Bylos Nr. II-487-1130/2021
Teisminio proceso Nr. 4-39-3-00250-2021-1
Procesinio sprendimo kategorija 21.9.10
(S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R I M A S
2021 m. gruodžio 17 d.
Šalčininkai
Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjas Erlandas Stanislovaitis,
sekretoriaujant Janinai Plančiūnienei,
dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui A. S. (A. S.), jo atstovui advokatui Zbignevui Jankovskiui,
viešajame teismo posėdyje išnagrinėjo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato 2021 m. spalio 15 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo.
Teismas
n u s t a t ė:
A. S. 2021 m. rugsėjo 22 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalį, dėl to, kad 2021 m. rugpjūčio 27 d. laikotarpyje nuo 9.03 val. iki 9.20 val. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kelio (duomenys neskelbtini) atkarpoje nuo 13 km iki 38 km vairuodamas automobilį nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus savo ir kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ir jų turto saugumui, o būtent: lenkė priekyje važiavusį automobilį, kirsdamas siaurą ištisinę ženklinimo liniją. Toliau, tęsdamas judėjimą, be jokios pateisinamos priežasties, nesilaikė reikalavimo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, pavojingai išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kirsdamas siaurą ištisinę ženklinimo liniją. Važiuodamas toliau, lenkė priekyje važiavusią transporto priemonę įkalnėje, kirsdamas siaurą ištisinę ženklinimo liniją. Tęsdamas judėjimą lenkė dar vieną priekyje važiavusią transporto priemonę, kirsdamas siaurą ištisinę ženklinimo liniją, vėliau, horizontaliame kelio vingyje įkalnėje, kur blogai matomas kelias, kirsdamas siaurą ištisinę ženklinimo liniją lenkė priekyje važiavusią transporto priemonę. Tęsdamas judėjimą lenkė dar vieną priekyje važiavusią transporto priemonę nuokalnėje, kur blogai matomas kelias, kirsdamas siaurą ištisinę ženklinimo liniją. Toliau, važiuodamas pagrindiniu keliu horizontaliame kelio vingyje, kur blogai matomas kelias, sankryžoje, pažymėtoje įspėjamuoju kelio ženklu „Šalutinis keliais iš kairės“ lenkė priekyje važiavusią transporto priemonę, baigdamas lenkti grįžo į savo eismo juostą neparodęs įspėjamojo dešiniojo posūkio signalo. Tokiais savo veiksmais sukėlė realų pavojų savo ir kitų žmonių saugumui, t. y. vairavo chuliganiškai, rodydamas nepagarbą kitų žmonių ir visuomenės interesams, paniekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, siekdamas priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos. Vadovaujantis ANK 610 straipsniu, buvo surašytas administracinis nurodymas – sumokėti 225 eurų baudą, taip pat skirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas dvylikai mėnesių.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato (toliau – Vilniaus aps. VPK Šalčininkų r. PK) RS (duomenys neskelbtini) S. Č. 2021 m. spalio 15 d. nutarimu A. S. nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 450 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvylikai mėnesių.
Teisme gautas A. S. skundas dėl nutarimo panaikinimo, kuriuo prašo 2021 m. spalio 15 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 97-ANR_N-1783-2021 panaikinti, administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį nutraukti ir paskirti jam administracinę nuobaudą pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, pripažinti jo atsakomybę švelninančiomis aplinkybėmis prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimą dėl ANK 420 straipsnio 1 dalies nusižengimo padarymo ir pakeisti skirtą nuobaudą švelnesne.
