Civilinė byla Nr. e2A-1254-921/2023

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05423-2021-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.6.10.4; 2.6.16.8.1; 2.6.11.8; 3.3.1.18.2

        

 

 

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

 

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. gruodžio 14 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Edvardo Palioko ir Jurgitos Sujetienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovių Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, Kauno miesto savivaldybės ir Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Trasanta“ patikslintą ieškinį atsakovėms Kauno miesto savivaldybei, Kauno miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl uždraudimo atlikti tam tikrus veiksmus, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos Kauno skyrius, asociacija „Žaliasis Ąžuolynas“.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

 

I.                      Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Trasanta“ (toliau – ir ieškovė) patikslintu ieškiniu prašė:

1.1.       uždrausti atsakovėms Kauno miesto savivaldybei ir Kauno miesto savivaldybės administracijai imtis bet kokių priemonių ir veiksmų bei priimti sprendimus, kurių tikslas paimti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas), ir jame esančius ieškovei priklausančius statinius (pastatą – šiltnamį-paviljoną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis – prekybos, pastatą – šiltnamį-paviljoną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis – prekybos, kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (tvorą, kiemo aikštelę, lauko tualetus 2 vnt., prausyklą, pavėsinę), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat pagalbinį pastatą – ūkinį pastatą (nėra teisiškai įregistruotas) ir pagalbinį pastatą – ūkinį pastatą (nėra teisiškai įregistruotas)) (toliau – ir statiniai) visuomenės poreikiams;

1.2.       įpareigoti atsakoves nutraukti teritorijų planavimo procedūras, vykdomas pagal 2021 m. vasario 2 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimą Nr. T-27  (toliau – ir Tarybos sprendimas) ir 2021 m. kovo 12 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą A-840 (toliau – ir įsakymas);

1.3.       pripažinti ieškovės materialinę subjektinę teisę įsigyti arba nuomotis žemės sklypą, esantį  (duomenys neskelbtini), lengvatine tvarka (be aukciono); jei teismas netenkintų reikalavimo dėl viso žemės sklypo ploto – pripažinti ieškovės teisę įsigyti arba nuomotis žemės sklypo dalį, nustatytiną pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 3D-40 patvirtintos Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu, administravimo metodikos 6 ir 10–11 punktus.

2.       Ieškovė nurodė, kad ji yra statinių, esančių (duomenys neskelbtini), savininkė. Žemės sklypas, kuriame yra ieškovei priklausantys statiniai nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Ieškovė statinius (tiek registruotus, tiek neįregistruotus) įsigijo iš UAB „Magnus ventus“ 2018 m. gruodžio 20 d. Ieškovė, kaip statinių, esančių žemės sklype savininkė, turi teisę išsinuomoti žemės sklypą ne aukciono tvarka pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir ŽĮ) 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą arba įsigyti žemės sklypą ne aukciono tvarka pagal to paties įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktą. Šios teisės ieškovė dar nėra realizavusi, nes 2019–2020 metais rengė alternatyvius teritorijos vystymo projektus (koncepcijas), įskaitant projektą, kuris turėjo realią galimybę gauti regioninės arba valstybinės svarbos ekonominio ir (ar) socialinio projekto statusą. Ieškovė numato atkurti oranžeriją buvusioje jos vietoje pagal istorinių tyrimų duomenis, įkurdinti joje mokyklą bei darželį su jiems reikalingomis valgyklomis, salėmis, pritaikyti teritoriją vaikų ugdymui bei miestiečių poilsiui reikalingai infrastruktūrai (sporto aikštynams, žaidimo aikštelėms ir pan.), kartu sutvarkant restauruotos skulptūros „Sėdintys vyras“ ekspozicijos vietą ir įrengiant automobilių stovėjimo vietas. Pažymėjo, kad ieškovė ne tik analizavo ir svarstė vystymo galimybes, tačiau ir investavo į atitinkamų sprendinių analizę ir parengimą tiek laiką, tiek finansinius išteklius.  Ieškovė nurodė ir tai, kad atsakovės pradėjo teritorijų planavimo procesą su tikslu paimti žemės sklypą ir statinius, priklausančius ieškovei, visuomenės poreikiams, kad galėtų žemės sklype pastatyti automobilių stovėjimo aikštelę. Ieškovės nuomone, tokie atsakovių veiksmai yra neteisėti. Kauno miesto savivaldybės taryba 2021 m. vasario 2 d. priėmė sprendimą Nr. T-27 pritarti žemės sklypo poreikiui automobiliams statyti, kuris yra nesuderinamas su ieškovės vystymo planais. Tarybos sprendimas prieštarauja ŽĮ 45 straipsniui, nes poreikis „automobiliams statyti“ nėra numatytas teisės aktuose kaip leistinas nuosavybės paėmimo pagrindas. Sprendimas taip pat prieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui, ŽĮ ir teismų praktikai, nes jame nurodomas visuomenės poreikis nėra realus ir objektyviai egzistuojantis – Kauno sporto halė ir S. D. ir S. G. stadionas gali būti eksploatuojami ir be papildomų automobilių stovėjimo vietų. Atsakovių nurodomam automobilių stovėjimo poreikiui tenkinti žemės sklypas yra visiškai netinkamas dėl jam taikomų paveldo apsaugos reikalavimų. 2 000 vietų automobilių saugyklos statyba žemės sklype, kuri nurodoma sprendimo aiškinamajame rašte pagrindžiant visuomenės poreikį, užimtų visą žemės sklypo teritoriją ir sunaikintų bei negrįžtamai pakeistų Kauno Ąžuolyno objektų komplekso vertingąją savybę – oranžerijos vietą bei žemės sklype esančios restauruotos skulptūros „Sėdintis vyras“ ekspozicijos vietą. Todėl ieškovė prašo teismo pripažinti jos materialinę subjektinę teisę įsigyti (nuomotis) valstybinės žemės sklypą (jo dalį) teisės aktų numatyta tvarka. Esamas teisinis reguliavimas nesudaro ieškovei galimybės vykdyti nors ir teisėtai pradėto, bet nebaigto statyti pastato, neturint žemės sklypo valdymo ir naudojimo teisių.

3.       Atsakovės Kauno miesto savivaldybė ir Kauno miesto savivaldybės administracija (toliau kartu – ir atsakovės) pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį. Atsakovės nurodė, kad egzistuoja pagrindas bylą nutraukti, nes: 1) nagrinėjamu atveju nekeliamas ginčas dėl teisės, o ieškiniu siekiama nepagrįstai uždrausti atsakovėms atlikti teisėtus veiksmus ir vykdyti savo įstatymines funkcijas – pradėti svarstyti dėl galimybės inicijuoti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procesą; 2) teismas įsiteisėjusia nutartimi yra pripažinęs, kad sprendimas nesukelia ieškovei jokių teisinių pasekmių ir negali būti ginčo teisme dalyku, kas yra prejudicinis faktas; 3) tiek sprendimas, tiek ir įsakymas yra vidaus administravimo srityje priimti teisės aktai, nesukuriantys ir neįtakojantys jokių teisių ir pareigų ieškovei. Teismas yra konstatavęs, kad įsakymas nesukelia teisių ir pareigų jokiems suinteresuotiems asmenims; 4) teismai savo praktikoje atsisako priimti nagrinėti tokius reikalavimus, kaip kad yra pareikštas ieškovės; 5) ieškinio reikalavimas „uždrausti atsakovėms imtis bet kokių priemonių ir veiksmų, kurių tikslas paimti žemės sklypą ir statinius visuomenės poreikiams“ objektyviai niekada negalėtų būti teismo patenkintas, kas tik patvirtina tokio ieškinio negalimumą nagrinėti teisme. Atsakovių nuomone, nagrinėjamu atveju nėra prevencinio ieškinio pareiškimo sąlygų. Nėra žinoma ar žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra bus pradėta, o jei taip – kokiomis sąlygomis. Ieškovė byloje nepagrindžia ir neįrodo, kuo savaime tokie atsakovių teisėti veiksmai (numatyti ŽĮ) šiuo atveju turėtų būti laikomi neteisėtais. Net ir paėmus turtą visuomenės poreikiams, ieškovei būtų tinkamai už tai atlyginta. Ieškovei nuosavybės teise priklausantys statiniai, esantys žemės sklype, nesuteikia jai nei teisės išsinuomoti, nei teisės išsipirkti žemės sklypą lengvatine tvarka.  Be to, ieškovė deklaruoja, kad žemės sklypą ketina naudoti ne jai priklausančių statinių eksploatavimui pagal jų paskirtį, bet planuoja vietoj esamų statinių statyti naujus kitos paskirties statinius – pradinę mokyklą, darželį, maitinimo paviljoną, teniso kortus ir pan. Ieškovė nepateikė į bylą įrodymų, kad kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) dėl žemės sklypo nuomos ar pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, kad NŽT atsisakė išnuomoti (parduoti) ieškovei žemės sklypą būtent dėl to, kad yra priimtas Tarybos sprendimas bei įsakymas. Ieškovė, siekdama ieškinyje nurodytų tikslų, turėjo kreiptis į NŽT ir, jeigu NŽT iš tiesų nepagrįstai atsisakytų sudaryti nuomos sutartį, ieškovė galėtų ginčyti tokį NŽT atsisakymą, o ne bylinėtis su atsakovėmis.

4.       Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu prašė civilinę bylą dėl reikalavimo „pripažinti ieškovės materialinę subjektinę teisę įsigyti arba nuomotis žemės sklypą lengvatine tvarka“ nutraukti. Jeigu teismas laikys, kad ieškovės pateiktas reikalavimas nagrinėtinas teisme, prašė patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Kauno apygardos teismas yra išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2A-244-480/2018 dėl valstybinės žemės sklypo nuomos lengvatine tvarka. Todėl teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 straipsnio 3 punktu, turi nutraukti teisminį ginčą. Pažymėjo, kad ginčo žemės sklype esantys statiniai yra menkaverčiai. Nors ieškovė deklaratyviai teigia, kad statinius prižiūri, tačiau esama statinių būklė kelia pagrįstų abejonių, ar ieškovė apskritai ketina ateityje eksploatuoti esamus statinius pagal jų tiesioginę paskirtį. Ieškovė nurodo siekį nuomotis (pirkti) ginčo žemės sklypą su tikslu jame rekonstruoti esamus ir statyti naujus statinius, kas prieštarauja teisimam reglamentavimui, suformuotai kasacinio teismo praktikai bei viešajam interesui ir valstybinės žemės nuomos socialinei paskirčiai.

5.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos Kauno skyrius (toliau – ir Departamentas) pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė patikslinto ieškinio reikalavimų tenkinimą spręsti teismo nuožiūra ir bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Nurodė, kad žemės sklypas ir jame esantys statiniai yra Ąžuolyno kompleksui priklausančiame parke, kuriam teisinė apsauga suteikta Departamento nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2006 m. gegužės 16 d. aktu Nr. KPD-RM-10. Ąžuolyno komplekso vertingoji savybė nustatyta 2020 m. rugsėjo 21 d. aktu Nr. KPD-SK- 424: „7.5. Faktai apie svarbias visuomenės, kultūros ir valstybės istorijos asmenybes, įvykius; <...>; apie 1930 m. pradėta kalbėti, kad Ąžuolynas turi tapti parku“. Taigi, Kauno Ąžuolynas yra išskirtinės vertės kultūros ir gamtos paveldo saugoma teritorija.

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

6.       Kauno apylinkės teismas 2023 m. birželio 6 d. sprendimu ieškinį tenkino – uždraudė atsakovėms imtis bet kokių priemonių ir veiksmų bei priimti sprendimus, kurių tikslas paimti žemės sklypą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir jame esančius ieškovei priklausančius statinius (pastatą – šiltnamį-paviljoną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis – prekybos, pastatą – šiltnamį-paviljoną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis – prekybos, kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (tvorą, kiemo aikštelę, lauko tualetus 2 vnt., prausyklą, pavėsinę), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat pagalbinį pastatą – ūkinį pastatą (nėra teisiškai įregistruotas) ir pagalbinį pastatą – ūkinį pastatą (nėra teisiškai įregistruotas)) visuomenės poreikiams; įpareigojo atsakoves nutraukti teritorijų planavimo procedūras, vykdomas pagal Kauno miesto savivaldybės tarybos 2021 m. vasario 2 d. sprendimą Nr. T-27 ir Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. kovo 12 d. įsakymą A-840; pripažino ieškovės teisę įsigyti arba nuomotis žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ne aukciono būdu; priteisė ieškovei iš kiekvienos atsakovės po 4 178,79 Eur bylinėjimosi išlaidas.

7.       Teismas nustatė, kad ieškovė yra statinių, esančių (duomenys neskelbtini), savininkė. Žemės sklype yra šie ieškovei nuosavybės teise priklausantys statiniai: pastatas – šiltnamis-paviljonas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis – prekybos; pastatas – šiltnamis-paviljonas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis – prekybos; kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (tvora, kiemo aikštelė, lauko tualetai 2 vnt., prausykla, pavėsinė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat pagalbinis pastatas-ūkinis pastatas (nėra teisiškai įregistruotas) ir pagalbinis pastatas-ūkinis pastatas (nėra teisiškai įregistruotas). Ieškovė statinius įsigijo iš ankstesnio statinių savininko – UAB „Magnus ventus“ – turto 2018 m. gruodžio 20 d. priėmimo akto pagrindu. Žemės sklypas, kuriame yra ieškovei priklausantys statiniai, o naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. UAB „Magnus ventus“ buvo žemės sklypo nuomininke 2006 m. balandžio 19 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N19/2006-135 pagrindu. NŽT 2016 m. birželio 16 d. raštu Nr. 8SD-3813-(14.8.7.) įspėjo UAB „Magnus ventus“ apie vienašališką valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimą dėl to, kad žemės sklypas nėra naudojamas, jame esantys statiniai neeksploatuojami pagal jų paskirtį, nemokamas žemės nuomos mokestis. Gavusi įspėjimą apie ketinimą nutraukti nuomos sutartį, UAB „Magnus ventus“ kreipėsi į teismą su prevenciniu ieškiniu, siekdama uždrausti NŽT vienašališkai nutraukti nuomos sutartį. Prevencinis ieškinys buvo atmestas Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-412-848/2017. Kauno apygardos teismas 2018 m. sausio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-244-480/2018 paliko pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Ieškovė 2021 m. vasario 26 d. pateikė NŽT standartinės formos prašymą parduoti jai naudojamą (naują) kitos paskirties valstybinės žemės sklypą. NŽT 2021 m. kovo 26 d. raštu Nr. 8SD-1466-(14.8.125 E.) ieškovės prašymo netenkino. Ieškovė 2021 m. gegužės 13 d. pateikė NŽT pakartotinį prašymą dėl žemės sklypo pardavimo. NŽT 2021 m. birželio 10 d. raštu Nr. 8SD-3083-(14.8.125 E.) prašymo netenkino, nurodė, kad žemės sklypo negali parduoti, nes pradėta procedūra, skirta paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams. Kauno miesto savivaldybės taryba 2021 m. vasario 2 d. priėmė sprendimą Nr. T-27 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), poreikio automobiliams statyti“. 2021 m. kovo 12 d. priimtas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas A-840 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano keitimo“. Iš kadastrinio žemėlapio, kuriame žymimos Natura 2000 teritorijos, teismas nustatė, kad ginčo žemės sklypas patenka į Natura 2000 saugomą teritoriją.

