Baudžiamoji byla Nr. 1A-5-300/2013
Teisminio proceso Nr. 1-06-1-03030-2009-5
Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.18.10.; 2.4.6.3.3.; 2.4.6.3.4.; 2.4.7.
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. balandžio 25 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,
teisėjų Raimundo Jurgaičio, Zigmo Kavaliausko,
sekretoriaujant Vilmai Armalytei,
dalyvaujant prokurorėms Astai Mickevičiūtei, Laimai Mažeikienei,
specialistei Janinai Čepaitienei,
gynėjams advokatams Aušrai Žukienei, Petrui Butkevičiui,
nuteistiesiems V. P. N., E. K.,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų E. K. ir V. P. N. apeliacinius skundus dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2011-12-16 nuosprendžio, kuriuo:
E. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 100 MGL – 13000 Lt (trylikos tūkstančių litų) bauda.
Vida P. N. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalį ir nuteista 80 MGL – 10400 Lt (dešimties tūkstančių keturių šimtų litų) bauda.
Priteista Šiaulių apskrities VMI 14269 Lt (keturiolika tūkstančių du šimtai šešiasdešimt devyni litai) solidariai iš E. K. ir V. P. N..
Tuo pačiu nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalį išteisinta G. M., tačiau dėl jos nuosprendis neskundžiamas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
V. P. N. nuteista už tai, kad būdama UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini) rajonas, (duomenys neskelbtini) kaimas, buhaltere ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574, 11 straipsnį (2003 m. gruodžio 18 d. įstatymo Nr. IX-1914 redakcija) būdama atsakinga už buhalterinių įrašų teisingumą, pažeisdama 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 nuostatas, t. y.
- 6 straipsnio 2 dalies nuostatas – „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ ir 12 straipsnio 1 dalies nuostatas – „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, nes buhalterinės apskaitos dokumentais, kasos pajamų orderiais neįformino ir į bendrovės buhalterinę apskaitą neįtraukė 6 050 Lt grynų pinigų gavimo, priėmimo ir jų panaudojimo operacijų, t .y.
laikotarpiu nuo 2006-07-05 iki 2007-12-04 AB (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), iš UAB (duomenys neskelbtini) atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) LTL iš viso išmokėjo bendrovei 8 350 Lt sumą:
2006-07-05 išmokėta 800 Lt,
2006-10-18 išmokėta 600 Lt.
2006-11-03 išmokėta 800 Lt,
2006-11-24 išmokėta 500 Lt,
iš viso iš 2006 metais išmokėtos 2 700 Lt sumos V. N. buhalterinės apskaitos dokumentais, kasos pajamų orderiais neįformino 2 200 Lt priėmimo ir jų panaudojimo, ir šios sumos neįtraukė į bendrovės buhalterinę apskaitą,
2007-03-02 išmokėta 600 Lt,
2007-04-16 išmokėta 600 Lt,
2007-05-02 išmokėta 1000 Lt,
2007-06-14 išmokėta 2000 Lt,
2007-09-13 išmokėta 1000 Lt,
2007-12-04 išmokėta 450 Lt,
iš viso iš 2007 metais išmokėtos 5 650 Lt sumos V. N. buhalterinės apskaitos dokumentais, kasos pajamų orderiais neįformino 3 850 Lt priėmimo ir jų panaudojimo, ir šios sumos neįtraukė į bendrovės buhalterinę apskaitą,
- 6 straipsnio 2 dalies nuostatas – „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ ir 13 straipsnio 3 dalies nuostatas: „įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius apskaitos dokumentui privalomus rekvizitus“, nes be apskaitos dokumento į dokumentą „Žiniaraštis sąskaitai - 2710 sąskaitos bankuose (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2007-11-01 iki 2007-11-30 įrašė neįvykusią operaciją – įtraukė 7 032 Lt įplaukų iš E. K. į UAB (duomenys neskelbtini) atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) LTL, esančią AB (duomenys neskelbtini),
- 13 straipsnio 3 dalies nuostatas: „įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius apskaitos dokumentui privalomus rekvizitus“, nes be statybos – remonto darbų aktų, įrodančių, kad medžiagos sunaudotos įmonės reikmėms, į sąnaudas nurašė įvairių statybinių medžiagų laikotarpyje nuo 2007-04-02 iki 2007-12-18 pagal PVM sąskaitas – faktūras, t. y. 2007-04-02 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr.0001406 už 303,53 Lt (be PVM) pirktų iš UAB (duomenys neskelbtini),
2007-04-04 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr.1013809 už 165,13 Lt (be PVM) pirktų iš UAB (duomenys neskelbtini),
2007-04-17 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr.0011176 už 29,83 Lt (be PVM) pirktų iš I. Š. IĮ,
2007-04-17 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr.0004851 už 172,46 Lt (be PVM) pirktų iš UAB (duomenys neskelbtini),
2007-04-24 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr.00179 už 271,98 Lt (be PVM) pirktų iš UAB (duomenys neskelbtini),
2007-05-02 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr.0012917 už 515,25 Lt (be PVM) pirktų iš UAB (duomenys neskelbtini),
2007-05-03 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr.1681 už 1071,193 Lt (be PVM) pirktų iš D. A. įmonės,
2007-05-21 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr.0001508 už 156,78 Lt (be PVM) pirktų iš UAB (duomenys neskelbtini),
2007-05-25 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr.0001586 už 137,29 Lt (be PVM) pirktų iš UAB (duomenys neskelbtini),
2007-07-12 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) už 11306,76 Lt (be PVM) pirktų iš V. R. IĮ,
2007-07-26 PVM sąskaitą faktūrą Nr.07-22 už 3605,06 Lt (be PVM) pirktų iš V. R. IĮ,
2007-07-31 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr.0003734 už 101,86 Lt (be PVM) pirktų iš UAB (duomenys neskelbtini),
2007-08-23 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr.0004140 už 130,93 Lt (be PVM) pirktų iš UAB (duomenys neskelbtini),
2007-08-24 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr.0012821 už 489,91 Lt (be PVM) pirktų iš I. Š. IĮ,
2007-09-22 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr.0005649 už 231,86 Lt (be PVM) pirktų iš UAB (duomenys neskelbtini),
2007-09-24 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) už 7456,73 Lt (be PVM) pirktų iš V. R. IĮ,
2007-10-12 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr.7001058 už 2881,36 Lt (be PVM) pirktų iš UAB (duomenys neskelbtini),
2007-11-05 PVM sąskaitą faktūrą Nr.07-34 už 6745,82 Lt (be PVM) pirktų iš V. R. IĮ,
2007-12-13 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr.0006581 už 571,30 Lt (be PVM) pirktų iš UAB (duomenys neskelbtini),
2007-12-18 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr.0014656 už 234,12 Lt (be PVM) pirktų iš I. Š. IĮ,
viso 2007 metais prekių už 36 579,12 Lt (be PVM), laikotarpyje nuo 2008-01-25 iki 2008-11-04 pagal PVM sąskaitas-faktūras, t. y.
2008-01-25 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr.0075348 už 853,68 Lt (be PVM) pirktų iš UAB (duomenys neskelbtini),
2008-01-31 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr.08400248 už 743,21 Lt (be PVM) pirktų iš UAB (duomenys neskelbtini),
2008-03-07 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr.0015562 už 792,82 Lt (be PVM) pirktų iš I. Š. įmonės,
2008-03-18 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr.0001088 už 1586,75 Lt (be PVM) pirktų iš UAB (duomenys neskelbtini),
2008-03-29 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr.210796 už 1494,57 Lt (be PVM) pirktų iš UAB (duomenys neskelbtini),
2008-03-31 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr.0006811 už 1359,69 Lt (be PVM) pirktų iš UAB (duomenys neskelbtini),
2008-04-19 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr.215115 už 936,52 Lt (be PVM) pirktų iš UAB (duomenys neskelbtini),
2008-05-19 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr.0016350 už 1093,22 Lt (be PVM) pirktų iš I. Š. įmonės,
2008-05-21 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr.0036370 už 1636,17 Lt (be PVM) pirktų iš UAB (duomenys neskelbtini),
2008-06-02 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr.002750 už 394,89 Lt (be PVM) pirktų iš UAB (duomenys neskelbtini),
2008-06-03 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr.00208 už 9081,25 Lt (be PVM) pirktų iš UAB (duomenys neskelbtini),
2008-07-10 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr.111 už 5508,47 Lt (be PVM) pirktų iš UAB (duomenys neskelbtini),
2008-07-14 PVM sąskaitą faktūrą Nr.08-46 už 5205,74 Lt (be PVM) pirktų iš V. R. IĮ,
2008-07-22 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr.0306 už 724,79 Lt (be PVM) pirktų iš UAB (duomenys neskelbtini),
2008-07-31 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr.0004359 už 127,55 Lt (be PVM) pirktų iš UAB (duomenys neskelbtini),
2008-08-01 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr.0007382 už 215,67 Lt (be PVM) pirktų iš UAB (duomenys neskelbtini),
2008-08-01 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr.0017339 už 443,29Lt (be PVM) pirktų iš I. Š. įmonės,
2008-08-04 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr.0015067 už 8220,34 Lt (be PVM) pirktų iš UAB (duomenys neskelbtini),
2008-08-27 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr.080357 už 955,93 Lt (be PVM) pirktų iš UAB (duomenys neskelbtini),
2008-09-10 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr.0005170 už 136,99 Lt (be PVM) pirktų iš UAB (duomenys neskelbtini),
2008-10-31 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr.0006308 už 5022,97 Lt (be PVM) pirktų iš UAB (duomenys neskelbtini),
2008-10-31 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr.0007900 už 60,54 Lt (be PVM) pirktų iš UAB (duomenys neskelbtini),
2008-11-04 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr.0018725 už 161,60Lt (be PVM) pirktų iš I. Š. įmonės,
viso 2008 metais prekių už 57 927,64 Lt, iš viso bendrai nurašė statybinių medžiagų už 94 506,76 Lt (be PVM);
- taip pat be apskaitos dokumento – PVM sąskaitos faktūros, 2006 m. kovo mėn. apskaitos registre Didžioji knyga sąskaitoje „Ilgalaikis turtas“ tyčia įrašė neteisingus duomenis apie transporto priemonės „(duomenys neskelbtini) 2.2 HDI AT VIN (duomenys neskelbtini) įsigijimo savikainą, t. y. įrašė – 52 966,06 Lt automobilio „(duomenys neskelbtini) įsigijimo savikainą, įtraukdama 51 057,95 Lt automobilio kainą pagal (duomenys neskelbtini) Lizingo 2006-03-31 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0000867451 ir 1 908,11 Lt, kuriuos 2006-02-20 UAB (duomenys neskelbtini) pervedė bendrovei (duomenys neskelbtini) už UAB (duomenys neskelbtini) pagal sutartį Nr.1030515,
- taip pat į 2009 m. kovo mėn. apskaitą įrašė neįvykusią 36 136,85 Lt įplaukų į banko sąskaitą operaciją,
tokiu būdu Vida P. N. laikotarpiu nuo 2006-01-11 iki 2009-04-01 bendrovės administracinėse patalpose adresu (duomenys neskelbtini) rajonas, (duomenys neskelbtini) kaimas, tyčia apgaulingai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti asmens – UAB „Kelmės rūbas“ 2006, 2007, 2008, 2009 metų turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
E. K. nuteistas už tai, kad būdamas UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini) rajonas, (duomenys neskelbtini) kaimas, direktoriumi ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio reikalavimus būdamas atsakingas už įmonės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą ir pažeisdamas 2001-11-06 LR buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 nuostatas, t. y.:
- 12 straipsnio 1 dalies nuostatas – „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, nes nesurašė atliktų statybos-remonto darbų aktų, įrodančių, kad už bendrovės lėšas pirktos statybinės medžiagos sunaudotos įmonės reikmėms, kuriuose būtų nurodytas sunaudotų medžiagų kiekis, kaina, suma, remontuojamas ar statomas objektas: laikotarpyje nuo 2007-04-02 iki 2007-12-18 pagal PVM sąskaitas-faktūras, t. y.
