Baudžiamoji byla Nr. 1A-156-360/2023

        Teisminio proceso Nr. 1-04-6-00037-2021-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.2.10.;

 (S)

2.4.6.1.

 

 

 

 

 

 

 

 

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. birželio 8 d.

Klaipėda

 

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Savinijaus Katausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aurelijos Sadauskaitės, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. U. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023-03-30 nuosprendžio, kuriuo Ž. U. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 220 straipsnio 1 dalį (dėl MB „(duomenys neskelbtini)“) 210 MGL (10 500,00 Eur) dydžio bauda, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl MB „(duomenys neskelbtini)“) 200 MGL (10 000,00 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos tarpusavyje apėmimo būdu ir Ž. U. paskirta subendrinta 210 MGL (10 500,00 Eur) dydžio bauda. Ž. U. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (dėl jo paties individualios veiklos) 210 MGL (10 500,00 Eur) dydžio bauda, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl jo paties individualios veiklos) 200 MGL (10 000,00 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos tarpusavyje apėmimo būdu ir Ž. U. paskirta subendrinta bausmė - 210 MGL (10 500,00 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, apėmimo būdu subendrintos bausmės tarpusavyje subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir Ž. U. paskirta subendrinta 252 MGL (12 600 Eur) dydžio baudos bausmė. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir Ž. U. paskirta galutinė 168 MGL (8 400,00 Eur) dydžio bauda, kurią nuteistasis per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 6801.

Nuosprendžiu civiliniam ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui iš nuteistojo Ž. U. priteista 22 835,26 Eur turtinės žalos atlyginimo. Civilinei ieškovei Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai iš nuteistojo Ž. U. priteista 70 678,57 Eur turtinės žalos atlyginimo. Be to, nuosprendžiu civilinei ieškovei Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai iš bankrutavusios MB „(duomenys neskelbtini)“ ir subsidiariai iš nuteistojo Ž. U. priteista 58 604,86 Eur turtinės žalos atlyginimo. Civiliniam ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui iš bankrutavusios MB „(duomenys neskelbtini)“ ir subsidiariai iš nuteistojo Ž. U. priteista 7 120,17 Eur turtinės žalos atlyginimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

 

1.       Ž. U. nuteistas už tai, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą: jis, laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2021-11-30 būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) , buveinės adresas (duomenys neskelbtini), vykdančios veiklą nuomojamose gamybinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) , direktoriumi ir kasininku ir pagal Lietuvos Respublikos 2001-11-06 buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 14 straipsnio 2 dalį (straipsnio redakcija galiojo iki 2022-05-01), kur nurodyta, kad „už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių dokumentų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentą surašę ir pasirašę asmenys. Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkinės operacijas pateikimą vyriausiam buhalteriui (buhalteriui), pagal 21 straipsnio 1 dalį (straipsnio redakcija galiojo iki 2022-05-01) „Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, t. y. būdamas atsakingas už įmonės apskaitos organizavimą, vykdydamas modulinių namų statybos veiklą, siekiant išvengti mokėtinų mokesčių, tyčia, Klaipėdos m., apgaulingai tvarkė MB „(duomenys neskelbtini)“ teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą. Jis pažeidė Lietuvos Respublikos 2001-11-06 buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies (straipsnio redakcija galiojo iki 2022-05-01) nuostatas, jog „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies (straipsnio redakcija galiojo iki 2022-05-01) nuostatas, jog „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, nes laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2020-09-30 ir nuo 2021-09-01 iki 2021-11-30 MB „(duomenys neskelbtini)” buhalterinę apskaitą tvarkydamas pats, o laikotarpiu nuo 2020-10-01 iki 2021-08-31, veikdamas per bendrovės apskaitą tvarkiusią buhalterę R. B., nesuvokusią jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nepateikė jai duomenų apie faktines MB „(duomenys neskelbtini)“ įplaukas, todėl laikotarpiu nuo 2019-11-28 iki 2021-04-30 15 atvejų pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė iš viso 113 480,00 Eur gautų įplaukų (pajamų) už parduotus modulinius namus ir kitas paslaugas 3 ūkio subjektams, iš jų:

        1) Laikotarpiu nuo 2020-09-15 iki 2021-04-30 iš E. K. per 4 kartus gautų iš viso 18 480,00 Eur:

        - 2020-09-15 gautų grynais pinigais 10 000,00 Eur,

        - 2020-10-26 gautų grynais pinigais 3 000,00 Eur,

        - 2021-04-23 bankiniu pervedimu į savo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB „(duomenys neskelbtini)“ gautų 5 000,00 Eur,

        - 2021-04-30 bankiniu pervedimu į savo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB „(duomenys neskelbtini)“ gautų 480,00 Eur.

        2) Laikotarpiu nuo 2020-08-06 iki 2021-03-26 iš I. P.-K. per 8 kartus gautų iš viso 85 000,00 Eur:

        - 2020-08-06 gautų grynais pinigais 10 000,00 Eur,

        - 2020 m. rugpjūčio mėnesį gautų grynais pinigais 20 000,00 Eur,

        - 2020-09-28 bankiniu pervedimu į savo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB „(duomenys neskelbtini)“ gautų 5 000,00 Eur,

        - 2020-09-30 bankiniu pervedimu į savo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB „(duomenys neskelbtini)“ gautų 5 000,00 Eur,

        - 2020-10-21 gautų grynais pinigais 15 000,00 Eur,

        - 2020-11-20 gautų grynais pinigais 10 000,00 Eur,

        - 2020 metų pabaigoje gautų grynais pinigais 10 000,00 Eur,

        - 2021-03-26 gautų grynais pinigais 10 000,00 Eur.

        3) Laikotarpiu nuo 2019-11-28 iki 2020-03-20 iš UAB „(duomenys neskelbtini) “ per 3 kartus gautų iš viso 10 000,00 Eur:

        - 2019-11-28 gautų grynais pinigais 4 000,00 Eur,

        - 2020-02-12 bankiniu pervedimu į savo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB „(duomenys neskelbtini)“ gautų 3 000,00 Eur,

        - 2020-03-20 gautų grynais pinigais 3 000,00 Eur.

