Administracinė byla Nr. AS-254-556/2021

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02113-2019-4

Procesinio sprendimo kategorija 53.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. balandžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Karodenta“ 2021 m. kovo 15 d. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) Statybos skyriaus 2019 m. rugpjūčio 27 d. statinio techninės priežiūros patikrinimo aktą Nr. SS19-21 (toliau – ir Patikrinimo aktas) ir Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus 2019 m. rugsėjo 12 d. raštą Nr. (18.8)ATPS1-186 „Dėl statinių naudojimo priežiūros patikrinimo“.

II.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2021 m. kovo 10 d. nutartimi nutraukė administracinę bylą.

Teismas nustatė, kad viešojo administravimo subjektas Patikrinimo akte pareiškėjui suformulavo tokius reikalavimus: 1) paskirti techninį prižiūrėtoją, atitinkantį jam keliamus kvalifikacinius reikalavimus; 2) įsigyti visus privalomuosius statinių techninės priežiūros dokumentus; 3) atlikti nuolatines, kasmetines ir kitas privalomąsias apžiūras; 4) pildyti aktus bei žurnalus; 5) vykdyti privalomuosius remonto bei kitus techninės apžiūros darbus, vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka ir iki 2019 m. rugsėjo 30 d. informuoti Palangos miesto savivaldybės administracijos Statybos skyrių raštu. Be to, konstatavus, jog dabartinės būklės pastatus naudoti gali būti nesaugu, buvo pareikalauta atlikti pastatų ekspertizę ir imtis priemonių pastatus suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti, konstatavus, jog dabartinės būklės pastatų eksploatavimas negalimas ir net buvimas šalia jo galbūt kelia grėsmę žmonių sveikatai, gyvybei bei aplinkai. Pareiškėjas buvo įpareigotas iki
2019 m. lapkričio 1 d. nustatyti preliminarius darbų kiekius fasado ir inžinerinių sistemų defektams pašalinti, organizuoti pastato defektų pašalinimo darbus ir apie tai raštu informuoti Administracijos Statybos skyrių.

Teismas pažymėjo, kad 2019 m. rugpjūčio 27 d. statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), techninės priežiūros patikrinimas buvo inicijuotas siekiant nustatyti statinius, kurie yra nenaudojami, apleisti arba neprižiūrimi pagal Palangos miesto savivaldybės tarybos 2019 m. liepos 9 d. sprendimu Nr. T2-147 patvirtinto Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančių apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį statinių nustatymo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 5 punkte nustatytus kriterijus. Patikrinimo aktas surašytas vizualiai įvertinus nekilnojamojo turto būklę. Patikrinimo akte nurodytos patikrinimo metu padarytos išvados, pareiškėjas įpareigotas imtis priemonių statinį suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti konstatavus, jog statinio eksploatavimas negalimas, kad net buvimas šalia jo galbūt kelia grėsmę žmonių sveikatai, gyvybei bei aplinkai, ir apie įpareigojimo vykdymą informuoti Administracijos Statybos skyrių. Patikrinimo akte suformuluoti imperatyvūs reikalavimai nėra susieti su galbūt pareiškėjui taikytina administracine atsakomybe. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose yra iškelta administracinė byla
Nr. I3-47-609/2021, kurioje ginčijamas Palangos miesto savivaldybės tarybos 2019 m. spalio 17 d. sprendimo Nr. T2-217, kuriuo patvirtintas Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančių apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį pastatų ir statinių sąrašas (toliau – ir Sąrašas) dalyje, kuria pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis statinys (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) įtrauktas į Sąrašą, kuris patvirtintas sprendžiant dėl nekilnojamojo turto mokesčio tarifų taikymo apleistiems, neprižiūrimiems, naudojamiems ne pagal paskirtį statiniams. Pareiškėjui aktuali Palangos miesto savivaldybės tarybos 2019 m. spalio 17 d. sprendimo Nr. T2-217 dalis priimta vadovaujantis Administracijos direktorės 2018 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. A1-1214 patvirtintu Sąrašu ir Patikrinimo aktu. 2020 m. vasario 24 d. teismo nutartimi administracinė byla Nr. I3-47-609/2021 sustabdyta iki įsiteisės teismo procesiniai sprendimai Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų nagrinėjamose administracinėse bylose Nr. I-1007-609/2019 (teisminio proceso Nr. 3-63-3-02328-2018-1) ir Nr. I-3-565-609/2020 (teisinio proceso Nr. 3-63-3-02113-2019-4). Administracinės bylos Nr. I3-47-609/2021 sustabdymo pagrindas nėra išnykęs.