8.       Teismas, spręsdamas dėl įpareigojimo nutraukti teritorijų planavimo procedūras, vykdomas pagal Tarybos sprendimą ir įsakymą, atsižvelgė į tai, kad pagal administraciniuose teismuose išplėtotą praktiką ieškovė negalėjo skųsti Tarybos sprendimo ir įsakymo. Teismas, atsižvelgdamas į tai, vertino, kad ieškovė turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą su prevenciniu ieškiniu ir siekti apginti, jos, kaip statinių savininkės, vertinimu, pažeistas teises. Todėl atsakovių prašymo dėl bylos nutraukimo teismas netenkino.

9.       Teismas nustatė, kad ieškovė atsakovių neteisėtus veiksmus įrodinėja kaip be įstatyminio pagrindo pradėtos žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūros veiksmus (rengimusi paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams – automobilių aikštelės įrengimui). Teismas pažymėjo, kad atsakovių nurodytoje Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-1447-601/2021 ir nagrinėjamoje byloje faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi. Kauno apygardos teismo byloje buvo konstatuota, jog apeliantė nepagrįstai remiasi aplinkybe, jog žemės sklypą siekiama paimti visuomenės poreikiui – automobilių stovėjimo aikštelės įrengimui, nes toks tikslas nebuvo nurodytas skundžiamame įsakyme. Nagrinėjamoje byloje Kauno miesto savivaldybės tarybos 2021 m. vasario 2 d. priėmė sprendimą Nr. T-27 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), poreikio automobiliams statyti“, kuriame aiškiai nurodytas žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams tikslas – poreikis automobiliams statyti.

10.       Teismas vertino, kad sprendimo pagrindas – automobiliams statyti, negali būti laikomas atitinkančiu ŽĮ 45 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus vykdoma teritorijų planavimo procedūra turi iš anksto sprendimu nustatytą žemės sklypo paėmimo visuomenės reikmėms poreikio ir teisinį pagrindą. Teismas sprendė, kad atsakovės negali nustatyti kitą žemės paėmimo visuomenės reikmėms poreikį ar šios procedūros vykdyti pagal kokį nors kitą teisinį pagrindą, negu tas, kuris nustatytas Tarybos sprendime. Todėl teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovių argumentus, kad paėmimo tikslas gali kisti ir nėra galutinai nustatytas proceso iniciavimo stadijoje.

11.       Teismas taip pat atmetė kaip nepagrįstus atsakovių argumentus, jog stovėjimo aikštelė būtų reikalinga Kauno sporto halės ir S. D. ir S. G. stadionų eksploatavimui, kaip nurodoma aiškinamajame rašte. Teismas pažymėjo, kad atsakovės nepateikė duomenų, kad Kauno sporto halės ir S. D. ir S. G. stadiono rekonstrukcijos projektuose numatytas automobilių stovėjimo vietų kiekis yra nepakankamas visuomenės poreikiams patenkinti.

12.       Nustatęs minėtas aplinkybes, teismas sprendė, kad vadovaujantis Tarybos sprendimu negali būti vykdoma žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūra (teritorijų planavimo procedūra), nes sprendime nurodytas procedūros tikslas ir pagrindas nepatenka į ŽĮ 45 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytus atvejus. Atsižvelgdamas į tai, teismas laikė, kad atsakovė Kauno miesto savivaldybė, priimdama Tarybos sprendimą, atliko neteisėtus veiksmus.

13.       Teismas sutiko su ieškovės nurodytais teiginiais, kad ji dėl atsakovių netinkamai pradėtos žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūros, negali įgyvendinti savo kaip statinių savininkės teisių. Teismas pažymėjo, kad šiuos ieškovės argumentus įrodo į bylą pateiktas NŽT raštas, kad teisių į žemę ieškovė negali įgyti, nes yra inicijuotas teritorijų planavimo procesas su tikslu numatyti žemės sklypo naudojimą visuomenės poreikiams. Ieškovei neturint galimybės žemės sklypo įsigyti ar išsinuomoti, ji negali būti statytoja ir atlikti statybos darbų, kapitalinio remonto. Teismas konstatavo, kad tęsiant žemės sklypo ir statinių paėmimą visuomenės poreikiams, kai pradiniame etape yra klaidingai nustatytas visuomenės poreikis, kyla reali grėsmė, kad ieškovė neteks investicijų į projektą, jeigu jis būtų tęsiamas. Nustatęs paminėtas aplinkybes, teismas nuspendė, kad antrasis ieškinio reikalavimas yra pagrįstas ir įrodytas, todėl jį tenkino.

14.       Teismas nustatė, kad ieškovė, įgijusi statinius iš UAB „Magnus ventus“, neperėmė valstybinės žemės nuomos sutarties, nes ši buvo NŽT nutraukta vienašališkai. UAB „Magnus ventus“ prevencinis ieškinys buvo atmestas Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-412-848/2017. Kauno apygardos teismas 2018 m. sausio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-244-480/2018 paliko pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovių argumentus, kad ieškovė savo teises, susijusias su valstybinės žemės nuoma, galėjo ginti minėtose civilinėse bylose. Teismas pažymėjo, kad ieškovė tuomet nebuvo nuomos sutarties šalimi, todėl jos teisė sudaryti valstybinės nuomos sutartį negali būti ribojama tuo pagrindu, kad ankstesni statinių savininkai netinkamai vykdė valstybinės žemės nuomos sutartį. Ieškovė nebuvo ir šių teisinių santykių šalimi, todėl netinkamos sutarties vykdymo pasekmės jai neturi būti taikomos.

15.       Teismas nustatė, kad žemės sklype yra ieškovei nuosavybės teise priklausantys statiniai. Nors atsakovės nurodė, kad ieškovei priklausantys statiniai yra mažaverčiai, tačiau teismas konstatavo, kad ieškovė tik įgijusi statinius ėmėsi ieškoti vystymo galimybių, atsižvelgdama į statinių lokacijos ypatybes, įskaitant tai, kad Detaliajame plane yra rekomenduojamas oranžerijos atkūrimas. Ieškovė užsakė UAB „Nacionalinių projektų rengimas“ Galimybių studiją, kurios tikslas tinkamai įvertinti regioninės reikšmės projekto vystymo potencialią, rengė ir analizavo alternatyvius oranžerijos atstatymo, mokyklos ir (ar) darželio, sporto aikštynų įkūrimo planus, rengė projektinius pasiūlymus ir vizualizacijas. Be to, teismas nustatė, kad ieškovė statinius siekė naudoti pagal paskirtį, iš pradžių statiniai buvo išnuomoti vaikų būrelio principais organizuoto „lauko darželio“ veiklai, kuri pagal EVRK klasifikuojama kaip „niekur nepriskirtas švietimas (P85.59)“ ir yra leidžiama prekybos paskirties pastatuose. Kartu statiniai buvo naudojami prekybai užkandžiais išsinešimui, ką patvirtina su dubliku pateiktos nuotraukos. 2022 m. vasarą ši veikla taip pat buvo vykdoma, tai patvirtina su ieškovės 2023 m. sausio 9 d. paaiškinimais pateikta sutartis su MB „Greita sveika“. Kartu su 2023 m. sausio 9 d. ieškovės paaiškinimais pateikti įrodymai (2022 m. lapkričio 15 d. ekonominio bendradarbiavimo sutartis, sudaryta tarp UAB „Trasanta“ ir UAB „Landšafto broliai“ ir 2023 m. sausio 6 d. antstolio M. P. sudarytas Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas) patvirtina, kad ieškovė šiuo metu naudoja statinius pagal tiesioginę jų paskirtį – augalų prekybai, šia veikla buvo užsiimama ir NŽT atlikto patikrinimo (2022 m. gruodžio 7 d.) metu. Minėtas aplinkybes taip pat papildomai patvirtina į bylą pateiktos aikštelės nuomos sutartys, sudarytos su E. R. ir V. P. ir nuomos mokesčio sumokėjimą patvirtinantys duomenys. Be to, teismas nustatė, kad ieškovė moka mokestį už naudojimąsi žemės sklypu. Nustatęs minėtas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad ieškovė rūpinasi statiniais ir faktiškai juos naudoja pagal tiesioginę jų paskirtį. Teismas nesutiko su atsakovių argumentais, kad pastatai dėl mažo baigtumo procento yra beveik neegzistuojantys. Teismas pažymėjo, kad atsakovės neįvertino pastatų svarbos paveldosauginiu aspektu, statinių lokacijos ypatybių, bei to, kad Detaliajame plane yra rekomenduojamas oranžerijos atkūrimas. 

16.       Teismas sprendė, kad šiuo atveju yra pagrindas tenkinti trečiąjį ieškinio reikalavimą. Teismo vertinimu, ieškovė, naudodama statinius pagal jų paskirtį bei išreikšdama neabejotiną ketinimą atkurti paveldosaugos saugomą statinį ir naudoti jį pagal paskirtį, turi teisę įsigyti arba nuomotis žemės sklypą lengvatine tvarka (be aukciono).

17.       Teismas sprendė, kad šiuo atveju yra pagrindas tenkinti ir pirmąjį ieškinio reikalavimą. Pažymėjo, kad, priešingu atveju, ieškovės, kaip statinių savininkės, teisės, nustačius galimą žalą ir atsakovių neteisėtus veiksmus, būtų apgintos tik formaliai ir sudarytų sąlygas atsakovėms pakartotinai inicijuoti žemės sklypo ir statinių paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą formaliai pakeičiant ir nedetalizuojant visuomenės poreikio.

18.       Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teismas nustatė, kad ieškovė prašo priteisti iš atsakovių 19 880,84 Eur dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Teismas ieškovės prašomas priteisi bylinėjimosi išlaidas sumažino iki 12 340,35 Eur. Teismas nurodė, kad ieškovė yra sumokėjusi 196 Eur (113 Eur + 83 Eur) žyminį mokestį. Teismas sprendė, kad viso ieškovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 12 536,35 Eur, kuri priteistina iš atsakovių lygiomis dalimis, t. y. iš Kauno mieto savivaldybės – 4 178,79 Eur, iš Kauno miesto savivaldybės administracijos ir NŽT po 4 178,78 Eur.

 

III.                      Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

 

19.       Apeliaciniu skundu atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliaciniame skunde nurodomi šie esminiai argumentai:

19.1.       Teismo tenkintas ieškinio reikalavimas dėl ieškovės teisės pripažinimo į žemės sklypo nuomą ar pardavimą lengvatine tvarka (ne aukciono būdu) yra neįgyvendinamas, kadangi teismas neišsprendė klausimo dėl šios teisės realizavimo. Pažymi, kad ieškovė jau yra realizavusi teisę nuomotis žemės sklypą lengvatine tvarka. Kauno apygardos teismas išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2A-244-480/2018 pagal UAB „Magnus ventus“ prevencinį ieškinį. Ieškovė minėtoje byloje dalyvavo trečiuoju asmeniu. UAB „Magnus ventus“ ieškinys buvo atmestas, todėl ieškovė negalėjo tikėtis, kad jos teisių apimtis bus kitokia nei UAB „Magnus ventus“. Teismas šioje byloje negalėjo padaryti priešingos išvados nei buvo padaryta Kauno apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-244-480/2018. Todėl teismas, remdamasis CPK 293 straipsnio 3 punktu, turėjo nutraukti teisminį ginčą dėl ieškovės reikalavimo išsinuomoti ginčo žemės sklypą lengvatine tvarka. Pažymi, kad teisės aktai nenumato galimybės pakartotinai sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį ne aukciono būdu, ar parduoti valstybinės žemės sklypą ne aukciono būdu statinių savininkui, dėl kurio kaltės buvo nutraukta valstybinės žemės nuomos sutartis.

19.2.       Teismas netinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus. Byloje esantys įrodymai patvirtina atsakovių teiginius, kad daugumos ginčo žemės sklype esančių ir ieškovei nuosavybės teise priklausančių statinių tiesioginė naudojimo paskirtis neapibrėžta, statinių funkcinė priklausomybė nėra aiški. Be to, prekybos paskirties pastato – šiltnamio-paviljono būklė, kurio baigtumas 4 procentai, fizinis nusidėvėjimas 15 procentų, įrodo, kad statinio nėra galimybės naudoti pagal paskirtį. Teismas šių aplinkybių visiškai nevertino ŽĮ 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto ir 11 straipsnio 5 dalies 1 punktų kontekste. Atsakovė pažymi ir tai, kad žemės sklype esantys ir teisės aktų nustatyta tvarka neregistruoti ūkiniai pastatai yra laikini statiniai, kurie Detaliajame plane buvo pažymėti kaip griaunami. Teisės aktuose yra aiškiai apibrėžta, kad laikini statiniai nesuteikia teisės į valstybinės žemės nuomą ar pirkimą lengvatine tvarka. Ieškovė esamų statinių pagal tiesioginę paskirtį nenaudoja, taip pat neįrodė pagrįsto ketinimo tai daryti ateityje. Ieškovės siekis išsinuomoti (įsigyti) ginčo žemės sklypą lengvatine tvarka, siekiant statyti naujus statinius ateityje, o ne esamų pastatų eksploatavimui, prieštarauja valstybinės žemės pirkimą ir nuomą reglamentuojančioms teisės normoms, suformuotai kasacinio teismo praktikai bei viešajam interesui ir valstybinės žemės nuomos socialinei paskirčiai.

