Baudžiamoji byla Nr. 1-219-813/2019

 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29533-2017-5

Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.2.1.1.

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 23 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Darius Kantaravičius,

sekretoriaujant R. L.,

dalyvaujant prokurorui V. R.,

kaltinamiesiems D. B., A. K., A. S., jų gynėjams advokatams D. V., E. J., R. B.,

civilinio ieškovo UAB „N. B.“ atstovui advokatui O. D.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)., Lietuva, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, dirbantis pagal individualios veiklos liudijimą, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2004-10-26 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189 straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės apribojimo bausme, kuri 2005-03-30 nutartimi pakeista 45 parų arešto bausme;

2. 2006-03-06 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal BK 181 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį – 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme,

3. 2006-09-06 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausme. 2008-02-27 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau- BVK) 157 straipsniu, 2008-03-05 lygtinai paleistas iš Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų, neatlikus 10 mėnesių 28 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės. 2008-10-29 Marijampolės apylinkės teismo nutartimi pasiųstas atlikti 2006-06-08 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 10 mėnesių ir 28 dienų laisvės atėmimo bausmės dalies, 2014-08-07 paleistas iš Pravieniškių patais namų - atvirosios kolonijos, kaip atlikęs bausmę,

4. 2019-03-29 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, 641 straipsnį. – 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme, paskiriant įpareigojimus ir draudimą,

teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus BK 24 straipsnio 6 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje, 189 straipsnio 2 dalyje.

A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „S.“ dažytoju, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje.

A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, netekėjusi, aukštojo išsilavinimo, nedirbanti, deklaravusi gyvenamąją vietą bei gyvenanti (duomenys neskelbtini)., teista:

1. 2017-03-06 Kauno apygardos teismo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį – 3 metų laisvės atėmimo bausme. Pritaikius BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Pritaikius BK 75 straipsnį bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, nustatant pareigą dirbti, pareigą neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Pagal BK 67 straipsnį skirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas 4 metus dirbti darbą, susijusį su materialinių vertybių apskaita. Lietuvos apeliacinio teismo 2017-05-25 nusprendžiu Kauno apygardos teismo 2017-03-06 pakeistas, panaikintas BK 75 straipsnio 2 dalies 5 punkto taikymas, t. y. pareiga dirbti. BK 67 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės dirbti buhaltere ir darbą, susijusį su materialinių vertybių apskaita, atėmimo – taikymo terminas sutrumpintas iki 3 (trejų) metų.

teistumas neišnykęs, kaltinama padariusi nusikaltimus, numatytus BK 183 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

1. A. S. laikotarpiu nuo 2008-02-29 iki 2017-06-12 dirbdama UAB „N. B.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), vyriausiosios buhalterės pareigose, pagal UAB „N. B.” direktoriaus 2008-09-30 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintus vyriausio buhalterio pareigybinius nuostatus, būdama atsakinga už organizavimą įmonės ūkinės ir finansinės veiklos buhalterinės apskaitos, privalėdama kontroliuoti ekonomišką materialinių, darbo ir finansų resursų naudojimą, įmonės nuosavybės saugumą, kad būtų išvengta trūkumų, neteisėtų piniginių lėšų ir prekių bei materialinių vertybių išlaidų, finansų ir ūkio įstatymų pažeidimų, užimamų pareigų pagrindu turėdama įgaliojimus UAB „N. B.“ vardu atlikti mokėjimus ir savo žinioje turėdama UAB „N. B.“ vardu atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, ir atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios Luminor Bank AB, elektroninės bankininkystės kodų generatorius ir prisijungimo slaptažodžius, bendrininkaudama su nusikaltimo padėjėjais A. K. ir D. B., visi turėdami vieningą nusikalstamą tikslą – iššvaistyti A. S. užimamų pareigų pagrindu patikėtą didelės vertės svetimą turtą – UAB „N. B.“ priklausančias pinigines lėšas, D. B. nurodant A. K. pateikti jam A. K. asmeninės sąskaitos duomenis ir už atlygį surasti trečiuosius asmenis, leidžiančius pasinaudoti jų asmeninėmis banko sąskaitomis piniginėms lėšoms pervesti, D. B. perdavus iš A. K. gautų sąskaitų duomenis A. S., ji laikotarpiu nuo 2016-11-18 iki 2017-06-07 iš UAB „N. B.“ sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, nepagrįstai į A. K. ir kitų trečiųjų asmenų sąskaitas, nurodydama apgaulingas lėšų pervedimo paskirtis, pervedė:

1) 2016-11-18 – 6000 EUR į I. V. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Swedbank banke, nurodydama gavėją - „V.“, lėšų pervedimo paskirtį - „Pagal susitarimą (duomenys neskelbtini), dokumento Nr. (duomenys neskelbtini)“,

2) 2016-11-18 – 6000 EUR į E. J. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Swedbank banke, nurodydama gavėją - „V.“, lėšų pervedimo paskirtį - „Pagal susitarimą (duomenys neskelbtini), dokumento Nr. D192“,

3) 2016-11-18 – 6000 EUR į G. T. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Swedbank banke, nurodydama gavėją - „V.“, lėšų pervedimo paskirtį - „Pagal susitarimą (duomenys neskelbtini), dokumento Nr. D193“,

4) 2016-11-25 – 5600 EUR į R. Š. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, nurodydama gavėją - „V.“, lėšų pervedimo paskirtį - „pagal susitarimą (duomenys neskelbtini), dokumento Nr. (duomenys neskelbtini)“,

5) 2016-11-25 – 5500 EUR į R. B. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Swedbank banke, nurodydama gavėją - „V.“, lėšų pervedimo paskirtį - „Pagal susitarimą (duomenys neskelbtini), dokumento Nr. (duomenys neskelbtini)“,

6) 2016-12-02 – 3600 EUR į Ž. S. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Swedbank banke, nurodydama gavėją - „V.“, lėšų pervedimo paskirtį - „Pagal susitarimą (duomenys neskelbtini), dokumento Nr. (duomenys neskelbtini)“,

7) 2016-12-02 – 4000 EUR į K. Č. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, nurodydama gavėją - „V.“, lėšų pervedimo paskirtį - „Pagal susitarimą (duomenys neskelbtini), dokumento Nr. (duomenys neskelbtini)“,

8) 2016-12-16 – 5000 EUR į A. V. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Luminor Bank AB banke, nurodydama gavėją - „V.“, lėšų pervedimo paskirtį - „Pagal susitarimą (duomenys neskelbtini)6, dokumento Nr. (duomenys neskelbtini)“,

9) 2016-12-16 – 5000 EUR į A. C. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Luminor Bank AB banke, nurodydama gavėją - „V.“, lėšų pervedimo paskirtį - „Pagal susitarimą (duomenys neskelbtini)6, dokumento Nr. (duomenys neskelbtini)“,

10) 2016-12-16 – 5000 EUR į L. L. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Luminor Bank AB banke, nurodydama gavėją - „V.“, lėšų pervedimo paskirtį - „Pagal susitarimą (duomenys neskelbtini)6, dokumento Nr. (duomenys neskelbtini)“,

11) 2016-12-16 – 4000 EUR, į G. Z. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB Swedbank banke, nurodydama gavėją - „V.“, lėšų pervedimo paskirtį - „Pagal susitarimą (duomenys neskelbtini), dokumento Nr. (duomenys neskelbtini)“,

12) 2017-01-05 – 5700 EUR į A. K. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Swedbank banke, nurodydama gavėją - „V.“, lėšų pervedimo paskirtį - „Pagal susitarimą (duomenys neskelbtini), dokumento Nr. (duomenys neskelbtini)“,

13) 2017-01-09 – 3000 EUR į N. P. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Swedbank banke, nurodydama gavėją - „V.“, lėšų pervedimo paskirtį - „Pagal susitarimą (duomenys neskelbtini), dokumento Nr. (duomenys neskelbtini)“,

14) 2017-01-09 – 5000 EUR į A. R. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Swedbank banke, nurodydama gavėją - „V.“, lėšų pervedimo paskirtį - „Pagal susitarimą (duomenys neskelbtini), dokumento Nr. (duomenys neskelbtini)“,

15) 2017-01-09 – 5000 EUR į R. S. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Luminor Bank AB banke, nurodydama gavėją - „V.“, lėšų pervedimo paskirtį - „Pagal susitarimą (duomenys neskelbtini), dokumento Nr. (duomenys neskelbtini)“,

16) 2017-01-10 – 6000 EUR į R. V. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Luminor Bank AB banke, nurodydama gavėją - „V.“, lėšų pervedimo paskirtį - „Sutartis (duomenys neskelbtini), dokumento Nr. (duomenys neskelbtini)“,

17) 2017-01-11 – 1000 EUR į N. P. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Swedbank banke, nurodydama gavėją - „V.“, lėšų pervedimo paskirtį - „Pagal susitarimą (duomenys neskelbtini), dokumento Nr. (duomenys neskelbtini)“,

18) 2017-01-13 – 5800 EUR į A. P. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Swedbank banke, nurodydama gavėją - „V.“, lėšų pervedimo paskirtį - „Pagal susitarimą (duomenys neskelbtini), dokumento Nr. (duomenys neskelbtini)“,

19) 2017-01-17 – 6000 EUR į A. U. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Luminor Bank AB banke, nurodydama gavėją - „V.“, lėšų pervedimo paskirtį - „Pagal susitarimą (duomenys neskelbtini), dokumento Nr. (duomenys neskelbtini)“,

20) 2017-01-17 – 5400 EUR, į K. M. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Luminor Bank AB banke, nurodydama gavėją - „V.“, lėšų pervedimo paskirtį - „Pagal susitarimą (duomenys neskelbtini), dokumento Nr. (duomenys neskelbtini)“,

21) 2017-01-24 – 5400 EUR į K. K. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Luminor Bank AB banke, nurodydama gavėją - „V.“, lėšų pervedimo paskirtį - „Sutartis (duomenys neskelbtini), dokumento Nr. (duomenys neskelbtini)“,

22) 2017-01-27 – 3750 EUR į R. E. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Swedbank banke, nurodydama gavėją - „V.“, lėšų pervedimo paskirtį - „Sutartis (duomenys neskelbtini), dokumento Nr. (duomenys neskelbtini)“,

23) 2017-02-08 – 2000 EUR į A. K. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Swedbank banke, nurodydama gavėją - „A. K.“, lėšų pervedimo paskirtį - „Avansas pagal pirkimo pardavimo sutartį (duomenys neskelbtini), dokumento Nr. (duomenys neskelbtini)“,

24) 2017-06-02 – 6000 EUR į A. K. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Swedbank banke, nurodydama gavėją - „A. K.“, lėšų pervedimo paskirtį - „Avansas pagal pirkimo pardavimo sutarti (duomenys neskelbtini), dokumento Nr. (duomenys neskelbtini)“,

25) 2017-06-02 – 4000 EUR į A. K. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Swedbank banke, nurodydama gavėją - „A. K.“, lėšų pervedimo paskirtį - „Avansas pagal pirkimo pardavimo sutarti (duomenys neskelbtini), dokumento Nr. (duomenys neskelbtini)“,

26) 2017-06-05 – 5500 EUR į A. K. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Swedbank banke, nurodydama gavėją - „A. K.“, lėšų pervedimo paskirtį - „Pagal pirkimo pardavimo sutarti (duomenys neskelbtini), dokumento Nr. (duomenys neskelbtini)“,

27) 2017-06-07 – 5500 EUR į L. L. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Luminor Bank AB banke, nurodydama gavėją - „L. L.“, lėšų pervedimo paskirtį - „Pagal sutartį (duomenys neskelbtini), dokumento Nr. (duomenys neskelbtini)“,

taip nepagrįstai A. S. iš UAB „N. B.“ sąskaitos į D. B. nurodytas A. K. asmeninę sąskaitą ir trečiųjų asmenų asmenines sąskaitas pervedė bendroje sumoje 130 750 eurų. Tokiu būdu A. S., padedama D. B. bei A. K., laikotarpiu nuo 2016-11-18 iki 2017-06-07 iššvaistė jai patikėtą UAB „N. B.“ priklausantį didelės vertės svetimą turtą – pinigines lėšas, 130 750 eurų, kurias per A. K., E. Z. ir per kitus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytus trečiuosius asmenis ji perdavė D. B.. Tokiu būdu A. S. kartu su D. B. bei A. K. padarė UAB „N. B.“ didelę 130 750 eurų turtinę žalą.

2. Be to, A. S. laikotarpiu nuo 2008-02-29 iki 2017-06-12 dirbdama UAB „N. B.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), vyriausiosios buhalterės pareigose, pagal UAB „N. B.” direktoriaus 2008-09-30 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintus vyriausio buhalterio pareigybinius nuostatus, būdama atsakinga už organizavimą įmonės ūkinės ir finansinės veiklos buhalterinės apskaitos, privalėdama kontroliuoti ekonomišką materialinių, darbo ir finansų resursų naudojimą, įmonės nuosavybės saugumą, kad būtų išvengta trūkumų, neteisėtų piniginių lėšų ir prekių bei materialinių vertybių išlaidų, finansų ir ūkio įstatymų pažeidimų, užimamų pareigų pagrindu turėdama įgaliojimus UAB „N. B.“ vardu atlikti mokėjimus ir savo žinioje turėdama UAB „N. B.“ vardu atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, ir atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios Luminor Bank AB, elektroninės bankininkystės kodų generatorius ir prisijungimo slaptažodžius, veikdama vieninga tyčia ir turėdama vieningą nusikalstamą tikslą – pasisavinti jai užimamų pareigų pagrindu patikėtą didelės vertės svetimą turtą – UAB „N. B.“ priklausančias pinigines lėšas, tikslu nusikalstamu būdu gautus pinigus perduoti D. B., A. S. laikotarpiu nuo 2015-08-12 iki 2017-05-26 iš UAB „N. B.“ sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, nepagrįstai į savo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, nurodydama apgaulingas lėšų pervedimo paskirtis, pervedė:

1) 2015-08-12 – 1000 EUR, nurodydama gavėją - „A. S.“, lėšų pervedimo paskirtį - „avansas atskaitingam, dokumento Nr. (duomenys neskelbtini)“,

2) 2015-08-13 – 500 EUR, nurodydama gavėją - „A. S.“ , lėšų pervedimo paskirtį - „darbo užmokestis už 2015-07, dokumento Nr. (duomenys neskelbtini)“,

3) 2015-11-05 – 4500 EUR, nurodydama gavėją - „A. S.“, lėšų pervedimo paskirtį „įmokos, dokumentų Nr. (duomenys neskelbtini)“,

4) 2017-01-02 – 3000 EUR, nurodydama gavėją - „A. S.“, lėšų pervedimo paskirtį - „avansas, dokumento Nr. (duomenys neskelbtini)“,

5) 2017-02-08 – 3500 EUR, nurodydama gavėją - „A. S.“, lėšų pervedimo paskirtį - „Pagal 2017.01 asm. apyskt., dokumento Nr. (duomenys neskelbtini)“,

6) 2017-03-03 – 4000 EUR, nurodydama gavėją - „A. S.“, lėšų pervedimo paskirtį - „avansas, dokumento Nr. (duomenys neskelbtini)“,

7) 2017-03-10 – 4000 EUR, nurodydama gavėją - „A. S.“, lėšų pervedimo paskirtį - „avansas, dokumento Nr. (duomenys neskelbtini)“,

8) 2017-03-16 – 4000 EUR, nurodydama gavėją – „A. S.“, lėšų pervedimo paskirtį „avansas, dokumento Nr. (duomenys neskelbtini)“,

9) 2017-03-28 – 4000 EUR, nurodydama gavėją – „A. S.“, lėšų pervedimo paskirtį - „avansas, dokumento Nr. (duomenys neskelbtini)“,

10) 2017-03-29 – 1500 EUR, nurodydama gavėją - „A. S.“, lėšų pervedimo paskirtį - „avansas, dokumento Nr. (duomenys neskelbtini)“,

11) 2017-04-03 – 3000 EUR, nurodydama gavėją - „A. S.“, lėšų pervedimo paskirtį - „avansas, dokumento Nr. (duomenys neskelbtini)“,

12) 2017-04-21 – 4000 EUR, nurodydama gavėją - „A. S.“, lėšų pervedimo paskirtį - „avansas, dokumento Nr. (duomenys neskelbtini)“,

13) 2017-04-25 – 2000 EUR, nurodydama gavėją - „A. S.“, lėšų pervedimo paskirtį - „avansas, dokumento Nr. (duomenys neskelbtini)“,

14) 2017-05-05 – 4000 EUR, nurodydama gavėją - „A. S.“, lėšų pervedimo paskirtį - „avansas, dokumento Nr. (duomenys neskelbtini)“,

15) 2017-05-15 – 4000 EUR, nurodydama gavėją - „A. S.“, lėšų pervedimo paskirtį - „avansas, dokumento Nr. (duomenys neskelbtini)“,

16) 2017-05-26 – 1500 EUR, nurodydama gavėją „A. S.“, lėšų pervedimo paskirtį -„avansas, dokumento Nr. (duomenys neskelbtini)“,

tęsdama nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2015-09-10 iki 2016-12-28 nepagrįstai į savo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Luminor Bank AB banke, nurodydama apgaulingas lėšų pervedimo paskirtis, pervedė:

17) 2015-09-10 – 400 EUR, nurodydama gavėją - „UAB „N. B.“, lėšų pervedimo paskirtį - „avansas, dokumento Nr. 878“,

18) 2015-12-02 – 6000 EUR, nurodydama gavėją - „Valstybinė mokesčių inspekcija“, lėšų pervedimo paskirtį - „1001 PVM 2015.10, dokumento Nr. (duomenys neskelbtini)“,

19) 2015-12-17 – 1500 EUR, nurodydama gavėją - „Valstybinė mokesčių inspekcija“, lėšų pervedimo paskirtį - „1411 GPM, dokumento Nr. (duomenys neskelbtini)“,

20) 2015-12-22 – 1100 EUR, nurodydama gavėją - „Valstybinė mokesčių inspekcija“, lėšų pervedimo paskirtį - „1001 APM, dokumento Nr. (duomenys neskelbtini)“,

21) 2015-12-28 – 2900 EUR, nurodydama gavėją - „Valstybinė mokesčių inspekcija“, lėšų pervedimo paskirtį - „1001 APM, dokumento Nr. (duomenys neskelbtini)“,

22) 2016-03-22 – 8000 EUR, nurodydama gavėją - „Valstybinė mokesčių inspekcija“, lėšų pervedimo paskirtį - „1001 APM, dokumento Nr. (duomenys neskelbtini)”,

23) 2016-03-24 – 4000 EUR, nurodydama gavėją - „Valstybinė mokesčių inspekcija“, lėšų pervedimo paskirtį - „1001 APM, dokumento Nr. (duomenys neskelbtini)“,

