Baudžiamoji byla Nr. 1-48-806/2019

                                                  Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26493-2016-6

                                                                      Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.5.2.1

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 5 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė,

sekretoriaujant Daivai Paliokaitei, Boženai Voišvilienei, Simonai Klimašauskaitei, Sandrai Biziulevičienei,

dalyvaujant prokurorui Pauliui Paukščiui, Romualdui Latveliui,

kaltinamajam A. B., jo gynėjams advokatams Tomui Šedbarui, Kristijonui Paliučiui,

nukentėjusiajai L. Š., jos atstovams advokatei Eglei Akelei, advokatui Aivarui Raišučiui,

vertėjams Audriui Krušnai, Olgai Macijauskienei, Audronei Adomavičienei, Vandai Žitkauskaitei, Giedrius Račkauskas,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, kurio faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, užsiimantis individualia veikla (nekilnojamojo turto agentūros (duomenys neskelbtini)“ brokeris), teistas:

1. 2013 m. birželio 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 164 straipsnį laisvės apribojimu 4 mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

2. 2016 m. gegužės 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 164 straipsnį, laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val.,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį.

Teismas

n u s t a t ė :

A. B. buvo kaltinamas tuo, kad jis, turėdamas tikslą apgaule kitų naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, 2006 m. lapkričio 6 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą valandą, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), atlikdamas nekilnojamo turto vadybininko pareigas ir vykdydamas įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus L. D. jam patikėtą užduotį – surinkti laiduotojų parašus, ant 2006-11-06 Nr. (duomenys neskelbtini) laidavimo sutarties, ties grafa „L. Š.“ padarė rankraštinį įrašą, t. y. pasirašė L. Š. parašu, po to šią sutartį L. D. pateikė bankui AB „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)), laiduojant už banko suteiktą paskolą įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“, dėl to L. Š. patyrė 1781143,23 Eur turtinę žalą, tokiu būdu apgaule kitų naudai įgijo didelės vertės 1781143,23 Eur L. Š. priklausantį turtą.

Apklaustas teisme kaltinamasis A. B. parodė, kad dėl pareikšto kaltinimo kaltę pripažįsta iš dalies. Pasirašė už L. Š., o kad siekė naudos sau ar kažkam kitam, tai to nepripažįsta. 2006 m. dirbo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vadybininku. Pareigos buvo labai įvairios: nuo bendravimo su klientais, važinėjimo per objektus, susitikinėjimai ir parašų surinkimas. Gavo darbą, surinkti parašus ant minėtos sutarties. Kas tai per sutartis, nežinojo, nes niekada nesigilindavo. Dalį parašų jam, A. B., pavyko surinkti, o su L. Š. nepavyko susisiekti, tai pats nusprendė, kad greičiau bus jei pats pasirašys. Pasirašė ir dokumentus pridavė į administraciją. Ten buvo bendrai į krūvą sudėti dokumentai. Buvo užklijuotas lipdukas, kad reikia surinkti parašus. Jis, A. B., vienintelis rinkdavo parašus. Pas administratorę buvo sukrautos dokumentų krūvos su komentarais. Tai L. D. nurodymas. Neatsimena, kieno ten parašai turėjo būti surinkti. Dažniausia pasirašinėdavo akcininkai arba kažkas iš klientų. Buvo pakomentuota koks kieno telefonas. A. L. Š. jokių aplinkybių nežinojo. Kaip jos ieškojo, neprisimena. Greičiausiai ieškojo. Ten buvo viskas pakankamai greitai daroma, nes daug operacijų. Būdavo prašymai. Dažniausiai paskambindavo direktorius ir prašydavo kuo greičiau padaryti darbą. Turbūt dėl to ir pats nusprendė pasirašyti, nes reikėjo priduoti dokumentus. Neprisimena visų detalių. Ten buvo braižymų stalas geodezistų, iš kažkur pasiėmė pavyzdį. Nepamena iš kur dokumentą rado. Nukopijavo. Aplinkybių, iš kur gavo L. Š. parašą, nepamena. Viską darė pats vienas. Niekas nematė ir niekas nežinojo. Nekoks suvokimas buvo. Niekam nieko nesakė, sutvarkė dokumentą ir atidavė. Ir po daug metų išaiškėjo ir jis, A. B. prasitarė tėvui ką padarė. Prieš metus gal. Toje įmonėje, jei teisingai atsimena, tai du metus dirbo iki 2006 metų. Vienas akcininkas buvo jo tėvas, kitų akcininkų nežinojo. Minėtas geodezininkų stalas yra šviečiantis. Jis šviečia iš apačios. Viršuje stiklas ir ant jo dažniausia dedamas koks brėžinys ir iš viršaus perbraižoma. Panašiu principu ir pasirašė. Nepamena ar visas tris laidavimo sutartis pasirašė. Greičiausia kažkokį pavyzdį pasidėjo. Dažniausia skambina žmonėms ar važiuoja į susitikimo vietą. Nepažinojo L. Š.. Skambina ir prašo susitikti. Nepamena, gal sakė dėl dokumentų, dėl pasirašymo. Tas žmogus greičiausiai klausdavo dėl kokio dokumento. Dažniausia buvo sutarta su tais žmonėmis dėl pasirašymo ir jam, A. B. tik reikėdavo nuvažiuoti parašo. Nepamena kaip buvo šiuo atveju. Neatsimena kodėl visus tris kartus pasirašė. Tikrai neatsimena, ar toks buvo paso numeris. Papildomai teisme apklaustas A. B. parodė, kad kaip ir minėjo anksčiau, atsimena, kad rašėsi L. parašu, bet ant kurių tiksliai sutarčių ir kiek jų buvo – negali pasakyti, daug laiko praėjo. Kaltinamajam parodomas laidavimo sutarties originalas, esantis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 42–44. Kaltinamasis A. B. paaiškino, kad jeigu atvirai, tai ir šita sutartis nelabai ką sako. Kalbant ne apie konkrečią sutartį, o bendrai apie visas – pasirašinėjo kopijavimo būdu, per šviečiantį braižymo stalą, t. y. uždedant ant stalo dokumentą su parašo pavyzdžiu, o ant jo popierių ir tiesiog perpiešiant. Nuo kitų stalų šis stalas skiriasi tuo, kad šviečia ir tekstas persišviečia per popierių. Nepamena iš kokio dokumento kopijavo, gal iš paso kopijos. Per patį pasą nepersišviestų, bet per jo kopiją – taip. Nepamena nuo kokio dokumento kopijavo, daugiau parašo padirbimo niuansų nepakomentuos.

Nukentėjusioji L. Š. apklausiama teisme parodė, kad tai buvo prieš 10 metų, jie turėjo didelį namą, didelė šeima. Namą nutarė padalinti į tris dalis, nuėjo pas teisininką, pasakė savo norą, jis pasakė, kad problemos nėra. Jis įjungė kompiuterį ir pasakė, kad namui uždėtas areštas. B. Š. dirbo firmoje „(duomenys neskelbtini)“, jie turi advokatą, parodė dokumentus, kuriuose ji, L. Š. pamatė savo pavardę dviejose sutartyse. Sutartį laikė rankose pirmą kartą, kreipėsi į policiją, kad patvirtintų, jog tai ne jos, L. Š., parašai. Susitiko su advokatu S., jam paaiškino, kad ji, L. Š. nežinojo apie „(duomenys neskelbtini)“ santykius su banku. Viena ekspertizė pasakė, kad negali patvirtinti, ar tai jos, ar ne, parašai. Vieną kartą B. Š. per balių išgirdo, kad B. sūnus, negalvodamas pasirašė dokumentus, nes firmai reikėjo paskolos. Su Š. jos, L. Š., santykiai komplikuoti senai. Taip atsitiko todėl, kad B. Š. reikėjo registruoti firmą, o ji nesutiko, kad kur nors figūruotų jos, L. Š., pavardė. Namas buvo statomas jos, L. Š., pinigais, pati turėjo savo firmą, B. Š. name nebuvo priregistruotas. Gal vieną kartą ir buvo laiduotoja, daug anksčiau negu prieš 10 metų. Su Š. oficialiai neišsiskyrė dėl savo konservatyvių pažiūrų. Ji, L. Š., yra savarankiška, nesinaudoja vyro pajamomis, nesidomėjo jo reikalais. Žinojo, kad „(duomenys neskelbtini)“ užsiima nekilnojamu turtu, bet nežinojo, kad jiems reikia imti paskolas, kad pasirašo laidavimo sutartis. Teismui paskelbus nukentėjusiosios L. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kai ji parodė, kad 2008 m. spalio ar lapkričio mėn., tiksliai nepamena, ji kartu su savo vyru B. Š. atvažiavo pas notarą adresu (duomenys neskelbtini). Jiems atvykus ten, norėjo pasidomėti, kaip pradėti procesą dėl jai priklausančio namo (duomenys neskelbtini), padalijimo 3 dalims, tam, kad atiduoti namo puses jos 2 dukroms. Pabendravus su notaro padėjėju, sužinojo, kad jos namas aukščiau minėtu adresu yra areštuotas ir sužinojo, kad namas buvo užstatytas ,, (duomenys neskelbtini)" bankui. Išėjus iš notaro biuro, jos vyras papasakojo jai visas įvykio aplinkybes. Jeigu ji būtų informuota apie laidavimo sutartis ir jos namo laidavimą, kategoriškai būtų prieš visus sandorius ir tikrai nepasirašinėtų jokių dokumentų, nes šis namas ateityje bus skirtas jos dukroms ir anūkams, kurie buvo tuo metu jau įrašyti į minėto namo nuolatinę gyvenamąją vietą. Jos vyras B. Š. name prirašytas nebuvo niekada. Nori pasakyti, kad ji niekada ant jokių dokumentų nepasirašinėjo ir  nesidomėjo savo vyro B. Š. veikla. Tiek ir žinojo, kad jis dirbo žemių pirkimo-pardavimo įmonėje. Tuo metu ji turėjo savo įmonę ,, (duomenys neskelbtini)“ ir vykdė savo veiklą tik joje. Ji niekada nebuvo akcininkė įmonėje UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ (T.1, b. l. 169) bei papildomai apklausta parodė, kad nuo 2008 m. dėl UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ veiklos bei dėl suklastotų dokumentų vyksta teismai civilinio proceso tvarka. Teismuose ji asmeniškai dalyvavo kartu su advokatu pavarde S., o iki dabar jai atstovauja advokatė Eglė Bučinskaitė. Teismų posėdžių iki šios dienos buvo daug, negali tiksliai pasakyti kiek. Nori paliudyti, kad ant sutarčių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra į jos parašą panašūs parašai, o ant laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) yra uždėtas parašas panašus į pareigūnės L. B. parašą, kuri jai išdavė pasą. Dėl to, kad yra suklastoti minėti dokumentai, 2008 m. lapkričio mėn., antstolis V. M., kuris tais metais dirbo (duomenys neskelbtini), uždėjo areštą jos turtui, o būtent areštavo namą su visais pastatais bei sklypu, adresu (duomenys neskelbtini). Bendra jos turto vertė - 590,595 eurų - ,, (duomenys neskelbtini)“ banko naudai. Nori pabrėžti, kad 2016-07-14 yra paskutinė diena, kai ji gali paduoti kasacinį skundą dėl nutarčių, kuriomis atsisakė tenkinti jos prašymą atnaujinti teismo procesą ir tada teismas turės galimybę peržiūrėti bylą. Tam, kad būtų pagrindas atnaujinti teismo procesą, turi būti viena iš aplinkybių, kaip pavyzdys yra ši baudžiamoji byla, kurioje ji yra nukentėjusioji nuo nepažįstamo asmens. Taip pat nori papildyti, kad jos vyras jai sakė, jog 2016 m. balandžio mėn. dalyvavo švenčiant A. B. gimtadienį, toje šventėje vyras išgirdo, kaip A. sūnus A. B. pasakė, kad 2006-2007 metais jis nuvežė pasirašyti minėtus dokumentus, tačiau nerado jos, dėl to norėdamas sutvarkyti reikalus, uždėjo parašus po jos vardu ir pavarde, tuo padarydamas jai turtinę žalą 590,595 eurų. Nori dar karta patikslinti, kad niekada nedalyvavo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ veikloje, bei niekada niekur nepasirašinėjo (T. 1, b. l. 174), bei papildomai apklausta  parodė, kad iki šiol yra santuokoje su savo vyru B. Š., tačiau jau 18 metų bendro ūkio kartu neveda. Būnant santuokoje su vyru, už jos pinigus ir santaupas įsigijo sklypą ir pasistatė namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Jau ankstesnėse apklausose nurodė, kad 2008, tikslaus mėnesio nepamena su vyru nuėjus pas notarą, tikslu padalinti namą, esantį (duomenys neskelbtini) gatvėje į tris dalis, sužinojo, kad namas yra areštuotas. Jai tuomet buvo staigmena, nes ji apie tai nieko nežinojo, o jos vyras apie šią situaciją irgi nieko nebuvo sakęs. Vyras paaiškino, kad jis kartu su akcininkais iš firmos UAB „(duomenys neskelbtini)“ ėmė iš banko paskolą ir kaip užstatą užstatė jiems priklausantį namą. Išgirdus tokią informaciją, nuėjo pas juos į kontorą ir kreipėsi į ten dirbusį teisininką, kad jai paaiškintų kaip taip galėjo atsitikti, kad be jos žinios yra areštuotas jų namas. Tada jai parodė tas laidavimo sutartis, kurias matė pirmą kartą. Vienoje iš laidavimo sutarčių, sudarytų 2006-11-06 ties jos vardu ir pavarde yra jos parašas, tačiau jau kaip ir minėjo tikrai jo nedėjo, o ant kitos laidavimo sutarties, sudarytos 2007-10-10 yra ne jos parašas ir net nepanašus, nors parašytas jos vardas ir pavardė. Ant 2006-03-09 laidavimo sutarties ties jos vardu ir pavarde uždėtas visiškai ne jos parašas. Šios laidavimo sutartys jau kaip ir minėjo yra padirbtos. Jos vyras ir jo kolegos, t. y. B., kurio vardo nežino, ir D., teismo posėdžio metu (civilinio proceso metu) pasisakė, kad jiems jos vyras buvo sakęs, kad ji niekur ir niekada nededa savo parašo. Tad jie, žinodami, kad negaus jos parašo, suklastojo jį. B. visą šią situaciją tikrai žinojo. Ji su įmone UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ nieko bendro neturėjo. Šioje situacijoje jos vyras su minėtais kolegomis apgaulės būdu bankui pateikė suklastotas laidavimo sutartis ir tokiu būdu paėmė paskolą. Tyrėjai uždavus klausimą, kodėl ji žinodama, kad 2008 m. suklastojus jos parašus ir pateikus bankui buvo paimta paskola, tik dabar 2016-05-09 kreipėsi į teisėsaugos instituciją, atsakė, kad 2016-05-09 pareiškimą parašė jos vyras, kadangi jis, dalyvaudamas baliuje, 2016-04-11 iš A. B. sužinojo, kad šis 2006 ir 2007 m. ant laidavimo sutarčių suklastojo jos parašus. Kad 2006-2007 buvo klastojami jos parašai, B. Š. žinojo, tačiau kas juos suklastojo, jam nebuvo žinoma, dėl to jis parašė pareiškimą. Tyrėjai uždavus klausimą ar jos vyras 2016-05-09 parašė pareiškimą su jos žinia, atsakė taip, žinojo, bet ji nebuvo tuo patenkinta. Vyras jai paaiškino, kad kadangi jis sužinojo apie padirbtus parašus, todėl jis ir turėjo pranešti policijai. Daugiau neturi ko pridurti (T. 1, b. l. 177); bei apklausta papildomai parodė, kad laidavimo sutarčių, sudarytų 2006-11-06 sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 2006-03-09 Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2007-07-10 Nr. (duomenys neskelbtini) ji tikrai nepasirašinėjo. Nors ant laidavimo sutarties pasirašymo 2006-11-06 Nr. (duomenys neskelbtini) teismo proceso metu jai nepavyko įrodyti, kad būtent ant šios sutarties ji taip pat nepasirašė. Teismo sprendimų turinyje nurodyta, kad būtent dėl šios sutarties 2006-11-06 Nr. (duomenys neskelbtini) nėra gauta ekspertų išvada, kad jos parašas joje yra suklastotas. Ekspertas savo išvadoje nurodė, kad šioje sutartyje pasirašė ji. Nors kaip jau minėjo, tikrai nei vienos iš nurodytų sutarčių ji nepasirašė. Tuo metu ją ginančiam advokatui A. S. tai buvo sakiusi, tačiau jis, matydamas eksperto išvadą, vis dėlto pasirinko tokią gynimo strategiją, kad teisme reikia įrodinėti savo ieškinį dviem argumentais ir pagrindais, t. y advokatas pasiūlė įrodinėti, kad ji nepasirašinėjo, o jeigu ir pasirašė, tai tik dėl panaudotos apgaulės, arba nežinant ką pasirašė. Advokatas nurodė, kad jiems bus sunku nuginčyti ekspertų išvadą, todėl pasiūlė laidavimo sutartį ginčyti papildomu pagrindu, nurodant, kad jeigu ir buvo pasirašyta laidavimo sutartis, tai nežinant, kad pasirašoma laidavimo sutartis, pakišant suklastotą laidavimo sutartį ir neturint valios laiduoti. Kadangi teismai atsisakė panaikinti laidavimo sutartį, remdamiesi advokato A. S. rengtais dokumentais, kur buvo parašyta, kad ji galėjo per klaidą pasirašyti sutartį, 2016 m. gruodį kreipėsi į jį, kad advokatas raštu paaiškintų, kaip viskas iš tikrųjų buvo ir ką ji jam sakė. 2016-12-14 advokatas pateikė savo paaiškinimą, kuriame akcentuoja, kad ji pastarajam nuo pat pradžių buvo nurodžiusi, kad nepasirašinėjo laidavimo sutarčių. Advokatas patvirtino, kad būtent jis pasiūlė ginčyti laidavimo sutartį papildomu argumentu, kad galimai sutartis pasirašyta suklydus ar dėl panaudotos apgaulės. Ji pasitikėjo savo advokatu, nes neturi jokių teisinių žinių, o advokatas patikino, kad jo siūloma strategija padidina tikimybę, kad laidavimo sutartis teismo bus pripažinta negaliojančia. Viso teismo proceso metu ir teismo posėdžių metu nuosekliai teigė, kad nepasirašė laidavimo sutarčių. Prie ikiteisminio tyrimo bylos yra pridėti teismo posėdžio protokolai, liudijantys jos žodžius. Taip, laidavimo sutartyje 2006-11-06 sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) yra tikrai labai panašus parašas į jos ir tai nenuginčysi. Kas matosi ir kitoje laidavimo sutartyje, kur meistriškai padirbtas B. parašas. Žmogus, klastojęs parašus tai padarė tikrai meistriškai. Atkreiptinas dėmesys dar į tai, kad visose kitose laidavimo sutartyse, kurios buvo sudarytos tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kitų laiduotojų, parašai yra sudėti ant kiekvieno lapo, o laidavimo sutartyse, kur yra nurodyta ji, parašai sudėti tik ant paskutinio lapo, matyt, dėl to, kad padirbti parašus ant kiekvieno lapo būtų buvę daug sudėtingiau. Dėl laidavimo sutarties 2006-11-06 sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) jai yra padaryta 1781 143,23 eurų turtinė žala. Jos pagrindu kiekvieną mėnesį antstolis nuskaičiuoja jai pinigus, kokią tiksliai sumą negali pasakyti. 2017 spalio mėnesį antstolis nuskaičiavo visą jos pensiją, t. y. 230 eurų. Taip pat dėl šios laidavimo sutarties yra areštuotas jai priklausantis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Dėl kitų laidavimo sutarčių sudarytų 2006-03-09 Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2007-07-10 Nr. (duomenys neskelbtini) ji finansinės žalos nepatyrė, kadangi dėl jų suklastojimo, civilinio proceso metu teisme jos buvo panaikintos. Prie apklausos protokolo pridedama advokato A. S. paaiškinimo 2016-11-14 kopija. Daugiau neturi ko pridurti (T. 1, b. l. 182) – nukentėjusioji patvirtino, jog ikiteisminio tyrimo metu jos duoti parodymai yra teisingi.