Teismo vertinimu, Patikrinimo aktas yra procedūrinis (tarpinis) dokumentas, kuris nesukelia pareiškėjui tiesioginių teisinių pasekmių, nes Patikrinimo akte padarytų išvadų teisingumas, nurodymo pareiškėjui imtis priemonių statinį suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti, teisėtumas ir pagrįstumas bus vertinami nagrinėjant ginčą dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2019 m. spalio 17 d. sprendimo Nr. T2-217, kuriuo patvirtintas Sąrašas, dalyje, kuria pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis statinys (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) įtrauktas į Sąrašą, teisėtumo ir pagrįstumo, be kita ko, įvertinant, ar pareiškėjui aktuali Palangos miesto savivaldybės tarybos
2019 m. spalio 17 d. sprendimo Nr. T2-217 dalis yra pagrįsta tinkamai nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Kadangi Patikrinimo aktas pats savaime neturi įtakos pareiškėjo teisėms ir įstatymų saugomiems interesams, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, todėl šioje dalyje byla nutrauktina.

Teismas konstatavo, kad Administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus
2019 m. rugsėjo 12 d. raštu Nr. (18.8)ATPS1-186 „Dėl statinių naudojimo priežiūros patikrinimo“ jokios teisės ir pareigos pareiškėjui nenustatytos, jame tik atkartota Patikrinimo akto dalis, kurioje suformuluoti reikalavimai. Pagal savo turinį jis laikytinas lydinčiuoju raštu, kuriuo pareiškėjui siunčiamas Patikrinimo aktas. Atitinkamai, šioje dalyje byla taip pat nutrauktina.

III.

Pareiškėjas UAB „Karodenta“ atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. kovo 10 d. nutartį bei perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas mano, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės aktų nuostatas, nukrypo nuo teismų praktikos. Lietuvos Respublikos statybos įstatymas ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas nustato savivaldybės institucijų teisę vykdyti savivaldybės teritorijoje esančių statinių savininkų ir / ar valdytojų statinių techninės priežiūros kontrolę. Tokios kontrolės metu savivaldybės administracijos įgalioti asmenys turi teisę surašyti statinio techninės priežiūros patikrinimo aktus ir juose pateikti atitinkamus valdingus nurodymus statinio savininkui ir / ar valdytojui. Teismo pozicija, kad Patikrinimo aktas statinio savininkui nesukelia teisinių pasekmių, reiškia, kad toks aktas nėra privalomojo pobūdžio, jis negali būti panaudotas kitose viešojo administravimo subjekto atliekamose procedūrose. Jeigu savivaldybės administracija inicijuotų naujas administracines procedūras, tokiu atveju statinio savininkui ir / ar valdytojui būtų suvaržyta teisė skųsti pareigūnų veiksmus, atliktus patikrinimo metu, ir ginčyti atitinkamus savivaldybės tarnautojo valdingus nurodymus, suformuluotus Patikrinimo akte. Pareiškėjas teigia, kad, nutraukus administracinę bylą, ateityje nebebus jokio teisinio pagrindo kitoje administracinėje byloje tikrinti Patikrinimo akto teisėtumą, nes toks ginčas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Pareiškėjas pažymi, kad teismų praktikoje, kuria remiamasi skundžiamoje nutartyje, buvo vertinamas ne statinio techninės priežiūros patikrinimo aktas. Pareiškėjas tvirtina, kad Patikrinimo aktas sukelia jam teisines pasekmes, kadangi nėra pagrindo manyti, jog šiame akte suformuluoti nurodymai yra tik rekomendacinio pobūdžio. Be to, teismas nepagrįstai laikė, kad atsakovas Patikrinimo aktą surašė siekdamas sudaryti Sąrašą, ir, pasisakydamas dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2019 m. liepos 9 d. sprendimo Nr. T2-147 bei 2019 m. spalio 17 d. sprendimo Nr. T2-217, peržengė skundo ribas. Teismas neatsižvelgė ir į tai, kad Administracija neturėjo teisės imtis 2019 m. liepos 9 d. sprendimo Nr. T2-147 5 punkto įgyvendinimo, kadangi apleistų ir neprižiūrimų statinių kriterijus turėjo nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybė (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 2 str.). Pareiškėjo įsitikinimu, teismas, nusprendęs nutraukti bylą dėl skundo reikalavimo panaikinti Patikrinimo aktą, turėjo bent išnagrinėti pareiškėjo pretenzijas dėl pareigūnų veiksmų teisėtumo atliekant 2019 m. rugpjūčio
27 d. patikrinimą. Pareiškėjas taip pat teigia, kad jis buvo netinkamai informuotas apie 2019 m. rugpjūčio 21 d. raštą Nr. (18.27.)S31-306 „Dėl statinių naudojimo priežiūros patikrinimo“, nes, priešingai nei nurodė atsakovas, šis raštas pareiškėjo atstovui advokatui nebuvo išsiųstas elektroniniu paštu, o kitiems asmenims tokio pobūdžio pranešimai buvo siunčiami registruotu laišku (rašto įteikimas elektroniniu paštu nėra oficialus), dėl to pareiškėjui neužtikrinta galimybė dalyvauti patikrinime. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. kovo 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-168-730/2021 pripažino, jog Patikrinimo aktas sukėlė pareiškėjui teisines pasekmes, nes šio akto pagrindu buvo priimtas sprendimas dėl įspėjimo apie valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimą.

Atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti pareiškėjo atskirąjį skundą.

Atsakovas apžvelgia 2019 m. rugpjūčio 27 d. patikrinimo atlikimo aplinkybes, sutinka su teismo atliktu ginčijamų aktų vertinimu, akcentuoja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (be kita ko, 2021 m. vasario 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-276-492/2021).

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Bylos nutraukimo pagrindai išdėstyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnyje, tarp jų – jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, išskyrus atvejus, kai byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui (1 p.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes,
t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2012 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. AS756-868/2011; 2016 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-881-492/2016). Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, jog skundžiamas aktas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1370-624/2015).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas ginčija Administracijos Statybos skyriaus 2019 m. rugpjūčio 27 d. statinio techninės priežiūros patikrinimo aktą Nr. SS19-21, kuriame pareiškėjui suformuluoti reikalavimai paskirti techninį prižiūrėtoją, atitinkantį jam keliamus kvalifikacinius reikalavimus, įsigyti visus privalomuosius statinių techninės priežiūros dokumentus, atlikti nuolatines, kasmetines ir kitas privalomąsias apžiūras, pildyti aktus bei žurnalus, vykdyti privalomuosius remonto bei kitus techninės apžiūros darbus, vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka bei iki 2019 m. rugsėjo 30 d. raštu informuoti Administracijos Statybos skyrių. Pareiškėjui taip pat nurodyta, vadovaujantis Statybos techniniu reglamentu STR 1.03.01:2016, atlikti pastatų ekspertizę, nes naudoti dabartinės būklės pastatus gali būti nesaugu, ir nedelsiant imtis priemonių pastatus suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti, nes dabartinės būklės pastatų eksploatavimas negalimas ir net buvimas šalia jo galbūt kelia grėsmę žmonių sveikatai, gyvybei bei aplinkai. Be to, pareiškėjas įpareigotas iki 2019 m. lapkričio 1 d. nustatyti preliminarius darbų kiekius fasado ir inžinerinių sistemų defektams pašalinti, organizuoti pastato defektų pašalinimo darbus ir apie tai raštu informuoti Administracijos Statybos skyrių. Ginčijamu Administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus 2019 m. rugsėjo 12 d. raštu Nr. (18.8)ATPS1-186 pareiškėjas buvo informuotas apie Patikrinimo akto priėmimą ir jame suformuluotus reikalavimus, prie rašto pridėta Patikrinimo akto kopija.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 21 punkte įtvirtinta savarankiška savivaldybių funkcija – statinių naudojimo priežiūra įstatymų nustatyta tvarka. Atitinkamai Statybos įstatymo 49 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad statinių naudojimo priežiūrą atlieka savivaldybių administracijos. Statinių naudojimo priežiūrą atliekantys viešojo administravimo subjektai tikrina, kaip statinių naudotojai vykdo šio įstatymo ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų bei teisės aktų nustatytus statinių techninės priežiūros ir naudojimo bei statinių saugos reikalavimus (Statybos įstatymo 49 str. 2 d.).