        Be to, jis laikotarpiu nuo 2020-08-10 iki 2021-07-15 išimtas iš MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (Eur), esančios (duomenys neskelbtini) AS banke, pinigines lėšas iš viso 18 790,00 Eur grynaisiais pinigais, nepagrindė apskaitos dokumentu (kasos pajamų orderiu) piniginių lėšų priėmimo į kasą iš viso 18 790,00 Eur ir neužregistravo buhalterinėje apskaitoje ir apskaitos registruose sumažino dokumentinį kasos likutį.

        Be to, jis laikotarpiu nuo 2019-10-01 iki 2021-08-31 nepagrindė apskaitos dokumentais (Kasos išlaidų orderiais) ir į apskaitą neįtraukė 29 atvejų 5 darbuotojams iš viso 22 840,50 Eur (2019 m. - 1 930,87 Eur, 2020 m. - 20 724,10 Eur, 2021 m. 08 mėn. - 185,53 Eur) darbo užmokesčio priskaitymo ir 13 269,27 Eur (2019 m. - 1 063,75 Eur, 2020 m. - 12 105,52 Eur, 2021 m. 08 mėn. - 100,00 Eur) darbo užmokesčio grynaisiais ir pervedimais iš savo asmeninės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB „(duomenys neskelbtini)“ išmokėjimo, iš jų:

        - T. R. už darbą 2019 m. spalio, lapkričio, gruodžio mėnesiais, išmokant per tris kartus nepagrindė apskaitos dokumentais 1 063,75 Eur atlyginimo išmokėjimo grynaisiais pinigais, 1 930,87 Eur atlyginimo priskaitymo, už darbą 2020 m. sausio, vasario, kovo, balandžio, gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėnesiais, išmokant per dešimt kartų nepagrindė apskaitos dokumentais 4 227,50 Eur atlyginimo išmokėjimo grynaisiais pinigais, 6 815,60 Eur atlyginimo priskaitymo,

        - P. P. už darbą 2020 m. kovo, balandžio, gegužės, birželio mėnesiais išmokant per keturis kartus nepagrindė apskaitos dokumentais 2 511,14 Eur atlyginimo išmokėjimo grynaisiais pinigais, 4 404,13 Eur atlyginimo priskaitymo,

        - V. J. už darbą 2020 m. rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio mėnesius, išmokant per penkis kartus nepagrindė apskaitos dokumentais 1 631,95 Eur atlyginimo išmokėjimo, iš jų 700,00 Eur per du kartus pervestų iš asmeninės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB „(duomenys neskelbtini)“ ir per tris kartus 931,95 Eur išmokėjimo grynais pinigais, 2 960,14 Eur atlyginimo priskaitymo,

        - R. P. už darbą 2020 m. birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio mėnesiais, išmokant per septynis kartus nepagrindė apskaitos dokumentais 3 734,93 Eur atlyginimo išmokėjimo grynaisiais pinigais, 6 544,23 Eur atlyginimo priskaitymo,

        - A. Ž. už darbą 2021 m. rugpjūčio mėnesį, išmokant per vieną kartą nepagrindė apskaitos dokumentais 100,00 Eur atlyginimo išmokėjimo grynaisiais pinigais, 185,53 Eur atlyginimo priskaitymo.

        Be to, jis laikotarpiu nuo 2021-06-07 iki 2021-09-30 nepagrindė apskaitos dokumentais (Kasos išlaidų orderiais) ir į apskaitą neįtraukė 4 atvejais 1 darbuotojui iš viso 3 829,88 Eur darbo užmokesčio išmokėjimo grynaisiais pinigais, iš jų:

        - E. B. 2021 birželio mėnesį išmokėto 829,31 Eur darbo užmokesčio,

        - E. B. 2021 liepos mėnesį išmokėto 1 000,19 Eur darbo užmokesčio,

        - E. B. 2021 rugpjūčio mėnesį išmokėto 1 000,19 Eur darbo užmokesčio,

        - E. B. 2021 rugsėjo mėnesį išmokėto 1 000,19 Eur darbo užmokesčio.

        Be to, jis laikotarpiu nuo 2020-01-01 iki 2021-09-30 3 darbuotojams apskaitos dokumentais pagrindė didesnį darbo užmokesčio išmokėjimą 5 005,56 Eur nei priskaitytas išmokėtinas darbo užmokestis apskaitos dokumentuose, iš jų:

        - K. K. iš viso 4 758,27 Eur,

        - F. B. iš viso 193,54 Eur,

        - T. J. iš viso 53,75 Eur, ir tuo apskaitoje neužregistravo ūkinių operacijų – 8 400,86 Eur darbo užmokesčio priskaitymo.

        Taip pat jis nesilaikė Lietuvos Respublikos 2001-11-06 buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX – 574 13 straipsnio 1 dalies 2 punkto (straipsnio redakcija galiojo iki 2022-05-01) reikalavimų, kur nurodyta „1. Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: <…> 2) ūkio subjekto, surašiusio apskaitos dokumentą, pavadinimas, kodas“, nes 2020-03-20 sąskaita faktūra pagrindė MB „(duomenys neskelbtini)” tikrovės neatitinkančią ūkinę operaciją, pagal kurios rekvizitus (ūkio subjekto, surašiusio apskaitos dokumentą, pavadinimą) negalima nustatyti ūkinės operacijos tapatumo (ne su tuo ūkio subjektu), iš viso 3 000,00 Eur, sąskaitoje faktūroje nurodoma, kad paslaugas atliko Ž. U., o ne MB „(duomenys neskelbtini)“, su kuriuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudarę rangos sutartį dėl modulinio statinio statybos.