Skunde pareiškėjas nurodė, teisme paaiškino, kad brolis paprašė nuvežti jį į gydymo įstaigą, nes jam turėjo būti daroma operacija, paprašė tik įvykio dienos rytą, nes brolį turėjęs nuvežti kolega negalėjo to padaryti, jam buvo paskirtas laikas 10 val., jau vėlavo, todėl nebūdamas iš anksto informuotas, skubėjo. Administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje nepadarė, padarė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, tačiau chuliganiškai vairuoti jokio tikslo neturėjo ir jokiais būdais nenorėjo demonstruoti savo išskirtinumą bei nepagarbą kitiems eismo dalyviams. Pabrėžė, kad policijos tyrėjas neobjektyviai, tendencingai ir šališkai išnagrinėjo šią administracinio nusižengimo bylą, įsitikinimas, kad chuliganiškai vairavo buvo suformuotas suinteresuotų bylos baigtimi policijos pareigūnų slaptai sekusių jo vairuojamą automobilį, sekimas vyko ilgą laikotarpį kelyje (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad šie policijos pareigūnai pateikė duomenimis, vaizdo įrašą, iš policijos naudojamo nežymėto automobilio, kuris slaptai važiavo paskui jo vairuojamą automobilį apie 25 km ir specialiai fiksavo padarytus pažeidimus. Nurodė, kad policijos pareigūnų pagrindinė funkcija yra administracinių pažeidimų užkardinimas, užfiksavus jo padarytą KET pažeidimą policijos pareigūnai privalėjo jį nedelsiant sustabdyti, surašyti protokolą, tinkamai ir nedelsiant reaguoti į akivaizdų padarytą pažeidimą, tačiau jokiais būdais negalėjo savo neveiklumu ir pasyvumu specialiai važiuoti iš paskos ar slaptai sekti ir sustabdyti tik pravažiavus 25 km. Paaiškino, kad pasak jį sulaikiusių policijos pareigūnų, jo manevras kėlė grėsmę kitiems eismo dalyviams, tačiau policijos pareigūnai iš karto neveikė savo kompetencijos ribose ir neturėdami specialaus teismo leidimo slaptai sekti asmenį, savavališkai ir savalaikiai neužkirto kelio akivaizdžiam administraciniam nusižengimui. Pabrėžė, kad policijos įstatyme numatyta ir suteikta teisė pareigūnams nustatyta tvarka nedelsiant sulaikyti ir pristatyti į policijos ar kitų institucijų tarnybines patalpas asmenis, padariusius administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) asmens tapatybei nustatyti, asmenų apžiūrai ar kratai, jų turimų daiktų Patikrinimui atlikti, protokolams, aktams, pranešimams surašyti ar kitiems įstatymų nustatytiems veiksmams atlikti. Paaiškino, kad policijos tyrėjas patikimais įrodymais laikė tokius administracinio nusižengimo bylos duomenis, kurie vieni kitiems prieštarauja, nepatvirtina administracinio nusižengimo numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje padarymo fakto, nes vaizdo įraše užfiksuoti yra keli jo KET pažeidimai, tuo pačiu yra užfiksuotas ir policijos pareigūnų, kurie sekė jam iš paskos, nesavalaikis veiklumas ir aplaidumas, policijos pareigūnas privalo būdamas administracinio nusižengimo įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromam administracinės teisės pažeidimui, kaip minėjo, privalo sustabdyti, sulaikyti ir (ar) pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį administracinį teisės pažeidimą, tačiau šiuo atveju policijos pareigūnai pasyviai stebėjo įvykius ir tinkamai nereagavo, tai vertinama kaip pasyvioji provokacija, šiuo atveju, pasyvus skatinimas daryti administracinius nusižengimus. Nurodė, kad skundžiamojo nutarimo atskirose dalyje nurodyti duomenys neatitinka vieni kitiems, taip, nutarimo skirsnyje „Nusižengimo padarymo vieta, data, laikas“ , nurodyta, jog nusižengimo padarymo vieta yra 38 km magistralinio kelio (duomenys neskelbtini), nutarimo skirsnyje „Pažeidimo esmė“ nurodyta, jog nusižengimo padarymo vieta yra kelio (duomenys neskelbtini) atkarpa nuo 13 km iki 38 km, toliau rašoma, kad vairuodamas automobilį lenkė priekyje važiavusi automobilį. Paaiškino, kad kai, kelyje buvo sustabdytas, policijos pareigūnui pradėjo aiškinti, kad skuba ir veža brolį V. S. (V. S.) pas medikus į ligoninę, tačiau jis į jokias kalbas nesileido, pasakė, kad blogai vairuoja ir bus už tai nubaustas. Pažymėjo, kad byloje yra pateiktas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota eismo situacija, buvusi padaryto nusižengimo metu, aiškiai matosi, kad vairuodamas automobilį daro KET pažeidimus, tačiau akivaizdaus yra ir faktas, kad vairuodamas transporto priemonę policijos ekipažas į tai tinkamai nereaguoja ir nesiima savo kompetencijos ribose jokių veiksmų, kad užkirstų kelią daromiems KET pažeidimams. Pabrėžė, kad ginčas kyla dėl to, ar tyčia vairavo chuliganiškai, o policijos pareigūnai tokius sekimo veiksmus taip pat atliko tyčia. Paaiškino, kad veždamas brolį ir skubėdamas pas gydytojus savo elgesiu neketino atkreipti į save dėmesį, nenorėjo sąmoningai pabrėžti, kad KET nesilaiko specialiai bei nepaiso atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui, vairuodamas tą dieną automobilį savo išskirtinumo ir nepagarbos kitiems eismo dalyviams demonstruoti jokio tikslo neturėjo. Posūkių signalus rodė.
Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų r. PK atsiliepime į skundą nurodė, kad kvalifikuojant veiką pagal ANK 420 str. 2 dalį, būtina nustatyti, kad transporto priemonės vairuotojas padarė KET pažeidimą ir jį padarė dėl chuliganiškų paskatų. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju matyti, kad transporto priemonę vairavusio eismo dalyvio A. S. elgesys buvo ne tik pavojingas, bet ir chuliganiškas, jis kelyje elgėsi nepagarbiai, kėlė pavojų ir aiškiai išreiškė nepagarbą kitiems eismo dalyviams bei aplinkiniams. Vilniaus apskr. VPK Šalčininkų r. PK manymu, byloje nustatytos objektyviosios A. S. veikimo aplinkybės aiškiai atskleidžia jo veikimo priežastį – chuliganiškas paskatas, nes toks automobilio vairavimas yra neleistinas, pagarbaus, dėmesingo vairuotojo požiūriu nepateisinamas ir logiškai nepaaiškinamas, be jokios realios priežasties keliantis pavojų ne tik jį vairuojančiam asmeniui, bet ir kitų žmonių eismo saugumui. Pabrėžė, kad chuliganišką vairavimą apibūdina ir tai, kad A. S. aprašytu būdu viešojoje vietoje važiavo ne dėl eismo būtinumo, o dėl chuliganiškų paskatų, norėdamas atkreipti aplinkinių dėmesį. Vilniaus apskr. VPK Šalčininkų r. PK vertinimu, byloje esantys duomenys neabejotinai patvirtina, kad A. S., vairuodamas automobilį, padarė eilę šiurkščių KET pažeidimų, kėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių saugumui, tokie A. S. veiksmai padaryti tyčia, sąmoningai siekiant parodyti savo išskirtinumą ir nepagarbą kelių eismo saugumo tvarkai ir kitų eismo dalyvių saugumui, priešingai, nei nurodo apeliantas, vertintini kaip chuliganiški ir atitinka ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo sudėtį. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, kad A. S., atlikęs anksčiau nurodytus veiksmus, suprato, kad vairuoja chuliganiškai ir kelia pavojų eismo saugumui, ir norėjo taip elgtis. Atsižvelgdami į išdėstytus argumentus mano, kad A. S. kaltė, padarius ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, byloje yra tinkamai įrodyta.
Apklaustas liudytojas V. S. teisme paaiškino, kad įvykio dieną turėjo važiuoti pas gydytoją, turėjęs vežti žmogus dėl tam tikrų priežasčių negalėjo jo nuvežti, todėl paprašė brolio A. S. nuvežti, priėmimas buvo paskirtas iš ryto, kelintą tiksliai, neprisimena. Pakeliui į Vilnių važiavo neviršydami greičio, netrukdydami kietiems vairuotojams, kai juos sustabdė policijos pareigūnas. Didžiąją laiko dalį važiavo žiūrėdamas į telefoną, todėl brolio vairavimo nestebėjo.
Skundas tenkinamas.