19.3.       Teismas visiškai nevertino NŽT raštų, kuriais buvo atsisakyta ieškovei parduoti (nuomoti) ginčo žemės sklypą ir aplinkybės, kad šie raštai nebuvo apskųsti, panaikinti ir yra galiojantys.

19.4.       Teismas peržengė ieškinio reikalavimų ribas, nes nusprendė uždrausti visoms atsakovėms imtis bet kokių priemonių ir veiksmų bei priimti sprendimus, kurių tikslas paimti žemės sklypą ir jame esančius statinius visuomenės poreikiams. Pažymi, kad ieškovė patikslintu ieškiniu pareiškė reikalavimą taikyti minėtą draudimą atsakovėms Kauno miesto savivaldybei ir Kauno miesto savivaldybės administracijai. Tuo tarpu teismas nustatė minėtą draudimą ir atsakovei NŽT. Ieškovė tokio reikalavimo byloje nereiškė. Be to, toks teismo draudimas visapusiškai prieštarauja ŽĮ 45 straipsniui, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.100 straipsniui ir kitoms žemės paėmimą visuomenės poreikiams reglamentuojančioms teisės normoms bei teisingumo, protingumo principams, todėl yra naikintinas.

19.5.       Teismas netinkamai įvertino aplinkybes, todėl nepagrįstai nusprendė, kad atsakovių ketinami atlikti veiksmai yra neteisėti ir pažeidė ŽĮ 45 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Prevenciniu ieškiniu ieškovė negalėjo prašyti uždrausti atlikti įstatyme nenumatytus veiksmus (kurie ir taip yra draudžiami). Atsakovė teigia, kad tik atlikti veiksmai gali būti skundžiami teismui. Priešingas aiškinimas sukurtų situaciją, kai viešajam subjektui, pradėjus svarstymą klausimą dėl jo kompetencijai priskirtų veiksmų atlikimo, bet kuris asmuo, reikšdamas prevencinius ieškinius, galėtų trikdyti darbą. Atsižvelgiant į tai, teismas nepagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja būsimi neteisėti atsakovių veiksmai, kaip būtina prevencinio ieškinio sąlyga. Be to, šis įpareigojimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes atsakovės Kauno miesto savivaldybė ir Kauno miesto savivaldybės administracija neatliko jokių konkrečių teisines pasekmes ieškovei sukeliančių veiksmų, todėl nebuvo pagrindo tenkinti šį reikalavimą. Be to, įstatyme įtvirtintos aiškios turto paėmimo visuomenės poreikiams procedūros bei garantuojamas teisingas atlyginimas. Tarybos sprendimas ir įsakymas, t. y. veiksmai, kuriuos atlieka atsakovės pagal savo kompetenciją, kaip viešojo administravimo subjektas, negali būti laikomi neteisėtais patys savaime, nes priimti vadovaujantis įstatymu bei nėra nuginčyti.

19.6.       Teismas nepagrįstai priteisė ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas lygiomis dalimis iš visų atsakovių. NŽT į bylą trečiuoju asmeniu įtraukta buvo tik 2021 m. rugsėjo 9 d. Atsakove NŽT tapo tik 2021 m. lapkričio 11 d., t. y. po to, kai teismas priėmė ieškovės 2021 m. spalio 28 d. patikslintą ieškinį. Ieškovė dalį prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų patyrė dar nesant NŽT byloje dalyvaujančiu asmeniu. Į šias aplinkybes teismas visiškai neatsižvelgė. Be to, ieškovė atsakovėms reiškia 3 reikalavimus, iš kurių 2 reikalavimai buvo pareikšti atsakovėms Kauno miesto savivaldybei ir Kauno miesto savivaldybės administracijai, o 1 reikalavimas – NŽT. Taigi, NŽT nuomone, iš jos turėjo būti priteista mažesnė ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dalis.

20.       Apeliaciniu skundu atsakovės Kauno miesto savivaldybė ir Kauno miesto savivaldybės administracija prašo: panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracija  iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliacinės instancijos teisme. Apeliaciniame skunde nurodomi šie esminiai argumentai:

20.1.       Teismo procesas dėl atsakovėms nežinomų priežasčių buvo išimtinai palankus ieškovei. Byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama daugiau nei 2 metus. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai leido ieškovei tikslinti ieškinį net 2 kartus. Ieškovės byloje pateiktas patikslintas ieškinys yra naujas ieškinys, turintis kitą pagrindą, dalyką ir naują šalį. Byloje paskirta net 17 teismo posėdžių, kurių absoliuti dauguma neįvyko dėl ieškovės kaltės. Ieškovė net 3 kartus nepagrįstai bandė stabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą. Byloje ieškovės prašymu dar 2021 m. balandžio 8 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.

20.2.       Teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias prevencinio ieškinio tenkinimo sąlygas, valstybinės žemės paėmimą visuomenės poreikiams (ŽĮ 45–47 straipsniai) bei valstybinės žemės nuomos ir pardavimo be aukciono klausimus (ŽĮ 9 straipsnis ir 11 straipsnis).

20.3.       Teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą bei teismo pareigą motyvuoti sprendimą, dėl ko peržengdamas savo kompetencijos ribas (ŽĮ 46 straipsnis), nepagrįstai konstatavo, jog Tarybos sprendime nurodytas procedūros tikslas ir pagrindas nepatenka į žemės paėmimo visuomenės poreikiams atvejų sąrašą, o atsakovių veiksmai yra neteisėti.

20.4.       Teismas nepagrįstai sprendė, jog egzistuoja prevencinio ieškinio tenkinimo sąlygos. Ieškovė neįrodė atsakovių Kauno miesto savivaldybės ir Kauno miesto savivaldybės administracijos veiksmų neteisėtumo. Kauno miesto savivaldybės taryba ir Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius priimdami, atitinkamai Tarybos sprendimą ir įsakymą, veikė jiems suteiktų įgaliojimų ribose ir savo kompetencijos neviršijo. Teismas sprendimu tenkino ne prevencinį ieškinį, bet nepagrįstai perėmė Kauno miesto savivaldybės ir Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus funkcijas, kai byloje nebuvo pareikšto reikalavimo dėl Tarybos sprendimo ir (ar) įsakymo pripažinimo negaliojančiu ir (ar) panaikinimo. Nuosavybės paėmimas visuomenės poreikiams ir pačios procedūros inicijavimas yra leistinas (teisėtas) veiksmas, o dėl objektyvaus visuomeninio poreikio egzistavimo sprendžia ne Kauno miesto savivaldybė, o NŽT vadovas, kurio sprendimas yra skundžiamas administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) nustatyta tvarka. Sprendimas dėl žemės sklypo (ne)paėmimo visuomenės poreikiui dar net nėra priimtas. Atsižvelgiant į esamą žemės sklypo ir statinių (ne)paėmimo visuomenės poreikiams stadiją, atsakovėms šiame etape nereikėjo atlikti strateginio pasekmių aplinkai vertinimo (SPAV) ir poveikio aplinkai vertinimo (PAV) procedūrų. Todėl teismo išvados šiuo klausimu yra aiškiai nepagrįstos ir neteisėtos. Aplinkybė dėl galimai netinkamo visuomenės poreikio nurodymo nėra teisiškai reikšminga ir nepagrindžia atsakovių veiksmų neteisėtumo, kadangi tai, ar yra visuomenės poreikis, ar ne (bei koks jis galėtų būti) bus nustatoma tik parengus detalųjį planą, atlikus sąnaudų ir naudos analizę bei NŽT vadovui priėmus sprendimą pradėti arba nepradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą.

20.5.       Teismas, pasisakydamas dėl visuomenės poreikio neegzistavimo, peržengė savo kompetencijos ribas pažeisdamas konstitucinį valdžios padalijimo principą.

20.6.       Teismas nepagrįstai ir neteisėtai uždraudė atsakovei Kauno miesto savivaldybei atlikti teisėtus veiksmus, kas prieštarauja teismų praktikai dėl prevencinio ieškinio paskirties ir tikslų bei teismų sprendimams, priimtiems precedentinėse bylose. Pažymi, kad ieškovė ne tik neturi jokių teisių žemės sklype statyti naujus statinius, bet ir apskritai jokių (nei nuosavybės, nei nuomos) teisių į žemės sklypą. Todėl ieškovei negalėjo kilti bei nekilo joks teisėtas lūkestis, kad ieškovė galės žemės sklype įgyvendinti statytojo teises. Todėl ieškovės nurodytas tariamas „investuotų lėšų“ praradimas nėra ir negali būti laikomas ieškovės žala.

20.7.       Teismas nepagrįstai tenkino ieškinio reikalavimą pripažinti ieškovės materialinę subjektinę teisę įsigyti arba nuomotis žemės sklypą lengvatine (ne aukciono) tvarka. NŽT 2021 m. kovo 25 d. raštu atsisakė tenkinti ieškovės prašymą. NŽT nurodė, kad didžioji dalis žemės sklypo nėra būtina jame esantiems pastatams eksploatuoti. NŽT sprendimas apskųstas nebuvo, todėl yra galiojantis ir privalėjo būti teismo taikomas.

20.8.       Teismas nepagrįstai neatsižvelgė, kad ieškovė negalėjo įgyti daugiau teisių, nei jų turėjo ankstesnė statinių savininkė UAB „Magnus ventus“. Su UAB „Magnus ventus“ žemės sklypo valstybinės žemės nuomos sutartis buvo nutraukta dėl jos, kaip nuomininkės, kaltės. Nei CK, nei ŽĮ nenumato galimybės pakartotinai sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį ne aukciono būdu, ar parduoti valstybinės žemės sklypą ne aukciono būdu statinių savininkui, dėl kurio kaltės buvo nutraukta valstybinės žemės nuomos sutartis. Perdavimo būdu naujasis savininkas įgyja į perduotą daiktą (turtą) tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs daikto (turto) savininkas (CK 4.48 straipsnio 2 dalis). Be to, ieškovė statinius ketina naudoti ne pagal jų tiesioginę paskirtį ir toks naudojimas nesuteikia ieškovei teisės lengvatine (ne aukciono) tvarka pirkti ir (ar) nuomoti žemės sklypą.

21.       Atsiliepimu į apeliacinius skundus trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos nurodo, kad palaiko poziciją išdėstytą pirmosios instancijos teisme ir prašo civilinę bylą nagrinėti teismo nuožiūra, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais pagal byloje esančią medžiagą.

22.       Atsiliepimu atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pritaria atsakovių Kauno miesto savivaldybės ir Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliaciniam skundui. Taip pat palaiko savo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus ir poziciją bei prašo teismo juo vadovautis nagrinėjant bylą.

23.       Atsiliepimu į atsakovės Nacionalinė žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą atsakovės Kauno miesto savivaldybė ir Kauno miesto savivaldybės administracija prašo teismo tenkinti jų pateiktą apeliacinį skundą. Atsiliepime nurodomi šie esminiai argumentai:

23.1.       Atsakovės iš esmės sutinka su atsakovės NŽT apeliaciniame skunde išdėstytais teisiniais argumentais dėl sprendimo neteisėtumo, išskyrus dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio ir jų pagrįstumo. Pažymi, kad ieškovė jau yra realizavusi teisę nuomotis ginčo žemės sklypą lengvatine tvarka per UAB „Magnus ventus“. Ieškovė ir UAB „Magnus ventus“ yra tarpusavyje susijusios įmonės, kurios priklauso ir yra valdomos tų pačių (glaudžiai susijusių) asmenų: UAB „Trasanta“ pagrindiniais akcininkais yra G. S., K. S. ir A. S., tuo tarpu UAB „Magnus ventus“ viena pagrindinių ir didžiausia akcininke taip pat buvo K. S., o UAB „Magnus ventus“ vadovu iki įmonės bankroto buvo E. S.. Todėl ieškovė nesąžiningai ir neturėdama tam teisinio pagrindo, antrą kartą siekia įgyti teises į žemės sklypą, nors šias teises dėl savo kaltės, be kita ko, jau yra praradę. Todėl ir dėl šios priežasties ieškinys yra aiškiai nepagrįstas.

23.2.       Atsakovių nuomone, nėra pagrindo sutikti su apeliantės teiginiais, kad teismas byloje neteisingai ir pažeisdamas proporcingumo principą paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

24.       Atsiliepimu į atsakovių apeliacinius skundus ieškovė UAB „Trasanta“ prašo teismo: atmesti atsakovių apeliacinius skundus, palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisti ieškovei iš atsakovių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie esminiai argumentai:

24.1.       Atsakovės Kauno miesto savivaldybė ir Kauno miesto savivaldybės administracija vertinimą, jog teismas buvo šališkas, t. y. palankus ieškovei, grindžia deklaratyviais teiginiais ir prielaidomis. Atsakovių apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės (sąlyginai užtrukęs procesas, pakartotinis ieškinio tikslinimas, didelis teismo posėdžių skaičius, ieškovės teikti prašymai stabdyti bylos nagrinėjimą bei laikinųjų apsaugos priemonių taikymas) parodo tai, kad ši byla tiek faktine, tiek teisine prasme sudėtinga ir kompleksinė. Byla išnagrinėta per įmanomai trumpiausius terminus. Teismas pagrįstai priėmė ir vienoje byloje išnagrinėjo susijusius ieškovės reikalavimus, kurie pareikšti reaguojant į NŽT atsiliepimą. Teismas posėdžius organizavo, atsižvelgdamas į šalių ir jų atstovų teisėtus prašymus. Teismas laikinąsias apsaugos priemones nustatė pagrįstai, o atsakovės jų neginčijo.

24.2.       Nepagrįstas apeliacinių skundų argumentas, kad ieškovė neturėjo teisės pažeistas teises ir teisėtus interesus ginti prevencinio ieškinio instituto pagalba. Kaip teisingai pažymėjo teismas, ieškovė negalėjo ginti savo teisių ir teisėtų interesų įprasta tvarka, t. y. reikšdama ieškinį (skundą) dėl administracinių aktų panaikinimo, kadangi pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, sprendimai, priimti žemės paėmimo visuomenės poreikiams inicijavimo pirminėje stadijoje, nepriėmus nei specialiojo teritorijų planavimo dokumento ar detaliojo plano, neatlikus sąnaudų ir naudos analizės, NŽT vadovui nepriėmus atitinkamo sprendimo pagal ŽĮ 46 straipsnį, teisinių pasekmių nesukelia, todėl negali būti ginčo administraciniame teisme dalyku.

