Administracinė byla Nr. eAS-397-968/2025

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01698-2024-8

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. balandžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Beatos Martišienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. vasario 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Mažeikių rajono savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo ir kitų reikalavimų.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) su procesiniu dokumentu, pavadintu pareiškimu, kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti 2024 m. birželio 11 d. įsakymo Nr. A1-837 1 punktu patvirtinto sąrašo 39 punktą, kuriuo pareiškėjas skiriamas / pavedamas / įpareigojamas pirkimų organizatoriumi; 2) panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2024 m. rugpjūčio 20 d. įsakymą Nr. A1-1221 „Dėl atsakingo asmens paskyrimo“ arba įpareigoti atsakovą įgyvendinti / vykdyti įstatymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.230 str. 1, 3 d. ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 45 str. 1, 2 d.) normas arba išspręsti ginčą kitu įstatymų nustatytu būdu; 3) panaikinti Administracijos direktoriaus 2024 m. rugsėjo 3 d. įsakymą Nr. P1-970 „Dėl pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos paskyrimo“.

Pareiškėjas taip pat prašė prijungti administracinę bylą Nr. I3-15812-641/2024 bei atnaujinti dėl svarbios priežasties praleistą 2024 m. birželio 11 d. įsakymo Nr. A1-837 dalies apskundimo terminą.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. spalio 25 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti, t. y. įpareigojo pareiškėją sutikslinti ginčo šalis, konkrečiai ir aiškiai suformuluoti skundo reikalavimus, taip, kad jie atitiktų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) reikalavimus, pateikti skundžiamus administracinius aktus ir kitus reikalingus, susijusius įrodymus ir pateikti motyvuotą prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą, nurodant priežastis dėl kurių šis terminas buvo praleistas.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmuose 2024 m. lapkričio 6 d. gautas pareiškėjo patikslintas prašymas, kurį Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. lapkričio 11 d. nutartimi atsisakė priimti. Teismas vadovavosi ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punktu, nustatė, kad Regionų administraciniame teisme Šiaulių rūmuose yra nagrinėjama kita administracinė byla Nr. I3-15812-641/2024 pagal to paties pareiškėjo analogišką skundą dėl Administracijos direktoriaus įsakymų panaikinimo ir kitų reikalavimų, administracinėje byloje Nr. I3-15812-641/2024 teismo 2024 m. spalio 17 d. nutartimi skundą nutarta laikyti nepaduotu pareiškėjui nepašalinus skundo trūkumų, teismo 2024 m. spalio 17 d. nutartis nėra įsiteisėjusi, byla perduota nagrinėti apeliacine tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė (toliau – ir LVAT) byla Nr. AS-824-662/2024).

Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2024 m. lapkričio 15 d. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 11 d. nutartį ir grąžinti pareiškėjo skundą teismui nagrinėti iš esmės.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. vasario 2 d. nutartimi konstatavo, kad pirmosios instancijos teismui priimant 2024 m. lapkričio 11 d. nutartį, nebuvo ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatytos sąlygos, t. y. teismo žinioje nebuvo analogiško turinio administracinės bylos, todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo atsisakyti priimti pareiškėjo skundo, todėl Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 11 d. nutartį panaikino bei pareiškėjo skundo priėmimo klausimą grąžino Regionų administraciniam teismui spręsti iš naujo.

II.

Regionų administracinis teismo Vilniaus rūmai 2025 m. vasario 12 d. nutartimi laikė pareiškėjo P. V. skundą nepaduotu.

Teismas, iš naujo įvertinęs pareiškėjo patikslintą skundą (kurį jis pateikė šalindamas 2024 m. spalio 25 d. teismo nutartimi nustatytus trūkumus), laikė, kad pareiškėjas nepateikė teismui skundo, atitinkančio ABTĮ skundo turiniui ir formai keliamus reikalavimus, t. y., nepašalino 2024 m. spalio 25 d. nutartimi nustatytų skundo trūkumų. 

