o kitą dieną jo neliko. Antstolė patikrino, kad viršutinės šulinio dalies nėra, anga uždengta audiniu. Surašytas sprendimo neįvykdymo aktas. Kreiptasi į teismą, dėl pasekmių taikymo. 2018-02-01 Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai leido taikyti teismo sprendimu numatytas pasekmes. 2018-06-06 J. V. pranešė, kad buvo įbetonuotas šulinio karkasas, pateikė darbų atlikimo sąmatą, nuotraukas. Bet kitą dieną ši konstrukcija buvo išardyta. Vėl ruošiamasi vykti į vietą tikrinti. Vykdant teismo sprendimą vietoje buvo matuojami atstumai. Apvažiuoti šulinį iš šono trūksta vietos. Byloje yra nuotraukos kaip atrodė šulinys pradžioje. Betoninis žiedas trukdė pravažiuoti. Jei žiedas bus atkurtas, jis trukdys pravažiavimui net lengvosioms transporto priemonėms. Kurį laiką teismo sprendimas buvo vykdomas antstolės A. Muzikevičienės kontoroje, bet vykdomasis raštas grąžintas išieškotojos J. V. prašymu. Antstolei T. Gerasimovič žinoma, kad yra šulinio bendrasavininkai. Vykdant sprendimą tai nėra svarbu. Visi teismai pripažino, kad sprendimas nebuvo įvykdytas. Antstolė, vykdydama išieškojimą nustato, ar teismo sprendimas yra įvykdytas, jei ne, gali prašyti taikyti pasekmes. Be teismo leidimo taikyti pasekmes, tokie veiksmai neteisėti. Kai teismas leido taikyti pasekmes, antstolei nebuvo būtinybės važiuoti į vietą. Turėjo būti pateiktas raštiškas pranešimas kaip sprendimas įvykdytas. 2018-06-06 išieškotoja pranešė antstolei, kad sprendimas įvykdytas. Jeigu darbų rezultatas nebūtų išardytas, teismo sprendimas būtų laikomas įvykdytu. Vandens kokybės antstolė netikrintų, nes teismo sprendime to nereikalaujama. Reikėtų tikrinti, ar atlaisvintas kelias. Ieškovas su antstole nebendradarbiauja.

Ieškinys atmestinas.

Ieškovas Č. G. kreipėsi į teismą, reikšdamas negatorinį ieškinį ir siekdamas įrodyti, kad jo kaip nekilnojamojo daikto (šulinio) savininko teisės pažeistos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.98 straipsnyje nurodyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (2011-05-17 LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2011; 2012-07-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012).

Tai, kad ieškovas Č. G. yra ginčo šulinio bendrasavininkas yra akivaizdu ir neginčijama, nes tai patvirtina į bylą pateiktas Nekilnojamojo turto registro išrašas. Ieškovo teigimu, atsakovė pažeidė jo teises naudotis šuliniu ir jame esančiu geriamuoju vandeniu, sulaužiusi šulinį ir nekokybiškais bei nekompetentingais šulinio ardymo veiksmais užteršusi iki tol geros kokybės buvusį vandenį. Ieškovas savo teiginiui pagrįsti pateikė 2010-03-18 ir 2014-05-06 Vilniaus visuomenės sveikatos centro Šalčininkų skyriaus bei 2012-12-11 Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Šalčininkų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos raštus, kuriuose nurodoma, kad Č. G. šachtinio šulinio vanduo atitinka kokybės reikalavimus.

Sprendžiant, ar iš tikrųjų ieškovo teisės naudotis šuliniu yra pažeistos, būtina įvertinti paties ieškovo veiksmų teisėtumą. Susipažinus su bylos medžiaga matyti, kad 2010-01-05 Šalčininkų rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5-371/2010 buvo nuspręsta įpareigoti atsakovą Č. G. per dešimt dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienomis savo lėšomis pašalinti ieškovių L. M. ir J. V. teisės pažeidimus ir atlaisvinti pravažiuojamąjį kelią, vedantį prie ieškovių namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini). Nustatyti, kad atsakovui Č. G. neįvykdžius teismo sprendimo šioje dalyje per dešimt dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, ieškovės L. M. ir J. V. turi teisę atlikti šiuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo Č. G. lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas.