Statybos įstatymo 49 straipsnio 3 dalyje yra išdėstytos viešojo administravimo subjekto, atliekančio statinio naudojimo priežiūrą, teisės: 1) paaiškėjus, kad statinio būklė kelia pavojų statinyje ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, atsižvelgiant į grėsmės pobūdį, pareikalauti, kad statinio naudotojas imtųsi priemonių žmonėms apsaugoti, jeigu būtina, pareikalauti, kad būtų organizuota jų evakuacija, sustabdytas statinio naudojimas, uždrausta bet kokia veikla statinyje (jeigu reikia – ir statinio sklype ar teritorijoje); 2) nustatyti terminus visiems 1 punkte išvardytiems veiksmams įvykdyti ir nedelsiant pranešti statinio savininkui (kai naudotojas nėra statinio savininkas); 3) kreiptis į policiją, kad būtų laikinai apribotas patekimas į statinio teritoriją ar patalpą, būtų sustabdyti vykdomi darbai, apribotas ar uždraustas transporto eismas, jeigu kyla pavojus aplinkai, viešajai tvarkai, asmens ar valstybės saugumui; 4) Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatytais atvejais ir tvarka surašyti administracinių nusižengimų protokolus, nagrinėti administracinių nusižengimų bylas ir skirti administracines nuobaudas arba teikti administracinių nusižengimų bylas teismui;
5) savo funkcijoms atlikti netrukdomai patekti į naudojamą statinį, išskyrus butus ir kitas gyvenamąsias patalpas, apžiūrėti jį, gauti su statinio naudojimu ir jo technine priežiūra susijusius dokumentus; 6) kartu su statinio techniniu prižiūrėtoju patekti į butus ir kitas gyvenamąsias patalpas ir apžiūrėti statinio laikančiąsias konstrukcijas, kai statinio apžiūros akte užfiksuotos neleidžiamos statinio laikančiųjų konstrukcijų deformacijos arba gautas statinio bendraturčių pagrįstas pranešimas, kad butas ar kitos gyvenamosios patalpos naudojamos ne pagal paskirtį, dėl statybos darbų bute ar kitose gyvenamosiose patalpose gali būti susilpnintas statinio mechaninis atsparumas ir pastovumas ir dėl to gali kilti statinio griūties grėsmė. Statinio naudojimo priežiūrą atliekančio viešojo administravimo subjekto pareigūnas gali patekti į butą ir kitas gyvenamąsias patalpas jų naudotojų sutikimu, o atsisakius įsileisti, – pateikęs teismo nutartį dėl leidimo įeiti į butą ir (ar) kitas gyvenamąsias patalpas. Butų ir kitų gyvenamųjų patalpų naudotojams ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas turi būti raštu pranešta apie numatytą apžiūros laiką; 7) kreiptis į teismą dėl leidimo įeiti į butą ir (ar) kitas gyvenamąsias patalpas.

Statinių naudojimo priežiūrą atliekantys subjektai informaciją apie statinių naudojimo priežiūros vykdymą Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka teikia Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (Statybos įstatymo 49 str. 5 d.).

Statinių naudojimo priežiūros atlikimo tvarką nustato aplinkos ministras (Statybos įstatymo 49 str. 6 d.). Aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“. Pagal šio reglamento 102.3 papunktį, savivaldybių administracijos atlieka gyvenamųjų namų ir kitų statinių (išskyrus išvardytuosius reglamento 102.1 ir 102.2 p.) naudojimo priežiūrą. Priežiūros vykdytojas, tikrindamas naudotojo atliekamą statinių techninę priežiūrą, privalo surašyti statinio techninės priežiūros patikrinimo aktą (reglamento 8 priedas), nustatyti reikalavimus trūkumams pašalinti, kontroliuoti statinio techninės priežiūros patikrinimo akte įrašytų reikalavimų įvykdymą (reglamento 108.5–108.7 p.) bei apie patikrinimo išvadas bei reikalavimus informuoti raštu statinio naudotoją ir statinio savininką (reglamento 109 p.).

Ginčijamu Patikrinimo aktu buvo konstatuoti faktiniai pastato būklės trūkumai, patikrinta techninio prižiūrėtojo veikla, išdėstyti nurodymai pastato priežiūrai, jų įvykdymui nustatyti terminai, tačiau juo nebuvo realizuota nė viena iš Statybos įstatymo 49 straipsnio 3 dalyje numatytų viešojo administravimo subjekto, atliekančio statinio naudojimo priežiūrą, teisių, pavyzdžiui, nebuvo surašytas administracinių nusižengimų protokolas. Patikrinimo akte pirmiausiai konstatuoti faktai apie pastato konstrukcijų ir inžinerinių sistemų būklę, techninio prižiūrėtojo veiklą ir kt., tačiau administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų, juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų nustatymo, kai tai nėra susiję su pareiškėjo galbūt pažeistų materialiųjų teisių apgynimu teismo sprendimu. Patikrinimo akte suformuluoti reikalavimai savo pobūdžiu negali būti laikomi sukeliančiais realias materialines teisines pasekmes, nes už jų neįvykdymą Patikrinimo akte nėra nustatyta teisinė atsakomybė. Taigi, Patikrinimo aktas pats savaime nesukelia teisinių pasekmių, t. y. tokių asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimų, kurie galėtų būti apginti administraciniame teisme. Tai reiškia, kad netgi pareiškėjo skundo tenkinimo atveju, teismo sprendimas neturėtų realios įtakos nei faktų apie pastato būklę konstatavimui, nei pastato savininko / valdytojo teisės aktų pagrindu kylančių pareigų, susijusių su naudojamo pastato priežiūra, vykdymui.