Teismas vertino, kad pareiškėjas, siekdamas, kad būtų panaikinti jo nurodomi administraciniai aktai, kartu kėlė alternatyvius reikalavimus. Pareiškėjas, prašydamas patenkinti pareiškimą ir įpareigoti suinteresuotą asmenį / atsakovą įgyvendinti / vykdyti įstatymo (CK 6.230 str. 1 ir 3 d.) normą arba panaikinti Administracijos direktoriaus 2024 m. rugpjūčio 20 d. įsakymą Nr. A1-1221 „Dėl atsakingo asmens paskyrimo“, arba išspręsti ginčą kitu įstatymų nustatytu būdu, iš esmės paliko teismui pačiam pasirinkti, kaip išspręsti ginčą. Iš pareiškėjo pareiškime (skunde) suformuluotų reikalavimų teismui nebuvo aišku, kokio materialinio teisinio rezultato pareiškėjas siekia, paduodamas jį teismui. Skundo reikalavimo formuluotė sudarė kliūtis teismui nustatyti pareiškėjo valią dėl jo pageidaujamo pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybos būdo, apibrėžti inicijuojamos bylos nagrinėjimo ribas.

Susipažinęs su pareiškėjo patikslinto skundo turiniu, teismas konstatavo, kad ginčo aplinkybės ir tikslinant skundą nebuvo aiškiai nurodytos, patikslinto skundo turinys, faktinis pagrindas dėstomi nenuosekliai, painiai, su įvairiomis deklaratyviomis tezėmis, teksto įterpiniais, dėl ko teismui nebuvo galimybės nustatyti paties skundo argumentų bei faktinių aplinkybių, kuriomis grindžiamas skundo dalykas. Pareiškėjas vėl nurodė, jog visi jo aplinkybes grindžiantys dokumentai yra pateikti kitoje byloje ir prašo juos prijungti, kai teismas nutartyje dėl trūkumų šalinimo buvo išaiškinęs pareiškėjui pareigą pačiam pateikti skundo priedus (įrodymus).

Teismo vertinimu, skundo dalykas ir pagrindas nesuformuluoti taip, jog skundo reikalavimai atitiktų ABTĮ 88 straipsnyje nurodytas galimas priimti teismo sprendimų rūšis.

Teismas darė išvadą, kad 2024 m. spalio 25 d. teismo nutartimi nustatytų trūkumų, kurie yra esminiai, pareiškėjas, teikdamas 2024 m. lapkričio 6 d. patikslintą prašymą, nepašalino, todėl skundą laikė nepaduotu.

III.

Pareiškėjas P. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. vasario 12 d. nutartį ir grąžinti pareiškėjo skundą (pareiškimą) tam pačiam teismui nagrinėti iš esmės.

Pareiškėjas vertina, kad pirmosios instancijos teismas suvaržė jo ABTĮ 5 straipsnyje nustatytą teisę kreiptis į teismą. Pareiškėjas atskirajame skunde remiasi ABTĮ (1 str. 1 ir 2 d., 3 str. 1 ir 2 d., 4 ir 6 str., 7 str. 1 d., 10 str. 1 ir 2 d., 11 str. 1 d., 12, 19 ir 20 str., 23 str. 1 d., 31, 50, 52, 68 ir 69 str.) ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (34 str. 1 d.) nuostatomis.

Pareiškėjas atskirajame skunde kelia klausimus, kodėl teismas nesiekia teisingai išspręsti bylą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 376 str. 1 d.) ir taikyti įstatymuose numatytą asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 str. 4 d.).

Pareiškėjas atskirajame skunde taip pat nurodo, jog pageidauja žodinio bylos nagrinėjimo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 12 d. nutarties, kuria pareiškėjo P. V. skundas laikytas nepaduotu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirąjį skundą, visų pirma pažymi, jog pareiškėjas atskirajame skunde pateikė prašymą atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas atskirąjį skundą paprastai nagrinėja rašytinio proceso tvarka. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus ABTĮ IV skyriuje nustatytas išimtis (ABTĮ 151 str.). ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Aptartose ABTĮ nuostatose įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek proceso šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos ar atskirojo skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir proceso šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Šiuo atveju pareiškėjas tokių aplinkybių nenurodė, todėl atskirasis skundas išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. spalio 25 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. vasario 12 d. nutartimi konstatuota, jog 2024 m. spalio 25 d. nutartimi nustatytų trūkumų, kurie yra esminiai, pareiškėjas, teikdamas 2024 m. lapkričio 6 d. patikslintą prašymą, nepašalino, todėl pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu.

Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka, teigia, jog buvo suvaržyta jo ABTĮ 5 straipsnyje nustatyta teisė kreiptis į teismą.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (ABTĮ 5 str. 1 d.). Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos. Į administracinį teismą ginti savo pažeistų teisių asmenys kreipiasi su skundu (ABTĮ 23 str. 2 d.) ir šis skundas turi atitikti ABTĮ 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytus reikalavimus.

Sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo, yra tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., LVAT 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-1070/2014).

Pirmosios instancijos teismas 2024 m. spalio 25 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją pašalinti šiuos pareiškimo (skundo) trūkumus: 1) pateikti patikslintą skundą, kuriame būtų aiškiai, tinkamai suformuluotas skundo dalykas bei reikalavimai, t. y. pateikti teismui procesinį dokumentą, atitinkantį ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktuose numatytus reikalavimus (toliau – ir Pirmasis trūkumas); 2) sutikslinti ginčo šalis (toliau – ir Antrasis trūkumas); 3) pateikti skundžiamus administracinius aktus (toliau – ir Trečiasis trūkumas); 4) pateikti motyvuotą prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą, nurodant priežastis dėl kurių šis terminas buvo praleistas (toliau – ir Ketvirtasis trūkumas).

Dėl Pirmojo trūkumo

ABTĮ 24 straipsnyje nustatyta, kad pareiškėjo teismui pateikiamas skundas turi atitikti minėtame straipsnyje numatytus skundo formos ir turinio reikalavimus. Pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, pareiškėjas skunde privalo nurodyti reikalavimą (skundo dalyką), aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą (skundo pagrindas), bei tai patvirtinančius įrodymus.

Nagrinėjamos bylos kontekste primintina, kad skundo dalykas turi būti suformuluotas taip, jog būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant administracinę bylą, o iš skundo turinio turi būti suprantama, kokių byloje įrodinėjamų faktų pagrindu to reikalaujama. Reikalavimas skundo dalyką formuluoti aiškiai, o skundo pagrindą sudarančias aplinkybes išdėstyti nuosekliai, skirtas tam, kad šie skundo elementai būtų suprantami byloje dalyvaujantiems asmenims ir teismui. Paminėtos teisės normos užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., LVAT 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012). Jeigu skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui (ABTĮ 33 str. 1 d.).

Akcentuotina, kad skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo. Teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., LVAT 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016).

Iš pareiškėjo 2024 m. lapkričio 6 d. pateikto patikslinto prašymo (skundo) matyti, jog pareiškėjas pateikė šiuos reikalavimus: „1. dėl ankščiau teismui pateiktų įrodymų – prijungti administracinę bylą Nr.I3-15812-641/2024. 2. patenkinti pareiškimą ir panaikinti 2024-06-11 įsakymu Nr. A1-837, 1 p. patvirtinto sąrašo 39 punktą, kuriuo P. V. skiriamas/pavedamas/įpareigojamas pirkimų organizatoriumi. 3. atnaujinti, dėl svarbios priežasties praleistą 2024-06-11 įsakymo Nr. A1-837 dalies, apskundimo terminą. 4. į bylos nagrinėjimą kviesti administracijos direktoriaus pavaduotoją A. P.. 5. patenkinti pareiškimą ir įpareigoti atsakovą įgyvendinti/vykdyti įstatymo (CK 6.230 str. 1,3 dalys ir DK 45 str. 1, 2 d.) normas arba panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2024-08-20 įsakymą Nr. A1-1221 „dėl atsakingo asmens paskyrimo“, arba išspręsti ginčą kitu įstatymų nustatytu būdu. 6. patenkinti pareiškimą ir panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2024-09-03 įsakymą Nr. P1-970 „dėl pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos paskyrimą“. 7. išsireikalauti iš darbdavio būtiną dokumentinę medžiagą bylai išnagrinėti“.

