Administracinė byla Nr. A-1242-438/2018

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00459-2016-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.2.3.2

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

1.       Pareiškėjas E. S. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė teismui skundą, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Panevėžio AVPK), priteisti 300 Eur turtinei žalai atlyginti ir 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, 5 proc. metinių procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Pareiškėjas nurodė, kad Panevėžio AVPK Kelių policijos biuro (toliau – ir Panevėžio AVPK KPB) pareigūnas E. K. 2015 m. vasario 3 d., išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. 50N-25297335-15, nustatė, jog pareiškėjas, 2015 m. sausio 18 d., 21 val. 14 min., Panevėžio mieste, Nemuno gatvėje, išlipdamas iš automobilio „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), privertė iš galo važiavusio automobilio vairuotoją staigiai stabdyti, dėl to šis automobilis atsitrenkė į pareiškėjo automobilį. Už šį pažeidimą pareiškėjui 2015 m. vasario 3 d. nutarimu Nr. 50N-25297335-15 (toliau – ir 2015 m. vasario 3 d. nutarimas) buvo paskirta administracinė nuobauda – 42 Eur bauda. Pareiškėjas teigė, kad, nesutikdamas su šiuo nutarimu, jį apskundė Panevėžio miesto apylinkės teismui, kuris 2015 m. kovo 16 d. nutartimi jo skundo netenkino ir paliko 2015 m. vasario 3 d. nutarimą nepakeistą. Dėl šios teismo nutarties pareiškėjas apeliaciniu skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą, kuris, išnagrinėjęs jo skundą, panaikino Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė. Pareiškėjas ir jo atstovas tvirtino, kad policijos pareigūnai, tinkamai neištyrę 2015 m. sausio 18 d. eismo įvykio aplinkybių, neturėjo jokio pagrindo kaltinti pareiškėją dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo. Neteisėti valstybės pareigūnų veiksmai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio prasme pasireiškė tuo, kad nebuvo laikytasi ATPK 256 ir 257 straipsniuose įtvirtintų reikalavimų, t. y. policijos pareigūnai nesurinko visų įrodymų, nevykdė pareigos visapusiškai, pilnai ir objektyviai išnagrinėti visas eismo įvykio aplinkybes, dėl to pareiškėjas nepagrįstai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn. Pareiškėjo teigimu, tiek administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu, tiek ir nagrinėjant bylą teisme, jis ir jo atstovas, kurio teisinėmis paslaugomis buvo priverstas pasinaudoti, nuosekliai aiškino policijos pareigūnams, kad dėl eismo įvykio jis yra nekaltas, o kaltas „BMW“ automobilio vairuotojas, kuris atsitrenkė į jo automobilį, tačiau policijos pareigūnai jų argumentų negirdėjo. Policijos pareigūnai neįvertino akivaizdžių įrodymų, kad „BMW“ vairuotojas pats padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, viršijo leistiną greitį, neįvertinęs atstumo iki pareiškėjo automobilio, savo automobiliu kliudė pareiškėjo automobilio galą, o tik po to atsitrenkė į jo automobilio dureles. Pareiškėjas ir jo atstovas teismo posėdyje akcentavo, kad pareigūnai, tyrę eismo įvykį, nesurinko visos reikalingos informacijos, t. y. nenufotografavo pareiškėjo automobilio galinio bamperio; neišmatavo atstumo nuo pareiškėjo automobilio atidarytų durelių iki antros eismo juostos; nepažymėjo eismo įvykio vietos schemoje „BMW“ automobilio stabdymo kelio ir nenustatė „BMW“ automobilio greičio. Pareiškėjo ir jo atstovo nuomone, būtent dėl šių pareigūnų veiksmų neatlikimo, neteisingai buvo įvertinti byloje surinkti įrodymai, o pareiškėjas buvo neteisingai apkaltintas. Dėl Panevėžio AVPK pareigūnų abejingumo ir tarnybinių pareigų tinkamo neatlikimo, pareiškėjas patyrė tiek turtinę, tiek neturtinę žalą. Turtinę žalą pareiškėjas patyrė dėl to, kad ginčijant neteisėtą 2015 m. vasario 3 d. nutarimą, jam teko naudotis teisininko paslaugomis, už kurias jis sumokėjo 300 Eur, ir taip patyrė 300 Eur nuostolį (turtinę žalą). Be to, dėl neteisėtų Panevėžio AVPK pareigūnų veiksmų pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą. Pareiškėjas, ginčydamas neteisėtą 2015 m. vasario 3 d. nutarimą, matydamas, kad policijos pareigūnai visiškai nereaguoja į jo nurodomas eismo įvykio aplinkybes, atvirai ignoruoja jo paaiškinimus, labai išgyveno, nervinosi. Pareiškėjo patirti išgyvenimai šiuo atveju peržengė įprastų gyvenimiškose situacijose objektyviai neišvengiamų išgyvenimų ribą ir tie išgyvenimai, įvertinus valstybės institucijos elgesį administracinio teisės pažeidimo bylos eigoje, nebuvo tik momentiniai. Visa tai sudaro neturtinę žalą, kuri vertinama 500 Eur suma.

