Civilinė byla Nr. 2-1302/2013

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00787-2011-2

Procesinio sprendimo kategorija: 99.1.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. balandžio 25 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų A. G., D. G., O. C. ir trečiojo asmens G. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 12 d. nutarties, kuria nustatytas terminas žyminiam mokesčiui už apeliacinį skundą sumokėti, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo Kauno apygardos prokuratūros patikslintą ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, A. G., D. G., O. C., R. Z., M. R., uždarajai akcinei bendrovei „Stora Enso Lietuva“, uždarajai akcinei bendrovei „Savos girios“, tretiesiems asmenims Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, G. G., Alytaus miesto 2 notarų biuro notarei R. J., Alytaus miesto 4 notarų biuro notarei N. L., Alytaus miesto 1 notarų biuro notarei R. M. dėl administracinių teisės aktų panaikinimo, pirkimo-pardavimo sutarčių, perdavimo-priėmimo akto, dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kauno apygardos teismas 2012-06-25 sprendimu ieškovo Kauno apygardos prokuratūros ieškinį tenkino visiškai: panaikino Alytaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Alytaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2000-02-08 parengtą pažymą Nr. 911; panaikino Alytaus apskrities viršininko 2000-09-11 patvirtintą išvadą Nr. 33-58-3887; panaikino Alytaus apskrities viršininko 2001-08-08 sprendimą Nr. 33-15100 ir tos pačios dienos įsakymo Nr. 33-1282 VIII dalies 23 punktą, kuriais A. G. buvo atkurtos nuosavybės teisės į K. B. turtą – į 6 ha žemės plotą, perduodant nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčius 2,52 ha žemės ir 11,86 ha miško sklypus Alytaus apskrities Alytaus rajono Ežerynų, Miežionių, Druskininkų ir Tauručionių kaimuose; pripažino negaliojančia 2000-02-14 nuosavybės teisių atkūrimo perleidimo sutartį reg. Nr. 1217, pagal kurią O. C. A. G. perleido teisę atkurti nuosavybės teises į dalį, 6 ha buvusio žemes savininko K. B. valdytos žemės; pripažino negaliojančiais 2004-07-02 žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 9761 ir tos pačios dienos perdavimo–priėmimo aktą Nr. 9762, kuriais A. G. už 25 000 Lt pardavė UAB „Stora Enso Miškas“ (dabar UAB „Stora Enso Lietuva“) žemės sklypą, kad. Nr. (duomenys neskelbtini). Sklypas pirkėjui buvo perduotas tos pačios dienos perdavimo–priėmimo aktu Nr. 9762; pripažino negaliojančia 2009-08-25 priėmimo–perdavimo akto dalį, kuria UAB „Stora Enso Miškas“ perleido nuosavybės teises UAB „Stora Enso Lietuva“ į žemės sklypą kad. Nr. (duomenys neskelbtini); pripažino negaliojančia 2011-03-07 dovanojimo sutartį Nr. 733, kuria A. G. padovanojo D. G. žemės sklypus, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), kad. Nr. (duomenys neskelbtini), kad. Nr. (duomenys neskelbtini), kad. Nr. (duomenys neskelbtini), kad. Nr. (duomenys neskelbtini); pripažino negaliojančia 2011-03-10 pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 899, kuria D. G. žemės sklypus, kad. Nr. (duomenys neskelbtini) už 40 000 Lt ir kad. Nr. (duomenys neskelbtini) už 50 000 Lt, pardavė M. R.; pripažino negaliojančia 2011-03-10 pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 893, kuria D. G. žemės sklypus, kad. Nr. (duomenys neskelbtini) už 20000, kad. Nr. (duomenys neskelbtini) už 40 000 Lt, kad. Nr. (duomenys neskelbtini) už 50 000 Lt, pardavė R. Z.; pripažino negaliojančia 2011-04-05 pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 1245, kuria R. Z. už 11 000 Lt pardavė UAB „Savos Girios“ žemės sklypą, kad. Nr. (duomenys neskelbtini). Taikė restituciją: žemės sklypą,  kad. (duomenys neskelbtini), 4,3 ha, esantį Alytaus r. sav., Raitninkų sen., Ežeryno k.; žemės sklypą, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), 2,65 ha, esantį Alytaus r. sav., Raitninkų sen., Ryliškių k.; žemės sklypą, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), 2,1 ha, esantį Alytaus r. sav., Raitninkų sen., Ežeryno k.; žemės sklypą, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), 1,16 ha, esantį Alytaus r. sav., Raitninkų sen., Miežionių k.; žemės sklypą, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), 1,35 ha, esantį Alytaus r. sav., Raitninkų sen., Druskininkų k.; žemės sklypą, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), 2,52 na, esantį Alytaus r. sav., Raitninkų sen., Taručionių k., grąžino valstybei; įpareigojo A. G. grąžinti UAB „Stora Enso Lietuva“ 25 000 Lt, kuriuos gavo 2004-07-02 žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 9761, kuria pardavė žemės sklypą, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu; įpareigojo D. G. grąžinti M. R. 90 000 Lt, kuriuos gavo 2011-03-10 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 899, kuria pardavė žemės sklypus, kad. Nr. (duomenys neskelbtini)  (už 40 000 Lt) ir kad. Nr. (duomenys neskelbtini) (už 50 000 Lt), pagrindu; įpareigojo D. G. grąžinti R. Z. 110 000 Lt, kuriuos gavo 2011-03-10 pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 893, kuria pardavė žemės sklypus, kad. Nr. (duomenys neskelbtini) (už 20 000 Lt), kad. Nr. (duomenys neskelbtini) (už 40 000 Lt), kad. Nr. (duomenys neskelbtini)  (už 50 000 Lt), pagrindu; įpareigojo R. Z. grąžinti UAB „Savos Girios“ 11 000 Lt, kuriuos gavo 2011-04-05 pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 1245, kuria pardavė žemės sklypą kad. Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu. Priteisė iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas: iš atsakovės O. C. 567,20 Lt žyminį mokestį ir 90,79 Lt procesinių dokumentų persiuntimo išlaidas, iš viso 657,99 Lt; iš atsakovės A. G. 9 050 Lt žyminį mokestį ir 90,79 Lt procesinių dokumentų persiuntimo išlaidas, iš viso 9 140,79 Lt; iš atsakovo D. G. 5 000 Lt žyminį mokestį ir 90,79 Lt procesinių dokumentų persiuntimo išlaidas, iš viso 5 090,79 Lt; iš atsakovės R. Z. 330 Lt žyminį mokestį ir 90,79 Lt procesinių dokumentų persiuntimo išlaidas, iš viso 420,74 Lt.

Dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 25 d. sprendimo atsakovai A. G., D. G., O. C. ir G. G. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo teismo prašo: 1) panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; 2) pakeisti Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 25 d. sprendimą dalyje dėl restitucijos taikymo, ją taikant piniginiu ekvivalentu, jeigu apeliacinės instancijos teismas, atlikęs įrodymų tyrimą, nustatytų, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas iš dalies pagrįstas, nes 2000 m. vasario 14 d. O. C. galėjo perleisti teises tik į 5,05 ha išlikusio nekilnojamojo turto (žemės) nuosavybės teisių atstatymą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 Kauno apygardos teismas 2013 m. vasario 12 d. nutartimi nustatė atsakovams A. G., D. G., O. C. ir trečiajam asmeniui G. G. dešimt dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos 14 617,20 Lt žyminiam mokesčiui už apeliacinį skundą sumokėti ir žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantiems rašytiniams įrodymams teismui pateikti. 

 Teismas sprendė, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovai A. G. , D. G., O. C. ir trečiasis asmuo G. G. už apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 25 d. sprendimo sumokėjo įstatymo nustatytą žyminį mokestį ar pateikė prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą ar atleisti nuo dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo. Teismas pažymėjo, kad už apeliacinius skundus mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks yra mokėtinas paduodant ieškinį, žyminį mokestį skaičiuojant nuo ginčijamos sumos (CPK 80 str. 4 d.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas Kauno apygardos prokuratūra nuo žyminio mokesčio už ieškinį buvo atleistas CPK 83 str. 1 d. 5 p. pagrindu, ieškinys buvo patenkintas visiškai, o apeliantai prašo ieškinį atmesti, todėl už apeliacinį skundą turi būti sumokėta tokia žyminio mokesčio suma, lygi žyminio mokesčio sumai, kuri buvo atitinkamai ginčijamu teismo sprendimu priteista valstybės naudai iš kiekvieno iš atsakovų, skundžiančių teismo sprendimą. Teismas pažymėjo, kad CPK 83 str. 1 d. 5 p. nurodyti „kiti asmenys“, reiškia ne visus byloje dalyvaujančius asmenis, o be šioje normoje nurodytų prokuroro, valstybės ir savivaldybės institucijų, asmenis, kuriems įstatymas suteikia teisę pareikšti ieškinį ginant viešąjį interesą. Teismas sprendė, kad apeliantams įstatymas tokios teisės nesuteikia, todėl minėtu pagrindu jie nėra atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas darė išvadą, kad apeliantai pakartotinai per teismo nustatytą terminą įpareigotini sumokėti 14 617,20 Lt (567,20 + 9 050 + 5 000 Lt) žyminį mokestį už apeliacinį skundą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu apeliantai A. G., D. G., O. C., G. G. prašo Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-857-153/2012, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

Apeliantai atskirąjį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

1.   CPK 83 str. 1 d. 5 p. yra nustatyta, kad prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos bei kiti asmenys, kai ieškinys pareiškiamas arba pareiškimas paduodamas siekiant apginti viešąjį, valstybės arba savivaldybės interesus, - toje bylos dalyje, kurioje siekiama apginti viešąjį interesą, valstybės arba savivaldybės interesą, yra atleidžiama nuo žyminio mokesčio. Be to, šio straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad nurodyti asmenys atleidžiami nuo žyminio mokesčio už ieškinius, pareiškimus, apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat už prašymus dėl proceso atnaujinimo. Taigi, akivaizdu, kad nuo žyminio mokesčio yra atleidžiamas ne tik prokuroras, padavęs ieškinį dėl viešo intereso gynimo, tačiau ir kiti asmenys, paduodantys apeliacinį skundą. Priešingu atveju, jei nuo žyminio mokesčio būtų atleistas tik prokuroras, tokiu atveju būtų aiškiai paneigta CPK 83 str. 1 d. 5 p. nuostata „bei kiti asmenys“. Pirmosios instancijos teismas padarė būtent šį procesinės teisės pažeidimą. Dar daugiau, jei viešojo intereso bylose nuo žyminio mokesčio mokėjimo būtų atleistas tik prokuroras, o kiti asmenys – ne, būtų pažeista ne tik minėta CPK 83 str. 1 d. 5 p. nuostata, bet ir šalių procesinis lygiateisiškumas (CPK 17 str.), nes prokuroras turėtų galimybę viso – pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijos – proceso metu reikšti ieškinius ir skundus nemokamai, o kitų proceso dalyvių teisių gynyba būtų apsunkinta žyminiu mokesčiu.

2.    Pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra aiškus. Apeliacinį skundą gali paduoti visi minėti asmenys kiekvienas atskirai. Todėl iš skundžiamos nutarties rezoliucinės dalies nėra aišku, kokio dydžio žyminį mokestį turi mokėti, pavyzdžiui, O. C., kaip atskira apeliacinio skundo pareiškėja. Ar ji realizuojant savo teisę į apeliaciją, privalo sumokėti net 14 617,20 Lt, ar tik tam tikrą dalį.