        Taip pat jis pažeidė Lietuvos Respublikos 2001-11-06 buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX – 574 19 straipsnio 1 ir 2 dalies (straipsnio redakcija galiojo iki 2022-05-01) reikalavimus, kur nurodyta: „1. Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą. 2. Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo <...> nuostatomis“, - Lietuvos Respublikos Dokumentų ir archyvų įstatymo 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kur nurodyta, kad “nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: <...> 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai“; Lietuvos vyriausiojo archyvaro įsakymu „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“ patvirtintų Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės 10.15 punktą, kur nurodyta, kad dokumentų „Ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros, mokėjimo pavedimai, avanso apyskaitos, kasos pajamų ir išlaidų orderiai ir kita)“ minimalus saugojimo terminas 10 metų, tai yra MB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2019-11-28 iki 2021-09-17 nenustatė apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą, buhalterinės apskaitos registruose neužregistravo ir neišsaugojo dalies MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų, iš jų: 5 sąskaitų faktūrų iš viso už 32 767,91 Eur, kuriomis pagrindė paslaugų atlikimą 3 ūkio subjektams, iš jų:

        - 2020-04-09 sąskaitos faktūros Nr. 020/01, kuria pagrindė paslaugų atlikimą T. G. ir T. V. iš viso už 15 350,00 Eur,

        - 2019-11-28 sąskaitos faktūros Nr. b/n, kuria pagrindė paslaugų atlikimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 4 000,00 Eur,

        - 2020-03-20 sąskaitos faktūros Nr. b/n, kuria pagrindė paslaugų atlikimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 3 000,00 Eur,

        - 2021-07-28 sąskaitos faktūros Nr. b/n, kuria pagrindė paslaugų atlikimą MB „(duomenys neskelbtini)“ už 6 000,00 Eur,

        - 2021-09-17 sąskaitos faktūros Nr. b/n, kuria pagrindė paslaugų atlikimą MB „(duomenys neskelbtini) “ už 4 417,91 Eur.

Ž. U. apgaulingai tvarkydamas MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2021-11-30 gaudamas iš viso 276 726,75 Eur piniginių lėšų (pajamų) (kurios 2020 m. rugpjūčio mėn. viršijo 45 000 Eur), nuo 2020 metų rugpjūčio mėnesio neįsiregistravo PVM mokėtoju, nedeklaravo 241 376,75 Eur PVM apmokestinamųjų sandorių, iki kito mėnesio 25 dienos neapskaičiavo ir nesumokėjo į Valstybės biudžetą 41 891,83 Eur PVM. Taip pat laikotarpiu nuo 2021-01-01 iki 2021-11-30 gavo 115 600,62 Eur pajamų už statybos darbų atlikimą, kurių MB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2021-01-01 iki 2021-11-30 į apskaitą neįtraukė, bei nepateikė 2021 m. Metinės pelno mokesčio deklaracijos (forma (duomenys neskelbtini) kurioje turėjo deklaruoti už laikotarpį nuo 2021-01-01 iki 2021-11-30 gautas 115 600,62 Eur pajamas bei turi sumokėti į valstybės biudžetą 5 780,03 Eur (115 600,62 Eur x 5 %) pelno mokesčio. Taip pat jis VSDFV Panevėžio skyriui nepateikė ataskaitų „Pranešimas apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį“ (forma SAM) už 2019 m. gruodžio, 2020 m. sausio, balandžio ir gegužės mėnesius.

Ž. U. tiriamuoju laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2021-11-30 nepriskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo mokesčių ir įmokų: Valstybinei mokesčių inspekcijai – 6 399,33 Eur Gyventojų pajamų mokesčio, 10 313,70 Eur Pelno mokesčio, 41 891,83 Eur Pridėtinės vertės mokesčio ir 7120,17 Eur įmokų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą, todėl Valstybės biudžetui padarė iš viso 65 725,03 Eur nuostolį.

        Ž. U. apgaulingai tvarkė MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, dėl padarytų Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 19 straipsnio 1 ir 2 dalies (straipsnio redakcija galiojo iki 2022-05-01), pažeidimų laikotarpiu nuo 2019-10-01 iki 2021-09-30 negalima iš dalies nustatyti MB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

2.       Ž. U. nuteistas ir už tai, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą individualios veiklos buhalterinę apskaitą: jis laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2021-10-31, vykdydamas individualią veiklą pagal pažymą Nr. 647424 ir pagal Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX – 574 1 straipsnio 1 dalį (straipsnio redakcija galiojo iki 2022-05-01) „Šis įstatymas reglamentuoja <...> gyventojų, kurie verčiasi individualia veikla <...> turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų buhalterinę apskaitą, jos organizavimą ir tvarkymą“, 21 straipsnio 1 dalį (straipsnio redakcija galiojo iki 2022-05-01) “Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas”, pagal 21 straipsnio 2 dalį (straipsnio redakcija galiojo iki 2022-05-01) „Už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“, pagal 14 straipsnio 2 dalį (straipsnio redakcija galiojo iki 2022-05-01) „Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui.“, t. y. būdamas atsakingas už vykdomos individualios veiklos pagal pažymą apskaitos organizavimą, vykdydamas statybos veiklą, siekiant išvengti mokėtinų mokesčių, tyčia, Klaipėdos mieste apgaulingai tvarkė savo vykdomos individualios veiklos pagal pažymą teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą. Jis pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001-11-06 buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies (straipsnio redakcija galiojo iki 2022-05-01) nuostatas, jog „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies (straipsnio redakcija galiojo iki 2022-05-01) nuostatas, jog „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, savo vykdomos individualios veiklos pagal pažymą buhalterinę apskaitą tvarkydamas pats, laikotarpiu nuo 2019-02-02 iki 2021-07-31 9 atvejais pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė iš viso 40 230,00 Eur gautų įplaukų (pajamų) už statybos darbų atlikimą 6 ūkio subjektams, iš jų:

1) Laikotarpiu nuo 2019-02-02 iki 2019-11-16 iš A. M. per 2 kartus gautų iš viso
4 400,00 Eur:

- 2019-02-02 gautų grynais pinigais 2 000,00 Eur,

- 2019-11-16 gautų grynais pinigais 2 400,00 Eur.

2) 2020-01-30 iš I. J. – P. gautų grynais pinigais per 1 kartą 6 500,00 Eur.

3) 2021-01-09 iš V. D. gautų grynais pinigai per 1 kartą 2 000,00 Eur.

4) Laikotarpiu nuo 2021-01-28 iki 2021-04-30 iš D. M. per 2 kartus gautų iš viso 14 000,00 Eur:

- 2021-01-28 gautų grynais pinigais 10 000,00 Eur,

- 2021-04-30 gautų grynais pinigais 4 000,00 Eur.

5) 2020-03-31 iš E. A. ir G. N. gautų grynais pinigai per 1 kartą
7 050,00 Eur.

