Civilinė byla Nr. 2-126/2010
Procesinio sprendimo kategorija 124.2.7 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. vasario 11 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Nijolės Piškinaitės ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų S. B. ir M. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. spalio 27 d. nutarties, kuria teismas atsisakė atnaujinti procesą, civilinėje byloje Nr. 2-2155-479/2009 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Sabonio klubas ir partneriai“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos investicijos“ dėl nekilnojamojo daikto priteisimo (civilinė byla Nr. 2-283-253/2009).
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
n u s t a t ė :
Ieškovas UAB „Sabonio klubas ir partneriai“ kreipėsi į teismą, patikslinęs ieškinio dalyką, prašė priteisti iš atsakovo UAB „Baltijos investicijos“ nekilnojamąjį daiktą (žemės sklypą), priteisiant atsakovui iš ieškovo 400 000 Lt.
Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. sausio 6 d. nutartimi iškeltą civilinę bylą Nr. 2-283-253/2009 nutraukė, patvirtino 2008 m. gruodžio 15 d. UAB „Sabonio klubas ir partneriai“ ir UAB „Baltijos investicijos“ taikos sutartį.
2009 m. rugpjūčio 26 d. pareiškėjos S. ir M. B. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal UAB „Sabonio klubas ir partneriai“ ieškinį. Nurodė, kad UAB „Baltijos investicijos“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš pareiškėjų 1 600 000 Lt žalos atlyginimą. Pareiškėjoms susipažinus su prašomoje atnaujinti byloje priimta teismo nutartimi, kuria patvirtinta šalių taikos sutartis, paaiškėjo, jog byla išspręsta pažeidus išimtinio teismingumo taisykles. Nekilnojamasis turtas, dėl kurio buvo pareikšti reikalavimai, yra Kaune, todėl byla turėjo būti perduota nagrinėti Kauno apygardos teismui. Pareiškėjos nurodė, kad patvirtintos taikos sutarties sąlygos įtakoja jų teisėtus interesus (CPK 365 str. 1 d. 7 p.). Taikos sutartyje, šalys nustatė 1 600 000 Lt sumažintą ginčo turto kainą (1 400 000 Lt) ir pažymėjo, kad nuolaida padaryta dėl to, kad atsakovas nepašalino sklype buvusių nelegalių statinių. Teigdamas, kad statinių nepašalino pareiškėjos, UAB „Baltijos investicijos“ pareiškė ieškinį dėl 1 600 000 Lt nuostolių priteisimo.
Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. spalio 27 d. nutartimi pareiškėjų prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė. Nurodė, kad išnagrinėtoje byloje ieškovai pakeitė ieškinio dalyką, bylos išimtinis teismingumas pasikeitė, tačiau perduoti bylą Kauno apygardos teismui nebuvo pagrindo (CPK 34 str.). Teismo patvirtintoje taikos sutartyje nėra nustatyta jokių pareiškėjų teisių ar pareigų. Taikos sutarties 4 punktu buvo nustatyta sumažinta 1 400 000 Lt žemės sklypo vertė, tačiau nustatyta dėl to, kad atsakovas neįvykdė įsipareigojimo nugriauti sklype buvusius statinius. Sutartyje nenurodyta, jog vertė mažinama dėl pareiškėjų ar kitų asmenų veiksmų.
Pareiškėjos S. ir M. B. atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. spalio 27 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - prašymą dėl proceso atnaujinimo patenkinti. Išdėsto argumentus:
1. Nagrinėjant prašomą atnaujinti bylą buvo pažeistas išimtinis teismingumas. Skundžiamoje nutartyje teismas nepagrįstai nurodė, kad byla išnagrinėta nepažeidžiant teismingumo taisyklių.
2. Išnagrinėtoje civilinėje byloje UAB „Sabonio klubas ir partneriai“ pareiškė reikalavimą dėl žemės sklypo, kurio bendrasavininkės yra ir pareiškėjos, priteisimo iš UAB „Baltijos investicijos“. UAB „Baltijos investicijos“ pareikšto ieškinio pareiškėjoms dėl 1 600 000 Lt žalos priteisimo ir taikos sutartyje nurodytas susitarimo sumažinti ginčo žemės sklypo dalies kainą nuo 3 000 000 Lt iki 1 400 000 Lt pagrindas yra tas pats, dėl to, kad neva žemės sklype buvo savavališkos statybos statiniai, kurių atsakovas nenugriovė. Remiantis patvirtinta taikos sutartimi UAB „Baltijos investicijos“ iš pareiškėjų reikalauja tariamos 1 600 000 Lt žalos atlyginimo, nes neva pareiškėjos neišvalė žemės sklypo nuo statinių likučių ir dėl to ieškovas turėjo padaryti tokią didelę nuolaidą.