24) 2016-03-30 – 7000 EUR, nurodydama gavėją - „Valstybinė mokesčių inspekcija“, lėšų pervedimo paskirtį - „1001 APM, dokumento Nr. (duomenys neskelbtini)”,

25) 2016-04-12 – 10 000 EUR, nurodydama gavėją - „Valstybinė mokesčių inspekcija“, lėšų pervedimo paskirtį - „1001 APM, dokumento Nr. (duomenys neskelbtini)”,

26) 2016-04-13 – 6500 EUR, nurodydama gavėją - „Valstybinė mokesčių inspekcija“, lėšų pervedimo paskirtį - „1001 APM, dokumento Nr. (duomenys neskelbtini)”,

27) 2016-04-25 – 21 000 EUR, nurodydama gavėją - „Valstybinė mokesčių inspekcija“, lėšų pervedimo paskirtį - „1001 APM, dokumento Nr. (duomenys neskelbtini)”,

28) 2016-04-29 – 15 000 EUR, nurodydama gavėją - „Valstybinė mokesčių inspekcija“, lėšų pervedimo paskirtį - „1001 APM, dokumento Nr. (duomenys neskelbtini)”,

29) 2016-05-03 – 21 000 EUR, nurodydama gavėją - „Valstybinė mokesčių inspekcija“, lėšų pervedimo paskirtį - „1001 APM, dokumento Nr. (duomenys neskelbtini)”,

30) 2016-05-19 – 11 500 EUR, nurodydama gavėją - „Valstybinė mokesčių inspekcija“, lėšų pervedimo paskirtį - „1001 APM, dokumento Nr. (duomenys neskelbtini)”,

31) 2016-06-13 – 21 000 EUR, nurodydama gavėją - „Valstybinė mokesčių inspekcija“, lėšų pervedimo paskirtį - „1001 APM, dokumento Nr. (duomenys neskelbtini)”,

32) 2016-06-14 – 11 000 EUR, nurodydama gavėją - „Valstybinė mokesčių inspekcija“, lėšų pervedimo paskirtį - „1001 APM, dokumento Nr. (duomenys neskelbtini)”,

33) 2016-06-22 – 11 000 EUR, nurodydama gavėją - „Valstybinė mokesčių inspekcija“, lėšų pervedimo paskirtį - „1001 APM, dokumento Nr. (duomenys neskelbtini)”,

34) 2016-07-07 – 10 000 EUR, nurodydama gavėją - „Valstybinė mokesčių inspekcija“, lėšų pervedimo paskirtį - „1001 APM, dokumento Nr. (duomenys neskelbtini)”,

35) 2016-08-04 – 5000 EUR, nurodydama gavėją - „Valstybinė mokesčių inspekcija“, lėšų pervedimo paskirtį - „1001 APM, dokumento Nr. (duomenys neskelbtini)”,

36) 2016-08-30 – 7700 EUR, nurodydama gavėją - „Valstybinė mokesčių inspekcija“, lėšų pervedimo paskirtį - „1001 APM, dokumento Nr. (duomenys neskelbtini)”,

37) 2016-12-28 – 3000 EUR, nurodydama gavėją - „A. S.“, lėšų pervedimo paskirtį - „avansas, dokumento Nr. (duomenys neskelbtini)“,

tęsdama nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2015-09-28 iki 2015-10-19 nepagrįstai į savo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, nurodydama apgaulingas lėšų pervedimo paskirtis, pervedė:

38) 2015-09-28 – 600 EUR, nurodydama gavėją - „AB SEB bankas“, lėšų pervedimo paskirtį - „2015-09-28 atlyg. vbk 600.00, dokumento Nr. (duomenys neskelbtini)“,

39) 2015-10-19 – 6000 EUR, nurodydama gavėją - „AB SEB bankas“, lėšų pervedimo paskirtį - „2015-10-19 atlyg.vbk 6,000.00, dokumento Nr. (duomenys neskelbtini)“,

40) 2015-10-28 – 3150 EUR, nurodydama gavėją - „AB SEB bankas“, lėšų pervedimo paskirtį - „2015-10-19 atlyg.vbk 3,150.00, dokumento Nr. (duomenys neskelbtini)“,

laikotarpiu nuo 2015-11-05 iki 2015-12-22 nepagrįstai į savo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“ AB banke, nurodydama apgaulingas lėšų pervedimo paskirtis, pervedė:

41) 2015-11-05 – 5520 EUR, nurodydama gavėją - „Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie SADM“, lėšų pervedimo paskirtį - „Lėšų pervedimas į kitą banką, Paprastas, Įmokos, dokumento Nr. (duomenys neskelbtini)“,

42) 2015-12-14 – 4000 EUR, nurodydama gavėją - „Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie SADM“, lėšų pervedimo paskirtį - „įmokos, dokumento Nr. (duomenys neskelbtini)“,

43) 2015-12-17 – 5100 EUR, nurodydama gavėją - „Valstybinė mokesčių inspekcija“, lėšų pervedimo paskirtį - „1001 APM, dokumento Nr. (duomenys neskelbtini)“,

44) 2015-12-22 – 3500 EUR, nurodydama gavėją - „Valstybinė mokesčių inspekcija“, lėšų pervedimo paskirtį - „1001 APM, dokumento Nr. (duomenys neskelbtini)“,

taip pat, tęsdama nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2016-01-15 iki 2017-05-29 iš UAB „N. B.“ sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios Luminor Bank AB banke, nepagrįstai į savo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Luminor Bank AB banke, nurodydama apgaulingas lėšų pervedimo paskirtis, pervedė:

45) 2016-01-15 – 21 000 EUR, nurodydama gavėją - „A. S.“, lėšų pervedimo paskirtį - „paskola, dokumento Nr. (duomenys neskelbtini)“,

46) 2016-01-20 – 12 500 EUR, nurodydama gavėją - „A. S.“, lėšų pervedimo paskirtį - „paskola, dokumento Nr. (duomenys neskelbtini)“,

47) 2016-01-28 – 26 000 EUR, nurodydama gavėją - „A. S.“, lėšų pervedimo paskirtį - „paskola, dokumento Nr. (duomenys neskelbtini)“,

48) 2016-02-20 – 27 500 EUR, nurodydama gavėją - „A. S.“, lėšų pervedimo paskirtį - „paskola, dokumento Nr. (duomenys neskelbtini)“,

49) 2016-03-07 – 15 000 EUR, nurodydama gavėją - „A. S.“, lėšų pervedimo paskirtį - „paskola, dokumento Nr. (duomenys neskelbtini)“,

50) 2016-12-28 – 3000 EUR, nurodydama gavėją - „A. S.“, lėšų pervedimo paskirtį - „paskola, dokumento Nr. (duomenys neskelbtini)“,

51) 2017-01-02 – 3000 EUR, nurodydama gavėją - „V.”, lėšų pervedimo paskirtį - „paskola, dokumento Nr. (duomenys neskelbtini)”,

52) 2017-01-10 – 6000 EUR, nurodydama gavėją - „V.“, lėšų pervedimo paskirtį - „sutartis 17/10-1, dokumento Nr. (duomenys neskelbtini)“,

53) 2017-01-20 – 3200 EUR, nurodydama gavėją - „V.“ lėšų pervedimo paskirtį - „paskola dokumento Nr. (duomenys neskelbtini)“,

54) 2017-02-08 – 2400 EUR, nurodydama gavėją - „A. S.“, lėšų pervedimo paskirtį - „DU ir priedas, dokumento Nr. (duomenys neskelbtini)“,

55) 2017-02-23 – 3000 EUR, nurodydama gavėją - „A. S.“, lėšų pervedimo paskirtį - „avansas, dokumento Nr. (duomenys neskelbtini)“,

56) 2017-02-24 – 2500 EUR, nurodydama gavėją -„A. S.“, lėšų pervedimo paskirtį - „avansas, dokumento Nr. (duomenys neskelbtini)“,

57) 2017-03-01 – 6000 EUR, nurodydama gavėją - „A. S.“, lėšų pervedimo paskirtį - „paskolos sutartis, dokumento Nr. (duomenys neskelbtini)“,

58) 2017-03-02 – 6000 EUR, nurodydama gavėją - „A. S.“, lėšų pervedimo paskirtį - „paskolos sutartis, dokumento Nr. (duomenys neskelbtini)“,

59) 2017-03-10 – 3000 EUR, nurodydama gavėją - „A. S.“, lėšų pervedimo paskirtį - „paskolos sutartis, dokumento Nr. (duomenys neskelbtini)“,

60) 2017-03-16 – 3000 EUR, nurodydama gavėją - „A. S.“, lėšų pervedimo paskirtį - „paskolos sutartis, dokumento Nr. (duomenys neskelbtini)“,

61) 2017-03-22 – 4500 EUR, nurodydama gavėją - „A. S.“, lėšų pervedimo paskirtį - „avansas, dokumento Nr. (duomenys neskelbtini)“,

62) 2017-03-28 – 6000 EUR, nurodydama gavėją - „A. S.“, lėšų pervedimo paskirtį - „avansas, dokumento Nr. (duomenys neskelbtini)“,

63) 2017-04-03 – 2000 EUR, nurodydama gavėją - „A. S.“, lėšų pervedimo paskirtį - „avansas, dokumento Nr. (duomenys neskelbtini)“,

64) 2017-04-07 – 5500 EUR, nurodydama gavėją - „A. S.“, lėšų pervedimo paskirtį - „avansas, dokumento Nr. (duomenys neskelbtini)“,

65) 2017-04-10 – 3000 EUR, nurodydama gavėją - „A. S.“, lėšų pervedimo paskirtį - „avansas, dokumento Nr. (duomenys neskelbtini)“,        

66) 2017-04-21 – 3000 EUR, nurodydama gavėją - „A. S.“, lėšų pervedimo paskirtį - „avansas, dokumento Nr. (duomenys neskelbtini)“,

67) 2017-04-21 – 2000 EUR, nurodydama gavėją - „A. S.“, lėšų pervedimo paskirtį – „avansas, dokumento Nr. (duomenys neskelbtini)“,

68) 2017-04-21 – 1000 EUR, nurodydama gavėją - „A. S.“, lėšų pervedimo paskirtį - „avansas, dokumento Nr. (duomenys neskelbtini)“,

69) 2017-04-25 – 3000 EUR, nurodydama gavėją - „A. S.“, lėšų pervedimo paskirtį - „avansas, dokumento Nr. (duomenys neskelbtini)“,

70) 2017-05-03 – 3500 EUR, nurodydama gavėją - „A. S.“, lėšų pervedimo paskirtį - „avansas, dokumento Nr. (duomenys neskelbtini)“,

71) 2017-05-05 – 3500 EUR, nurodydama gavėją - „A. S.“, lėšų pervedimo paskirtį - „avansas, dokumento Nr. (duomenys neskelbtini)“,

72) 2017-05-05 – 2000 EUR, nurodydama gavėją - „A. S.“, lėšų pervedimo paskirtį - „avansas, dokumento Nr. (duomenys neskelbtini),

73) 2017-05-12 – 4000 EUR, nurodydama gavėją - „A. S.“, lėšų pervedimo paskirtį - „avansas, dokumento Nr. (duomenys neskelbtini)“,

74) 2017-05-15 – 4000 EUR, nurodydama gavėją - „A. S.“, lėšų pervedimo paskirtį - „avansas, dokumento Nr. (duomenys neskelbtini)“,

75) 2017-05-17 – 4000 EUR, nurodydama gavėją - „A. S.“, lėšų pervedimo paskirtį - „avansas, dokumento Nr. (duomenys neskelbtini)“,

76) 2017-05-18 – 2500 EUR, nurodydama gavėją - „A. S.“, lėšų pervedimo paskirtį - „avansas, dokumento Nr. (duomenys neskelbtini)“,

77) 2017-05-23 – 4500 EUR, nurodydama gavėją - „A. S.“, lėšų pervedimo paskirtį - „avansas, dokumento Nr. (duomenys neskelbtini)“,

78) 2017-05-24 – 4500 EUR, nurodydama gavėją - „A. S.“, lėšų pervedimo paskirtį - „avansas, dokumento Nr. (duomenys neskelbtini)“,

79) 2017-05-25 – 2000 EUR, nurodydama gavėją - „A. S.“, lėšų pervedimo paskirtį - „avansas, dokumento Nr. (duomenys neskelbtini)“,

80) 2017-05-29 – 4500 EUR, nurodydama gavėją - „A. S.“, lėšų pervedimo paskirtį - „avansas, dokumento Nr. (duomenys neskelbtini)“,

81) 2017-05-29 – 850 EUR, nurodydama gavėją - „A. S.“, lėšų pervedimo paskirtį - „avansas, dokumento Nr. (duomenys neskelbtini)“,

tęsdama nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2016-08-01 iki 2017-03-22 nepagrįstai į savo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, nurodydama apgaulingas lėšų pervedimo paskirtis, pervedė:

82) 2016-08-01 – 15 000 EUR, nurodydama gavėją - UAB „N. B.“, lėšų pervedimo paskirtį - „1001 APM, dokumento Nr. (duomenys neskelbtini)“,

83) 2016-08-17 – 11 000 EUR, nurodydama gavėją - „VMI“, dokumento Nr. (duomenys neskelbtini), nenurodant lėšų pervedimo paskirties,

84) 2016-08-30 – 14 000 EUR, nurodydama gavėją - „VMI“, dokumento Nr. (duomenys neskelbtini), nenurodant lėšų pervedimo paskirties,

85) 2016-03-22 – 6500 EUR, nurodydama gavėją - „A. S.“, lėšų pervedimo paskirtį - „avansas, dokumento Nr. (duomenys neskelbtini)“,

taip nepagrįstai iš UAB „N. B.“ sąskaitų į savo asmenines sąskaitas A. S. pervedė bendroje sumoje 520 820 eurų, tokiu būdu pasisavino jai patikėtą UAB „N. B.“ priklausantį didelės vertės svetimą turtą – pinigines lėšas, 520 820 eurų. Vėliau, nusikalstamu būdu gautas lėšas A. S. perdavė D. B. per A. K., E. Z. ir per kitus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytus asmenis, tuo padarydama UAB „N. B.“ didelę 520 820 eurų turtinę žalą. 

3. Be to, D. B. laikotarpiu nuo 2015-08-12 iki 2017-06-07 iš A. S. bei per kitus asmenis įgijo ir naudojo žinomai nusikalstamu būdu gautus 651 170 eurų bendroje sumoje, o būtent:

A. S. nuo 2008-02-29 dirbant UAB „N. B.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), vyriausiosios buhalterės pareigose, laikotarpiu nuo 2015-08-12 iki 2017-05-29, neteisėtai pasisavinus UAB „N. B.“ didelės vertės turtą – 520 420 eurų bendroje sumoje, taip pat A. S. bendrininkaujant su A. K. ir D. B., laikotarpiu nuo 2016-11-18 iki 2017-06-07 iššvaisčius UAB „N. B.“ didelės vertės turtą – bendroje sumoje 130 750 eurų, ir šį nusikalstamu būdu pasisavintą ir iššvaistytą didelės vertės turtą – UAB „N. B.“ priklausančias pinigines lėšas – 651 170 eurų bendroje sumoje, laikotarpiu nuo 2015-08-12 iki 2017-06-07 per A. K., E. Z. bei kitus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytus asmenis, perdavus D. B., tokiu būdu šis įgijo ir naudojo žinomai nusikalstamu būdų gautą UAB „N. B.“ priklausantį didelės vertės turtą – 651 170 eurų bendroje sumoje.

Kaltinamoji A. S. teisme prisipažino visiškai. Paaiškino, kad iš darbdavio įmonės UAB „N. B.“ sąskaitos pinigus pervedė ir sau, ir į kitų asmenų sąskaitas. Taip pasielgė, nes mylėjo D. B., juo tikėjo ir tenkino kiekvieną jo prašymą dėl pinigų davimo. Jis pinigus žadėdavo grąžinti. Vieną kartą išties grąžino 5 000 eurų, bet po poros dienų jų vėl paprašė ir A. S. vėl juos jam perdavė. Dėl pinigų reikalingumo D. B. kurdavo įvairias istorijas, A. K. paskambindavo ir patvirtindavo tas istorijas. Buvo Norvegijos istorija. A. S. įkeitė butą, kad grąžintų iš banko paskolintus pinigus, kuriuos ji atidavė D. B., o jis žinojo, kad ji paėmė paskolą, bet vis tiek paprašė didžiausios sumos. Nuo tada ir prasidėjo didelės sumos. A. S. negali paaiškinti, kodėl taip pasitikėjo D. B.. Įmonės UAB „N. B.“ administracija nieko neįtarė. Kitų asmenų bankų sąskaitas, vardus ir pavardes pateikdavo daugiausiai D. B., gal kelias sąskaitas nurodė ir A. K.. A. S. manė, jog kitų asmenų sąskaitų reikėjo tam, kad būtų galima greičiau išgryninti pinigus ir juos perduoti D. B.. Ji buvo įtikinta, jog D. B. yra Norvegijoje, o kažkas ten važiuoja ir gali pinigus išgryninti ir jam nuvežti. Ar tikrai pinigai būdavo išgryninami ir kas tai padarydavo, A. S. nėra žinoma. Pati kaltinamoji iš savo sąskaitos per vieną dieną negalėdavo išgryninti didelės pinigų sumos, todėl darbdavio įmonės pinigus pervesdavo į kitų asmenų sąskaitas. Šių pavedimų priežastis A. S. išgalvodavo. Įmonėje kontrolės mechanizmo nebuvo, kad pervedimus tikrintų kitas darbuotojas. Grynuosius pinigus A. S. atiduodavo netiesiogiai D. B. (nes jis jau neva buvo Norvegijoje), o per kitus asmenis, kuriuos D. B. atsiųsdavo pas A. S. jų paimti. Dažnai būdavo E. arba kiti asmenys. Pora kartų grynuosius pinigus yra davusi ir A. K.. D. B. žinojo, kad pinigai yra įmonės. Pirma suma, kurios jis prašė, buvo 800 eurų, kuriuos A. S. paėmė iš įmonės. A. S. sakydavo D. B., kad savo lėšų neturi, bet jis vis tiek prašydavo pinigų paimti iš įmonės. A. S. nepamena, ar A. K. žinojo, kad pinigai yra įmonės, nes su juo daug nebendravo. A. K. daugiau bendravo tik su D. B.. A. S. negali paaiškinti, kodėl nenutraukė savo neteisėtos veikos. Svarstė, kad į kalėjimą nesės, nes nusižudys, jai viskas buvo vienodai. A. S. šias savo mintis išsakė D. B., bet jis pasakas sekdavo ir toliau, faktiškai ją valdė, nes neleisdavo pas draugus, kontroliuodavo buvimo vietą, vertė bendrauti tik su juo. A. S. bijodavo išeiti iš namų, ir matė tik jį. Santykius su D. B. ir pinigų davimą A. S. slėpė nuo savo artimųjų. Dėl nusikaltimų gailisi, pripažįsta civilinį ieškinį, žada jį atlyginti, šiuo metu keičia profesiją, lanko virėjos kursus, kad galėtų dirbti.