6) Laikotarpiu nuo 2021-04-09 iki 2021-07-15 iš N. G. per 2 kartus gautų iš viso 6 280,00 Eur:

- 2021-04-09 gautų grynais pinigais 2 000,00 Eur,

- 2021-07-15 gautų grynais pinigais 4 280,00 Eur.

Be to, jis pažeidė Lietuvos Respublikos 2001-11-06 buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1 ir 2 dalies (straipsnio redakcija galiojo iki 2022-05-01) reikalavimus, kur nurodyta: „1.Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą. 2. Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo <...> nuostatomis“, Lietuvos Respublikos 1995-12-05 Dokumentų ir archyvų Nr. I-1115 įstatymo 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kur nurodyta, kad “nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: <...> 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai“; Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011-03-09 įsakymu Nr. V-100 „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“ patvirtintų Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės 10.15 punktą, kur nurodyta, kad dokumentų „Ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros, mokėjimo pavedimai, avanso apyskaitos, kasos pajamų ir išlaidų orderiai ir kita)“ minimalus saugojimo terminas 10 metų, gyventojas Ž. U., vykdydamas individualią veiklą, laikotarpiu nuo 2019-04-12 iki 2021-03-30 nenustatė apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą, ir neišsaugojo individualios veiklos buhalterinės apskaitos dokumentų 14 sąskaitų faktūrų iš viso už 106 307,00 Eur, kuriomis pagrindė paslaugų atlikimą 9 ūkio subjektams, iš jų:

1) 2019-10-08 sąskaitos faktūros Nr. b/n, kuria pagrindė stogo remonto darbų atlikimą R. A. iš viso už 2 450,00 Eur;

2) 2019-12-12 sąskaitos faktūros Nr. 1/20/2020, kuria pagrindė avansinį pinigų gavimą iš G. G. pagal 2020-01-09 sutartį 10 000,00 Eur sumai;

3) 2020-03-07 sąskaitos faktūros Nr. b/n, kuria pagrindė avansinį pinigų gavimą iš G. G. 6 000,00 Eur sumai;

4) 2021-03-30 sąskaitos faktūros Nr. b/n, kuria pagrindė statybos darbų atlikimą (pagrindas – modulinis namelis) G. Ž. iš viso už 7 000,00 Eur;

5) 2019-07-31 sąskaitos faktūros Nr. 20190412-3, kuria pagrindė piniginių lėšų gavimą už statybos darbų atlikimą iš VŠĮ „(duomenys neskelbtini) “ iš viso už 8 000,00 Eur;

6) 2019-12-09 sąskaitos faktūros Nr. 019/1/8, kuria pagrindė paslaugų atlikimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ 12 140,00 Eur sumai;

7) 2020-01-27 sąskaitos faktūros Nr. 2020/01, kuria pagrindė paslaugų atlikimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ 880,00 Eur sumai;

8) 2019-12-12 sąskaitos faktūros Nr. 019/1/8, kuria pagrindė paslaugų atlikimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ 24 190,00 Eur sumai;

9) 2019-12-12 sąskaitos faktūros Nr. 019/1/8/1, kuria pagrindė paslaugų atlikimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1 760,00 Eur sumai;

10) 2019-04-12 sąskaitos faktūros Nr. 20190412-1, kuria pagrindė statybos darbų atlikimą UAB „ (duomenys neskelbtini)“ 4 777,00 Eur sumai;

11) 2019-04-15 sąskaitos faktūros Nr. 20190412-2, kuria pagrindė statybos darbų atlikimą UAB „ (duomenys neskelbtini) “ 5 060,00 Eur sumai;

12) 2019-07-24 sąskaitos faktūros Nr. 20190412-3, kuria pagrindė statybos darbų atlikimą UAB „ (duomenys neskelbtini) “ 500,00 Eur sumai;

13) 2021-03-03 sąskaitos faktūros Serija 21, kuria pagrindė paslaugų atlikimą S. M. iš viso už 16 500,00 Eur;

14) 2019-10-31 sąskaitos faktūros Nr. b/n, kuria pagrindė avansinį pinigų gavimą pagal sutartį iš G. N. iš viso už 7 050,00 Eur.

Be to, jis laikotarpiu nuo 2019-02-02 iki 2021-09-28 buhalterinėje apskaitoje neužregistravo 77 atvejų iš viso 273 474,00 Eur pajamų su PVM (2019 m. – 80 874,00 Eur, 2020 m. – 127 800,00 Eur, 2021 m. 1-10 mėn. – 64 800,00 Eur) gavimo ūkinių operacijų už suteiktas paslaugas ūkio subjektams.

Ž. U. vykdydamas individualią veiklą - statybos darbų atlikimą ir gaudamas laikotarpiu nuo 2019-02-02 iki 2021-09-28 iš viso 313 704,00 Eur pajamų su PVM, nuo 2019-10-14 neįsiregistravo PVM mokėtoju, nedeklaravo 273 070,00 Eur PVM apmokestinamųjų sandorių, neapskaičiavo ir nesumokėjo į Valstybės biudžetą 47 392,31 Eur PVM, už 2021 mokestinius metus nedeklaravo, nepriskaičiavo ir į Valstybės biudžetą nesumokėjo 23 286,26 Eur Pajamų mokesčio, taip pat nepriskaičiavo, nedeklaravo ir Valstybinio socialinio draudimo fondui nesumokėjo 22 835,26 Eur įmokų, tokiu būdu padarė žalą valstybės ir socialinio draudimo fondo biudžetams iš viso 93 513,83 Eur.