Lietuvos Respublikos ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
ANK 420 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti, vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlusį (t. y. privertus kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) KET pažeidimą, tokią pat pavojingą situaciją sukėlusį įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus.
ANK 420 straipsnio 2 dalyje yra numatyta atsakomybė už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį KET pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų.
Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad aprašant A. S. padarytus KET pažeidimus nurodoma, kad iš chuliganiškų paskatų sukėlė pavojų eismo saugumui, sau ir kitiems eismo dalyviams tokiais veiksmais: lenkė priekyje važiavusį automobilį, kirsdamas siaurą ištisinę ženklinimo liniją; be jokios pateisinamos priežasties, nesilaikė reikalavimo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, pavojingai išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kirsdamas siaurą ištisinę ženklinimo liniją; lenkė priekyje važiavusią transporto priemonę įkalnėje, kirsdamas siaurą ištisinę ženklinimo liniją; lenkė dar vieną priekyje važiavusią transporto priemonę, kirsdamas siaurą ištisinę ženklinimo liniją, vėliau, horizontaliame kelio vingyje įkalnėje, kur blogai matomas kelias, kirsdamas siaurą ištisinę ženklinimo liniją lenkė priekyje važiavusią transporto priemonę; lenkė dar vieną priekyje važiavusią transporto priemonę nuokalnėje, kur blogai matomas kelias, kirsdamas siaurą ištisinę ženklinimo liniją, važiuodamas pagrindiniu keliu horizontaliame kelio vingyje, kur blogai matomas kelias, sankryžoje, pažymėtoje įspėjamuoju kelio ženklu „Šalutinis keliais iš kairės“ lenkė priekyje važiavusią transporto priemonę, baigdamas lenkti grįžo į savo eismo juostą neparodęs įspėjamojo dešiniojo posūkio signalo.
A. S. teisminio nagrinėjimo metu pripažino, kad nagrinėjamu atveju 2021 m. rugpjūčio 27 d. laikotarpyje nuo 9.03 val. iki 9.20 val. važiuodamas vairuojamu automobiliu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kelio (duomenys neskelbtini) atkarpoje nuo 13 km iki 38 km padarė jam inkriminuojamus KET pažeidimus. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje esantis vaizdo įrašas, taip pat pareigūno A. G. 2021 m. lapkričio 8 d. tarnybinis pranešimas. Teismas neturi pagrindo netikėti pareigūno tarnybiniame pranešime nurodytomis aplinkybėmis, todėl jos laikytinos objektyviomis.
Įvertinus aptartus įrodymus, darytina išvada, kad A. S. 2021 m. rugpjūčio 27 d. laikotarpyje nuo 9.03 val. iki 9.20 val. važiuodamas vairuojamu automobiliu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kelio (duomenys neskelbtini) atkarpoje nuo 13 km iki 38 km lenkė priekyje važiavusį automobilį, kirsdamas siaurą ištisinę ženklinimo liniją; be jokios pateisinamos priežasties, nesilaikė reikalavimo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, pavojingai išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kirsdamas siaurą ištisinę ženklinimo liniją; lenkė priekyje važiavusią transporto priemonę įkalnėje, kirsdamas siaurą ištisinę ženklinimo liniją; lenkė dar vieną priekyje važiavusią transporto priemonę, kirsdamas siaurą ištisinę ženklinimo liniją, vėliau, horizontaliame kelio vingyje įkalnėje, kur blogai matomas kelias, kirsdamas siaurą ištisinę ženklinimo liniją lenkė priekyje važiavusią transporto priemonę; lenkė dar vieną priekyje važiavusią transporto priemonę nuokalnėje, kur blogai matomas kelias, kirsdamas siaurą ištisinę ženklinimo liniją, važiuodamas pagrindiniu keliu horizontaliame kelio vingyje, kur blogai matomas kelias, sankryžoje, pažymėtoje įspėjamuoju kelio ženklu „Šalutinis keliais iš kairės“ lenkė priekyje važiavusią transporto priemonę ir tokiais veiksmais pažeidė KET 4, 9, 101, 117, 119, punktų ir 3 priedo 1.1. punkto reikalavimus.