2007-04-02 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0001406 už 303,53 Lt (be PVM) pirktų iš UAB (duomenys neskelbtini),
2007-04-04 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr.1013809 už 165,13 Lt (be PVM) pirktų iš UAB (duomenys neskelbtini),
2007-04-17 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr.0011176 už 29,83 Lt (be PVM) pirktų iš I. Š. IĮ,
2007-04-17 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr.0004851 už 172,46 Lt (be PVM) pirktų iš UAB (duomenys neskelbtini),
2007-04-24 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr.00179 už 271,98 Lt (be PVM) pirktų iš UAB (duomenys neskelbtini),
2007-05-02 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr.0012917 už 515,25 Lt (be PVM) pirktų iš UAB (duomenys neskelbtini),
2007-05-03 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr.1681 už 1071,193 Lt (be PVM) pirktų iš D. A. įmonės,
2007-05-21 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr.0001508 už 156,78 Lt (be PVM) pirktų iš UAB (duomenys neskelbtini),
2007-05-25 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr.0001586 už 137,29 Lt (be PVM) pirktų iš UAB (duomenys neskelbtini),
2007-07-12 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) už 11306,76 Lt (be PVM) pirktų iš V. R. IĮ,
2007-07-26 PVM sąskaitą faktūrą Nr.07-22 už 3605,06 Lt (be PVM) pirktų iš V. R. IĮ,
2007-07-31 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr.0003734 už 101,86 Lt (be PVM) pirktų iš UAB (duomenys neskelbtini),
2007-08-23 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr.0004140 už 130,93 Lt (be PVM) pirktų iš UAB (duomenys neskelbtini),
2007-08-24 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr.0012821 už 489,91 Lt (be PVM) pirktų iš I. Š. IĮ,
2007-09-22 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr.0005649 už 231,86 Lt (be PVM) pirktų iš UAB (duomenys neskelbtini),
2007-09-24 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) už 7456,73 Lt (be PVM) pirktų iš V. R. IĮ,
2007-10-12 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr.7001058 už 2881,36 Lt (be PVM) pirktų iš UAB (duomenys neskelbtini),
2007-11-05 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) už 6745,82 Lt (be PVM) pirktų iš V. R. IĮ,
2007-12-13 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr.0006581 už 571,30 Lt (be PVM) pirktų iš UAB (duomenys neskelbtini),
2007-12-18 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr.0014656 už 234,12 Lt (be PVM) pirktų iš I. Š. IĮ,
viso 2007 metais prekių už 36 579,12 Lt (be PVM),
laikotarpyje nuo 2008-01-25 iki 2008-11-04 pagal PVM sąskaitas-faktūras, t. y.
2008-01-25 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr.0075348 už 853,68 Lt (be PVM) pirktų iš UAB (duomenys neskelbtini),
2008-01-31 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr.08400248 už 743,21 Lt (be PVM) pirktų iš UAB (duomenys neskelbtini),
2008-03-07 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr.0015562 už 792,82 Lt (be PVM) pirktų iš I. Š. įmonės,
2008-03-18 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr.0001088 už 1586,75 Lt (be PVM) pirktų iš UAB (duomenys neskelbtini),
2008-03-29 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr.210796 už 1494,57 Lt (be PVM) pirktų iš UAB (duomenys neskelbtini),
2008-03-31 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr.0006811 už 1359,69 Lt (be PVM) pirktų iš UAB (duomenys neskelbtini),
2008-04-19 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr.215115 už 936,52 Lt (be PVM) pirktų iš UAB (duomenys neskelbtini),
2008-05-19 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr.0016350 už 1093,22 Lt (be PVM) pirktų iš I. Š. įmonės,
2008-05-21 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr.0036370 už 1636,17 Lt (be PVM) pirktų iš UAB (duomenys neskelbtini),
2008-06-02 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr.002750 už 394,89 Lt (be PVM) pirktų iš UAB (duomenys neskelbtini),
2008-06-03 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr.00208 už 9081,25 Lt (be PVM) pirktų iš UAB (duomenys neskelbtini),
2008-07-10 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr.111 už 5508,47 Lt (be PVM) pirktų iš UAB (duomenys neskelbtini),
2008-07-14 PVM sąskaitą faktūrą Nr.08-46 už 5205,74 Lt (be PVM) pirktų iš V. R. IĮ,
2008-07-22 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr.0306 už 724,79 Lt (be PVM) pirktų iš UAB (duomenys neskelbtini),
2008-07-31 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr.0004359 už 127,55 Lt (be PVM) pirktų iš UAB (duomenys neskelbtini),
2008-08-01 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr.0007382 už 215,67 Lt (be PVM) pirktų iš UAB (duomenys neskelbtini),
2008-08-01 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr.0017339 už 443,29Lt (be PVM) pirktų iš I. Š. įmonės,
2008-08-04 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr.0015067 už 8220,34 Lt (be PVM) pirktų iš UAB (duomenys neskelbtini),
2008-08-27 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr.080357 už 955,93 Lt (be PVM) pirktų iš UAB (duomenys neskelbtini),
2008-09-10 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr.0005170 už 136,99 Lt (be PVM) pirktų iš UAB (duomenys neskelbtini),
2008-10-31 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr.0006308 už 5022,97 Lt (be PVM) pirktų iš UAB (duomenys neskelbtini),
2008-10-31 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr.0007900 už 60,54 Lt (be PVM) pirktų iš UAB (duomenys neskelbtini),
2008-11-04 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr.0018725 už 161,60Lt (be PVM) pirktų iš I. Š. įmonės,
viso 2008 metais prekių už 57 927,64 Lt, iš viso statybinių medžiagų už 94 506,76 Lt (be PVM);
- 12 straipsnio 1 dalies nuostatas – „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“ ir 6 straipsnio 2 dalies nuostatas – „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, nes 2007 m. rugpjūčio mėnesį PVM sąskaita faktūra neįformino ir į bendrovės 2007 metų buhalterinę apskaitą neįtraukė automobilio „Peugeot 607“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), pardavimo D. R., gyv. (duomenys neskelbtini) raj., operacijos už 2 000 Lt ir kasos pajamų orderiu neįformino 2 000 Lt grynų pinigų priėmimo į kasą operacijos iš D. R., už minėtą automobilį;
taip pat 2007-11-30 PVM sąskaitoje faktūroje serija (duomenys neskelbtini) Nr. 57 įformino neįvykusią automobilio „Peugeot 607“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), pardavimo operaciją E. K. už 14 548,37 Lt ir įtraukė šią neįvykusią automobilio pardavimo operaciją į bendrovės 2007 metų buhalterinę apskaitą,
tokiu būdu E. K., laikotarpiu nuo 2007-04-02 iki 2008-12-31 bendrovės administracinėse patalpose, adresu (duomenys neskelbtini) rajonas, (duomenys neskelbtini) kaimas, tyčia apgaulingai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti asmens – UAB (duomenys neskelbtini) 2007 metų veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, 2008 metų turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Apeliaciniu skundu nuteistoji V. P. N. prašo panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 16 d. apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį.
Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis neteisėtas, nepagrįstas, todėl naikintinas. Apeliantės teigimu, teismas nagrinėdamas baudžiamąją bylą išsamiai netyrė visų byloje surinktų įrodymų bei neteisingai juos įvertino, o tai turėjo esminės įtakos neteisingo sprendimo priėmimui. Mano, jog bylos nagrinėjimo metu nebuvo surinkta neginčijamų įrodymų, kad ji padarė jai inkriminuojamus nusikaltimus, todėl teismas, būdamas šališkas ir neobjektyvus, padarė klaidingas išvadas dėl jos kaltės. Nurodo, jog skundžiamas nuosprendis neatitinka LAT Senato 2003-06-20 nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“, 3.1.7. p. reikalavimų, nes nuosprendyje, be įrodymų, patvirtinančių kaltinamojo kaltumą, turi būti išdėstomi ir kitais surinktais įrodymais paneigiami kaltinimui prieštaraujantys duomenys, tačiau tai padaryta nebuvo, o teismo išvados vertinant įrodymus, nepagrįstos. Nuteistosios įsitikinimu, byloje surinkti įrodymai objektyviai nepatvirtina jos kaltės, o visi neaiškumai ir neatitikimai, esantys byloje, turi būti aiškinami jos naudai (LAT Senato 2003-06-20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8. p.). Apeliantės teigimu, ikiteisminis tyrimas atliktas paviršutiniškai ir netgi tendencingai, o iš byloje esančių dokumentų nuteistajai akivaizdu, jog viso ikiteisminio tyrimo metu buvo dirbama tik viena kryptimi – kad būtų įrodyta kaltinamųjų kaltė, taip visiškai netiriant kaltinamųjų pateiktų duomenų, versijų. Nuteistosios nuomone, Kelmės rajono apylinkės teismas netinkamai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, nes neišsiaiškino, kaip ji suvokė daromų veikų požymius, koks buvo jos psichinis santykis su veikomis, neatskleidė jos kaltės turinio. Teigia, kad teismas nuosprendyje neteisingai įvardijo jos duotų parodymų esmę, jos parodymus, kurių teismas neanalizavo, nelygino su kitais duomenimis, esančiais baudžiamojoje byloje. Nurodo, kad iš jos pateiktų išrašų iš medicininių dokumentų matyti, kad ji nuo 2006-11-02 iki 2006-12-12, 2007-12-07, 2008-12-05, gydėsi (duomenys neskelbtini) medicinos universiteto klinikose, buvo hospitalizuota. Todėl teigia, kad ji niekaip negalėjo 2006-11-03 paimti iš AB (duomenys neskelbtini), adresu, (duomenys neskelbtini) „K. R.“ atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) LTL 800 Lt, 2006-11-24 – 500 Lt. Taip pat nurodo, jog teisiamajame posėdyje specialistė, davusi 2009-11-30 5-4/121 UAB (duomenys neskelbtini) specialisto išvadą, būtent šių datų, kurias nustatė teismas, iš banko paimtų pinigų dokumentų ji nerado. Jai jų nebuvo pateikta, jie nebuvo įtraukti į buhalterinę apskaitą, apiforminti kasos pajamų orderiais. Mano, kad teismas turėjo išsiaiškinti, kas paėmė teismo nustatytomis dienomis iš banko grynus pinigus, kodėl bankiniai dokumentai nebuvo jai pateikti, kad ji būtų galėjusi juos įtraukti į bankinę apskaitą. Nurodo, jog neturėdama šių dokumentų, ji negalėjo tinkamai atlikti savo darbo, nes neturėdama bankinių dokumentų negalėjo žinoti, kad jie buvo paimti iš banko. Toliau plėtodama savo argumentus, apeliantė nurodo, jog po ligos jai grįžus į darbą, darbe ji rado daug buhalterinių dokumentų, kuriuos tvarkė pati, nes iki jai sugrįžtant jie buvo netvarkyti, kasos inventorizacija neatlikta, kasoje esantys grynųjų pinigų kiekiai nenustatyti. Teigia, kad yra galima nustatyti 2006-2007 m. UAB „K. R.“ turtą, įsipareigojimus ir struktūrą, nes pinigai buvo arba kasoje, arba banke. Dėl UAB „F.“ sumokėjimo 36136,85 Lt tiesiogiai „K. R.“ darbuotojams darbo užmokestį, nurodo, kad apklausiant ją kaip kaltinamąją 2011-09-21 teisiamojo posėdžio metu, buvo kalbama apie automobilį „Ausi A6“, jo pirkimą ir pardavimą E. K. ir padarytą jo piniginę užskaitą – 7032 Lt. Prokuroro buvo pateiktas klausimas jai, ar ji suprato, kad tai fiktyvu, ji atsakė, jog dėl to veiksmo ji turi buhalterinę pažymą, ir tai buvo įrašyta tik registruose be grynųjų pinigų. Teigia, jog apie jokį teiginį, kad tai buvo fiktyvu, ji teisme nekalbėjo. Apeliantei nesuprantama, ką teismas turi dėmesyje, kaltindamas ją, kad ji 2009 m. kovo mėnesį į apskaitą įrašė 36136, 85 Lt įplaukų į banko sąskaitos operaciją. Nurodo, jog buhalterinių operacijų sąraše atvaizduojamas bankas operacijos banke vienas prie vieno yra bankinės operacijos tikrame banke, t. y. bankinės operacijos žymimos ir užskaitos buhalterijoje. Nuteistosios teigimu, operacija dėl 36136 Lt sumos buvo neįvykusi ir specialistė teigia, kad tai lyg už automobilį „Audi A6“, bet neišrašyta PVM sąskaita faktūra, nes likutinė vertė buvo 36652 Lt, kai per banką buvo apmokėti 36136 Lt. Buhalterinėje apskaitoje parodyta kaip bankinė operacija, ir tai visai nesusiję su automobiliu „Audi A6“. Nurodo, jog čia yra visai kitas epizodas, nesusijęs su (duomenys neskelbtini) lizingu. Tai buvo visai atskiros ūkinės operacijos, atskiri ūkiniai įvykiai, kadangi UAB „K. r.“ likus nebemokiai ji negalėjo disponuoti savo lėšomis banke. Darbų užsakymai buvo atliekami UAB „F.“, ir jis „K. r.“ nuolat už paslaugas būdavo skolingas kažkokią pinigų sumą. Nurodo, jog šiai operacijai dėl 36136,85 Lt buvo pateikti du prašymai, pervesta pinigų suma būdavo mažinamas UAB „F.“ įsiskolinimas UAB „K. r.“. Operacija būdavo tik banko registruose, kadangi pinigai iš UAB „F.“ faktiškai buvo gauti, ji turėjo pasirinkti kažkokią sąskaitą ir per banko registrą darydavo įrašus. Buhalterijoje ji atvaizdavo ūkinę operaciją, tai yra kad UAB „F.“ atsiskaitė 36136,85 Lt su UAB „K. r.“. Yra atvaizduota ūkinė operacija, kad UAB „K. r.“ išmokėjo darbuotojams atlyginimus. Teigia, kad medžiagų nurašymas, atlyginimų išmokėjimas, pinigų iš UAB „F.“ gavimas ir kiti veiksmai, buvo paremti apskaitos dokumentais, ir visos operacijos yra įtrauktos į buhalteriją. Teisiamajame procese specialistė teigė, kad, jeigu pinigus iš banko paimdavo direktorius, tai ji turėjo matyti arba kitaip žinoti. Tačiau, apeliantės teigimu, kaip ji galėjo matyti, jeigu jai nebūdavo pateikiami bankiniai dokumentai (pasiremta specialistės paaiškinimais, 5 t., 176–182 b. l.). Nurodo, jog kaltinime yra nurodytos tos sumos, kurios buvo nustatytos pagal banko išrašus ir būtent tos sumos neįrašytos į kasos pajamas, visos kitos įrašytos. Liko teisme neišsiaiškinta ir kita situacija, o būtent dėl to, kad E. K. įnešė į „K. r.“ bankinę sąskaitą 7032 Lt, tačiau to nėra, yra užfiksuota operacija buhalterinėje apskaitoje. Ji šią operaciją įrašė ne į tą sąskaitų plano sąskaitą, bet ši operacija buvo įvykusi. Specialistė patvirtino, kad ši ūkinė operacija laikoma įvykusi, kaip įvykusi laikoma ir UAB „.F.“ įmonės „K. r.“ darbuotojams sumokėti atlyginimai, tik tai buvo įrašyta ne į tą sąskaitą. Taigi nurodo, kad ūkinės operacijos yra pažymėtos, tačiau ne tose buhalterinėse sąskaitose, kaip turėtų būti. Toliau plėtodama savo argumentus apeliantė nurodo, kad duodama paaiškinimus dėl PVM specialistė pripažino, kad teisiamajame procese pateikti, ir prie baudžiamosios bylos buvę statybinių medžiagų nurašymo aktai yra buhalterinės apskaitos dokumentai. Tuo, kad vyko įmonėje remontas, įsitikino ir tyrėjas, nuvykęs į vietą ir surašęs apžiūros aktą. Šis dokumentas yra baudžiamojoje byloje, su nuotraukomis. Specialistė pastebėjo, kad ji šio akto nematė, nes jis buvo atliktas po jos išvados pateikimo, bet, nuteistosios nuomone, tai nėra pagrindas jo nevertinti. Nurodo, jog specialistė teisme patvirtino, kad nėra įstatyme numatyta, kuriam darbui reikia darbų priėmimo akto, o kuriam nereikia. Specialistė pastebėjo, kad liudytojų parodymais ji nesiremia todėl, kad jie buvo apklausti tik teisiamojo posėdžio metu, o ne ikiteisminio tyrimo metu, medžiagų pirkimo sąskaitos faktūros visos įtrauktos į apskaitą. Kaip ir paminėjo specialistė J. Čepaitienė, dėl dokumentų išsaugojimo atsako įmonės vadovas, o dėl buhalterinių įrašų teisingumo atsako įmonės buhalterė. Taigi, pasak nuteistosios, ji, neturėdama dokumentų, negali padaryti atitinkamų įrašų buhalterijoje. Buhalterė įrašus daro tik pagal buhalterinius apskaitos dokumentus, tai yra PVM sąskaitas faktūras, pinigų mokėjimo dokumentus. Jų nesant ji negali padaryti įrašų. Taip pat nurodo, jog ir specialistė nieko negalėjo paaiškinti dėl 36136,85 Lt, nes ji nematė, kaip ji teigė, jokių sutarčių, nes jai atliekant tyrimą, jos pateiktos nebuvo. Nuteistajai kyla klausimas, kaip galima ją apkaltinti tuo, ko negalėjo pagrįsti ir specialistė, pagal kurios išvadą ji buvo pripažinta kalta ir nuteista. Taip pat nurodo, jog specialistė teismui negalėjo pagrįsti ir kito savo išvados punkto, kur kalbama apie tai, ar „K. r.“ pirmoji įmoka lizingui buvo įskaityta, kaip teigiama kaltinime, jog „K. r.“ sumokėjo už UAB „K.“ skolą – 1908,11 Lt. Tai, apeliantės teigimu, parodo specialistės nekompetenciją ir jos pateiktos išvados neteisingumą. Mano, kad neišsiaiškinta, ar nereikalaujamas dvigubas civilinio ieškinio atlyginimas. Be to, nurodo ir tai, kad nuosprendyje neteisingai nurodomi liudytojų parodymai. Nurodo, jog liudytojas V. U. nurodė, kad, kalbant apie jo atliktus remonto darbus įmonėje – būdavo surašomi aktai, kuriuos jis pasirašydavo, nes reikėdavo medžiagas nurašyti. Tuose dokumentuose buvo nurodyta, ką jis pirko, kokius darbus atliko. Aktus pasirašyti pateikdavo buhalterijoje. Juos pasirašydavo ir direktorius su buhaltere. Liudytojas A. S. teismui teigė, kad jis atlikinėjo remonto darbus, padėjo dirbti elektrikui, padėjo prie statybos darbų, darė lubas, remontavo dirbtuves, klijavo plyteles, įrenginėjo tualetus, darė pertvaras. Liudytojas V. P. paaiškino, jog jis įmonėje remontavo cechus, dirbo statybos darbus. Statybines medžiagas pateikdavo direktorius. Liudytojas S. M. nurodė, jog jam yra žinoma, kad UAB „K. r.“ buvo atliekami remonto darbai: rekonstrukciniai – dažymai, plytelių klojimai, santechniniai darbai, betonuojama. Remonto darbai vyko per visą UAB „K. r.“ gyvavimo laikotarpį. UAB „F.“ yra tik samdęs įmonę stogo remontui. Jokių kitų įmonių remonto darbams nebuvo samdyta. Viską atlikdavo patys UAB „K. r.