24.3.       Abiejuose apeliaciniuose skunduose neteisingai atskleidžiama administracinio akto teisėtumo prezumpcijos samprata. Teismas Kauno miesto savivaldybės ir Kauno miesto savivaldybės adminsitracijos priimtus teisės aktus vertino teisėtumo požiūriu, pagal byloje surinktus įrodymus, paneigiančius teisėtumo prezumpciją. Administracinio akto teisėtumo prezumpcija gali būti paneigta, jeigu leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodomos prezumpcijai priešingos aplinkybės. Tai, jog administracinio akto teisėtumo prezumpcija gali būti paneigiama ir nekeliant materialinio reikalavimo tokį aktą panaikinti, patvirtina teismų praktika.

24.4.       Teismas pagrįstai konstatavo, jog Kauno miesto savivaldybė, priimdama Tarybos sprendimą, ir Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius, priimdamas įsakymą, atliko (iniciavo būsimus) neteisėtus veiksmus, dėl kurių ieškovei kyla reali žalos grėsmė. Atsižvelgus į tai, jog poreikis automobiliams statyti nėra įstatymiškai numatytas kaip pagrindas paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams, minėti viešojo administravimo subjektai, žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams pagrindu nustatydami būtent tokį poreikį, veikė viršydami kompetenciją. Be to, ieškovė įrodė, jog faktinis visuomenės poreikis automobilių stovėjimo aikštelei žemės sklype neegzistuoja. Teismas, priimdamas sprendimą, motyvuotai atsižvelgė į „Natura 2000“ bei kultūros paveldo apsaugos ribojimus. Kauno miesto savivaldybė ir Kauno miesto savivaldybės administracija taip pat neatliko nagrinėjamu atveju privalomų SPAV ir PAV procedūrų.

24.5.       Teismas argumentuotai pripažino ieškovės interesų pažeidimą ir patiriamą žalą bei realų pavojų patirti dar didesnius praradimus ir nuostolius ateityje. Ieškovė turėjo teisėtus lūkesčius lengvatine tvarka nusipirkti (išsinuomoti) žemės sklypą. Todėl ieškovės investuotų lėšų praradimą teismas laikė potencialia žala. Dėl nurodytų priežasčių žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūra negali būti vykdoma. 

24.6.       Teismas pagrįstai pripažino, kad ieškovė turi materialinę subjektinę teisę išsinuomoti (nusipirkti) žemės sklypą lengvatine tvarka. Ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodė, jog įsigijusi statinius ne tik svarstė įvairias vystymo galimybes, bet ir rūpinosi jų esama būkle, juos aktyviai prižiūrėjo ir eksploatavo pagal paskirtį tiek, kiek įmanoma susidariusių aplinkybių kontekste. Todėl ieškovė atitinka abu kriterijus valstybinei žemei išsinuomoti (nusipirkti) lengvatine (ne aukciono) tvarka, t. y. ieškovė yra statinių, esančių žemės sklype, savininkė; žemės sklypas šiuo metu ieškovei reikalingas eksploatuoti statinius pagal jų paskirtį.

24.7.       Nepagrįsti atsakovių argumentai, kad ieškovės teisė išsinuomoti valstybinės žemės sklypą jau buvo įvertinta teismo ir yra paneigta įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Pažymi, kad teismas tinkamai įvertino UAB „Magnus ventus“ bylos pagrindą ir dalyką bei motyvuotai konstatavo, kad ieškovė nėra ir nebuvo nuomos santykių šalimi. Ieškovė nesutinka su atsakovės NŽT teiginiais, kad teismas turėjo nutraukti teisminį ginčą dėl ieškovės reikalavimo išsinuomoti ginčo žemės sklypą lengvatine tvarka. Pažymi, kad UAB „Magnus ventus“ pateiktas ieškinys neatitinka tapataus ieškinio kriterijų (skiriasi ginčo dalykas, ginčo šalys ir faktinės aplinkybės). Ieškovė, įgydama nuosavybės teisę į statinius, įgijo teisę realizuoti statinių savininkės teises į jų eksploatavimui reikalingą žemės sklypą, tačiau negali būti laikoma įstojusia į ankstesnį prievolinį santykį – valstybinės žemės nuomą – o kartu perimti iš šio santykio kilusius įsipareigojimus ar kitus teisinius padarinius.

24.8.       Ieškovė nesutinka su atsakovės NŽT apeliacinio skundo teiginiu, kad ieškovė viso teisminio proceso metu procesiniuose dokumentuose įrodinėjo siekį nuomotis (pirkti) ginčo žemės sklypą su tikslu jame baigti statyti nebaigtą pastatą, rekonstruoti esamus baigtus statinius ir statyti naujus statinius. Ieškovė pažymi, kad valstybinės žemės sklypo plėtojimas yra teisėta veikla, neprieštaraujanti nei valstybinės žemės socialinei paskirčiai, nei viešajam interesui, kadangi tokia procedūra yra įtvirtinta teisės aktuose. Ieškovės pasirinktas pagrindinis bei numatomas realizuoti scenarijus apima ir oranžerijos atkūrimą, kuris pagal paveldosaugos specialistus ir institucijas šioje teritorijoje turėtų būti prioritetas. Be to, jis yra suderinamas su kitais visuomenės poreikiais – sumažinti esamą darželių ir mokyklų stygių. Todėl ieškovės plėtros planai ne tik yra teisėti ir atitinka viešąjį interesą ir valstybinės žemės socialinę paskirtį, bet ir yra kur kas labiau susiję su realiais visuomenės poreikiais bei ginčo teritorijos kultūrinėmis ir istorinėmis ypatybėmis. Teismo motyvai dėl statinių svarbos paveldosauginiu, lokacijos ypatybių yra pagrįsti ir leidžiantys iš esmės įvertinti ieškovės pateiktus reikalavimus.

24.9.       Teismo nustatytas draudimas atsakovėms imtis bet kokių priemonių ir veiksmų bei priimti sprendimus, kurių tikslas paimti žemės sklypą ir statinius visuomenės poreikiams atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, bei yra adekvatus būdas pažeistoms ieškovės teisėms ir teisėtiems interesams apginti.

25.       Trečiasis asmuo asociacija „Žaliasis Ąžuolynas“ atsiliepimu į apeliacinius skundu prašo: iš dalies juos tenkinti ir panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 6 d. sprendimo dalį, kuria  teismas nusprendė uždrausti atsakovėms imtis bet kokių priemonių ir veiksmų bei priimti sprendimus, kurių tikslas paimti žemės sklypą, ir jame esančius ieškovei priklausančius statinius visuomenės poreikiams ir šią sprendimo dalį išdėstyti taip: uždrausti atsakovėms Kauno mieto savivaldybei, Kauno miesto savivaldybės administracijai imtis bet kokių priemonių ir veiksmų bei priimti sprendimus, kurių tikslas paimti žemės sklypą ir jame esančius ieškovei priklausančius statinius visuomenės poreikiams vykdant teritorijų planavimo procedūras pagal Kauno miesto savivaldybės tarybos 2021 m. vasario 2 d. sprendimą Nr. T-27 ir Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. kovo 12 d. įsakymą A-840; netenkinti apeliacinių skundų dalių, kuriomis prašoma panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 6 d. sprendimo dalį dėl  įpareigojimo atsakoves nutraukti teritorijų planavimo procedūras, vykdomas pagal Kauno miesto savivaldybės tarybos 2021m. vasario 2 d. sprendimą Nr. T-27 ir Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. kovo 12 d. įsakymą A-840 ir šią sprendimo dalį palikti nepakeistą; tenkinti apeliacinių skundų dalis, kuriomis prašoma panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 6 d. sprendimo dalį dėl  pripažinimo, kad ieškovė turi teisę įsigyti arba nuomotis žemės sklypą lengvatine tvarka ir šią sprendimo dalį panaikinti, o ieškinį atmesti;  atmesti atsakovių Kauno miesto savivaldybės ir Kauno miesto savivaldybės administracijos prašymą priteisti joms bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:  

25.1.       Trečiasis asmuo sutinka su teismo motyvais dėl atsakovių Kauno miesto savivaldybės ir Kauno miesto savivaldybės administracijos nustatyto neteisėto žemės paėmimo visuomenės reikmėms pagrindo. Tačiau pagal administracinių aktų teisinį įvertinimą teismas turėjo pagrindą patenkinti pareikštą reikalavimą – uždrausti atsakovėms imtis bet kokių priemonių ir veiksmų bei priimti sprendimus – ne absoliučiai, o tik tiek, kiek šis reikalavimas yra sąlygotas ir susietas su konkrečiais administraciniais aktais. Tačiau sprendimu uždraudimas paimti nekilnojamąjį turtą visuomenės poreikiams tapo absoliučiu. Todėl net ir tuo atveju, jeigu atsakovės ateityje nutartų vykdyti teritorijų planavimo procedūrą teisėtu pagrindu, sprendimas užkirstų kelią net ir teisėtiems veiksmams. Apeliacinės instancijos teismas šią sprendimo dalį turėtų pakeisti, sprendimą susiaurinant tik konkrečiai teritorijų planavimo procedūrai, vykdomai pagal Tarybos sprendimą ir įsakymą. Toks sprendimo papildymas neturėtų būti laikomas išėjimu už ieškinio reikalavimų ribų, net jeigu tai nebūtų sprendžiama per viešojo intereso poreikį.

25.2.       Trečiojo asmens nuomone, Tarybos sprendimas, pritariant automobilių poreikiui, yra priimtas neteisėtu pagrindu, todėl sprendimas nutraukti jį vykdančias teritorijų planavimo procedūras yra pagrįstas ir teisėtas. Apeliantės nepagrįstai prašo naikinti sprendimą motyvuodamos, kad Kauno miesto savivaldybės ir Kauno miesto savivaldybės administracijos veiksmų neteisėtumas neįrodytas. Tarybos sprendime yra nustatytas aiškus imperatyvas – pritarti poreikiui automobiliams statyti. Savivaldybės taryba yra aukščiausias savivaldos organas, kurio sprendimai yra privalomi savivaldybės administracijai ir jos direktoriui, todėl atsakovių motyvai, jog būtent minėto Tarybos sprendimo pagrindu vykdomas teritorijų planavimo procesas turės apspręsti žemės sklypo paėmimo visuomenės reikmėms poreikį bei tikslą, yra nepagrįstas ir atmestinas. Teritorijų planavimo dokumentas privalės būti parengtas pagal sprendime nustatytą poreikį automobiliams statyti ir sprendime nustatytą neteisėtą pagrindą. Todėl atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija ne tik negali nustatyti kitą žemės paėmimo visuomenės reikmėms poreikį, bet ir negali šios procedūros vykdyti pagal kokį nors kitą teisinį pagrindą, negu tas, kuris nustatytas Tarybos sprendime. 

25.3.       Apeliantės nepagrįstai ginčija teismo motyvus dėl SPAV privalomumo. Nagrinėjamu atveju atsakovės turėjo įrodyti ne tai, kad kažkada rengiant Bendrąjį planą buvo parengtas SPAV, bet tai, kad toje savivaldybės dalyje, kurioje galimai galėjo būti atliktas savivaldybės dalies Bendrojo plano vertinimas, taip pat jau buvo suplanuotas toks kiekybinis ir kokybinis poveikis aplinkai, kuris ir buvo įvertintas galimai anksčiau atliktame SPAV. Teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovės to neįrodė.

25.4.       Atsakovės nepagrįstai prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą nepriklausomai, koks būtų galutinis teismo procesinis sprendimas. Pažymi, kad apeliantės šioje byloje turi pakankamus vidinius resursus tinkamai atstovauti save, nepasitelkiant advokatų, t. y. papildomai neperkant išorinių teisinių paslaugų, todėl jų prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nepriklausomai nuo galutinio teismo sprendimo, neturėtų būti tenkinami.

 

Teisėjų kolegija

        

k o n s t a t u o j a :

 

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

26.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

27.       CPK 321 straipsnio 1 dalis nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnis nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.

28.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos objektą, apeliacinius skundus, atsiliepimų į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinius skundus nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

29.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo patenkintas ieškovės patikslintas ieškinys dėl uždraudimo atlikti tam tikrus veiksmus ir dėl pripažinimo teisės įsigyti arba išsinuomoti žemės sklypą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

 

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

 

30.       Ieškovė kartu su atsiliepimu į atsakovių apeliacinius skundus pateikė 2023 m. liepos 26 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 123-23-79, kurį prašo pridėti prie bylos. Ieškovė nurodo, kad  faktinių aplinkybių protokolas buvo sudarytas po apeliacinių skundų padavimo. Ieškovė minėtu įrodymu, be kita ko, siekia paneigti atsakovių apeliaciniuose skunduose nurodytas aplinkybes dėl statinių naudojimo. Ieškovė pažymi, kad ji negalėjo pateikti minėto įrodymo pirmosios instancijos teisme, jo pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

31.       CPK normos nustato, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos CPK 314 straipsnyje. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019, 26 punktas).

32.       Spręsdamas prašymą priimti naujus įrodymus, be anksčiau nurodyto teisinio reglamentavimo bei jo taikymo praktikoje sąlygų, apeliacinės instancijos teismas taip pat turi įvertinti, ar prašomi priimti įrodymai atitinka įrodymų sąsajumo taisyklę. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-687/2017).

33.       Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinė byla pirmosios instancijos teisme buvo iškelta 2021 m. balandžio 8 d. Pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė 2023 m. birželio 6 d. Pažymėtina, kad ieškovės teikiamas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas yra surašytas vėliau nei priimtas skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, t. y. 2023 m. liepos 26 d. Ieškovė minėtu įrodymu, kaip nurodyta atsiliepime į apeliacinius skundus, siekia patvirtinti aplinkybes, kad ji statiniais naudojosi ir po atsakovių apeliacinių skundų pateikimo dienos (šiuo konkrečiu atveju 2023 m. liepos 26 d.). Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės teikiamas 2023 m. liepos 26 d. faktinių aplinkybių protokolas negali nei patvirtinti, nei paneigti aplinkybių, kurios buvo ir (ar) turėjo būti nustatinėjamos nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme iki sprendimo priėmimo, t. y. iki 2023 m. birželio 6 d.

34.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta anksčiau, ieškovės kartu su atsiliepimu į apeliacinius skundus pateiktą naują įrodymą atsisako priimti (CPK 314 straipsnis).