Liudytojas B. Š. apklausiamas teisme parodė, kad jis buvo „(duomenys neskelbtini)“ akcininku, turėjo 30 procentų akcijų. Buvo priimtas sprendimas akcininkų D., B. A. ir jo, B. Š., dirbti su banku, kaip nekilnojamo turto firmai. Prasidėjo krizė Lietuvoje, atpigo nekilnojamas turtas. Bankas liko su jų turtu, liko skolingi ir be nieko. Reikėjo pasirašyti laidavimo sutartis, pirmoje sutartyje buvo jo, B. Š., ir jo žmonos pavardės. Jis, B. Š., D. pasakė, kad L. niekada nepasirašys laidavimo sutarties. Jis, B. Š., sutartį pasirašė ir paliko. Paskui vyko 10 metų teismai, kad įrodytų, jog čia ne L. parašai. Pirma sutartis, kad „(duomenys neskelbtini)“ dirbs su banku, buvo su sąlyga, kad nereiks žmonų parašų. Per balių bekalbant paaiškėjo, kad sutartį pasirašė A., kreipėsi į policiją. Kreditas buvo panaudotas pirkimui-pardavimui ir grąžintas bankui. Prasidėjus krizei, savo akcijas pardavė A. B., tai jau buvo po laidavimo sutarties. Žinojo, kad kreditas buvo suteiktas įmonei, kai bankas padavė juos į teismą, sužinojo, kad buvo L. parašas. A. B. dirbo įmonėje, dar buvo buhalterė, sekretorė, vadybininkai. A. B. su jais pasitarimuose nedalyvaudavo, A. turėjo savo kabinetą, o A. sėdėjo bendrame kabinete, D. ir A. B. buvo ofise, o jis, B. Š., išvažiuodavo, kai reikia, atvažiuodavo. Kartu dirbo 12 metų. A. nurodymus galėjo duoti ir direktorius, ir pagrindinis akcininkas, ir sekretorė.

Liudytojas L. D. apklaustas teisme parodė, kad „(duomenys neskelbtini)“ paėmė mini kreditą iš banko pirkti žemei. Buvo sutarta, kad tas turtas iš karto įkeičiamas bankui. Žemės savininkai norėjo kuo greičiau gauti pinigus. Bankas pasiūlė, kol neįkeičia turto, akcininkai pasirašo laidavimo sutartis. Pagrinde šiuos klausimus tvarkė A. B.. A. buvo vadybininkas. Buvo sutartyje numatyta, kad įkeitus turtą, laidavimo santykiai pasibaigia. Jiems davė standartines sutartis, aiškino, kad tai neesminiai dalykai. Buvo trys kreditavimo sutartys, vieną sutartį atsiuntė net internetu į jų įmonės bendrą raštinę. A. buvo jaunas tik po vidurinės, tėvas dar jį apšaukdavo. Tuo metu apie L. Š. nežinojo, tai buvo pačių akcininkų reikalas, jis, L. D., akcininku buvo tik mėnesį. Laidavimo sutartį pasirašė jo, L. D., žmona, galvojo, kad reiks ir Š. žmonai pasirašyti, nors jis anksčiau sakė, kad jo žmona nenori pasirašyti. Kreditas buvo suteiktas. Būdavo akcininkų susirinkimai įmonėje, jis, L. D., juose nedalyvaudavo. Jis, L. D., tvarkė sutartis, važinėdavo. Jis, L. D., įmonės direktorius buvo, kad reikalus tvarkyti su banku, buvo daugiau formalus direktorius,  akcininkai buvo A. B. ir B. Š.. Nesenai sužinojo apie suklastotus parašus. Matyt, kai kurias laidavimo sutartis vežė į banką, kai kurių gal ir nematė, lyg pirmą sutartį jis banką vežė, nelabai atsimena. Tiksliai neatsimena, kokias sutartis bankui vežė, nežino, kas organizavo parašų surinkimą ant sutarčių, jis, L. D. negalėjo nurodyti A. B. pasirašyti, buvo daugiau techninis darbuotojas.

 Liudytojas A. B. parodė, kad nesenai per susiėjimą išgirdo apie kažkokius parašus. Dirbo su trimis ar keturiais bankais. Apie laidavimo sutartis sužinojo per teismo procesą. Bankas su jais noriai dirbo, palūkanas geras mokėjo iki krizės. Paskolos buvo imamos kaip ir visos kitos. Sutartis pasirašo akcininkai, nereikalaudavo žmonų parašų, tik šitas bankas pareikalavo žmonų parašų. Esminis yra akcininko parašas, jis to neakcentavo, jokių nurodymų, kad surinkti parašus, nedavė. Jis, A. B., buvo pagrindinis „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, turėjo 50 procentų akcijų. Iš tų sutarčių didžiausią naudą gavo bankas. 2006 m. lapkričio mėnesį sūnus gyveno atskirai, santykiai buvo normalūs. Gal iš pokalbio su L. Š. vyru buvo užsiminta, kad ji nepasirašys, neatsimena, bet jis, A. B., to neakcentavo. Bankas gavo sutartį, nesidomėjo su kokiais parašais, bankas davė kreditą, direktorius nunešė sutartį į banką. Pasirašė sutartį, pirko sklypą, buvo bandoma keisti sklypų paskirtį, kad daugiau naudos gauti. Akcininkai buvo jis, A. B. ir Š., direktorius D. sužiūrėdavo sutartis, derindavo su banku, juos supažindindavo. Sūnui apie įmonės planus nešnekėjo, nemokė jo verslo paslapčių, jis pats turėjo viską matyti, mokytis, jis buvo per jaunas, kad su juo aptarinėtų verslo reikalus. Sūnus buvo daugiau kaip pasiuntinukas, atlikdavo techninius darbus.