“ darbuotojai. Sudarius panaudos sutartį, reikalinga buvo atlikti kosmetinį remontą, patalpos neatitiko minimalių reikalavimų, nes kitaip jos nebūtų buvusios gamybinės paskirties ir nebūtų leidžiama jų naudoti gamybai. Anksčiau UAB „F.“ jų remontavęs nebuvo. Teigia, jog teismas neatkreipė dėmesio ir į tai, kad 2006-01-11 Nr. 2 darbo sutartyje, pasirašytoje jos ir direktoriaus – UAB „K. r.“, yra nurodyta, kad nuo 2006 m. vasario 1 d. atlyginimas skaičiuojamas už atliktą darbą, o ne taip, kaip teigiama nuosprendyje. Nuteistosios teigimu, įrodymai, būtent specialisto išvada, kuriomis remdamasis teismas konstatavo padarinių atsiradimą, buvo gauta neteisėtu būdu ir juose įtvirtinti neteisingi duomenys, o tai iš esmės pažeidė BPK reikalavimus. Nurodo, jog perduodant dokumentus bankroto administratoriui kasos inventorizacija atlikta nebuvo, bet baigiamajame įminės balanse kasos likutis buvo nulis. Grynų pinigų panaudojimo dokumentai, tai yra buhalterinės pažymos ir prekių pirkimo aktai, yra pateikti. Šie dokumentai turi visus apskaitai reikalingus rekvizitus, aktuose nurodyta, kokios prekės pirktos, jų kiekis, kaina ir suma. Negauti ar neišsaugoti kasos čekiai, surašyti tai atitinkantys visus buhalterinei apskaitai reikalingi dokumentai, juos pasirašė atsakingi darbuotojai, turintys teisę pasirašyti apskaitos dokumentus, kurie patvirtinti įmonės direktoriaus įsakymu. Tai, pasak apeliantės, yra objektyvūs įrodymai, kad ūkinės operacijos įvykusios. Taigi daro išvadą, kad jos veikoje nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje sudėties. Dėl 7032 Lt įplaukų iš E. K. į įmonės sąskaitą nurodo, kad šiai operacijai užfiksuoti buvo surašyta buhalterinė pažyma 2007-11-30 Nr. 70. Taip buvo padaryta užskaita. Buhalterinėje apskaitoje E. K. buvo kreditorius ir debitorius. Norint sumažinti jo įsiskolinimą įmonei buvo padarytas tik buhalteriniuose registruose, be grynų pinigų įnešimo ir išmokėjimo, tai yra užskaita tarp pirkimo ir pardavimo už automobilį „Audi“ A6. Įmonės buhalterinei apskaitai naudojo „CONTO“ programą, ten darant tarpusavio užskaitas, registruose reikalinga pasirinkti piniginę koresponduojančią sąskaitą. Šiuo atveju buvo pasirinkta 2710 sąskaita. Užskaitos yra daromos, tai nedraudžia buhalterinės apskaitos įstatymai. Konkrečiu atveju tarp vieno ir to paties asmens E. K. – jo parduotos ir pirktos automašinos „Audi A6“ sumos. Sumažintas jo įsiskolinimas įmonei, tam įvykiui užfiksuoti buvo padaryti buhalteriniai įrašai „/tokia sąskaitų korespondencija/ D2710, D4500, K240, 7032, K 2710 7032“. Dėl statybos – remonto darbų aktų pastebi, kad nuosprendyje neanalizuoti šie argumentai: UAB „K. r.“ teikė paslaugas, tai yra siuvimo, kurios yra apmokestinamos PVM, įmonė buvo PVM mokėtoja, todėl visos pirktų statybinių medžiagų sąskaitos faktūros buvo registruojamos PVM deklaracijoje FR 0600, dėl to įmonė turėjo teisę į PVM atskaitą. Teigia, kad visų darbų, medžiagų sunaudojimo kontrolę atliko įmonės direktorius, remontas ir eksploatacijos apskaita – 6111 sąskaitos registre. Buvo atliekami VMI specialistų periodiniai patikrinimai, pažeidimų niekada nebuvo nustatoma. Nurodo, jog yra objektyvūs įrodymai, kad visos statybinės medžiagos sunaudotos įmonės remontui, įmonės reikmėms, prekės nebuvo skirtos perparduoti, o sunaudotos įmonės reikmėms. Taip pat nurodo, kad teismas nenagrinėjo ir to, jog UAB „K.“ buvo paskelbtas bankrotas 2006-01-30. Ji liko nemoki ir negalėjo sumokėti mėnesinių įmokų, todėl automobilio „Peugeot 607“ nuomai buvo pasirašyta nauja sutartis su nauju lizingo gavėju UAB „K. r.“. Likusią vieną paskutinę įmokę – 1908,11 Lt (duomenys neskelbtini) lizingui už UAB „K.“ sumokėjo „K. r.“. UAB „K. r.“ buvo padaryta užskaita kaip pirmoji įmoka už automobilį pagal mokėjimo grafiką, todėl šios išlaidos buvo priskirtos kaip papildomos prie įsigijimo savikainos: 51057,95 ir 1908,11 Lt lygu 52966,06 Lt, ir parodyta įmonės apskaitoje. Išrašyti sąskaitą bankrutavusiai bendrovei UAB „K.“ nebuvo galima, nes ji buvo nemoki ir jokio turto neturėjo. Tai buvo UAB „K. r.“ sąnaudos, kurios buvo pirmoji įmoka, įskaityta pagal mokėjimo grafiką UAB (duomenys neskelbtini) lizingui. Sąskaitos iš (duomenys neskelbtini) lizingo išreikalauta nebuvo. Apeliantė nurodo, kad 2008 m. kovo mėnesį UAB „F.“ pervedė 36136,85 Lt pagal UAB „K. r.“ vadovo prašymus apmokėti darbuotojų algoms. Ta suma buvo sumažinta UAB „F.“ skola jų įmonei. Visa tai parodyta apskaitos registruose. Faktiškai šie pinigai yra gauti ir išleisti, pasirinktas banko sąskaitos registras, norint parodyti ūkinę operaciją. Ši operacija yra banko sąskaitos registre, ir padaryti buhalteriniai įrašai, pasirinkta tokia sąskaitų korespondencija: D 2710 36136,85 ir K 240 36136,85, D 4710 35675,59, D 6300 139,96, D 4500 321,30. Dėl grynųjų pinigų apskaitos mano, kad už kasos darbo organizavimo taisyklių pažeidimą yra numatyta administracinė atsakomybė. Be to, pasak nuteistosios, nesant įrodymų, kad pinigų kasoje nėra, o specialistė patvirtino, kad, jeigu kasoje pinigai būtų, tokiu atveju nėra nusikaltimo, taigi nėra jokio teisinio pagrindo ją kaltinti apgaulingu apskaitos vedimu, nes įrodymų, kad tų pinigų kasoje nebuvo, byloje nėra. Dėl to, kas paminėta, teigia, kad nėra padaryta veika, turinti nusikaltimų požymių, o įmonė turi teisę į PVM atskaitą, civilinis ieškinys turi būti netenkintas, o klausimą dėl jo sprendimo turi spręsti teismas. Be kita ko, nurodo ir tai, kad civilinis ieškinys buvo atstovaujamas tam įgaliojimo neturinčio asmens bei pareikštas institucijos, neturinčios teisės jį reikšti, nes reikalavimo teisė yra perduota turto bankui.
Apeliaciniu skundu nuteistasis E. K. prašo panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nuosprendžio dalį dėl jo pripažinimo kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir priimti jo atžvilgiu naują išteisinamąjį nuosprendį.
Dėl nesurašytų statybos-remonto darbų aktų nurodo, kad aplinkybę, jog statybinės medžiagos buvo sunaudotos atliekant pastato, esančio (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) k., remonto darbus, patvirtina šie baudžiamojoje byloje surinkti objektyvūs įrodymai: nuteistojo E. K. parodymai, kai jis tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad UAB „K. r.“ veiklą vykdė pastate, esančiame (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) k., tas pastatas nuosavybės teise priklauso UAB „F.“. UAB „K. r.“ ir UAB „F.“ 2006 m. vasario 1 d. pasirašė panaudos sutartį Nr. 01/0601, pagal kurią UAB „F.“ perdavė UAB „K. r.“ panaudos teise naudoti patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) k. Kadangi patalpos neatitiko įstatymo keliamų higienos normų, todėl, apelianto teigimu, buvo būtina jas remontuoti. Atliekant patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) k., remonto darbus buvo įrengtas papildomas siuvinėjimo cechas, išplėsti lyginimo ir pakavimo cechai, pertvarkyta katilinė, pajungti nauji radiatoriai, įrengtas poilsio kambarys, dušo kabinos. Visas statybines medžiagas pirko jis, įmonės buhalterė V. P. N. ir kiti darbuotojai, o statybos darbus atliko įmonės darbuotojai, su kuriais atskiros statybos rangos sutartys nebuvo sudarytos, o visos statybinės medžiagos, pirktos už UAB „K. r.“ lėšas, buvo sunaudotos įmonės reikmėms, atliekant anksčiau aprašytus remonto darbus, bei buvo užpajamuotos įmonės buhalterijoje; UAB „F.“ direktoriaus S. M. parodymai, kur jis tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu, patvirtino, kad UAB „K. r.“ perduotos panaudos teise naudoti patalpos atitiko minimalius higienos normų reikalavimus, todėl jas buvo būtina remontuoti, jog UAB „K. r.“ darbuotojai darė remontą patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) k., atliko dažymo, plytelių klojimo, betonavimo ir kitus darbus; UAB ,,K. r.“ darbuotojų parodymai – liudytojo V. U. parodymai, kad, jam dirbant UAB „K. r.“ energetiku, buvo remontuojamos UAB „K. r.“ patalpos, kad jis pats atliko elektros instaliavimo darbus; liudytojo V. P. parodymai, kad jis dirbo UBA „K. r.“ pagalbiniu darbininku, kad vykstant remonto darbams, jis atliko įvairius statybos darbus – klijavo plyteles, tinkavo ir pan.; liudytojo A. S. parodymai, kai jis patvirtino, jog buvo remontuojamos UAB „K. r.“ patalpos, kad jis pats atliko lubų montavimo, plytelių klijavimo darbus, padėjo elektrikui ir pan.; rašytiniai dokumentai – medžiagų nurašymo aktai, kuriuose užfiksuota, kokios statybinės medžiagos buvo sunaudotos atliekant statybos remonto darbus. Mano, kad vien ta aplinkybė, jog atliekant patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) k., remonto darbus nebuvo surašyti atliktų darbų aktai, vertintina kaip formalumas, nesudarantis nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių. Be to, nurodo, kad buvo atlikta patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) k., apžiūra ir surašytas apžiūros protokolas, jame yra detaliai išdėstyta, kaip atrodo UAB „K. r.“ patalpos, byloje yra pateiktos nuotraukos, kuriose yra aiškiai užfiksuota, kad buvo atliktas nurodytų patalpų remontas. Taigi teigia, kad visos anksčiau nurodytos aplinkybės rodo, kad byloje buvo surinkta pakankamai objektyvių įrodymų, pagrindžiančių, kad pirktos statybinės medžiagos buvo sunaudotos UAB „K. r.“ reikmėms, o būtent atliekant patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) remontą, siekiant sudaryti saugias, atitinkančias įstatymų reikalavimus darbo sąlygas. Apelianto teigimu, nurodyta skundžiamo nuosprendžio dalis dėl nesurašytų atliktų statybos-remontu darbų aktų iš esmės yra grindžiama 2009 m. lapkričio 30 d. specialisto išvada Nr. 5-4/121 (toliau tekste – specialisto išvada), tačiau nuteistajam nurodyta specialisto išvada kelia dideles abejones dėl jos pagrįstumo ir nustatytų faktinių aplinkybių tikrumo. Visų pirma, nuteistasis atkreipia dėmesį, kad patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), apžiūra buvo atlikta tik 2010 m. rugpjūčio 11 d., t. y. po specialisto išvados surašymo, dėl to apeliantas daro išvadą, kad byloje esanti specialisto išvada nerodo objektyvių bylos faktinių aplinkybių. Teisminio nagrinėjimo metu specialistė, paklausta, kokiu būdu neapžiūrėjus patalpų ji galėjo nuspręsti, kokios nurašytos medžiagos nebuvo panaudotos įmonės reikmėms, atsakė, jog šią informaciją jai suteikė tyrėjas, t. y. būtent tyrėjas nurodė specialistei, kokios medžiagos neva nebuvo panaudotos įmonės reikmėms ir buvo nurašytos pažeidžiant Buhalterinės apskaitos įstatymo normas. Mano, jog šie specialistės parodymai patvirtina, kad byloje pateikta specialisto išvada yra neobjektyvi, paremta trečiųjų asmenų nurodymais, o ne byloje nustatytomis aplinkybėmis. Antra, nurodo, jog teisiamojo posėdžio metu specialistė J. Čepetaitė patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad nesurašant atliktų darbų aktų, įmonėje UAB „K. r.