Kaltinamasis D. B. teisme prisipažino visiškai. Paaiškino, kad bendrininkaudamas gavo pinigų iš A. S. ir juos iššvaistė padėjėjo vaidmenyje. Pripažįsta, kad įgijo ir naudojo nusikalstamu būdu įgytus pinigus. D. B. parodė, kad bendravo su A. S. prieš nusikaltimą, ją mylėjo, ir viskas prasidėjo nuo bėdų, kad reikėjo pinigų. Tuo metu A. S. jam padėjo gauti pinigų. Po to D. B. nuolat prašė A. S. daugiau pinigų ir ji jam duodavo. Iš pradžių D. B. nežinojo, kad tai yra A. S. darbdavio įmonės pinigai, nes ji gyveno pasiturinčiai, pati turėjo savo santaupų, nors jos sesers vyro logistikos įmonėje dirbo buhaltere. Kai baigėsi jos pinigai, prasidėjo jos darbdavio pinigai. D. B. prašydavo pinigų, išgalvojęs įvairias istorijas. Gautus pinigus pralošdavo azartiniuose žaidimuose Lietuvoje ir užsienyje, bet apie tai A. S. nesakė. Buvo ir kelios tikros istorijos, kai D. B. girtas sudaužė vitrinas ir reikėjo atlyginti žalą. Tai buvo 2015 m. pabaigoje. Paskui prasidėjo išgalvos istorijos. D. B. gaila A. S., kad taip atsitiko. D. B. žinojo, kad iš pradžių A. S. jam duoda savo asmeninius pinigus, nes juos pervesdavo iš savo sąskaitos arba duodavo grynais. Tai buvo įvairios sumos nuo 3 000 Eur iki 8 000 Eur. D. B. gautus pinigus žadėdavo grąžinti. Kelis kartus grąžino. D. B. įtiko ją, jog yra išvykęs į Norvegiją, todėl pinigų paimti atsiųsdavo A. K. arba jo kitą draugą. Pats D. B. vengė tiesiogiai imti pinigus, nes viskas jau buvo „įsibėgėję“ ir vis prasilošdavo, todėl jam buvo nejauku meluoti tiesiai į akis. A. S. patikėjo D. B. pasakojimais. Santykių su A. S. nutraukti nenorėjo, nes viskas buvo „įsivažiavę“ ir D. B. jau negalėjo sustoti, atrodė, kad pinigai niekada nesibaigs. Kai A. S. sulaikė, tada viskas baigėsi. A. K. yra D. B. vaikystės draugas, jis tuo metu jam padėjo, buvo savas žmogus, kurį supažindino ir su A. S.. A. K. neaiškindavo A. S. istorijų dėl pinigų, nes su ja telefonu bendraudavo tik D. B.. E. Z. yra paprastas žmogus, A. K. draugas, jis jam padėdavo, kai A. K. negalėdavo nuvažiuoti pas A. S. paimti pinigų. Schema buvo tokia: D. B. prašydavo A. K., kad jis paimtų pinigus iš A. S., o A. K. savo nuožiūra arba pats tai atlikdavo, arba to paprašydavo E. Z.. D. B. jiems už tai duodavo pinigų. Kitų asmenų, į kurių sąskaitas buvo pervedami pinigai, D. B. teigė nepažįsta, nes juos surasdavo A. K.. Jam už tarpininkavimą D. B. duodavo pinigų, apie 1 000 eurų. Asmenims, kurių buvo naudojamos sąskaitos, D. B. duodavo po 50 eurų. Jie nieko nesuprato, nes D. B. su A. K. aiškino, jog šių asmenų sąskaitos reikalingos pinigams pervesti už automobilių pardavimą ir pan. Kaltinime nurodytas sumas D. B. pripažįsta, gailisi įvykdęs nusikaltimus, pripažįsta civilinį ieškinį, žada jį atlyginti dirbdamas ir mokėdamas dalimis. Šiuo metu dalį ieškinio, viso 400 Eur, atlyginęs.

Kaltinamasis A. K. teisme prisipažino visiškai. Paaiškino, kad su D. B. yra draugai nuo vaikystės. D. B. 2 kartus prašė A. K. paimti pinigus iš A. S.. Iš viso A. S. jis yra matęs apie 3 kartus. Nepamena, ar A. S. teiravosi, kodėl paimti pinigų atėjo A. K., o ne pats D. B.. A. K. žinojo, kad bus daromi pavedimai į tų žmonių sąskaitas, kurias jis pats nusiuntė A. S.. A. K. ieškojo žmonių dėl sąskaitų, pats surado Ž., kurio pavardės nepamena, E., gal dar vieną asmenį, o kitus žmones su sąskaitomis surasti prašė A. V.. Šių asmenų su realiomis sąskaitomis ieškojo D. B. prašymu. A. K. suprato, kad neteisėtai bus pervedami pinigai iš vienos įmonės, bet jokių veiksmų tam užkirsti nesiėmė. A. K. pripažino, kad A. S. vieną kartą melagingai aiškino, dėl ko pats D. B. negali ateiti ir pasiimti pinigų, patvirtino ir vystė melagingą aiškinimą neva dėl D. B. buvimo Norvegijoje. A. K. žinojo, kad A. S. perduoda pinigus D. B. per jį ir per tų žmonių, kuriuos A. K. surado, sąskaitas. Už tarpininkavimą A. K. gaudavo pinigų. Į jo sąskaitą A. S. padarė tris pavedimus, viso apie 20 000 Eur. Šie pinigai buvo skirti D. B.. A. K. iš savo sąskaitos gautus pinigus išgrynino ir perdavė D. B.. Išgryninti reikėjo, nes D. B. neturėjo savo sąskaitos. A. K. nesidomėjo, ar D. B. grąžino pinigus A. S.. Gautus pinigus D. B. išleisdavo savo reikmėms – pirko drabužius, lošdavo azartinius lošimus. A. K. nutuokė, jog pati A. S. tokių didelių pinigų sumų neturėjo ir kad pervedinėjo savo darbdavio įmonės pinigus. Pinigai, pervesti į kitų asmenų sąskaitas, pasiekdavo D. B., nes A. K. nuvažiuodavo, tie sąskaitų savininkai išgrynindavo pinigus, paduodavo A. K., o jis perduodavo D. B.. Visi pinigai „ėjo“ per A. K.. Sumos buvo nemažos. Nuo kiekvieno pavedimo A. K. gaudavo atlygį nuo 50 eurų iki kelių šimtų eurų. D. B. sakydavo A. K., kad tai įmonės pinigai, o juos pervesti į kitų asmenų sąskaitas neva reikėjo todėl, kad įmonei reikėjo grynųjų. A. K. paaiškino, kad nenorėjo visų pinigų gauti į savo banko sąskaitą, nes bijojo mokestinio patikrinimo, todėl ieškojo pašalinių asmenų su sąskaitomis, į kurias ir būdavo pervedinėjami pinigai. Apie įmonę „N. B.“ A. K. nėra girdėjęs, tik vėliau dirbant „V.“ į ten veždavo siuntas. Gailisi įvykdęs nusikaltimą, civilinį ieškinį pripažįsta pilnai, dalį jo, viso 600 Eur, yra atlyginęs. Kitą dalį žada atlyginti ateityje.

A. S., D. B. ir A. K. visiškai prisipažinus kaltais padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas ir davus išsamius parodymus, nustatyta, kad nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių. Prokurorui ir kaltinamųjų gynėjams sutikus su sutrumpintu įrodymų tyrimu, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalis).

Be pačių kaltinamųjų visiško prisipažinimo, jų kaltė padarius inkriminuojamas nusikalstamas veikas yra įrodyta liudytojų parodymais, proceso veiksmų atlikimo protokolais bei kitais byloje esančiais įrodymais:

Liudytojas V. L., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad nuo 2008 m. balandžio mėn. UAB „N. B.“ įsikūrimo dienos dirba šioje įmonėje ir yra šios įmonės vadovas. Įmonės veikla susijusi su biokatilinių statyba. Veiklą vykdo Lietuvoje ir užsienyje (Rusijoje, Baltarusijoje, Lenkijoje ir kt. Rytų šalyse). Įmonės administracija įsikūrusi (duomenys neskelbtini). Nuo įmonės įsikūrimo dienos, t. y. nuo 2008 m. balandžio mėn., vyr. buhalterės pareigose iki 2017-06-12 dirbo A. S., jo žmonos R. L. sesuo. A. S. dirbdavo kiekvieną darbo dieną. Jos darbo vieta buvo įmonės administracijos patalpose. A. S. tvarkydavo visą įmonės buhalterinę apskaitą, jai padėdavo apskaitininkė (jo žmona) R. L.. Kadangi A. S. įmonėje dirbo nuo įsikūrimo dienos, be to buvo jo giminaitė, todėl jis, kaip įmonės direktorius ja visiškai pasitikėjo. A. S. atlikdavo mokėjimus, darydavo banko pavedimus, skaičiuodavo ir išmokėdavo atlyginimus. Įmonėje grynų pinigų nebuvo. Prieš 3 metus UAB „N. B.“ buvo atliktas priešpriešinis patikrinimas, kuriuo metu didelių pažeidimų nebuvo nustatyta. Kadangi A. S. jis visiškai pasitikėjo, jai buvo perdavęs AB SEB banko ir DNB banko generatorius ir ji savarankiškai galėjo atlikti visus mokėjimus, daryti pinigų pervedimus. Nurodytuose bankuose yra atidarytos UAB „N. B.“ sąskaitos. Pagal įmonėje nustatytą tvarką, kartą per savaitę vyr. buhalterė A. S. pateikdavo jam tiekėjų sąrašą, su kuriais įmonė turėdavo atsiskaityti už suteiktas paslaugas, prekes ir kt. Jis pažymėdavo įmones, asmenis su kuriais tą savaitę reikėdavo atsiskaityti ir sąrašą perduodavo A. S.. Ji visada įvykdydavo jo nurodymus, jokių nusiskundimų iš tiekėjų, partnerių nebūdavo, todėl netikrindavo ar įmonės lėšos būdavo naudojamos teisėtai. A. S. dirbdama UAB „N. B.“, kiek jis žino, dirbo ir dar 4 įmonėse buhalterės pareigose. 2017 m. birželio 12 d. į įmonės darbo elektroninį paštą atėjo laiškas iš Kauno apygardos teismo. Jo žmona R. L. perskaitė laišką. Tuo metu jis nebuvo darbo vietoje, todėl kas vyko toliau žino iš žmonos žodžių. Laiške buvo prisegtas ir 2017-03-06 nuosprendis, kuriame buvo nuspręsta, kad A. S. pripažinta kalta, padariusi nusikalstamą veiką, t. y. iš dviejų įmonių, kuriuose ji dirbo buhaltere pasisavino apie 50 000 eurų. Taip pat nuosprendyje buvo nurodyta, kad A. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – atimta teisė 4 metus dirbti buhaltere bei darbą susijusį su materialinių vertybių apskaita. Nei jam, nei jo žmonai nebuvo žinoma, kad A. S. atžvilgiu buvo atliekamas tyrimas ir ji buvo teisiama. Tuo metu A. S. buvo darbo vietoje. R. L. parodė A. S. elektroniniu paštu gautą teismo nuosprendį ir pasiteiravo ar tai tiesa. A. S. patvirtino, kad dirbdama buhaltere, iš dviejų įmonių pasisavino pinigus. R. L. pasiteiravo ar ji ir iš jų įmonės sąskaitų pasisavino įmonei priklausančius pinigus. A. S. patvirtino ir pasakė, kad per kelis metus iš įmonės sąskaitų pasisavino apie 650 000 eurų. Žmona iš karto paskambino jam ir papasakojo apie pinigų pasisavinimą. Nežinodami realios padėties, nenorėjo aiškintis darbo vietoje, nes vis tik jie giminės, todėl jis, R. L. ir A. S. nuvyko pas juos į namus. A. S. prisipažino, kad nuo 2015 m. rugpjūčio mėn. iki 2017 m. birželio mėn. pasisavino iš įmonės AB SEB banko ir DNB banko priklausančių sąskaitų apie 650 000 eurų. A. S. paaiškino, kad kelis metus iš įmonių sąskaitų į savo asmenines banko sąskaitas pervesdavo įmonės pinigines lėšas. Taip pat įmonės pinigines lėšas pervesdavo ir į banko sąskaitas, kurios priklauso jai nepažįstamiems asmenims. A. S. paaiškino, kad jos draugas D. B., apie kurį jie tik girdėjo, tačiau niekada jo nematė, prašydavo iš jos pinigų dėl kažkokių jo bėdų ir problemų. Kiek žino, tai A. S. pastoviai su D. B. bendrauja telefonu, SMS žinutėmis. Šiuo metu sužinojo D. B. telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir jis A. S. sakydavo, kad jis laikinai gyvena ir dirba Norvegijoje. A. S. jam sakė, kad paskutinį kartą su D. B. buvo susitikusi Lietuvoje 2017 m. sausio mėn. Jos prašymu, A. S. iš internetinės bankininkystės ištraukė DNB banko, AB SEB banko, AB Swedbank jai priklausančių sąskaitų išrašus, iš kurių matyti, kad laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo mėnesio iki 2017 m. birželio mėn. iš UAB „N. B.“ priklausančių banko sąskaitų į savo banko sąskaitas ir kitų asmenų sąskaitas pervedė apie 650 000 eurų, tokiu būdu padarydama įmonei didelę turtinę žalą. A. S. banko sąskaitose pinigų nėra, kadangi pervedus iš įmonės pinigines lėšas į savo sąskaitas, pinigus išgrynindavo bankų bankomatuose, kuriuos atiduodavo D. B. pažįstamiems, draugams, kurių vardų ar kitų duomenų nežino (7 t., b. l. 2-4).

Liudytojas  E. Z., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad apie 15 metų pažįsta A. K., kuris gyveno kaimynystėje ir buvo jo draugas. Santykiai su A. K. buvo draugiški, tačiau nuo 2017 metų (kai jam buvo pareikšti įtarimai), jokių santykių su A. K. nepalaikė. 2015 m. rudenį, tikslios datos pasakyti negali, A. K. pasakė, kad jo pažįstami, kurių duomenų neįvardino, Norvegijoje dirba automobilių dirbtuvėse, kur remontuoja automobilius. Norvegijos įmonė minėtiems asmenims moka atlyginimą, ir šie asmenys uždirbtus pinigus perveda į moters, kuri gyvena Lietuvoje, sąskaitą. Moteris, kurios duomenų nežino, gaunamus pinigus iš Norvegijos išgrynina ir perduoda Lietuvoje gyvenančiam asmeniui, kuris pinigus turi išdalinti kitiems asmenims. Kaip suprato, tai pinigai buvo dalinami šeimoms tų asmenų, kurie pervesdavo pinigus iš Norvegijos į Lietuvą. A. K. paaiškino, kad jis pats įdarbintas Norvegijos įmonėje ir dalis pervedamų pinigų skirta ir jam, tačiau jis dėl kažkokių priežasčių negali rodytis moteriškei, į kurios sąskaitą pervedami pinigai. Todėl A. K. paprašė, kad jis nuvyktų pas jo nurodytą moterį, kuri jam perduos pinigus, kuriuos turės perduoti A. K., o šis jau išdalins kitiems asmenims. Sutiko su A. K. prašymu, kadangi pastarasis pažadėjo už paslaugą sumokėti. Su moterimi susisiekė A. K. nurodytu telefono numeriu, kurio atmintinai nežino. Pasakė, kad jis nuo A., pasiteiravo kada gali atvažiuoti. Sutartu laiku nuvyko prie tos moters namų, adresu (duomenys neskelbtini). Moters adresą buvo pasakęs A. K.. Atvykęs prie moters namų, apie tai ją informavo telefonu. Moteris išėjo iš namo laiptinės, priėjus prie jo pasiteiravo ar jis atvyko nuo A., ir išgirdusi teigiamą atsakymą, padavė užklijuotą voką. Numanė, kad ten buvo pinigai, tačiau vokas buvo užklijuotas, todėl negali pasakyti, kokia pinigų suma ten buvo. Moters perduotą voką su galimai jame buvusiais pinigai perdavė A. K.. Už suteiktą paslaugą A. K. sumokėjo 50 eurų. Moters vardo, kitų jos duomenų nežinojo. Ji neprisistatė, o jis neklausė. Kad ši moteris vardu A. S. sužinojo ikiteisminio tyrimo metu (atpažindamas moterį iš jam pateiktų fotonuotraukų atpažinimo metu ir perskaitęs jos vardą jam įteiktame pranešime apie įtarimą). Po šio karto, t. y. nuo 2015 m. rudens, liudytojas kelis kartus per mėnesį, A. K. prašymu nuvažiuodavo pas minėtą moterį - A. S., kuri perduodavo vokus ar paketus su pinigais. Numano, kad ten buvo pinigai, nes pats vokų, paketų turinio niekada netikrindavo. Kartais paveždavo A. S. iki bankų DNB, SEB bankomatų, esančių PC „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) parduotuvėse „Iki“, „Maxima“. Prie bankomatų moteris eidavo viena, jis laukdavo jam priklausančiame automobilyje „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vokus ir paketus su juose esančiais pinigais, visada perduodavo A. K., už tai gaudamas piniginį atlygį 50-70 eurų. Laikotarpiu nuo 2016 m. kovo-spalio mėn., nevažiuodavo pas minėtą moterį, neperduodavo jokių vokų, paketų su pinigais A. K., nes jis neprašė. 2016 m. spalio mėn., tikslios datos pasakyti negali, A. K. vėl kreipėsi į jį su prašymu nuvykti pas ankščiau minėtą moterį paimti pinigų. Nieko neįtardamas, sutiko ir nuo 2016 m. spalio mėn. iki 2017 m. gegužės mėn. A. K. prašymu kelis kartus per mėnesį nuvykdavo pas A. S., kuri jam perduodavo vokus ir paketus su pinigais (bent jau jis galvodavo, kad ten būdavo pinigai), kuriuos perduodavo tik A. K., už tai kaip jau minėjo, gaudamas 50-70 eurų atlygį. Nei į jo, nei į jo pažįstamų, giminių bankų sąskaitas niekas pinigų, kuriuos reikėtų kažkam atiduoti, nepervesdavo. Nei A. K., nei kitas asmuo neprašydavo jo ar jo pažįstamų banko sąskaitų numerių. Jo giminių ar pažįstamų tarpe nėra asmenų, kurie atlikinėjo ar atlieką bausmę pataisos namuose. Nei vienam asmeniui, atliekančiam bausmę pataisos namuose, jis pinigų nepervesdavo. Nuo 2017 m. gegužės mėn. pabaigos nebuvo susitikęs su A. K.. D. B. jis pažįsta apie 1,5 metų, kaip A. K. draugą. Asmeniškai su D. B. jokių ryšių nepalaiko, jokių reikalų su juo neturi. D. B. neprašė, kad jis imtų pinigus iš aukščiau minėtos moters - A. S., arba iš bet kurios kitos. Jis tik kartą A. K. prašymu iš A. S. gautą voką ar paketą, galimai su pinigais, perdavė D. B.. A. K. prašymu paimdamas iš A. S. vokus ir paketus su galimai juose esančiais pinigais, buvo įsitikinęs, kad jam perduodami pinigai pervedami iš Norvegijos, kad šie pinigai gauti teisėtu būdu (7 t., b. l. 87-89).