Ieškovas UAB „Sabonio klubas ir partneriai“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo apygardos teismo nutartį panaikinti ir perduoti klausimą nagrinėti iš naujo. Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjų pateiktas prašymas neatitinka įstatymo reikalavimų, jame nėra tinkamai suformuluotas prašymas (CPK 371 str. 1 d.), teismas turėjo nustatyti terminą trūkumams pašalinti.
Atsakovas UAB „Baltijos investicijos“ prašo skundą atmesti.
Atskirasis skundas netenkinamas.
LR Konstitucijoje ir įstatymuose nustatyta teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo paaiškėja naujų teisinių ar faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą - ekstraordinarinį būdą įsiteisėjusiam teismo sprendimui peržiūrėti. Jo taikymas galimas tik esant konkrečiai įstatymo apibrėžtiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti patikrinti instancine tvarka. Proceso atnaujinimas yra ypatingas ir tuo, kad teisė kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą suteikiama ne tik proceso šaliai, trečiajam asmeniui, bet ir į bylos nagrinėjimą neįtrauktiems asmenims, jeigu įsiteisėjęs sprendimas (nutartis) pažeidžia jų teises ar saugomus interesus. Į bylos nagrinėjimą neįtrauktam asmeniui proceso atnaujinimo institutas yra vienintelė priemonė siekti, kad jo teisės ar teisėtus interesus pažeidžiantis teismo sprendimas (nutartis) būtų panaikintas, nes tokiam asmeniui įstatymas nesuteikia nei apeliacijos, nei kasacijos teisės.
CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti proceso atnaujinimo pagrindai - reikšmingi faktai, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas (peržiūrint bylą instancine tvarka). Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 str. 1 d.); 2) asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 str.); 3) prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 str. 2 d.).
Nagrinėjamoje byloje į teismą su prašymu atnaujinti procesą kreipėsi byloje nedalyvaujantys asmenys – pareiškėjos S. ir M. B.. Atnaujinti procesą prašė CPK 366 straipsnio 1 dalies 7-9 punktų pagrindu. Apygardos teismas pareiškėjų prašymą atmetė. Atskirajame skunde apeliantės nurodo, kad bylos nagrinėjimas turi būti atnaujintas remiantis dviem pagrindais: 1. Bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas (CPK 366 str. 1 d. 8 p.); 2. Sprendime (nutartimi patvirtindamas taikos sutartį) teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų (CPK 366 str. 1 d. 7 p.). Prašydamos atnaujinti bylos nagrinėjimą CPK 366 str. 1 d. 8 p. pagrindu, pareiškėjos nurodo, kad byla išnagrinėta pažeidus išimtinį teismingumą. Sutikti su šiuo argumentu nėra pagrindo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas pareiškė ieškinį dėl žalos atlyginimo pagal atsakovo buveinės adresą Klaipėdos apygardos teismui, todėl laikytina, kad ieškinys priimtas laikantis teismingumo taisyklių (CPK 29 str.). Bylos nagrinėjimo metu ieškovas pakeitė ieškinio dalyką – prašė priteisti nekilnojamąjį daiktą, kuris yra Kauno r. CPK 34 str. 1 dalis numato, kad civilinė byla, priimta laikantis CPK IV skyriuje, reglamentuojančiame teismingumą, nustatyta tvarka, turi būti išnagrinėta iš esmės, nors vėliau dėl kokių nors pasikeitusių aplinkybių ji taptų teisminga kitam teismu, išskyrus atvejus kai pasikeičia rūšinis teismingumas arba byla perduodama CPK 35 straipsnyje nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju ieškinys pagal suformuluotus reikalavimus priimtas nagrinėti nepažeidus teismingumo taisyklių, todėl apeliantai nepagrįstai nurodo, kad buvo pažeistas išimtinis teismingumas. Priėmęs ieškinį pagal CPK taisykles, tačiau ieškovams pakeitus ieškinio dalyką, teismas neturėjo pareigos perduoti ieškinį pagal teismingumą (CPK 34 str.).
Pareiškėjos, teigia, kad teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų (CPK 366 str. 1 d. 7 p.). Procesas šiuo pagrindu atnaujinamas kai nustatoma, kad nagrinėjant bylą buvo pažeistas vienas pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisė būti išklausytam. Atnaujinus bylą šiuo pagrindu, teismo procesas turi būti pakartotas tam, kad anksčiau į bylos nagrinėjimą neįtrauktas asmuo galėtų pasinaudoti visomis savo procesinėmis teisėmis nuo pat bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2006). Pažymėtina, kad prašyme dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu nepakanka nurodyti vien procesinio pobūdžio aplinkybes, būtina nurodyti konkrečią teisę ar įstatymo saugomą interesą, pagrįstus materialine teisės norma, dėl kurių teismas nusprendė neįtraukęs į procesą, pateikti visus įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų jo dalyvavimo įtaką šalių susiklosčiusiems materialiniams teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Taigi pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos.