Ž. U. apgaulingai tvarkė savo vykdomos individualios veiklos pagal pažymą buhalterinę apskaitą, dėl padarytų Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 19 straipsnio 1 ir 2 dalies (straipsnio redakcija galiojo iki 2022-05-01) pažeidimų, laikotarpiu nuo 2019-02-02 iki 2021-07-31 negalima iš dalies nustatyti gyventojo Ž. U., vykdančio individualią veiklą, veiklos, jo turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

3.       Ž. U. nuteistas ir už tai, kad, siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 100 MGL, įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie savo kaip asmens vykdančio individualią veiklą pagal pažymą pajamas ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai: jis, laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2021-10-31 vykdydamas individualią veiklą pagal pažymą Nr. 647424, būdamas atsakingas už vykdomos individualios veiklos buhalterinės apskaitos organizavimą bei deklaracijų pateikimą, siekdamas išvengti 15 117,95 Eur Pajamų mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą, tyčia pažeidė Lietuvos Respublikos 2004-04-13 mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 2 straipsnio 17 dalį, kurioje nurodyta, kad „Mokesčių mokėtojas - asmuo, kuriam pagal mokesčio įstatymą yra nustatyta prievolė mokėti mokestį“, šio straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad „Asmuo - fizinis asmuo arba juridinis asmuo“, šio straipsnio 20 dalį, kurioje nurodyta, kad „Mokestinė prievolė - mokesčio įstatymo pagrindu atsirandanti mokesčių mokėtojo pareiga teisingai apskaičiuoti mokestį, laiku sumokėti mokestį bei su juo susijusias sumas į biudžetą ir vykdyti pareigas, susijusias su mokesčių apskaičiavimu ir sumokėjimu”, 40 str. 1 ir 4 punktus, kurie numato, kad „Mokesčių mokėtojas privalo: 1) laiku ir tikslai įvykdyti mokestinę prievolę, <...>, teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais“, pažeidė Lietuvos Respublikos 2002-07-02 Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 27 straipsnio 1 dalies nuostatas „Nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų tiek A klasės, tiek B klasės pajamoms, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos <...> privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį“. Jis, vykdydamas individualią veiklą, laikotarpiu nuo 2019-02-02 iki 2020-12-31 68 atvejais pagal piniginių lėšų gavimus gavo  219 574,00 Eur pajamų su PVM už paslaugas, iš jų: 2019 m. - 32 atvejais 85 274,00 Eur; 2020 m. – 36 atvejais 134 300,00 Eur, kurių gavimo operacijų neįtraukė į apskaitą, todėl 2019 m., 2020 m. Pajamų mokesčio deklaracijose (forma GPM311), kurias pateikė mokesčių administratoriui, įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie pajamas, iš jų:

-2019 metų Pajamų mokesčio deklaracijoje, mokesčių administratoriui elektroniniu būdu pateiktoje 2020-09-18:

grafoje - „Metinė individualios veiklos pajamų suma, įmokų bazei apskaičiuoti“ įrašė mažiau 35 232,55 Eur pajamų;

grafoje - „Metinė individualios veiklos išlaidų suma, įmokų bazei apskaičiuoti“ įrašė mažiau 10 569,77 Eur išlaidų;

grafoje - „Individualios veiklos pajamų suma, apskaičiuota taikant 30 proc. atskaitymus, nuo kurios skaičiuojamas pajamų mokestis“ įrašė mažiau 24 662,78 Eur pajamų sumos, nuo kurios skaičiuojamas pajamų mokestis;

grafoje - „Pajamų mokesčio prievolė“ įrašė mažiau 4 764,08 Eur pajamų mokesčio ir iki 2020-05-01 nesumokėjo 4 764,08 Eur ((35 232,55 – 10 569,77) * 15 %) + 1 064,66 (pajamų mokesčio kreditas)) pajamų mokesčio,

- 2020 metų Pajamų mokesčio deklaracijoje, mokesčių administratoriui elektroniniu būdu pateiktoje 2021-04-14:

grafoje - „Metinė individualios veiklos pajamų suma, įmokų bazei apskaičiuoti“ įrašė mažiau 80 451,74 Eur pajamų;

grafoje - „Metinė individualios veiklos išlaidų suma, įmokų bazei apskaičiuoti“ įrašė mažiau 24 135,52 Eur išlaidų;

grafoje - „Individualios veiklos pajamų suma, apskaičiuota taikant 30 proc. atskaitymus, nuo kurios skaičiuojamas pajamų mokestis“ įrašė mažiau 56 316,22 Eur pajamų sumos, nuo kurios skaičiuojamas pajamų mokestis;

grafoje - „Pajamų mokesčio prievolė“ įrašė mažiau 10 353,87 Eur pajamų mokesčio ir iki 2021-05-03 nesumokėjo 10 353,87 Eur ((80 451,74 – 24 135,52) * 15 % + 1 941,41 (pajamų mokesčio kreditas) – 34,97 (suma, galinti mažinti pajamų mokestį (gyvybės draudimo įmokos)) pajamų mokesčio.

Ž. U., įrašęs į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie savo kaip fizinio asmens, vykdančio individualią veiklą pagal pažymą, pajamas ir elektroniniu būdu pateikęs jas Valstybinei mokesčių inspekcijai, išvengė iš viso 15 117,95 Eur Pajamų mokesčio sumokėjimo ir padarė žalą valstybės biudžetui.