Liudytojas K. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad tokių asmenų kaip A. S., D. B., A. K. ar E. Z. nepažįsta. Dėl pavedimo, atlikto į jo banko sąskaitą, kurį minėjo tyrėjas, toks pavedimas buvo, tačiau kada tiksliai nepamena, bet tai galėjo būti 2017 m. sausio 24 diena. Jo pažįstamas A. V. tą pačią dieną, kai buvo atliktas pavedimas, parašė žinutę, kad nori susitikt. Susitikimo metu paprašė pagalbos. A. pasakė, jog kažkas turėtų jam pervesti pinigų ir tam paprašė jo banko sąskaitos, jog pinigus pervestų į ją. Jis sutiko, padėjo jam kaip draugui. Iš kur pinigai bus pervesti, A. nesakė, jis ir neklausė. Kad tai bus didelė pinigų suma jis sakė, daugiau nei 5000 eurų. Jam davus banko sąskaitos numerį po kurio laiko į jo telefoną atėjo SMS žinutė kad pervesti 5400 eurų. Su A. nuvykus į DNB banką (duomenys neskelbtini) jis nuėmė pinigus. Iš kur buvo pervesti pinigai, nežiūrėjo, jam buvo neįdomu. Pinigus padavė A., kuris jam už tai nieko nedavė, padėjo jam kaip draugui. Daugiau panašių atvejų, susijusių su pinigų perlaidom, nėra girdėjęs. Su A. po šio įvykio dar bendravo, tačiau nieko susijusio su šia perlaida nekalbėjo. (7 t., b. l. 62-63).

Liudytojas A. U., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad tokių asmenų kaip A. S., D. B., A. K. ar E. Z. nepažįsta. Kalbant apie pervedimą į jo banko sąskaitą, kurį paminėjo tyrėjas, tai toks pavedimas buvo. Jo banko sąskaitos paprašė draugas A. V., kurį pažįsta jau 3-4 metai. 2017 m. sausio mėn., tai galėjo būti sausio 17 d., A. jam parašė per „F.“ ir paprašė jo banko sąskaitos numerio. Paklausus kam, A. V. pasakė, jog turi kažkas pervesti jam kažkiek pinigų, kiek perves pinigų ir kodėl neminėjo, sakė tik, jog pinigai turi būti iš kažkokios įmonės. Jis A. V. davė savo banko sąskaitos numerį, po kurio laiko tą pačią dieną jis elektroninėje bankininkystėje pažiūrėjo, kad jau pervesti pinigai, tai buvo 6000 eurų, iš kur pinigai pervesti neprisimena, prisimena, kad tai buvo kažkokia įmonė, tai galėjo būti UAB „N. B.“. Tada jis parašė A., kad pinigai jau pervesti ir su juo nuvyko į banką. Dar paklausė jo, už ką tie pinigai, o šis atsakė, kad nesirūpintų. Prieš einant į banką, A paklausė, ką sakyti, jeigu paklaus iš kur pinigai, šis pasakė, jog to neturėtų klausti, bet jei klaus, kad atsakytų, jog pardavė automobilį ir pinigai pervesti pagal susitarimą. Banke jo paklausė, iš kur pinigai, jis atsakė, kaip A. nurodė. Bankomate jis nuėmė 1500 eurų, o likusius pinigus nuėmė banke. Visą nuimtą pinigų sumą perdavė A.. Už šią pagalbą dėl jokio atlygio jie nesitarė, padėjo jam kaip draugui. Su A. į banką kartu vyko ir jo draugas K. M., kuris tuo pačiu metu taip pat buvo davęs savo banko sąskaitos numerį A. V., ir kuris taip pat nuėmė pinigus ir perdavė A.. Kiek pamena, tai buvo tokia pati arba panaši pinigų suma. Paklausus A. V., ar jam nebus dėl to problemų, šis pasakė, jog jau ne vienas žmogus yra davę savo banko sąskaitas ir nieko jiems už tai nebuvo. Iš draugo A. P. sužinojo, kad šis irgi gavo šaukimą atvykti į apklausą dėl kažkokio gauto pervedimo. (7 t., b. l. 59-60).

Liudytojas R. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad tokių asmenų kaip A. S., D. B., E. Z. jis nepažįsta. A. K., kuris prašė jo banko sąskaitos pinigų pervedimui, pažįstą dėl darbinių reikalų, tik jo pavardės nežinojo. A. prašydavo paskolinti jam jo banko sąskaitos numerį jau maždaug metai prieš minimą pervedimą, tačiau jis vis atsisakydavo. Galiausiai, kai A. pasiūlė 50 eurų už tai, kad duotų savo banko sąskaitos numerį ir nuimtų pravestus 3000 eurų, jis sutiko. 2016-11-25 davė A. K. savo banko sąskaitos numerį ir kelių valandų bėgyje gavo SMS žinutę, jog į jo banko sąskaitą buvo pervesti 5500 eurų. Jam paklausus A., kodėl buvo pervesta daugiau pinigų nei tarėsi, šis negalėjo atsakyti, sakė gal sumaišė kažkas kažką, tiksliai neprisimena. Tada jie nuvyko į banką, kur išgrynino pinigus, ir juos padavė A. K., o šis, kaip ir buvo taręsi, davė jam 50 eurų. Iš kur pinigai buvo pervesti, tiksliai neprisimena, tačiau tai galėjo būti UAB „N.B.“. Mokėjimo paskirtis buvo „pagal susitarimą“. Kad bus tokia mokėjimo paskirtis, buvo sakęs ir A.. Kodėl pinigai turėjo būti pervesti į jo sąskaitą, iš kur bus pervesti, A. nesakė, o jis ir neklausė. (7 t., b. l. 56-57).

Liudytojas A. V., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad tokių asmenų kaip A. S., D. B., E. Z. nepažįsta. A. K. šiek tiek pažįsta, bendrauja retai. Patvirtino, kad buvo tyrėjo minėtas 5000 eurų pavedimas. Paaiškino, kad pavedimo dieną gatvėje prie jo ir dviejų kartu ėjusių draugų, priėjo nepažįstamas žmogus apie 30 metų amžiaus, su barzda, tamsaus gymio ir tamsių plaukų apie 180-185 cm ūgio ir pasiūlė užsidirbti pinigų. Paprašė jo banko sąskaitos numerio, kad į ją galėtų atlikti kažkokį pavedimą, o tada jis turėjo nuimti gautus pinigus ir perduoti tam žmogui. Kokia pinigų suma bus pervesta ir iš kur nepasakė, susitarė jog už tai duos 50 eurų. Jis sutiko ir davė pastarajam banko sąskaitos numerį. Vyriškis po trumpo laiko jam pasakė, kad pinigai jau turėtų būti pervesti, jis nuėjo į banką ir nuėmė pinigus, kaip ir minėjo, tai buvo 5000 eurų, iš kur buvo pervesti pinigai jis nežiūrėjo. Juos padavė tam pačiam vyrui toje pačioje vietoje, kur susitiko - (duomenys neskelbtini). Vyriškis, kaip ir tarėsi, jam davė 50 eurų ir jie išsiskirstė, daugiau su tuo asmeniu susitikęs nebuvo. Daugiau jokių asmenų jų asmeninių banko sąskaitų jis pats neprašė, apie jokius kitus pervedimus, išskyrus į jo banko sąskaitą atliktą pervedimą, jis nieko nežino. Kiek girdėjo panaši situacija buvo ir vienam pažįstamui iš mokyklos - A. U., tačiau nei kas prašė jo banko sąskaitos, nei kiek pinigų pervesta, jis nežino. (7 t., b. l. 65-66).

Liudytojas L. L., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad tokių asmenų kaip A. S., D. B., A. K. ar E. Z. jis nepažįsta ir nėra girdėjęs. Sutinka su tyrėjo teiginiu, jog į jam priklausančią DNB banko sąskaitą buvo atlikti 2 pavedimai, kokia tiksliai buvo pinigų suma jis neprisimena, bet tai galėjo būti 5000 ir 5500 eurų. Pavedimai galėjo būti padaryti 2016-12-16 ir 2017-06-07. Jo banko sąskaitos paprašė tuometinis klasiokas A. V., pirmą kartą tai buvo 2016 m. pabaigoje, prieš pat pinigų pervedimą. A. nurodė, jog kažkokiam jo draugui turi būti pervesti pinigai, kodėl to negalėjo daryti į savo sąskaitas, jis nežino ir neklausė, kadangi buvo klasiokai pagalvojo, jog padės ir tiek. Kokia pinigų suma ir iš kur bus pervesta, A. nesakė. Tą pačią dieną, kai davė jam sąskaitos Nr., per išmaniąją programėlę pamatė, jog pinigai jau atėjo į jo sąskaitą, apie tai parašė A. SMS žinute, šis atvyko pas jį ir kartu nuvyko į banką. Marijampolės DNB banke nuėmė apie 1500 eurų, o likusius (duomenys neskelbtini). Paklausus, kodėl tokia didelė suma, A. pats to negalėjo atsakyti. Antrą kartą A. V. su juo susisiekė 2017 vasarą per „F.“ ir dar kartą paprašė jo banko sąskaitos ir susikurti lažybų bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, o pinigus, kurie šį kartą ateis į jo sąskaitą, pervesti į „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, prisijungimo duomenis duoti pačiam A.. Jis taip ir padarė. Tos pačios dienos vakare jis su A. nuvyko į „(duomenys neskelbtini)“ punktą ir išsigrynino visus pervestus pinigus, kuriuos A. juos pasiėmė. Po to karto jie daugiau nebesimatė ir nebendravo, nes jis išvyko į užsienį. Dėl jokio atlygio už pagalbą jie nesitarė, padėjo kaip klasiokui. Po pirmojo pervedimo apie tai, jog pinigai pervesti iš kažkokios įmonės, jį ir A. informavo banko darbuotoja nuiminėjant pinigus, jie apie tai prieš tai nežinojo, o antrą kartą jis pats tai pamatė. Firma buvo ta pati, kokia tiksliai nepamena, tačiau tai galėjo būti UAB „N. B.“. (duomenys neskelbtini) sąskaitos prisijungimo duomenų tiksliai neprisimena, vartotojo vardas galėjo būti „(duomenys neskelbtini)“, anketa registruota buvo el. pašto (duomenys neskelbtini) adresu. (7 t., b. l. 53-54).

Liudytoja G. T., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad tokių asmenų kaip A. S., D. B., A. K. ar E. Z. ji nepažįsta. Dėl pavedimo, kurį minėjo tyrėjas, tai buvo 6000 eurų pervesti į jos SWEDBANK banko sąskaitą. Maždaug prieš metus laiko (tikslaus laiko neprisimena) jos tuometinis draugas K. M. paprašė banko sąskaitos numerio, nes jo draugui neva kažkas turėjo pervesti skolą, o tiek jo draugas, tiek pats K. patys banko sąskaitų neturėjo. K. sakė, jog bus 3000 eurų suma. Sekančią dieną vienas iš K. draugų jai paskambino ir pasakė, jog pinigai jau turi būti pervesti. Ji dar paklausė, kodėl pervesti 6000 eurų o ne 3000 eurų kaip buvo kalbėta, o šis atsakė, jog taip gavosi. Tada jie atvažiavo jos pasiimti ir nuvažiavo į banką, kad ji nuimtų pinigus. Jie buvo dviese, tačiau pažinojo tik vieną -A. P., kuris, kiek jai žinoma, prieš kelis mėnesius mirė. Būtent A. P. ėjo kartu su ja į banką, o kitas draugas, kuris vairavo automobilį, liko jame. Tai buvo stamboko kūno sudėjimo, tamsaus gymio, galėjo būti apie 30 metų amžiaus (tyrėjui parodžius A. K. nuotrauką, ji mano, kad tai galėjo būti jis). Grįžusi į automobilį, ji automobilį vairavusiam K. draugui padavė pinigus ir buvo parvežta namo. Jokio atlygio už šią pagalbą jie nesiūlė ir nieko nedavė. Po kurio laiko banko išraše pamatė, kad pinigai buvo pervesti iš kažkokios firmos sąskaitos, kokia buvo mokėjimo paskirtis dėmesio neatkreipė. (7 t., b. l. 50-51).

Liudytojas R. Š., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad tokių asmenų kaip A. S. ar E. Z. nepažįsta ir nėra girdėjęs. Apie D. B. yra tik girdėjęs, bet nepažįsta. Pažįstamas su A. K.. Būtent A. maždaug prieš metus laiko ir paprašė jo duoti savo banko sąskaitos numerį, jog būtų atliktas pavedimas, kadangi jam pinigų pervesti negali, nes skolingas antstoliams. Kadangi pastarąjį pažinojo, sutiko padėti. Kokia suma ir iš kur bus pervesta, tiksliai nenurodė, kažką minėjo apie 2000-3000 eurų, apie užsienį. Tą pačią dieną apie pietus A. K. jam vėl paskambino ir paprašė nuimti pervestus pinigus, ką jis ir padarė nuvykęs į banką. Išgryninęs pinigus jis su A. susitiko parduotuvės „Maxima“ aikštelėje ir padavė jam pinigus. Už šią paslaugą A. su juo niekaip neatsiskaitė, padėjo jam kaip geram pažįstamui. Vėliau banko sąskaitos išraše žiūrėjo iš kur buvo atliktas pavedimas, tačiau tai buvo seniai, iš kur tiksliai neprisimena, prisimina tik kad tikrai tai buvo ne iš užsienio ir pavedimas atliktas iš kažkokios įmonės sąskaitos, tačiau kokios, neprisimena. Su A. nebendrauja jau kažkur pusę metu. (7 t., b. l. 47-48).

Liudytojas D. G., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad tokių asmenų kaip A. S., D. B., A. K. ar E. Z., jis nepažįsta ir girdėjęs nėra. 2017 m. vasario mėnesį pažįstamas iš mokyklos (Sūduvos gimnazijos) vardu A. (pavardės neprisimena) paprašė padėti – duoti savo banko sąskaitos numerį, į kurią pastarojo sesė pervestų pinigus, o jis juos išgrynintų. Kokia suma tai bus, A. nenurodė, bet minėjo kad tai bus nemaža pinigų suma. Praėjus kelioms valandoms po to, kai jis davė savo banko sąskaitos numerį, į jo SEB banko sąskaitą atėjo banko pavedimas (tai buvo 5000 eurų). Tai pastebėjo gavęs SMS žinutę. Iš karto po to jis nuvyko į banką ir norėjo išgryninti pervestus pinigus. Banke jo paklausė, iš kur gavo pinigus, jis atsakė, jog iš draugo, o banko darbuotoja pasakė, jog pavedimas atliktas iš kažkokios įmonės sąskaitos. Tuomet banko darbuotoja kažkur išėjo ir atėjo kažkoks vyras (taip pat banko darbuotojas) ir davė jam lapą, kad užpildytų, iš kur gavo pinigus. Kadangi jis lape nieko nepildė, banke paėmė jo banko kortelę ir liepė grįžti savaitės gale. Jam grįžus savaitės gale (penktadienį), banko darbuotoja pasakė, jog pinigai pervesti kažkokiu neaiškiu būdu ir jis privalo juos grąžinti atgal iš kur jie buvo pervesti. Banko darbuotoja taip pat pasakė, jog turi grąžinti lygiai tokią pačią sumą (suma tapo mažesnė dėl pavedimo mokesčio), todėl įsidėjo į sąskaitą dar 5 eurus ir banko darbuotoja atliko pavedimą už jį, grąžindama pinigus. Po to jam davė lapą kad parašytų prašymą, jog nori uždaryti savo SEB banko sąskaitą, nenurodydama, kodėl turi taip daryti. Po pirmojo jo apsilankymo banke, norint išgryninti pinigus, sekančią dieną mokykloje susitiko A. ir papasakojo situaciją, o šis sakė dar kartą pabandyti išgryninti pinigus, kai jam banke grąžins kortelę. Po to, kai pinigus liepė grąžinti, vėl susitiko su A., papasakojo jam situaciją, šis pasakė jog viskas gerai ir tiek, po to karto su juo nebendravo, išskyrus pasisveikinimus mokykloje. (7 t., b. l. 44-45).

Liudytojas R. V., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad tokių asmenų kaip A. S., D. B., A. K. ar E. Z. nepažįsta ir negirdėjo. 2017-01-10 buvęs klasiokas A. V. jam parašė sms žinutę, kad reikalingas jo banko sąskaitos numeris, nes kažkas jam turi pervesti pinigų, ar jis įvardijo pinigų sumą neprisimena. Kadangi buvo draugai, davė A. V. savo banko sąskaitos numerį. Po poros valandų A. V. atvažiavo į jo namus ir kartu nuvyko į banką, kad jis nuimtų pinigus, kurie jau turėjo būti pervesti. Nuėjęs į banką pamatė, kad tai buvo 6000 eurų suma. Dalį pinigų (apie 600 eurų) nuėmė bankomate, o likusius banke ir juos atidavė A. V.. Iš kokios sąskaitos buvo pervesti pinigai, jis nematė ir paskui nežiūrėjo, o pats A. V. jam to nesakė. Už tai, kad padėjo, A. V. jam nieko neatsilygino, nes padėjo kaip tuometiniam draugui. (7 t., b. l. 41-42).

Liudytojas A. R., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad tokių asmenų kaip A. S., A. K. ir E. Z. nepažįsta ir nėra girdėjęs. D. B. girdėjęs, bet asmeniškai nepažįsta. Apie tyrėjo klaustą pavedimą į jo turimą banko sąskaitą jis mažai ką žino, kadangi dažnai būna išvykęs ilgam laiko tarpui į Vokietiją, o jo kortele ir banko sąskaita naudojasi žmona J. R., gyv. (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini). J. R. 2017 m. sausio mėn. (tiksliai dienos nepamena) prašė iš jo priklausančios banko sąskaitos nuimti pinigų, kiek neįvardijo, sakė nuimti tiek, kiek bus pervesta. Taip banke jis ir paprašė, kad išduotų jam tokią sumą, kokia buvo pervesta, kiek tai buvo pinigų neskaičiavo, bet tai galėjo būti 5000 eurų. Iš kur žmona gavo šį pavedimą, jis nežino, tiesiog paklausė jos ar nebus problemų, ji pasakė, jog viskas gerai, pinigai yra iš kažkokios firmos (duomenys neskelbtini). Daugiau apie šią situaciją gali paaiškinti žmona. (7 t., b. l. 32-33).