Nagrinėjamu atveju, pareiškėjos prašymą iš esmės motyvuoja tuo, jog teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos pažeidžia jų teisėtus interesus. Kitaip tariant, pareiškėjos kelia abejones dėl teismo veiksmų teisėtumo tvirtinant taikos sutartį.
Teisinės taikos tarp šalių atkūrimas reiškia, kad, priėmus byloje sprendimą ar patvirtinus taikos sutartį tarp šalių, teisiškai išsprendžiamas šalių konfliktas, išaiškinamos šalių tarpusavio teisės ir pareigos ir pakartotinis ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu ateityje negalimas. Taikos sutartį iš kitų sutarčių rūšių išskiria sutarties sudarymo momentas ir tikslas – ji sudaroma kilus teisiniam ginčui, kurį siekiama išspręsti taikiai ir tokiu būdu apsisaugoti nuo galimų konfliktų išspręstais klausimais ateityje. Taikos sutarties samprata pateikta CK 6.983 straipsnio 1 dalyje. Taikos sutarties sudarymas teisme reiškia šalių teisinės taikos pasiekimą ir civilinio proceso tikslų įgyvendinimą (CPK 2 str.). Taikos sutartį tvirtina teismas, kuris ex officio (pagal pareigas) vykdo šalių pasirašytos taikos sutarties turinio kontrolę. Tai reiškia, kad įstatymų leidėjas nepripažįsta visiškos proceso šalių laisvės susitarti dėl teismine tvarka nagrinėjamo ginčo išsprendimo sąlygų, o įpareigoja teismą prižiūrėti, kad civiliniame procese sudaromos taikos sutarties sąlygos būtų sąžiningos, nepažeistų teisės imperatyvų ir kitų asmenų teisių, neprieštarautų viešajai tvarkai. Tam, kad teismas patvirtintų taikos sutartį byloje, ji turi atitikti bendrąsias ir specialiąsias sandorių galiojimo sąlygas – sutarties šalys turi turėti teisnumą ir veiksnumą; sutarties turinys neturi prieštarauti įstatymų reikalavimams; ji turi būti sudaroma raštu; neturi būti nei vieno sutarties negaliojimo pagrindo, įtvirtinto bendrosiose sandorių pripažinimo negaliojančiais teisės normose (CK 1.80-1.91 str.) ir specialiosiose taikos sutarties ypatumus reglamentuojančiose normose (CK 6.984 str., 6.986 str. 1-5 d.); sutartis neturi pažeisti trečiųjų asmenų teisių bei teisėtų interesų.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad byloje, kurią prašoma atnaujinti, ieškovas UAB „Sabonio klubas ir partneriai“ prašė priteisti iš atsakovo UAB „Baltijos investicijos“ 1 000 000 Lt negrąžinto avanso, 44 881,08 Lt nuostolių atlyginimo, 2 794,52 Lt palūkanų, procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas, vėliau ieškinio dalyką pakeitė ir prašė priteisti iš atsakovo ginčo žemės sklypo dalį, priteisiant atsakovui iš ieškovo 400 000 Lt. Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. sausio 6 d. nutartimi patvirtino 2008 m. gruodžio 15 d. šalių taikos sutartį. Šia sutartimi atsakovas įsipareigojo perleisti ieškovui žemės sklypo dalį, kurio pagrindu pareikštas ieškinys už nuo 3 000 000 Lt iki 1 400 000 Lt sumažintą kainą. Sutarties 4 punkte šalys be kita ko nustatė, kad ,,tokio dydžio kaina yra nustatoma todėl, kad žemės sklype yra savavalinės statybos statiniai, kuriuos atsakovas buvo įsipareigojęs nugriauti ir šio įsipareigojimo nevykdė“. Pareiškėjos prašyme dėl atnaujinimo nurodė, kad atsakovas UAB „Baltijos investicijos“ teisme yra pareiškęs ieškinį, kuriuo reikalauja iš pareiškėjų 1 600 000 Lt nuostolių. Ieškinyje nurodo, kad sutartyje, kuria ieškovas pirko žemės klypo dalį iš pareiškėjų (atsakovių), buvo numatyta pareiškėjų pareiga nugriauti sklype esančius statinius. UAB „Baltijos investicijos“ sudarė preliminarią žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį su UAB „Sabonio klubas ir partneriai“ dėl sklypo dalies pardavimo už 3 000 000 Lt. Pareiškėjos įsipareigojimo nugriauti statinius neįvykdė, dėl to UAB „Baltijos investicijos“ turėjo sumažinti sklypo kainą iki 1 400 000 Lt ir patyrė 1 600 000 Lt nuostolių.