Liudytoja V. Z. apklausta teisme parodė, kad tikriausia prieš 10 metų buvo. Kalbama apie jos, V. Z., buvusius klientus UAB ,, (duomenys neskelbtini)“. Tuometinis vadovas, su kuriuo bendravo, pavardės neatsimena. Tuo metu dirbo (duomenys neskelbtini) banke nuo 2003 m., 2011 m. išėjo motinystės atostogų. Po to, 2014 m. apskritai išėjo iš to banko. Dirbo verslo klientų projektų vadove. Tai ,, (duomenys neskelbtini)“ buvo vienas iš klientų, su kuriais buvo sudaryta sutartis ir laidavimo sutartis. Visa situacija ta, kad laidavimo sutartis buvo įteikta L. D., kad jis surinktų laiduotojų parašus. Pirmą kartą mato A. B.. Visą laiką bendravo tik su vienu žmogumi – D., atrodo. Kitų žmonių nėra mačiusi. Neatsimins, kaip ,, (duomenys neskelbtini)“ tapo klientu. Klientus atsiunčia kažkas iš vadovų ar tiesiog yra priskiriami, jeigu jie ateina. Laidavimo sutartis šiuo atveju buvo įduota D.. Esant galimybei, visi pasirašinėdavo banke, bet šiuo atveju, tos sutartys buvo įduotos L. D. ir jis pristatė pasirašytas. Reikėtų prisiminti visas aplinkybes. Niekada nematė tvarkos, kurioje būtų numatyta, kaip turi būti pasirašomos tokios sutartys, paprastai būdavo pasirašomos vietoje. Kaip įsivaizduoja, kliento prašymu buvo jam įteiktos sutartys, nes kiti asmenys neturėjo laiko banke pasirašyti. Teismui paskelbus liudytojos V. Z. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, kai ji parodė, kad laikotarpiu nuo 2003 rugsėjo mėn. iki 2011 birželio mėn. dirbo banke AB (duomenys neskelbtini). Anksčiau, t. y kai tik įsidarbino, šis bankas vadinosi „(duomenys neskelbtini)“. Šiame banke atliko stambių verslo klientų departamento vyr. projektų vadovės pareigas. Pažymi, kad pareigos banke keisdavosi. Konkrečiai buvo atsakinga už klientų paiešką, visos informacijos apie klientą surinkimą, paraiškų priėmimą dėl kredito, pasiūlymų paruošimą, iš kliento priimtų paraiškų apie kreditą priėmimą ir vėliau jų apdorojimą. Jai buvo žinoma, kad įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo banko ,, (duomenys neskelbtini)“ klientas. Prisimena, kad tuo metu šios įmonės direktorius buvo L. D. kadangi kas buvo susiję su šia įmone dėl kreditų, ji su juo bendraudavo. Jai žinoma, kad įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2006-03-09 sudarė kredito sutartį su banku „(duomenys neskelbtini)“. Kokiai sumai, neprisimena. Ji su kolege J. R. šią sutartį pasirašė kaip banko darbuotojos, o kliento vardu pasirašė L. D.. Pastarasis visą laiką atstovavo įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“. Daugiau su kitais šios įmonės darbuotojais ar akcininkais nebendravo ir jų nematė. Pagal jai pateiktą sutartį, t. y 2006 kovo 9 d. Nr. (duomenys neskelbtini) tarp įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir AB „(duomenys neskelbtini)“ banko, UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ minėta kredito sutartimi, prisiimti sutartiniai įsipareigojimai buvo užtikrinti 2006 m. kovo 9 laidavimo sutartimi Nr. FA -K (duomenys neskelbtini). 2006-11-06 buvo sudaryta kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ minėta kredito sutartimi prisiimti sutartiniai įsipareigojimai buvo užtikrinti 2006-11-06 laidavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-11-10 buvo sudaryta Kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini)“ minėta kredito sutartimi prisiimti sutartiniai įsipareigojimai buvo užtikrinti 2007-07-11 laidavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini). Ant minėtų sutarčių kaip Verslo klientų skyriaus projektų vadovė pasirašė ji. Negali paaiškinti, ar ant minėtų sutarčių ties B. Š. ir L. Š. parašais pasirašė jie, nes jų nematė. Jai šias laidavimo sutartis pateikė pats L. D.. Tuo metu buvo nusistovėjusi praktika, kad laidavimo formas suruošia patys, kurias patikrinimui perduodavo teisininkams, o po to perduoda pasirašančiam asmeniui, šiuo konkrečiu atveju – L. D.. Kadangi jis paaiškino, kad negali surinkti visų laiduotojų vienu metu, nes kažkurių iš jų neišleidžia iš darbo, o kitiems problematiška atvykti iki banko, todėl paprašė duoti jam šią sutartį su sąlyga, kad jis pats pateiks laiduotojams pasirašyti šias sutartis. Negali paaiškinti kodėl, bet jam davė šias sutartis, nes patikėjo L. D.. Kaip greitai pastarasis jai pateikė šias laidavimo sutartis pasirašytas, neprisimena. Netikrino, ar šie parašai ant laidavimo sutarčių buvo tikrai uždėti laiduotojų. Kadangi jau kaip ir sakė tokių dokumentų pateikimo forma tuo metu buvo laikoma teisėta. Tyrėjai uždavus klausimą, ar jai yra pažįstamas asmuo A. B., atsakė, kad nežino tokio asmens ir jo nepažįsta, bet pavardė yra girdėta, kokiomis aplinkybės negali pasakyti. Galimai tai buvo vienas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų. Daugiau neturi ko pridurti (T. 2, b. l. 29)-liudytoja V. Z. patvirtino, kad jos parodymai teisingi. Papildomai liudytoja paaiškino, kad neatsimena, bet nemano, kad tai buvo išimtinis atvejis, čia nebuvo kažkuo išskirtiniai klientai. Dažniausiai parašai būdavo surenkami vietoje. Neatsimins, kur buvo pasirašyta kredito sutartis. Paprastai D. ateidavo į ofisą. Net neatsimena, kada ši sutartis buvo pasirašyta. Kiek atsimena, sutartys turėdavo būti registruojamos. Nepamena, ar laidavimo sutartį padavė iki ar po kredito sutarties. Pagal praktiką, laidavimas yra kredito sutarties užtikrinimo įvykdymas. Paskelbus bylos 1 tomo b. l. 12 (kredito sutartis), liudytoja paaiškino, kad nežino, ar tuo metu buvo pateiktos laidavimo sutartys. Laidavimas paprastai būna kaip specialios sąlygos, nes ne visi kreditai turėdavo laiduotojus. Nepasakys, kodėl L. Š. atsirado laidavimo sutartyje. Gali daryti tik prielaidą, kad tai buvo teisininkų išaiškinimas. Sutartis vizuodavo ir jos neišeidavo iki klientų be teisininkų. Parengia, perduoda teisininkams ir jie grąžina atgal. Procedūra būdavo tokia, kad jie paruošia pasiūlymą, tada jį svarsto Kredito komitetas ir sprendžia kokios sąlygos gali būti. Kiekvienas atvejis individualus. Matyt buvo Kredito komiteto tokia nustatyta sąlyga, kad privalomas laidavimas. Turi būti konkrečiai identifikuotas turtas. Šiuo atveju reikia įsikelti visą sutartį ir ten numatytas visas turtas. Pateikus susipažinti minėtą sutartį, liudytoja atkreipia dėmesį į sutarties 23 punktą, negali pasakyti, ar kredito gavėjas įvykdė šiuos įsipareigojimus. Neatsimena, ar buvo laiduotojų prašymas, kad bankas vienašališkai atsisakytų laidavimo.

Ekspertė A. Ž. apklausta teisme parodė, kad ji žino, jog pakviesta dėl 2009 m. lapkričio 24 d. ekspertizės akto Nr. 11-2994/09. Dėl ekspertizės akto 1 punkto – dėl 2006 m. lapkričio 6 d. laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir paties kaltinamojo komentaro dėl parašo padirbimo aplinkybių – tokioje situacijoje apskritai nelabai ką daugiau gali tvirtinti po 9–erių metų, nes paties tyrimo neatsimena, bet kiek pasižiūrėjo dokumentą, tas parašas tikrai labai natūraliai atrodo. Pagal asmens pasakojamas padirbimo aplinkybes – parašas taip neatrodytų. Perpiešimą prieš šviesą vadiname technine klastote perpiešiant prieš šviesos šaltinį, t. y. dedant ant lango ar turimos geresnės sąlygos, kaip bylos atveju. Tokiu atveju būtų sulėtintas tempas vingių linijose, nevienodas, nediferencijuotas spūdis, kitaip tariant – techninės klastotės požymiai būtinai atsispindėtų. Taip, pirmiausia vertina techninės klastotės galimybę. Tai nėra aprašyta ekspertizės akte, nes tai kaip ir savaime suprantama rašysenos ekspertui. Būtent, spūdis natūralus, diferencijuotas – yra visi šitie bendrieji požymiai: išlavinimas, judesio koordinacija, tempas – visi rodo parašo, pasirašymo natūralumą. Todėl iškelta versija, mano, tikrai neteisinga, bet jeigu teismui tai aktualu, galima skirti pakartotinę ekspertizę. Turėjo ir tyrė šias sutartis: 2006 m. kovo 9 d., 2006 m. lapkričio 6 d. ir 2007 m. liepos 10 d. Šiandien kalba apie 2006 m. lapkričio 6 d. sutartį. Dėl kitų minėtų sutarčių buvo padaryta išvada, kad pasirašė ne L. Š., ten suklastoti parašai, bet ne techninės klastotės. Negali atsiminti, ar matė byloje pateiktą L. Š. paso kopiją. Gali pasakyti tai, kuo ji naudojosi kaip laisvaisiais L. Š. parašų pavyzdžiais – jie yra surašyti ekspertizės akto pirmame lape, jeigu čia pasas nenurodytas – vadinasi, jo nematė. Dėl ekspertizės akto antruoju punktu vertinto L. Š. parašo, esančio laidavimo sutartyje šalia jos vardo pavardės, ir paso kopijoje matomo dokumentą išdavusio pareigūno parašo – padarė išvadą, kad čia ne L. Š. parašas. Lygindama šiuos parašus nurodė, kad tai ne L. Š. parašas, nes toks klausimas buvo užduotas, t. y. „ar pasirašė L. Š.?“ Tiesiog ne nuo to parašo nukopijavo. Manytų, kad nuo paso kopijos į sutartį perpieštas asmens dokumentą išdavusio pareigūno parašas. Dėl galimybės, kad L. Š. parašas galėjo būti nukopijuotas nuo paso kopijos – kaip jau ir sakė, nėra jokių perpiešimo požymių. Net ir daug treniruojantis nieko negalima padaryti su tokiu ilgu parašu. Jei būna kokia viena paprasta raidė, pavyzdžiui „v“, „o“. O čia „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ – gana informatyvios, trys gana informatyvios raidės, negalima taip išmokti. Dėl 2006 m. kovo 9 d. sutarties – reikia lyginti su tuo parašu, tada pasakys, ar natūraliai pasirašyta. Šitas tyrimas nebuvo atliktas ir jį atlikus, galbūt, galima būtų pasakyti, kad ten ne to žmogaus parašas. Parašo padirbimo meistriškumo nevertina, jie identifikuoja. Parašas gali būti padirbtas ne būtinai techninės klastotės būdu, tai gali būti ir pamėgdžiojimas. Būna tokių atvejų, kad pamėgdžiojus parašą negalima nustatyti, kad jis pamėgdžiotas, tačiau tai nedidelis procentas. Galima palyginti ir 2006 m. kovo 9 d. sutartyje esantį parašą su L. Š. paso kopijoje esančiu dokumentą išdavusio pareigūno parašu, tegu teismas skiria ekspertizę.

Teisme apklausta liudytoja L. B. parodė, kad (duomenys neskelbtini) dirbo Vilniaus miesto 1–ojo PK Pasų poskyrio (duomenys neskelbtini). Būtent – į jos pareigas įėjo tai, kad privalėjo pasirašyti kiekvieną Lietuvos Respublikos piliečiui išduodamą pasą. Liudytojai L. B. parodžius L. Š. paso kopiją, ši parodė, kad taip, šioje paso kopijoje yra jos parašas. Liudytojai L. B. parodoma 2006 m. kovo 9 d. laidavimo sutarties kopija, esanti 2 t., b. l. 59, liudytoja parodė, kad sutartyje, ties L. Š. vardu esantis parašas labai panašus į jos. Kaip ir mano, bet jis negali būti čia. Nepasirašinėjo čia, nieko bendro su tuo banku neturėjo. Čia tik galėjo kažkas nukopijuoti nuo jos parašo, daugybę pasų pasirašinėjo, jos parašų labai daug. Ne, jai niekas nežinoma apie šią laidavimo sutartį.

Apklaustas teisme ekspertas A. B. parodė, kad tvirtina savo išvadą. Taip, negalėjo nustatyti, ar 2006 m. lapkričio 6 d. sutartyje pasirašė L. Š.. Išvada suformuluota taip, kad parašą padėjusio asmens nustatyti negalima. Išvada tokiais atvejais formuojama, kai yra vienodai reikšmingi tiek sutapimai, tiek skirtumai, todėl tai nėra tikimybinė išvada. Tai šiuo atveju, užduodant klausimą, ar yra tikimybė, kad pasirašė kitas asmuo, tikėtina, kad būtų neigiama išvada. Išvada yra neutrali, kadangi vienodai reikšmingi sutapimai ir skirtumai, juos pažymėjo ekspertizės akte. Parašas yra trumpas, mažai informatyvus, be to, lyginamieji pavyzdžiai yra variantiški, dėl to buvo pasirinktas toks sprendimas. Buvo pateikti trys tiriamieji dokumentai – tai buvo ne tiesiog paprastos kopijos, tačiau patvirtintos jas saugančios institucijos atsakingo asmens, t.y. (duomenys neskelbtini) banko specialistas buvo pažymėjęs kopijos tikrumą, autentiškumą – atitikimą originalui – tai buvo vienas aspektų, kodėl buvo tirta iš kopijos. Kitas aspektas – tai, kad parašai yra raidinės sandaros – sudaryti iš raidžių. Atliekama techninė ekspertizė, jei yra gaunamas parašas ir jeigu yra tokių požymių, kaip koordinaciniai sutrikimai, tempo sulėtėjimas. Iš esmės ši ekspertizė susikerta su rašysenos ekspertize. Taip, perpiešiant parašą prieš šviesos šaltinį, jis gali būti labai panašus į to asmens, kurio parašą ir siekiama padirbti. Ne, techninio klastojimo galimybės nevertino. Jeigu šiame paraše (kalbant apie trečiąją sutartį) būtų vien tik sutapimai ir būtų bendrųjų požymių skirtumai, pavyzdžiui, tempų sulėtėjimas (ką išduoda toks klastojimo būdas), tai, ko gero, būtų vertintini dalykai ir būtų pasisakyta dėl to, jog nėra galimybės nustatyti. Jeigu yra gaunamas parašas, nuo kurio tiksliai yra imituojama ir klastojama. Per savo praktiką nematė tokių parašų, kai žmogus identiškai pasirašinėtų kiekvieną dokumentą. Tai parašų techninio klastojimo atveju parašai sutampa milimetras į milimetrą (į klausimą, ar tiriama iš kopijos). Šitame paraše buvo ir skirtumai, ir sutapimai, ir jie buvo pažymėti. Tai yra ne tik bendrųjų požymių skirtumai, tai ir transkripcijos, t. y. parašo sandaros, sakykime, praleidžiamos tam tikros raidės ar elementai – tokiu atveju parašas nėra klastojamas techniniu perpiešimu. Išvadai priimti formuluojamas pakankamas skaičius skirtumų ir sutapimų. Kiekvienu konkrečiu atveju ekspertas nustato pakankamumą atskirai. Nėra nurodyta koks skaičius sutapimų ir skirtumų yra pakankamas. Taip, techninė ekspertizės metu galima nustatyti, kad parašas klastotas. Jeigu klastojama perpiešimo prieš šviesos šaltinį būdu, pasidedant parašą apačioje, virš jo popieriaus lapą – tai galimybė nustatyti klastotojo autorystę yra nulinė, kadangi perpiešiant parašą prieš šviesos šaltinį dingsta individualūs požymiai, būdingi klastojančio asmens rašysenai. Mano, kad nenustatys autoriaus, klastojusio parašą, net jei būtų pateikti autoriaus bandymai kopijuoti. Skyrus techninę ekspertizę ir esant techninio klastojimo požymiams, kaip minėjo – koordinacijos sutrikimams, judesių sulėtėjimui, o taip pat suklastotam parašui esant identiškam tikrajam – ekspertas gali pasisakyti dėl techninio klastojimo galimybės. 