Liudytoja J. R., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad tokių asmenų kaip A. S., D. B. ar E. Z. nepažįsta ir nėra girdėjusi. A. K. pažįsta, nes pastarasis, kai prireikia, taiso jos automobilį. Būtent A. K. 2017 m. sausio mėnesį (tikslios dienos neprisimena) ir prašė jos pagalbos - duoti savo banko sąskaitos numerį, nes jam kažkas turi pervesti pinigus už mašiną ar už automobilio detales, tiksliai neprisimena, ir tikino, jog jo sąskaita yra užblokuota, todėl reikia jos. A. K. jai tiksliai nurodė, jog pervesta suma bus 5000 eurų, iš kur pinigai bus pervesti, nenurodė. Kai gavo pavedimą, dėl savęs norėjo pasižiūrėti iš kur pervesti pinigai. Prisimena, kad tai buvo pervedimas iš kažkokios įmonės, kuri yra (duomenys neskelbtini) (nes ieškojo jos internete, pavadinimo neprisimena, prisimena, tik kad įmonė (duomenys neskelbtini)). Kadangi ji savo banko sąskaitos neturi, o naudojosi vyro banko kortele, A. K. davė savo vyro banko sąskaitos numerį. Kai pinigai buvo pervesti, ji paprašė savo vyro, jog šis nuimtų pinigus banke. Vyras nuėmęs pinigus perdavė juos jai, o ji juos atidavė A. K.. Viskas vyko tą pačią dieną kaip ir pavedimas. Kokia buvo pavedimo paskirtis, ji neprisimena. Perdavė A. apie 4950 eurų, kadangi apie 50 eurų kainavo išgryninimas. A. K. jai dar pasiūlė apie 50 eurų už jos pagalbą, ar pinigus ji paėmė neprisimena. (4 t., b. l. 38-39).

Liudytojas N. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad tokių asmenų kaip A. S. ar E. Z. nepažįsta ir nėra girdėjęs. D. B. ir A. K. pažįsta. Apie tyrėjo minimą pavedimą jis žino, tai buvo 2 pavedimai, vienas 3000 eurų, kitas 1000 eurų, 2017 m. sausio mėnesį (tikslios dienos neprisimena). A. K. jo paprašė, jog duotų savo banko sąskaitos numerį, nes jam turi kažkas pervesti pinigus (kas nesakė). Jis sutiko. Iš pradžių sakė, kad tai bus 1000-2000 eurų, bet buvo daugiau. Kadangi buvo 2 pavedimai, du kartus pinigus ir nuėmė, 3000 eurų vienu kartu ir 1000 eurų kitu, kokia buvo mokėjimo paskirtis, iš kokios sąskaitos pervesti pinigai, jis nežiūrėjo, nes neįdomu. Išgryninęs pinigus atidavė A. K., kaip šis ir prašė. Kodėl A. K. reikėjo jo sąskaitos, nesidomėjo, paprašė ir jis padėjo. A. jam padengė pinigų išgryninimo mokestį, tai buvo apie 20 eurų suma (7 t., b. l. 35-36).

Liudytojas G. Z., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad tokių asmenų kaip A. S., A. K., E. Z. jis nepažįsta ir negirdėjo. D. B. pažįsta minimaliai, pastarasis yra jo draugo sesės vaiko tėvas, tačiau matęs tik du kartus, tiesiog žino, kad toks asmuo yra. Kas liečia pavedimą, atliktą iš UAB „N. B.“ sąskaitos į jo sąskaitą, tai buvo 4000 eurų pavedimas, atliktas 2016-12-16. Tą pačią dieną apie 14 valandą parduotuvėje „Maxima“, esančioje (duomenys neskelbtini), jam stovint prie kasos prie jo priėjo 2 nepažįstami vyrai, jie buvo apie 185 cm ūgio, apie 25-30 metų amžiaus. Jie paklausė, ar nenori užsidirbti. Jis paklausė kaip, jie pasakė kad sumokės 20 eurų, jeigu jiems padės, t. y. duos savo banko sąskaitos Nr., į kurią jie perves tam tikrą pinigų sumą (nenurodė sumos, pradžioj lyg minėjo iki 2000 eurų), nes, kiek jie sakė, neva draugui reikia greitai grynų pinigų, o jo sąskaita yra blokuota. Jis nieko blogo neįtardamas sutiko padėti. Nuėjus į jų automobilį (koks tai buvo automobilis neprisimena), jis jiems pasakė savo banko sąskaitos Nr. Kol atėjo pavedimas jie jį dar nuvežė kur jam reikėjo, vėliau, maždaug po 30 min., kai atėjo pavedimas (tai pastebėjo telefono programėlėje, kokia buvo pavedimo paskirtis nepastebėjo), jie nuvyko į Swedbank, esantį (duomenys neskelbtini). Vienas iš jų kartu nuėjo į banką ir jis išgrynino pinigus. Išėjus iš banko jis padavė pinigus, tai buvo 4000 eurų, o minėtas asmuo jam padavė 50 eurų, nes 30 eurų kainavo paslauga už išgryninimą ir dar 20 eurų, kaip ir tarėsi, jam už pagalbą. Po to karto jie susisiekę nebebuvo, jokių šių asmenų kontaktų neturi (7 t., b. l. 29-30).

Liudytojas  K. Č., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad A. S., A. K., E. Z. nepažįsta ir girdėjęs nebuvo. D. B. pažįsta, nes draugo mergaitė ėjo sportuoti pas jį, tačiau tik tiek jį ir žino, su minima pinigų perlaida jis niekaip nesusijęs. Minėtą pinigų perlaidą, tai yra 4000 eurų jis gavo į savo asmeninę banko sąskaitą 2016-12-02. Asmens, kuris jo prašė, jog duotų savo sąskaitą, nepažįsta, žino iš matymo. Maždaug mėnesis laiko prieš atliktą perlaidą šis asmuo jo paprašė per „F.“, jog leistų į savo banko sąskaitą pervesti 500 eurų neva už mašiną, nes pats yra skolingas antstoliui. Atsisakė padėti, tačiau dar po 2 savaičių šis vėl per „F.“ su juo susisiekė, tikino, jog jo draugas perves į sąskaitą 1000 eurų, o jis turės juos išgryninti ir perduoti minėtam asmeniui (kurio, kaip ir minėjo, nei vardo nei pavardės nežino, tik prisimena, kai šis rašė per „F.“ pasivadinęs „Voras“ ar kažkaip panašiai). Tada jis sutiko ir nusiuntė per „F.“ šiam asmeniui savo banko sąskaitos numerį. Sekančią dieną buvo atlikta perlaida - 4000 eurų iš UAB "N. B.", mokėjimo paskirtis nurodyta „abipusiu susitarimu“ (jei gerai prisimena). Minėtas asmuo, prašęs leisti pervesti pinigus į jo sąskaitą, susisiekė su juo tą pačią dieną, kai buvo atlikta perlaida, ir paklausė, kiek pinigų buvo pervesta. Jis pasakė, jog 4000 eurų. Nuvykęs į banką išgryninti pinigų paskambino šiam asmeniui. Pastarajam taip pat atėjus į banką išgrynino pinigus ir atidavė. Šis asmuo padengė išlaidas už išgryninimą (banke juos atskaičiavo nuo nuimtų pinigų) ir siūlė jam 30 eurų už paslaugą, tačiau jis atsisakė, pasakė, jog nereikia, nesunku buvo padėti. Tik vėliau jam kilo šioks toks įtarimas, nes pinigų suma skyrėsi nuo anksčiau nurodytos ir pinigai pervesti ne iš kažkokio draugo, kaip buvo sakęs minėtas asmuo, o iš įmonės sąskaitos, tačiau šį reikalą taip ir paliko, niekur nesikreipė (7 t., b. l. 26-27).

Liudytojas Ž. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad tokių asmenų kaip A. S., D. B. ir E. Z. negirdėjo ir nepažįsta. A. K. pažįsta, pabendraudavo. Dėl atlikto pavedimo, tai buvo 3600 eurų, pervedimo data - 2016-12-02, pervesta į jo asmeninę SWEBANK banko sąskaitą, mokėjimo paskirtis nurodyta „pagal susitarimą“. Minėtus pinigus jam kaip skolą pervedė A. K.. Pavedimo atlikimo dieną A. jį informavo, jog grąžins skolą banko pavedimu. Grynuosius pinigus jis A. K. paskolino maždaug prieš mėnesį iki pavedimo. Kad pinigai pervesti ne iš A. asmeninės sąskaitos, jis dėmesio nekreipė, kadangi žinojo, jog pavedimas bus atliktas ne iš jo sąskaitos, nes A. turi kažkokių skolų ir antstoliai jo atžvilgiu vykdo išieškojimus, todėl savo sąskaitomis nedisponuoja. Tą pačią dieną, kai buvo atliktas pavedimas, jie su A. susitiko, pastarasis paklausė, ar gavo pinigus, jis atsakė, kad taip, ir daugiau apie skolą ar pavedimą jie nekalbėjo. Kur išleido gautus pinigus, tiksliai pasakyti negali (7 t., b. l. 23-24).

2017-06-14 protokolas-pareiškimas patvirtina, kad į Kauno apskrities VPK KP ENTV kreipėsi UAB „N. B.“ direktorius V. L. dėl padarytos nusikalstamos veikos – pasisavintų įmonės pinigų (1 t., b. l. 57-59).

2017-06-14 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu UAB „N. B.“ direktorius V. L. prie ikiteisminio tyrimo medžiagos pateikė AB SEB banko ir AB Swedbank banko sąskaitų, priklausančių A. S., išrašus bei kitus dokumentus (1 t., b. l. 61-125).

2017-06-15, 2017-06-16  UAB „N. B.“ direktorius V. L. pateikė įmonės banko išrašo kopijas su fizinių asmenų duomenimis, su kuriais įmonė neturi jokių komercinių ar kokių kitokių santykių (prie pateiktų sąskaitų pridėti duomenys iš VMI apie sąskaitų savininkus) (1 t., b. l. 126-178).

UAB „N. B.“ sąskaitų suvestinės, įmonei priklausančių sąskaitų, esančių AB SEB banke ir AB DNB banke, išrašai, iš kurių matyti A. S. neteisėtai atlikti pavedimai (2 t., b. l. 1-87).

AB SEB banko pateikti UAB „N. B.“ priklausančios sąskaitos finansinių operacijų išrašai nuo 2015-08-01 iki 2017-06-14 (2 t., b. l. 103-104).

AB DNB banko pateikti UAB „N. B.“ priklausančios sąskaitos finansinių operacijų išrašai nuo 2015-08-01 iki 2017-06-14 (2 t., b. l. 105-129).

2018-07-02 apžiūros protokole fiksuota, kad dalyvaujant LP KTC Ekonominių tyrimų skyriaus vyr. specialistei A. S., atsakant į apžiūros metu užduotus klausimus, buvo nustatyta, jog apžiūrėjus pateiktas UAB „N. B.“ suvestines, kuriose bendrovės suvesti duomenys apie A. S. atliktus neteisėtus pavedimus iš UAB „N. B.“ sąskaitų AB SEB banke ir AB DNB banke per 2015 m., 2016 m. ir 2017 m. bei sutikrinus jose įregistruotas finansines operacijas su įrašais UAB „N. B.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) eurais, esančios AB SEB banke, bei sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) eurais, esančios AB DNB banke, išrašuose už laikotarpį nuo 2015-08-01 iki 2017-06-14, specialistė nustatė, kad visos finansinės operacijos, įregistruotos pateiktose UAB „N. B.“ suvestinėse sutampa su faktiškai atliktomis operacijomis, užfiksuotomis bendrovės banko išrašuose. Taip pat apžiūrėjus pateiktas UAB „N. B.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) eurais, esančios AB SEB banke, bei sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) eurais, esančios AB DNB banke, išrašus už laikotarpį nuo 2015-08-01 iki 2017-06-14, matyti, kad iš šių sąskaitų minėtu laikotarpiu gavėjams UAB „I.“ ir UAB „L. t.“ piniginių lėšų pervedimai nebuvo atlikti (iš nustatyto matyti, kad nebuvo dengta tiesiogiai žala UAB „I.“ ir UAB „L. t.“ iš UAB „N. B.“ sąskaitų) (3 t., b. l. 77-79).

2018-10-10 apžiūros protokole fiksuota, kad dalyvaujant LP KTC Ekonominių tyrimų skyriaus vyr. specialistei, atsakant į apžiūros metu užduotus klausimus, buvo nustatyta, jog apžiūrėjus pateiktą 2018-09-24 UAB „N. B.“ patikslintą civilinį ieškinį „Dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo“ matyti, kad jame yra iš UAB „N. B.“ neteisėtai pasisavintų lėšų suvestinė. Apžiūrėjus suvestinę ir sutikrinus joje įregistruotas finansines operacijas su įrašais UAB „N. B.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) eurais, esančios AB SEB banke, bei sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) eurais, esančios AB DNB banke, išrašuose už laikotarpį nuo 2015-08-01 iki 2017-06-14, specialistė nustatė, kad visos finansinės operacijos, įregistruotos apžiūrai pateiktoje UAB „N. B.“ suvestinėje, bei kurios įregistruotos apžiūrai pateiktuose bendrovės sąskaitų banko išrašuose, sutampa, t. y. suvestinės duomenys sutampa su faktiškai atliktomis operacijomis, užfiksuotomis bendrovės banko išrašuose (3 t., b. l. 80-82).

2017-06-19 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole matyti, kad V. L. pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung S3“ su SIM kortele (3 t., b. l. 83-85).

2018-09-11 apžiūros protokole matyti, kad mobilaus ryšio telefone „Samsung S3“, MODEL: GT-19300 IMEI – (duomenys neskelbtini), buvo atlikta tiksli duomenų kopija, kuri yra įrašyta į kompaktinę plokštelę „Titanum CD-R“. Atlikus nukopijuotų duomenų apžiūrą, aplankale „SMS Messages“ buvo rasti SMS pranešimai laikotarpiu nuo 2016-09-29 iki 2017-06-22, tarp kurių yra pranešimų siųstų A. S. iš abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuris užvadintas telefono knygutėje vardu A. D.. Taip pat matyti, kad A. S. iš savo mobilaus ryšio telefono siuntė SMS pranešimus į abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuris užvadintas telefono knygutėje vardu A. D. Nustatyta, kad abonento Nr. (duomenys neskelbtini) naudojosi D. B.. Iš SMS susirašinėjimo tarp A. S. ir abonento vardu A. D. nustatyta, kad yra pranešimų, iš kurių turinio matyti, kad A. D. (D. B.) rašo apie jį užkluptas problemas, kurioms išspręsti reikalingos piniginės lėšos, kurių jis prašo pas A. S., o ši jam pažada pinigus perduoti ir perduoda. Kiti SMS pranešimai, su kitais abonentais yra asmeninio pobūdžio pranešimai.  Po apžiūros telefonas įdėtas į paketą Nr. 427860 (3 t., b. l. 103-182; 4 t., b. l. 1-89).

Iš 2008-02-29 darbo sutarties Nr. 2 matyti, kad į UAB „N. B.“ buhalterės pareigas nuo 2008-02-29 priimta A. S. (6 t., b. l. 143-144).

Iš 2008-09-30 UAB „N. B.“ vyriausiojo buhalterio pareigybių aprašymo matyti, kad jame surašytos teisės, pareigos, vyriausio buhalterio atsakomybė, su kuriuo pasirašytinai supažindinta A. S. (6 t., b. l. 140-142).

Iš 2013-04-22 UAB „N. B.“ įsakymo dėl banko generatoriaus perdavimo A. S. matyti, kad įmonės vyriausiai buhalterei A. S. buvo perduotas AB DNB banko generatorius Nr. (duomenys neskelbtini) (6 t., b. l. 145).

Iš 2013-04-22 UAB „N. B.“ banko generatoriaus perdavimo-priėmimo akto matyti, kad UAB „N. B.“ direktorius V. L. perduoda vyr. buhalterei A. S. AB DNB banko generatorių Nr. (duomenys neskelbtini) (6 t., b. l. 138).

Iš 2014-12-31 UAB „N. B.“ įsakymo dėl banko generatoriaus perdavimo A. S. matyti, kad įmonės vyriausiai buhalterei A. S. buvo perduotas AB SEB banko generatorius Nr. (duomenys neskelbtini) (6 t., b. l. 137).

Iš 2014-12-31 UAB „N. B.“ banko generatoriaus perdavimo-priėmimo akto matyti, kad UAB „N. B.“ direktorius V. L. perduoda vyr. buhalterei A. S. AB SEB banko generatorių Nr. (duomenys neskelbtini) (6 t., b. l. 139).

Iš 2017-06-12 UAB „N. B.“ direktoriaus  V. L. įsakymo matyti, kad vyr. buhalterė A. S. nuo 2017-06-12 nušalinta nuo pareigų (6 t., b.l. 153).

Iš 2017-06-20 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad įtariamai A. S. asmens parodymų atpažinti pagal jo nuotrauką metu buvo pateiktos fotonuotraukos asmenų, tarp kurių buvo ir A. K. foto nuotrauka. A. S. atpažino fotonuotraukoje pavaizduotą A. K., kaip D. B. draugą, kuriam perduodavo pinigus, pasisavintus iš UAB „N. B.“ (8 t., b. l. 45-47).

Iš 2017-06-27 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad įtariamai A. S. asmens parodymų atpažinti pagal jo nuotrauką metu buvo pateiktos fotonuotraukos asmenų, tarp kurių buvo ir E. Z. foto nuotrauka. A. S. atpažino fotonuotraukoje pavaizduotą E. Z., kuriam perduodavo pinigus, pasisavintus iš UAB „N. B.“ (8 t., b. l. 49-51).

Iš 2017-07-11 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad E. Z. asmens parodymų atpažinti pagal jo nuotrauką metu buvo pateiktos fotonuotraukos asmenų, tarp kurių buvo ir A. S. foto nuotrauka. E. Z. atpažino fotonuotraukoje pavaizduotą A. S., pas kurią A. K. prašymu nuo 2015 m. rudens iki 2017 m. gegužės mėn. nuvykdavo prie namų, adresu (duomenys neskelbtini), kur pastaroji jam perduodavo vokus, paketus su galimai juose esančiais pinigais, kuriuos jis perduodavo A. K. (7 t., b. l. 110-112).