Teisminio nagrinėjimo metu A. S. tvirtino, kad chuliganiškų paskatų neturėjo, tiesiog skubėjo vežti brolį į gydymo įstaigą, nes vėlavo.
Kaip minėta, byloje esantys įrodymais nustatyta, kad A. S. pažeidė KET 4, 9, 101, 117, 119, punktų ir 3 priedo 1.1. punkto reikalavimus, todėl būtina įvertinti, ar aptartų pažeidimų visuma, pavojingumas, padarymo aplinkybės patvirtina chuliganiško vairavimo faktą.
ANK 420 straipsnio 2 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė asmenims už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo, ar kitų žmonių saugumui keliantį KET pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų. Taigi, kad būtų konstatuoti asmens veiksmuose šio pažeidimo požymiai, būtina ne tik nustatyti, kad buvo padarytas toks KET pažeidimas, kuris sukėlė pavojų eismo, savo ar kitų žmonių saugumui, tačiau ir padarytas dėl chuliganiškų paskatų. Chuliganiškos paskatos suprantamos, kaip tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-37-507/2015). Teisminėje praktikoje chuliganišku vairavimu paprastai pripažįstami tie atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje, arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje, savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą, pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams, ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2AT-72-2014, 2AT-16-489/2017, 2AT-4-511/2018).
Iš vaizdo įrašo matyti, kad A. S., lenkdamas priekyje važiavusį automobilį, kirsdamas siaurą ištisinę ženklinimo liniją, nesilaikydamas reikalavimo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, pavojingai išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, kirsdamas siaurą ištisinę ženklinimo liniją, lenkdamas priekyje važiavusią transporto priemonę įkalnėje, kirsdamas siaurą ištisinę ženklinimo liniją, lenkdamas dar vieną priekyje važiavusią transporto priemonę, kirsdamas siaurą ištisinę ženklinimo liniją, horizontaliame kelio vingyje įkalnėje, kur blogai matomas kelias, kirsdamas siaurą ištisinę ženklinimo liniją lenkdamas priekyje važiavusią transporto priemonę, lenkdamas dar vieną priekyje važiavusią transporto priemonę nuokalnėje, kur blogai matomas kelias, kirsdamas siaurą ištisinę ženklinimo liniją, važiuodamas pagrindiniu keliu horizontaliame kelio vingyje, kur blogai matomas kelias, sankryžoje, pažymėtoje įspėjamuoju kelio ženklu „Šalutinis keliais iš kairės“ lenkdamas priekyje važiavusią transporto priemonę, nesukėlė tokios situacijos, dėl kurios kiti eismo dalyviai būtų priversti staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų saugumui užtikrinti.
Taigi, nors toks A. S. vairavimas kėlė grėsmę eismo saugumui, iš esmės avarinė situacija kelyje nebuvo kilusi. Be to, A. S. teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, kad neturėjo jokių paskatų chuliganiškai vairuoti, paprasčiausiai skubėjo. Tokią A. S. poziciją patvirtina ir tai, kad lenkdamas automobilius jis rodė posūkio signalą, nepriartėdavo prie lenkiamų automobilių itin arti, aplenkęs pavojingai neužkirsdavo jiems kelio. Pažymėtina, kad A. S. yra suaugęs vyras, niekada nebaustas už analogiškus nusižengimus, bylos duomenimis yra registruoti tik keli smulkūs KET pažeidimai, tai pat svarbios aplinkybės, kad automobiliu važiavo ryte, kelionės tikslas buvo gydymo įstaiga, į kurią vežė savo brolį, todėl akivaizdu, kad susiklosčiusioje situacijoje A. S. nebuvo jokio pagrindo kaip nors pasirodyti prieš kitą suaugusį asmenį, kurį veža į gydymo įstaigą. Natūralu, kad tokiomis aplinkybėmis negali būti jokio noro pramogauti chuliganiškai vairuojant.