2016-08-22 spec. liudytoju ikiteisminio tyrimo metu apklaustas A. B. parodė, kad tiksliai nuo kada nepamena, bet atrodo, kad nuo 2004 m. iki 2009 m., jis dirbo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ nekilnojamojo turto vadybininku, buvo atsakingas už projektų sutvarkymą. 2006-2007 m. jis turėjo suderinti parašus ant laidavimo sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), dėl to tiksliai datos nepamena, tačiau viskas įvyko 2006-2007 m. Turėdamas L. Š. paso kopiją, jis atliko rankraštinį įrašą (parašą) suklastodamas L. Š. parašą ant minėtų sutarčių, o ant laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) jis taip pat atliko rankraštinį įrašą (parašą), tačiau vienoje vietoje suklydo ir uždėjo parašą, kuris buvo panašus į pareigūnės L. B. parašą, kuri išdavė L. Š. pasą. Minėtus parašus jis uždėjo dėl to, kad kelias dienas bandė surasti L. Š., tačiau jos nesurado ir norėjo kuo greičiau atlikti patikėtą užduotį, negalvodamas, kad bus tokios pasekmės. Taip pat nori pabrėžti, kad minėtus parašus jis atliko adresu (duomenys neskelbtini), ten tuo metu buvo įsikūrusi įmonė UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, rūsyje įmonė turėjo geodezininkams skirtą šviečiantį stalą braižymui, jis padėjo ant minėto stalo paso kopiją, o ant viršaus padėjo sutartį ir taip suklastojo L. Š. parašą. To, kad jis suklastojo parašus, jis niekam nesakė, nes galvojo, kad viskas yra sutarta ir neturėtų kilti jokių problemų. Kam vėliau jis atidavė minėtas sutartis, jis nepamena, tačiau į banką asmeniškai nevežė. Daugiau dėl šio įvykio nieko paliudyti negali, dėl to, kad suklastojo L. Š. parašus laidavimo sutartyse, nuoširdžiai gailisi (T. 2, b. l. 32). Papildomai 2017-07-10 apklaustas spec. liudytoju parodė, kad   laikotarpiu nuo 2004 m. iki maždaug 2008 m. dirbo nekilnojamojo turto agentūroje UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini). Šioje įmonėje vykdė vadybininko pareigas, konkrečiai buvo atsakingas už nekilnojamojo turto sandorius tarp įmonės ir pardavėjo arba įmonės ir pirkėjo. Šios įmonės vadovas tuo metu buvo L. D.. Į šią įmonę įsidarbino per savo tėvą A. B., kuris pažinojo L.. Kas tuo metu buvo šios įmonės akcininkais, nežino. Kiek pamena, nei karto nedalyvavo akcininkų susirinkimuose. B. Š., kuris taip pat dirbo šioje įmonėje, pažįsta, kokias pastarasis pareigas atliko, nežino. Tyrėjai uždavus klausimą, ar pažįsta L. Š., atsakė, kad tikrai nepažįsta, su pastarąja nebendravęs. Galimai ir yra ją kartą matęs, tačiau to patvirtinti negali. Įmonėje UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ jos nematęs. Su kokiais kreditoriais tuo metu įmonė buvo sudariusi sutartis, nežino, visus šiuos reikalus tvarkė L. D.. Atlikdamas vadybininko pareigas, buvo pavaldus įmonės vadovui ir nuolatos vykdydavo jo nurodymus. Dažniausiai buvo atsakingas už parašų surinkimą iš asmenų, kurie būdavo nurodyti sutartyse (pirkimo, pardavimo). Pats asmeniškai derindavo laikus ir vietą, kada būtų galima susitikti su klientu tikslu gauti iš jo parašą. Konkrečiai L. Š. atveju, jis pamena, kad kaip paprastai vadovas L. D. davė užduotį, kad laidavimo sutartyje turi gauti asmenų, tai yra L. Š. ir B. Š. parašus. 2006-2007 kaip paprastai vykdydamas vadovo nurodymą surinkti parašus ant laidavimo sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nesusisiekus su L. Š., suklastojo jos parašus ant abiejų nurodytų sutarčių. Kokiu būdu tuo metu bandė susisiekti su L., nepamena. Galimai telefonu, galimai buvo nuvažiavęs iki jos gyvenamosios vietos. Šio fakto neprisimena. Neprisimena, kodėl tuo metu nesikreipė į jos vyrą, kad susisiektų su L.. Dažniausiai buvo duodamas terminas surinkti parašus, kurį duodavo vadovas, todėl šiuo atveju, kiek pamena, buvo skubu. Galimai ir žinojo, kad šios laidavimo sutartys bus pateiktos bankui. Tačiau ar į jas gilinosi, neatsimena. Taigi, nesusisiekęs su L., pats priėmė sprendimą suklastoti jos parašus ant laidavimo sutarčių. Turėdamas L. Š. paso kopiją, iš kur ją gavo, nepamena, atliko rankraštinį įrašą (parašą), suklastodamas L. Š. parašą ant minėtų sutarčių, o ant laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat atliko rankraštinį įrašą (parašą), tačiau vienoje vietoje suklydo ir uždėjo parašą, kuris buvo panašus į L. B. parašą, kuri išdavė L. Š. pasą. Parašus klastojo įmonės UAB ,,A.“ patalpose, rūsyje, adresu (duomenys neskelbtini). Tuo metu įmonė turėjo geodezininkams skirtą šviečiantį stalą braižymui, ant minėto stalo padėjo paso kopiją, o ant viršaus padėjo sutartį  ir taip suklastojo L. Š. parašą. Kiek vienetų laidavimo sutarčių suklastojo, neprisimena. Kai klastojo parašus, niekas nematė. Taip pat niekam iš asmenų nesakė apie padirbtus parašus. Vadovui L. D. šį dokumentą pateikė kaip tikrą. Tuo metu nesigilino, kas tai yra laidavimo sutartis ir kokiu pagrindu ji buvo sudaroma. Kokius dokumentus jam pavesdavo vadovas, jis nesigilino.  Konkrečiai jo, kaip vadybininko sudaromos sutartys, buvo paprastesnės - pirkimo- pardavimo. Kiek pamena, šias laidavimo sutartis perdavė vadovui. Kas iš asmenų su šiomis sutartimis kreipėsi į trečiuosius asmenis, t. y banką, ar kur nors kitur, nežino. Apie šį įvykį B. Š. tikrai nežinojo iki to laiko, kol jis pats asmeniškai neprisipažino jam. Galimai jam papasakojo prieš kelis metus. Kiek jam žinoma, tai jo tėvas A. iki šiol palaiko kažkokius ryšius su B. Š.. Jo darbo sutartis galėtų būti pas bankroto administratorių kadangi įmonė UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ yra bankrutavusi. Daugiau neturi ko pridurti (T. 2, b. l. 35).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju A. B. parodė, kad su įteiktu pranešimu apie įtarimą susipažino ir kuo įtariamas supranta. Dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo prisipažįsta iš dalies. Dirbdamas nekilnojamojo turto agentūroje UAB ,,A.“ adresu (duomenys neskelbtini), atliko nekilnojamojo turto vadybininko pareigas. Konkrečiai buvo atsakingas už nekilnojamojo turto sandorių sudarymą tarp įmonės ir pardavėjo arba įmonės ir pirkėjo. Šios įmonės vadovu tuo metu buvo L. D.. Į įmonę ,, (duomenys neskelbtini)“ įsidarbino per savo tėvą A. B., kuris taip pat dirbo šioje įmonėje. Darbo sutartis turėtų būti pas šios įmonės bankroto administratorių. Jam nebuvo žinoma, kad įmonė buvo sudariusi kredito sutartis su bankais, tačiau žinojo, kad  įmonė UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vykdo nekilnojamojo turto pirkimą-pardavimą. Atlikdamas vadybininko pareigas tiesiogiai buvo pavaldus L. D.. Kas tuo metu buvo šios įmonės akcininkais nežino. Taip pat nežino, ar jo tėvas A. B. šioje įmonėje turėjo akcijų. Prisipažįsta, kad ant laidavimo sutarčių 2006-03-09 Nr. (duomenys neskelbtini), 2006-11-06 Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2007-07-10 Nr. (duomenys neskelbtini) ties žodžiais L. Š. suklastojo jos parašus. Kaip paprastai, vykdydamas vadovo nurodymą surinkti parašus iš laiduotojų, nesusisiekus su L. Š., kurios parašas buvo reikalingas, pats priėmė sprendimą suklastoti jos parašus. Turėdamas L. Š. paso kopiją, iš kur ją gavo, nepamena, atliko rankraštinį įrašą (parašą) suklastodamas L. Š. parašą ant minėtų sutarčių, o ant laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat atliko rankraštinį įrašą (parašą), tačiau vienoje vietoje suklydo ir uždėjo parašą, kuris buvo panašus į L. B. parašą, kuri išdavė L. Š. pasą. Parašus klastojo įmonės UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ patalpose, rūsyje, adresu (duomenys neskelbtini). Nors laidavimo sutartys yra skirtingų datų, tačiau negali atsakyti ar parašus ant visų trijų sutarčių klastojo tą pačią dieną. Negali atsakyti, ar laidavimo sutarčių datos sutampa su parašų klastojimo data. Parašus klastojo tokiu būdu: kadangi tuo metu įmonė turėjo geodezininkams skirtą šviečiantį stalą braižymui, tai ant minėto stalo padėjo paso kopiją, o ant viršaus padėjo sutartį  ir taip suklastojo L. Š. parašą. Kiek vienetų laidavimo sutarčių suklastojo, neprisimena. Galimai įtarime nurodytą skaičių vienetų. Kai klastojo parašus, niekas nematė. Taip pat niekam iš asmenų nesakė apie padirbtus parašus. Vadovui L. D. šį dokumentą pateikė kaip tikrą.  Klastodamas parašus nesigilino, kad tai yra laidavimo sutartis ir kokiu pagrindu ji buvo sudaroma. Taip pat nesigilino, kam vėliau šios sutartis yra pateikiamos ir kokiu tikslu. L. D. dažnai pavesdavo užduotis surinkti parašus ant dokumentų, tačiau ant kokių, jis nesigilino. Jam tuo metu buvo svarbu, kad tik būtų sudėti parašai visur.  Kas iš asmenų su šiomis sutartimis kreipėsi į trečiuosius asmenis, t. y banką, ar kur nors kitur tikrai nežino. Jis pats asmeniškai su šiomis sutartimis į banką AB (duomenys neskelbtini), tikrai nesikreipė, o kas iš asmenų kreipėsi, nežino. Mano, kad pagal viską turėtų kreiptis įmonės vadovas. Jam tai pat nėra žinoma, kad pateikus šias sutartis bankui, įmonė UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ gavo kreditą. Apie tai, kad dėl šio įvykio L. Š. patyrė turtinius nuostolius, tikrai nežinojo. Apie tai pirmą kartą sužinojo iš pareigūnų, kuomet buvo apklaustas spec. liudytoju. Kai ant laidavimo sutarčių klastojo parašus, jam buvo apie (duomenys neskelbtini) metai, tačiau tuo metu tikrai negalvojo, kad tai yra nusikaltimas. Manė, kad L. vėliau apie tai bus informuota ir nėra skirtumo kas pasirašys. Pats asmeniškai jai nepranešė, kad suklastojo jos parašą. Apskritai niekam iš asmenų nesakė apie šią situaciją, kol neprasidėjo visi šie tyrimai. Apie šį įvykį B. Š. taip pat nežinojo iki to laiko, kol jis pats asmeniškai neprisipažino jam. Galimai jam papasakojo prieš kelis metus. Už tai, kad ant šių laidavimo sutarčių buvo sudėti parašai, jokio atlygio negavo, kadangi parašų surinkimas įėjo į jo pareigas. Gailisi dėl savo tokio poelgio (T.2, b. l. 110). Papildomai apklaustas, parodė, kad su įteiktu pranešimu apie įtarimą susipažino ir supranta kuo įtariamas. Dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo prisipažįsta iš dalies. Kaip ir sakė ankstesniuose savo parodymuose, L. Š. parašus ant laidavimo sutarčių suklastojo – padirbo jis, tačiau tai darė nesiekdamas sau, nei kietiems asmenims jokios turtinės naudos. Jis tik atliko jam pavestą užduotį surinkti parašus. Tačiau neradęs ir nesusisiekęs su L. Š., nusprendė padirbti jos parašus ant trijų laidavimo sutarčių, t. y. 2006-03-09 Nr. (duomenys neskelbtini), 2006-11-06 Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-07-10 Nr. (duomenys neskelbtini). Tyrėjai pateikus jam laidavimo sutartį Nr. 2006-11-06 Nr. (duomenys neskelbtini) ir uždavus klausimą, ar šioje sutartyje  jis padirbo L. Š. parašą, atsakė, kad taip. Toliau pasilieka prie ankstesnių savo duotų parodymų. Nieko papildyti ar paneigti neturi. Gailisi dėl savo tokio poelgio. Daugiau neturi ko pridurti (T. 2, b. l. 113).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas B. Š. parodė, kad 2006 m. buvo įmonės UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ akcininkas. Pagrindinis savininkas bei akcininkas buvo A. B., pastarasis turėjo 60% akcijų. Tuo metu įmonė vykdė nekilnojamojo turto pirkimą-pardavimą. Jų įmonė bendradarbiavo su banku ,, (duomenys neskelbtini)“, šiuo metu tai yra ,, (duomenys neskelbtini)“ bankas. Tam, kad sėkmingai vykdytų veiklą, buvo pasirašytos sutartys. Pagal jas reikėjo pasirašyti laidavimo sutartis, tam, kad prievolė būtų įvykdyta. Jis perspėjo įmonės UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ pagrindinį akcininką A. B. bei direktorių L. D., kad jo žmona nepasirašys jokių laidavimo sutarčių todėl, kad jis su ja negyvena ir pas juos atskiri finansai. Prasidėjo finansiniai sunkumai - krito nekilnojamojo turto vertė ir bankas pareikalavo grąžinti pinigus, o jie turėjo realizuoti nekilnojamąjį turtą, tačiau kainos krito ir tų pinigų neužteko. 2008 m. prasidėjo civilinis teismo procesas tarp banko ir įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“. Teisme paaiškėjo, kad ant 3 laidavimo sutarčių yra uždėti jo žmonos L. Š. parašai. Norėtų pabrėžti, kad ant sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra parašai po jo žmonos vardu ir pavarde, o ant laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) yra uždėtas parašas, panašus į pareigūnės L. B. parašą, kuri išdavė jo žmonai pasą. Jis yra įsitikinęs, kad visi trys parašai yra suklastoti. Pagal sutarties sąlygas yra įtvirtinta, kad ant kiekvieno laidavimo sutarties lapo turi būti laiduotojo parašas, tačiau jo žmonos parašo ant visų lapų nėra, o tik ant paskutinio lapo, kuris visiškai neaiškina, koks dokumentas yra pasirašytas. Ant minėtų laidavimo sutarčių jis buvo pasirašęs, tačiau kai juos pasirašinėjo, ta vieta buvo tuščia, t. y. be žmonos parašo. (duomenys neskelbtini) jis dalyvavo švenčiant A. B. gimtadienį, kuris vyko jo namuose adresu (duomenys neskelbtini). Šventės metu išgirdo kaip A. B. sūnus - A. B. a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), pasakė, kad 2006-2007 m. jis pasirašė ant laidavimo sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) suklastodamas jo žmonos parašą. Tuo metu A. B. dirbo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vadybininku, kuris paaiškino, kad 2006-2007 m. jis adresu (duomenys neskelbtini), panaudojęs kopijavimo stalą, skirtą geodezininkams, suklastojo jo žmonos parašus. 2015-07-31 buvo atlikta ekspertizė, kurią atliko A. B. ir nustatė, kad ant laidavimo sutarčių yra uždėti ne jo žmonos parašai. Daugiau dėl šio įvykio nieko paliudyti negali (T.1, b. l. 186).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju L. D. parodė, kad laikotarpiu nuo 2004 m. iki 2008 m. direktoriaus pareigose dirbo nekilnojamojo turto agentūroje UAB ,, (duomenys neskelbtini)“. Vykdydamas direktoriaus pareigas buvo atsakingu už sutarčių pasirašymą. Kadangi ši įmonė užsiiminėjo nekilnojamo turto pirkimu – pardavimu, tai buvo atsakingas už sandorių įforminimą. Taip pat tvarkė kreditavimo sutartis ir piniginius pervedimus. Už kredito sutarčių pasirašymą su bankais buvo atsakingas jis. Jo darbo sutartis turėtų būti įmonėje UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, bet kiek jam žinoma, šiai įmonei yra iškelta bankroto byla. Kas šios bylos administratorius nežino, nes ši byla iškelta po to, kai išėjo iš šios įmonės. Iš įmonės išėjo dėl to, kad skundėsi sveikata, o be to, jo paslaugų ten mažai reikėjo, nes strigo nekilnojamojo turto pirkimai- pardavimai, kadangi prasidėjo finansinė krizė. Įmonės UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ savininku buvo A. B.. Šios įmonės akcininkais buvo A. B. sesuo I. J., B. Š. ir jis. Jis turėjo 3% akcijų. Akcininkų susirinkimuose oficialiai, kitaip tariant "ant popieriaus" jis dalyvaudavo, o fiziškai ne. Kas buvo susiję su kreditų paėmimu iš banko, atsakingu buvo A. B.. Dėl laidavimo sutarčių pasirašymo dalyvaudavo tik tie, kas turėjo ant jų pasirašyti. Pirmoje kredito sutartyje su banku ,, (duomenys neskelbtini)“ laidavimo sutartis su I. J. ir savo vardu tikrai prisimena pats pateikė bankui. Galimai ir dar tuo metu buvo kokios sutartis, neprisimena. Šioje įmonėje taip pat vadybininko pareigose dirbo A. B.. Pagal savo pareigas oficialiai jis buvo pavaldus jam, bet realiai pavaldus buvo savo tėvui A. B.. Jis pats asmeniškai jam nurodydavo atlikti techninius darbus, pavyzdžiui sutarčių pataisymus. Tačiau jis A. nenurodinėdavo, kad pastarasis surinktų parašus ant sutarčių, tokių kaip laidavimo. Pagal visas taisykles laidavimo sutartys turėtų būti pasirašomos banke, bet dirbant šioje įmonėje ant savo ir žmonos laidavimo sutarčių parašus padėjo ne banke. Jam žinoma situacija, kad siekiant gauti kreditą iš banko „(duomenys neskelbtini)“ ant laidavimo sutarčių buvo padirbti L. Š. parašai. Tačiau tai sužinojo tik vykstant teismo procesui. Iš viso įmonėje UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ buvo imami trys kreditai iš „(duomenys neskelbtini)“ banko. Imant pirmą kreditą iš banko ant laidavimo sutarties pasirašė jis ir jo žmona, kadangi tuo metu dar šioje įmonėje turėjo akcijų. Tačiau po mėnesio šias akcijas pardavė gal B. Š., o gal A. B., neprisimena. Kai buvo imamas antras ir trečias kreditas iš bako ,, (duomenys neskelbtini)“ ant laidavimo sutarčių turėjo pasirašyti tuo metu buvę akcininkai t. y A. B. ir B. Š.. Kažkuriuo momentu, bet tiksliai neprisimena kuriuo, bendrame kontekste girdėjo, kad B. sakė jog jo žmona L. Š. nepadės savo parašų. Tačiau ant ko ji nepadės savo parašų ir kodėl nežino. Kas ant laidavimo sutarčių suklastojo L. Š. parašus, nežino, bet teismo posėdžio metu šis faktas buvo patvirtintas. Kas pateikė šias laidavimo sutartis bankui neprisimena, bet jeigu jos buvo padėtos ofise su parašais, tai galėjo bankui pateikti ir jis, arba vairuotojas, vadybininkas, A. B., B. Š.. Tuo metu bet kas galėjo pateikti šias sutartis. Su B. Š. ir A. B. sutaria normaliai. Susitikus su jais gatvėje pasišneka. Daugiau neturi ko pridurti (T. 2, b. l. 25).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju A. B. parodė, kad nuo 2006 m. iki 2008 m. dribo įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus L. D. pavaduotoju. Buvo atsakingas už pardavimus, sutarčių ruošimą. Nuo 2006 m. iki 2008 m. tapo vieninteliu šios įmonės akcininku. Dar iki jam tampant šios įmonės akcininku, B. Š. jau turėjo akcijų. Kokia dalis akcijų tuo metu jam priklausė nežino, bet kai įsidarbino į šią įmonę, visas akcijas nusipirko iš jo. Kiek jam žinoma L. D. iš pat pradžių (dar tik įsidarbinus į įmonę) turėjo taip pat keletą akcijų. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl kredito paėmimo iš bankų buvo rengiami akcininkų susirinkimai, kurie buvo protokoluojami. Šie protokolai turėtų būti pas bankroto administratorių E. D.. Būtent iš banko „(duomenys neskelbtini)“ įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2006 m. iki 2007 m. sudarė tris kredito sutartis ant kurių pasirašė tuo metu visi buvę akcininkai. Vėliau visos šios trys sutartis maždaug 2007-2008 m buvo subendrintos į vieną, kad prievolės būtų vykdomos vienu metu. Tuo metu visi buvę akcininkai turėjo/privalėjo pasirašyti laidavimo sutartis. Pasirašant laidavimo sutartis, nei vienas bankas tuo metu nereikalavo žmonų parašo, išskyrus banką „(duomenys neskelbtini)“. Jam yra žinoma situacija, kad B. Š. buvo pasirašęs iš viso tris laidavimo sutartis, ant kurių turėjo būti ir L. Š. parašas. Kokiu būdu ir kokiomis aplinkybėmis L. Š. pasirašė ant šių laidavimo sutarčių, jam nėra žinoma, bet gavus tokią sutartį iš banko su B. Š. buvo tokia kalba, ar jų žmonos pasirašys ant jų. Jam pasirašant sutartis, su žmona jokių problemų nekilo. Tačiau žmonų parašų sudėjimo ant laidavimo sutarčių tikrai nesureikšmino ir B. neklausinėjo, kokiu būdu jo žmona L. padėjo parašą. Už tvarkingų sutarčių pateikimą bankui buvo atsakingas direktorius. Kai juodu su B. buvo akcininkais, tai laidavimo sutartis pasirašė tikrai banke dalyvaujant tuometinei vadovei J. R.. Bet dėl kitų laidavimo sutarčių, kur turėjo parašus sudėti jų žmonos, bankas nereikalavo, kad į banką atvyktų jos. Tokio banko sprendimo negali komentuoti, nes nežino, kodėl taip buvo nuspręsta. Tuo metu įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininko pareigose dirbo jo sūnus A. B.. Nežino, už ką jis konkrečiai buvo atsakingas, bet kur reikėdavo ką atvežti, nuvežti, tai šis pagelbėdavo. Jis buvo atskaitingas direktoriui. Tuo metu nežinojo, kad jo sūnui buvo patikėta užduotis ant laidavimo sutarčių surinkti parašus. Tačiau kai prasidėjo teisminis procesas su bankais jis sužinojo, kad sūnus vis dėlto pasirašė už L. Š.. Mano, kad jis taip pasielgė per daug negalvodamas. (duomenys neskelbtini) švenčiant jo gimtadienį, A. su B. išsikalbėjo, kad būtent, ant tų laidavimo sutarčių pasirašė jo sūnus. Nuo tada ši visa situacija tapo aiški. Šių sutarčių A. pats asmeniškai negalėjo jų pateikti bankui. Jeigu tuo metu ir banko darbuotojai ir pats L. D. būtų atidžiau pasižiūrėję į parašus, tai tikrai būtų pamatę, kad kažkas yra ne taip. Apie tokį savo poelgį sūnus jam nieko neminėjo. Daugiau neturi ko pridurti (T. 2, b. l. 27).