2011-10-20 Šalčininkų rajono apylinkės teismo nutartimi buvo išaiškinta 2010-01-05 sprendimo vykdymo tvarka. Nutarta, kad atsakovas Č. G. privalo atlaisvinti pravažiuojamąjį kelią, vedantį prie ieškovių namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), pagal jo naudojimo parametrus, nurodytus Eišiškių miesto LDT vykdomojo komiteto 1978 m. gruodžio 7 d. sprendimo ir prie jo pridėtos schemos iki užtvėrimo bei pagal faktinę padėtį, kurią nustatė teismas 2009 m. birželio 12 d., apžiūrėjęs kelią vietoje: įvažiuojamojo kelio plotis nuo stulpo iki stulpo yra 4 m 5 cm (t. 1, b. l. 5, nuotraukos Nr. 2, 3), nuo stulpo iki tvoros – 4 m 97 cm, nuo šulinio iki bordiūro – 1 m 52 cm (t. 1, b. l. 5, nuotrauka 2, 3), nuo šulinio iki medžio – 2 m 07 cm, (t. 1, b. l. 8, nuotrauka Nr. 7), įėjimas į ieškovių sodybą – 2 m 80 cm (t. 1, b. l. 17, t. 2, 72, nuotrauka Nr. 8). Išaiškinta, kad esančio šulinio viršutinės dalies nuėmimas ir gręžinio uždengimas metaliniu dangčiu, nepažeistų atsakovo Č. G. kaip savininko teisių naudotis šuliniu, tai netrukdytų ieškovėms įvažiuoti į savo namų valdą ir tokiu būdu būtų įvykdytas 2010 m. sausio 5 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo sprendimas.

Ieškovui Č. G. ilgą laiką nevykdant įsiteisėjusio teismo sprendimo, atsakovė J. V. 2015-01-06 ėmėsi veiksmų įvykdyti teismo sprendimą savo lėšomis, o po to kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš skolininko darbų atlikimo išlaidas. 2017-09-27 Šalčininkų rajono apylinkės teismo sprendimu J. V. ieškinys atmestas, kadangi sprendimo vykdymo veiksmai atlikti nesilaikant CPK 771 straipsnio 2 dalyje numatytos tvarkos.

Vadovaudamasis šiuo sprendimu ieškovas laikė atsakovės veiksmus išardant virš žemės esančią šulinio konstrukciją neteisėtais ir pažeidžiančiais jo teises naudotis šuliniu bei jame esančiu vandeniu. Ieškovas pateikė 2015-01-06 atliktų darbų vaizdo įrašą, kuriame matyti kaip į šulinio šachtą krenta dalis statybinių atliekų, dalis šulinį sutvirtinančio žiedo. 2015-02-18 Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Šalčininkų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba, išnagrinėjusi                      Č. G. skundą surašė patikrinimo aktą, kuriame konstatavo, kad šulinys neįrengtas pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005-06-22 įsakymą Nr. V-513, pakeistą 2009-10-19 įsakymu Nr. V-863 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 43: 2005 „Šuliniai ir versmės: įrengimo ir priežiūros saugos sveikatai reikalavimai“, šulinio vandens kokybė netinkama. 

Į bylą pateiktos nuotraukos iš civilinės bylos Nr. 2-5-371/2010, patvirtina, kad šalių ginčo pradžioje iki 2008 metų balandžio mėnesio šulinio vietoje buvo tik gręžinys, t. y. ant kelio esanti šulinio anga uždengta metaliniu dangčiu. Virš žemės esanti šulinio dalis atsirado vėliau, tačiau      2008-04-15 Šalčininkų rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos rašte Nr. (10.7)-IS-84 nurodyta, kad dalyvaujant komisijos darbe nustatyta, kad Č. G. šulinys yra tik šulinio imitacija: betoninis rentinys be plūktinio molio ar priemolio užtūros. Stogelis virš numanomo šulinio kiauras, mechaninė vandens pakėlimo įranga sutrūnijusi, be grandinės ir kibiro. Viduje rentinio matosi apdulkėję metaliniai vamzdžiai. Šulinyje nėra vandens, tačiau nedideliame vandens kiekyje įrengtas siurblys. Geriamojo vandens iš tokios higieninės būklės šulinio imti netikslinga, o ir neįmanoma. Vilniaus apygardos teismas, revizuodamas 2010-01-05 sprendimą apeliacine tvarka taip pat sutiko, kad šalių ginčo pradžioje šulinio ant pravažiavimo prie J. V. sodybos nebuvo. 2010-12-21 nutartyje Vilniaus apygardos teismas pažymėjo, kad „ieškovės nurodė bei pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog atsakovų šulinys buvo pastatytas ginčo laikotarpiu, t. y. tada, kai privažiavimas prie jų namų valdos buvo užtvertas. Iki tol toje vietoje šulinio nebuvo, ką akivaizdžiai patvirtina ne tik pateiktos nuotraukos, bet ir jau minėtas komisijos, tyrusios Č. G. skundą, 2007-03-01 aktas (1 t., b. l. 24-25), kuriame nurodyta, kad prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) yra vandens gręžinys, kuris neregistruotas ir neturi Vilniaus RAAD leidimo. Taigi, aplinkybė, kad po to, kai atsakovas be teisėto pagrindo, pažeisdamas ieškovių teises, užtvėrė buvusį privažiavimą prie jų namų valdos, toje vietoje pastatė šulinį, negali būti vertinama kaip ieškinio nepagrįstumą pagrindžiantis argumentas. Tokia aplinkybė labiau vertintina kaip atsakovo piktnaudžiavimas teise“. 