LVAT praktikoje yra išaiškinta, jog tuo atveju, kai iš skundo yra aišku, kokių faktinių aplinkybių pagrindu kreipiamasi į teismą ir kokio materialinio teisinio rezultato reikalaujama iš atsakovo arba kokios teisminės gynybos prašoma teismo, nors ir nėra labai tiksliai suformuluoti reikalavimai, negali būti daroma išvada, kad skundas nepriimtinas ir jo pagrindu negali būti pradėtas teismo procesas, nes tokiu būdu nepagrįstai būtų suvaržyta asmens teisė kreiptis į teismą ir pažeistas teisminės gynybos prieinamumo principas (žr., pvz., 2022 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-256-552/2022).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas be kitų kelia ir alternatyvius reikalavimus (pvz., „patenkinti pareiškimą ir įpareigoti atsakovą įgyvendinti/vykdyti įstatymo (CK 6.230 str. 1,3 dalys ir DK 45 str. 1, 2 d.) normas arba panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2024-08-20 įsakymą Nr. A1-1221 „dėl atsakingo asmens paskyrimo“, arba išspręsti ginčą kitu įstatymų nustatytu būdu. 6. patenkinti pareiškimą ir panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2024-09-03 įsakymą Nr. P1-970 „dėl pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos paskyrimą“). Nepaisant to, pareiškėjas taip pat prašo panaikinti ir Administracijos direktoriaus 2024 m. birželio 11 d. įsakymo Nr. A1-837 1 punktu patvirtinto sąrašo 39 punktą bei 2024 m. rugsėjo 3 d. įsakymą Nr. P1-970 „Dėl pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos paskyrimo“. Taigi pastaruoju aspektu yra pakankamai aišku, kokio materialinio teisinio rezultato šiais prašymais siekia pareiškėjas – panaikinti nurodytus administracinius aktus.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, nėra pakankamo pagrindo teigti, kad visi pareiškėjo procesiniuose dokumentuose suformuluoti reikalavimai yra neaiškūs, t. y. kad nagrinėjamu atveju nėra aišku, koks yra ginčo dalykas ar kokio materialinio teisinio rezultato pareiškėjas siekia. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas, apibendrinęs pareiškėjo skundo reikalavimus, neindividualizavęs jų ir neištyręs, kurie konkrečiai skundo reikalavimai laikytini neatitinkančiais ABTĮ reikalavimų ir atsisakęs priimti pareiškėjo skundą visa apimtimi, pernelyg formaliai aiškino ir taikė proceso teisės normas.

Dėl Antrojo trūkumo

ABTĮ 33 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu skunde (prašyme, pareiškime) pareiškėjas nenurodo atsakovo ar trečiojo suinteresuoto asmens arba nurodo ne tą atsakovą ar trečiąjį suinteresuotą asmenį, arba nurodo asmenis, su kurių teisėmis ar pareigomis ginčas nesusijęs, tačiau skunde (prašyme, pareiškime) pakankamai aiškiai suformuluoja ginčo dalyką (nurodo skundžiamą teisės aktą, veiksmą (neveikimą) ar vilkinimą atlikti veiksmus) ir viešojo administravimo subjektą ar kitą asmenį, dėl kurio priimto teisės akto, veiksmo (neveikimo) ar vilkinimo atlikti veiksmus paduodamas skundas (prašymas, pareiškimas), teismo pirmininkas ar teisėjas nutartimi gali pašalinti šiuos trūkumus.

Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo procesinių dokumentų turinio matyti, jog skundžiami Administracijos direktoriaus priimti administraciniai aktai. Administraciją kaip atsakovą pareiškėjas nurodė ir pirminiame pareiškime (skunde) pirmosios instancijos teismui.

Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje situacijoje yra pakankamai aišku, kad šioje byloje atsakovas yra Administracija. Tai, kad pareiškėjas Administraciją nurodo ir kaip suinteresuotąjį asmenį, šiuo atveju neužkerta kelio teismui savo iniciatyva ištaisyti šį trūkumą pagal ABTĮ 33 straipsnio 5 dalį. Šis trūkumas neturi būti suprantamas kaip aplinkybė, dėl kurios ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas.