Dėl turto iššvaistymo

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 184 straipsnio 2 dalį kyla tada, kai kaltininkas iššvaisto didelės vertės, t. y. kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą (BK 190 straipsnis), turtą (ar turtinę teisę). Turto iššvaistymas BK 184 straipsnio prasme – tai tyčinis arba neatsargus kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo turto (turtinės teisės) neteisėtas, neatlygintinas perleidimas tretiesiems asmenims padarant žalos turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui. Esminis turto iššvaistymo požymis, skiriantis šią nusikalstamą veiką nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, yra tai, kad šią veiką padaro asmuo, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus iššvaistyto turto atžvilgiu. Turto iššvaistymo atveju kaltininkas jam patikėtu (buvusiu jo žinioje) turtu, turtine teise disponuoja savo nuožiūra, pažeisdamas jam suteiktus įgaliojimus. Turto iššvaistymas objektyviai pasireiškia kaltininkui patikėto svetimo turto ar turtinės teisės neteisėtu, neatlygintinu perleidimu padarant žalos turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui. Turtinės teisės iššvaistymas galimas taip pat kitais būdais, pvz., laiku jų nerealizavus, patvirtinus fiktyvų prievolės įvykdymą ir pan. Įgaliojimai turtui ar turtinei teisei kaltininkui gali būti suteikiami įvairiais (pvz., esant civiliniams, darbo ar kitiems teisiniams santykiams) pagrindais. Patikėtas ar kaltininko žinioje esantis svetimas turtas ar turtinė teisė neteisėtai perleidžiami, jeigu tai atliekant nebuvo laikomasi nustatytos turto ar turtinės teisės patikėjimo ar disponavimo tvarkos, buvo pažeistos esminės turto ar turtinės teisės patikėjimo ar buvimo žinioje sąlygos, turto ar turtinės teisės savininko ar teisėto valdytojo interesai ir taip jam padaryta žala. Turto (turtinės teisės) perleidimo tvarka paprastai nustatoma norminiais aktais, o esant sutartiniams santykiams – bendru susitarimu. Patikėtas turtas ar turtinė teisė – tai einamų pareigų, specialių pavedimų, sutarčių ar kitu teisiniu pagrindu kaltininko valdomas svetimas turtas ar turtinė teisė, į kuriuos kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus (pavyzdžiui, ir yra materialiai atsakingas už šį turtą ar turtinę teisę). Žinioje esantis turtas ar turtinė teisė – tai toks turtas ar turtinė teisė, kai kaltininkas dėl savo einamų pareigų turi teisę pavaldiems ar kitiems asmenims, kuriems šis turtas ar turtinė teisė patikėti, duoti nurodymus dėl jų panaudojimo. Prie tokių asmenų priskirtini įmonių, įstaigų, organizacijų vadovai arba asmenys, atsakingi už atskiras jų veiklos sritis, tačiau nesantys materialiai atsakingi už turtą ar turtinę teisę. Turto iššvaistymo neatlygintinumas reiškia, kad kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį turtą ar turtinę teisę iššvaisto turto ar turtinės teisės savininkui ar teisėtam valdytojui už šį turtą ar turtinę teisę neatlygindamas jo vertės arba atlygindamas aiškiai neteisingai. Turtas laikomas svetimas, kai jis kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise. Taigi vien asmens einamos pareigos bendrovėje nesuteikia jam teisės disponuoti įmonės turtu kaip savo. Turto iššvaistymas yra baigtas atsiradus BK 184 straipsnyje numatytiems padariniams, t. y. savininkui ar teisėtam valdytojui praradus turtą ar turtinę teisę (ar sumažėjus jų apimčiai), nuo svetimo turto pardavimo, padovanojimo ar kitokio perleidimo trečiajam asmeniui momento. Turto iššvaistymo sudėtis yra materiali, todėl būtinasis požymis yra ir turtinė žala, kuri padaroma turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui. Turto iššvaistymas gali būti padarytas esant tiesioginei ir netiesioginei tyčiai. Turto iššvaistymas laikomas padarytu tiesiogine tyčia, jeigu kaltininkas supranta, kad neteisėtai ir neatlygintinai perleidžia jam patikėtą ar žinioje esantį svetimą turtą tretiesiems asmenims, numato, jog savininkas ar teisėtas turto valdytojas šio turto neteks, ir to nori, o esant netiesioginei tyčiai – suvokia daromos veikos pavojingą pobūdį, numato, kad dėl jos gali kilti turtinė žala, ir nors jos atsiradimo nenori, tačiau sąmoningai leidžia jai kilti. Turto iššvaistymas taip pat gali būti ir neatsargus, t. y. padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo. Kai turtas iššvaistomas dėl neatsargumo, teismai paprastai turi svarstyti turto iššvaistymo atskyrimo nuo civilinio delikto klausimus. Apie kaltės turinį sprendžiama atsižvelgus į įvairias objektyvias byloje nustatytas ir teismo išnagrinėtas aplinkybes: kaip kaltininkas elgėsi su jam patikėtu ar žinioje buvusiu turtu (kokios operacijos su turtu buvo atliktos, ar jos pagrįstos finansiniais dokumentais, ar nustatytas dokumentų klastojimo faktas, ar turtas naudotas įmonės ar asmeninėms reikmėms, ar įmonė dirbo pelningai, ar buvo padengiami įmonės įsiskolinimai, ar buvo sudaryti akivaizdžiai su turto savininko interesais nesutampantys, ekonomiškai nepagrįsti sandoriai ir pan.); ar įmonei buvo padaryta žalos ir kt. Vadovaujantis BK 24 straipsnio 6 dalimi, asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones ar šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, yra nusikalstamos veikos bendrininkas – padėjėjas.

Visuma aptartų įrodymų patvirtina, jog A. S., dirbdama UAB „N. B.“ vyriausiąja buhaltere, pagal pareigas turėdama savo žinioje šiai įmonei bankų AB SEB ir Luminor Bank AB išduotų kodų generatorius ir prisijungimo slaptažodžius, neturėdama įmonės savininko bei administratoriaus sutikimo, padedant A. K. ir D. B., laikotarpiu nuo 2016-11-18 iki 2017-06-07 iš UAB „N. B.“ sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, nepagrįstai į A. K. ir kitų trečiųjų asmenų sąskaitas, nurodydama apgaulingas lėšų pervedimo paskirtis, per 27 kartus atskirais pavedimais viso pervedė 130 750 Eur.

Kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia ir kryptingai siekė iššvaistyti svetimą turtą – pinigines lėšas, kurios jai nepriklausė, o tik buvo jai patikėtos bendrovės UAB „N. B.” direktoriaus 2008-09-30 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų vyriausio buhalterio pareigybinių nuostatų ir užimamų pareigų pagrindu. A. S. buvo pavesta tvarkyti bendrovės sąskaitose esančias pinigines lėšas, buvo suteikta prieiga prie įmonės sąskaitų bankuose. Taigi jai buvo suteikta teisė ir galimybė tvarkyti tose sąskaitose esančias pinigines lėšas tik bendrovės ūkinės veiklos tikslais, bet ne kitų asmenų turtinei padėčiai pagerinti. Piktnaudžiaudama bendrovės direktoriaus pasitikėjimu, grubiai pažeisdama savo pareigybinius nuostatus ir veikdama ne darbdavio interesais, per kaltinime nurodytą laikotarpį A. S. sistemingai pervesdama pinigines lėšas iš kaltinime nurodytų bendrovės UAB „N. B.” sąskaitų į A. K. ir kitų trečiųjų asmenų sąskaitas, šias bendrovės lėšas kaltinamoji iššvaistė. Bylos medžiaga rodo, kad ji įmonės lėšas pervedė net per 27 kartus, įvairiomis ir, palyginus su įmonės turtine padėtimi, nedidelėmis sumomis (didžiausia vieno pervedimo suma siekė 6000 Eur, kuri paprastai ir dominavo, o mažiausia suma – 2000 Eur). Lėšas ji pervedė į skirtingų asmenų banko sąskaitas (viso nustatytas 21 toks asmuo), lėšų gavėjai buvo realūs fiziniai asmenys su realiomis savo bankų sąskaitomis, beveik kiekvienas pervedimas buvo skirtingiems asmenims (nustatyta, kad tik du lėšų pervedimai buvo L. L. ir net 5 pervedimai – A. K.) pagal išgalvotą lėšų pervedimo paskirtį. A. S. naudojosi padėjėjų A. K. ir D. B. pateikta informacija apie lėšų gavėjus ir jų banko sąskaitų rekvizitus. Šis bendrovės UAB „N. B.” lėšų iššvaistymo mechanizmas rodo išankstinį pasiruošimą, siekį nuslėpti neteisėtą lėšų pervedimą. Iš to teismas sprendžia, kad A. S. veikė tiesiogine tyčia, nes suprato švaistanti 250 MGL dydį viršijančias įmonės lėšas, taigi suvokė daranti nusikaltimą ir siekė jį įvykdyti, ką pripažino ir ji pati. Todėl jos veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 184 straipsnio 2 dalyje, sudėtis.

Teismas konstatuoja ir tai, kad A. S. didelės vertės lėšas iššvaistė ne viena, o veikdama su bendrininkais A. K. ir D. B., kurie padėjo jai padaryti nusikaltimą. Kaltinamasis D. B. paaiškino, kad buvo priklausomas nuo azartinių lošimų, Lietuvos ir užsienio kazino įmonėse tam išleisdavo dideles sumas. Žinodamas, kad jo draugė A. S. įmonėje dirba buhaltere, prašydavo paskolinti pinigų. Pati A. S. pasiūlė reikiamus pinigus paimti iš darbdavio įmonės sąskaitų ir juos paskolinti D. B., sakydama, kad reikės pinigus grąžinti. Tai supratęs D. B., nurodydamas išgalvotas įvairias pinigų poreikio priežastis, prašydavo pinigų iš A. S., o ši jam per A. K. ir E. Z. perduodavo. A. S. prašydavo D. B. nurodyti kitus asmenis, į kurių sąskaitas būtų galima pervesti darbdavio įmonės pinigus. Būtent D. B. ieškojo tokių asmenų su sąskaitomis ir šiuos duomenis pateikdavo A. S.. Pati kaltinamoji teisme paaiškino, kad duomenis apie kitų asmenų sąskaitas jai pateikdavo būtent D. B.. Kaltinamasis A. K. parodė, kad D. B. prašymu jam pasakydavo savo pažįstamų asmenų banko sąskaitas, į kurias galima būtų pervesti pinigus. A. K. žinojo, kad į tų asmenų sąskaitas pinigus perves A. S., o sąskaitų savininkai tuos pinigus išgrynins. Kai išgrynindavo, perduodavo A. K., o šis atsiskaitydavo po 10-50 Eur su sąskaitų savininkais už leidimą pasinaudoti savo sąskaitomis ir už pinigų išgryninimą. Likusius pinigus A. K. grąžindavo D. B..

Iš liudytojo R. B. parodymų matyti, jog jis patvirtino, kad už 50 Eur atlygį davė A. K. savo banko sąskaitos numerį, išgrynino į jo sąskaitą iš įmonės UAB „N. B.” pervestus 5500 Eur ir juos atidavė A. K.. Apie analogišką schemą paliudijo R. Š., J. R., N. P., Ž. S.. Liudytojas A. V. parodė, kad A. K. prašymu surado K. K. ir A. U.. A. K. liudytojui nurodė, kad pagal išgalvotą paskirtį „pagal susitarimą“ į surastų asmenų sąskaitas bus pervesti pinigai. Šie pervestus pinigus išgrynino, perdavė A. V., o šis – A. K.. Už išgryninimą gavo atlygį. Apie tai, kad vykdė A. V. prašymą pateikti savo bankų sąskaitų numerius ir išgryninti nepagrįstai pervestus pinigus, patvirtino liudytojai R. V., D. G., L. L.. Tai, kad asmenų su sąskaitomis, į kurias A. S. perves pinigus, ieškojo ne tik A. K., bet ir D. B., patvirtino liudytojai G. Z. ir K. Č.. Kaltinamasis D. B. pripažino, kad nurodydavo A. S. savo pažįstamų, A. K. ir E. Z. pažįstamų sąskaitas. A. K., E. Z., kitiems asmenims už jų suteiktas paslaugas (pinigų perdavimą arba sąskaitų panaudojimą) sumokėdavo atlygį.

Iš šių įrodytų faktinių aplinkybių teismas sprendžia, kad tiek D. B., tiek A. K. suvokė, jog teikdami A. S. asmenų sąskaitų duomenis, padeda jai padaryti sunkų nusikaltimą – įmonės UAB „N. B.” lėšų iššvaistymą. Nors kaltinamasis A. K. ikiteisminio tyrimo metu neigė savo bendrininkavimą, aiškindamas, jog su niekuo nesitarė daryti nusikaltimo, tačiau teisme šį bendrininkavimo faktą pripažino. Nustatyta, kad A. K. pažinojo A. S., žinojo, kad ji nuolat duoda pinigų D. B. pagal šio išgalvotas priežastis, suvokė D. B. prašymą jam pateikti savo pažįstamų bankų sąskaitas reikšmę ir pasekmes, žinojo, kad į surastų asmenų sąskaitas A. S. perves UAB „N. B.” lėšas. Pats A. K. rūpinosi šių pinigų išgryninimu ir priimdavo grynus pinigus iš liudytojų, su jais atsiskaitydavo, o išgrynintus pinigus perduodavo D. B.. Be to, pati A. S. į A. K. banko sąskaitą per 5 kartus pervedė 23 200 Eur, kuriuos jis teigė išgryninęs ir perdavęs D. B.. Taigi A. K. savo aktyviais veiksmais A. S. palengvino lėšų iššvaistymą, suvokė savo vaidmenį bendrame nusikaltimo padaryme. Pažymėtina, kad padariniai, atsiradę bendrai darant nusikalstamą veiką, yra bendri visiems nusikalstamos veikos dalyviams ir nėra priskiriami ar išskaidomi kiekvienam bendrininkui atskirai. Padėjėjas atsako pagal BK straipsnį, numatantį atsakomybę už vykdytojo padarytą veiką, ir šio kodekso 24 straipsnio 6 dalį (BK 26 straipsnio 4 dalis). Kadangi A. K. ir D. B. veikė bendrininkaudami padėjėjo vaidmenyse A. S. švaistanti 250 MGL dydį viršijančias UAB „N. B.“ lėšas, jų veikoje yra jiems inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 184 straipsnio 2 dalyje, sudėtis.

Teismas nesutinka su kaltinamajai A. S. inkriminuotu kaltinimu, kad ji turtą iššvaistė veikdama bendrininkų grupe su D. B. ir A. K.. Pastariesiems prokuroro inkriminuotame kaltinime ši bendrininkavimo forma nėra nurodyta ir dėl to jie nėra kaltinami, nes kaltinamajame akte D. B. ir A. K. kaltinami veikę kaip bendrininkai padėjėjo vaidmenyje. Bendrininkų grupė yra bendrininkavimo forma, o jos nėra pagrindo konstatuoti, jeigu yra tik vienas vykdytojas BK 25 straipsnio 2 dalies prasme. Teismas tai vertina kaip prokuroro techninę klaidą, kuri nekeičia kaltinamųjų veikos kvalifikacijos ir šią klaidą ištaiso nuosprendžio aprašomojoje dalyje. Aprašant A. S. veiką dėl iššvaistymo, jos veikimas bendrininkų grupe šalinamas, nustatant, kad ji UAB „N. B.” lėšas iššvaistė bendrininkaudama su nusikaltimo padėjėjais D. B. ir A. K..

Dėl turto pasisavinimo

Teismų praktikoje turto pasisavinimu laikomas tyčinis neteisėtas, neatlygintinas kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo turto ar turtinės teisės pavertimas savo turtu ar turtine teise taip padarant žalos turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 28 d. ,,Teismų praktikos turto pasisavinimo ir turto iššvaistymo baudžiamosiose bylose apžvalga (BK 183 ir 184 straipsniai)“ Nr. AB-42-1). Patikėtas turtas ar turtinė teisė – tai einamų pareigų, specialių pavedimų, sutarčių ar kitu teisiniu pagrindu kaltininko valdomas svetimas turtas ar turtinė teisė, į kuriuos kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-573/2011, 2K-630/2013, 2K-197/2012, 2K-322/2012 ir kt.). Įgaliojimai turtui ar turtinei teisei kaltininkui gali būti suteikiami įvairiais pagrindais, pavyzdžiui, esant civiliniams, darbo ar kitiems teisiniams santykiams.

Visuma aptartų įrodymų patvirtina, jog A. S., dirbdama UAB „N. B.“ vyriausiąja buhaltere, pagal pareigas turėdama savo žinioje šiai įmonei bankų AB SEB ir Luminor Bank AB išduotų kodų generatorius ir prisijungimo slaptažodžius, neturėdama įmonės savininko bei administratoriaus sutikimo, turėdama tikslą nusikalstamu būdu gautus pinigus perduoti D. B., laikotarpiu nuo 2015-08-12 iki 2017-05-26 iš darbdavio įmonės UAB „N. B.“ bankų AB SEB ir Luminor Bank AB sąskaitų nepagrįstai į savo keturias asmenines sąskaitas, nurodydama apgaulingas lėšų pervedimo paskirtis, per 85 kartus atskirais pavedimais viso pervedė 520 820 Eur.

Kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia ir kryptingai siekė pasisavinti svetimą turtą – pinigines lėšas, kurios jai nepriklausė, o tik buvo jai patikėtos bendrovės UAB „N. B.” direktoriaus 2008-09-30 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų vyriausio buhalterio pareigybinių nuostatų ir užimamų pareigų pagrindu. A. S. buvo pavesta tvarkyti bendrovės sąskaitose esančias pinigines lėšas, buvo suteikta prieiga prie įmonės sąskaitų bankuose, perdavimo-priėmimo aktais ji naudojosi įmonės sąskaitų prisijungimo slaptažodžiais ir bankų kodų generatoriais. Taigi jai buvo suteikta teisė ir galimybė tvarkyti tose sąskaitose esančias pinigines lėšas tik bendrovės ūkinės veiklos tikslais, bet ne savo turtinei padėčiai pagerinti. Piktnaudžiaudama bendrovės direktoriaus pasitikėjimu, grubiai pažeisdama savo pareigybinius nuostatus ir veikdama ne darbdavio interesais, per kaltinime nurodytą laikotarpį A. S. sistemingai pervesdama pinigines lėšas iš kaltinime nurodytų bendrovės UAB „N. B.” sąskaitų į savo sąskaitas, šias bendrovės lėšas kaltinamoji pasisavino. Tokiu būdu, ilgą laiką savindamasi pinigines lėšas iš darbdavio įmonės, kaltinamoji tyčia pasisavino didelės vertės svetimą turtą, kurio vertė daugiau nei 55 kartus viršija 250 MGL dydį. Aptartais tęstiniais nusikalstamais veiksmais A. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje.