“ buvo nurašomos ir kitos medžiagos, tačiau, kaip paaiškino specialistė, ji nelaikė to apgaulingu apskaitos tvarkymu, nes už tas medžiagas, skirtingai nei už tas, kurios buvo sunaudotos atliekant remontą, buvo atsiskaitoma per banką. Taigi nuteistajam akivaizdu, kad specialistė spręsdama klausimą dėl medžiagų nurašymo teisėtumo ir atitikties Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo normoms, atribojimo kriterijumi pasirinko atsiskaitymo būdą už nurašytas medžiagas, t. y. medžiagų nurašymas, nesurašant atliktų darbų aktų, už kurias buvo atsiskaityta per banką, specialistės nuomone, nelaikytinas apgaulingu apskaitos tvarkymu, o atsiskaitymas grynaisiais pinigais, specialistės nuomone, neleidžia nustatyti juridinio asmens UAB „K. r.“ veiklos, turto, įsipareigojimo dydžio ir struktūros, todėl prieštarauja buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatoms. Teigia, kad ši specialistės išvada yra nepagrįsta ir prieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams, kadangi nė vienas Lietuvos Respublikos teisės aktas nedraudžia nei fiziniams, nei juridiniams asmenims atsikaityti už prekes ar paslaugas grynaisiais pinigais. Apeliantas, įvertinęs tą aplinkybę, kad vien pasirinktas atsiskaitymo būdas negali nulemti tam tikrų veiksmų neteisėtumo, ir atsižvelgdamas į tai, kad pati specialistė pripažino tą faktą, kad medžiagų nurašymas, nesurašant atliktų darbų aktų, kai už tas medžiagas yra atsiskaitoma bankiniu pavedimu, nekliudo nustatyti įmonės veiklos, turto, įsipareigojimo dydžio ir struktūros, daro išvadą, kad analogiškų veiksmų atlikimas, pasirenkant kitą atsiskaitymo būdą, negalėjo būti kliūtimi nustatant UAB „K. r.“ turto ir įsipareigojimų dydžio. Dėl to mano, kad jam negali būti inkriminuojamas BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytas nesukaltimas, nes nėra būtino šio nusikaltimo sudėties požymio – materialių padarinių – negalėjimo visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Nurodo, kad tiek jis, tiek V. P. N. patvirtino, kad statybines medžiagas pirko jis ir kiti įmonės darbuotojai, kad jos iš karto buvo nurašomos, nes nupirkus buvo nedelsiant sunaudojamos statybos ir remonto darbams. Dėl to teigia, kad nebuvo jokio teisinio pagrindo statybinių medžiagų, kurios iš karto būdavo sunaudojamos remontui, įtraukti į atsargas. Kitu atveju, nuteistojo teigimu, apskaitant statybines medžiagas atsargose, būtų klaidinami kiti ūkio subjektai, kadangi atsargose esančios prekės būtų laikomos kaip trumpalaikis turtas, kuris skirtas perparduoti ir sukurti pridėtinę vertę, iškreiptų įmonės balansą, balanse būtų atvaizduotas turtas, kurio iš tiktųjų nėra, nes statybinės medžiagos buvo perkamos vieninteliu tikslu – siekiant atlikti patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), remontą. Taip pat nurodo, jog pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. DC-574 10, 11 ir 21 straipsnius, esant įmonėje vyr. buhalteriui (buhalterei), už buhalterinių įrašų teisingumą ir finansinės atskaitomybės pateikimą laiku atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris), tais atvejais, kai įmonė turi savarankišką buhalterinės apskaitos tarnybą ar jos padalinį, – ir apskaitos paslaugas teikiančio įmonės specialistai, tais atvejais, kai įmonės buhalterinė apskaita tvarkoma pagal su ja įmonės sudarytą sutartį. Nurodo, kad byloje yra duomenys, patvirtinantys, kad UAB „K. r.“ buhaltere nuo 2006-01-11 iki 2009-04-01 dirbo V. P. N., todėl teigia, kad būtent ji šioje įmonėje ir buvo atsakinga už finansinės atskaitomybės pateikimą laiku ir už buhalterinių įrašų teisingumą, t. y. už buhalterinę apskaitą, o jis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsniu, buvo atsakingas tik už tinkamą apskaitos organizavimą. Taigi teigia, kad jis, įdarbinęs UAB „K. r.“ buhaltere V. P. N., įvykdė Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus – tinkamai organizuoti buhalterinę apskaitą, todėl negali būti baudžiamosios atsakomybės subjektu, traukiamu atsakomybėn už buhalterinių duomenų ir įrašų neteisingumą, nes už buhalterinių įrašų teisingumą atsako įmonės buhalterė. Teigia, kad UAB „K. r.“ įgyvendino visus teisei į PVM atskaitą atsirasti reikalingus veiksmus: pirma, PVM mokėtojas UAB „K. r.“ įsigijo prekes (statybines medžiagas) ir sumokėjo už jas pardavėjui atitinkamą PVM sumą (pirkimo PVM); antra, prekes sunaudojo įmonės reikmėms, atliekant patalpų remontą. UAB „K. r.“ atlikus prekės įsigijimo ir realizavimo veiksmus, buvo įgyvendinta prielaida teisei į PVM atskaitą atsirasti. Pažymi, jog UAB „K. r.“ buhalterinėje apskaitoje apskaitytos PVM sąskaitos faktūros atitinka formaliuosius įstatymų nustatytus reikalavimus ir rodo realiai įvykusias ūkines operacijas – UAB „K. r.“ realiai nupirko prekes ir jas panaudojo savo reikmėms. Remiantis tuo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką PVM mokėtojo subjektinei teisei į PVM atskaitą atsirasti būtina visuma minėtų turinio ir formos požymių, darytina išvada, kad UAB „K. r.“ įgijo teisę į PVM atskaitą. Toliau apeliantas pasitelkia teismų praktiką ir nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. sausio 10 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A438-1898/2010, nurodė, kad prekės ar paslaugos įsigijimas ir jos panaudojimas PVM apmokestinamoms prekėms gaminti ar paslaugoms teikti turi būti realus, t. y. tokie veiksmai turi būti atlikti iš tiesų, o ne vien užfiksuoti buhalterinės apskaitos dokumentuose. Pardavėjui sumokėjus PVM už realiai įvykusį prekių ar paslaugų teikimą, pirkėjo teisė jį atskaityti tampa absoliuti ir negali būti paneigta remiantis ūkinės operacijos įforminimo trūkumais. Teigiant priešingai būtų iškreipta apmokestinimo PVM esmė ir paneigtas dvigubo apmokestinimo draudimo principas: pardavėjui sumokėjus PVM, o pirkėjui neleidžiant jo atskaityti, parduotos prekės (suteiktos paslaugos) PVM galbūt būtų apmokestinamos du ar daugiau kartų (žr. 2004 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. Al-355/2004). Mano, kad šiuo atveju visi byloje esantys įrodymai neabejotinai pagrindžia, kad nupirktos statybinės medžiagos buvo realiai panaudotos įmonės reikmėms, todėl vien ta aplinkybė, kad nebuvo surašyti atliktų darbų aktai, negali būti teisėtas pagrindas paneigti UAB „K. r.“ teisę į PVM atskaitą. Dėl automobilio „Peugeot 607“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nurodo, kad apie 2007 m. liepos mėnesį įvykusią automobilio pardavimo operaciją D. R. jis pamiršo informuoti buhalterę, nes po avarijos jautė didelį stresą ir įtampą. Po to, praėjus ilgesniam laikui, jis ir įmonės buhalterė V. P. N. pastebėjo, kad UAB „K. r.“ buhalterinėje apskaitoje automobilis „Peugeot 607“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nėra nurašytas. Tada, jis, pasak apelianto, įvertinęs tą aplinkybę, kad buhalterinėje apskaitoje užfiksuota automobilio kaina buvo žymiai didesnė, nei reali jo vertė, jis jausdamas kaltę dėl įmonei padarytos žalos nusprendė automobilį „Peugeot 607“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įsigyti iš UAB „K. r.“ savo asmeninėms reikmėms už 14 548,37 Lt ir taip iš dalies atlyginti padarytą žalą. Nurodo, jog pinigai bendrovei sumokėti nebuvo, tačiau buvo nurašyta UAB „K. r.“ skola jam. Mano, kad anksčiau aprašytos aplinkybės pagrindžia, kad jis, atlikdamas aprašytus veiksmus, neturėjo tikslo apgaulingai tvarkyti įmonės buhalterinę apskaitą, o jam nupirkus automobilį iš UAB „K. r.“, jokia žala valstybės finansų sistemai padaryta nebuvo, atvirkščiai, tai leido sumažinti UAB „K. r.“ įsipareigojimų dydį (buvo įskaityta UAB „K. r.“ skola jam). Be to, pasak nuteistojo, nenurašius automobilio „Peugeot 607“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būtų iškreiptas UAB „K. r.“ balansas, nes buhalterinėje apskaitoje būtų užfiksuota tikrovės neatitinkanti bendrovės turto apimtis (kaip jau buvo nurodyta, sudaužyto automobilio rinkos vertė buvo žymiai mažesnė negu užfiksuota buhalterijoje). Nuteistasis pabrėžia, kad BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, t. y. būtina nustatyti, kad dėl tam tikrų veiksmų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti juridinio asmens veikslo, turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Mano, kad šioje konkrečioje situacijoje nėra jokio teisinio pagrindo konstatuoti, kad jo veiksmai galėjo turėti įtakos nustatant įmonės turto, įsipareigojimų, nuosavo kapitalo dydį. Pažymi, jog anksčiau aprašyti jo veiksmai jokių būdų negalėjo iškreipti UAB „K. r.“ buhalterinių duomenų, nes rodė realiai įvykusius faktus – automobilis buvo sudaužytas, jo likutinė vertė buvo žymiai mažesnė negu užfiksuota buhalterijoje, todėl jį reikėjo nurašyti, siekiant neklaidinti trečiųjų asmenų dėl bendrovės turimo turto dydžio. Būtent tai, nuteistojo teigimu, ir buvo padaryta, parduodant automobilį jam, ir šių nurodytų veiksmų atlikimas, apelianto manymu, jokiu būdu negalėjo lemti negalėjimo nustatyti tikrąjį UAB „K. r.