Statybos įstatymo 49 straipsnio 3 dalies 4 punkte numatyta, kad viešojo administravimo subjektas, atliekantis statinio naudojimo priežiūrą, turi teisę Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatytais atvejais ir tvarka surašyti administracinių nusižengimų protokolus, nagrinėti administracinių nusižengimų bylas ir skirti administracines nuobaudas arba teikti administracinių nusižengimų bylas teismui. Administracinio nusižengimo bylos dėl statinio
(jo patalpų) naudojimo pažeidžiant nustatytus reikalavimus ar kt. teisenoje turėtų būti sprendžiama, ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina teisės aktuose nustatytas statinio naudotojo pareigos. Tokiu atveju statybos techninės priežiūros patikrinimo aktas galėtų būti vertinamas kaip tarpinis viešojo administravimo subjekto aktas, kurio pagrįstumas būtų patikrinamas administracinio nusižengimo teisenos metu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-15-575/2021, 2021 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-276-492/2021). Tokio pobūdžio byloje galėtų būti patikrintas ir įgaliotų savivaldybės administracijos atstovų veiksmų organizuojant ir vykdant statybos techninės priežiūros patikrinimą teisėtumas (pagrindinės pareiškėjo pretenzijos skunde susijusios su tuo, kad 2019 m. rugpjūčio
27 d. patikrinimas buvo atliktas jam nežinant ir nedalyvaujant).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau išdėstytas aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Patikrinimo akto teisėtumas ir pagrįstumas negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku, kadangi Patikrinimo aktas nesukelia realių materialinių teisinių pasekmių. Ginčo dėl Patikrinimo akto panaikinimo nagrinėjimas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai, todėl pirmosios instancijos teismas šioje dalyje pagrįstai nutraukė administracinę bylą.

Pareiškėjas atskirajame skunde nereiškia pretenzijų dėl teismo sprendimo nutraukti bylos dalį dėl Administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus 2019 m. rugsėjo 12 d. rašto Nr. (18.8)ATPS1-186 panaikinimo. Kaip minėta, kartu su pastaruoju raštu pareiškėjui buvo pateiktas Patikrinimo aktas, šiame rašte tik pakartoti Patikrinimo akte suformuluoti reikalavimai. Taigi, nėra pagrindo manyti, jog Administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus 2019 m. rugsėjo 12 d. raštas Nr. (18.8)ATPS1-186 sukelia savarankiškas materialines teisines pasekmes ir gali būti skundžiamas administraciniam teismui.

Teisėjų kolegija, atsakydama į pareiškėjo argumentus dėl to, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje buvo vertinami ne statinio techninės priežiūros patikrinimo aktai, pažymi, kad teismas administracinę bylą nutraukė ne konstatavęs, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiškoje ar iš esmės panašioje byloje savivaldybės statinio techninės priežiūros patikrinimo aktą pripažino tarpiniu dokumentu, o pats įvertinęs byloje ginčijamus administracinius aktus, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesiniuose sprendimuose (sprendimuose, nutartyse) pateiktais išaiškinimais kaip teisės taikymo ir aiškinimo šaltiniu. Tai, kad procesiniuose sprendimuose, kuriuose pateiktais išaiškinimais vadovavosi pirmosios instancijos teismas, buvo vertinami ne tokie patys administraciniai aktai kaip nagrinėjamoje byloje, savaime neįrodo, kad minėtuose procesiniuose sprendimuose suformuluotos teisės aiškinimo ir taikymo taisyklės nėra susijusios su nagrinėjamo ginčo esme. Atsižvelgiant į tai, šios pareiškėjo pretenzijos pripažintinos nepagrįstomis.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pagrįstai nutraukė administracinę bylą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio
1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Karodenta“ atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. kovo 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Laimutis Alechnavičius

        Ramūnas Gadliauskas

        Arūnas Sutkevičius