Nežiūrint to, kad A. S. lėšas pervedė iš dviejų skirtingų, bet tos pačios įmonės sąskaitų, nepriklausomai nuo to, kad ji šias lėšas pervedė net į keturias savo asmenines sąskaitas, jos veika kvalifikuotina kaip tęstinė, nes padaryta tapačiais veiksmais, esant vieningai tyčiai pasisavinti svetimą turtą iš bendrovės, siekiant vieningo rezultato. Patikėtas turtas – tai užimamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, kurio atžvilgiu kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus. Bylos duomenys patvirtina, kad įmonės UAB „N. B.” direktoriaus 2008-09-30 įsakymu buvo patvirtintas vyriausiojo buhalterio pareigybės aprašymas, su kuriame nustatytomis pareigybės teisėmis, pareigomis ir atsakomybe pasirašytinai A. S. buvo supažindinta (6 t., b.l. 140-142), jai nuo 2008-02-29 iki 2017-06-12 einant šias pareigas pagal darbo sutartį Nr. 2 (6 t., 143-144, 153). Atsižvelgiant į tai, kaltinamosios atlikti veiksmai kvalifikuotini kaip viena BK 183 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika.

Analizuojant A. S. veiką dėl turto iššvaistymo, minėta, jog turto iššvaistymas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai parduoda, dovanoja ar kitaip perleidžia tretiesiems asmenims. Gi kaltininkui patikėto ar esančio jo žinioje turto pasisavinimas skiriasi nuo iššvaistymo tuo, kad turtas iššvaistomas jo nepasisavinus, t. y. neužvaldžius bent trumpam laikui. Pasisavinimas laikomas baigtu neteisėtai užvaldžius svetimą turtą ir turint realią galimybę juo naudotis ar disponuoti. Pasisavinus patikėtą ar kaltininko žinioje esantį turtą, tolimesni kaltininko veiksmai su juo (padovanojimas, pardavimas ir pan.) veikos kvalifikavimui reikšmės neturi.     

Atribojant turto pasisavinimą nuo vagystės esminis kriterijus yra kaltininko santykis su turtu. Nustačius, kad turtas kaltininkui yra patikėtas ar esantis jo žinioje, neteisėti šio turto įgijimo veiksmai, esant kitiems sudėties požymiams, vertintini kaip turto pasisavinimas, o ne kaip vagystė. Šiuo aspektu pasisakyta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse Nr. 2K-338/2006, Nr. 2K-337-139/2016.

A. S. pagrįstai inkriminuotas ir turto pasisavinimo tikslas – visas pasisavintas pinigines lėšas perduoti D. B.. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme tiek A. S., tiek D. B. šį tikslą pripažino. Jie abu paaiškino, kad D. B. pažadėjo lėšas gražinti, tačiau jis A. S. pasisavintų pinigų negražino, todėl ji ir neturėjo galimybės jų sugražinti į įmonės UAB „N. B.” sąskaitas. Ta aplinkybė, kad pasisavintus pinigus A. S. vėliau perdavė D. B., nagrinėjamu atveju veikos kvalifikavimui neturi reikšmės, nes A. S., pervesdama pinigus iš bendrovių sąskaitų į savo sąskaitas, bei, juos iš sąskaitos išgrynindama, realiai jais disponavo savo nuožiūra ir tikslais. Kam ir kokiomis aplinkybėmis ji tuos pinigus vėliau panaudojo, neturi lemiamos reikšmės kvalifikuojant A. S. veiką kaip nusikalstamą t. y. kaip turto pasisavinimą. Tad pripažintina, kad A. S., veikdama tiesiogine tyčia, pervesdama darbdavio įmonės pinigus į savo asmenines sąskaitas, šiuos įmonės pinigus, ženkliai viršijančius 250 MGL, pasisavino.

Tai, kad A. S. anksčiau aptartas įmonės lėšų iššvaistymas (trukęs nuo 2016-11-18 iki 2017-06-07) ir lėšų pasisavinimas (trukęs nuo 2015-08-12 iki 2017-05-26) tam tikru laikotarpiu sutapo, nekeičia jai inkriminuotų abiejų nusikaltimų kvalifikacijos. Abu šie nusikaltimai aprašyti materialia sudėtimi ir yra laikomi baigtais nuo svetimo turto neteisėto užvaldymo, t. y. iššvaistymo atveju – nuo turto atsiradimo trečiųjų asmenų neteisėtame valdyme, o pasisavinimo atveju – nuo turto atsiradimo kaltininkės neteisėtame valdyme. Įrodyta, kad A. S. atskirais sumanymais neteisėtai pervedė įmonės UAB „N. B.” lėšas, viso 130 750 Eur, į kitų asmenų sąskaitas (jas iššvaistė); ir šios įmonės lėšas, viso 520 820 Eur, neteisėtai pervedė į savo sąskaitas (jas pasisavino). Nors tiek iššvaistymą, tiek pasisavinimą siejo vienas tikslas – neteisėtai pervestas lėšas išgryninti ir perduoti D. B., tai nekeičia A. S. veikų kvalifikacijos. Nustatyta, kad lėšas iššvaistyti A. S. padėjo kiti du bendrininkai D. B. ir A. K., į iššvaistymo mechanizmą buvo įtraukta visa eilė liudytojų, tuo tarpu pasisavinimą kaltinamoji padarė viena be kitų asmenų pagalbos. Taip pat skiriasi šių nusikaltimų įvykdymo trukmė – lėšos buvo iššvaistytos mažiau nei per 7 mėnesius, tuo tarpu pinigai pasisavinti per beveik 21 mėnesį; nustatyta nevienoda iššvaistyta ir pasisavinta pinigų bendra suma; skiriasi ir atskirais vienkartiniais pavedimais išgalvotos paskirtys bei atskirų pavedimų dydžiai – jeigu iššvaistymo atveju didžiausia neteisėtai pervesta pinigų suma siekė vos 6000 Eur, tai pasisavinimo atveju – net 27 500 Eur (iš UAB „N. B.“ sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios Luminor Bank AB banke į A. S. asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Luminor Bank AB banke 2016-02-20 įvykdytas pavedimas, nurodant lėšų pervedimo paskirtį - „paskola, dokumento Nr. D13“). Be to, pati A. S. teisme pripažino, kad buvo nepajėgi iš savo banko sąskaitų išgryninti pervestas lėšas, todėl pinigus pervedė į kitų asmenų sąskaitas. Taigi šie aptarti A. S. įvykdytų veikų faktinių aplinkybių skirtumai rodo buvus skirtingus sumanymus tiek iššvaistyti, tiek pasisavinti darbdavio įmonės lėšas, todėl jos veikoje yra atskirų pavienių nusikaltimų, numatytų BK 184 straipsnio 2 dalyje ir BK 183 straipsnio 2 dalyje požymiai, kurie sudaro realiąją šių nusikaltimų sudėtį.

Dėl žinomai nusikalstamu būdu įgytų lėšų įgijimo ir naudojimo

Pagal BK 189 straipsnio 2 dalį baudžiamas tas, kas įgijo, naudojosi arba realizavo didelės vertės turtą ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes žinodamas, kad tas turtas ar vertybės gauti nusikalstamu būdu. Taigi būtinos baudžiamosios atsakomybės pagal BK 189 straipsnio 2 dalį kilimo sąlygos yra tiek nusikalstama turto kilmė (pirminis jo gavimo būdas), tiek kaltininko žinojimas, jog jis įgyja, naudojasi ar realizuoja ne bet kokiu neteisėtu, bet būtent nusikalstamu būdu gautą didelės vertės turtą. Pagal BK 189 straipsnio 1–3 dalių dispoziciją turto įgijimas, naudojimasis ir realizavimas yra šių veikų alternatyvūs objektyvieji požymiai, taigi baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka bent vieno jų. Pažymėtina, kad šie objektyvieji požymiai aiškiai susieti su įrodytais aktyviais kaltininko veiksmais disponuojant nusikalstamos kilmės turtu (tokio turto gavimu iš neteisėto valdytojo, kuris padarė vagystę arba kitą savanaudišką nusikaltimą, naudojimusi tokiu turtu ar šio turto realizavimu) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-489/2016). Nustatant asmens kaltumą įrodinėtinas ir BK 189 straipsnio numatytos nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė, kuri pasireiškia tiesiogine tyčia ir jos turinį sudaro tai, kad kaltininkas žino, jog jis įgyja, naudoja arba realizuoja nusikalstamu būdu gautą turtą, ir nori taip veikti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-259/2008, 2K-1/2011, 2K-99/2010, 2K-217/2010, 2K-185/2009, 2K-213/2013, 2K-7-88/2014, 2K-114-489/2016). Įstatymas nereikalauja, kad kaltininkas žinotų visas padaryto nusikaltimo aplinkybes, pakanka bendro supratimo apie kito asmens (ar jų grupės) padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir nusikalstamą turto gavimo būdą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-271/2006, 2K-652/2012, 2K-213/2013, 2K-3/2014).

Kaltinamųjų A. S. ir D. B. parodymais nustatyta, kad A. S. visus pasisavintus UAB „N. B.“ pinigus (520 820 Eur) išgrynino ir perdavė D. B.. Tuo tarpu ji įmonės pinigus 130 750 Eur iššvaistė, padedama D. B. ir A. K.. Dar daugiau, tiek A. S. įvykdytas iššvaistymas, tiek pasisavinimas buvo atliktas D. B. prašymu ir tikslu visas lėšas perduoti jam pagal šio išgalvotus poreikius. D. B. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme pripažino, kad suvokė, jog A. S. jam perduoda savo darbdavio įmonės pinigus, suprato, kad tai atlieka neteisėtai, slapčia nuo įmonės administracijos ir prieš įmonės interesus ir siekė kuo daugiau jų gauti.

Kaltinamasis A. K. patvirtino, kad jis dažnai nuvykdavo pas A. S. paimti pinigų ir juos perduodavo D. B.. Liudytojas E. Z. parodė, kad D. B. prašymu ir jo interesu taip pat eilę kartų vyko pas A. S., paimdavo pinigus ir perduodavo D. B.. Apie tai, kad D. B. žinojo, jog šie pinigai gauti iš A. S. įvykdyto pasisavinimo ir iššvaistymo, rodo ta aplinkybė, kad D. B. vengė susitikti su A. S., aiškino jai išgalvotas savo užimtumo priežastis, meluodavo apie savo išvykimą į užsienį (Norvegiją), prašydavo pinigus paimti A. K. ir E. Z.. Pati A. S. parodė, kad visus pinigus tiesiogiai ir per A. K. bei E. Z. perdavė būtent D. B. jo prašymu. Kaltinamoji sakė D. B., jog šie pinigai yra jos darbdavio UAB „N. B.“ lėšos, todėl prašė esant galimybei juos grąžinti. Iš šių įrodymų visumos teismui nekyla abejonių, jog D. B. suvokė apie iš A. S. neteisėtai įgyjamų pinigų kilmę, jais naudojosi savo nuožiūra ir to siekė, nes kiekvieną kartą A. S. pranešdavo išgalvotas pinigų prašymo priežastis. Taigi D. B. veikoje yra jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 189 straipsnio 2 dalyje, sudėtis.

Teismas atkreipia dėmesį, jog D. B. inkriminuotame kaltinime dėl žinomai nusikalstamu būdu įgytų lėšų įgijimo ir naudojimo nurodyta bendra įgytų ir naudotų lėšų suma (651 170 Eur) nesutampa su A. S. pasisavintų ir iššvaistytų bendrai suskaičiuota lėšų suma (651 570 Eur). Teismas tai vertina kaip prokuroro aritmetinio skaičiavimo apsirikimą, tačiau jo ištaisyti negali, nes ištaisius būtų pasunkintas kaltinimas D. B., t. y. vietoje jam inkriminuotų 651 170 Eur neteisto įgijimo ir realizavimo jis būtų nuteistas dėl šiek tiek, t. y. 400 Eur, didesnės sumos. Todėl prokurorui BPK 256 straipsnio tvarka nepakeitus kaltinimo į sunkesnį, šiuo nuosprendžiu D. B. pripažįstamas kaltu dėl jam kaltinime inkriminuotų 651 170 Eur pinigų neteisėto įgijimo ir naudojimo. 

Dėl bausmės

A. S., D. B. ir A. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nepripažintina prokuroro nurodyta sunkinanti aplinkybė – kad iššvaistymo veika padaryta bendrininkų grupe, nes šią bendrininkavimo formą teismas iš A. S. pareikšto kaltinimo pašalino kaip nepagrįstai inkriminuotą, nustatant, kad lėšas kaltinamoji iššvaistė bendrininkaudama su šį nusikaltimą įvykdyti padėjusiais D. B. ir A. K.. Tuo tarpu pastariesiems kaltinamiesiems ši bendrininkavimo forma net nebuvo inkriminuota.

Atsakomybę lengvinančia A. S., D. B. ir A. K. aplinkybe laikytina tai, kad jie visiškai prisipažino padarę visas jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tai patvirtina ir ta aplinkybė, jog teisminio nagrinėjimo metu D. B. civiliniam ieškovui įmonei UAB „N. B.“ savo noru atlygino 600 Eur, o D. B. atlygino 400 Eur.

Kadangi kaltinamieji savo kaltę visiškai pripažino ir byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, A. S., D. B. ir A. K. skirtinos bausmės mažintinos vienu trečdaliu (BK 641 straipsnis). 

1. Skirdamas bausmę A. S., teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bausmių skyrimo pagrindus – padarytos veikos pavojingumą (padaryti du sunkūs nusikaltimai), tyčinę kaltės formą (veikos padarytos tiesiogine tyčia). Vertinant kaltinamosios asmenybę, pažymėtina, kad ji Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 6 d. nuosprendžiu teista už analogiškų nusikaltimų, numatytų BK 183 straipsnio 2 dalyje (2 veikos), padarymą. Šis nuosprendis įsiteisėjo 2017 m. gegužės 25 d. Lietuvos apeliaciniam teismui bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka ir priimtu nuosprendžiu panaikinus A. S. BK 75 straipsnio 2 dalies 5 punkto taikymą, t. y. pareigą dirbti, bei BK 67 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės dirbti buhaltere ir darbą, susijusį su materialinių vertybių apskaita, atėmimo – taikymo terminą sutrumpinus iki 3 (trejų) metų. Tai rodo, kad tiek po ankstesnio Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 6 d. nuosprendžio, tiek ir po Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 25 d. nuosprendžio priėmimo A. S. savo neteisėtos veiklos neatsisakė, toliau švaistė bei savinosi savo darbdavio įmonės lėšas. Nusikalstamų veikų vykdymas nutrūko ne dėl pačios kaltinamosios suvokimo, jog toks elgesys yra nederamas, ne dėl kritiško savo veiksmų vertinimo, o dėl to, kad pačios įmonės, kurios lėšas ji švaistė ir savinosi, savininkai sužinojo apie tokius jos veiksmus (į įmonės el. paštą gauti teismo nuosprendžiai dėl jos pripažino kalta įvykdžius analogiškas veikas) ir atleido pastarąją iš darbo bei kreipėsi į teisėsaugos institucijas. Šios aplinkybės rodo, kad ankstesniu nuosprendžiu jai skirta bausmė bei baudžiamojo poveikio priemonė nebuvo efektyvi ir neleido pasiekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Pažymėtina, kad nors kaltinamoji A. S. įmonės UAB „N. B.“ lėšų švaistymą pradėjo 2016 m. lapkričio 18 d. ir pasisavinimą pradėjo 2015 m. rugpjūčio 12 d., t. y. dar iki Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 6 d. nuosprendžio priėmimo, tačiau iššvaistymas pabaigtas daryti tik 2017 m. birželio 7 d., o pasisavinimas – tik 2017 m. gegužės 26 d. Tai rodo, kad A. S., būdama teista už tyčinį sunkų nusikaltimą (didelės vertės lėšų pasisavinimą), turėdama neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, vėl padarė du tyčinius sunkius nusikaltimus – didelės vertės turto iššvaistymą ir didelės vertės turto pasisavinimą. Vadinasi, A. S. yra recidyvistė BK 27 straipsnio 1 dalies prasme. Nors ši aplinkybė kaltinamajai nebuvo nurodyta prokuroro kaltinamajame akte, ji pripažįstama jos atsakomybę sunkinančia (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartyje Nr. 2K-304-648/2019 išaiškinta, jog prokuroro klaida kaltinamajame akte nenurodant ir teisiamojo posėdžio baigiamosiose kalbose neprašant pripažinti BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatytos baudžiamąją atsakomybę sunkinančios aplinkybės, tai negali užkirsti kelio teismui šią aplinkybę konstatuoti, jeigu iš kaltinamajame akte nurodytų duomenų galima daryti išvadą, jog ši aplinkybė egzistuoja. Galutinį sprendimą dėl baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių buvimo byloje priima bylą nagrinėjantis teismas, priimdamas nuosprendį. A. S. teistumai kaltinamajame akte buvo nurodyti, teismas juos irgi nurodo šiame nuosprendyje, nustatydamas aplinkybę, kad teistumas neišnykęs. Taigi, ši aplinkybė kaltinamajai nėra netikėta, todėl teismas A. S. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistė.

Atsižvelgus į A. S. asmenybę, administracinio baustumo nebuvimą (7 t., b. l. 123), atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, į A. S. nusikaltimų ilgą trukmę, į ankstesniu Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 6 d. nuosprendžiu nustatyto draudimo dirbti buhaltere ir darbą, susijusį su materialinių vertybių apskaita, nepaisymą, įmonei UAB „N. B.“ nusikaltimais padarytos žalos dydį, kuris net daugiau nei 69 kartus viršija 250 MGL dydžio sumą, šios žalos neatlyginimą, į iššvaistymo nusikaltimo bendrininkavimą vykdytojo vaidmenyje, teismas daro išvadą, kad tik reali, artima sankcijų vidurkiui terminuota laisvės atėmimo bausmė užtikrins BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus – ne tik nubausti asmenį, padariusį nusikaltimą, bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Teismas pažymi, kad A. S. nepateisino teismo ja parodyto pasitikėjimo ankstesniu nuosprendžiu atidedant bausmės vykdymą už sunkų tyčinį nusikaltimą, ji įvykdė naujus tyčinius sunkius stambaus masto nusikaltimus nuosavybei. Taigi, teismo vertinimu, teisingo nubaudimo principas šioje byloje gali būti pasiektas A. S. paskyrus tik realią laisvės atėmimo bausmę, atliktiną pataisos namuose. Šio teismo įsitikinimo nepaneigia teisme atliktos ambulatorinės teismo psichiatrijos ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (10 t., b. l. 105-109), kuriame patvirtinamos byloje anksčiau stacionarinės teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) (8 t., b. l. 17-21) pateiktos išvados dėl A. S. pakaltinamumo, t. y. nors jai ir konstatuotas psichikos sutrikimas – adaptacijos sutrikimai (F43.2), tačiau ji nusikaltimų padarymo metu galėjo ir šiuo metu gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, gali dalyvauti teisme ir jai nėra reikalinga skirti priverčiamąsias medicinos priemones.