3.    Šios bylos dalykas - ar A. G. atkūrė nuosavybės teisę į žemę teisėtai ir/ar ji atkūrė daugiau nuosavybės teisių, nei jai iš tiesų pagal teisę priklausytų. Alytaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Alytaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2000 m. vasario 8 d. parengtos pažymos Nr. 911 pagrindu 2000 m. vasario 14 d. nuosavybės teisių atkūrimo perleidimo notarine sutartimi O. C. A. G. perleido teisę atkurti nuosavybės teises į dalį, 6 ha buvusio žemės savininko K. B. valdytos žemės. Vėliau Alytaus apskrities viršininko 2001 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu Nr. 33-15100 ir tos pačios dienos įsakymo Nr. 363-1282 VIII dalies 23 punktu A. G. buvo atkurtos nuosavybės teisės į K. B. turtą – į 6 ha žemės plotą, perduodant nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčius 2,52 ha žemės ir 11,86 ha miško sklypus Alytaus apskrities Alytaus rajono ežerynų, Miežionių, Druskininkų ir Tauručionių kaimuose. Visi kiti sandoriai, kurie buvo atlikti vėliau, tėra išvestiniai sandoriai, kaip civilinės apyvartos ir privatinės šalių autonomijos pasekmė. Visi išvestiniai sandoriai yra dėl tos pačios žemės, susidedančios ir šešių atskirų sklypų, kurie vėliau buvo perleisti dviem sandoriais: 1) dėl pirmo iš šešių atskurtų sklypų: 2004 m. liepos 2 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 9761 ir tos pačios dienos perdavimo-priėmimo aktu Nr. 9762 A. G. už 25 000 Lt perdavė sąžiningam įgijėjui UAB „Stora Enso Miškas“ žemės sklypą; 2) dėl kitų penkių atkurtų sklypų 2011 m. kovo 7 dovanojimo sutartimi Nr. 733 A. G. padovanojo D. G. žemės sklypus, kad Nr. (duomenys neskelbtini), kad. Nr. (duomenys neskelbtini), kad. Nr. (duomenys neskelbtini), kad Nr. (duomenys neskelbtini), kad. Nr. (duomenys neskelbtini). Du iš šių penkių sklypų buvo perleisti trečiajam asmeniui: 2011 m. kovo 10 d. pirkimo-pardavimo sutartimi D. G. žemės sklypus, kad Nr. (duomenys neskelbtini) už 40 000 Lt ir kad. Nr. (duomenys neskelbtini) už 50 000 Lt perdavė M. R.. Likę trys iš minėtų penkių žemės sklypai buvo perleisti kitam įgijėjui: 2011 m. kovo 10 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 893 D. G. žemės  sklypus, kad. Nr. (duomenys neskelbtini) už 20 000 Lt, kad Nr. (duomenys neskelbtini) už 40 000 Lt, kad Nr. (duomenys neskelbtini) už 50 000 Lt perdavė R. Z.. Vėliau R. Z. 2011 m. balandžio 5 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 1245 už 11 000 perdavė dar toliau kitam įgijėjui UAB „Savos girios“. Kadangi šie visi išvestiniai (iš administraciniais aktais atkurtų šešių žemės sklypų) sandoriai yra dėl tos pačios žemės, kuri buvo atkurta. Todėl, apelianto nuomone, nėra absoliučiai jokio teisinio pagrindo apmokestinti juos žyminiu mokesčiu.  CPK 85 str. 3 d. yra konkrečiai nustatyta, kad, kai byloje prašoma pripažinti negaliojančiais kelis sandorius dėl to paties turto perleidimo, laikoma, kad reiškiamas vienas reikalavimas.

4.    Apeliacinį skundą padavė ne tik atsakovai, A. G., D. G., O. C., bet ir trečiasis asmuo – G. G.. O iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad trečiojo asmens G. G. bylinėjimosi išlaidos nėra priteistos. G. G., kaip trečiajam asmeniui, nėra paskaičiuotas koks nors jam mokėtinas žyminis mokestis. Pats G. G. nebuvo sudaręs jokių sandorių dėl žemės sklypų, minimų skundžiamoje nutartyje ar apeliaciniame skunde. Todėl nėra jokio pagrindo iš jo reikalauti, kad jis sumokėtų net 14 617,20 Lt dydžio žyminį mokestį.