Dėl Trečiojo trūkumo

Iš byloje esančios medžiagos matyti, jog pareiškėjas, kartu su patikslintu pareiškimu, teismui taip pat pateikė: 1) Administracijos direktoriaus 2024 m. birželio 24 d. įsakymą Nr. A1-387 „Dėl Mažeikių rajono savivaldybės administracijos pirkimų organizatorių sąrašo patvirtinimo“ ir jo priedus; 2) Administracijos direktoriaus 2024 m. rugpjūčio 20 d. įsakymą Nr. (2.1. E)A1-1221 „Dėl atsakingo asmens paskyrimo“; 3) Administracijos direktoriaus 2024 m. rugsėjo 3 d. įsakymą Nr. P1-970 „Dėl pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos paskyrimo“, 4) elektroninių laiškų kopijas; 5) Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos 2024 m. rugsėjo 30 d. rašto Nr. KT8-56 9 priedą „Su įstaiga susijusios šalys, apgaulės ir korupcijos rizikos vertinimas“ ir 6) pareiškėjo 2024 m. birželio 21 d. sutikimą Administracijos direktoriui dirbti (duomenys neskelbtini) skyriuje vyriausiuoju specialistu.

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į pareiškėjo pateiktus dokumentus, pareiškėjas Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. spalio 25 d. nutartimi nurodytą reikalavimą pateikti skundžiamus administracinius aktus iš esmės įvykdė. Kartu paminėtina, kad pareiškėjui su skundu nepateikus pakankamai įrodymų, teismas turėtų pagrindą tokį skundą laikyti nepagrįstu ir jį atmesti, remdamasis ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu, tačiau skundo priėmimo stadijoje teismas nevertina pareiškėjo įrodymų pagrįstumo ar jų pakankamumo ir negali atsisakyti skundą priimti, remdamasis vien tuo, kad skundas nėra pagrįstas įrodymais (žr., pvz. LVAT 2025 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-124-463/2025). Pažymėtina, kad teismas taip pat turi teisę savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus (ABTĮ 56 str. 5 d.).

Dėl Ketvirtojo trūkumo

Dėl reikalavimo pareiškėjui pateikti motyvuotą prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą, primintina, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.). Taigi pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad buvo praleistas terminas skundui dėl vieno iš pareikštų reikalavimų paduoti, turi spręsti tos skundo dalies priėmimo klausimą, net ir tuo atveju, kai pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti yra nemotyvuotas. Prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti motyvų nebuvimas negali būti priežastis nespręsti pateikto prašymo.

Dėl kitų argumentų ir bylos baigties

Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2025 m. balandžio 3 d. gautas pareiškėjo prašymas, kuriame cituojama LVAT 2025 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-251-520/2025 ir prašoma: ,,priimti atskirąją nutartį, ją pateikiant Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų pirmininkui (ABTĮ 110 str. 1 d.) ir Aukščiausiojo Teismo Pirmininkui (TĮ 59 str. 1 d. 2-3 p., 2 d.)“. ABTĮ 110 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, padaro išvadą, jog pareigūnai, institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos ir asmenys pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, priima atskirąją nutartį, kurioje nurodo padarytus pažeidimus ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms, įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams. Pažymėtina, kad pareiškėjas prašyme dėl atskirosios nutarties priėmimo konkrečiai nenurodo kokie teisės aktų pažeidimai padaryti, kas pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutartį apeliacine tvarka pagal atskirajame skunde apibrėžtas ribas, nenustatė pagrindo taikyti minėtas proceso teisės normas. Todėl pareiškėjo prašymo dėl atskirosios nutarties priėmimo tenkinti nėra pagrindo.

Pareiškėjas atskirajame skunde suformulavo reikalavimą grąžinti jo skundą (pareiškimą) tam pačiam teismui nagrinėti iš esmės, tačiau toks reikalavimas negali būti tenkinamas, nes tam, kad pareiškėjo procesinis dokumentas būtų nagrinėjamas iš esmės, jis pirmiausia turi būti priimtas nagrinėti, o priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos, o ne apeliacinės instancijos teismas (ABTĮ 33 str. 1 d.).

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjo skundą (pareiškimą) laikė nepaduotu, individualiai neišnagrinėjęs pareiškėjo keliamų reikalavimų ir atsisakęs priimti skundą (pareiškimą) visa apimtimi. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, pareiškėjo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 12 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo P. V. skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo Regionų administraciniam teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Rytis Krasauskas

        Beata Martišienė

        Skirgailė Žalimienė