 

Dėl faktinių bylos aplinkybių 

 

35.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio plotas 3,3486 ha, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Žemės sklypą patikėjimo teise valdo atsakovė Ž. Ž. sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis: kita; naudojimo būdas: komercinės paskirties objektų teritorijos. Žemės sklype yra šie ieškovei nuosavybės teise priklausantys statiniai (registruoti): 1) pastatas – šiltnamis-paviljonas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daikto pagrindinė naudojimo paskirtis: prekybos; būklė: nebaigtas statyti; baigtumo procentas: 4 proc.; fizinio nusidėvėjimo procentas: 15 proc.; 2) pastatas – šiltnamis-paviljonas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daikto pagrindinė naudojimo paskirtis: prekybos; baigtumo procentas: 100 proc.; 3) kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (tvora, kiemo aikštelė, 2 lauko tualetai, prausykla, pavėsinė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurie priklauso pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); daikto pagrindinė naudojimo paskirtis: kiti inžineriniai statiniai; baigtumo procentas 100 proc. Be to, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, nustatė, kad minėtame žemės sklype yra du neregistruoti ūkiniai pastatai. Ieškovė statinius (tiek registruotus, tiek neįregistruotus) įgijo nuo 2018 m. gruodžio 20 d., vykdant išieškojimą iš buvusios statinių savininkės UAB „Magnus ventus“

36.       Kauno apskrities viršininko 2006 m. balandžio 14 d. įsakymo Nr. 02-01-4245 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nuomos“ pagrindu UAB „Magnus ventus“ 28 metams buvo išnuomotas 3,3486 ha žemės sklypas. UAB „Magnus ventus“ ir Lietuvos Respublika, atstovaujama Kauno apskrities viršininko, 2006 m. balandžio 19 d. buvo sudarę valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N19/2006-135.

37.       NŽT 2016 m. birželio 16 d. raštu Nr. 8SD-3816-(14.8-7) įspėjo UAB „Magnus ventus“ apie vienašališką žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimą suėjus 2 mėnesiams nuo rašto gavimo, atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypas nėra naudojamas, jame esantys statiniai nėra eksploatuojami, nemokamas nuomos mokestis. UAB „Magnus ventus“, gavusi minėtą pranešimą, kreipėsi į teismą su prevenciniu ieškiniu, siekdama uždrausti NŽT vienašališkai nutraukti nuomos sutartį. Kauno apylinkės teismas 2017 m. spalio 6 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-412-848/2017, prevencinį ieškinį atmetė. Kauno apygardos teismas 2018 m. sausio 30 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-244-480/2018, paliko Kauno apylinkės teismo sprendimą nepakeistą.

38.       Ieškovė 2021 m. vasario 26 d. pateikė prašymą NŽT parduoti žemės sklypą. NŽT Kauno miesto skyrius 2021 m. kovo 26 d. raštu Nr. 8SD-3083-(14.8.125 E.) nurodė, kad prašymo dėl žemės sklypo pardavimo tenkinti negali. Minėtame rašte, be kita ko, nurodyta, kad: iš žemės sklype esančių statinių tik vienas yra 100 proc. baigtumo; yra organizuojamas žemės sklypo detaliojo plano keitimas, kurio planavimo tikslas – suplanuoti teritoriją visuomenės reikmėms skirtiems inžineriniams statiniams, pakeisti žemės sklypo naudojimo būdą, pakeisti ir (ar) nustatyti naujus planuojamos teritorijos reglamentus, nustatyti paėmimą visuomenės poreikiams. Be to, minėtame rašte nurodyta ir jo apskundimo tvarka. Ieškovė 2021 m. gegužės 13 d. pateikė pakartotinį prašymą NŽT dėl žemės sklypo pardavimo. NŽT Kauno miesto skyrius 2021 m. birželio 10 d. rašte Nr. 8SD-3083-(14.8.125 E.) nurodė, kad žemės sklypo parduoti negali, nes pradėta procedūra, skirta paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams. Minėtų NŽT atsakymų (raštų) ieškovė neskundė.

39.       Kauno miesto savivaldybės taryba 2021 m. vasario 2 d. priėmė sprendimą Nr. T-27 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), poreikio automobiliams statyti“. Minėtu sprendimu Kauno miesto savivaldybės taryba: pritarė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) poreikiui automobiliams statyti; pavedė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui prireikus organizuoti žemės sklypo teritorijų planavimo dokumento rengimą žemės sklypui suformuoti ir numatyti paimti šį žemės sklypą visuomenės poreikiams.

40.       Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2021 m. kovo 12 d. priėmė įsakymą Nr. A-840 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano keitimo“. Minėtame įsakyme nurodytas planavimo tikslas – vadovaujantis Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniais suplanuoti teritoriją visuomenės reikmėms skirtiems inžineriniams statiniams, pakeisti žemės sklypo naudojimo būdą, pakeisti ir (ar) nustatyti naujus planuojamos teritorijos naudojimo reglamentus, numatyti paėmimą visuomenės poreikiams.

 

Dėl civilinės bylos dalies nutraukimo

 

41.       Atsakovė NŽT apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 293 straipsnio 3 punktu, turėjo nutraukti civilinės bylos dalį dėl ieškovės reikalavimo išsinuomoti žemės sklypą lengvatine (ne aukciono) tvarka. Teisėjų kolegija su atsakovės argumentais nesutinka, juos atmeta kaip nepagrįstus.

42.       CPK 293 straipsnio 3 punkte įtvirtintas vienas civilinės bylos nutraukimo pagrindų – teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį.

43.       Nurodyta taisyklė grindžiama teismo sprendimo res judicata (galutinis teismo sprendimas) teisine galia, reiškiančia, kad įsiteisėjęs (galutinis) teismo sprendimas yra privalomas ir negali būti paneigtas iškeliant kitą tapačią civilinę bylą (CPK 18 straipsnis, 279 straipsnio 4 dalis). Draudimas iš naujo nagrinėti teismo išspręstą ginčą įtvirtintas ir CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte, pagal kurį teismas turi atsisakyti priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo ar arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį, o šiai aplinkybei paaiškėjus jau po ieškinio priėmimo – civilinę bylą pagal tapatų ieškinį nutraukti (CPK 293 straipsnio 3 punktas).

44.       Kasacinio teismo praktikoje, suformuotoje aiškinant ir taikant minėtas teisės normas, ieškiniai pripažįstami tapačiais, kai sutampa šie jų elementai: šalys, ieškinio dalykas, ieškinio faktinis pagrindas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823/2019 31 punktą; 2021 m. kovo 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-59-378/2021 15 punktą; 2021 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-684/2021 18 punktą).

45.       Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė reikalavimą pripažinti jos subjektinę teisę įsigyti arba nuomotis žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), lengvatine (ne aukciono) tvarka. Ieškovė statinių, esančių žemės sklype, savininke tapo nuo 2018 m. gruodžio 20 d. Ieškovė statinius įsigijo iš UAB „Magnus ventus“.

46.       Nagrinėjamu atveju, kaip minėta anksčiau, nustatyta ir tai, kad buvusi statinių savininkė UAB „Magnus ventus“ žemės sklypą naudojo 2006 m. balandžio 19 d. valstybinės žemės nuomos sutarties pagrindu. NŽT 2016 m. birželio 16 d. raštu informavo UAB „Magnus ventus“ apie vienašališką nuomos sutarties nutraukimą, praėjus 2 mėnesiams po rašto gavimo. UAB „Magnus ventus“, gavusi minėtą pranešimą, kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su prevenciniu ieškiniu, prašydama uždrausti NŽT vienašališkai nutraukti 2006 m. balandžio 19 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį. Kauno apylinkės teismas 2017 m. spalio 6 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-412-848/2017, kuriuo UAB „Magnus ventus“ prevencinį ieškinį atmetė. Dėl minėto sprendimo, apeliacinį skundą pateikė trečiasis asmuo UAB „Trasanta“ (šioje byloje ieškovė). Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 30 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-244-480/2018, Kauno apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą.

47.       Taigi, Kauno apylinkės teisme civilinė byla Nr. 2-412-480/2018 buvo iškelta pagal UAB „Magnus ventus“ ieškinį atsakovei NŽT. Tuo tarpu nagrinėjama civilinė byla yra iškelta pagal ieškovės UAB „Trasanta“ ieškinį atsakovėms Kauno miesto savivaldybei, Kauno miesto savivaldybės administracijai ir NŽT. Nagrinėjamos bylos ieškovė UAB „Trasanta“ Kauno apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-412-848/2017 dalyvavo ne kaip viena iš šalių, o kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, daryti išvadą, kad sutampa išnagrinėtos Kauno apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-412-848/2017 ir nagrinėjamos civilinės bylos šalys, neturi jokio pagrindo.

48.       Kauno apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-412-848/2017 ieškovė UAB „Magnus ventus“ prevenciniu ieškiniu prašė uždrausti NŽT Kauno miesto skyriui vienašališkai nutraukti 2006 m. balandžio 19 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį. Tuo tarpu šioje civilinėje byloje ieškovė, be kita ko, prašo pripažinti jos materialinę subjektinę teisę įsigyti arba nuomotis žemės sklypą lengvatine (be aukciono) tvarka. Taigi, nėra pagrindo daryti išvadą, kad sutampa civilinėse bylose pareikštų ieškinių dalykai (reikalavimai).  

49.       Teisėjų kolegija nustatė, kad Kauno apylinkės teismas, nagrinėdamas civilinę bylą Nr. 2-412-848/2017, aiškinosi, nustatinėjo faktines aplinkybes, susijusias UAB „Magnus ventus“ žemės sklypo ir jame esančių statinių (ne)naudojimu pagal paskirtį iki 2016 m. birželio 16 d, t. y. iki NŽT pranešimo dėl vienašališko sutarties nutraukimo pateikimo dienos. Kauno apylinkės teismas nustatė, kad žemės sklype nebuvo vykdoma žemės paskirtį atitinkanti veikla, o žemės sklype esantys pastatai yra menkaverčiai, apleisti bei nenaudojami. Tuo tarpu šioje civilinėje byloje reikalavimą pareiškė ieškovė UAB „Trasanta“, kuri statinius įgijo 2018 m. gruodžio 20 d., t. y. po to, kai Kauno apygardos teismas 2018 m. sausio 30 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-244-480/2018, paliko Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 6 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-412-848/2017, nepakeistą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad šios bylos ieškovė statinių, esančių žemės sklype, savininke, būtų tapusi neteisėtai. Be to, šios bylos ieškovė, prašydama pripažinti jos teisę įsigyti arba nuomotis žemės sklypą lengvatine (ne aukciono) tvarka, nurodė aplinkybes, susijusias su statinių naudojimu po to, kai jie tapo jos nuosavybės teise, t. y. po 2018 m. gruodžio 20 d. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu tvirtino, kad būtent ji, o ne UAB „Magnus ventus“ ar kitas asmuo, statinius naudoja pagal paskirtį, todėl ji turi teisę įsigyti arba išsinuomoti žemės sklypą lengvatine (ne aukciono) tvarka. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas nurodyta anksčiau, neturi pagrindo daryti išvadą, kad sutampa minėtose civilinėse bylose pareikštų ieškinių faktinis pagrindas.

50.       Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas nurodyta sprendimo 45–49 punktuose, konstatuoja, kad nėra pagrindo ieškinių, kurie pareikšti Kauno apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-412-848/2017 ir šioje byloje, pripažinti tapačiais, nes nesutampa nei šalys, nei ieškinių dalykai, nei ieškinių faktiniai pagrindai. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su atsakovės NŽT argumentais, kad pirmosios instancijos teismas turėjo nutraukti civilinę bylą (jos dalį) CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu.  

 

Dėl ieškovės teisės kreiptis į teismą (ne)turėjimo

 

51.       Teisėjų kolegija sutinka su atsakovių argumentais, nurodytais apeliaciniuose skunduose, kad ieškovė nagrinėjamu atveju neskundė nei NŽT 2021 m. kovo 26 d. rašto, nei NŽT 2021 m. birželio 10 d. rašto, kuriuose buvo nurodyta, kad NŽT negali patenkinti ieškovės prašymo dėl žemės sklypo pardavimo (žr. šio sprendimo 38 punktus) Tačiau nesutinka, kad ieškovės patikslintame ieškinyje suformuluotas reikalavimas pripažinti jos teisę įsigyti arba nuomotis žemės sklypą lengvatine (ne aukciono) tvarka dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo negalėjo būti nagrinėjamas.

52.       Visų pirma, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė teikė NŽT prašymus dėl žemės sklypo pardavimo du kartus, t. y. 2021 m. vasario 26 d. ir 2021 m. gegužės 13 d. Atsakovė NŽT abu ieškovės pateiktus prašymus nagrinėjo, pateikė atsakymus, kad ieškovės pateikti prašymai dėl žemės sklypo pardavimo negali būti patenkinti. Pažymėtina, kad atsakovė NŽT, antrą kartą svarstydama ieškovės pateiktą prašymą parduoti žemės sklypą, jį atmetė ne dėl tos priežasties, kad iš esmės analogiškas ieškovės prašymas buvo išnagrinėtas. Iš byloje esančio 2021 m. birželio 10 d. rašto (žr. šio sprendimo 38 punktą) nustatyta, kad atsakovė NŽT jame nurodė, jog ieškovės prašymas negali būti patenkintas dėl to, kad pradėta procedūra, skirta paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams. Taigi, atsakovė NŽT, gavusi iš ieškovės antrą kartą prašymą dėl žemės sklypo pardavimo, jį nagrinėjo, nenurodė ieškovei, kad jos prašymas negali būti patenkintas dėl tos priežasties, kad iš esmės analogiškas prašymas jau buvo išspręstas, neišaiškino ieškovei, kad ji turi (turėjo) teisę skųsti jos pirmą, t. y. 2021 m. kovo 26 d. priimtą sprendimą (surašytą raštą), teisės aktų nustatyta tvarka.

53.       Antra, nagrinėjamu atveju nustatyta ir tai, kad ieškovė kreipėsi į NŽT su prašymais parduoti jai valstybinės žemė sklypą. Tuo tarpu patikslintame ieškinyje prašė pripažinti jos materialinę teisę ne tik įsigyti, bet ir išsinuomoti valstybinės žemės sklypą lengvatine (ne aukciono) tvarka.

