Civilinė byla Nr. 2-2505/2013

Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00337-2013-8

Procesinio sprendimo kategorija 110.1

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. lapkričio 7 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Statva“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-763-425/2013 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Statva“ ieškinį atsakovui Utenos regioniniam profesinio mokymo centras dėl skolos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Sprendžiamas klausimas dėl atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstumo.

Ieškiniu prašoma priteisti iš atsakovo 249 566 Lt už papildomai atliktus techniniame projekte nenumatytus darbus, 6 proc. dydžio palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti paskelbto viešojo pirkimo „Garažo pastato rekonstravimo darbų baigimo, keičiant paskirtį maisto pramonės praktinio mokymo centrui įrengti, adresu Aukštaičių g.5, Utena“ pirkimo Nr. 145854, vykdymą. Nurodė, kad jo atlikti statybos rangos darbai priėmimo-perdavimo aktu nebuvo perduoti atsakovui (užsakovui), nes ieškovas sustabdė sutartinių įsipareigojimų vykdymą, kadangi atsakovas neapmokėjo už papildomai atliktus darbus. Yra problema dėl atsakomybės dėl darbų bei medžiagų atsitiktinio žuvimo rizikos iki jų perdavimo atsakovui. Ieškovas nurodė, kad teisme vyksta ginčas dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, jų apimties, kiekių, jų atitikimo nustatytiems kokybės reikalavimams, tačiau atsakovas, nors ir tai žinodamas, 2013 m. rugpjūčio 22 d. paskelbė naują konkursą. Ieškovas teigia, kad naujam rangovui pradėjus darbus nebebus galimybės arba ši galimybė žymiai pasunkės, nustatyti darbų apimties ir jų kokybės nagrinėjamoje byloje, todėl yra būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti viešojo pirkimo vykdymą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Panevėžio apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 5 d. ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Nurodė, kad ieškovo motyvai, jog naujam rangovui pradėjus darbus nebebus galimybės nustatyti darbų apimties ir jų kokybės nagrinėjamoje byloje arba ši galimybė žymiai pasunkės, negali turėti prioriteto prieš Utenos regioninio profesinio mokymo centras teisę, rangos sutarčiai su ieškovu nutrūkus, tęsti pradėtą maisto pramonės praktinio mokymo centro įrengimą, skelbiant naują konkursą. Mokymo centro įrengimas atsakovo veiklai yra būtinas, ieškovas savo teises gina pareiškęs ieškinį nagrinėjamoje byloje,  todėl prašymas sustabdyti paskelbtą pirkimą netenkintas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo ir jį argumentai

Ieškovas UAB „Statva“ (toliau – apeliantas) atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartį ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Prašė atleisti nuo žyminio mokesčio už atskirąjį skundą. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Naujam rangovui pradėjus statybos darbus žymiai pasunkės galimybės (arba jų nebebus) nustatyti atliktų darbų apimtį ir kokybę.

2. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių bus pažeistas viešas interesas. Teismas turėjo atsižvelgti į restruktūrizuojamos UAB „Statva“ kreditorių interesus.

3. Projektas nėra finansuojamas Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis, todėl nebus pažeistas racionalaus lėšų naudojimo principas.

4. Prašoma laikinoji apsaugos priemonė niekaip neįtakos atsakovo (mokyklos) veiklos. Atsakovas veiklą vykdo, mokslo metai yra prasidėję, užsiėmimai vyksta, nepriklausomai nuo tarp šalių kilusio ginčo.

5. Pirkimo procedūros nėra pasibaigusios, todėl nėra pagrindo netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių. 

Atsakovas Utenos regioninis profesinio mokymo centras atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo apelianto atskirojo skundo netenkinti ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Prašė skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

1. Apeliantas atsisakė dalyvauti statybvietės perėmime, todėl atsakovas tai padarė vienašališkai, dalyvaujant antstoliui, kuris sudarė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame detalizuoti atlikti/neatlikti darbai. Statybvietė faktinę būseną užfiksavo ir statybvietės perėmimo komisija.

2. Kadangi apelianto atlikti darbai yra užfiksuoti, laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas neturės jokios įtakos apelianto kreditoriams ir tuo pačiu viešajam interesui.

3. Projektas yra finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis ir ši aplinkybė apeliantui yra žinoma nuo viešojo pirkimo konkurso, kurį apeliantas laimėjo.

4. Vykstant statybų procesui yra keliami dideli trukdžiai mokyklos bendruomenei (nesutvarkytas gerbuvis, apsunkintas patekimas į pastatą, mokyklos patalpose sandėliuojamos statybinės medžiagos).

5. Viešasis pirkimas, kurį apeliantas prašo stabdyti, yra pasibaigęs, nes buvo nutrauktas dėl per didelių ir perkančiajai organizacijai nepriimtinų pasiūlymų kainos. Šiuo metu vyksta naujas pirkimas, vykdomas neskelbtinų derybų būdu.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas yra tikimybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Taigi laikinosios apsaugos priemonės yra nukreiptos į būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimą. Pažymėtina, kad konkrečios rūšies ir masto laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik neišeinant už pareikštų reikalavimų ribų ir tik siekiant užtikrinti teismo sprendimo, priimto būtent pagal pareikštus ieškinio reikalavimus, vykdymą. Laikinoji apsaugos priemonė, neatitinkanti ginčijamo materialinio reikalavimo esmės ir nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje apsauga, negali būti taikoma.