2009 m. lapkričio 24 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte Nr. 11-2994 (09) nurodyta, kad 2006-11-06 AB laidavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), skiltyje „laiduotojai“, L. Š. vardu ir 2007-08-09 susitarime Nr. (duomenys neskelbtini), L. Š. vardu pasirašė L. Š.; 2006-03-09 laidavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), skiltyje „laiduotojai“, L. Š. vardu pasirašė ne L. Š.; 2006-07-10 laidavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), skiltyje „laiduotojai“, L. Š. vardu pasirašė ne L. Š. (T. 2, b. l. 44-48).

Vilniaus apygardos teismas 2012-12-14 nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovo (duomenys neskelbtini) ieškinį tenkino iš dalies ir (tiek, kiek ieškinio reikalavimai susiję su L. Š.) pagal 2006-11-06 laidavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) už 2006-11-06 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) iš atsakovų B. Š., L. Š., A. B. ir L. B. solidariai ieškovui (duomenys neskelbtini) priteisė 6 149 931,34 Lt ir nuo šios sumos paskaičiuotas 9 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2008-10-30) iki 2009-05-21, ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 2009-05-21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovės L. Š. priešieškinį tenkino iš dalies ir pripažino 2006-03-09 laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2007-07-10 laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp AB (duomenys neskelbtini) banko ir L. Š., negaliojančiomis. Lietuvos apeliacinis teismas 2013-03-29 nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus apygardos teismo 2012-12-14 nutartį dėl materialinių reikalavimų šioje dalyje paliko nepakeistą, iš atsakovės L. Š. ieškovui priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą sumažino iki 875 Lt; bei Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-12-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) kasacinių skundų dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2013-03-29 nutarties peržiūrėjimo, netenkino.

