Administracinė byla Nr. TA-49-602/2022

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00765-2020-8

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), priteisti 700 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2.       Pareiškėjas nurodė, kad jam buvo skirta nuobauda dėl pažeidimo, kurio jis nepadarė. Nuobauda buvo skirta nepagrįstai, jokio pažeidimo, įvardyto kaip „atsisakė atidengti naktinį apšvietimą“, ar kitokių draudžiamų veiksmų jis nepadarė. Po tokių pareigūnų veiksmų patyrė ne tik psichologinę žalą, nes atsirado nepasitikėjimo savimi jausmas ir pareigūnais, patyrė ilgalaikę įtampą. Taip pat patyrė ir apčiuopiamą žalą, nes gavęs nuobaudą iki šiol negalėjo būti skatinimas, pablogėjo pareiškėjo reputacija. Vertindamas savo patirtus neigiamus išgyvenimus, pareiškėjas manė, kad protinga, sąžininga ir adekvatu yra reikalauti priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, 700 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

3.       Atsakovo atstovas Šiaulių TI atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4.       Šiaulių TI nurodė, kad skundo dalyje, kuri teismo priimta, pareiškėjas nurodė patyręs neturtinę žalą dėl neteisėto Šiaulių TI pareigūnų elgesio bei dėl neteisingo Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2020 m. kovo 6 d. nutarimo Nr. 25-260 priėmimo. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.3 punkte yra numatytas dieninio ir naktinio apšvietimo gyvenamosiose kamerose įrengimas. Naktinis apšvietimas reikalingas kamerose esančių asmenų saugumui užtikrinti ir nuolatinei priežiūrai. Dirbtinė apšvieta gyvenamosiose kamerose turi būti įjungta tiek dienos, tiek ir nakties metu. Suimtieji privalo neuždengti gyvenamosios patalpos durų ir langų grotų, durų, langų, sienų, lubų ir grindų, taip pat apšvietimo įrangos. Apšvietimo įrangos uždengimo faktas leidžia suimtiesiems (nuteistiesiems) už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus taikyti nuobaudas. Atsižvelgiant į tai, kad 2020 m. vasario 27 d., 22.30 val. ir 22.35 val., pareiškėjas nevykdė pareigūnų reikalavimų atidengti naktinį apšvietimą, Šiaulių TI direktoriaus 2020 m. kovo 6 d. nutarimu Nr. 25-260 pareiškėjui skirta drausminė nuobauda. Kadangi nuobauda skirta pagrįstai, nėra pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Atsakovo atstovas pažymėjo tai, kad pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, jog patyrė turtinę žalą, tačiau turtinei žalai pagrįsti rašytinių dokumentų nepateikė. Teismai, spręsdami klausimą dėl atlygintinės turtinės žalos realumo ir įrodytinumo, negali remtis vien prielaidomis, todėl pareiškėjo reikalavimas netenkintinas.

II.

5.       Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6.       Teismas pažymėjo, kad byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl valstybės institucijos neteisėtų aktų, atlyginimo. Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildino iš galbūt neteisėtų Šiaulių TI veiksmų skiriant pareiškėjui nuobaudą.

7.       Teismas atkreipė dėmesį, kad ginčas šioje administracinėje byloje nagrinėjamas tik neturtinės žalos atlyginimo aspektu. Dėl nurodytos priežasties Šiaulių TI veiksmai, susiję su 2020 m. kovo 6 d. nutarimu Nr. 25-260 dėl nuobaudos skyrimo pareiškėjui, vertintini tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 4 dalies prasme, t. y. ar atsakovo atstovo Šiaulių TI darbuotojai veikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti (kitaip tariant, ar nebuvo pažeistos tam tikros teisės normos, reglamentuojančios skundžiamos institucijos veiklą) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-438-146/2017).

8.       Teismas nustatė, kad Šiaulių TI direktoriaus 2020 m. kovo 6 d. nutarimu Nr. 25-260 „Dėl nuteistojo iki gyvos galvos nubaudimo“ (toliau – ir Nutarimas) pareiškėjui skirtas draudimas vienam mėnesiui apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes). Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2020 m. balandžio 22 d. sprendime Nr. 2S-1476 nurodyta, kad atsižvelgdamas į padaryto pažeidimo aplinkybes, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 34 ir 36 straipsniais, Šiaulių TI nuobaudą – draudimą vienam mėnesiui apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes) – pareiškėjui paskyrė pagrįstai. Nutarimas priimtas remiantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, taip pat suimtųjų ir nuteistųjų gyvenamųjų patalpų tvarkymosi ir jose esančio turto naudojimosi tvarkos aprašo, patvirtinto Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2018 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr.1/01-391, 10.1 punktu, remiantis 2020 m. kovo 6 d. Drausmės komisijos teikimu Nr. 20-1122, atsižvelgiant į protokolą dėl nuteistojo atsisakymo pasiaiškinti raštu, į tai, kad pareiškėjas baustas drausmine tvarka, vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 142 ir 143 straipsniais.