Pareiškėjų teigimu, taikos sutartyje nėra atskleisti tikrieji šalių motyvai, dėl ko sutarta sklypą parduoti būtent už 1 400 000 Lt sumą, taikos sutartyje konstatuota aplinkybė jog ,,tokio dydžio kaina yra nustatoma todėl, kad žemės sklype yra savavalinės statybos statiniai, kuriuos atsakovas buvo įsipareigojęs nugriauti ir šio įsipareigojimo nevykdė“ įtakoja pareiškėjų teises ir pareigas. Pareiškėjų teigimu, teismas turėjo nustatyti tikruosius taikos šalių motyvus, pažeidžiančius pareiškėjų interesus ir taikos sutarties netvirtinti. Sutikti su šiais teiginiais nėra pagrindo.
Pažymėtina, kad šalims suderinus interesus, taikos sutartimi apibrėžiama šalių valia ir derybų būdu rastas kompromisinis ginčo sprendimas. Nagrinėjamu atveju, sutarties 4 punkte įrašyta nuostata, kad ,,tokio dydžio kaina yra nustatoma, todėl, kad žemės sklype yra savavalinės statybos statiniai, kuriuos atsakovas buvo įsipareigojęs nugriauti ir šio įsipareigojimo neįvykdė“ reiškia šalių valią apibrėžti, jog atitinkama kaina už kurią ieškovui perleistas žemės sklypas nustatyta dėl atsakovo neįvykdytų įsipareigojimų ieškovui. Šis derybų dėl šalių ginčo turto perleidimo ir jo kainos rezultatas, jokių byloje nedalyvaujančių asmenų (pareiškėjų) teisių ar teisėtų interesų neįtakoja. Pareiškėjos atskirajame skunde nurodo, kad UAB „Baltijos investicijos“ remdamasis taikos sutartimi iš pareiškėjų reikalauja 1 600 000 Lt žalos atlyginimo. Ar toks ieškinys pagrįstas, ar ieškovas nuostolį patyrė dėl pareiškėjų netinkamai įvykdytų sutartinių įsipareigojimų, paaiškės ištyrus visas bendrovės „Baltijos investicijos“ ieškinio faktinį pagrindą sudarančias aplinkybes bei teismui pateiktus įrodymus. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjoms nedalyvavus prašomoje atnaujinti byloje, joje nustatytos aplinkybės nėra prejudiciniai faktai pareiškėjų atžvilgiu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai teigė, kad patvirtinta taikos sutartis galės būti vertinama kitoje byloje kaip rašytinis įrodymas, tačiau neturės pareiškėjoms prejudicinės galios. Patvirtinta taikos sutartis negalės būti vertinama kaip įrodymas objektyviai patvirtinantis sklypo kainą. Tai patvirtina ir UAB „Sabonio klubas ir partneriai“ ieškinyje išsakyta pozicija, jog ,,Ieškovas taip pat neprieštarauja pagrindinės sutarties sudarymui, tačiau atitinkamą (ginčo) žemės sklypą, atsižvelgdamas į nekilnojamojo turto kainos pokyčius bei šalių derybose išdėstytas pozicijas, įsigytų už mažesnę nei preliminarioje sutartyje numatytą kainą ...“. Taigi, taikos sutartis galėtų būti vertinama tik kaip konkrečioje byloje, šalių pasiektas derybų rezultatas.
Skunde teigiama, kad UAB „Baltijos investicijos“ būdamas bendrasavininku kartu su pareiškėjomis, nepasiūlė joms įsigyti sklypo už taikos sutartyje sulygtą kainą. Atnaujinti išnagrinėtą bylą dėl šios aplinkybės nėra pagrindo, kadangi pareiškėjų kaip bendraturčių pirmenybės teisė gali būti ginama paduodant ieškinį ir reikalaujant perkelti pirkėjo teises ir pareigas CK 4.79 straipsnio 3 dalies pagrindu.
Išnagrinėjus atskirąjį skundą, nenustatyta įstatyme įtvirtintų pagrindų, įgalinančių panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl nutartis paliekama nepakeista (CPK 329, 330, 337, 338 str.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. spalio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjai Danutė Gasiūnienė
Nijolė Piškinaitė
Egidijus Žironas