3.       Atsakovas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4.       Atsakovas nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo byloje, kurioje pareiškėjas buvo pripažintas kaltu dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo, policijos pareigūnai veikė įstatymų nustatyta tvarka. Surinkus visus reikalingus įrodymus dėl eismo įvykio ir išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, 2015 m. vasario 3 d. buvo priimtas nutarimas skirti pareiškėjui administracinę nuobaudą. Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas jokių aplinkybių dėl galbūt neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų įrodymų administracinio teisės pažeidimo byloje rinkimo procese ar bylos nagrinėjimo procese nekonstatavo. ATPK 257 straipsnyje numatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone, todėl policijos pareigūnai pareiškėjui kaltinimus dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo pateikė įsitikinę surinktų įrodymų patikimumu ir pakankamumu, taigi, šiuo atveju nėra civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos – neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų. Panevėžio AVPK atstovas tvirtino, jog nesutinka su pareiškėjo ir jo atstovo teiginiais, kad policijos pareigūnai, tyrę eismo įvykį, nesurinko visos informacijos apie eismo įvykį. Nagrinėjamu atveju nebuvo ginčo, jog „BMW“ automobilis atsitrenkė į pareiškėjo automobilio galinį bamperį. Prie eismo įvykio vietos schemos buvo pateikti papildomi duomenys apie eismo įvykį ir pareiškėjo automobilio „Ford Focus“ apgadinimus, kuriuose nurodyta, kad apgadintas galinis bamperis, todėl fotografuoti automobilio galinio bamperio nebuvo reikalinga, be to, ir teisės aktai to nereikalauja. Taip pat nebuvo reikalinga fotografuoti atstumo nuo pareiškėjo automobilio iki skiriamosios juostos, nes toks matavimas nebūtų turėjęs jokios reikšmės pažeidimo kvalifikavimui. Dėl argumentų, kad policijos pareigūnai nepažymėjo eismo įvykio vietos schemoje „BMW“ automobilio stabdymo kelio, paaiškino, kad jei stabdymo kelio nebuvo, tai eismo įvykio vietos schemoje jo pareigūnai ir nepažymėjo. Be to, nebuvo ginčo, kad „BMW“ automobilis stabdė. Pareiškėjas su schema sutiko, pastabų nereiškė, ją pasirašė. Atsakovo nuomone, visi reikalingi įrodymai dėl eismo įvykio buvo surinkti tinkamai, tuo remiantis išnagrinėta administracinio teisės pažeidimo byla.

II.

5.       Panevėžio apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6.       Teismas nustatė, kad Panevėžio AVPK KPB Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio patrulis K. M. 2015 m. sausio 18 d. pareiškėjui surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 50P-24505461-15 už pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 1 dalyje, padarymą (kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą)). Panevėžio AVPK KPB Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininkas E. K. 2015 m. vasario 3 d. priėmė nutarimą, kuriuo pareiškėją pripažino kaltu padarius pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 1 dalyje, bei paskyrė jam 42 Eur baudą dėl Kelių eismo taisyklių 148 punkto reikalavimo pažeidimo. 2015 m. vasario 3 d. nutarime konstatuota, kad pareiškėjas, išlipdamas iš automobilio, neįsitikino, kad nesukels pavojaus eismo saugumui, atidaręs vairuotojo dureles, privertė iš galo važiavusio automobilio vairuotoją staigiai stabdyti, dėl tos priežasties iš galo važiavęs automobilis atsitrenkė į automobilį, kurio vairuotojas buvo atidaręs dureles. Šį nutarimą pareiškėjas apskundė Panevėžio miesto apylinkės teismui, kuris 2015 m. kovo 16 d. nutartimi 2015 m. vasario 3 d. nutarimą paliko nepakeistą ir pareiškėjo skundo netenkino. Dėl šios nutarties pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui, kuris 2015 m. gegužės 21 d. nutarimu pareiškėjo apeliacinį skundą tenkino, panaikino Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. nutartį bei Panevėžio AVPK KPB 2015 m. vasario 3 d. nutarimu pareiškėjui paskirtą 42 eurų baudą, o administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė. Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gegužės 21 d. nutarime konstatuota, jog byloje nesurinkta pakankamai neginčijamų įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo kaltę padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.