9.       Teismas taip pat nustatė, kad 2020 m. vasario 27 d. Saugumo valdymo skyriaus 1-os pamainos vyresniojo specialisto Ž. P. tarnybiniame pranešime pranešama, kad 2020 m. vasario 27 d. vakare atidarius kameros duris ir pareikalavus atidengti naktinį apšvietimą, nuteistasis R. R. nevykdė pareigūnų reikalavimų atidengti naktinį apšvietimą, pasiūlė pareigūnams užsidėti akinius, reikalavimą įvykdyti atsisakė, nes lemputė jam šviečia per ryškiai. 2020 m. vasario 27 d. Saugumo valdymo skyriaus 1-os pamainos jaunesniosios specialistės K. P. tarnybiniame pranešime pranešama, kad 2020 m. vasario 27 d. vakare kameroje Nr. 77 buvo pridengtas naktinis apšvietimas, dėl to nebuvo galima stebėti kameros iš vidaus, atidarius kameros duris ir pareikalavus atidengti naktinį apšvietimą, nuteistasis R. R. nevykdė pareigūnų reikalavimų atidengti naktinį apšvietimą, po to buvo pastebėta, kad kameros naktinis apšvietimas yra sugadintas. Pareiškėjas administracijai pasiaiškinti raštu atsisakė.

10.       Teismas pažymėjo, kad Nutarimas priimtas remiantis Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2018 m. lapkričio 28 įsakymu Nr./01-391 patvirtintu Suimtųjų ir nuteistųjų gyvenamųjų patalpų tvarkymosi ir jose esančio turto naudojimosi tvarkos aprašu (toliau – ir Aprašas); Aprašo 10.3 punktas numato, kad suimtieji (nuteistieji) privalo laikytis nustatytų režimo reikalavimų ir elgesio taisyklų: neuždengti gyvenamosios patalpos <...> apšvietimo įrangos, <...> nekabinti kabelių, virvių ar kitų daiktų virš arba ant šviestuvų <...>.

11.       Teismas, susipažinęs su byloje esančia atsakovo pateikta medžiaga, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, nenustatė duomenų, sudarančių pagrindą abejoti pareigūnų šališkumu.

12.       Teismas konstatavo, kad nuobauda pareiškėjui buvo skirta nepažeidžiant Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnio 4 dalyje numatytų terminų. Teismas darė išvadą, kad nenustatyta, jog priimant Nutarimą būtų buvę padaryti procedūriniai pažeidimai.

13.       Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes bei ginčui taikytinas teisės normas, nekonstatavo, kad Šiaulių TI būtų atlikęs neteisėtus veiksmus, iš kurių pareiškėjas kildino galbūt patirtą neturtinę žalą. Nenustačius vieno iš civilinės atsakomybės elemento – neteisėtų veiksmų – teisė į neturtinės žalos atlyginimą eliminuojama.

14.       Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir nurodytas teisės normas, teismas darė išvadą, kad pareiškėjo reikalavimas dėl 700 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, atmestinas kaip nepagrįstas.

III.

15.       Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti arba pakeisti pirmosios instancijos sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2020 m. kovo 6 d. nutarimą Nr. 25-260, panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2020 m. balandžio 22 d. sprendimą Nr. 2S-1476 ir priteisti pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, 700 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, arba gražinti bylą pirmosios instancijos teismui išnagrinėti iš naujo.

