Administracinė byla Nr. I2-2543-386/2020

                  Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00063-2020-8

                  Procesinio sprendimo kategorijos: 28.2; 55.1.3

 (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 30 d.

Klaipėda

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Laimutė Jokubauskaitė,

sekretoriaujant Renatai Šarkauskienei,

dalyvaujant pareiškėjui J. S.,

2020 m. liepos 27 d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas

nustatė:

Pareiškėjas J. S. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 1) prašo panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir atsakovė, Tarnyba) 2020 m. sausio 13 d. sprendimą Nr. (8.3)TP-20-T-2317-522 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ (toliau – ir skundžiamas sprendimas). Taip pat priimti atskirąją nutartį dėl kreipimosi į prokurorą dėl Tarnybos veikimo, turinčio nusikalstamos veikos požymių.

Nurodo, jog 2019 m. lapkričio 14 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriui pateikė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. e2-694-965/2020. Atsakovė vilkino sprendimo priėmimą, sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priėmė tik 2020 m. sausio 13 d. Atsisakymas grindžiamas tuo, kad pareiškėjas nėra apmokėjęs priteistos skolos už nesuteiktą antrinę teisinę pagalbą, kad nepateikė prašomų dokumentų pagal Tarnybos 2019-12-05 raštą Nr. (2.6)NO-2-6876, minėtas raštas pareiškėjui nebuvo įteiktas. Tarnyba, motyvuodama iš esmės tomis pačiomis aplinkybėmis, atsisako suteikti jam antrinę teisinę pagalbą nuo 2015 metų. Teigia, jeigu teismas ir panaikina ydingus Tarnybos sprendimus, antrinė teisinė pagalba iš esmės vis tiek neteikiama. Atsakovė tyčiniais veiksmais užkerta galimybę gauti antrinę teisinę pagalbą, taip šiurkščiai pažeidžia  jo konstitucinę teisę į advokato pagalbą.

 Paaiškina, kad neturi kompetencijos vesti teisminių bylų, todėl negali įgyvendinti savo teisių kreiptis į teismą, kad apgintų savo teises ir interesus. Advokato dalyvavimą teisminiuose ir baudžiamuosiuose procesuose garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymai, Europos Sąjungos teisės aktai bei suformuota Lietuvos Konstitucinio Teismo praktika. Nurodo, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, ydingai veikdama, šiurkščiai ir pastoviai pažeidžia jo teises.

Tarnyba atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 25-27) nurodo, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Atsiliepime teigia, jog Tarnybos Klaipėdos skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau - Įstatymas) 11 straipsnio 7 dalies 11 punktu, 11 straipsnio 7 dalies 14 punktu, priėmė 2020 m. sausio 13 d. sprendimą Nr. (8.3)TP-20-T-2317-522 atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui. Pažymi, kad Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkte numatyta, jog antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kitoje byloje, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų arba jų dalies.

Paaiškina, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. sausio 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-466-386/2015 priteisė iš pareiškėjo 1240 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Tarnybos 2012 m. sausio 13 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-2-12, 2012 m. spalio 1 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-94-12, 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-119-12 bei 2013 m. sausio 9 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-5-13. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1834-261/2015 Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015-01-19 sprendimą administracinėje byloje Nr. e2-466-386/2015 paliko nepakeistą.

Pažymi, kad antstolio Aleksandro Selezniovo bei Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenys patvirtina, jog pareiškėjas iki šiol nėra sumokėjęs anksčiau nurodytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. 2019 m. gruodžio 9 d. Tarnyboje gauta antstolio Aleksandro Selezniovo pateikta informacija, reg. Nr. (2.3)NO-1-7395, kad valstybės patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų vykdymas iš pareiškėjo tęsiamas (likusi neišieškota skola sudaro 1163,47 Eur).