Teismas pažymi, kad iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, jog pareigūno vairuojamas automobilis važiuoja iš paskos A. S. vairuojamam automobiliui važiuoja pakankamai ilgą kelio atkarpą – net 25 km ir nesiima jokių veiksmų sustabdyti KET pažeidimus darančio vairuotojo, teismo vertinimu tai taip pat parodo, kad pareigūnai nelaikė, kad dėl tokio elgesio kiti eismo dalyviai būtų priversti staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų saugumui užtikrinti. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje jau seniai suformuota praktika, jog pareigūnai negali be perstojo sekti asmenį, laukdami, kol bus padarytas teisės pažeidimas. Šiuo atveju VAVPK Šalčininkų rajono policijos komisariato (duomenys neskelbtini) A. G., kuris užfiksavo pažeidimą, nesiėmė savalaikių priemonių, kad pažeidėjas būtų nedelsiant sustabdytas. Iš dalies toks pareigūno elgesys sąlygojo, kad A. S. buvo leista padaryti keletą KET pažeidimų. Pagrindinis ANK tikslas užkardyti nusižengimų padarymą, o ne užfiksuoti kuo daugiau nusižengimų ir nubausti kuo daugiau asmenų. Toks pareigūno neveikimas sudarė sąlygas kilti kelių eismo įvykiui.
Teismo vertinimu, A. S. padaryti KET 4, 9, 101, 117, 119, punktų ir 3 priedo 1.1. punkto pažeidimai pagal savo pavojingumą ir padarymo aplinkybes negali būti pripažįstami chuliganišku vairavimu, t. y. tokiu vairavimu, kuriuo būtų siekiama atkreipti kitų eismo dalyvių dėmesį, sąmoningai pabrėžiant kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą, kitų eismo dalyvių ignoravimą, demonstruojant savo išskirtinumą ir didelę nepagarbą kitiems eismo dalyviams.
Kita vertus iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad A. S., nagrinėjamu atveju padarė jam inkriminuojamus KET pažeidimus, t. y. nesant jokiai būtinybei, taigi paeiliui vieną po kito, tyčia padarė kelis eismo taisyklių pažeidimus, kėlusius grėsmę eismo saugumui.
Todėl, teismo vertinimu, A. S. veiksmuose yra visi ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo (vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus) požymiai.
Remiantis, tuo kas išdėstyta, skundžiamas nutarimas nelaikytinas pagrįstas ir teisėtas, todėl naikintinas, o A. S. trauktinas administracinėn atsakomybėn už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą.
A. S. teisminio nagrinėjimo metu pats prašė kad jo veiksmai būtų kvalifikuojami kaip ANK 420 straipsnio 1 dalį nurodytas nusižengimas. Taigi jam buvo užtikrinta teisė pasiruošti gynybai, procesinės teisės žinoti tikslias kaltinimų ribas nepažeistos.
Byloje esančiais įrodymais A. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybę yra tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, įvertinęs visas administracinės atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad už padarytą administracinį nusižengimą A. S. skirtina ANK 420 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda didesnė už minimalią, t. y. 180 Eur, bauda, taip pat taikytina ANK 420 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, didesniam, nei minimaliam terminui, t. y. 4 mėnesiams. Nors buvo nustatytos tik atsakomybę lengvinančios aplinkybės, tačiau teismas, skirdamas didesnę už minimalią nuobaudą, atsižvelgia į tai, kad buvo padaryta daug KET pažeidimų.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,
n u t a r i a:
A. S. (A. S.) skundą patenkinti.
Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato 2021 m. spalio 15 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo A. S., už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirta administracinė nuobauda – 450 Eur bauda, taip pat paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių.
Pripažinti A. S. kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir paskirti jam už tai administracinę nuobaudą – 180 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimt eurų) baudą, taip pat paskirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.
Išaiškinti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos (ANK 675 str. 2 d.) į sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, banko kodas 73000, SWIFT kodas HABALT22, lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, arba į bet kurią kitą Valstybinės mokesčių inspekcijos internetiniame puslapyje www.vmi.lt nurodytą sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime nurodant administracinio nusižengimo identifikacinį kodą ROIK: 21144919772.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo pirmosios instancijos teismo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo bet kuriuos teismo rūmus.
Teisėjas Erlandas Stanislovaitis