5.    Pirmosios instancijos teismas pareigą sumokėti net 14 617,20 Lt dydžio žyminį mokestį iš esmės grindžia tik savo paties 2012 m. birželio 25 d. sprendimu, kuris – kaip neįsiteisėjęs teismo sprendimas – neturi jokios teisinės galios. Pirmosios instancijos teismas negali remtis savo paties neįsiteisėjusiu sprendimu, žyminio mokesčio už apeliacinį skundą klausimas turi būti sprendžiamas iš esmės atskirai, kadangi nutartis, kuria išsprendžiamas žyminio mokesčio dydžio klausimas, gali būti skundžiama atskiruoju skundu.

    UAB „Stora Enso Lietuva“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo teismo apeliantų A. G., D. G., O. C. ir G. G. atskirąjį skundą nagrinėti teismo nuožiūra. 

  Kauno apygardos prokuratūra prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 12 d. nutartį nepakeistą.

  Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1.      Apeliantų CPK 83 str. 1 d. 5 p. normos interpretacija yra nesuderinama ne tik su lingvistine    bei sistemine šios normos analize, bet ir su viešojo intereso gynimo instituto esme bei paskirtimi. CPK 5 str. numato, kad įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos ir kiti asmenys gali pareikšti ieškinį ar pareiškimą viešajam interesui ginti, t. y. teisė ginti viešąjį interesą yra suteikta ne bet kam, o tik konkretiems, teisės aktuose nurodytiems, subjektams. Prokuroras, gindamas viešąjį interesą, turi visas proceso šalies teises ir pareigas, tačiau tokio procesinio statuso ypatybė yra ta, kad jis neturi ir negali turėti materialinio suinteresuotumo bylos baigtimi, dėl to CPK 83 str. 1 d. 5 p. yra aiškiai numatyta galimybė prokurorą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Apeliantai netinkamai aiškino minėtą įstatyminę nuostatą. Jie nėra tie subjektai, kuriems teisės aktai numato teisę ir pareigą ginti viešąjį interesą. Apeliantai, pateikdami apeliacinį skundą, siekia apginti savo privatų interesą, todėl jie negali būti atleidžiami nuo žyminio mokesčio, kadangi ši norma tokią teisę būti atleistiems nuo žyminio mokesčio suteikia tik tiems asmenims, kurie inicijuoja teisminį procesą, siekdami apginti viešąjį interesą, valstybės ar savivaldybės interesus.

2.      Atmestini ir apeliantų argumentai, kad nutartis pažeidžia lygiateisiškumo principą, kadangi prokuroras, gindamas viešąjį interesą, turi visas proceso šalies teises ir pareigas, CPK 83 str. 1 d. 5 p. numatyta galimybė prokurorą atleisti nuo žyminio mokesčio. Nelogiška būtų reikalauti sumokėti žyminį mokestį valstybei iš subjekto, kuris būtent ir reiškia ieškinį jos interesams apginti, tačiau visiškai logiška ir pagrįsta iš asmens, ginančio savo privačius interesus reikalauti sumokėti tokį mokestį.

3.      Tiek nutarties rezoliucinėje dalyje, tiek ir motyvuojamoje dalyje yra pakankamai aiškiai nurodyta, kad įpareigojimas sumokėti 14 617,20 Lt žyminį mokestį yra skirtas visiems apeliantams bendrai.

4.      Atmestini apeliantų argumentai, kad G. G. nepagrįstai įpareigotas sumokėti žyminį mokestį. Atsižvelgiant į tai, kad A. G., D. G., O. C. ir G. G. teismo sprendimą apeliacine tvarka apskundė ne kiekvienas atskirai, o paduodami vieną bendrą apeliacinį skundą, todėl mano, kad teismas visiškai pagrįstai įpareigojimą pašalinti apeliacinio skundo trūkumus nustatė visiems bendrai šį skundą padavusiems asmenims. Trečiasis asmuo, paduodantis apeliacinį skundą, nėra atleistas nuo pareigos užtikrinti, kad apeliacinis skundas atitiktų visus jam įstatyme keliamus reikalavimus. Pareiga sumokėti žyminį mokestį G. G., kaip dalyvaujančiam byloje asmeniui, įtvirtinta CPK 306 str. 3 d. 