Nurodo, kad Įstatymo 18 straipsnyje nustatyta antrinės teisinės pagalbos teikimo tvarka - norintis gauti antrinę teisinę pagalbą asmuo pateikia Tarnybai ne tik teisingumo ministro patvirtintos formos prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, bet ir jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus bei dokumentus, įrodančius jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą. Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 14 punkte numatyta, kad antrinė teisinė pagalba pareiškėjui neteikiama, jeigu pareiškėjas per Tarnybos nustatytą terminą nepateikė visų šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje numatytų dokumentų.

Pažymi, kad Tarnyba, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir vadovaudamasi Įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 punktais, kuriuose įtvirtinta pareiškėjų pareiga bendradarbiauti su institucijomis, priimančiomis sprendimus dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo bei teikti valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti reikalingą išsamią ir teisingą informaciją, 2019 m. gruodžio 5 d. raštu, reg. Nr. (2.3)NO-2-6876, prašė pareiškėjo pristatyti (atsiųsti) patvirtinimą, kad pareiškėjas yra apmokėjęs valstybės patirtas išlaidas už antrinės teisinės pagalbos teikimą. Pareiškėjas Tarnybai prašomų dokumentų ar informacijos nepateikė.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atstovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepime prašė  administracinę bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuota tinkamai, kliūčių bylos nagrinėjimui, nedalyvaujant atsakovės atstovui, nenustatyta.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas J. S. palaikė savo skundą ir prašė jį tenkinti.

Teismas

konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas J. S. kelia ginčą dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2020 m. sausio 13 d. sprendimo Nr. (8.3)TP-20-T-2317-522 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ (b. l. 45-46) teisėtumo ir pagrįstumo.

Ginčui aktualios faktinės aplinkybės

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. sausio 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-466-386/2015 priteisė iš pareiškėjo 1240 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Tarnybos 2012 m. sausio 13 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-2-12, 2012 m. spalio 1 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-94-12, 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-119-12 bei 2013 m. sausio 9 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-5-13. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1834-261/2015 Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. e2-466-386/2015 paliko nepakeistą.

Tarnybos

Tarnybos

2019 m. gruodžio 5 d. Tarnybos Klaipėdos skyrius raštu Nr. (2.3)NO-2-6870 kreipėsi į antstolio Aleksandro Selezniovo kontorą, kuriuo prašė pateikti informaciją, ar yra įvykdytos/vykdomos iš J. S.,  gyvenančio (duomenys neskelbtini), išskaitos pagal įsiteisėjusį Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-466-386/2015 (b. l. 42).

2019 m. gruodžio 5 d. Antstolio Aleksandro Selezniovo kontora pateikė informaciją, iš kurios matyti, kad antstolio Aleksandro Selezniovo žinioje yra vykdomoji byla Nr. 10/19/06867, kurioje 2016 m. kovo 10 d. Klaipėdos apygardos administracinis teismas išdavė vykdomąjį raštą Nr. eI-466- 386/2015 dėl 1240 Eur skolos (antrinės teisinės pagalbos išlaidų) išieškojimo iš J. S., gim. (duomenys neskelbtini), išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, naudai. Antstolis informuoja, kad neišieškotos skolos išieškotojui likutis 2019 m. gruodžio 5 dienai yra 1163,47 Eur.

Atsakovė 2019 m. gruodžio 5 d.  raštu Nr. (2.3)NO-2-6876 „Dėl informacijos pateikimo” prašė pareiškėjo per 14 dienų nuo šio rašto išsiuntimo dienos pristatyti (atsiųsti) patvirtinimą, kad jis yra apmokėjęs valstybės patirtas išlaidas už antrinės teisinės pagalbos teikimą. Taip pat pareiškėją informavo, kad negavusi tokio pavirtinimo, Tarnyba atsisakys teikti antrinę teisinę pagalbą pagal 2019-11-14 prašymą, reg. Nr. (2.3)KLTP-1-2317, ir 2019-11-21 prašymą, reg. Nr. (2.3)KLTP-1-2371.

Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas yra apmokėjęs valstybės patirtas išlaidas už antrinės teisinės pagalbos teikimą.