7.       Teismas nurodė, kad pagal ATPK 259 straipsnį, dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo tam įgaliotas organas (pareigūnas) arba visuomeninės organizacijos ar visuomeninio savaveiksmio organo atstovas surašo protokolą, išskyrus ATPK 262 straipsnyje numatytus atvejus. Pagal ATPK 225 straipsnį policija nagrinėja administracinio teisės pažeidimo bylas dėl šio kodekso inter alia 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo. Tai reiškia, kad Panevėžio AVPK KPB Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio patrulis K. M. veikė savo įgaliojimų ribose, t. y. turėjo teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, o Panevėžio AVPK KPB Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininkas E. K. turėjo teisę dėl šio pažeidimo nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą. Pagal ATPK 259 straipsnį, protokolas surašomas dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo, o pagal ATPK 256 straipsnio 1 dalį, įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

8.       Teismas pažymėjo, kad pagrįsdamas skundo reikalavimus, pareiškėjas teigė, jog pareigūnai, tyrę eismo įvykį, nesurinko visos reikalingos informacijos, t. y. nenufotografavo pareiškėjo automobilio galinio bamperio; neišmatavo atstumo nuo pareiškėjo automobilio atidarytų durelių iki antros eismo juostos; nepažymėjo eismo įvykio vietos schemoje „BMW“ automobilio stabdymo kelio ir nenustatė „BMW“ automobilio greičio. Pareiškėjo teigimu, būtent dėl šių pareigūnų veiksmų neatlikimo, neteisingai buvo įvertinti byloje surinkti įrodymai ir dėl to pareiškėjas buvo neteisingai apkaltintas.

9.       Teismas, išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos duomenis, atsižvelgęs į bylos dalyvių paaiškinimus, nustatė, kad įforminant 2015 m. sausio 18 d. eismo įvykį, pareiškėjo automobilio „Ford Focus“ galinis bamperis nebuvo fotografuojamas, tačiau eismo įvykio vietos schemoje „Papildomi duomenys apie eismo įvykį“ aprašant pareiškėjo automobilio apgadinimus, nurodyta, jog apgadintas galinis bamperis. Iš atsakovo atstovo E. K. paaiškinimų teismas nustatė, kad sprendžiant dėl pareiškėjui inkriminuoto pažeidimo padarymo, aplinkybė, jog „BMW“ automobilis atsitrenkė į pareiškėjo automobilio galinį bamperį, buvo žinoma ir vertinama. Iš atsakovo atstovo E. K. paaiškinimų teismas taip pat nustatė, kad, sprendžiant dėl pareiškėjo kaltės, buvo įvertinta, jog pareiškėjas, išlipdamas savo automobilio ir atidaręs vairuotojo dureles, tamsiu paros metu sudarė kliūtį iš galo važiavusio „BMW“ automobilio vairuotojui, kuris buvo priverstas staigiai stabdyti ir, pirma, atsitrenkė į pareiškėjo automobilio galinį bamperį, o po to – į jo automobilio dureles. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendė, kad pareiškėjo nurodyti policijos pareigūnų veiksmai – nufotografuoti jo automobilio galinį bamperį – nebuvo būtini. Pareiškėjas taip pat teigė, kad policijos pareigūnai neišmatavo atstumo nuo jo automobilio atidarytų durelių iki antros eismo juostos. Iš administracinio teisės pažeidimo bylos duomenų ir Panevėžio AVPK atstovo E. K. paaiškinimų teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nebuvo kaltinamas, jog išvažiavo į kitą eismo juostą, o pareiškėjo padaryto pažeidimo kvalifikavimui šis matmuo nebuvo reikalingas, todėl teismas sprendė, kad nebuvo reikalinga išmatuoti atstumo nuo pareiškėjo automobilio iki skiriamosios juostos. Spręsdamas dėl pareiškėjo argumentų, kad policijos pareigūnai eismo įvykio vietos schemoje nepažymėjo „BMW“ automobilio stabdymo kelio ir nenustatė „BMW“ automobilio greičio, teismas nustatė, kad eismo įvykio vietos schemoje nėra užfiksuotų „BMW“ automobilio stabdymo žymių. Teismas neturėjo pagrindo abejoti Panevėžio AVPK atstovo teiginiais, jog jei „BMW“ automobilio stabdymo žymių važiuojamoje kelio dalyje nebuvo, tai nebuvo galimybės šių duomenų nurodyti schemoje. Iš Panevėžio AVPK atstovo E. K. paaiškinimų teismas nustatė, kad sprendžiant dėl pareiškėjo kaltės administracinio teisės pažeidimo nagrinėjimo policijos įstaigoje metu nebuvo ginčo dėl aplinkybės, kad „BMW“ automobilis stabdė, be to, buvo vertinama, jog „BMW“ automobilis važiavo leistinu greičiu. Iš Panevėžio AVPK atstovo teiktų paaiškinimų teismas nustatė, kad surinkti įrodymai ir vidinis įsitikinimas, pagrįstas visapusišku visų aplinkybių išnagrinėjimu, lėmė jo suvokimą, jog būtent pareiškėjas kaltas dėl eismo įvykio, nes jei pareiškėjo automobilio durelės nebūtų buvusios atidarytos, „BMW“ automobilio vairuotojas nebūtų stabdęs ir būtų apvažiavęs pareiškėjo stovintį automobilį.

10.       Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, bei išanalizavęs ir įvertinęs Panevėžio AVPK KPB Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio patrulio K. M. iki 2015 m. sausio 18 d. administracinio teisės pažeidimo protokolo pareiškėjui surašymo atliktus veiksmus bei surinktus įrodymus (atliktą eismo įvykio apžiūrą ir surašytą eismo įvykio vietos schemą, sudarytą foto lentelę, transporto priemonių apgadinimus, pareiškėjo ir „BMW“ automobilio vairuotojo paaiškinimus), sprendė, kad šis policijos pareigūnas administracinio teisės pažeidimo protokolą surašė surinkęs įrodymus, vykdydamas jam patikėtas funkcijas ir, nagrinėjamu atveju, nėra jokio pagrindo nuspręsti, kad jis šioje konkrečioje situacijoje veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdamas bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Teismas, išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos išnagrinėjimo aplinkybes, nurodė, kad Panevėžio AVPK KPB Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininkas E. K., įvertinęs iki nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje surašymo surinktus įrodymus (administracinio teisės pažeidimo protokolą, eismo įvykio vietos schemą, pareigūno tarnybinį pranešimą dėl eismo įvykio, „BMW“ automobilio vairuotojo paaiškinimą, pareiškėjo paaiškinimą), pagal ATPK 257 straipsnio nuostatas, nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų, sprendė tuo metu buvus pakankamai įrodymų įtarti pareiškėją padarius teisės pažeidimą, t. y. kad pareiškėjas, išlipdamas iš automobilio „Ford Focus“ neįsitikino, kad nesukels pavojaus eismo saugumui, atidaręs vairuotojo dureles, privertė iš galo važiavusio „BMW“ automobilio vairuotoją staigiai stabdyti, dėl tos priežasties šis automobilis atsitrenkė į pareiškėjo automobilį. Byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, kad policijos pareigūnas šioje situacijoje elgėsi neteisėtai, t. y. nevykdė įstatymuose nustatytų pareigų arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba nors ir vykdė šias funkcijas suteiktų įgalinimų ribose, tačiau veikė šališkai, nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdamas bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Teismas nenustatė, kad pareiškėją patraukus administracinėn atsakomybėn, nagrinėjant bylą, skiriant nuobaudą buvo šališkumas ar kitoks suinteresuotumas bylos baigtimi, tendencingumas, nustatytų faktų ar kitų reikšmingų aplinkybių nuslėpimas, piktnaudžiavimas įgaliojimais, kad buvo padaryti kiti esminiai pažeidimai.

11.       Teismas akcentavo, kad pagal ATPK 257 straipsnio nuostatas organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, jei pareigūnas surinko įrodymus ir yra įsitikinęs (o įsitikinimas pagrįstas visapusišku bylos išnagrinėjimu) dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn, tokie veiksmai, nesant pareigūno aplaidumo, paviršutiniškumo požymių, nesilaikymo pareigos elgtis atidžiai bei rūpestingai, negali suponuoti neteisėtų veiksmų aplinkybės konstatavimo. Nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo bylos duomenys ir joje nustatytos aplinkybės nulėmė policijos pareigūnų vidinį įsitikinimą, kad pareiškėjas padarė administracinį teisės pažeidimą. Nors Panevėžio apygardos teismas 2015 m. gegužės 21 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė, tačiau tai buvo siejama ne su atitinkamais neteisėtais pareigūno veiksmais, bet kitaip vertinant surinktus byloje įrodymus. Iš Panevėžio apygardos teismo nutarimo turinio matyti, kad jokių neteisėtų Panevėžio AVPK pareigūnų veiksmų, vykdant administracinio teisės pažeidimo teiseną pareiškėjo atžvilgiu, šių pareigūnų neteisėto veikimo ar neveikimo, renkant pirminius įrodymus, iškeliant bei nagrinėjant pareiškėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, nebuvo nustatyta.

12.       Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas darė išvadą, jog Panevėžio AVPK pareigūnai neteisėtų veiksmų CK 6.271 straipsnio prasme nagrinėjamu atveju neatliko. Nenustačius vienos iš sąlygų, būtinų viešajai atsakomybei atsirasti, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio AVPK, nekilo prievolė atlyginti pareiškėjui turtinę ir neturtinę žalą, todėl teismas šiuos pareiškėjo reikalavimus atmetė kaip nepagrįstus. Pareiškėjo reikalavimas priteisti jo naudai 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos yra išvestinis iš pirmųjų dviejų, todėl, nesant pagrindo tenkinti pirmųjų dviejų pareiškėjo reikalavimų, išvestinis reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo taip pat buvo atmestas kaip nepagrįstas.

III.

13.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti arba pakeisti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti arba grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

14.       Pareiškėjas, kartodamas savo skunde nurodytas aplinkybes, akcentuoja, kad atidarydamas savo automobilio dureles, jokios kliūties iš galo važiavusiam „BMW“ automobiliui nesudarė. „BMW“ automobilis važiavo pirma eismo juosta per dideliu greičiu, jis iš pradžių atsitrenkė į jo automobilio galą ir tik tada į dureles. Pareiškėjas pažymi, kad policijos pareigūnai, pamatavę atstumą tarp atidarytų jo automobilio durelių (kurios net neišlindo į antrą eismo juostą) ir antrosios eismo juostos, būtų nustatę, jog antra eismo juosta važiuojančiam automobiliui būtų pakankamai vietos pravažiuoti, neužkliudant jo automobilio durelių. Taip pat pareigūnai, pažymėję „BMW“ automobilio stabdymo kelią (tai pareiškėjas ir į eismo įvykį atvykę asmenys prašė padaryti, tačiau policijos pareigūnai to nepadarė), būtų nustatę, jog šis važiavo viršydamas greitį. Taigi policijos pareigūnai nesurinko visų reikalingų įrodymų, neįvertino akivaizdžių aplinkybių. Jei policijos pareigūnai būtų tai atlikę, administracinio teisės pažeidimo protokolas būtų surašytas „BMW“ automobilio vairuotojui, o ne jam. Policijos pareigūnai elgėsi nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai bei Policijos patrulių veiklos instrukciją ir Policijos veiklos įstatymą.

15.       Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jo prašymą iškviesti liudytojus, kurie patvirtintų matę ant gatvės stabdymo žymes, į kurias policijos pareigūnai nekreipė dėmesio, nors šias aplinkybes nustačius būtų iš karto aišku, kad „BMW“ automobilio vairuotojas viršijo leistiną greitį. Dėl šios priežasties būtų pagrindas skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

16.       Pareiškėjas nurodo, kad siekdamas apginti savo pažeistas teises, teisinėms paslaugoms apmokėti išleido 600 Eur, kurios jam turėtų būti atlygintos

17.       Atsakovas atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

18.       Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti nėra jokio pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

19.       Nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas – turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas, kurios atsiradimą pareiškėjas kildina iš neteisėtų Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos biuro veiksmų, 2015 m. sausio 18 d. ir vasario 3 d. surašant jo atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo protokolą ir nutarimą, kuriais jį pripažino kaltu pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį.

20.       Byloje nustatyta, kad pareiškėjui inicijavus dėl minėto nutarimo teisminį ginčą, Panevėžio miesto apylinkės teismas  2015 m. kovo 16 d. nutartimi jo skundą atmetė, o Panevėžio apygardos teismas skundą patenkino ir administracinio teisės pažeidimo nutarimą jo atžvilgiu panaikino, konstatavęs, jog pareiškėjo kaltė dėl jam inkriminuoto pažeidimo yra neįrodyta.

21.       Iš pareiškėjo skundų teismui dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo matyti, kad savo materialinį - teisinį reikalavimą – priteisti iš atsakovo žalą (skundo dalyką), grindžia deliktinę valstybės atsakomybę reglamentuojančiomis teisės normomis, skirtomis žalos atlyginimo viešojo administravimo srityje teisiniams santykiams reguliuoti (CK 6.250, 6.271 str.), o kaip skundo pagrindą (aplinkybes, kuriomis grindžia skundo dalyką) nurodo atsakovo veiksmų neteisėtumą, įrodinėja remdamasis atitinkamomis ATPK nuostatomis, kurias netinkamai taikė Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos biuro darbuotojai.

22.        Tačiau teisių gynybos būdas, kuris yra numatytas Civilinio kodekso 6.250, 6.271 straipsniuose nėra tapatus teisių gynybos būdui, kurį numato ATPK, nes šios teisės normos reguliuoja skirtingus teisinius santykius, skirtingos yra ir šių teisės normų taikymo sąlygos.

23.       Visa tai lemia, kad pareiškėjo materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumas, nebegali būti vertinamas išimtinai tik per ATPK prizmę, o turi būti vertinamas, visų pirma,  per Civilinio kodekso 6.250, 6.271 straipsniuose nustatytų sąlygų prizmę. Savo ruožtu tai reiškia, kad Civilinio kodekso 6.250, 6.271 straipsnių dispozicijose nurodytos šių teisės normų taikymo sąlygos, apsprendžia ir įrodinėtinų byloje aplinkybių apimtį bei pobūdį.

24.       Atsakomybės pagal Civilinio kodekso 6.250, 6.271 straipsnius atsiradimas paprastai yra susijęs su valstybės ar savivaldybių valdžios institucijų vykdoma veikla viešojo administravimo srityje, atliekant įstatymų ir kitų teisės aktų įgyvendinimo funkcijas bei teikiant viešąsias paslaugas.

25.       Administracinių teismų praktikoje, sprendžiant kitas analogiškas bylas yra konstatuota, kad tokiais atvejais valstybės neteisėti veiksmai gali būti konstatuojami tik tada, kai nustatomas akivaizdus, t. y. aiškus ir rimtas valdžios institucijos diskrecijos ribų peržengimas. Vertinant pažeidimo akivaizdumą gali būti atsižvelgta į spręstinų situacijų sudėtingumą, tekstų taikymo ar aiškinimo sunkumus, vartojamų terminų suprantamumą, įrodymų aiškumą ir kt. <...> kiekvienas viešojo administravimo subjektas, spręsdamas įstatymų leidėjo pavestus uždavinius, turi diskrecijos teisę, nepažeisdamas imperatyvių teisės aktų reikalavimų, veikti (inter alia tvarkyti savo struktūrą) tokiu būdu, kad tie uždaviniai būtų įgyvendinti laiku ir tinkamai, laikantis efektyvumo, objektyvumo bei kitų viešojo administravimo principų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-416/2014). 

26.       Byloje nagrinėjamu atveju tai reiškia, kad bylos įrodinėjimo dalyku yra nustatymas aplinkybių, ar Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos biuro darbuotojų veiksmai buvo susiję su akivaizdžiu, esminių ATPK nuostatų pažeidimu, skiriant nuobaudą pareiškėjui, ar ne.

27.       Iš bylos matyti, kad pareiškėjo kaltės pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį buvimo ar nebuvimo klausimas, kompetentingų institucijų, nagrinėjusių administracinio teisės pažeidimo bylą buvo sprendžiamas nevienareikšmei. Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos biuras ir Panevėžio miesto apylinkės teismas sprendė, kad pareiškėjo kaltė dėl jam inkriminuoto nusižengimo yra įrodyta, o Panevėžio apygardos teismas nusprendė priešingai, jog pareiškėjo kaltė yra neįrodyta.

28.       Iš šių institucijų priimtų sprendimų taip pat matyti, kad jos tokius sprendimus priėmė vertindamos tuos pačius įrodymus, kuriuos administracinio teisės pažeidimo bylos tyrimo eigoje surinko Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos biuro darbuotojai. Išvadų, kad surinkta nepilnai ar nevisapusiškai įrodymų, bei kad jų nepakanka priimti sprendimui dėl pareiškėjo kaltės įvykdžius/neįvykdžius  jam inkriminuotą nusižengimą, nepadarė.

29.       Šios aplinkybės patvirtina, kad Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos biuro darbuotojų veiksmai tiriant administracinio teisės pažeidimo bylą atitiko bendruosius ATPK reikalavimus, nustatytus tokio pobūdžio bylų tyrimams. Dėl ko priešingi šiuo klausimu pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai negali būti pripažinti pagrįstais bei teisingais. Pažymėtina, kad kiekvieno teisinio santykio, faktinių aplinkybių aspektu, ištyrimas bei nustatymas, yra apsprendžiamas įrodymų pakankamumo kriterijumi, nes tirtinų ir nustatytinų aplinkybių kiekį bei apimtį, apsprendžia konkretaus įvykio pobūdis bei su jo padarymu susijusios aplinkybės. Šiuo atveju pareiškėjo nurodomos aplinkybės, kurias dar galėjo bei turėjo ištirti ir nustatyti Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos biuro darbuotojai, negali būti pripažįstamos būtinomis, administraciniam teisės nusižengimui, kurio padarymu buvo kaltinamas pareiškėjas, kvalifikuoti. Kaip minėta, šį nusižengimą tyrusioms institucijoms pakako byloje surinktų įrodymų pareiškėjo padarytai veikai kvalifikuoti ir papildomo tyrimo šiuo klausimu jos neatliko bei nekonstatavo papildomo tyrimo būtinumo.

30.       Aptartos aplinkybės taip pat duoda pagrindą išvadai, kad pareiškėjo kaltės išsprendimo klausimas buvo pakankamai sudėtingas. Priklausė nuo konstatavimo, teisinę reikšmę turinčios aplinkybės – ar pareiškėjo veiksmai buvo priežastiniame ryšyje su autoįvykio kilimu, ar ne. Paprastai tokios aplinkybės konstatavimas, yra sudėtingas bei susijęs su vertinimą atliekančių asmenų vidiniu įsitikinimu, subjektyviu vertinimu ir pan..

31.       Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad byloje yra neįrodyta, jog Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos biuro darbuotojai, tirdami aptariamą administracinio teisės pažeidimo bylą akivaizdžiai pažeidė imperatyvius ATPK reikalavimus, kas savo ruožtu lemia, kad yra neįrodyti šios institucijos darbuotojų neteisėti veiksmai, Civilinio kodekso 6.250, 6.271 straipsnių taikymo aspektu.

32.       Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Taip pat akcentuotina, jog, vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). 

33.       Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus. Todėl apeliacinės instancijos teismas, iš esmės sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja.

34.        Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, keisti ar naikinti ginčijamą sprendimą, apeliantas naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė.

35.       Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 141 straipsnio nuostatas procesas apeliacijoje vyksta rašytine tvarka, o žodines procesas yra išimtis, kuri taikoma tais atvejais, kai teismui iškyla būtinybė ištirti atitinkamas aplinkybes žodiniame teismo posėdyje. Pareiškėjas tokių aplinkybių, kurias kiltų būtinybė teismui papildomai ištirti iš esmės nenurodė, dėl ko tenkinti jo prašymą dėl žodinio bylos proceso nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo E. S. apeliacinį skundą atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.