“ turto ir įsipareigojimų dydį. Taigi teigia, kad jam negali būti inkriminuojamas BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas, nes jo veiksmuose nėra būtinų šio nusikaltimo požymių – padarinių (negalėjimas visiškai ar iš dalies nustatyti juridinio asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros). Dėl pateiktos specialisto išvados pagrįstumo nurodo, jog skundžiamas nuosprendis iš esmės grindžiamas 2009 m. lapkričio 30 d. specialisto išvada Nr. 5-4/121, tačiau, pasak nuteistojo, ši specialisto išvada kelia didelių abejonių dėl jos pagrįstumo ir teisėtumo. Visų pirma, nurodo, kad specialisto išvadą surašiusi J. Čepaitienė teisiamojo posėdžio metu pati pripažino, kad dalį išvadų ji padarė remdamasi ne objektyviomis tyrimo nustatytomis aplinkybėms, o trečiųjų asmenų nurodymais. Teisminio nagrinėjimo metu specialistė, paklausta, kokiu būdu neapžiūrėjus patalpų ji galėjo nuspręsti, kokios nurašytos medžiagos nebuvo panaudotos įmonės reikmėms, atsakė, jog šią informaciją jai suteikė tyrėjas, t. y. būtent tyrėjas nurodė specialistei, kokios medžiagos neva nebuvo panaudotos įmonės reikmėms ir buvo nurašytos pažeidžiant Buhalterinės apskaitos įstatymo normas. Antra, specialisto išvadoje yra konstatuota, kad G. M. nevykdė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies ir 12 straipsnio 1 dalies nuostatų, kadangi 2009 m. kovo mėnesį neįformino PVM sąskaita faktūra automobilio „Audi A6“ pardavimo operacijos UAB „F.“, nors vėliau, teisiamojo posėdžio metu, specialistė šias savo išvadas paneigė, nurodydama, kad automobilio „Audi A6“ perdavimo UAB „F.“ įforminti PVM sąskaita faktūra nereikėjo. Trečia, specialisto išvados dalyje „Finansinių operacijų, vykusių bendrovės UAB „K. r.“ atsiskaitomoje sąskaitoje banke apskaita“ yra nurodyta, kad UAB „K. r.“ buhalterė V. P. N. į banko pajamas ir išlaidas apskaitos registruose Nr. 2710 „Sąskaitos bankuose“ ir „Didžioji knyga“ įrašė 655 438,71 Lt, kuriuos UAB „F.“ sumokėjo UAB „K. r.“ kreditoriams. Specialisto išvadoje yra teigiama, kad V. P. N. padarė neteisingus įrašus sąskaitoje Nr. 2710 „Sąskaitos banke“ apie 655 438,71 Lt įplaukas į „K. r.“ atsiskaitomąją sąskaitą iš UAB „F.“, kadangi faktiškai pinigai į sąskaitą neįkrito, dėl to UAB „K. r.“ 2007, 2008 ir 2009 m. buhalterinės apskaitos informacija yra netinkama ir neišsami. Apklausta teisiamojo posėdžio metu specialistė patvirtino, kad padaryti pažeidimai nesudaro nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių, nes tai nekliudo nustatyti bendrovės veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio. Pabrėžia, kad analogiškai buvo pasielgta 2009 metais, kai UAB „F.“ sumokėjo UAB „K. r.“ kreditoriams 36 136,85 Lt, tačiau specialisto išvadoje ši suma dėl neaiškių aplinkybių yra išskirta, ir yra konstatuota, kad buhalterė V. P. N., į 2009 m. kovo mėn. apskaitą įtraukė neįvykusią 36 136,85 Lt įplaukų į banko sąskaitą, pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalį ir 13 straipsnio 3 dalį, dėl to negalima iš dalies nustatyti 2009 m. UAB „K. r.“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Taigi apeliantui akivaizdu, kad specialisto išvadoje dėl analogiškų padarytų Buhalterinės apskaitos pažeidimų yra padarytos dvi kardinaliai prieštaraujančios viena kitai išvados: vienu atveju specialistė teigia, kad padaryti pažeidimai nekliudo nustatyti įmonės veiklos, turto ir įsipareigojimų dydžio, kuru atveju – specialistė nurodo, kad padaryti analogiški pažeidimai vertintini kaip apgaulingas apskaitos tvarkymas, atitinkantis BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius. Pažymi, jog teisiamojo posėdžio metu apklausta specialistė negalėjo paaiškinti, kokiu pagrindu nurodyta 36 136,85 Lt yra išskirta. Vėliau apklausos metu specialistė nurodė, kad tai turėtų būti vertinama kaip netikslumas, todėl savo išvadą, padarytą dėl 36 1369,85 Lt įplaukų įtraukimo į banko sąskaitą, paneigė, nurodydama, kad 36 136,85 Lt įplaukų įtraukimas ne į tą sąskaitų planą, netrukdo nustatyti įmonės veiklos rezultatų, t. y. padarytų Buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimų pobūdis neatitinka BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto apgaulingo apskaitos tvarkymo. Mano, kad šios aplinkybės leidžia abejoti byloje pateiktos specialisto išvados pagrįstumu, patikimumu ir teisingumu. Dėl pareikšto civilinio ieškinio nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu iš dalies tenkindamas Šiaulių AVMI pareikštą civilinį ieškinį neįvertino tos aplinkybės, kad civilinis ieškinys buvo pareikštas asmens, neturinčio reikalavimo teisės. Atkreipia dėmesį, kad Šiaulių apygardos teismas 2011 m. spalio 27 d. nutartimi nusprendė iš UAB „K. r.“ kreditorių sąrašo išbraukti Šiaulių AVMI su 20762,00 Lt kreditoriniu reikalavimu ir patvirtinti patikslintą 339 500,57 Lt AB „Turto bankas“ kreditorinį reikalavimą. Taigi teigia, kad nuo 2011 m. spalio 27 d. Šiaulių AVMI nebeturi reikalavimo teisės į UAB „K. r.“. Apelianto teigimu, naujasis kreditorius – AB „Turto bankas“ civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nepateikė, taip pat byloje nebuvo pateiktas AB „Turto bankas“ įgaliojimas, kuriuo Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija būtų įgaliota atstovauti AB „Turto bankas“ interesus. Dėl to, kas paminėta, mano, kad Kelmės rajono apylinkės teismas, iš dalies tenkindamas Šiaulių AVMI civilinį ieškinį, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, kadangi civilinis ieškinys buvo pareikštas asmens, neturinčio reikalavimo teisės. Dėl įrodymų vertinimo nurodo, kad Kelmės rajono apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai neištyrė visų bylos faktinių aplinkybių, neįvertino visų byloje surinktų įrodymų ir taip pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus, o tai sukliudė teismui priimti teisingą sprendimą. Pažymi, kad apkaltinamasis nuosprendis iš esmės grindžiamas tik specialisto išvada, visiškai nenagrinėjant lemiamą reikšmę šios bylos teisingam išsprendimui turinčių aplinkybių, nevertinant jo gynėjo argumentų dėl pateiktos išvados teisingumo ir pagrįstumo, bei nepatikrinant jos remiantis patikimumo ir leistinumo kriterijais, nevertinant kitų byloje surinktų įrodymų bei liudytojų parodymų, taip pažeidžiant jo teisę į gynybą. Akcentuoja, kad byloje buvo surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia abejoti specialisto išvadų patikimumu ir teisingumu, todėl pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva privalėjo įvertinti, jog specialisto išvada, turinti šioje byloje pagrindinio įrodymo statusą, neatitinka leistinumo ir patikimumo reikalavimų, todėl ja negali būti grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis.
Apeliacinio proceso metu nuteistieji ir jų gynėjai prašė nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.
Nuteistųjų apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies, Kelmės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nuosprendis keistinas dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikties bylos aplinkybėms ir dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų.
BK 222 straipsnyje numatytu nusikaltimu yra pažeidžiama buhalterinės apskaitos vedimo tvarka. Buhalterinė apskaita BK 222, 223 straipsnių prasme – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją, priimti ekonominius sprendimus ir (arba) sudaryti finansinę atsakomybę (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 5 punktas). BK 222 straipsnio dispozicija yra blanketinė, joje įvardyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaitos tvarka reglamentuojama buhalterinės apskaitos įstatymu, kuris numato, jog visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, o taip pat kitais teisiniais aktais, reglamentuojančiais buhalterinės apskaitos vedimo tvarką. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 222 straipsnį atsiranda tik tuo atveju, kai, padarius įstatymo dispozicijoje numatytą veiką, negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio, struktūros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-460/2008). Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, o kilus abejonių dėl jų pagrįstumo gali būti skiriama ekspertizė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-305/2009, 2K-216/2011, 2K-157/2011).
Apeliaciniuose skunduose nuteistieji V. P. N. ir E. K. neigia padarę nusikalstamas veikas, tačiau jų kaltę padarius BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą patvirtina liudytojų parodymai, specialistės išvada ir jos paaiškinimai, pačių apeliantų parodymai bei kiti teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai. Šie duomenys gauti įstatymo nustatyta tvarka, išnagrinėti teismo posėdyje ir įvertinti nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Pirmosios instancijos teismo išvados grindžiamos ne tik byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma, bet ir konkrečiomis Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatomis, kurios susietos su faktinėmis aplinkybėmis. Teismo sprendime nurodyta, kokius Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus pažeidė nuteistieji ir kokia yra jų pareigų tinkamai organizuoti bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymą bei buhalterinių įrašų teisingumą apimtis. BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta veika šiuo konkrečiu atveju reiškėsi tuo, kad į bendrovės buhalterinę apskaitą buvo neįtrauktos visos įvykusios ūkinės operacijos, taip pat buvo atvaizduotos neįvykusios ūkinės operacijos bei ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai nebuvo pagrįsti apskaitos dokumentais, tuo pažeidžiant Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio 3 dalies nuostatas.
Pažymėtina, kad apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo subjektai yra asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnius. Pagal šio įstatymo 11 straipsnį už buhalterinių įrašų teisingumą atsako vyriausiasis buhalteris, o pagal 21 straipsnio 1 dalį už apskaitos organizavimą atsako įmonės vadovas. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad V. P. N. nuo 2006-01-11 iki 2009-04-01 dirbo UAB „K. r.“ buhaltere, kai tuo metu įmonės vadovu buvo E. K.. Taigi apeliantai, eidami savo atitinkamas pareigas įmonėje, buvo atsakingi už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą – E. K. bei įrašų teisingumą – V. P. N..