16.       Pareiškėjas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė ir iš viso nepasisakė dėl to, kad pareiškėjas niekada nebuvo supažindintas su Aprašo nuostatomis ir net nežino, kas nurodyta minėtame Apraše. Taip pat, pareiškėjo teigimu, kadangi byloje ginčas kilo dėl jam skirtos nuobaudos dėl naktinio apšvietimo (ne)atidengimo, yra būtina ir svarbu išsiaiškinti skunde keliamus klausimus ir abejones ir dėl paties naktinio apšvietimo apskritai kaip tokio buvimo ar nebuvimo Šaulių TI kamerose, kuriose yra laikomi suimtieji (nuteistieji). Pareiškėjo nuomone, nagrinėjamu atveju nėra jokių įrodymų, kad pareigūnų reikalavimas „atidengti naktinį apšvietimą“ būtų teisėtas, nėra nurodytas joks teisės aktas, reglamentuojantis tokius nuteistojo veiksmus, ar tokių veiksmų draudimą, ar nuo jų susilaikymą. Taigi šiuo atveju netgi jeigu ir būtų buvęs pareiškėjo atsisakymas, nėra pagrindo teigti, kad tokia veika, t. y. atsisakymas vykdyti neteisėtą nurodymą, būtų buvęs priešingas teisei, kad yra pažeidimo, už kurio padarymą pareiškėjui skirta nuobauda, sudėtis. Pareiškėjas taip pat tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog tariamas pareiškėjo padarytas pažeidimas nebuvo tinkamai užregistruotas.

17.       Pareiškėjas nurodo, kad teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą neapklausęs liudytojų, taigi, neišnagrinėjęs visų aplinkybių, objektyviai nesiaiškino visų įrodymų ir jų netyrė. Atsisakydamas apklausti liudytojus ir nepateikdamas jokios tokio atsisakymo motyvacijos, pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo atžvilgiu pažeidė sąžiningo rungimosi teisme principą. Taip pat teismas atsisakė vertinti pareiškėjo naudai kitus argumentus, o atsakovo argumentams teismas pritarė, tokiu būdu atsakovo pozicijai bei atsakovo argumentams teikdamas pirmenybę, o pareiškėjo atžvilgiu būdamas šališkas. Pareiškėjo atžvilgiu teismas pažeidė ir proceso šalių lygiateisiškumo principą bei teisę į tinkamą teismo procesą.

18.       Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai, nepilnai ir neobjektyviai išnagrinėjo bylą, priėmė nepagrįstą, nemotyvuotą, neobjektyvų, galbūt šališką ir todėl neteisingą sprendimą. Teismas netinkamai įvertino pareiškėjo skunde pateiktus įrodymus ir argumentus arba visiškai pastarųjų nevertino, dėl jų nepasisakė, bylą išnagrinėjo paviršutiniškai. Teismas neteisingai vertino (arba išvis nevertino) pareiškėjo skunde pateiktas faktines aplinkybes. Teismas nagrinėdamas bylą pažeidė tiek materialiosios, tiek ir proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktikos ir šie pirmosios instancijos teismo sprendimo trūkumai galėjo privesti prie klaidingų išvadų. Teismas neatsakė į daugelį pareiškėjo pateiktų argumentų bei iškeltų klausimų, dėl daugumos aplinkybių iš viso nepasisakė ir paliko neišnagrinėjęs. Skundžiamas teismo sprendimas yra formalus ir nepakankamai motyvuotas, nes pirmosios instancijos teismo sprendime individualios skundo aplinkybės, jų vertinimas neatsispindi arba atsispindi nepakankamai. Teismas tik deklaratyviai nurodė blanketines nuorodas, citavo, pavyzdžiui, neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančius teisės aktus, CK ir kitus teisės aktus, tačiau nėra aišku, kaip konkrečiai juos siejo su pareiškėjo skunde pateiktomis konkrečiomis faktinėmis, individualiomis aplinkybėmis. Pareiškėjo vertinimu, teismas nepakankamai skyrė dėmesio arba visai jo neskyrė pareiškėjo skunde nurodytoms faktinėms aplinkybėms nustatyti.

19.       Pareiškėjas pažymi, kad teisingo neturtinės žalos atlyginimo dydžio parinkimas yra išimtinai bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva ir diskrecija. Subjektyviai vertindamas savo patirtus neigiamus išgyvenimus pareiškėjas mano, kad protinga, sąžininga ir adekvatu yra reikalauti priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, 700 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 procentus palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

20.       Ginčas šioje administracinėje byloje iš esmės kilo dėl pareiškėjo prašymo atlyginti jam patirtą neturtinę žalą, kurią kildina iš galbūt neteisėtų Šiaulių TI veiksmų skiriant pareiškėjui nuobaudą.