BK 63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Minėta, kad A. S. turto iššvaistymą ir pasisavinimą padarė iš realiosios nusikaltimų sutapties, todėl už juos paskirtos bausmės bendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu. Taikytinos BK 641 straipsnio nuostatos ir paskirta subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Nustatyta ir tai, kad A. S. abi šias veikas padarė (pabaigė daryti) neatlikusi Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 6 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu, paskirtos 2 metų laisvės atėmimo bausmės, ir šios bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Todėl už naujus nusikaltimus paskirtos, tarpusavyje subendrintos ir vienu trečdaliu sumažintos bausmės dar BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalies pagrindu turi būti bendrinamos su Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 6 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, taikant dalinio bausmių sudėjimo bendrinimo būdą.

2. Skirdamas bausmę D. B., teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bausmių skyrimo pagrindus – padarytos veikos pavojingumą (padaryti vienas sunkus nusikaltimas padėjėjo vaidmenyje ir vienas apysunkis nusikaltimas vykdytojo vaidmenyje), tyčinę kaltės formą (abi veikos padarytos tiesiogine tyčia). Vertinant kaltinamojo asmenybę, pažymėtina, kad jis turi vieną nepilnametį vaiką, neįgalią motiną, vykdo individualią veiklą, tačiau anksčiau 4 kartus teistas, iš jų 3 kartus už nusikalstamas veikas nuosavybei, baustas dėl padarytų administracinių nusižengimų ir turi galiojančią nuobaudą – pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį paskirta 15 eurų bauda (8 t., b.l. 96-98). Nusikaltimai pradėti daryti praėjus palygins neilgam laiko tarpui po to, kai jis atliko ankstesniu nuosprendžiu jam skirtą laisvės atėmimo bausmę (bausmę atliko 2014 m. rugpjūčio 7 d.). Be to, po šių nusikaltimų padarymo, 2018 m. jis padarė nusikalstamą veiką, susijusią su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, dėl ko pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nuteistas Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. kovo 29 d. nuosprendžiu. Atsižvelgus į šias aplinkybes daroma išvada, kad D. B. yra nusikalsti linkusi asmenybė. Pažymėtina ir tai, kad nusikaltimų padarymo (imant jų baigtumo stadiją) metu D. B. turėjo neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, kilusį pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nuosprendį, kuriuo jis pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (apysunkis nusikaltimas) buvo nuteistas 3 metų laisvės atėmimo bausme ir ją atliko tik 2014 m. rugpjūčio 7 d. Pagal BK 97 straipsnio 3 dalies nuostatas asmenys, nuteisti už tyčinį nusikaltimą ir realiai atlikę paskirtą bausmę, laikomi turintys teistumą – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo dar trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą. Taigi D. B. teistumas pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nuosprendį būtų išnykęs po 3 metų po bausmės atlikimo, t. y. 2017 m. rugpjūčio 7 d. Nustatyta, kad jis abu jam inkriminuotus nusikaltimus – iššvaistymą padėjėjo vaidmenyje ir žinomai nusikalstamu būdu įgytų lėšų įgijimą bei naudojimą padarė 2017 m. birželio 7 d., t. y. turėdamas teistumą. Vadinasi, D. B. yra recidyvistas BK 27 straipsnio 1 dalies prasme ir ši aplinkybė pripažįstama jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte. Nors ji ir nebuvo nurodyta prokuroro kaltinamajame akte bei nebuvo prašoma ją pripažinti per prokuroro baigiamąsias kalbas, teismas, atsižvelgęs į kasacinio teismo praktiką nutartyje Nr. 2K-304-648/2019, šią D. B. atsakomybę sunkinančią aplinkybę konstatuoja šiuo nuosprendžiu, nes tam yra visos procesinės sąlygos.

Atsižvelgus į D. B. asmenybę, teistumą, administracinį baustumą, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, įvertinus D. B. nusikaltimų ilgą trukmę, jo aktyvų vaidmenį lėšų iššvaistymo nusikaltimo padaryme, itin stambų neteisėtą pinigų įgijimo ir panaudojimo mastą, sisteminį melu grįstą poveikį iššvaistymo nusikaltimo vykdytojai A. S., taip pat ir jo nusikalstamą elgesį po nusikaltimų padarymo (teistas Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. kovo 29 d. nuosprendžiu), teismas daro išvadą, kad tik reali, artima sankcijų vidurkiui terminuota laisvės atėmimo bausmė užtikrins BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus – ne tik nubausti asmenį, padariusį nusikaltimą, bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Teismo vertinimu, teisingo nubaudimo principas šioje byloje gali būti pasiektas D. B. paskyrus tik realią laisvės atėmimo bausmę, atliktiną pataisos namuose. Taikytinos BK 641 straipsnio nuostatos ir paskirta subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

BK 63 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį.

Byloje nustatyta, kad D. B. Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. kovo 29 d. nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, 641 straipsnį – nuteistas 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme, paskiriant įpareigojimus ir draudimą. Taigi, D. B. šiuo nuosprendžiu įrodytus nusikaltimus padarė prieš minimo Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. kovo 29 d. nuosprendžio priėmimą. Todėl už naujus nusikaltimus paskirtos, tarpusavyje subendrintos ir vienu trečdaliu sumažintos bausmės BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalių pagrindu turi būti bendrinamos su Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. kovo 29 d. nuosprendžiu paskirta 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme, pastarąją pagal BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunktį pakeitus į laisvės atėmimą santykiu viena laisvės atėmimo diena prilyginama dviem laisvės apribojimo dienoms (1 : 2), taikant dalinio bausmių sudėjimo bendrinimo būdą.

3. Skirdamas bausmę A. K., teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bausmių skyrimo pagrindus – padarytos veikos pavojingumą (padarytas sunkus nusikaltimas padėjėjo vaidmenyje), tyčinę kaltės formą (veika padaryta tiesiogine tyčia), atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Vertinant kaltinamojo asmenybę, pažymėtina, kad jis anksčiau neteistas, baustas dėl padarytų administracinių nusižengimų, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi (9 t., b. l. 5-11). Teismas vertina, kad A. K. vaidmuo bendrame lėšų iššvaistymo nusikaltimo padaryme, lyginant su kitais kaltinamaisiais, buvo mažiausiai aktyvus. Nors jis ir padėjo A. S. iššvaistyti didelės vertės turtą, tačiau iš esmės vykdė ne nusikaltimo vykdytojo, o kito nusikaltimo padėjėjo D. B. nurodymus surasti asmenis, į kurių sąskaitas bus pervesti švaistomi pinigai. Byloje nėra duomenų, kad A. K. įgijo šiuos neteisėtu būdu gautus pinigus, priešingai – į jo paties asmeninę sąskaitą bei į kitų asmenų liudytojų sąskaitas neteisėtai pervestus išgrynintus pinigus jis perduodavo D. B.. Atsižvelgęs į tai, teismas daro išvadą, jog yra visi įstatyme numatyti pagrindai, leidžiantys manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, taikant A. K. BK 75 straipsnio nuostatas bei atidedant paskirtos ir vienu trečdaliu sumažintos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Tokią išvadą teismas daro dėl to, jog nusikaltimo padarymo metu 2017 m. birželio 7 d. galiojusi BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija, galiojusi nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2017 m. spalio 5 d.), numatė galimybę taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą ir asmenims, nuteistiems ne daugiau nei 4 metams laisvės atėmimo bausme net ir už sunkius nusikaltimus.

Atsižvelgiant į aptartus motyvus bei vertinant veikos padarymo aplinkybes, tikslus ir motyvus, kaltininko asmenybę, tai, kad A. K. anksčiau nebuvo nusikaltęs ir nebuvo teistas, yra pagrindas manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Dėl aptartų aplinkybių A. K. taikytinos nusikaltimo padarymo metu galiojusios redakcijos BK 75 straipsnio nuostatos bei atidėtinas jam skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas, taikant BK 75 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punktuose numatytas pareigas bei BK 70 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – nemokamus darbus. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė labiausiai padės įgyvendinti bausmės paskirtį ir nesudarys kliūčių A. K. pagal darbo sutartį dirbti dažytoju įmonėje UAB „S.“.

Dėl civilinio ieškinio

UAB „N. B.” ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl nusikaltimais padarytos 651 170 Eur turtinės žalos atlyginimo (6 t., b. l. 166-174). Šiai sumai įmonė tyrėjo 2018-09-22 nutarimu pripažinta civiline ieškove (6 t., b. l. 177-178).

Taigi teismas konstatuoja, kad įmonei UAB „N. B.” padarytos turtinės žalos dydis yra 651 170 Eur. Teisiamojo posėdžio civilinio ieškovo atstovas atsakydamas į teismo rašytinį paklausimą (10 t., b. l. 102) paaiškino, jog dalį šios žalos kaltinamieji D. B. ir A. K. atlygino, t. y. į įmonės sąskaitą kiekvienas pervesdami po 400 Eur (viso 800 Eur). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo D. B. gynėja advokatė D. V. pateikė pinigų pervedimo per „Perlo“ terminalą kopijas, įrodančias, kad D. B. 2019-10-17 d. 10:17:17 val. civiliniam ieškovui pervedė 100 Eur, 2019-10-17 d. 14:24:37 val. pervedė dar 100 Eur ir 2019-11-29 d. 17:12:34 val. galiausiai pervedė dar 200 Eur (10 t., b. l. 118). Tuo tarpu šalia kaltinamojo A. K. paaiškinimo apie jo 400 Eur dydžio atliktą pavedimą civiliniam ieškiniui iš dalies atlyginti, civilinio ieškovo atstovo šios faktinės aplinkybės patvirtinimą teisiamojo posėdžio metu, kaltinamojo gynėjas advokatas E. J. teismui papildomai pateikė ir sąskaitos išrašo kopiją apie pinigų, viso 200 Eur, 2019-12-09 d. 07:46:22 val. atliktą pervedimą iš A. K. banko sąskaitos į įmonės UAB „N. B.“ banko sąskaitą (10 t., b. l. 120). Taigi, šie įrodymai patvirtina, kad iki baigiamųjų kalbų pabaigos kaltinamieji D. B. ir A. K. iš dalies atlygino civilinį ieškinį, bendroje sumoje 1000 Eur (D. B. atlygino 400 Eur, o A. K. atlygino 600 Eur). Todėl ši suma minusuojama iš ieškinio reikalavimo ir sprendžiama, kad civiliniam ieškovui turi būti priteista likusi neatlyginta turtinės žalos suma, t. y. 650 170 Eur suma. 

Nors civilinis ieškovas reikalauja šią žalą atlyginti solidariai iš visų kaltinamųjų, teismas su tuo nesutinka.

Nustatyta, kad A. S., bendrininkaudama su padėjėjais D. B. ir A. K., iššvaistė 130 750 Eur. Tai rodo, kad visi bendrininkai veikė kartu, bendrais veiksmais civiliniam ieškovui padarė turtinę žalą, todėl pagal CK 6.6 straipsnio 3 dalies nuostatas turi solidarią pareigą šią žalą atlyginti. Įvertinus dalinį žalos atlyginimą (1000 Eur) likusi iššvaistyta suma, t. y. 129 750 Eur, solidariai priteistina iš visų trijų kaltinamųjų.

Bylos duomenys rodo, kad kitą civiliniu ieškiniu prašomą priteisti turtinės žalos dalį (520 420 Eur) sudaro A. S. tyčia pasisavintos ir po to neteisėtai D. B. įgytos bei naudotos UAB „N. B.” lėšos. Nors jie ir nėra kaltinami bendrininkavimu dėl turto pasisavinimo ir neteisėto įgijimo, visgi yra pagrindas jų turtinę prievolę prieš civilinį ieškovą šioje dalyje vertinti kaip solidarią. Teismo manymu, tiek A. S. veiksmai į savo asmenines sąskaitas pervedant įmonės pinigus, juos išgryninant ir perduodant D. B., tiek pastarojo veiksmai prašant pinigų iš A. S. pagal išgalvotas priežastis ir juos įgyjant žinant, jog pinigai gauti nusikalstamu būdu, rodo, jog 520 420 Eur turtinė žala įmonei buvo padaryta abiejų kaltinamųjų pastangomis, o nesant bent vieno iš jų veiksmų, ši žala būtų visai nepadaryta arba padaryta daug mažesnė. Taigi, civiliniam ieškovui 520 420 Eur turi solidarią pareigą atlyginti A. S. ir D. B.. Tuo tarpu kitas kaltinamasis A. K. šios žalos padaryme nedalyvavo, dėl to jis nėra kaltinamas, todėl jo turtinė prievolė prieš ieškovą šioje dalyje negalima.

Apibendrinus ir susumavus prievoles, sprendžiama, jog civiliniam ieškovui 520 420 Eur turtinė žala solidariai priteistina iš A. S. ir D. B., o likusi neatlyginta civilinio ieškinio dalis, t. y. 129 750 Eur, solidariai priteistina iš A. S., D. B. ir A. K.. Nors pastarieji abu kaltinamieji iki baigiamųjų kalbų pabaigos civiliniam ieškovui dalį šios žalos (1000 Eur) atlygino, šiuo nuosprendžiu nėra sprendžiamas klausimas dėl solidarios prievolės padalijimo tarp bendraskolių. Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.6 straipsnį jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Kreditorius, kuriam solidariosios prievolės visiškai neįvykdė vienas iš skolininkų, turi teisę reikalauti, kad likusią prievolės dalį įvykdytų bet kuris iš kitų skolininkų arba visi jie bendrai. Bendraskoliai yra įpareigoti iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievolė. Iš bylos medžiagos matyti, kad civiliniam ieškovui visa turtinė žala dar nėra atlyginta, todėl pagal minėtas CK nuostatas likusią žalą solidariai turi atlyginti visi kaltinamieji pagal aukščiau minėtą proporciją. Tuo tarpu pačių kaltinamųjų kaip bendraskolių tarpusavio atgręžtiniai reikalavimai ateityje galės būti regreso tvarka sprendžiami pagal CK 6.9 straipsnio nuostatas tik visiškai atlyginus žalą kreditoriui civiliniam ieškovui įmonei UAB „N. B.”.

Baudžiamajame procese laikinas nuosavybės teisės apribojimas buvo taikytas kaltinamosios A. S. nekilnojamam turtui – butui su rūsiu, esančiam Liepų g. 33-19, Garliava, Kauno r. sav., unikalus Nr. 5298-5002-1010:0017. Ši procesinė prievartos priemonė Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi (10 t., b. l. 25-28) buvo panaikinta, todėl nuosprendžio priėmimo metu tolimesnis jos galiojimo klausimas neaktualus.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305, 307-308 straipsniais,  

n u s p r e n d ž i a :

D. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalyje ir 184 straipsnio 2 dalyje, 189 straipsnio 2 dalyje, ir jį nubausti:

-       pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį – 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme,

-       pagal BK 189 straipsnio 2 dalį – 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant, prie griežčiausios 3 metų laisvės atėmimo bausmės, paskirtos už BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 184 straipsnio 2 dalyje padarytą nusikaltimą, iš dalies pridėti švelnesnę bausmę, paskirtą už BK 189 straipsnio 2 dalyje padarytą nusikaltimą, ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu iki 2 (dvejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, paskirtą subendrintą ir vienu trečdaliu sumažintą 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti su Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. kovo 29 d. nuosprendžiu paskirta 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme, ją, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu pakeičiant laisvės atėmimu santykiu viena laisvės atėmimo diena prilyginama dviem laisvės apribojimo dienoms (1 : 2), iš dalies jas sudedant, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams ir 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Į paskirtos galutinės subendrintos 2 (dvejų) metų ir 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti D. B. iš dalies atliktą bausmę pagal Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. kovo 29 d. nuosprendį.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos galutinės subendrintos 2 (dvejų) metų ir 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti D. B. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. liepos 10 d. iki 2017 m. liepos 12 d. (dvi paras).

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo D. B. faktinio sulaikymo vykdant šį nuosprendį.

Iki bausmės vykdymo pradžios D. B. palikti galioti kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą, o nuosprendį pradėjus vykdyti – jį suimti.

A. K. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalyje ir 184 straipsnio 2 dalyje, ir jį nubausti 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu iki 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo. 

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 punktais (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), paskirtos ir vienu trečdaliu sumažintos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, nustatant šias pareigas: 1) tęsti darbą, 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 70 straipsniu, A. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – nemokamus darbus ir paskirti jam 70 (septyniasdešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose. Nustatyti 1 (vienerių) metų terminą, per kurį nemokami darbai turi būti atlikti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iki bausmės vykdymo pradžios A. K. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o bausmę pradėjus vykdyti – ją panaikinti.

A. S. pripažinti kalta, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje, ir ją nubausti:

-       pagal BK 183 straipsnio 2 dalį – 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausme,

-       pagal BK 184 straipsnio 2 dalį – 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant, prie griežčiausios 4 metų laisvės atėmimo bausmės, paskirtos už BK 183 straipsnio 2 dalyje padarytą nusikaltimą, iš dalies pridėti švelnesnę bausmę, paskirtą už BK 184 straipsnio 2 dalyje padarytą nusikaltimą, ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu iki 3 (trejų) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo. 

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtą subendrintą ir vienu trečdaliu sumažintą 3 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti su Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 6 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 25 d. nusprendžiu, paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausme, iš dalies jas sudedant, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo A. S. faktinio sulaikymo vykdant šį nuosprendį.

Iki bausmės vykdymo pradžios A. S. palikti galioti kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, o nuosprendį pradėjus vykdyti – ją suimti.

UAB „N. B.”, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Įmonei UAB „N. B.” iš A. S. ir D. B. solidariai priteisti 520 420 Eur. Įmonei UAB „N. B.” iš A. S., D. B. ir A. K. solidariai priteisti 129 750 Eur.

Iki nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio priteisimo visiško įvykdymo laikinai apriboti nuosavybės teises į D. B. asmens kratos metu rastus ir paimtus pinigus – 629,25 eurus, 2 dolerius, kurie saugomi Kauno apskr. VPK Finansų skyriaus depozito sąskaitoje.

A. S. ir D. B. asmens tapatybės korteles nuosprendžiui įsiteisėjus jiems grąžinti.

Mobiliojo ryšio telefoną „Samsung S3“ su SIM kortele, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti V. L..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas                                                                 Darius Kantaravičius