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

            Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo teiginiu, kad apeliantai yra atleisti nuo žyminio mokesčio už paduodamą apeliacinį skundą sumokėjimo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė terminą apeliacinio skundo trūkumų šalinimui – žyminio mokesčio sumokėjimui ir tai patvirtinančių duomenų pateikimui.

            Atleidimo nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo pagrindus ir tvarką nustato CPK 83 straipsnis. Šio straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintas atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagrindų sąrašas nėra baigtinis, kadangi minėtos dalies 14 punktas numato, jog bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami asmenys ir kitais CPK ar kituose įstatymuose numatytais atvejais. Nagrinėjamu atveju iš pareikšto ieškinio dalyko matyti, kad ieškovas Kauno apygardos prokuratūra patikslintu ieškiniu prašė apginti viešąjį interesą - prašė panaikinti tris administracinius aktus, kuriais A. G. buvo atkurtos nuosavybės teisės į K. B. turtą, perduodant nuosavybėn miško sklypus Alytaus apskrities Alytaus rajono Ežerynų, Miežionių, Druskininkų ir Tauručionių kaimuose ir patenkinti susijusius reikalavimus dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. Taigi akivaizdu, kad šioje byloje ginčas kyla nuosavybės teisių atkūrimo procese. Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 17 straipsnį, piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius nagrinėja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (1 dalis); piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į gyvenamuosius namus, jų dalis, butus, ūkinės komercinės paskirties pastatus Vyriausybės nustatyta tvarka nagrinėja savivaldybės administracijos direktorius ar kita Vyriausybės įgaliota institucija (2 dalis). To paties įstatymo 19 straipsnis, reglamentuojantis sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo apskundimo tvarką, nustato, kad šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytų institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos (straipsnio 1 dalis). To paties straipsnio 2 dalis numato, kad  šiose bylose šalys yra atleidžiamos nuo žyminio mokesčio. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, kad žyminiu mokesčiu neapmokestinami ne tik reikalavimai dėl minėto įstatymo 17 straipsnyje nurodytų institucijų sprendimų panaikinimo ar įpareigojimo priimti tokį sprendimą, bet ir su jais neatskiriamai susiję išvestiniai reikalavimai, įskaitant reikalavimus dėl turto perleidimo sandorių pripažinimo negaliojančiais (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1006/2008).

           Kaip minėta, šioje byloje ginčas kyla nuosavybės teisių atkūrimo procese – pagrindinis apeliantų siekis yra palikti galioti administracinius aktus, kuriais atkurtos nuosavybės teisės, ir paneigti kitų – tiek turtinių, tiek neturtinių prokuroro, ginančio viešąjį interesą, reikalavimų, kurie yra tiesiogiai susiję su pagrindiniu reikalavimu dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimu, pagrįstumą. Konstatuotina, kad pagal CPK 83 straipsnio pirmos dalies 14 punktą ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio antrąją dalį, apeliantai yra įstatymo atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Todėl taikant įstatymo analogiją apeliantai neprivalėjo mokėti žyminio mokesčio paduodami apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 25 d. sprendimo. Apeliantams skundžiama nutartimi nepagrįstai buvo nustatytas terminas žyminiam mokesčiui už apeliacinį skundą sumokėti ir žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantiems rašytiniams įrodymams pateikti.

            Esant nurodytoms aplinkybėms, skundas tenkintinas, Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 12 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – pripažinti, kad apeliantai A. G., D. G., O. C., G. G. šioje byloje yra atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pagrindu.

             Byla grąžintina pirmosios instancijos teismui tikslu atlikti CPK 315, 317-318 straipsniuose numatytus veiksmus.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

             panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pripažinti, kad apeliantai  A. G., D. G., O. C., G. G. šioje byloje yra atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.

             Grąžinti civilinę bylą Kauno apygardos teismui tam, kad būtų atlikti CPK 315, 317-318 straipsniuose numatyti veiksmai.

Teisėjas                                                                                  Konstantinas Gurinas