21.       Pirmosios instancijos teismas 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmetė kaip nepagrįstą.

22.       Apeliacinį skundą padavė pareiškėjas, manydamas, kad teismas nevisapusiškai, nepilnai ir neobjektyviai išnagrinėjo bylą, priėmė nepagrįstą, nemotyvuotą, neobjektyvų, galbūt šališką sprendimą. Teismas nepagrįstai atsisakė apklausti liudytojus, neįvertino pareiškėjo skunde pateiktų faktinių aplinkybių, rėmėsi tik atsakovo pozicija. Pareiškėjo nuomone, teismas pažeidė įrodinėjimo (įrodymų vertinimo) taisykles bei nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nes netyrė įrodymų visumos.

23.       Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija byloje nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

24.       ABTĮ 86 straipsnio 2 dalis nustato, kad, priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Akcentuotina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016, 2016 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1670-520/2016).

25.       Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Apeliaciniame skunde nėra argumentų, kuriais remiantis reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, pareiškėjas naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, nenurodė. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą, iš esmės sutinka su žemesnės instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu.

26.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Nutarimu pareiškėjui skirtas draudimas vienam mėnesiui apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes). Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2020 m. balandžio 22 d. sprendime Nr. 2S-1476 nurodyta, kad atsižvelgdamas į padaryto pažeidimo aplinkybes, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 34 ir 36 straipsniais, Šiaulių TI nuobaudą – draudimą vienam mėnesiui apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes) – pareiškėjui paskyrė pagrįstai. Nutarimas priimtas remiantis Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, taip pat Suimtųjų ir nuteistųjų gyvenamųjų patalpų tvarkymosi ir jose esančio turto naudojimosi tvarkos aprašo, patvirtinto Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2018 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr.1/01-391, 10.1 punktu, remiantis 2020 m. kovo 6 d. Drausmės komisijos teikimu Nr. 20-1122, atsižvelgiant į protokolą dėl nuteistojo atsisakymo pasiaiškinti raštu, į tai, kad pareiškėjas baustas drausmine tvarka, vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 142 ir 143 straipsniais.

27.       Įvertinus Šiaulių TI darbuotojų veiksmus ir Nutarimo priėmimo procedūras, pritartina pirmosios instancijos vertinimui, kad nuobauda pareiškėjui buvo skirta nepažeidžiant Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnio 4 dalyje numatytų terminų. Taigi, buvo pagrįstai padaryta išvada, kad nenustatyta, jog priimant Nutarimą būtų buvę padaryti procedūriniai pažeidimai. Pabrėžtina, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti galimi Nutarimo priėmimo procedūriniai pažeidimai (pareiškėjas nebuvo supažindintas su Aprašo nuostatomis, padarytas pažeidimas nebuvo tinkamai užregistruotas) yra deklaratyvaus pobūdžio ir nepagrįsti konkrečiomis teisės aktų nuostatomis.

28.       Dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo aspekto pažymėtina ir tai, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais bei prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1187-442/2020). Pareiškėjas teismo šališkumą iš esmės motyvuoja tuo, kad buvo netinkamai atliktas faktinių aplinkybių vertinimas bei nepagrįstai remiamasi tik atsakovo atstovo išdėstyta pozicija, tačiau šie jo argumentai nėra pagrįsti, o nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad bylą išnagrinėjo ir sprendimą priėmė šališkas teismas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių bylą nagrinėjusio teismo suinteresuotumą bylos baigtimi, tendencingumą ar išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog teismas buvo šališkas.

29.       Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.

30.       Vertinant, ar nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CK 6.271 straipsnio nuostatas, nustatydamas, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą dėl atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, pažymėtina, kad CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė. Akcentuotina, kad neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 str. 1 d.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (žr., pvz., 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-2247/2012).

31.       Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju pagrįstai nenustatė Šiaulių TI neteisėto neveikimo (vienos iš būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos). Nėra pagrindo abejoti Šiaulių TI pareigūnų nustatyto pareiškėjo padaryto pažeidimo aplinkybėmis. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, nenustatyta, kad Šiaulių TI pareigūnai būtų buvę šališki. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nebuvo pagrindo tenkinti ir pareiškėjo prašymą iškviesti jo prašomus liudytojus. Taip pat nėra pagrindo ir išvadai, kad paskirta nuobauda pareiškėjui buvo neproporcinga. Taigi teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, teisinį reguliavimą, ginčui aktualią teismų praktiką, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad nagrinėjamu atveju negalima konstatuoti Šiaulių TI neteisėtų veiksmų, todėl, nenustačius neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo spręsti dėl kitų deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo, be kita ko, ir pareiškėjo akcentuojamos neturtinės žalos.

32.       Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. R. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                Arūnas Dirvonas

                                                        Ričardas Piličiauskas

                                                        Veslava Ruskan