2015 m. liepos 31 d ekspertizės akte Nr. 20150731/01 rašysenos ekspertas A. B., L. Š. prašymu atlikęs rašysenos objektų tyrimą, nurodė, jog 2006-03-09 AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos tarp AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ bei B. Š. ir L. Š., paskutinio lapo (trečio) apatinėje dalyje, L. Š. vardu, pasirašė ne L. Š.; 2007-07-10 AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos tarp AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ bei B. Š. ir L. Š., paskutinio lapo (trečio) apatinėje dalyje, L. Š. vardu, pasirašė ne L. Š.; Nustatyti, ar 2006-11-06 AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos tarp AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ bei B. Š. ir L. Š., paskutinio lapo (trečio) apatinėje dalyje, L. Š. vardu, pasirašė pati L. Š., negalima, nes tiriamasis parašas yra trumpas, mažai informatyvus, nustatyta vienodai reikšmingų tiek sutapimų, tiek skirtumų, pateikta parašo kopija (T. 1, b. l. 188-191).

2016 m. sausio 21 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pareiškėjos (atsakovės) L. Š. prašymą. 2016 m. balandžio 14 d. nutartimi Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. sausio 21 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. liepos 20 d. nutartimi, kasacinį skundą atsisakė priimti.

2016 m. gegužės 9 d. pareiškime B. Š. nurodė, jog (duomenys neskelbtini) dalyvavo švenčiant A. B. gimtadienį, kuris vyko namuose (duomenys neskelbtini). Šventės metu išgirdo kaip A. B. sūnus – A. B. pasakė, kad 2006-2007 m. jis pasirašė ant laidavimo sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) suklastodamas jo sutuoktinės L. Š. parašą. Tuo metu A. B. dirbo UAB "(duomenys neskelbtini)" , kurios akcijų dalis priklausė jam – B. Š.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus L. D. bei savo tėvo A. B., kaip vieno iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininko, pavedimu A. B. gavo užduotį nuvežti laidavimo sutartis pasirašyti L. Š.. A. B., nuvežęs pasirašyti dokumentus, nerado L. Š. namuose ir negalėjo su ja susisiekti telefonu. Norėdamas greičiau sutvarkyti jam patikėtus reikalus, nukopijavo ant vienos laidavimo sutarties L. Š. parašą, tuo tarpu ant kitos laidavimo sutarties suklydęs nukopijavo pareigūnės parašą, pasirašiusios L. Š. pusę (T. 1, b. l. 11).

2016 m. birželio 6 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrajame policijos komisariate, remiantis B. Š. pareiškimu, pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 3 dalyje.

2016 m. rugsėjo 21 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro R. I. nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas tuo pagrindu, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Prokuroro nuomone, byloje esantys duomenys rodo, kad A. B. neturėjo tyčios padaryti BK 300 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir nesuvokė gresiančių padarinių. Jokios materialinės naudos iš savo veikos jis faktiškai neturėjo. Nutarime taip pat nurodyta tai, jog aplinkybė, kad L. Š. turto atžvilgiu pritaikytas areštas, dar nereiškia, jog jai padaryta turtinė žala, teisėtus interesus ji gina civilinio proceso tvarka (T. 1, b. l .25-28).

L. Š. atstovei advokatei E. Akelei nutarimą apskundus, 2016 m. spalio 25 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės D. Dilbienės nutarimu šis skundas atmestas, ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagrįstai. Konstatuota, jog A. B. neturėjo tyčios padaryti BK 300 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką – suklastodamas L. Š. parašą nesuvokė, jog dėl jo veiksmų gali būti padaryta didelė žala jos teisėms ir teisėtiems interesams. Keliančia abejonių pripažinta aplinkybė, jog B. Š. ir L. Š. aktualaus sandorio tarpusavyje nederino bei L. Š. nežinojo ir nesutiko būti laiduotoja. Įvertinus bylos duomenis, konstatuota, jog A. B. veika nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, kad būtų taikoma baudžiamoji atsakomybė, kuri yra kraštutinė priemonė ginant žmogaus teises (T. 1, b. l. 46-50).

2016 m. gruodžio 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas išnagrinėjo pareiškėjų L. Š. ir B. Š., atstovaujamų advokatės E. Akelės skundą dėl 2016 m. spalio 25 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės D. Dilbienės nutarimo, kuriuo atmestas pareiškėjų skundas dėl 2016 m. rugsėjo 21 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro R. I. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą. Teismas nutartyje konstatavo, jog ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagrįstai ir skundą atmetė. Pažymėjo, jog teismas, civilinėje byloje priteisdamas iš L. Š. solidariai su kitais bendraskoliais 6 149 931,34 Lt bei procesines palūkanas, atsižvelgė į Lietuvos ekspertizės centro 2009-11-24 ekspertizės akto Nr. 11-2994(09) išvadą, kurioje nustatyta, kad 2006-11-06 laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2007-08-09 susitarime Nr(duomenys neskelbtini) L. Š. vardu pasirašė L. Š.. L. Š. civiliniame procese pripažino nesigilinusi į laidavimo sutarties ir susitarimo turinį. Iš A. B. apklausos matyti, kad jis taip pat jokių konkrečių aplinkybių nenurodė, todėl nėra pagrindo kategoriškai išvadai, kad jis patvirtino suklastojęs ir šį L. Š. parašą. Teismo įsitikinimu, šiame kontekste spręsti, kad A. B. suklastojo L. Š. parašą 2006-11-06 laidavimo sutartyje, nėra pagrindo. 2015-07-31 Ekspertizės aktas Nr. 20150731/01 taipogi nepaneigia teismų nustatytų aplinkybių, kadangi jame irgi nėra konstatuota, kad 2006- 11-06 laidavimo sutartį pasirašė ne L. Š., tuo labiau, vertinant ankstesnio ekspertinio tyrimo išvadas. Nenustatyta duomenų, jog 2007-07-10, 2006-03-09 laidavimo sutartyse Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) galimai suklastojus L. Š. parašus, L. Š. buvo padaryta didelė turtinė ir/ar neturtinė žala, kadangi teismas, priteisdamas iš L. Š. įsiskolinimą, šiomis laidavimo sutartimis nesivadovavo, o vadovavosi sutartimis, kurias L. Š. pasirašė. Todėl spręsti, kad dėl A. B. veiksmų, kuomet jis galimai suklastojo L. Š. parašą, kilo neigiamos pasekmės, pagrindo nėra. Teismas sutiko ir su kitais jau anksčiau prokurorų aptartais motyvais ir išvadomis dėl A. B. suinteresuotumo, tyčios, veikos pavojingumo (T. 1, b. l. 136-139). 2017 m. sausio 13 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi 2016 m. gruodžio 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis palikta galioti, nepatenkinus pareiškėjų L. Š. ir B. Š. apeliacinio skundo. (T. 1, b. l. 118-125).

2017 m. balandžio 5 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vyriausiojo prokuroro pavaduotojo A. K. nutarimu atnaujintas ikiteisminis tyrimas, nurodant jį tęsti pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje. Nurodyta, jog nutraukus ikiteisminį tyrimą, pradėtą dėl veikos, numatytos BK 300 straipsnio 3 dalyje, liko neištirta ir neįvertinta tai, kad suklastotų dokumentų pagrindu buvo galimai realizuoti sukčiavimo požymiai, kad laidavimo sutartys buvo klastojamos siekiant gauti UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalingą paskolą, jas suklastojus, kilo padariniai – UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavus kreditą iš banko ir pastarojo negrąžinus, pagal banko ieškinį teismui, civilinėje byloje banko naudai priteista 1781143,23 Eur suma solidariai iš atsakovų, tarp kurių ir laiduotoja L. Š., dėl to pradėtas išieškojimas iš jos gyvenamojo būsto (T. 1, b. l. 148-150).

Advokato A. S., atstovavusio L. Š. civilinėje byloje, 2016 m. gruodžio 14 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodyta, kad 2016 m gruodžio 14 d. į jį kreipėsi buvusi Klientė L. Š., kurią jis atstovavo byloje pagal (duomenys neskelbtini) banko (buvęs AB „(duomenys neskelbtini)“ bankas) ieškinį L. Š. dėl skolos priteisimo pagal 2006-03-09 laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2006-11-06 laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2007-07-10 laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (pirmos inst. civ. byla Nr. (duomenys neskelbtini)). L. Š. jo paprašė raštu paliudyti apie tai, kokią informaciją ir aplinkybes ji jam buvo nurodžiusi dėl (duomenys neskelbtini) banko pateikto ieškinio ir pateiktų laidavimo sutarčių, taip pat kaip ir kodėl buvo nuspręsta byloje ginantis nuo (duomenys neskelbtini) banko pateikto ieškinio, įrodinėjant ne tik L. Š. parašų suklastojimą, bet ir galimą suklydimą ar apgaulę. Paaiškina, jog L. Š. jam nurodė, kad (duomenys neskelbtini) banko į bylą pateiktų laidavimo sutarčių nepasirašinėjo ir jokiu būdu nebūtų sutikusi atsakyti už savo vyro su partneriais plėtojamo verslo prisiimtus įsipareigojimus. Klientė buvo priblokšta 2006-11-06 laidavimo sutartyje (duomenys neskelbtini) esančio parašo panašumo į jos parašą, teigė, kad šios sutarties nepasirašinėjo ir nežino, kaip tas parašas atsirado minėtoje laidavimo sutartyje. Tačiau, kadangi 2006-11-06 laidavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) esantis parašas buvo labai panašus į L. Š. parašą, parašas buvo padėtas tik ant paskutinio laidavimo sutarties lapo, nebuvo galima atmesti teorinės tikimybės, kad Klientei laidavimo sutarties lapas apgaule buvo paduotas pasirašyti su kitais dokumentais (klientė minėjo, kad yra namie pasirašinėjusi jai ir vyrui priklausančio žemės sklypo pardavimo dokumentus). Kadangi buvo pateiktos teismo eksperto ekspertizės išvados, kad 2006-11-06 laidavimo sutartyje pasirašė L. Š., buvo pasiūlyta klientei laidavimo sutartis ginčyti keliais teisiniais pagrindais ir prašyti pripažinti 2006-11-06 laidavimo sutartį negaliojančia remiantis keliais pagrindais – visų pirma, įrodinėjant, kad Klientė nepasirašė laidavimo sutarties ir parašas yra suklastotas, antra, priešieškinį papildant reikalavimu pripažinti laidavimo sutartį negaliojančia dėl klientės valios nebuvimo (t y. suklydimo ir/ar apgaulės). Nepaisant byloje teismo eksperto pateiktos ekspertizės išvados, kad 2006-11-06 laidavimo sutartyje pasirašė L. Š., jo profesiniu vertinimu, bylos faktinės aplinkybės sudarė iš esmės neabejotiną pagrindą pripažinti 2006-11-06 laidavimo sutartį negaliojančia (T. 1, b. l. 183).

2017 m. lapkričio 30 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-1606(17) nurodyta, kad 2006-03-09 AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos tarp AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ bei B. Š. ir L. Š., trečiajame lape, skilties „Laiduotojai:“ eilutėje „L. Š.“, pasirašė ne A. B.; nustatyti, ar 2007-07-10 AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos tarp AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ bei B. Š. ir L. Š., trečiajame lape, skilties „Laiduotojai:“ eilutėje „L. Š.“, L. Š. vardu pasirašė A. B., ar kitas asmuo, negalima dėl tiriamojoje dalyje nurodytų priežasčių; nustatyti, ar 2006-11-06 AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos tarp AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ bei B. Š. ir L. Š., kopijoje, trečio lapo eilutėje „L. Š.“, L. Š. vardu pasirašė A. B., ar kitas asmuo, negalima, kadangi LTEC rašysenos ekspertai parašų kopijų netiria (T. 2, b. l. 82-85).

2004 m. birželio 4 d. darbo sutarties kopija patvirtina, jog A. B. iki 2008 m. gruodžio 8 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ operacijų su nekilnojamuoju turtu vyresniojo vadybininko pareigose (T. 2, b. l. 91-92).

2006 m. gegužės 24 d. darbo sutarties kopija patvirtina, jog A. B. iki 2008 m. spalio 1 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotojo pareigose (T. 2, b. l. 93).

2004 m. birželio 4 d. darbo sutarties kopija patvirtina, jog L. D. iki 2008 m. birželio 30 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus – administracijos vadovo pareigose (T. 2, b. l. 94-95).

Byloje yra 2007 m. liepos 10 d. laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 2006 m. lapkričio 6 d. laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2006 m. kovo 9 d. laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos (T. 2, b. l. 51-59).

Į bylą yra pateikta UAB ,, (duomenys neskelbtini) B. V. nutarimu 2003-07-01 Nr. 2003/25 patvirtinta ir 2006-2007 m. Banke galiojusi Verslo paskolų sandorių sudarymo ir paskolų administravimo tvarka. (3 t. b. l. 78-91)

2019-01-18 Lietuvos teismo ekspertizės akte Nr. 11-2528(18), 11-2529 (18) pateikta išvada, kad:

1, 2. 2006-11-06 laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) trečiame lape esantis parašas L. Š. vardu nėra nukopijuotas (nuskenuotas) ir išspausdintas kompiuterine technika (spausdintuvu ar kopijavimo aparatu), o yra pasirašytas rašikliu (šratinukų pasta); šis parašas nėra padirbtas su išankstiniu techniniu pasiruošimu. Didelė tikimybė, kad parašas L. Š. vardu, esantis 2006-11-06 laidavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) trečiame lape nėra atliktas perpiešimo būdu nuo kito parašo prieš šviesos šaltinį. 2006-03-09 sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) trečiame lape esantis parašas L. Š. vardu nėra nukopijuotas ir išspausdintas kompiuterine technika (spausdintuvu ar kopijavimo aparatu), o yra parašytas gėliniu rašikliu; šis parašas nėra padirbtas su išankstiniu techniniu pasiruošimu. Didelė tikimybė, kad 2006-03-09 laidavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) trečiame lape esantis parašas L. Š. vardu yra atliktas perpiešimo būdu prieš šviesos šaltinį nuo kito parašo (parašo kopijos), esančio L. Š. LR paso (duomenys neskelbtini) 32 lape.

3. Laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) trečio lapo parašo L. Š. vardu srityje neįprastą rašymo pagrindą individualizuojančių požymių nėra.

4, 5. 2006-11-06 laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) trečiame lape, skiltyje „L. Š.“, pasirašė pati L. Š.. Šiame paraše diagnostinių požymių, liudijančių apie neįprastas rašymo sąlygas ar neįprastą rašiusiojo būseną, nėra.

6. Klausimas sprendžiamas nebuvo, nes tiriamasis parašas L. Š. vardu, esantis 2006-11-06 laidavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), yra nesuklastotas. (3 t. b. l. 177-185)

BK 182 straipsnio 2 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už didelės vertės svetimo turto arba turtinės teisės įgijimą, turtinės prievolės išvengimą arba jos panaikinimą savo ar kitų asmenų naudai apgaule. Sukčiaujant apgaulė panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens turto (pvz., teismą, antstolį, notarą), o pastarasis, suklaidintas apgaulės, savanoriškai pats perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydamas, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę, arba priima sprendimą dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo. Apgaulė reiškiasi pirmiau įvardytų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes ir pan. arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės panaikinimu (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.), tačiau kaltininko panaudota apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui atlikti minėtus veiksmus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-108-788/2018). Pateikdamas suklastotus dokumentus (pvz., sutartį, kuri nebuvo sudaryta) arba į tikrus dokumentus įrašydamas netikrus duomenis (pvz. duomenis apie turto priklausomybę, suklastodamas parašą), kaltininkas ne tik suklaidina turto savininką ar valdytoją dėl savo ketinimų ar teisių į turtą, bet ir apsunkina pažeistos teisės atkūrimą civilinio proceso tvarka be kriminalinės justicijos įsikišimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-329/2011, 2K-514/2014, 2K-32/2015).

              Sukčiavimas padaromas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad apgaule esmingai suklaidinęs turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens turto, neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia ar panaikina turtinę prievolę, numato, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia.

              Teismas ištyręs byloje surinktus įrodymus, jų visumą bei kiekvieną atskirai sprendžia, kad surinktų įrodymų visuma nepatvirtina A. B. pareikšto kaltinimo.

Apklaustas teisme kaltinamasis A. B. dėl pareikšto kaltinimo savo kaltę pripažino iš dalies. Paaiškino, kad pasirašė už L. Š., bet, kad siekė naudos sau ar kam kitam nepripažįsta. Parodė, kad 2006 m. dirbo įmonėje ,, (duomenys neskelbtini)“ vadybininku. L. D. nurodymu, matyt skubinant kuo greičiau padaryti darbą, pats už L. Š. pasirašė sutartį, nes reikėjo priduoti dokumentus. Neprisimena visų detalių ar ir kaip ieškojo L. Š.. Iš kažkur pasiėmė L. Š. dokumento pavyzdį, aplinkybių nepamena ir nukopijavo ant geodezinio braižymų stalo, stalas šviečia iš apačios, viršuje stiklas, panašiu principu ir nukopijavo. Nepamena ar visus tris kartus pasirašė. Papildomai apklaustas A. B. parodė, jog atsimena, kad rašėsi L. Š. parašu, bet ant kurių sutarčių ir kiek jų buvo negali pasakyti, daug laiko praėjo. Konkrečių pasirašytų sutarčių kaltinamasis A. B. niekaip neįvardino, o bendrai apie visas paaiškino, kad pasirašinėjo kopijavimo būdu, per šviečiantį braižymo stalą. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu spec. liudytoju A. B. parodė, kad 2006-2007 m. jis turėjo suderinti parašus ant laidavimo sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), dėl to tiksliai datos nepamena, tačiau viskas įvyko 2006-2007 m. Turėdamas L. Š. paso kopiją, jis atliko rankraštinį įrašą (parašą) suklastodamas L. Š. parašą ant minėtų sutarčių, o ant laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) jis taip pat atliko rankraštinį įrašą (parašą), tačiau vienoje vietoje suklydo ir uždėjo parašą, kuris buvo panašus į pareigūnės L. B. parašą, kuri išdavė L. Š. pasą. Minėtus parašus jis uždėjo dėl to, kad kelias dienas bandė surasti L. Š., tačiau jos nesurado ir norėjo kuo greičiau atlikti patikėtą užduotį, negalvodamas, kad bus tokios pasekmės. Minėtus parašus jis atliko adresu (duomenys neskelbtini), ten tuo metu buvo įsikūrusi įmonė UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, rūsyje įmonė turėjo geodezininkams skirtą šviečiantį stalą braižymui, jis padėjo ant minėto stalo paso kopiją, o ant viršaus padėjo sutartį ir taip suklastojo L. Š. parašą. Apie tai niekam nesakė. Papildomai 2017-07-10 apklaustas spec. liudytoju parodė, kad  2006-2007 kaip paprastai vykdydamas vadovo nurodymą surinkti parašus ant laidavimo sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nesusisiekus su L. Š., suklastojo jos parašus ant abiejų nurodytų sutarčių. Kokiu būdu tuo metu bandė susisiekti su L., nepamena. Nesusisiekęs su L., pats priėmė sprendimą suklastoti jos parašus ant laidavimo sutarčių. Turėdamas L. Š. paso kopiją, iš kur ją gavo, nepamena, atliko rankraštinį įrašą (parašą), suklastodamas L. Š. parašą ant minėtų sutarčių, o ant laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat atliko rankraštinį įrašą (parašą), tačiau vienoje vietoje suklydo ir uždėjo parašą, kuris buvo panašus į L. B. parašą, kuri išdavė L. Š. pasą. Parašus klastojo įmonės UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ patalpose, rūsyje, adresu (duomenys neskelbtini) per geodezininkams skirtą šviečiantį stalą braižymui. Niekam iš asmenų nesakė apie padirbtus parašus. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju A. B. prisipažįsta, kad ant laidavimo sutarčių 2006-03-09 Nr. (duomenys neskelbtini), 2006-11-06 Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2007-07-10 Nr. (duomenys neskelbtini) ties žodžiais L. Š. suklastojo jos parašus. Turėdamas L. Š. paso kopiją, iš kur ją gavo, nepamena, atliko rankraštinį įrašą (parašą) suklastodamas L. Š. parašą ant minėtų sutarčių, o ant laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat atliko rankraštinį įrašą (parašą), tačiau vienoje vietoje suklydo ir uždėjo parašą, kuris buvo panašus į L. B. parašą, kuri išdavė L. Š. pasą. Nors laidavimo sutartys yra skirtingų datų, tačiau negali atsakyti ar parašus ant visų trijų sutarčių klastojo tą pačią dieną. Padirbdamas parašus nesiekė sau, nei kietiems asmenims jokios turtinės naudos. Apibendrinant kalinamojo A. B. parodymus, galima daryti išvadą, kad jis pripažino klastojęs L. Š. parašą ant sutarčių, jų kiekio ar kažkokių konkrečių sutarčių rekvizitų kaip jas atpažino pripažindamas kaltę dėl jų suklastojimo A. B. teisme įvardinti negalėjo. Ikiteisminio tyrimo metu jis aiškino, kad suklastojo konkrečias sutartis pasirašydamas vietoj L. Š., t.y. ant laidavimo sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini)  ir (duomenys neskelbtini), kitoje apklausoje jau parodė, kad ant laidavimo sutarčių 2006-03-09 Nr. (duomenys neskelbtini), 2006-11-06 Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2007-07-10 Nr. (duomenys neskelbtini) ties žodžiais L. Š. suklastojo jos parašus. Bet įvardindamas klastojimo būdą A. B. paaiškino, kad klastojo sutartis pasirašinėdamas kopijavimo būdu per šviečiantį braižymo stalą uždedant dokumentą ant parašo pavyzdžio. Nukentėjusioji L. Š. teisme davė nuoseklius parodymus, kad ji jokių dokumentų nepasirašinėjo ir nesidomėjo savo vyro B. Š. veikla, vienoje iš laidavimo sutarčių, sudarytų 2006-11-06 ties jos vardu ir pavarde yra jos parašas, tačiau jo tikrai nedėjo, ant kitos laidavimo 2007-10-10 yra ne jos parašas ir net nepanašus, ant 2009-03-09 ties jos vardu ir pavarde uždėtas visiškai ne jos parašas. Atkreipė dėmesį, kad ant 2006-11-06 laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) parašai sudėti tik ant paskutinio lapo. Dėl minėtos sutarties jai padaryta 1781143,23 eurų turtinė žala. Apklaustas teisme B. Š. dėl aktualios kaltinime sutarties parodė, kad dėl šios sutarties jis D. pasakė, kad L. niekada nepasirašys laidavimo sutarties. Jis pats šią sutartį pasirašė ir paliko įmonėje. Per A. B. gimtadienį (duomenys neskelbtini) sužinojo, kad sutartį pasirašė A. B., kreipėsi į policiją. Teisme apklaustas L. D. aktualiu laikotarpiu buvęs UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktorius paaiškino, kad matyt kai kurias sutartis vežė į banką, nežino kas organizavo parašų surinkimą ant sutarčių, jis, L. D. negalėjo nurodyti A. B. pasirašyti, buvo daugiau techninis darbuotojas, B. Š. anksčiau minėjo, kad jo žmona nenori pasirašyti. Apklaustas teisme liudytojas A. B., kad jis buvo pagrindinis ,, (duomenys neskelbtini)“ akcininkas, jokių nurodymų, kad surinkti parašus nedavė, gal iš pokalbio su L. Š. vyru buvo užsiminta, kad ji nepasirašys, bet nepamena. Jo sūnus, A. B. įmonėje dirbo daugiau techninius darbus, sūnus buvo per jaunas, kad su juo aptarinėtų verslo reikalus. Apklausta teisme V. Z. paaiškino, kad  laikotarpiu nuo 2003 rugsėjo mėn. iki 2011 birželio mėn. dirbo banke AB „(duomenys neskelbtini). Anksčiau, t. y kai tik įsidarbino, šis bankas vadinosi „(duomenys neskelbtini)“. 2006-11-06 buvo sudaryta kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ minėta kredito sutartimi prisiimti sutartiniai įsipareigojimai buvo užtikrinti 2006-11-06 laidavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-11-10 buvo sudaryta Kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini)“ minėta kredito sutartimi prisiimti sutartiniai įsipareigojimai buvo užtikrinti 2007-07-11 laidavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini). Šias laidavimo sutartis pateikė pats L. D.. Kadangi jis paaiškino, kad negali surinkti visų laiduotojų vienu metu, nes kažkurių iš jų neišleidžia iš darbo, o kitiems problematiška atvykti iki banko, todėl paprašė duoti jam šią sutartį su sąlyga, kad jis pats pateiks laiduotojams pasirašyti šias sutartis. Tokių dokumentų pateikimo forma tuo metu buvo laikoma teisėta. Liudytoja L. B. teisme patvirtino, kad ji nepasirašinėjo ant 2006 m. kovo 9 d. sutarties (2 t. b. l. 59).

Vilniaus apygardos teismas 2012-12-14 nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovo (duomenys neskelbtini) ieškinį tenkino iš dalies ir (tiek, kiek ieškinio reikalavimai susiję su L. Š.) pagal 2006-11-06 laidavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) už 2006-11-06 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) iš atsakovų B. Š., L. Š., A. B. ir L. B. solidariai ieškovui (duomenys neskelbtini) priteisė 6 149 931,34 Lt ir nuo šios sumos paskaičiuotas 9 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2008-10-30) iki 2009-05-21, ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 2009-05-21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovės L. Š. priešieškinį tenkino iš dalies ir pripažino 2006-03-09 laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2007-07-10 laidavimo sutartį Nr. FA-(duomenys neskelbtini), sudarytą tarp AB (duomenys neskelbtini) banko ir L. Š., negaliojančiomis. Lietuvos apeliacinis teismas 2013-03-29 nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus apygardos teismo 2012-12-14 nutartį dėl materialinių reikalavimų šioje dalyje paliko nepakeistą, iš atsakovės L. Š. ieškovui priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą sumažino iki 875 Lt; bei Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-12-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) kasacinių skundų dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2013-03-29 nutarties peržiūrėjimo, netenkino. Teismas priimdamas minėtą sprendimą vadovavosi ir Lietuvos ekspertizės centro 2009-11-24 ekspertizės akto Nr. 11-2994(09) išvada, kurioje nustatyta, kad 2006-11-06 laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2007-08-09 susitarime Nr. (duomenys neskelbtini) L. Š. vardu pasirašė L. Š.. Kreiptinas dėmesys, kad L. Š. civilinėje byloje  procese prašė sandorius pripažinti negaliojančiais kaip sudarytus suklydimo įtakoje. Šioje byloje ikiteisminio tyrimo metu dėl šių aplinkybių buvo pateiktas advokato A. S. rašytinis paaiškinimas, kad L. Š. nuo pat pradžių buvo nurodžiusi, kad nepasirašinėjo laidavimo sutarčių, o jis pasiūlė ginčyti laidavimo sutartį papildomu argumentu, jog sutartis pasirašyta suklydus ar dėl panaudotos apgaulės. Teisme L. Š. taip pat paaiškino, kad tokią versiją jai civilinėje byloje buvo pasiūlęs minėtas advokatas A. S., matydamas eksperto išvadą, pasirinko tokią gynimo strategiją, kad teisme reikia įrodinėti savo ieškinį dviem argumentais ir pagrindais. 