Dėl skundžiamo sprendimo

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalį teismas nevertina ginčijamo teisės akto ir veiksmų (neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus. ABTĮ 91 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra: 1) neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) gali būti panaikintas ir kitais pagrindais, kuriuos administracinis teismas pripažino svarbiais.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Administracinių teismų praktikoje aiškinant Viešojo administravimo įstatymo nuostatas yra konstatuota, kad kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose. Šia teisės norma iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Todėl kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (liet. tuo atveju) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-884-438/2019).

Skundžiamas sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11, 14 punktais, 18 straipsnio 2, 4 dalimis bei Sprendimų priėmimo, įvertinus individualią pareiškėjo situaciją, tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. 1R-121 (2019 m. sausio 7 d. įsakymo 1R-16 redakcija, galiojusi nuo 2019 m. sausio 8 d. iki 2019 m. sausio 20 d.) 5, 6, 7, 8, 9 punktais. Skundžiamas sprendimas iš esmės motyvuojamas tuo, kad pareiškėjas iki sprendimo priėmimo dienos nėra sumokėjęs anksčiau nurodytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, taip pat per nustatytą terminą prašomų dokumentų antrinei teisinei pagalbai gauti nepateikė.

Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkte nustatyta, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kitoje byloje, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų arba jų dalies. Byloje pateiktame antstolio Aleksandro Selezniovo 2019 m. gruodžio 5 d. pranešime (b. l. 44) nurodyta, kad pareiškėjo likusi neišieškota skola pagal Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-466-386/2015 yra 1240 Eur. 

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2018 m. spalio 11 d. priėmė nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ Nr. KT20-N11/2018, kuriuo pripažino, kad Įstatymo (2013 m. gegužės 9 d. redakcija; Žin., 2013, Nr. 54-2675) 11 straipsnio 7 dalies 11 punktas tiek, kiek pagal jame nustatytą teisinį reguliavimą antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjui tokia pagalba buvo suteikta kitoje byloje, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų tos pagalbos išlaidų arba jų dalies, tais atvejais, kai asmeniui tokia pagalba yra itin sunkiai prieinama dėl finansinių priežasčių ir ją užtikrinti baudžiamojoje byloje būtina teisingumo interesais, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 2, 6 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgdamas į minėtą Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimą ir nagrinėdamas analogišką administracinę bylą konstatavo, jog jeigu Tarnyba, vadovaudamasi Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punktu, priėmė sprendimą neteikti asmeniui antrinės teisinės pagalbos, tačiau neatsižvelgė į jokias kitas aplinkybes, t. y. nei į asmens turtą ir pajamas, nei į teisingumo interesus, inter alia (be kita ko) bylos ar taikomos teisės sudėtingumą, tam tikrus asmens socialinės ir asmeninės padėties ypatumus, toks sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3189-556/2018).

Lietuvos Respublikos Seimas 2018 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 2, 11, 12, 13, 14, 15, 18, 19, 21, 22, 23, 24, 29, 30, 31, 32, 34 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymą, kuriuo, be kita ko, pakeitė Įstatymo (2013 m. gegužės 9 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 11 straipsnio 10 dalį ir papildė jį 11 dalimi.

Įstatymo 11 straipsnio 10 dalyje nurodyta, kad Tarnyba turi teisę išimtiniais atvejais, atsižvelgdama į šio straipsnio 11 dalyje nurodytą pareiškėjo prašymą ir įvertinusi konkretaus pareiškėjo individualią situaciją, suteikti antrinę teisinę pagalbą, nepaisydama to, kad yra šio straipsnio 7 dalies 3, 4, 5, 11, 15 punktuose nustatyti antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindai.

Įstatymo 11 straipsnio 11 dalyje nurodyta, kad: kai Tarnyba, vadovaudamasi šio straipsnio 7 dalies 3, 4, 5, 11, 15 punktais, priima sprendimą atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą, pareiškėjas turi teisę kreiptis į Tarnybą su motyvuotu rašytiniu prašymu dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo ir pateikti šį prašymą pagrindžiančius dokumentus ir (ar) informaciją; individuali pareiškėjo situacija vertinama atsižvelgiant į gyvenimo lygį ir pareiškėjo turtinę padėtį, galimybes veiksmingai savarankiškai sau atstovauti, išlaidas advokato pagalbai, bylos, kurioje prašoma suteikti antrinę teisinę pagalbą, sudėtingumą ir turtinių reikalavimų (turtinių interesų) dydį, pareiškėjo procesinę padėtį byloje ir galimus neigiamus padarinius pareiškėjui; šiuo atveju Tarnyba sprendimą priima teisingumo ministro nustatyta tvarka.