Šioje byloje V. P. N. ir E. K. nuteisti už tai, kad padarydami Buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimus, atitinkamai numatytus 6 straipsnio 2 dalyje, 12 straipsnio 1 dalyje ir 13 straipsnio 3 dalyje – V. P. N., E. K. – 6 straipsnio 2 dalyje ir 12 straipsnio 1 dalyje, sukėlė baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius – nebuvo negalima iš dalies nustatyti UAB „K. r.“ 2006, 2007, 2009 metų turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. To paties įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Minėto įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus rekvizitus. Minėta, kad apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada. Byloje dėl nuteistųjų V. P. N. ir E. K. apgaulingai tvarkytos teisės aktų reikalaujamos apskaitos kilę padariniai nustatyti remiantis 2009 m. lapkričio 30 d. specialisto išvada (4 t. 57–76 b. l.) dėl UAB „K. r.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo. O tai, kad V. P. N. padaryti buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimai sukėlė 2009 m. lapkričio 30 d. specialisto išvadoje nurodytas pasekmes, t. y. kad ji, būdama UAB „K. r.“ buhaltere ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, 11 straipsnį (2003 m. gruodžio 18 d. įstatymo Nr. IX-1914 redakcija) būdama atsakinga už buhalterinių įrašų teisingumą, pažeisdama 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 6 straipsnio 2 dalies nuostatas ir 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, į bendrovės buhalterinę apskaitą neįtraukė 6 050 Lt grynų pinigų gavimo, priėmimo ir jų panaudojimo operacijų, laikotarpiu nuo 2006-07-05 iki 2007-12-04 AB „Š. b.“, adresu: (duomenys neskelbtini), iš UAB „K. r.“ atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) LTL; be apskaitos dokumento į dokumentą „Žiniaraštis sąskaitai - 2710 sąskaitos bankuose (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2007-11-01 iki 2007-11-30 įrašė neįvykusią operaciją – įtraukė 7 032 Lt įplaukų iš E. K. į UAB „K. r.“ atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) LTL, esančią AB „Š. b.“; 13 straipsnio 3 dalies nuostatas – be apskaitos dokumento – PVM sąskaitos faktūros, 2006 m. kovo mėn. apskaitos registre Didžioji knyga sąskaitoje „Ilgalaikis turtas“ tyčia įrašė neteisingus duomenis apie transporto priemonės „Peugeot 607“ 2.2 HDI AT VIN (duomenys neskelbtini) įsigijimo savikainą, t. y. įrašė – 52 966,06 Lt automobilio „Peugeot 607“ įsigijimo savikainą, įtraukdama 51 057,95 Lt automobilio kainą pagal (duomenys neskelbtini) Lizingo 2006-03-31 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0000867451 ir 1 908,11 Lt, kuriuos 2006-02-20 UAB „K. r.“ pervedė bendrovei „H. l.“ už UAB „K.“ pagal sutartį Nr. 1030515, bei į 2009 m. kovo mėn. apskaitą įrašė neįvykusią 36 136,85 Lt įplaukų į banko sąskaitą operaciją, ir taip nurodytais laikotarpiais tyčia apgaulingai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti – UAB „K. r.“ 2006, 2007, 2009 metų turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros bei tai, kad E. K., būdamas UAB „K. r.“ direktoriumi ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio reikalavimus būdamas atsakingas už įmonės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą ir pažeisdamas 2001-11-06 buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 – 6 straipsnio 2 dalies ir 12 straipsnio 1 dalies nuostatas – nes 2007 m. rugpjūčio mėnesį PVM sąskaita faktūra neįformino ir į bendrovės 2007 metų buhalterinę apskaitą neįtraukė automobilio „Peugeot 607“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), pardavimo D. R., gyv. (duomenys neskelbtini), 2000 Lt vertės operacijos ir kasos pajamų orderiu neįformino 2 000 Lt grynų pinigų priėmimo į kasą operacijos iš D. R. už minėtą automobilį; taip pat 2007-11-30 PVM sąskaitoje faktūroje, serija (duomenys neskelbtini) Nr. 57, įformino neįvykusią automobilio „Peugeot 607“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), pardavimo operaciją E. K. už 14 548,37 Lt ir įtraukė šią neįvykusią automobilio pardavimo operaciją į bendrovės 2007 metų buhalterinę apskaitą; taip nurodytais laikotarpiais tyčia apgaulingai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti – UAB „K. r.“ 2007 metų veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, patvirtina: pačios V. P. N. parodymai, duoti apylinkės teismo teisiamojo posėdžio metu, kai ji pripažino dėl blogos sveikatos 2006 ir 2007 metais tinkamai neįforminusi dokumentų dėl gautų pinigų iš banko, taip pat pripažino po pervestos 1908 Lt įmokos už automobilį „Peugeot“ buhalterinėje apskaitoje neparodžiusi skolininko UAB „K.“ dėl už jį sumokėtos 1908 Lt įmokos. Taip pat pripažino įrašiusi neįvykusią operaciją – įtraukusi 7 032 Lt įplaukų iš E. K. į UAB „K. r.“ atsiskaitomąją sąskaitą, nurodydama, kad įmonė pinigų jam nemokėjo, nes neturėjo, ar jis neprašė, ir kad šiuose ūkiniuose sandoriuose jokie pinigai mokami nebuvo, tai buvo padaryta tik popieriuje. Dėl kaltinimo apie į apskaitą įrašytos neįvykusios 36 136,85 Lt įplaukų operacijos į UAB „K. r.“ sąskaitą, paaiškino, kad pagal bendrovės direktoriaus prašymus UAB „F.“ sumokėjo 36136,85 Lt tiesiogiai „K. r.“ darbuotojams darbo užmokestį bei tai, kad šie pinigai į „K. r.“ sąskaitą nebuvo gauti, jie buvo išmokėti „K. r.“ darbuotojams aplenkiant bendrovės sąskaitą. Pripažino, kad įrašas apie pinigų įnešimą į bendrovės sąskaitą yra fiktyvus, tačiau jis buvo padarytas siekiant sumažinti įsiskolinimus darbuotojams (7 t., 131–139, 186 b. l.); paties E. K. parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu, kai jis pripažino neįnešęs 2000 Lt į įmonės kasą, kai pardavė automobilį „Peugeot 607“ ir apie šį pardavimą nieko nepranešęs buhalterei, todėl šis sandoris nebuvo įtrauktas į buhalterinę apskaitą. Taip pat pripažino sprendęs su buhaltere klausimą kaip nurašyti automobilį „Peugeot 607“, nes jo buhalterinė vertė buvo didesnė, nei pardavimo kaina, po ko, su buhaltere V. P. N. sugalvojo tokį automobilio nurašymo būdą – sudaužytą automobilį „Peugeot“ nusprendė nurašyti, parduodant jį jam už maždaug 15000 Lt kainą, nors jis šių pinigų bendrovei nemokėjo (7 t., 125–129, 184–186 b. l.); liudytojos D. R. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, kai ji paaiškino, kad pirko už 2000 Lt automobilį „Peugeot 607“, kuris buvo registruotas UAB „K. r.“ vardu (7 t., 65–66 b. l.); Transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartis, kurioje nurodyta, kad 2007-08-28 UAB „K. r.“ parduoda D. R. transporto priemonę „Peugeot 607“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) už 2000 Lt, pardavėjo UAB „K. r.“ vardu pasirašo direktorius E. K. (4 t., 190 b. l.); 2007 m. lapkričio 30 d. UAB „K. r.“ PVM sąskaita faktūra, išrašyta buhalterės V. P. N., ir iš kurios turinio matyti, kad UAB „K. r.“ parduoda pirkėjui E. K. automobilį „Peugeot 607“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) už 14548,37 Lt (4 t., 192 b. l.); 2009-11-30 d. specialisto išvada Nr. 5-4/ 121 (4 t. 57–76 b. l.), išvados priedai (4 t. 77–199 b. l., 5 t., 1–9 b. l.) dėl UAB „K. r.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo ir specialistės paaiškinimai, duoti tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismo posėdžių metu (7 t., 67–76, 140–146, 162–163 b. l.). Netikėti specialisto išvada, kurią atitinka tiek byloje esantys buhalteriniai dokumentai, tiek pačių nuteistųjų ir aptartų liudytojų parodymai, teismas neturi jokio pagrindo, kadangi ji atitinka kitus byloje esančius duomenis su jais bendrai sudaro vieningą loginę grandinę, patvirtinančią apeliantų nusikalstamų veikų apimtį. Todėl kolegija, įvertinusi visus šiuos bylos duomenis, neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai dėl nuteistųjų kaltės jiems padarius BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką. Pagal byloje nustatytas aplinkybes visi objektyvieji ir subjektyvieji BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai nustatyti pagrįstai, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad V. P. N. ir E. K. baudžiamasis įstatymas būtų buvęs pritaikytas netinkamai ir dėlto nėra jokio pagrindo, kaip to prašo skunduose nuteistieji, juos išteisinti.
V. P. N. skunde nurodytas teiginys, kad ji nuo 2006-11-02 iki 2006-12-12, 2007-12-07, 2008-12-05 gydėsi (duomenys neskelbtini) medicinos universiteto klinikose, buvo hospitalizuota, todėl teigia, kad ji niekaip negalėjo 2006-11-03 paimti iš AB „Š. b.“, adresu: (duomenys neskelbtini) „K. R.“ atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) LTL 800 Lt, 2006-11-24 – 500 Lt, o neturėdama šių dokumentų, ji negalėjo tinkamai atlikti savo darbo, atmestinas kaip nepagrįstas. Iš tiesų, bylos duomenys tvirtina, kad V. P. N. nuo 2006-11-02 iki 2006-12-12 nedirbo (7 t., 98 b. l.), tačiau bylos medžiaga tvirtina ir tai, kad V. P. N., nepriklausomai nuo to, ar ji sirgo, ar ne, buvo apskaičiuotas vienodas darbo užmokestis, ir, kaip nurodė pati apeliantė teisiamojo posėdžio metu, grįžusi po ligos ji susitvarkydavo visus dokumentus. Taip pat nepagrįstai nuteistoji teigia, kad neturėdama šių dokumentų, ji negalėjo tinkamai atlikti savo darbo, kadangi pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui, t. y. metams, ir sudarydama metinius balansus, V. P. N. vis tiek turėjo matyti, kad sąskaitų debetas neatitinka sąskaitų kreditui.
Taip pat neteisi apeliantė teigdama, kad užfiksuoti 7032 Lt iš E. K. į įmonės sąskaitą buvo surašyta buhalterinė pažyma 2007-11-30 Nr. 70, ir taip buvo padaryta užskaita, o norint sumažinti jo įsiskolinimą įmonei, įrašas buvo padarytas tik buhalteriniuose registruose, be grynų pinigų įnešimo ir išmokėjimo, tai yra užskaita tarp pirkimo ir pardavimo už automobilį „Audi“ A6 sumažintas jo įsiskolinimas įmonei, tam įvykiui užfiksuoti buvo padaryti buhalteriniai įrašai / tokia sąskaitų korespondencija / D2710, D4500, K240, 7032, K 2710 7032. Pažymėtina, kad vien buhalterinės pažymos 2007-11-30 Nr. 70 surašymas nepaneigia, kad nuteistoji įrašė neįvykusią operaciją – įtraukė 7032 Lt įplaukų iš E. K. į UAB „K. r.“ atsiskaitomąją sąskaitą, kadangi pagal (duomenys neskelbtini) banko išrašus ši operacija neįvyko, taigi E. K. realiai 7032 Lt neįnešė į įmonės sąskaitą nei grynais pinigais, nei mokėjimo pavedimu, tų pinigų faktiškai nebuvo, todėl ši operacija negalėjo būti įregistruota, o jos atvaizdavimas buhalteriniuose dokumentuose –buhalterinėje pažymoje 2007-11-30 Nr. 70, yra ne kas kita kaip įrašyta neįvykusi operacija, dėl to iš dalies ir negalima nustatyti rezultato.