CPK 18 straipsnyje numatyta, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. 2010-01-05 sprendimas buvo skundžiamas apeliacine bei kasacine tvarka ir aukštesnių instancijų teismų paliktas galioti nepakeistas, todėl vadovaujantis CPK 18 straipsniu privalo būti įvykdytas. Nagrinėjant šią bylą ieškovas siekė įrodyti, kad 2010-01-05 sprendimo įvykdyti neįmanoma, akcentuodamas 2011-10-20 Šalčininkų rajono apylinkės teismo nutartyje vartojamų sąvokų netikslumą. Ieškovas tvirtino, kad nutartyje kalbama apie gręžinio uždengimą metaliniu dangčiu, tačiau jokio gręžinio nėra, o yra šulinio šachta. Šulinio viršutinė dalis – tai šulinio stogelis, tačiau be stogelio yra ir šulinio antžeminė dalis, apie kurios nuėmimą nutartyje nekalbama, todėl ji turi likti. Sutiktina su ieškovo argumentu, kad 2011-10-20 nutartyje šulinio dalių pavadinimai vartojami nevisai tiksliai, tačiau net ir esant jiems tokiems nekyla abejonių, kad sprendimas bus įvykdytas tuomet, kai bus atkurta iki kelio užtvėrimo buvusi padėtis. Iki kelio užtvėrimo nei šulinio antžeminės dalies, nei stogelio nebuvo, todėl vykdant sprendimą šių dalių neturi likti ir dabar.

Nepaisant to, kad 2015-01-06 atsakovė vykdydama sprendimą nesilaikė nustatytos tvarkos, šiuo metu turi teismo leidimą 2010-01-05 sprendimą įvykdyti. 2018-02-21 Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nutartimi nutarta taikyti Šalčininkų rajono apylinkės teismo sprendime, priimtame 2010 m. sausio 5 d. civilinėje byloje Nr. 2-5-371/2010, nurodytas sprendimo neįvykdymo pasekmes – leisti ieškovėms L. M. ir J. V. pašalinti jų teisių pažeidimus ir atlaisvinti kelią, vedantį prie ieškovių namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), skolininko Č. G. lėšomis bei išieškoti iš jo šiems veiksmams atlikti reikiamas lėšas. Nutartis įsiteisėjo 2018-04-26. Tai reiškia, kad J. V. ir L. M. turi teisę įvykdyti 2010-01-05 teismo sprendimą Č. G. lėšomis vadovaujantis 2011-10-20 Šalčininkų rajono apylinkės teismo nutartyje esančiu sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimu, kad šulinio viršutinės dalies nuėmimas ir gręžinio uždengimas metaliniu dangčiu, nepažeistų atsakovo Č. G. kaip savininko teisių naudotis šuliniu, tai netrukdytų ieškovėms įvažiuoti į savo namų valdą ir tokiu būdu būtų įvykdytas 2010 m. sausio 5 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo sprendimas.

Civilinės bylos Nr. 2-5-371/2010 nagrinėjimo metu jokio šulinio, atitinkančio teisės aktų reikalavimus, nebuvo. Minėtas 2008-04-15 Šalčininkų rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos raštas patvirtina, kad šulinys tebuvo imitacija. Šulinio vandens kokybės tyrimai atsirado jau po 2010-01-05 sprendimo priėmimo, kuriuo Č. G. įpareigotas atlaisvinti užtvertą pravažiavimą. Ieškovo veiksmai pastatant šulinį ant pravažiavimo aukštesnių instancijų teismų įvertinti kaip piktnaudžiavimas teise, todėl atsakovės veiksmai, t. y. šulinio nuėmimas vykdant 2010-01-05 teismo sprendimą negali būti laikomi pažeidžiančiais ieškovo kaip šulinio savininko teises. Atsižvelgiant į tai, pagrindo tenkinti ieškovo Č. G. ieškinį nėra.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 str. 1 d.). Atsakovė J. V. turėjo 750,00 Eur advokato pagalbos išlaidų, ieškovo Č. G. ieškinys yra atmestas, todėl atsakovės turėtos advokato pagalbos išlaidos priteisiamos iš ieškovo.

Teismas, vadovaudamasis CK 4.98 str., CPK 98 str. 1 d., 259 str., 268 str., 270 str.,

n u s p r e n d ž i a :

Atmesti ieškovo Č. G. ieškinį atsakovei J. V. dėl savininko teisių gynimo.

Priteisti iš ieškovo Č. G. atsakovės J. V. naudai 750,00 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt Eur) advokato pagalbos išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                               Viktor Voicechovski