Sprendimų priėmimo, įvertinus individualią pareiškėjo situaciją, tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. 1R-121 (2019 m. sausio 7 d. įsakymo 1R-16 redakcija, galiojusi nuo 2019 m. sausio 8 d. iki 2019 m. sausio 20 d.) numato sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priėmimo tvarką, kai pareiškėjas kreipiasi į Tarnybą dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo (Aprašo 1 punktas).

Aprašo 5 punkte nurodyta, jog individuali pareiškėjo situacija vertinama pagal šiuos kriterijus: 1) gyvenimo lygį ir pareiškėjo turtinę padėtį (Aprašo 5.1 papunktis); 2) galimybes veiksmingai savarankiškai sau atstovauti (Aprašo 5.2 papunktis); 3) galimas išlaidas advokato pagalbai (Aprašo 5.3 papunktis); 4) bylos, kurioje prašoma suteikti antrinę teisinę pagalbą, esmę (Aprašo 5.4 papunktis). Aprašo 6 punkte nustatyta, jog vertinant Aprašo 5.1 papunktyje nurodytą kriterijų atsižvelgiama į Lietuvos statistikos departamento pateikiamo bendrojo vidaus produkto vienam gyventojui pokytį (ar jis didėjo, ar sumažėjo, palyginti su praėjusių dviejų metų ketvirčių iki pareiškėjo kreipimosi mėnesio rodikliais), pareiškėjo turtinę padėtį, jo pateiktus duomenis apie patirtas vartojimo išlaidas ir finansinius įsipareigojimus. Aprašo 7 punkte nustatyta, jog vertinant Aprašo 5.2 papunktyje nurodytą kriterijų atsižvelgiama į pareiškėjo pateiktus duomenis apie jo išsilavinimą ir profesiją. Aprašo 8 punkte nustatyta, jog vertinant Aprašo 5.3 papunktyje nurodytą kriterijų galimos išlaidos advokato pagalbai apskaičiuojamos atsižvelgiant į Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“, nuostatas. Aprašo 9 punkte nurodyta, jog vertinant Aprašo 5.4 papunktyje nurodytą kriterijų atsižvelgiama į ginčo, kuriame pareiškėjas siekia gauti antrinę teisinę pagalbą, sudėtingumą pagal ginčo dalyką ir pobūdį, keliamų reikalavimų skaičių ir turtinių reikalavimų (turtinių interesų) dydį, o išankstinio ginčų sprendimo ne teisme atvejais ir ginčą nagrinėjant teisme – taip pat ir į bylos apimtį, stadiją, pareiškėjo procesinę padėtį ir galimus neigiamus padarinius pasibaigus bylos nagrinėjimui (pavyzdžiui, pareiškėjas byloje yra atsakovas ir patenkinus ieškinį jam kils pareiga įvykdyti ieškinio reikalavimą). Aprašo 10 punktas nustato, jog Tarnyba individualiai pareiškėjo situacijai įvertinti sudaro komisiją, kurios sudėtį ir darbo reglamentą tvirtina Tarnybos direktorius. 

Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 14 punkte numatyta, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjas per Tarnybos nustatytą terminą nepateikė visų šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų. Įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad: norintis gauti antrinę teisinę pagalbą asmuo pateikia Tarnybai prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus, jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodančius dokumentus ir šio įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje nurodytą sutikimą, jeigu pageidauja, kad antrinę teisinę pagalbą teiktų advokatas, kuris neįtrauktas į šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nurodytus sąrašus. 