Nagrinėjamu atveju apeliantas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 249 566 Lt už papildomai atliktus techniniame projekte nenumatytus darbus. Apeliantas neginčija su atsakovu sudarytos 2012 m. balandžio 16 d. statybos darbų rangos sutarties Nr. DPS-25 nutraukimo, tačiau ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę - sustabdyti atsakovo paskelbto viešojo pirkimo „Garažo pastato rekonstravimo darbų baigimo, keičiant paskirtį maisto pramonės praktinio mokymo centrui įrengti, adresu Aukštaičių g.5, Utena“ Nr. 145854, vykdymą, kurio tikslas - užbaigti apelianto neužbaigtus įrengimo darbus. Taigi apelianto prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės - viešojo pirkimo stabdymas -  nėra tiesiogiai susijęs su pareikštais reikalavimais priteisti skolą ir būsimo teismo sprendimo įvykdymu, todėl negali būti taikomos. Kita vertus, iš apelianto pareikšto procesinio pobūdžio prašymo turinio matyti, kad pareikštu prašymu iš esmės siekiama ne ieškinio reikalavimų užtikrinimo, o įrodymų užtikrinimo (CPK 221 str.), t.y. sudaryti sąlygas, kad teismas galėtų surinkti medžiagą nustatyti bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir priimti sprendimą byloje. Priešingu atveju, naujam rangovui pradėjus statybos darbus, anot apelianto, pasunkėtų galimybė nustatyti apelianto darbų apimtį ir kokybę, iš kurių kildinamas nagrinėjamoje byloje pareikštas piniginis reikalavimas. Šiame kontekste reikšminga aplinkybė yra tai, kad iš atsakovo atsiliepimo į atskirąjį skundą matyti, jog atsakovas statybvietės perėmimo metu užfiksavo faktinę situaciją statybvietėje jos perėmimo metu. Tai buvo padaryta antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, kuriame, atsakovo teigimu, detalizuoti atlikti/neatlikti darbai bei statybvietė priėmimo komisijos aktu, kuriame ne tik detalizuojami atlikti/neatlikti darbai, tačiau ir perimama statybvietė fiksuota fotonuotraukomis. Nors šie rašytiniai įrodymai apeliacinės instancijos teismui nepateikti, tačiau nurodoma, kad jie pateikti Panevėžio apygardos teismui su atsakovo priešieškiniu.

Apelianto prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę eliminuoja ir tai, kad prašomas stabdyti viešųjų pirkimų vykdymas, kuriam CVP IS suteiktas Nr. 145854, nebevyksta. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog pasibaigus viešojo pirkimo procedūroms, išnyksta teisinis pagrindas taikyti pirkimo procedūrų sustabdymą kaip laikinąją apsaugos priemonę, nes toks procesinis veiksmas taptų teisiškai bereikšmis(Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1619/2010; 2010 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-787/2010; 2011 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1922/2011). Taigi nagrinėjamu atveju pasibaigus apelianto prašomam stabdyti konkrečiam pirkimui Nr. 145854, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo aktualumas laikytinas išnykusiu, nes viešojo pirkimo procedūros šiame pirkime nebevyksta.

Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytų argumentų pagrindu.

Atsakovas prašė apeliantui skirti iki 25 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą teise, pareiškiant aiškiai nepagrįstą reikalavimą stabdyti viešąjį pirkimą. CPK 95 straipsnio 3 dalis numato galimybę teismui, nustačius piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejus paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 20 000 Lt baudą. Baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio, skundo ar kito procesinio dokumento aiškus nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Nagrinėjamu atveju teismas sprendė atskirojo skundo pagrįstumo klausimą, todėl apelianto veiksmai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis gali būti vertinami tik atskirojo skundo ir jo nagrinėjimo proceso bei išsprendimo kontekste. Kaip matyti iš atsakovo prašymo skirti baudą turinio, jis iš esmės kvestionuoja ieškinio nepagrįstumą, kas nebuvo apeliacinio proceso, sprendžiant atskirojo skundo pagrįstumą, nagrinėjimo dalyku. Šie atsakovo argumentai gali būti aktualūs, teikiant tokio pobūdžio prašymą dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis bylą iš esmės nagrinėjančiam teismui. Tuo tarpu atsakovo nurodoma aplinkybė, kad apeliantas neteisingai nurodė, kad viešasis konkursas nėra finansuojamas Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis, per se nelaikytina piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. balandžio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005, pažymėjo, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį. Nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, jog apeliantas piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. Tai, kad jis, naudodamasis CPK nustatytomis procesinėmis teisėmis, pasinaudojo savo teise skųsti pirmosios instancijos teismo nutartį apeliacine tvarka, negali būti vertinama kaip piktnaudžiavimas savo procesinėmis teisėmis.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 338 straipsniais,

n u t a r i a :

Panevėžio apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                             Alvydas Poškus