Ir nors apeliantei nesuprantama, kodėl ji kaltinama į 2009 m. kovo mėn. apskaitą įrašiusi neįvykusią 36 136,85 Lt įplaukų į banko sąskaitą operaciją, tačiau iš 2009-11-30 specialisto išvados Nr. 5-4/121 (4 t., 57–76 b. l.) akivaizdu, kad buhalterė (V. P. N.) įrašė 36126.85Lt įplaukų, kurių faktiškai nebuvo, kadangi tie pinigai į banką nepateko, jų niekas į banką neįnešė ir jie į įmonės sąskaitą neįplaukė. Taigi apskaitoje įrašas vienoks, o banke pinigai kitokie, dėl to iš dalies ir negalima nustatyti bendrovės turto ir įsipareigojimų. Dėl to nuteistosios V. P. N. apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad yra galima nustatyti 2006-2007 m. UAB „K. R.“ turtą, įsipareigojimus ir struktūrą.
Atmestinas ir kitas V. P. N. skundo argumentas, kad už apskaitos tvarkymo pažeidimus jai turėjo būti taikoma ne baudžiamoji, bet administracinė atsakomybė. Pažymėtina, kad svarbiausias baudžiamosios ir administracinės atsakomybės už buhalterinės apskaitos taisyklių pažeidimus atribojimo kriterijus yra BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių nustatymas ar nenustatymas, nes ATPK 1731 straipsnyje, kuriame numatyta atsakomybė už apskaitos pažeidimus, padariniai nenumatyti. Atsižvelgiant į tai, kad V. P. N. apgaulingai tvarkomos buhalterinės apskaitos kilo baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai (iš dalies nebuvo galima nustatyti bendrovės veiklos ir turto), jai administracinė atsakomybė netaikytina.
Ir nors nuteistasis E. K. skunde nurodo, kad jis, įdarbinęs UAB „K. r.“ buhalterę V. P. N. tinkamai įvykdė Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus – tinkamai organizuoti buhalterinę apskaitą, todėl negali būti baudžiamosios atsakomybės subjektu, traukiamu atsakomybėn už buhalterinių duomenų ir įrašų neteisingumą, nes už buhalterinių įrašų teisingumą atsako įmonės buhalterė, tačiau kolegija pažymi, kad Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnyje nustatyta, jog už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas. Taigi E. K., būdamas UAB „K. r.“ vadovu, buvo atsakingas už įmonės apskaitos organizavimą, už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą. Tačiau, nepaisant to, pats apeliantas pardavė automobilį „Peugeot 607“ D. R., to buhalterinėje apskaitoje PVM sąskaita faktūra neįformino, neparodė pinigų priėmimo ir apie tai buhalterei V. P. N. nepranešė, dėl to buhalterė ir negali būti atsakinga už tokius direktoriaus veiksmus.
Taip pat nepagrįstai nuteistasis skunde teigia, kad apie įvykusią automobilio pardavimo D. R. operaciją jis pamiršo informuoti buhalterę, kadangi byloje esantys duomenys tvirtina, kad po sandorio su D. R., jis, žinodamas ir suprasdamas, kad visos ūkinės operacijos turi būti pagrįstos apskaitos dokumentais, pastebėjęs, kad UAB „K. r.“ buhalterinėje apskaitoje automobilis „Peugeot 607“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nėra nurašytas, siekdamas buhalteriškai pagrįsti automobilio pardavimo operaciją, PVM sąskaita faktūra įformino neįvykusią to paties automobilio pardavimo sau pačiam operaciją, o ši operacija buvo įtraukta į apskaitą, nors D. R. automobilis buvo parduotas 2007-08-28 (4 t., 190 b. l.), o jis automobilį iš UAB „K. r.“ neva įgijo 2007-11-30 (4 t., 192 b. l.), t. y. jau po automobilio pardavimo D. R..
Tačiau aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliantų skunduose nurodytais teiginiais, susijusiais su įmonės reikmėms sunaudotomis statybinėmis medžiagomis, ir sprendžia, kad V. P. N. ir E. K. kaltinimuose buvo nepagrįstai inkriminuoti buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 3 dalies ir 12 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimai, atitinkamai V. P. N., kad ji, be statybos – remonto darbų aktų, įrodančių, kad medžiagos sunaudotos įmonės reikmėms, į sąnaudas nurašė įvairių statybinių medžiagų, iš viso 2007 ir 2008 metais nurašė 94 506,76 Lt (be PVM) vertės statybinių medžiagų, o E. K., kad jis nesurašė atliktų statybos-remonto darbų aktų, įrodančių, kad už bendrovės lėšas pirktos statybinės medžiagos sunaudotos įmonės reikmėms, kuriuose būtų nurodytas sunaudotų medžiagų kiekis, kaina, suma, remontuojamas ar statomas objektas, iš viso 2007 ir 2008 94 506,76 Lt (be PVM) vertės statybinių medžiagų.
Pirmosios instancijos teismas grįsdamas šią nuteistųjų V. P. N. ir E. K. kaltinimo dalį nurodė, kad įrašai apskaitos registre buvo padaryti neturint statybos darbų atlikimo aktų ar kitų dokumentų, kurie patvirtintų, kad įgytos statybinės medžiagos panaudotos įmonės reikmėms, kur, kiek ir kokių medžiagų panaudota remontuojant įmonės patalpas, o visos įsigytos statybinės medžiagos nurašytos į sąnaudas.
Teisėjų kolegija, paneigdama šią pirmosios instancijos teismo išvadą, visų pirma atkreipia dėmesį, kad apylinkės teismas, darydamas tokią išvadą, visiškai neatkreipė dėmesio į tai, kad, be nuteistųjų parodymų, jog darbai UAB „K. r.“ nuomojamose patalpose buvo atliekami, tai patvirtino ir liudytojais teisiamojo posėdžio metu apklausti S. M. (7 t., 121–122 b. l.), V. U. (7 t., 123–124 b. l.), A. S. (7 t., 124 b. l.), V. P. (7 t., 124–125 b. l.) ir paaiškino, kad remontas UAB „K. r.“ nuomojamose patalpose buvo atliekamas, kad jį darė patys įmonės darbuotojai, atliko dažymo, plytelių klijavimo, tinkavimo, betonavimo, elektros instaliacijos darbus. Taip pat į tai, kad tokius aptariamų liudytojų ir juos atitinkančius nuteistųjų parodymus iš dalies atitinka ir 2010-08-11 apžiūros protokolas (5 t., 124–166 b. l.), iš kurio turinio matyti, kad remonto darbai iš tiesų buvo atliekami (5 t., 144, 147, 148, 152–156 b. l.), ir medžiagų nurašymo aktai, kuriuose užfiksuota, kokios statybinės medžiagos buvo sunaudotos atliekant statybos remonto darbus. Taigi, šie duomenys neabejotinai patvirtina, kad UAB „K. r.“ nuomojamose patalpose buvo atliekami remonto darbai, tai iš dalies patvirtino ir apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas R. M. (tyrėjas, surašęs patalpų apžiūros protokolą), kai jis paaiškino, jog matė apšiltintas lubas, tačiau detaliai, pagal kiekvieną sąskaitą faktūrą, medžiagų neišskyrė, ir tai, kad dėl nepanaudotų medžiagų darė prielaidą, remdamasis savo gyvenimiška patirtimi. Šioje situacijoje, t. y. nustačius, kad remonto darbai buvo atliekami, tačiau nesant galimybės objektyviai nustatyti, kiek ir kokių darbų buvo atlikta, kolegija atskaitos tašku laiko pagrindinį buhalterinėje apskaitoje keliamą atsargų nurašymo reikalavimą – ar yra objektyvūs įrodymai, kad atsargos buvo sunaudotos įmonės reikmėms, ir sprendžia, kad visos anksčiau nurodytos aplinkybės pagrindžia, kad pirktos statybinės medžiagos buvo sunaudotos UAB „K. r.“ reikmėms, o būtent atliekant patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), remontą. Ir nors nebuvo daromi statybos darbų atlikimo aktai, kurie patvirtintų, kad įgytos statybinės medžiagos panaudotos įmonės reikmėms, o statybinių medžiagų nurašymo aktuose nėra nurodyta, kur ir kokie kiekiai, kokių medžiagų panaudoti, tačiau esant duomenims, kad statybinės medžiagos buvo naudojamos įmonės naudai, jog vyko statybos remonto darbai, ir negalint tiksliai apskaičiuoti, kokia apimtimi šie darbai vyko, ir taip apskaičiuoti panaudotų statybinių medžiagų kiekio (neatlikta statybinė ekspertizė, o šiuo metu jos atlikimas neturi prasmės), visos abejonės vertinamos nuteistųjų naudai. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms. Kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodymų naštos jam perkelti negalima, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo) (Barberà, Messegué and Jabardo v. Spain, no. judgment of 6 December 1988; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgement of 20 March 2001; Natunen v. Finland, no. 21022/04, judgement of 31 March 2009). Taigi visas kompleksas įvairių teisės šakų normų draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Tokios praktikos laikosi ir teismai (kasacinės nutartys Nr. 2K–177/2009, 2K–205/2012, 2K-532/2012). Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju nebėra galimybių ištirti ir objektyviai paneigti nuteistųjų V. P. N. ir E. K. versijos, kad visos statybinės medžiagos buvo panaudotos įmonės reikmėms, todėl V. P. N. ir E. K. kaltinimuose jiems inkriminuoti veiksmai, susiję su statybinių medžiagų panaudojimu, šalintini kaip neįrodyti.
Kadangi kolegija padarė išvadą, jog byloje neįrodyta, kad statybinės medžiagos nebūtų panaudotos UAB „K. r.“ reikmėms, todėl darytina išvada, kad PVM į atskaitą buvo įtrauktas pagrįstai, dėl to Šiaulių AVMI priteista žala valstybės biudžetui naikintina, o Šiaulių AVMI pareikštas civilinis ieškinys atmestinas.
Tačiau net ir sumažinus nuteistiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų apimtį apeliacinės instancijos teismas nemato objektyvaus pagrindo švelninti apeliantams pirmosios instancijos teismo skirtų bausmių ir sprendžia, kad apylinkės teismas, teisingai kvalifikavęs nuteistųjų nusikalstamas veikas, laikydamasis baudžiamojo įstatymo reikalavimų, teisingai paskyrė ir bausmes už padarytas nusikalstamas veikas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3 punktu, 4 punktu, 332 straipsniu,
n u t a r i a:
Kelmės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 16 nuosprendį pakeisti:
iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti – V. P. N. ir E. K. kaltinimuose inkriminuotus buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatų pažeidimus, t. y., kad jie, be statybos – remonto darbų aktų, įrodančių, kad medžiagos sunaudotos įmonės reikmėms, į sąnaudas nurašė įvairių statybinių medžiagų, iš viso 2007 ir 2008 metais už 94 506,76 Lt (be PVM).
Iš V. P. N. ir E. K. solidariai Šiaulių apskrities VMI priteistą 14269 Lt (keturiolikos tūkstančių dviejų šimtų šešiasdešimt devynių litų) žalą valstybės biudžetui panaikinti ir Šiaulių apskrities VMI pareikštą civilinį ieškinį atmesti.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Kolegijos pirmininkas Vidmantas Mylė
Teisėjai Raimundas Jurgaitis
Zigmas Kavaliauskas