Kadangi, nagrinėjamoje byloje ginčijamas sprendimas priimtas Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto pagrindu, byloje aktualus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos 2016-02-29 nutartyje administracinėje byloje Nr. A2478-442/2016 pateiktas šios nuostatos aiškinimas. Minėtoje nutartyje išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad LVAT savo nuoseklioje praktikoje yra ne kartą pažymėjęs, kad teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Net ir esant formalioms sąlygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų būti teikiama, Įstatymas numato tam tikrus apribojimus (žr., pvz., 2010-12-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1390/2010, 2011-03-31 sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1082/2011, 2015-06-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2195-575/2015 ir kt.).Vienas iš apribojimų yra nustatytas Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkte – antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kitoje byloje, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų arba jų dalies. Ši teisės norma aiškiai apibrėžia antrinės teisinės pagalbos teikimo apribojimo pagrindą, kuris gali būti taikomas esant dviem sąlygoms: pirma, pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kitoje byloje ir, antra, iki nurodyto termino jis neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų arba jų dalies. Šio pagrindo taikymas nėra siejamas tik su Įstatymo 19 straipsnio nuostatomis, todėl išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punktas gali būti taikomas nepriklausomai nuo to, kokiu pagrindu remiantis asmeniui kitoje byloje buvo nustatytos apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidos arba jų dalis, kurių asmuo neapmokėjo (žr., LVAT 2016-02-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A2478-442/2016).

Tarnyba, atsižvelgdama į asmens individualią situaciją, turi teisę nesiremti Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punktu ir jam teikti antrinę teisinę pagalbą, jeigu asmuo iki numatyto termino nėra apmokėjęs visų ar dalies antrinės teisinės pagalbos išlaidų, tačiau asmuo privalo Tarnybai pateikti motyvuotą rašytinį prašymą bei pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Nustatyta, jog šia teise pareiškėjas nėra pasinaudojęs, t. y. pateikęs Tarnybos Klaipėdos skyriui motyvuotą prašymą įvertinti jo turtinę padėtį, galimybę sau atstovauti, išlaidas advokato pagalbai, bylos sudėtingumą ir kt. Nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų pateikęs Tarnybai dokumentus, pagrindžiančius pareiškėjo patirtas vartojimo išlaidas ir turimus finansinius įsipareigojimus bei pareiškėjo išsilavinimą ir profesiją pagrindžiančius dokumentus. Tokių dokumentų pareiškėjas nepateikė ir teismui šioje byloje. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad Tarnyba negalėjo tinkamai įvertinti visų Apraše numatytų pareiškėjo individualios situacijos įvertinimo kriterijų.

Konstatuojama, kad skundžiamas aktas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus individualiam administraciniam aktui, yra teisėtas ir pagrįstas. Be kita ko, skundžiamas sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. 1R-121 (2019 m. sausio 7 d. įsakymo 1R-16 redakcija, galiojusi nuo 2019 m. sausio 8 d. iki 2019 m. sausio 20 d.) patvirtintą rekomenduojamą sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo formą. Teismas nenustatė, kad skundžiamas sprendimas pažeistų įstatymą ar kitą teisės aktą, ar kad Tarnyba būtų viršijusi kompetenciją, taip pat kad skundžiamas sprendimas prieštarautų tikslams ir uždaviniams, dėl kurių Tarnyba buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus.               

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo   88 straipsnio 1 punktu, pareiškėjo skundas dėl reikalavimo panaikinti skundžiamą sprendimą atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl pareiškėjo reikalavimo priimti atskirąją nutartį ir kreiptis į prokurorą dėl Tarnybos veikimo, turinčio nusikalstamos veikos požymių,  pažymėtina, kad šioje byloje nenustatyta atsakovės neteisėtų veiksmų ar veikimo, turinčio nusikalstamos veikos požymių,  todėl nėra įstatyminio pagrindo priimti atskirąją nutartį. Minėtas pareiškėjo reikalavimas netenkintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo       84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Atmesti kaip nepagrįstą pareiškėjo J. S. skundą atsakovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėja                                                       Laimutė Jokubauskaitė