4. Ž. U. nuteistas už tai, kad, siekdamas, kad jo vadovaujama bendrija išvengtų mokesčių, kurių suma viršija 100 MGL, įrašė į deklaracijas ir į nustatyta tvarka patvirtintas ataskaitas žinomai neteisingus duomenis apie bendrijos turtą ir pateikė juos valstybės įgaliotoms institucijoms, o būtent: jis laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2021-11-30, būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini) , vykdančios veiklą nuomojamose gamybinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), vadovu ir kasininku, pagal Lietuvos Respublikos 2000-07-13 akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 12 dalies 1 punktą atsakingu už bendrijos veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, turėdamas teisę atstovauti MB „(duomenys neskelbtini)“, priimti sprendimus jos vardu bei kontroliuoti šio juridinio asmens veiklą, veikdamas jos vardu, jos naudai ir interesais, būdamas atsakingas už bendrijos buhalterinės apskaitos organizavimą bei deklaracijų ir ataskaitų pateikimą, tyčia, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2004-04-13 Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 2 straipsnio 17 dalį „Mokesčių mokėtojas - asmuo, kuriam pagal mokesčio įstatymą yra nustatyta prievolė mokėti mokestį“, 2 dalį „Asmuo - fizinis asmuo arba juridinis asmuo“, 20 dalį „Mokestinė prievolė - mokesčio įstatymo pagrindu atsirandanti mokesčių mokėtojo pareiga teisingai apskaičiuoti mokestį, laiku sumokėti mokestį bei su juo susijusias sumas į biudžetą ir vykdyti pareigas, susijusias su mokesčių apskaičiavimu ir sumokėjimu”, 40 straipsnį „Mokesčių mokėtojas privalo: 1) laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę <...> 4) teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais“, 66 straipsnio 2 dalį „Tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas teisės aktų nustatyta tvarka neapskaičiavo mokesčio arba neteisingai apskaičiavęs jo neperskaičiavo, mokesčių mokėtojui priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja mokesčių administratorius”, Lietuvos Respublikos 2002-07-02 Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 23 straipsnio 1 dalį, kur nurodyta, kad „Lietuvos vienetas <...> kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys išmokėdami išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio Įstatymo nustatytą pajamų mokestį, jeigu šios išmokos pagal šio Įstatymo nuostatas nėra priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms“, 24 straipsnio 1 dalį, kur nurodyta, kad „Mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal mokesčio mokėtojo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas“, turėdamas tikslą išvengti sumokėti 6 399,33 Eur Gyventojų pajamų mokesčio, laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2020-09-30 ir nuo 2021-09-01 iki 2021-11-30 MB „(duomenys neskelbtini)” buhalterinę apskaitą tvarkydamas pats, o laikotarpiu nuo 2020-10-01 iki 2021-08-31 veikdamas per bendrovės apskaitą tvarkiusią buhalterę R. B., nesuvokusią jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nepateikė jai duomenų apie su darbo santykiais susijusias išmokas laikotarpiu nuo 2019-10-01 iki 2021-09-30 8-iems MB “(duomenys neskelbtini)” darbuotojams iš viso 18 274,83 Eur. MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė R. B. neturėdama visų duomenų, į mokestinių laikotarpių nuo 2020-01-01 iki 2021-09-30 Klaipėdos apskrities VMI pateiktas penkiolika Mėnesinių pajamų mokesčio deklaracijų (forma GPM313), kurios pateiktos: 2020-01 mokestinio laikotarpio pateikta 2021-02-18, 2020-02 mokestinio laikotarpio pateikta 2021-01-24, 2020-03 mokestinio laikotarpio pateikta 2021-01-24, 2020-04 mokestinio laikotarpio pateikta 2021-01-24, 2020-05 mokestinio laikotarpio pateikta 2021-01-24, 2020-06 mokestinio laikotarpio pateikta 2021-01-24, 2020-07 mokestinio laikotarpio pateikta 2021-01-24, 2020-08 mokestinio laikotarpio pateikta 2021-01-24, 2020-09 mokestinio laikotarpio pateikta 2021-01-24, 2020-10 mokestinio laikotarpio pateikta 2021-01-24, 2020-11 mokestinio laikotarpio pateikta 2020-12-14, 2020-12 mokestinio laikotarpio pateikta 2021-01-13, 2021-01 mokestinio laikotarpio pateikta 2021-02-18, 2021-08 mokestinio laikotarpio pateikta 2021-09-10, 2021-09 mokestinio laikotarpio pateikta 2021-10-11, ir Ž. U. pats į dvi Mėnesines pajamų mokesčio deklaracijas (forma GPM313), kurios pateiktos: 2019-10 mokestinio laikotarpio pateikta 2019-12-01, 2019-11 mokestinio laikotarpio pateikta 2020-04-13, įrašė žinomai neteisingus duomenis apie turtą, t. y.:

- 5 eilutėse „Išmokų neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ suma“ (forma GPM313) įrašė
31 241,36 Eur mažiau su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių A klasės išmokų;

- 6 ir 7 eilutėse „Išskaičiuota ir/arba išmokas išmokėjusio asmens lėšomis sumokėta GPM nuo išmokų <...>“ (forma GPM313) įrašė 6 399,33 Eur mažiau išskaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio;

- į Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktą 2020 m. Metinę gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijas (forma GPM312) įrašė žinomai neteisingus duomenis apie turtą, t. y.:

- 2020 m. Metinėje gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijoje (forma GPM312), pateiktoje 2021-01-30:

- 4 eilutėje „Bendra išmokų, neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ, suma“ įrašė 28 765,91 Eur mažiau su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių A klasės išmokų;

- 5 eilutėje „Bendra išskaičiuota GPM suma“ įrašė 5 838,16 Eur mažiau bendro išskaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio.

Be to, jis, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001-12-20 Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675, 4 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kur nurodyta „Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje“, 53 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kur nurodyta „Pelno mokestis <...> mokami pagal metines pelno mokesčio <...> deklaracijas. Pelno mokestis <...> turi būti sumokėti ne vėliau kaip iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio penkioliktos dienos.“, turėdamas tikslą išvengti sumokėti 4 533,67 Eur Pelno mokesčio, laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2019-12-31 gavo 4 000,00 Eur pajamų, laikotarpiu nuo 2020-01-01 iki 2020-12-31 gavo 115 234,30 Eur pajamų už statybos darbų atlikimą, kurių MB „(duomenys neskelbtini)“ į apskaitą neįtraukė, tai 2019 m., 2020 m. Metinėse pelno mokesčio deklaracijose (forma (duomenys neskelbtini) kurias pateikė mokesčių administratoriui: 2019 mokestinių metų pateikta 2020-12-10, 2020 mokestinių metų pateikta 2021-06-15, įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie pajamas ir pelną, iš jų:

- 2019 metų metinėje pelno mokesčio deklaracijoje 18 eilutėje „Į mokesčio bazę įtrauktų visų vieneto pajamų (apmokestinamųjų ir neapmokestinamųjų pajamų, pozityviųjų pajamų) bendra suma“ įrašė mažiau 4 000,00 Eur į mokesčio bazę įtrauktų visų vieneto pajamų;

- 40 eilutėje „Mokestinio laikotarpio veiklos rezultatas pelnas“ įrašė mažiau 1 906,00 Eur mokestinio laikotarpio veiklos rezultato pelno;

- 52 eilutėje „Apskaičiuota apmokestinamojo pelno suma“ įrašė mažiau 1 906,00 Eur apmokestinamojo pelno sumos;

- 55 eilutėje „Pelno mokesčio suma“, 59 eilutėje „Apskaičiuota pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“ ir 62 eilutėje „Pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“ įrašė mažiau 95,30 Eur pelno mokesčio sumos;