54.       Trečia, civilinis procesas pagrįstas byloje dalyvaujančių asmenų teise disponuoti jiems suteiktomis procesinėmis teisėmis laisva valia. Kiekvienas asmuo pasirenka konkretų savo teisių gynimo būdą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai). Dispozityvumo principas, be kita ko, reiškia, jog civilinė byla gali būti iškelta tik į teismą besikreipiančiojo asmens iniciatyva, tik jis turi teisę pasirinkti, kokiam (kokiems) asmeniui (asmenims) ir kokius reikalavimus reikšti, kokiomis aplinkybėmis grįsti pareikštus reikalavimus, kokiais įrodymais įrodinėti išdėstytas aplinkybes (CPK 13 straipsnis). Nagrinėjam atveju ieškovė, pateikdama patikslintą ieškinį, nurodė, kad ji nuosavybės teise valdo statinius, esančius žemės sklype, tačiau neturi jokių teisių į žemės sklypą, kuriame stovi jai nuosavybės teise priklausantys statiniai. Taigi, byloje kilęs esminis ginčas – dėl ieškovės teisės į valstybinės žemės sklypo nuomą ar pirkimą (ne)turėjimo ir dėl valstybinės žemės patikėtinio atsisakymo tokį žemės sklypą išnuomoti ir (ar) parduoti lengvatine tvarka (ne)pagrįstumo.

55.       Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas nustatyta ir nurodyta sprendimo 52–54 punktuose sprendžia, kad ieškovės patikslintame ieškinyje suformuluotas reikalavimas pripažinti jos teisę išsinuomoti arba įsigyti valstybinės žemės sklypą yra pakankamas tam, kad būtų nagrinėjama civilinė byla.

 

Dėl ieškovės reikalavimo pripažinti jai teisę lengvatine tvarka įsigyti arba išsinuomoti valstybinės žemės sklypą (ne)pagrįstumo

 

56.       Valstybinė žemė yra visai visuomenei reikšmingas viešasis turtas. Valstybinės žemės teisiniams santykiams būdingas teisinis apibrėžtumas ir jų reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2014; 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-684/2018, 25 punktas; 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-916/2018, 58 punktas).

57.       Valstybinės žemės perleidimo teisinius santykius reglamentuoja ŽĮ. Valstybine žeme gali būti disponuojama ją perleidžiant nuosavybėn neatlygintinai, parduodant, išnuomojant ar perduodant neatlygintinai naudotis, sudarant sandorius dėl žemės konsolidacijos, žemės servitutų CK, ŽĮ ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Kiti sandoriai dėl valstybinės žemės negali būti sudaromi, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip (ŽĮ 5 straipsnio 2 dalis).

58.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl ieškovės teisės išsinuomoti valstybinį žemės sklypą be aukciono, remiantis ŽĮ 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu, arba įsigyti valstybinį žemės sklypą be aukciono, remiantis ŽĮ 10 straipsnio 5 dalies 1 punktu (šiuo metu galiojančios redakcijos 11 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

59.       CK 6.551 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad valstybinė žemė Vyriausybės nustatyta tvarka išnuomojama aukciono būdu asmeniui, kuris pasiūlo didžiausią nuomos mokestį, išskyrus, jei valstybinė žemė yra užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais; pastaruoju atveju valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu.

60.       ŽĮ 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte (redakcija, galiojusi nuo 2022 m. kovo 1 d.) nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui. Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

61.       Šiuos teisinius santykius taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintos Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės (toliau – ir Taisyklės). Taisyklių 28 punkte (redakcija, galiojusi nuo 2022 m. balandžio 7 d.) nustatyta, kad, vadovaujantis Taisyklėmis, išnuomojami Taisyklių 2.1, 2.2 ir 2.4 papunkčiuose nurodyti naudojami žemės sklypai, užstatyti šiuose papunkčiuose nurodytais asmenims nuosavybės teise priklausančiais arba jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai, arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui.

62.       ŽĮ 10 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad valstybinės žemės sklypai parduodami aukciono būdu asmeniui, kuris už parduodamą žemės sklypą pasiūlo didžiausią kainą. Ši taisyklė suponuoja, kad aukcionas kaip valstybinės žemės pardavimo būdas yra įtvirtintas siekiant už parduotą valstybinę žemę gauti didžiausią kainą, todėl tai yra prioritetinis valstybinės žemės pardavimo būdas. 

63.       Bendrosios taisyklės išimtys, kai valstybinė žemė gali būti parduodama be aukciono, įtvirtintos ŽĮ 10 straipsnio 5 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2022 m. kovo 1 d.). Viena iš jų – jeigu valstybinės žemės sklypai užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį (ŽĮ 10 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

64.       Taisyklių 2.4 punkte numatyta, kad asmenys pagal Taisykles gali įsigyti nuosavybėn valstybinės žemės sklypus, kurių reikia kitiems, Taisyklių 2.1 ir 2.2 papunkčiuose nenurodytiems, nuosavybės teise priklausantiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį (išskyrus nuosavybės teise priklausančių statinių ar įrenginių užimtus žemės sklypus kaimo gyvenamosiose vietovėse, kai jie pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą grąžinami natūra, ir žemės sklypus, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo, arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui).

65.       Iš anksčiau nurodyto teisinio reguliavimo galima daryti išvadą, kad būtinos sąlygos atsirasti ŽĮ 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte ir 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtintai asmens teisei be aukciono išsinuomoti arba įsigyti nuosavybės teise valstybinės žemės sklypą yra tokios: žemės sklypas turi būti užstatytas šiam asmeniui priklausančiais statiniais ar įrenginiais ir jis turi būti naudojamas šiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti. 

66.       Pažymėtina, kad pareiga įrodyti, jog egzistuoja valstybinės žemės pardavimo ar nuomos be aukciono sąlygos, kyla tokį reikalavimą pareiškusiam ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-701/2018, 47 punktas ir kt.). Išvada, ar konkrečiu atveju ant valstybinės žemės sklypo esančio pastato savininkas turi teisę be aukciono išsinuomoti ar įsigyti valstybinės žemės sklypą, turi būti daroma įvertinus konkrečioje byloje nustatytas faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-134-823/2021, 28 punktas).

67.       Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad, esant teisminiam ginčui dėl to, ar asmeniui ne aukciono tvarka turi būti išnuomojamas arba parduodamas valstybinės žemės sklypas, užstatytas jam priklausančiais statiniais ir įrenginiais, reikia įvertinti, ar šie statiniai ir įrenginiai atitinka įstatyme nurodytus kriterijus. Ne kiekvienas ant valstybinės žemės sklypo esančio pastato savininkas turi teisę be aukciono išsinuomoti ar įsigyti valstybinės žemės sklypą, o tik tas, kurio statinys turi apibrėžtą naudojimo paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį, o jo eksploatacijai reikia turėti žemės sklypo nuomos ar nuosavybės teisę; taigi savininkas pirmiausia turi ketinti naudoti statinį pagal tiesioginę paskirtį ir tam yra būtina išsinuomoti ar įsigyti žemės sklypą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-219/2018 21 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Lemiamą reikšmę turi ne sklype esančių statinių teisinio registravimo duomenys, bet faktinės situacijos vertinimas, todėl kiekvienu atveju svarbu įvertinti ir tai, ar žemės sklype vykdoma veikla susijusi su esančio statinio naudojimu, ar numatoma toliau plėtoti šią ar kitokią veiklą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-76-684/2018, 32 punktas). Asmens teisė nuomoti ar pirkti valstybinės žemės sklypą grindžiama jo realiu faktiniu naudojimu atitinkamam tikslui – turimiems nuolatiniams statiniams ar įrenginiams eksploatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-701/2018, 42 punktas).

68.       Nagrinėjamu atveju, kaip minėta sprendimo 35 punkte, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad žemės sklype yra šie ieškovei nuosavybės teise priklausantys statiniai (registruoti): 1) pastatas – šiltnamis-paviljonas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis – prekybos; 2) pastatas – šiltnamis-paviljonas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis – prekybos; 3) kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (tvora, kiemo aikštelė, lauko tualetai 2 vnt., prausykla, pavėsinė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad žemės sklype yra du pagalbiniai – ūkiniai pastatai, kurie nėra teisiškai įregistruoti.  Dėl šių aplinkybių tarp šalių ginčo nekilo.

69.       Atsakovės apeliaciniuose skunduose teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė rūpinasi statiniais, faktiškai juos naudoja pagal paskirtį, todėl ir turi teisę įsigyti arba išsinuomoti valstybės žemės sklypą. Teisėjų kolegija su atsakovių argumentais iš esmės sutinka, juos laiko pagrįstais.

70.       Įrodinėjimo, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės įtvirtintos CPK 176–185 straipsnių nuostatose bei išplėtotos kasacinio teismo praktikoje. Pažymėtina, kad teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvadą dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daro pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

71.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, jog nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, jog įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis).

72.       Kaip ne kartą šiame sprendime minėta, Kauno apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-412-480/2018 pagal UAB „Magnus ventus“ prevencinį ieškinį atsakovei NŽT dėl uždraudimo nutraukti 2006 m. balandžio 16 d. valstybinės žemės nuomos sutartį. Be to, minėta ir tai, kad šios bylos ieškovė UAB „Trasanta“ Kauno apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-412-848/2017 dalyvavo kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų. Teisėjų kolegija nustatė, kad Kauno apylinkės teismas, nagrinėdamas civilinę bylą Nr. 2-412-848/2017, aiškinosi, nustatinėjo aplinkybes, susijusias UAB „Magnus ventus“ žemės sklypo ir jame esančių statinių (ne)naudojimu pagal paskirtį iki 2016 m. birželio 16 d, t. y. iki NŽT pranešimo dėl vienašališko nuomos sutarties nutraukimo pateikimo ieškovei. Kauno apylinkės teismas nustatė, kad žemės sklype nebuvo vykdoma žemės paskirtį atitinkanti veikla, o žemės sklype esantys pastatai yra menkaverčiai, apleisti bei nenaudojami. Kauno apygardos teismas 2018 m. sausio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-244-480/2018 konstatavo, kad žemės sklype esantys pastatai yra menkaverčiai, apleisti bei nenaudojami. Taigi, minėtose civilinėse bylose buvo nustatytos aplinkybės, kad UAB „Magnus ventus“ pastatų, kurie šiuo metu nuosavybės teise priklauso ieškovei, pagal paskirtį nenaudojo, jie buvo apleisti ir menkaverčiai. Kaip ne kartą minėta ir tai, ieškovė pastatus, kurie priklausė UAB „Magnus ventus“, nuosavybės teise įsigijo 2018 m. gruodžio 20 d. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė laikotarpiu nuo nuosavybės teisės įsigijimo momento, t. y. nuo 2018 m. gruodžio 20 d., iki patikslinto ieškinio pareiškimo momento, t. y. iki 2022 m. gegužės 9 d., būtų investavusi į statinius, jų remontą, ženklias piniginių lėšų sumas, būtų gerinusi statinių būklę taip, kad būtų galima padaryti priešingą išvadą negu ta, kuri buvo padaryta nagrinėjant Kauno apylinkės teisme civilinę bylą Nr. 2-412-848/2017, o vėliau ir Kauno apygardos teisme civilinę bylą Nr. 2A-244-480/2018.  

73.       Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas reikalavimą dėl ieškovės teisės išsinuomoti arba įsigyti žemės sklypą, sprendime nurodė, kad statiniai buvo išnuomoti vaikų būrelio principais organizuoto „lauko darželio“ veiklai, kuri pagal EVRK klasifikuojama kaip „niekur nepriskirtas švietimas (P85.59)“ ir yra leidžiama prekybos paskirties pastatuose. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė nė vieno įrodymo, kurio pagrindu nustatė minėtas aplinkybes. Taigi, teisėjų kolegija sutikti su ieškovės argumentais, nurodytais procesiniuose dokumentuose, ir pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad statiniai buvo išnuomoti vaikų būrelio principais organizuoto „lauko darželio“ veiklai, neturi jokio pagrindo.

74.       Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškovės pateikti kiti įrodymai, t. y. 2022 m. lapkričio 15 d. ekonominio bendradarbiavimo sutartis, sudaryta su UAB „Landšafto broliai“, 2023 m. sausio 6 d. antstolio sudarytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, 2022 m. lapkričio 22 d. aikštelės nuomos sutartys, sudarytos su E. R. ir V. P., patvirtina, jog ieškovė šiuo metu naudoja statinius pagal jų tiesioginę paskirtį – augalų prekybai.

75.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė 2022 m. lapkričio 22 d. buvo sudariusi aikštelės nuomos sutartis su E. R. ir V. P.. Pažymėtina, kad sutarties, sudarytos su E. R., 1.1 punkte numatyta, jog nuomotojas perduoda nuomininkui nuomos teise naudotis ½ dalį kiemo aikštelės ir jos infrastruktūros. Sutarties 1.2 punkte numatyta, kad kiemo aikštelės nuomos trukmė yra nuo 2022 m. lapkričio 24 d. iki 2022 m. gruodžio 24 d. Sutarties, sudarytos su V. P., 1.1 punkte taip pat numatyta, kad nuomotojas perduoda nuomininkui nuomos teise naudotis ½ dalį kiemo aikštelės ir jos infrastruktūros. Sutarties 1.2 punkte numatyta, kad dalies kiemo aikštelės nuomos trukmė nuo 2022 m. lapkričio 24 d. iki 2022 m. gruodžio 24 d. Taigi, minėtos sutartys patvirtina, kad ieškovė dviem fiziniams asmenims išnuomojo labai trumpam laikotarpiui, t. y. 1 mėnesiui, kiemo aikštelę.

76.       Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo nustatyta, kad kiemo aikštelė yra inžinerinis statinys, taip pat pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausinys. Minėti duomenys patvirtina, kad kiemo aikštelė neatitinka objekto, kurio eksploatavimui gali būti parduodamas arba išnuomojamas valstybinės žemės sklypas, apibrėžimo (žr. sprendimo 59–64 punktuose nurodytą teisinį reglamentavimą). Teisėjų kolegijos vertinimu, inžinerinio statinio, t. y. kiemo aikštelės, kuris yra kito statinio priklausinys, suteikimas naudoti kitiems fiziniams asmenims, juolab tokį trumpą laikotarpį, nepatvirtina nei fakto, kad ieškovė naudoja statinius pagal paskirtį, taip pat nesuteikia ieškovei teisės įsigyti arba išsinuomoti ginčo žemės sklypą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismu, kad byloje esančios 2022 m. lapkričio 22 d. nuomos sutartys patvirtina, jog ieškovė naudoja (naudojo) statinius pagal paskirtį.