Šioje byloje aktuali ne viena atlikta ekspertizė, kuriomis tiek civilinėje, tiek vėliau jau ir baudžiamojoje byloje buvo tiriama kas pasirašė tiriamuose aktualiuose dokumentuose. Dar 2009 m. lapkričio 24 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte Nr. 11-2994 (09) nurodyta, kad 2006-11-06 AB laidavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), skiltyje „laiduotojai“, L. Š. vardu ir 2007-08-09 susitarime Nr. (duomenys neskelbtini), L. Š. vardu pasirašė L. Š.; 2006-03-09 laidavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), skiltyje „laiduotojai“, L. Š. vardu pasirašė ne L. Š.; 2006-07-10 laidavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), skiltyje „laiduotojai“, L. Š. vardu pasirašė ne L. Š. (T. 2, b. l. 44-48). 2015 m. liepos 31 d ekspertizės akte Nr. 20150731/01 rašysenos ekspertas A. B., L. Š. prašymu atlikęs rašysenos objektų tyrimą, be kita ko nurodė, jog nustatyti, ar 2006-11-06 AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos tarp AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ bei B. Š. ir L. Š., paskutinio lapo (trečio) apatinėje dalyje, L. Š. vardu, pasirašė pati L. Š., negalima, nes tiriamasis parašas yra trumpas, mažai informatyvus, nustatyta vienodai reikšmingų tiek sutapimų, tiek skirtumų, pateikta parašo kopija (T. 1, b. l. 188-191). 2017 m. lapkričio 30 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-1606(17) nurodyta, kad 2006-03-09 AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos tarp AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ bei B. Š. ir L. Š., trečiajame lape, skilties „Laiduotojai:“ eilutėje „L. Š.“, pasirašė ne A. B.; nustatyti, ar 2007-07-10 AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos tarp AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ bei B. Š. ir L. Š., trečiajame lape, skilties „Laiduotojai:“ eilutėje „L. Š.“, L. Š. vardu pasirašė A. B., ar kitas asmuo, negalima dėl tiriamojoje dalyje nurodytų priežasčių; nustatyti, ar 2006-11-06 AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos tarp AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ bei B. Š. ir L. Š., kopijoje, trečio lapo eilutėje „L. Š.“, L. Š. vardu pasirašė A. B., ar kitas asmuo, negalima, kadangi LTEC rašysenos ekspertai parašų kopijų netiria. Byloje teisminio bylos nagrinėjimo metu siekiant pašalinti abejones, tinkamai įvertinti jau surinktus įrodymus buvo paskirta kompleksinė rašysenos – dokumentų rekvizitų ekspertizė. 2019-01-18 Lietuvos teismo ekspertizės akte Nr. 11-2528(18), 11-2529 (18) pateikta išvada, kad: 1, 2. 2006-11-06 laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) trečiame lape esantis parašas L. Š. vardu nėra nukopijuotas (nuskenuotas) ir išspausdintas kompiuterine technika (spausdintuvu ar kopijavimo aparatu), o yra pasirašytas rašikliu (šratinukų pasta); šis parašas nėra padirbtas su išankstiniu techniniu pasiruošimu. Didelė tikimybė, kad parašas L. Š. vardu, esantis 2006-11-06 laidavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) trečiame lape nėra atliktas perpiešimo būdu nuo kito parašo prieš šviesos šaltinį. 2006-03-09 sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) trečiame lape esantis parašas L. Š. vardu nėra nukopijuotas ir išspausdintas kompiuterine technika (spausdintuvu ar kopijavimo aparatu), o yra parašytas gėliniu rašikliu; šis parašas nėra padirbtas su išankstiniu techniniu pasiruošimu. Didelė tikimybė, kad 2006-03-09 laidavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) trečiame lape esantis parašas L. Š. vardu yra atliktas perpiešimo būdu prieš šviesos šaltinį nuo kito parašo (parašo kopijos), esančio L. Š. LR paso (duomenys neskelbtini) 32 lape. 3. Laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) trečio lapo parašo L. Š. vardu srityje neįprastą rašymo pagrindą individualizuojančių požymių nėra. 4, 5. 2006-11-06 laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) trečiame lape, skiltyje „L. Š.“, pasirašė pati L. Š.. Šiame paraše diagnostinių požymių, liudijančių apie neįprastas rašymo sąlygas ar neįprastą rašiusiojo būseną, nėra. Teisme kaltinamasis A. B. ne kartą akcentavo, kad jis klastojo sutartis pasirašinėdamas kopijavimo būdu per šviečiantį braižymo stalą uždedant dokumentą ant parašo pavyzdžio. Taigi, minėtame ekspertizės akte padaryta išvada, jog yra didelė tikimybė, kad parašas L. Š. vardu, esantis 2006-11-06 laidavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) trečiame lape nėra atliktas perpiešimo būdu nuo kito parašo prieš šviesos šaltinį ir tokia išvada motyvuojama tuo, kad laidavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) paraše L. Š. vardu nėra nepagrįstų rašymo priemonės sustojimų, kampuotumo, tačiau parašo paskutinio viršutinio kilpinio elemento štrichas nėra lygus, jame yra nedidelių pavingiavimų, o apatinio elemento (užraito) štricho pabaiga yra buka (Priedas 1, 1 pav.). Tokie požymiai yra būdingi tiek techniškai padirbtiems parašams, tiek gali atsirasti dėl rašymo sąlygų (rašymo mazgo defektų, nelygaus rašymo pagrindo) ar dėl asmens rašysenos ypatumų. Dėl to tiriamasis parašas buvo lyginamas su eksperimentiniais L. Š. parašų pavyzdžiais ir su kitais parašais, esančiais tyrimui pateiktuose dokumentuose (laisvaisiais pavyzdžiais): baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) I tome 2016-10- 20 prašyme išduoti nutarimo pripažinti nukentėjusiąją kopiją (53 lapas), 2017-03-13 prašyme atnaujinti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) (147 lapas), 2016-07-12 nutarime pripažinti nukentėjusiuoju (184 lapas) ir baudžiamosios bylos Nr. duomenys neskelbtini) III tomo pranešime (22 lapas). Nustatyta, kad ir eksperimentiniuose bei laisvuosiuose parašų pavyzdžiuose, kurie yra panašios konfigūracijos kaip tiriamasis parašas, yra ir tokie patys rašymo požymiai: buka paskutinio elemento pabaiga ir viršutinio kilpinio elemento nelygumai (pavingiavimai). Taigi, ir lyginamuosiuose L. Š. parašuose nustatyti analogiški kaip tiriamajame parašo elementų rašymo požymiai. Todėl šiuo atveju nustatytų tiriamojo parašo požymių vienareikšmiškai vertinti kaip piešimo (perpiešimo per šviesą) požymių negalima. Tai, kad tiriamajame paraše, nuo pradžios iki paskutinio kilpinio elemento, perpiešimo požymių (štrichų pavingiavimo, nepagrįstų sustojimų) nėra, o požymiai parašo gale silpnai išreikšti ir būdingi eksperimentiniams bei laisviesiems L. Š. parašams, daroma didelės tikimybės išvada, kad tiriamasis parašas L. Š. vardu, esantis 2006-11-06 laidavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) trečiame lape, nėra atliktas perpiešimo būdu nuo kito parašo prieš šviesos šaltinį. Minėtoje 2018- ekspertizės išvadoje padaryta išvada, kad didelė tikimybė, kad 2006-03-09 laidavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) trečiame lape esantis parašas L. Š. vardu yra atliktas perpiešimo būdu prieš šviesos šaltinį nuo kito parašo (parašo kopijos), esančio L. Š. LR paso (duomenys neskelbtini) 32 lape. Ši išvada motyvuojama tuo, kad laidavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) L. Š. vardu parašo štrichų linijos vingiuotos, matomi nepagrįsti rašymo mazgo sustojimai, bukos linijų pradžios ir pabaigos. Tokie požymiai yra būdingi pieštiems (perpieštiems) parašams. Nustatyta, kad tapatinant dauguma tiriamojo parašo L. Š. vardu ir parašo, esančio paso kopijos eilutėje „pareigūno parašas“, štrichų persiklojo, yra vienodas elementų nuolinkis, sutampa raidžių „L“ ir „B“ sujungimo, kilpinių elementų konfigūracija; nežymiai skiriasi štrichų plotis ir yra nežymus užraito elementų dydžio skirtumas. Ekspertizės išvada, kad 2006-11-06 laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) trečiame lape, skiltyje „L. Š.“, pasirašė pati L. Š. motyvuojama tuo, kad lyginant šį tiriamąjį parašą su lyginamajam tyrimui pateiktais L. Š. ir A. B. parašų pavyzdžiais, nustatyti visų bendrųjų požymių sutapimai su L. Š. parašais. Taip pat nustatyta specialiųjų požymių sutapimų, kurie yra esminiai, pastovūs ir sudaro individualią požymių visumą, pakankamą minėtai išvadai. Teismas neturi pagrindo abejoti šio ekspertizės akto patikimumu. Vėlgi, L. Š. iniciatyva atliktame 2015-07-31 Ekspertizės akte taip pat nėra padaryta išvada, kad 2006-11-06 laidavimo sutartyje pasirašė ne L. Š.. Kaip teisme paaiškino ekspertas A. B. jis pateikė neutralią išvadą, o techninės klastotės galimybės jis netyrė.

Teismas ištyręs surinktus įrodymus, sujungęs juos į vientisą visumą, sprendžia, kad jų visuma nepagrindžia kaltinime nurodytų aplinkybių, kad A. B. ant 2006-11-06 Nr. (duomenys neskelbtini) laidavimo sutarties, ties grafa „L. Š.“ padarė rankraštinį įrašą, t. y. pasirašė L. Š. parašu. Kaip minėta kaltinamojo parodymai dėl kaltinimui aktualių aplinkybių labai abstraktūs, kaltinamasis proceso metu buvo linkęs pripažinti kaltinimą dėl 2006-11-06 laidavimo sutarties net nesugebėdamas paaiškinti kodėl jis pripažįsta suklastojęs būtent šią sutartį. Tiek kaltinamojo A. B., tiek nukentėjusiosios L. Š. parodymai prieštarauja ir aukščiau aptartiems ekspertizės aktams. Nukentėjusioji civilinėje byloje aktualią sutartį ginčijo ne vienu pagrindu. Nukentėjusiosios atstovų teisme keltas galimas ekspertinės įstaigos šališkumo klausimas deklaratyvus. Juo labiau, byloje nėra jokių įrodymų, kad A. B. apgaule kitų naudai įgijo didelės vertės 1781143,23 Eur L. Š. priklausantį turtą. Surinkti ir ištirti byloje įrodymai nepatvirtina, kad A. B. ar kiti asmenys šiuo konkrečiu kaltinime nurodytu atveju norėjo apgauti L. Š. ir kitų naudai (kaltinime net neįvardinta kieno) užvaldyti jai priklausantį turtą. Byloje nėra jokių įrodymų, kad A. B. buvo pats suinteresuotas paskolos gavimu asmuo, kaip tik apklausti liudytojai teisme parodė, kad A. B. buvo techninis darbuotojas, pagrindinis ,, (duomenys neskelbtini)“ akcininkas A. B. tėvas A. B. parodė, kad sūnus buvo per jaunas ir į verslo reikaluose jis nedalyvavo. Kreiptinas dėmesys, kad Vilniaus apygardos teismas 2012-12-14 nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2006-11-06 laidavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) už 2006-11-06 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) iš atsakovų B. Š., L. Š., A. B. ir L. B. solidariai ieškovui (duomenys neskelbtini) priteisė 6 149 931,34 Lt ir nuo šios sumos paskaičiuotas 9 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2008-10-30) iki 2009-05-21, ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 2009-05-21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šiuo atveju akivaizdu, kad analogiškas laidavimo sutartis sudarinėjo ir A. B. tėvai, todėl klastodamas parašą ir žinodamas, kad L. Š. nelaiduoja paskolos grąžinimo, galimos laidavimo atsakomybės naštą A. B. perkeltų savo tėvams. Kitas akcininkas B. Š. taip pat turėjo būti suinteresuotas paskolos gavimu bei ant aktualios 2006-11-06 laidavimo sutarties kaip pats paaiškino pasirašė. Kelia abejonių, kad pastarasis nesidomėjo ar ant šios sutarties pasirašė jo žmona L. Š., kurios parašo taip pat reikėjo siekiant gauti paskolą.

Baudžiamosios atsakomybės pagrindas Lietuvos baudžiamojoje teisėje yra nusikalstamos veikos požymių buvimas (nusikalstamos veikos sudėtis) kaltininko veikoje. Nuosprendis turi būti teisėtas ir pagrįstas. Jame neturi būti abejonių dėl Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties ir dėl to, kas padarė nusikaltimą, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

Teismas vertina, kad šioje byloje surinkti ir aukščiau aptarti įrodymai nepatvirtina, kad A. B. suklastojo L. Š. parašą padarydamas rankraštinį įrašą, t. y. pasirašė L. Š. parašu ant 2006 m lapkričio 6 d. Nr. (duomenys neskelbtini) laidavimo sutarties, nei suklastojęs minėtą parašą vėliau šią sutartį perduodamas L. D., kuris ją pateikė ,, (duomenys neskelbtini)“, taip laiduojant už banko suteiktą paskolą įmonei ,, (duomenys neskelbtini)“ apgaule kitų naudai įgijo 1781143,23 eurų L. Š. priklausantį turtą. Nenustačius, kad A. B. atliktuose veiksmuose yra jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 str. 2 d. požymių, A. B. išteisintinas (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

A. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 T. b.l. 114). Paskelbus nuosprendį A. B. paskirta kardomoji priemonė panaikintina.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301-302, 303 str. 5 d. 1 p., 304 str., 305 str. 3 d., 307 str. 4, 7 d., 308 st., teismas

n u s p r e n d ž i a :

             A. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

A. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

           Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė