Civilinė byla Nr. 3K-3-518-248/2018

                                Teisminio proceso Nr. 2-49-3-01441-2016-7

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.7.11

                 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 31 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Birutės Janavičiūtės (pranešėja) ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės E. A. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutarties dalies dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų S. L. ir V. N. ieškinį atsakovams E. A., R. R., K. R., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, L. P., I. L., D. K., D. B. dėl kelio servituto nustatymo, dalyvaujant trečiajam asmeniui Ukmergės rajono savivaldybei.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, bylą baigus nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovai S. L. ir V. N. 2016 m. liepos 12 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei E. A. dėl kelio servituto nustatymo. 2017 m. lapkričio 7 d. ieškovai pateikė teismui patikslintą ieškinį atsakovams E. A., R. R., K. R., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, L. P., I. L., D. K., D. B. dėl kelio servituto nustatymo.

3.       2018 m. vasario 12 d. teismo posėdžio metu gautas ieškovų prašymas dėl patikslinto ieškinio dalies atsisakymo ir civilinės bylos nutraukimo atsakovams E. A., K. R., L. P., I. L., D. K. ir D. B.. 

4.       Atsakovei E. A. atstovavusios advokatės Dalia Dudėnienė ir Danutė Puzirauskienė pateikė prašymą priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kurį atitinkamai sudaro:

4.1.                      advokatės D. Puzirauskienės išlaidos – 1800 Eur (700 Eur už procesinių dokumentų parengimą, 800 Eur už atstovavimą teismo posėdžiuose, 200 Eur už susipažinimą su kitų byloje dalyvavusių atsakovų pateiktais atsiliepimais ir jų teisinę analizę, 100 Eur už kliento konsultavimą civilinėje byloje);  

4.2.                      advokatės D. Dudėnienės išlaidos – 748 Eur (300 Eur advokato pagalbai apmokėti, 60 Eur atlygis antstolei Nijolei Jutkienei už faktinių aplinkybių konstatavimą, 28 Eur žyminis mokestis už 2016 m. rugpjūčio 9 d. atskirąjį skundą dėl teismo 2016 m. liepos 29 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, 110 Eur UAB „AASE“ už servituto nustatymo projekto, plano-schemos sudarymą pagal 2017 m. gegužės 31 d. teismo posėdyje atsakovei duotą įpareigojimą, 200 Eur UAB „Auditas ir konsultacijos“ už atsakovės E. A. žemės sklypų vertės sumažėjimo apskaičiavimą pagal 2017 m. gegužės 31 d. teismo posėdyje atsakovei duotą įpareigojimą, 50 Eur UAB „AASE“ už servituto projekto rengimą).

5.       Atsakovės advokatės nurodė, kad ieškovai, teikdami ieškinį, patys pasirinko patį paprasčiausią variantą ir nurodė sau patogiausią privažiavimą per atsakovės E. A. žemės sklypus, dėl to atsakovė buvo priversta gintis ir patirti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė vykdė visus teismo nurodymus dėl planų ir pasiūlymų sudarymo bei kitų įpareigojimų. Teismui pateikti patirtų išlaidų įrodymai, bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir protingo dydžio. Atsakovės E. A. atstovė advokatė D. Puzirauskienė papildomai nurodė, kad kai ji įsijungė į procesą, matė, jog byla gali būti baigta taikiu būdu.

6.       Ieškovų advokatė V. Bradulskienė dėl prašomo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paaiškino, kad šiuo atveju vertintina, ar pagal bylos apimtį ir sudėtingumą reikėjo tiek advokatų ir tokių išlaidų. Atsakovei E. A. nebuvo būtinybės turėti dvi advokates ir dar trečią atstovą, kuris atvykdavo iš užsienio. Ieškovai buvo priversti kreiptis į teismą, kitos išeities jie neturėjo, nes dar 2016 m. birželio 17 d. raštu Nacionalinės žemės tarnybos Ukmergės skyriaus buvo informuoti, kad prie jų žemės sklypų nėra galimybės privažiuoti, privažiavimo keliu per melioracijos griovį ir upelį sunaikintos pralaidos, o administraciniu aktu nėra galimybės išspręsti kelio servituto, todėl jie turi kreiptis į teismą. Ieškovai dėl kelio servituto, kuriuo naudojosi 15 m., bandė tartis su E. A., kuri pretenzijas pradėjo reikšti tik nuo 2015 m., ir tik nepavykus taikiai susitarti kreipėsi į teismą. Ieškovai ieškojo susitarimo, patys įsipareigojo įsirengti naują kelią. Ieškovų atstovė prašė netenkinti prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, taikyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnį bei vertinti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą pagal CPK 94 straipsnį.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

7.       Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. vasario 19 d. nutartimi ieškovų ieškinio reikalavimo atsakovams E. A., K. R., L. P., I. L., D. K., D. B. dėl kelio servituto nustatymo atsisakymą priėmė ir šią bylos dalį nutraukė; prašymą priteisti iš ieškovų atsakovei E. A. patirtą bylinėjimosi išlaidų atlyginimą atmetė.

8.       Teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018 pateiktu išaiškinimu, kad viena iš CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygų – teismo sprendimas, priimtas šalies naudai. Pagal šią teisės normą gauti iš kitos šalies savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi teisę tik ta proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (teismo procesinis sprendimas), o teismas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo sprendžia tik esant sprendimui (teismo procesiniam sprendimui), priimtam (priimamam) šalies naudai, ir šiuo remdamasis. Aptariamos teisės normos prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje (pavyzdžiui, ieškovas, kurio ieškinys patenkintas). Ji paaiškėja teismui išnagrinėjus bylą ir priėmus (priimant) sprendimą dėl ginčo esmės. Tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusi šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas.

9.       Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad bylinėjimosi išlaidos, asmens patirtos ginant pažeistą teisę, turi būti visiškai ar iš dalies padengiamos. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą išsprendžia teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, o pagrindinis jų paskirstymo principas – ginčą byloje pralaimėjusi šalis atlygina laimėjusiai šaliai jos patirtas išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2010; 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-321-313/2017).

10.       Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju bylos nelaimėjo nė viena šalis. Ieškovai atsisakė reikalavimų šešiems atsakovams (žr. šios nutarties 3 punktą). Kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis).

11.       Teismo vertinimu, ieškovai, atsidūrę tokioje padėtyje, kad jokiu kitu būdu kaip tik per atsakovės E. A. žemės sklypus galėjo patekti į savo žemės sklypus, kreipėsi į valstybės instituciją dėl administracinio akto priėmimo, teikė įvairius pasiūlymus ir variantus atsakovei E. A., tačiau, nepavykus kitu būdu išspręsti kelio servituto nustatymo, buvo priversti kreiptis į teismą. Į bylą kaip atsakovai buvo įtraukti visi aplink ieškovų žemės sklypus nuosavybės teise turintys žemės sklypus savininkai. Bylos nagrinėjimo metu su dviem atsakovais (R. R., Nacionaline žemės tarnyba) ieškovai iš esmės sulygo dėl taikaus susitarimo sudarymo, todėl nebuvo tikslinga ir toliau procese dalyvauti likusiems atsakovams, nes tai padidintų visų šalių bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai, net ir šiuo metu atsisakę reikalavimų šešiems atsakovams, be kita ko, ir E. A., dar neišsprendė kelio servituto klausimo, nes šis sprendimas daugiausia priklauso nuo savivaldos institucijos, t. y. nuo trečiojo asmens Ukmergės rajono savivaldybės sprendimo dėl pralaidos įrengimo per melioracijos griovį, einantį per kito atsakovo R. R. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Be to, ieškovai patys turi įsirengti naują kelią, paruošti pralaidai reikalingą dokumentaciją, o tai žymiai padidins ieškovų išlaidas, tuo tarpu atsakovė E. A. ir toliau viena naudosis valstybės įrengtomis dviem pralaidomis.

12.        Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas padarė išvadą, kad ieškovų procesinis elgesys buvo tinkamas, jie sąžiningai naudojosi savo procesinėmis teisėmis, todėl sprendė, kad iš jų atsakovės E. A. naudai bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteistinas.

13.       Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs atsakovės atskirąjį skundą, 2018 m. gegužės 3 d. nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo paliko nepakeistą. 

14.       Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė (kaltė) dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010). Be to, visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Skirstant bylinėjimosi išlaidų naštą šalims, kai ieškovas atsiima ieškinį, svarbu nustatyti ieškinio atsiėmimo priežastis, t. y. ar ieškinio atsiėmimą lėmė atsakovo veiksmai. Priežasties teorija nustato, kad bylinėjimosi išlaidų atsiranda vykstant teisminiam bylos nagrinėjimui ir būtent dėl jo, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingi procesiniai šalių santykiai, jų procesinis elgesys. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta pagal priežasties teoriją turi tekti šaliai, atlikusiai neteisėtus procesinius veiksmus arba tokius procesinius veiksmus, kurie tapo papildomų bylinėjimosi išlaidų priežastimi.

15.       Teismas nustatė, kad ieškovai, teikdami ieškinį atsakovei E. A. dėl kelio servituto nustatymo, kaip vieną iš argumentų nurodė, jog teikia ieškinį pastarajai, nes per aplinkinius žemės sklypus nebuvo faktiškai jokių kelių. Ieškovai parengė ir pateikė kelio servituto nustatymo pasiūlymą pagal tai, kaip faktiškai naudojosi šiuo keliu anksčiau, nes tik nuo 2015 m. atsakovė užtvėrė kelią. Atsakovė E. A., nesutikdama su ieškovų ieškinyje reiškiamais reikalavimais, naudodamasi dviejų advokatų pagalba, gindama savo teises, teikė teismui procesinius dokumentus. 

16.       Byloje buvo pateiktas patikslintas ieškinys analogišku reikalavimu, tik į bylą buvo įtraukti gretimų žemės sklypų savininkai (žr. šios nutarties 2 punktą). 

17.       Teismo posėdžio metu gautas ieškovų prašymas dėl patikslinto ieškinio dalies atsisakymo ir civilinės bylos nutraukimo šešiems atsakovams, be kita ko, ir E. A. (žr. šios nutarties 3 punktą).

18.       Įvertinęs pirmiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškovų kreipimąsi į teismą paveikė atsakovės veiksmai, nes ieškovai ilgą laiką (15 m.) į savo žemės sklypus patekdavo važiuodami tuo pačiu keliu – per atsakovės E. A. žemės sklypus, ši anksčiau neturėjo pretenzijų dėl šio kelio. Tik nuo 2015 m. atsakovė užtvėrė ieškovų naudojamą kelią.

19.       Teismas įvertino ir tai, kad ieškovai visais teisėtais būdais siekė ginčą išspręsti taikiai ir įgyvendinti savo teisę patekti į jiems nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, tačiau dėl atsakovės veiksmų to padaryti nebuvo įmanoma. Byloje esančios fotonuotraukos patvirtina, kad atsakovė neleido naudotis keliu, užvertė jį medžiais, įkalė gelžbetoninius kuolus, geranoriškai nevykdė teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir atsakovė įpareigota leisti ieškovams naudotis 4 m pločio keliu. Šių aplinkybių neneigia ir pati atsakovė.

20.       Nagrinėjamu atveju reikia įvertinti ir tai, kad bylos nagrinėjimas baigtas ne dėl to, kad ieškovai visiškai atsisakė reikalavimų, o dėl to, jog kiti proceso dalyviai pasiūlė ginčo išsprendimo būdą, t. y. tik kitų proceso dalyvių gera valia buvo rasta alternatyva dėl galimybės ieškovams patekti į jiems nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus. Lietuvos informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), nustatyta, kad 2018 m. kovo 13 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartimi patvirtinta ieškovų, atsakovų R. R. ir Nacionalinės žemės tarnybos, sudaryta taikos sutartis. Iš teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų matyti, kad ieškovai įsipareigoja kelią įsirengti savo lėšomis. Tuo tarpu atsakovė E. A. viena naudosis valstybės įrengtomis dviem perlaidomis. Kitos bylos šalys nutarė ginčą išspręsti taikiai ir nereikalauti viena iš kitos savų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

21.       Apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovai elgėsi sąžiningai, dar iki bylos iškėlimo teisme stengėsi su atsakove surasti kompromisą, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškinys pareikštas nepagrįstai. Šiuo atveju būtent atsakovės veiksmai lėmė ieškovų kreipimąsi į teismą, dėl to pati atsakovė ir patyrė bylinėjimosi išlaidas. Nagrinėjamu atveju atsakovės bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl atsakovės nenoro spręsti ginčą tarpusavio sutarimu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šio bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovei nepriteisė.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

22.       Kasaciniu skundu atsakovė E. A. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – priteisti iš ieškovų atsakovės naudai 2548 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: 

22.1.                      Teismas netinkamai taikė CPK 94 straipsnio nuostatas ir šiuo klausimu nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010; 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014). Nagrinėjamu atveju ieškinio dalies atsisakymas ir atitinkamai civilinės bylos dalies nutraukimas prilyginamas bylos išsprendimui atsakovės naudai, nes jai neteks atsakyti pagal ieškovų pareikštus reikalavimus. Toks išaiškinimas pateiktas ir kasacinio teismo 2018 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018, 22 punkte. Atsakovės išlaidų atsiradimą lėmė išimtinai ieškovų veiksmai, pareiškiant atsakovei iš esmės nepagrįstus reikalavimus (aiškiai nepagrįstą ieškinį atsakovei), ji buvo priversta gintis nuo pareikštų reikalavimų, todėl patyrė bylinėjimosi išlaidas (teikti procesinius dokumentus, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą ir pan.) ir prašė priteisti jų atlyginimą. Skundžiamoje nutartyje teismo nurodyti motyvai nėra pagrindu atleisti ieškovus nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nes tokiu atveju pažeidžiamas proceso dalyvių lygiateisiškumo principas, ieškovų interesai iškeliami virš atsakovės interesų, nesant tam jokio pagrindo.

22.2.                       Teismas pažeidė CPK 176–178, 185 straipsnių nuostatas. Nagrinėjamu atveju teismai iš esmės atleido ieškovus nuo įrodinėjimo pareigos, kadangi tariamą jų kelią per atsakovės žemės sklypus preziumavo remdamiesi išimtinai ieškovų subjektyviais paaiškinimais, neatsižvelgdami į tai, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių šią aplinkybę.

23.       Ieškovai atsiliepimu į kasacinį skundą prašo skundą atmesti, palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 14 d. nutartį. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

23.1.                       Nėra pagrindo sutikti su kasacinio skundo argumentu, kad teismas netinkamai taikė CPK 94 straipsnio nuostatas ir šiuo klausimu nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Ieškovai sąžiningai pateikė ieškinį atsakovei E. A., nes per aplinkinius žemės sklypus nebuvo faktiškai jokių kelių. Ieškovai parengė ir pateikė kelio servituto nustatymo pasiūlymą pagal tai, kaip faktiškai naudojosi šiuo keliu 15 m., o atsakovė niekada anksčiau neturėjo pretenzijų dėl šio kelio. Pateiktas kelio servituto projektas atitiko atsakovės kadastrinių matavimų planus, kuriuose nurodytas kelias išsidėstęs pagal melioracijos griovį ir upelį. Bylos nagrinėjimo metu ieškovai ieškojo ir kitų variantų, kaip patekti į savo žemės sklypus ir sodybą. Atsakovė nesutiko ginčo išspręsti geranoriškai, nurodė kitus alternatyvius variantus, tačiau šie buvo svarstyti, tikslinti. Dėl atsakovės nurodytų alternatyvių siūlymų ieškovai buvo priversti tikslinti ieškinio reikalavimus ir atsakovais į bylą įtraukti visų aplinkinių žemės sklypų savininkus bei naudotojus. Teismas pagrįstai konstatavo atsakovės kaltę dėl pradėto teisminio proceso, jos nenoro ginčą išspręsti taikiai. Nepagrįstas atsakovės argumentas, kad ieškinys jai pareikštas nepagrįstai, todėl ji privalėjo turėti dvi advokates (antra advokatė įstojo į bylos procesą paskutiniuose teismo posėdžiuose, kai jau buvo svarstomos taikos sutarties sąlygos) ir trečią atstovą pagal įgaliojimą, kuris atvykdavo iš užsienio. Ieškovai taip pat turėjo bylinėjimosi išlaidų, tačiau jų atlyginimo iš atsakovės nereikalavo. Atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra pagrįstos: nėra aišku, kas, kam ir už ką moka advokatei D. Puzirauskienei, be to, dokumentai pateikti ne valstybine kalba.

23.2.                      Teismas, vadovaudamasis bylos medžiaga ir teisės normomis, išsamiai išanalizavo bei įvertino visus byloje esančius įrodymus, kuriais grindė išvadas, todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės. 

24.       Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepimu į kasacinį skundą prašo skundą atmesti, palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 14 d. nutartį. Atsiliepime nurodoma, kad ieškovų procesinis elgesys buvo tinkamas. Tik kitų proceso dalyvių gera valia buvo rasta alternatyva dėl galimybės ieškovams patekti į jiems nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus. Nebuvo aplinkybių ar procesiškai sudėtingos situacijos (ją jau atstovavo advokatas ir įgaliotas asmuo), dėl kurių atsakovei būtų reikėję papildomai didinti bylinėjimosi išlaidas ir proceso pabaigoje turėti dar vieną advokatę. 

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės

25.       CPK 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Remiantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu, prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, be kitų, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

26.       Bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles reglamentuoja CPK 93 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Toks bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas turi ir prevencinį pobūdį – skatina asmenis ieškoti alternatyvaus ginčo sprendimo būdo ir šį rinktis. Pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį, teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos; šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

27.       Bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reglamentuoja CPK 94 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. 

28.       Šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jei šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis).

29.       Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, išaiškinta, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Turi būti atsižvelgta į tai, kad pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017, 41 punktas; ir kt.).

30.       Vertinant reikalavimo pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastis svarbu tai, ar jo atsisakyta dėl svarbių priežasčių, ar jų nenurodant, ar dėl to, kad kita šalis reikalavimą patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-915/2016, 31 punktas).

31.       Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad tuo atveju, kai byla baigiama nepriėmus sprendimo dėl esmės, nėra nustatoma, jog bylos šalys būtų piktnaudžiavusios savo procesinėmis teisėmis, bylinėjimosi išlaidos paprastai neturėtų būti skirstomos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-690/2018 11 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

32.       Nagrinėjamu atveju ieškovams atsisakius patikslinto ieškinio dalies atsakovams E. A., K. R., L. P., I. L., D. K. ir D. B., civilinės bylos dalis buvo nutraukta. Dėl šios priežasties, remiantis CPK 94 straipsnio 1 dalimi ir pirmiau nurodyta kasacinio teismo praktika, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, turi būti įvertintas ieškovų procesinis elgesys viso bylos nagrinėjimo metu ir priežastys, nulėmusios tiek ieškinio pareiškimą, tiek jo patikslinimą, tiek ieškinio dalies atsisakymą, taip pat priežastys, dėl kurių susidarė šalių bylinėjimosi išlaidos.

33.       Visų pirma pažymėtina, kad, remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsniu, CPK 5 straipsniu, asmenys turi įstatymo garantuojamą teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, kuri negali būti ribojama. Nagrinėjamos bylos duomenimis, nustatyta, kad ieškovai, gindami savo teises (galimybę patekti į nuosavybės teisėmis turimus žemės sklypus ir sodybą), siekė, kad būtų nustatytas kelio servitutas. Dėl to kreipėsi į valstybės instituciją dėl administracinio akto priėmimo, teikė įvairius pasiūlymus ir variantus gretimo sklypo savininkei (byloje atsakovei) E. A., t. y. bandė ginčą spręsti neteisminiu keliu, tačiau, nepavykus tokiu būdu išspręsti kelio servituto nustatymo, kreipėsi į teismą. Ieškovai kelio servitutą prašė nustatyti būtent per atsakovės E. A. žemės sklypą, kadangi, kaip nustatyta byloje, ilgą laiką, kol atsakovė tam neprieštaravo, į savo sklypus ir patekdavo šiuo būdu. 

34.       Sprendžiant dėl ieškovų elgesio reiškiant ieškinį tinkamumo, taip pat turi būti įvertintas ir pačios atsakovės elgesys. Atsakovė, nesutikdama su jai reiškiamu reikalavimu, teikė atsiliepimą į ieškinį, įrodymus (kokio pobūdžio suvaržymus ir nuostolius ji patirtų dėl nustatyto kelio servituto, pateikė planą su kelio koordinatėmis ir jo pločiu, taip pat planą, kaip ieškovams privažiuoti prie savo sklypų, nesinaudojant jos žeme). Atsakovė siekė, kad kelio servitutas būtų nustatytas per kitiems asmenims priklausančius ir (ar) naudojamus žemės sklypus. Dėl atsakovės nurodytų alternatyvių siūlymų ieškovai teikė patikslintą ieškinį ir kaip atsakovus į bylą įtraukė visų aplinkinių žemės sklypų savininkus ir naudotojus (žr. šios nutarties 2 punktą). Ieškovai bylos nagrinėjimo metu su dviem atsakovais (R. R., Nacionaline žemės tarnyba) susitarė dėl taikaus ginčo išsprendimo, todėl nebuvo tikslinga toliau tęsti ginčo su kitais atsakovais.

35.        Byloje teismai nenustatė, kad ieškovai būtų reiškę nepagrįstus reikalavimus ir (ar) prašymus, vilkinę procesą, kitaip netinkamai (nesąžiningai) naudojęsi savo procesinėmis teisėmis. Ginčas byloje baigtas ne dėl to, kad ieškovai visiškai atsisakė savo reikalavimo ar kad atsakovė geranoriškai jį patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Tai, kad ieškovai ginčą išsprendė kompromiso keliu, t. y. gera valia susitarė su kitais atsakovais dėl galimybės patekti į savo sklypus, savaime nereiškia, kad ieškinys E. A. buvo pareikštas nepagrįstai, kad egzistavę kiti patekimo į ieškovų sklypus būdai buvo paprastesni ir patogesni, mažiau varžantys savininkų teises. Priešingai, ieškovų su kitais atsakovais suderintu būdu patenkant į ieškovų sklypus, būtina atlikti papildomus darbus – įrengti pervažą per upelį ir nutiesti kelią. Dėl to nėra pagrindo teigti, kad teismas, spręsdamas ginčą iš esmės, neabejotinai būtų servitutą nustatęs ne per atsakovės E. A. sklypą. Atsižvelgiant į šiuos argumentus konstatuotina, kad bylą nagrinėję teismai pagrįstai sprendė, jog ieškovų elgesys tiek pareiškiant ieškinį atsakovei E. A., tiek jo atsisakant negali būti traktuojamas kaip netinkamas ir neturėtų sukelti jiems papildomų turtinių pasekmių. 

36.       Kasaciniame skunde taip pat remiamasi išaiškinimu, pateiktu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018 22 punkte,  argumentuojant, kad nagrinėjamu atveju ieškinio dalies atsisakymas ir atitinkamai civilinės bylos dalies nutraukimas turi būti prilyginamas bylos išsprendimui atsakovės naudai, nes jai neteks atsakyti pagal ieškovų pareikštus reikalavimus.  

37.       Teisėjų kolegija nurodo, kad tiek Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (žr., pvz., 2006 m. kovo 28 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimus), tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2009; 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-248/2015; kt.) nuosekliai nurodoma, kad remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai; precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos. Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2014).

38.       Pažymėtina, kad nors civilinė byla Nr. 3K-3-36-313/2018 (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario14 d. nutartis) ir nagrinėjama byla nesiskiria teisės taikymo klausimais (abiejose bylose sprendžiama dėl CPK 94 straipsnio nuostatų taikymo), tačiau skiriasi savo faktinėmis aplinkybėmis: pirmiau nurodytoje byloje ieškinio atsisakymą lėmė tai, kad išnyko subjektyvus ieškovės materialinis teisinis suinteresuotumas savo reiškiamais reikalavimais, gavus nepalankią ekspertų išvadą. Be to, toje byloje kasacinio teismo priimtos nutarties 22 punkte, kuriuo remiamasi nagrinėjamoje byloje, nurodoma ankstesnė teismų praktika, suformuota bylose, kuriose buvo sumažinti piniginiai reikalavimai ir būtent tokių faktinių aplinkybių kontekste pasisakyta, kad bylą nutraukus vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis), todėl pareikštų reikalavimų sumažinimas savo esme prilygsta bylos dalies, dėl kurios reikalavimai sumažinti, išsprendimui kitos šalies naudai, nes jai neteks atsakyti pagal tuos reikalavimus, kurių ji atsisakė.

39.       Nagrinėjamoje byloje nustatytos kitokios ieškinio atsisakymo priežastys, todėl civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018 priimtoje nutartyje pateikti išaiškinimai netaikytini sprendžiant šį ginčą. Dėl to teisėjų kolegija atmeta kaip teisiškai nepagrįstą atsakovės argumentą dėl bylą nagrinėjusio apeliacinės instancijos teismo nukrypimo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos.

40.       Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių ieškovų procesinis elgesys galėtų būti kvalifikuojamas kaip netinkamas, todėl bylą nagrinėję teismai pagrįstai sprendė, jog kiekvienos šalies patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, t. y. iš kitos šalies nepriteistinos. Pažymėtina, kad ieškovai taip pat turėjo bylinėjimosi išlaidų, tačiau neprašė šių išlaidų naštos perkelti atsakovei. Sutiktina ir su teismų išvada, kad toks sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nagrinėjamu atveju atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CPK 3 straipsnio 1 dalis).

41.       Kiti kasacinio skundo argumentai vertintini kaip neturintys įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir nereikšmingi vienodos teismų praktikos formavimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

42.       Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, patikrinusi skundžiamą apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad pagrindo jį naikinti ar pakeisti kasacinio skundo argumentais nenustatyta (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

43.       Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 961, 98 straipsnių nuostatos.

44.       Netenkinus kasacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsiliepimą į kasacinį skundą pateikusiai šaliai. Ieškovai nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jie būtų patyrę bylinėjimosi išlaidų, todėl šių išlaidų atlyginimo priteisimo klausimo teisėjų kolegija nesprendžia (CPK 98straipsnio 1, 3 dalys).

45.       Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje kasaciniame teisme patirta 27,79 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Netenkinus kasacinio skundo šių išlaidų atlyginimas priteistinas iš atsakovės E. A. (CPK 96 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 27,79 Eur (dvidešimt septynis Eur 79 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjos                                        Alė Bukavinienė

                                        Birutė Janavičiūtė

                                        Sigita Rudėnaitė