77.       Vertinant ieškovės pateiktą su MB „Lanšafto broliai“ 2022 m. lapkričio 15 d. sudarytą ekonominio bendradarbiavimo sutartį, pažymėtina, kad minėtos sutarties 1.1 punkte nurodyta, jog šalys susitarė ir sudarė šią sutartį dėl šalių tarpusavio bendradarbiavimo dėl augalų prekybos, adresu (duomenys neskelbtini), esančiame žemės sklype ir pastatuose. Tuo tarpu ieškovės pateiktame 2023 m. sausio 6 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 123-23-4 nurodyta, kad: sklypas yra aptvertas tvora. Ant teritorijos tvoros, vartų yra reklaminė iškaba – „Medelynas „Lanšafto broliai“, kurioje nurodytas darbo laikas, kontaktai, interneto puslapio adresas; sklypo vakarinės dalies šiaurės ir rytų pusėse yra 2 aikštelės, kilnojamos tvoros segmentais aptverta teritorija, kurioje prekiaujama dekoratyviniais augalais (pušys, kadagiai ir pan.); sklypo šiaurinėje dalyje yra pastatyta šiltnamis, įrengta administracinė patalpa, įrengta pastato signalizacija, šiltnamyje laikomi augalai.

78.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nei minėta ekonominio bendradarbiavimo sutartis, nei minėtas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, nepatvirtina, kad ieškovė statinius naudoja pagal tiesioginę jų paskirtį, t. y. augalų prekybai.

79.       Visų pirma, pažymėtina, kad ieškovė patikslintą ieškinį su reikalavimu pripažinti jos teisę įsigyti žemės sklypą pateikė 2021 m. spalio 28 d. Vėliau, t. y. 2022 m. gegužės 9 d., patikslintą ieškinį dar kartą tikslino ir pareiškė reikalavimą pripažinti teisę įsigyti arba išsinuomoti žemės sklypą. Ieškovė, siekdama patvirtinti aplinkybes apie statinių naudojimą, pateikė įrodymus, kad sutartį su MB „Lanšafto broliai“ sudarė 2022 m. lapkričio 15 d. t. y. praėjus keliems mėnesiams po patikslinto ieškinio pateikimo momento. Antra, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantis 2023 m. sausio 6 d. faktinių aplinkybių protokolas nepatvirtina, kad ieškovė statinius naudoja pagal jų tiesioginę paskirtį. Iš byloje esančių nuotraukų, kurios pateiktos kartu su minėtu faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, galima matyti, kad augalai yra išdėstyti lauke esančioje kiemo aikštelėje, kuri yra aptverta teritorija. Teisėjų kolegija jau anksčiau nurodė, kad kiemo aikštelė yra inžinerinis statinys, kurio naudojimas nesuteikia teisės įsigyti ar išsinuomoti valstybinės žemės sklypą. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovių argumentais, nurodytais apeliaciniuose skunduose, jog tai, kad nuotraukoje yra užfiksuoti šiltnamyje išdėstyti keli augalai, taip pat nepatvirtina ir negali patvirtinti fakto, kad ieškovė naudoja statinius pagal jų tiesioginę paskirtį. Trečia, iš pateiktų nuotraukų matyti, kad ant vienų durų yra užrašyta „O. P. administracija“. Patalpoje yra stalas, kėdė, spintos. Tačiau teisėjų kolegija abejoja, kad minėta patalpa galėtų būtų naudojama kaip administracinė patalpa, kad ji atitinka visus reikalavimus, be kita ko, tokioms patalpoms keliamus sanitarinius ir higienos reikalavimus. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kas minėta patalpa ir kaip dažnai naudojasi (naudojosi).  Ketvirta, teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad byloje nėra jokių duomenų kaip faktiškai vykdoma ekonominio bendradarbiavimo sutartis, sudaryta su MB „Lanšafto broliai“. Pavyzdžiui, kiek augalų buvo pateikta prekybai, kiek sandorių buvo sudaryta, kokio dydžio atlyginimas buvo sumokėtas ir pan. (sutarties 1.1 punktas).

80.       Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovei nuosavybės teise priklausantys statiniai buvo naudojami prekybai užkandžiais išsinešimui. Tai, pirmosios instancijos teismo vertinimu, patvirtina kartu su dubliku pateiktos nuotraukos.

81.       Teisėjų kolegija nustatė, kad vienoje iš kartu su dubliku pateiktų nuotraukų yra užfiksuoti tvoros vartai su užrašu ir šalia esančia reklamine iškaba. Ant tvoros vartų pakabinta reklaminė iškaba, kurioje nurodyta „maistas, užkandžiai, kava, karštas šokoladas išsinešimui“. Taigi, galima daryti išvadą, kad žemės sklypo teritorijoje veikė kavinė. Tačiau iš pateiktų nuotraukų, kaip teisingai pažymėjo atsakovė NŽT apeliaciniame skunde, matyti, kad kavinės veikla buvo vykdoma automobilio vagonėlyje. Duomenų, kad kavinės veikla buvo vykdoma ieškovei nuosavybės teise priklausančiuose statiniuose, nėra. Be to, iš kitų nuotraukų, pateiktų kartu su dubliku, nėra įmanoma nustatyti nei kada, nei kokiu pagrindu, nei kaip intensyviai, nei kas naudojo statinius ir (ar) kurią jų dalį. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo daryti išvadą, kad byloje esančios nuotraukos, pateiktos kartu su dubliku, patvirtina, jog pastatai buvo naudojami pagal jų paskirtį.

82.       Ieškovė, siekdama patvirtinti aplinkybę, kad ji naudoja statinius pagal tiesioginę jų paskirtį, pateikė į bylą 2022 m. liepos 22 d. turto nuomos sutartį, sudarytą su MB „Greita sveika“. Sutarties 1 punkte nurodyta, kad nuomotojas, vadovaudamasis šalių susitarimu perduoda nuomininkui nuomos teise naudotis – šiltnamį-paviljoną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo aikštelę, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Sutarties 1.3 punkte nurodyta, kad turto nuomos trukmė – šiltnamis-paviljonas nuo 2022 m. liepos 22 d. iki 2024 m. balandžio 10 d. Aikštelė – nuo 2022 m. liepos 22 d. iki 2022 m. spalio 10 d.; nuo 2023 m. balandžio mėn. 1 d. iki 2023 spalio 1 d.

83.       Teisėjų kolegijos vertinimu, minėta sutartis patvirtina, kad ieškovė buvo perleidusi nuomos sutarties pagrindu teise naudotis kitai įmonei, t. y. MB „Greitai sveika“, vieną iš pagrindinių pastatų – šiltnamį-paviljoną. Tačiau minėtu pastatu, kaip minėta, naudojosi ne pati ieškovė, o kitas asmuo. Be to, teisėjų kolegija, patikrinusi viešai prieinamus duomenis, nustatė, kad MB „Greitai sveika“ šiuo metu yra iniciuojamas likvidavimas (https://www.registrucentras.lt/jar/p/index.php?pav=greita+sveika&a=4511&p=1). Taigi, šiuo metu nuomos sutartis nėra vykdoma. Be to, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių kiek laiko, kokiu būdu, kaip intensyviai MB „Greita sveika“ naudojosi pagrindiniu statiniu.  Be to, minėta sutartis su MB „Greita sveika“ buvo sudaryta tik 2022 m. liepos mėn. (taip pat kaip ir kitos ieškovės pateiktos į bylą sutartys (žr. sprendimo 74 punktą)), t. y. po to, kai buvo iškelta ir pradėta nagrinėti civilinė byla, pareikštas patikslintas ieškinys, o atsakovės buvo išdėstę argumentus, kad ieškovė nenaudoja statinių pagal paskirtį.

84.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad byloje nėra jokių duomenų patvirtinančių, kaip ieškovė naudojo statinius pagal paskirtį nuo jų įsigijimo, t. y. nuo 2018 m. gruodžio mėn., iki 2022 m. liepos mėn. (sutarties su MB „Greitai sveika“ sudarymo).

85.       Pažymėtina ir tai, kad atsakovė NŽT atliko patikrinimą ir į bylą pateikė 2022 m. gruodžio 7 d. faktinių duomenų patikrinimo aktą. Minėtame akte nebuvo užfiksuota nei įmonės MB „Greita sveika“, nei kitų fizinių ar juridinių asmenų vykdoma veikla žemės sklypo teritorijoje ir (ar) pastatuose.

86.       Apibendrindama tai, kas nustatyta anksčiau, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, jog dalies statinių, o tuo pačiu ir žemės sklypo naudojimo laipsnis yra minimalus. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokios situacijos, kai statinių ir žemės sklypo laipsnis yra minimalus, yra prilyginamas visiškam statinių ir žemės sklypo nenaudojimui ir tokiose situacijose ieškovė teisė į valstybinės žemės sklypo nuomą ar pirkimą ne aukciono tvarka negali įgyti.

87.       Kaip minėta anksčiau, ieškovei nuosavybės teise, be kita ko, priklauso šiltnamis, kurio baigtumas yra tik 4 proc. Akivaizdu, kad tokio baigtumo pastatas yra faktiškai neegzistuojantis, todėl jo objektyviai nėra galimybės eksploatuoti ir (ar) naudoti pagal numatytą paskirtį. Vien faktinis pastato, o šiuo atveju – jo liekanų, egzistavimas, nėra ta teisiškai reikšminga aplinkybė, savaime sudaranti pagrindą konstatuoti teisę į valstybinės žemės nuomą ir (ar) pirkimą lengvatine (ne aukciono) tvarka.

88.       Be to, ieškovei nuosavybės teise priklauso kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (tvora, kiemo aikštelė ir kt.). Šie inžineriniai statiniai nėra savarankiški daiktai, o yra registruoti kaip kito daikto priklausiniai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ne bet kokių statinių buvimas valstybinėje žemėje sudaro pagrindą išnuomoti valstybinę žemę ne aukciono būdu. Tiek tvoros, tiek kiemo aikštelės klasifikuojamos kaip statiniai, neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo. Vadinasi, šių statinių buvimas ginčo valstybinės žemės sklype nesuteikia teisės į šio sklypo nuomą be aukciono(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291-313/2018).

89.       Pirmosios instancijos teismas nustatė ir tai, kad žemės sklype yra du neregistruoti ūkiniai pastatai. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad žemės sklypo Detaliojo plano rengimo medžiagoje žemė sklype esantys du ūkiniai pastatai yra pažymėti kaip laikini. Be to, žemės sklypo Detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje nurodyta, kad šie du ūkiniai pastatai yra ne tik laikini, bet ir griaunami. Pažymėtina, kad laikinų statinių turėjimas taip pat nesuteikia ir negali suteikti ieškovei nei teisės į valstybinės žemės nuomą, nei į valstybinės žemės sklypo įsigijimą lengvatine (ne aukciono) tvarka.

90.       Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė 2020 m. spalio 22 d. su UAB „Nacionalinių projektų rengimas“ sudarė galimybių studijos parengimo paslaugų sutartį Nr. SS-201022-1. Pagal minėtą sutartį, ieškovė užsakė galimybių studiją, kurios tikslas yra įvertinti ir aprašyti problemą išsprendžiančias alternatyvas, parinkti optimalų įgyvendinimo sprendimą ir visapusiškai pagrįsti projekto įgyvendinimo būdą, išlaidas, pasekmes ir pan. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė rengė ir analizavo alternatyvius oranžerijos atstatymo, mokyklos ir (ar) darželio, sporto aikštymo įkūrimo planus, rengė projektinius pasiūlymus ir vizualizacijas. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas, be kita ko, į anksčiau minėtas aplinkybes, padarė išvadą, jog ieškovė turi teisę įsigyti arba išsinuomoti valstybinės žemės sklypą lengvatine (ne aukciono) tvarka.

91.       Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendimo 90 punkte nurodytos aplinkybės taip pat nesuteikia teisės ieškovei išsinuomoti arba įsigyti žemės sklypą lengvatine (ne aukciono) tvarka.

92.       Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad galiojančio teisinio reglamentavimo tikslų akivaizdžiai neatitiktų situacija, jei valstybinės žemės sklypas lengvatine tvarka būtų įgyjamas ketinant ne pagal tiesioginę paskirtį eksploatuoti savininkui priklausančius statinius, o šių statinių vietoje statyti naujus statinius ar vykdyti tik kitą, su esamų statinių eksploatavimu nesusijusią, žemės sklype leidžiamą veiklą. Priešingai aiškinant būtų nepagrįstai paneigti vieni iš valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų – visuomenės naudos ir efektyvumo principai, reiškiantys valstybės nuosavybės teisių į žemę įgyvendinimą rūpestingai, tenkinant visuomenės interesus ir siekiant maksimalios naudos visuomenei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-136-916/2022, 28 punktas; 2022 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-1075/2022, 36 punktas).

93.       Sprendimo 90 punkte nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė valstybinės žemės sklypą ketina naudoti ne jai priklausančių statinių eksploatavimui pagal paskirtį, bet planuoja vietoje esamų statinių statyti žemės sklype naujus kitos paskirties statinius – pradinę mokyklą, darželį, maitinimo paviljoną, teniso kortus, atstatyti oranžeriją ir pan. Teisėjų kolegija nenustatė, kad ieškovė ketintų plėtoti veiklą, kuriai reikalingi esami statiniai, t. y. šiltnamis ir kiti inžineriniai statiniai.

94.       Teisėjų kolegija šiuo atveju neturi pagrindo sutikti ir su pirmosios instancijos teismu, kuris sprendime nurodė, jog „statinių naudojimo galimybes ir intensyvumą riboja ieškovės negalėjimas remonto būdu statinius pagerinti ir pritaikyti įvairesnei jų paskirtį atitinkančiai veiklai“.

95.       Pažymėtina, kad byloje nėra nustatyta aplinkybių, kad ieškovė būtų ketinusi statinius remontuoti. Priešingai, byloje buvo teikiami duomenys, įrodantys ieškovo ketinimą vykdyti naujos statybos darbus, statyti naujus kitos paskirties statinius. Be to, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovei nuo statinių įsigijimo buvo trukdoma įgyvendinti savo teises tinkamai pagal paskirtį ir naudojimo būdą eksploatuoti jai nuosavybės teise priklausančius statinius, juos prižiūrėti ir pan.