- 2020 metų metinėje pelno mokesčio deklaracijoje 18 eilutėje „Į mokesčio bazę įtrauktų visų vieneto pajamų (apmokestinamųjų ir neapmokestinamųjų pajamų, pozityviųjų pajamų) bendra suma“ įrašė mažiau 115 234,30 Eur į mokesčio bazę įtrauktų visų vieneto pajamų;

- 40 eilutėje „Mokestinio laikotarpio veiklos rezultatas pelnas“ įrašė mažiau 88 767,30 Eur mokestinio laikotarpio veiklos rezultato pelno;

- 52 eilutėje „Apskaičiuota apmokestinamojo pelno suma“ įrašė mažiau 88 767,30 Eur apmokestinamojo pelno sumos;

- 55 eilutėje „Pelno mokesčio suma“, 59 eilutėje „Apskaičiuota pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“ ir 62 eilutėje „Pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“ įrašė mažiau 4 438,37 Eur pelno mokesčio sumos.

Be to, jis, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 1996-05-21 Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 (2002-12-03 įstatymo Nr. IX-1219 redakcija) 17 straipsnio 2 dalį, kur nurodyta, kad „Asmenys, nurodyti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1–5 dalyse, moka 6,98 procento dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka asmeniui apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos“, Lietuvos Respublikos 1991-05-21 Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 (2016-06-29 įstatymo Nr. XII-2508 redakcija) 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad ,,Draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į Fondą priskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo pradeda dirbti“, 12 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kad „Priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos“, 17 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kad ,,Draudėjai privalo teisingai ir laiku apskaičiuoti bei mokėti socialinio draudimo įmokas pagal tarifus ir terminus, nustatytus šiame ir kituose įstatymuose.“, Lietuvos Respublikos 2003-07-04 Pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „pensijų įmokos dydis yra 3 procentai dalyvio pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos“, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus „dalyvio lėšomis mokamos pensijų įmokos, nurodytos šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje, kartu su kitomis privalomomis valstybinio socialinio draudimo įmokomis draudėjų apskaičiuojamos ir pervedamos VSDF valdybai Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka“, turėdamas tikslą išvengti sumokėti 5 839,43 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų, mokamų į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą, laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2020-09-30 ir nuo 2021-09-01 iki 2021-11-30 MB „(duomenys neskelbtini)” buhalterinę apskaitą tvarkydamas pats, o laikotarpiu nuo 2020-10-01 iki 2021-08-31 veikdamas per bendrovės apskaitą tvarkiusią buhalterę R. B., nesuvokusią jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nepateikė jai duomenų apie su darbo santykiais susijusias išmokas 8-iems MB „(duomenys neskelbtini)” darbuotojams iš viso 18 274,83 Eur, dėl ko MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė R. B. neturėdama visų duomenų, į penkis pranešimus apie apdraustuosius darbuotojus už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) ir (forma 2-SD), pateiktus 2020-11-10, 2020-12-13, 2021-01-13, 2021-09-10, 202110-11, ir Ž. U. pats į vienuolika pranešimų apie apdraustuosius darbuotojus už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) ir (forma 2-SD), pateiktus 2019-11-20, 2019-12-20, 2020-03-04, 2020-04-20, 2020-07-16, 2020-08-17, 2020-09-17, 2020-10-15, 2020-07-01, 2020-07-01, 2020-10-15, VSDFV Panevėžio skyriui įrašė žinomai neteisingus duomenis apie MB “(duomenys neskelbtini)” turtą, t. y.:

- ataskaitose „Pranešimas apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį“ (forma SAM):

- eilutėse P20.4 “Pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos“ įrašė mažiau iš viso 24 237,62 Eur (2019 m. – 1 370,58 Eur, 2020 m. – 22 322,46 Eur, 2021 m. – 544,58 Eur ),

- eilutėse P20.5 „Įmokos“ įrašė mažiau iš viso 5 420,37 Eur ( 2019 m. – 332,65 Eur, 2020 m. – 4 955,55 Eur, 2021 m. – 132,17 Eur ).

- ataskaitose „Pranešimus apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą (forma 2-SD):

- eilutėse P5 “Pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos“ įrašė mažiau iš viso 1 726,72 Eur,

- eilutėse P6 „Įmokos“ įrašė mažiau iš viso 419,06 Eur.

Tokiu būdu Ž. U. įrašė į deklaracijas ir į nustatyta tvarka patvirtintas ataskaitas žinomai neteisingus duomenis apie MB „(duomenys neskelbtini)” turtą ir pateikė juos valstybės įgaliotoms institucijoms ir išvengė sumokėti iš viso 16 772,43 Eur įmokų ir mokesčių – 6 399,33 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 4 533,67 Eur Pelno mokesčio bei 5 839,43 Eur Valstybinio socialinio draudimo įmokų, ir taip padarė žalą valstybės biudžetui.

5.       Nuteistasis Ž. U. apeliaciniu skundu prašo nuosprendį pakeisti, Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį dėl 70678,57 Eur turtinės žalos atlyginimo ir Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį dėl 58604,86 Eur turtinės žalos atlyginimo iš bankrutavusios MB „(duomenys neskelbtini)“ ir subsidiariai iš Ž. U., palikti nenagrinėtais; vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, civiliniams ieškovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui priteistas žalas sumažinti trečdaliu, priteisiant iš Ž. U. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui 15223,51 Eur ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui iš bankrutavusios MB „(duomenys neskelbtini)“ ir subsidiariai iš Ž. U. 4746,78 Eur turtinės žalos atlyginimo, o atmetus argumentus dėl civilinių ieškinių palikimo nenagrinėtais, trečdaliu sumažinti ir civiliniam ieškovui Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai priteistas sumas.

5.1.       Nurodo, kad civilinio ieškinio nagrinėjimas, nedalyvaujant civiliniam ieškovui ar jo atstovui pagal įstatymą galimas, jeigu pripažįstama, kad tai reikalinga, arba jeigu yra civilinio ieškovo prašymas nagrinėti ieškinį jam nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 252 straipsnio 2 dalis). Į 2023-03-07 vykusį teisiamąjį posėdį nei vienas iš civilinių ieškovų atstovų neatvyko. Teisiamojo posėdžio metu teismas aiškinosi, ar civiliniai ieškovai yra pateikę prašymus nagrinėti ieškinį (-ius) jiems nedalyvaujant, teismo posėdžio sekretorė informavo, kad tokių prašymų negauta, tačiau teismas darė prielaidą, kad greičiausiai tokie prašymai yra pareikšti pačiuose ieškiniuose, ir išklausęs proceso dalyvių nuomones, išnagrinėjo bylą civiliniams ieškovams nedalyvaujant. Priimdamas nuosprendį, pirmosios instancijos teismas visus byloje pareikštus civilinius ieškinius tenkino visiškai. Po nuosprendžio paskelbimo, susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga, sužinota, kad iki teisiamojo posėdžio prašymus nagrinėti civilinį ieškinį (-ius) civiliniams ieškovams nedalyvaujant pateikė tik Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius tokį prašymą buvo pareiškęs ir civiliniame ieškinyje. Tačiau Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija prašymo nagrinėti civilinius ieškinius civiliniam ieškovui (jo atstovui) nedalyvaujant, nepateikė. Reikalingumo nagrinėti civilinius ieškinius, civiliniam ieškovui nedalyvaujant, teismas taip pat nenustatė. Taigi, Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civiliniai ieškiniai dėl 70678,57 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 58 604, 86 Eur (penkiasdešimt aštuonių tūkstančių šešių šimtų keturių eurų ir 86 euro centų) turtinės žalos atlyginimo tenkinti nepagrįstai, pažeidžiant imperatyvią BPK 525 straipsnio normą

5.2.       Apeliantas teigia, kad, pasibaigus šiam baudžiamajam procesui, sieks kuo greičiau sumokėti paskirtą baudą bei atlyginti valstybei padarytą žalą. Tačiau, kadangi registruotas Užimtumo tarnyboje, turi išlaikyti savo šeimą, bendros 159238,86 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimas bus nepakeliama našta ir neįmanoma įvykdyti pareiga.

6.       Klaipėdos apygardos Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

7.       Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo nuteistojo Ž. U. apeliacinį skundą atmesti.

 

Apeliacinis skundas atmestinas.

 

8.       Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde nekeliami kaltės, veikos kvalifikavimo, bausmės klausimai, nesutinkama tik su civilinių ieškinių išsprendimo klausimais. Kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, skundžiamo nuosprendžio, apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, jog tenkinti apeliacinį skundą pagrindo nėra.

9.       Apeliaciniame skunde teigiama, jog civilinės ieškovės Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos atlyginimo turėjo būti palikti nenagrinėtais, kadangi civilinės ieškovės atstovai į teisiamąjį posėdį neatvyko, nepateikė prašymo nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant. Tokie argumentai atmetami kaip nepagrįsti. BPK 252 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, jei neatvyko civilinis ieškovas ar jo atstovas, teismas civilinį ieškinį palieka nenagrinėtą; asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs žalos, turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad teismas turi teisę nagrinėti civilinį ieškinį civiliniam ieškovui nedalyvaujant, jeigu pripažįstama, kad tai reikalinga, arba jeigu yra civilinio ieškovo prašymas nagrinėti ieškinį jam nedalyvaujant. Civilinio ieškinio nagrinėjimas, nedalyvaujant civilinio ieškovo atstovui, savaime nereiškia nuteistojo teisės į gynybą pažeidimo, tai ne kliūtis nagrinėti bylą ir civilinį ieškinį. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo civilinius ieškinius civiliniams ieškovams nedalyvaujant, nepažeisdamas baudžiamojo proceso reikalavimų. Civiliniuose ieškiniuose nurodyta valstybei padarytos turtinės žalos suma, kuri priteista teismo nuosprendžiu, pagrįsta byloje esančiais ir ištirtais įrodymais bei atitinka nuteistojo nusikalstamais veiksmais valstybės biudžetui padarytą žalą. Kadangi žala valstybei padaryta nuteistojo nusikalstamais veiksmais, Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pagrįstai pareiškė civilinį ieškinį valstybės interesais. Be to, pirmosios instancijos teisme nagrinėjant bylą, buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, teisiamasis Ž. U. bei jo gynėja sutiko su tokia įrodymų tyrimo tvarka, teisiamasis kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo ir civilinius ieškinius pilnai pripažino. Pirmosios instancijos teisme nuteistasis turėjo galimybę pareikšti tiek nuomonę, tiek prašymus dėl papildomų dokumentų išreikalavimo, tačiau nereiškė jokių prašymų, susijusių su civilinių ieškinių pareiškimu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas civilinius ieškinius, BPK normų nepažeidė.

10.       Nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat prašo vadovautis teisingumo ir protingumo principais, sumažinti priteistą turtinę žalą, kadangi jis registruotas Užimtumo tarnyboje, su žmona augina du vaikus, žlugus verslui, finansiškai padeda tėvai, turtinės žalos atlyginimas bus nepakeliama našta ir neįmanoma įvykdyti pareiga. Apelianto prašymas atmestinas kaip nepagrįstas. Pačio priteisto žalos dydžio nuteistasis neginčija, prašo ją mažinti dėl savo turtinės padėties. Išnagrinėjus baudžiamąją bylą, Ž. U. buvo pripažintas kaltu dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų, pareikšti civiliniai ieškiniai tenkinti ir priteista turtinė žala. Teisiamajame posėdyje apylinkės teisme, Ž. U. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, civilinių ieškinių ir jų dydžių neginčijo. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, įvertino nusikalstamasis apelianto veiksmais padarytos žalos dydį, pareikšto kaltinimo ribas. Dėl nusikalstamų apelianto veiksmų buvo padaryta turtinė žala, kuri pagrįsta bylos duomenų visuma, todėl nepriteisti jos iš apelianto ar žalą mažinti atsižvelgiant į sunkią kaltininko turtinę padėtį, nėra pagrindo.

11.       Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

        Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a:

 

nuteistojo Ž. U. apeliacinį skundą atmesti.

 

 

Teisėjai                                                        Dalius Jocys

 

 

                                                        Savinijus Katauskas

 

 

                                                        Aurelija Sadauskaitė