96.       Taigi, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nėra tenkinamos kumuliatyvios sąlygos (žr.  sprendimo 65 punktą) valstybinės žemės sklypo nuomai ar pirkimui lengvatine (ne aukciono) tvarka: per visą statinių turėjimo nuosavybės teise laikotarpį ieškovė tinkamai neįgyvendino statinių savininkės teisių ir pareigų, statinių ieškovė neketino (ir neketina) naudoti jų paskirtį, priešingai, planuojami naujos statybos darbai.

97.       Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas nurodyta anksčiau, sprendžia, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ginčui teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, todėl priėjo prie nepagrįstos išvados, kad ieškovė turi teisę išsinuomoti arba įsigyti valstybinės žemės sklypą lengvatine (ne aukciono) tvarka.

 

Dėl kitų ieškovės reikalavimų (ne)pagrįstumo

 

98.       Ieškovė patikslintu ieškiniu, be kita ko, prašė uždrausti atsakovėms Kauno miesto savivaldybei ir Kauno miesto savivaldybės administracijai imtis bet kokių priemonių ir veiksmų bei priimti sprendimus, kurių tikslas paimti žemės sklypą ir jame esančius ieškovei priklausančius statinius visuomenės poreikiams (pirmasis reikalavimas); įpareigoti atsakoves nutraukti teritorijų planavimo procedūras, vykdomas pagal Kauno miesto savivaldybės tarybos 2021 m. vasario 2 d. sprendimą Nr. T-27 ir Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. kovo 12 d. įsakymą A-840 (antrasis reikalavimas).

99.       Pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškovė turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą su prevenciniu ieškiniu ir siekti apsaugoti savo, kaip statinių savininkės, pažeistas teises.

100.       Reikalavimų, pasirinkus CK 1.138 straipsnio 3 punkte įtvirtintą pažeistų teisių gynimo būdą, dalykas – uždraudimas asmeniui atlikti veiksmus arba įpareigojimas asmenį atlikti veiksmus. Šis civilinių teisių gynimo būdas taikomas ne tik civilinės atsakomybės srityje, kai ieškovas prevenciniu ieškiniu siekia išvengti realios žalos grėsmės ateityje atsiradimo (CK 6.255 straipsnio 1 dalis), bet ir žymiai plačiau, kai siekiama užkirsti kelią ieškovo materialiąją subjektinę teisę pažeidžiantiems atsakovo veiksmams, kai nėra kitų efektyvių ieškovo pažeistų teisių gynimo būdų, galinčių užtikrinti, kad ieškovo teisės ateityje nebus pažeidinėjamos. Tokio prevencinio ieškinio įrodinėjimo dalyką sudaro faktinių aplinkybių, kad ieškovo atžvilgiu buvo atliekami jo teises pažeidžiantys veiksmai ir yra realus pavojus, kad jie ateityje bus tęsiami, įrodinėjimas. Taigi, prevencinio ieškinio institutas gali būti taikomas susiklosčius dviem skirtingoms faktinėms situacijoms: 1) kai veiksmai kelia pagrįstą grėsmę žalai atsirasti, tačiau tokie veiksmai dar niekada žalos nesukėlė; arba 2) kai jau yra padaryta žalos ir yra realus pavojus, kad jos bus dar padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-15-943/2022, 32, 33 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022, 28–30 punktai; 2023 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-199-701/2023).

101.       Prevencinio ieškinio, kaip civilinių teisių gynimo būdo, tenkinimo sąlyga yra neteisėti veiksmai, suprantami kaip teisinę pareigą pažeidžiantys veiksmai, kurių pasekmė – žalos padarymas ateityje. Žala šiuo atveju turi būti suprantama kaip būsimų neteisėtų veiksmų potenciali pasekmė. Ieškovas turi įrodyti atsakovo būsimus neteisėtus veiksmus ir kad dėl jų gali atsirasti žala. Prevenciniu ieškiniu negali būti reikalaujama nutraukti savaime teisėtus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008; 2019 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-322-916/2019, 18 punktas). Šis ieškinys paprastai reiškiamas dėl ateityje numatomų atlikti, bet dar neatliktų neteisėtų veiksmų. Ta aplinkybė, kad prevenciniu ieškiniu galima reikalauti užkirsti kelią pasirengimui atlikti neteisėtus veiksmus, nutraukti jų tęsimą ar juos pašalinti, kai jie jau daromi, nepaneigia šios taisyklės. Neteisėti veiksmai – tai aktyvūs neteisėti atsakovo veiksmai, pažeidžiant įstatymo leidėjo nustatytą pareigą elgtis ar nesielgti tam tikru būdu. Jei asmens veiksmai neatitinka teisės aktuose ar sutartyje nustatytų reikalavimų, tai jie laikomi neteisėtais (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Šiuo ieškiniu negali būti reikalaujama nutraukti savaime teisėtus veiksmus, tokius kaip sandorių, sutarčių sudarymas, kurių neigiami ekonominiai padariniai nėra akivaizdūs, nes prevencinio ieškinio tenkinimo viena iš sąlygų – realus pavojus daryti žalą. Jis suprantamas kaip protinga ir pagrįsta tikimybė, kad žala atsiras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008; 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527-695/2016, 36 punktas; 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-387-421/2018, 21 punktas; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-701/2021, 25 punktas; 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-15-943/2022, 34 punktas; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022, 31 punktas).

102.       Nurodyti kasacinio teismo išaiškinimai suponuoja išvadą, kad ieškovei, kuri pateikė prevencinį ieškinį, nagrinėjamu atveju teko pareiga įrodyti atsakovių neteisėtus veiksmus ir realią grėsmę žalai, kaip neteisėtų veiksmų pasekmei, atsirasti.

103.       Pirmosios instancijos teismas pripažino šiuos atsakovių veiksmus kaip neteisėtus: 1) Kauno miesto savivaldybės tarybos 2021 m. vasario 2 d. sprendimo Nr. T-27 priėmimas. Teismas pažymėjo, kad minėtame Tarybos sprendime nurodytas procedūros tikslas ir pagrindas (automobiliams statyti) nepatenka į ŽĮ 45 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimus; 2) neatliktas galimų alternatyvų, teritorijų planavimo, strateginio pasekmių aplinkai vertinimas bei poveikio aplinkai vertinimas. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl žalos, nurodė, kad sutinka su ieškovės teiginiais, jog ji dėl atsakovių veiksmų, o būtent dėl netinkamai pradėtos žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūros, negali įgyvendinti savo, kaip statinių savininkės, teisių. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, tęsiant žemės sklypo ir statinių paėmimą visuomenės poreikiams, kai pradiniame etape yra klaidingai nustatytas visuomenės poreikis, kyla reali grėsmė, kad ieškovė neteks investicijų į projektą, jeigu jis būtų tęsiamas. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad buvo nustatyti atsakovių neteisėti veiksmai ir žala ieškovės, kaip statinių savininkės teisėms, sprendė, kad antrasis ieškinio reikalavimas yra pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas (žr. sprendimo 98 punktą). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad yra pagrindas tenkinti ir ieškovės pirmąjį reikalavimą ir uždrausti atsakovėms imtis bet kokių priemonių ir veiksmų bei priimti sprendimus, kurių tikslas paimti žemės sklypą ir statinius visuomenės poreikiams (žr. sprendimo 98 punktą). 

104.       Atsakovės su pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo dalimi, kuria buvo patekintas ieškovės pirmasis ir antrasis ieškinio reikalavimai (žr. sprendimo 98 punktą), nesutiko. Atsakovių teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog egzistuoja prevencinio ieškinio tenkinimo sąlygos.

105.       Pažymėtina, kad žemės paėmimo visuomenės poreikiams tvarka yra reglamentuota ŽĮ ir jį įgyvendinančiuose teisės aktuose, kurie kartu nustato atitinkamas specialias žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras ir tokių procedūrų dalyvių teisių ir teisėtų interesų apsaugines garantijas, iš jų ir teisingą atlyginimą už turto paėmimą.

106.       ŽĮ 46 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad valstybės institucija ar savivaldybės taryba, teikdamos Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pagal žemės sklypo buvimo vietą prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams, privalo pagrįsti, kad konkretus visuomenės poreikis objektyviai egzistuoja ir negalės būti patenkintas, jeigu nebus paimtas konkretus žemės sklypas, taip pat nurodyti konkrečius tikslus, kuriems numatoma panaudoti paimamą visuomenės poreikiams žemę. Žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija, siekdama pagrįsti tiek konkretaus visuomenės poreikio objektyvų egzistavimą, tiek tam poreikiui patenkinti reikalingo konkretaus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams būtinumą, Vyriausybės nustatyta tvarka turi atlikti sąnaudų ir naudos analizę. Prašymas paimti žemę visuomenės poreikiams turi būti pagrįstas šios analizės rezultatais, taip pat visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais. Valstybės institucija ar savivaldybės taryba, teikdamos prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams, taip pat raštu praneša žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui apie tokio prašymo pateikimą ir nurodo konkrečius tikslus, kuriems įgyvendinti numatoma panaudoti paimamą žemę.

107.       ŽĮ 45 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žemė visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimama ir privačios žemės nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos arba tam tikslui valstybinės žemės nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos tik išimtiniais atvejais ir Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu pagal valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos prašymą <...>.

108.       Pagal ŽĮ 46 straipsnio nuostatas, gavęs prašymą, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas per įstatymo nustatytą terminą išnagrinėja šį prašymą ir priima sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą ar jos nepradėti, be kita ko, įvertinęs, ar pateiktas konkretaus visuomenės poreikio objektyvaus egzistavimo pagrindimas, paremtas sąnaudų ir naudos analize bei visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais, ir galioja specialiojo teritorijų planavimo dokumentas ar detalusis planas, kuriame nurodytas konkretus visuomenės poreikis ir pateiktas konkretaus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams būtinumo pagrindimas, paremtas sąnaudų ir naudos analize bei visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais. ŽĮ 46 straipsnio 4 dalis numato, kad valstybės institucijų ir savivaldybių tarybų prašymų paimti žemę visuomenės poreikiams pateikimo ir nagrinėjimo taisykles, taip pat žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros inicijavimo tiesiogiai įgyvendinant įstatymus, kuriuose nustatytas konkretus visuomenės poreikis, kuriam paimamas tam tikroje vietoje esantis tam tikro ploto žemės sklypas, taisykles nustato Vyriausybė.

109.       Taigi, darytina išvada, kad galiojantys teisės aktai numato, jog galutinį sprendimą pradėti arba nepradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą priima NŽT vadovas. Tai reiškia, jog NŽT  vadovas, priimdamas sprendimą, iš esmės įvertina suinteresuotos institucijos pateiktus duomenis dėl visuomenės poreikio objektyvaus egzistavimo, kas taip pat apima ir konkretaus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams būtinumo pagrindimo vertinimą. Todėl NŽT vadovui suteikta teisė tiek priimti sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, tiek jos nepradėti. Pagal ŽĮ 46 straipsnio 6 dalį, tik toks Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimas gali būti skundžiamas administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka.

110.       Šiuo atveju žemės sklypo paėmimo procedūra yra tik pradinėje stadijoje. Kaip minėta anksčiau, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šiuo atveju yra priimtas Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimas, kuriuo pavesta Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui organizuoti žemės sklypo teritorijų planavimo dokumentų rengimą bei Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas dėl žemės sklypo detaliojo plano keitimo organizavimo. NŽT vadovo sprendimas dėl žemės sklypo (ne)paėmimo visuomenės poreikiams nėra priimtas. NŽT vadovo priimtas sprendimas, kaip minėta sprendimo 109 punkte, galės būti skundžiamas administraciniams teismui ABTĮ nustatyta tvarka.

111.       Pažymėtina ir tai, kad ieškovė kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą su pareiškimu, kuriuo prašė panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2021 m. vasario 2 d. sprendimą Nr. T-27. Regionų apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-4640-320/2021 atsisakė priimti skundą. Nurodė, kad Tarybos sprendimas pareiškėjai teisinių pasekmių nesukelia, todėl negali būti ginčo administraciniame teisme dalyku. Minėtoje nutartyje taip pat nurodyta, kad galutinį sprendimą priima NŽT vadovas, kuris gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka. Taigi, Regionų apygardos administracinis teismas taip pat ieškovei jau yra išaiškinęs, kad Tarybos sprendimas yra tik tarpinis veiksmais žemės sklypo su statiniais paėmimo visuomenės poreikiams procedūroje, taip pat išaiškinęs ir tai, kad ieškovė galės skųsti galutinį NŽT vadovo sprendimą, kai jis bus priimtas.  

112.       Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, sprendimo 106–108 punktuose nurodytas teisinis reglamentavimas patvirtina, kad nuosavybės paėmimas visuomenės poreikiams ir pačios procedūros iniciavimas yra leistinas (teisėtas) veiksmas, todėl pačios procedūros, laikantis įstatymo nustatytos tvarkos, iniciavimas (rengimasis ją iniciuoti) taip pat negali būti laikoma neteisėtais veiksmais. Pažymėtina, kad prevencinis ieškinys nėra skirtas uždrausti viešojo administravimo subjektui atlikti įstatymu jam numatytas funkcijas.

113.       Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas atsakovės neteisėtu veiksmu pripažino Tarybos sprendimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtas Tarybos sprendimas buvo priimtas atsakovei Kauno miesto savivaldybei, kaip viešojo administravimo subjektui, veikiant teisės aktų suteiktų įgaliojimų ribose. Be to, teisėjų kolegija pažymi ir tai, jog įsakymas taip pat buvo priimtas kitai atsakovei, t. y. atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai, veikiant teisės aktų suteiktų įgaliojimų ribose. Todėl nėra pagrindo konstatuoti atsakovių veiksmų neteisėtumą ir (ar) rengimąsi atlikti neteisėtus veiksmus, priimant Tarybos sprendimą ir (ar) įsakymą. Minėta, kad prevenciniu ieškiniu negali būti reikalaujama nutraukti savaime teisėtus veiksmus.

114.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama ir į šio sprendimo 109 punkte padarytas išvadas, iš esmės sutinka su atsakovių argumentais, kad dėl objektyvaus visuomeninio poreikio (ne)egzistavimo sprendžia ne savivaldybės taryba, o NŽT vadovas, kuris, priimdamas galutinį sprendimą, įvertina, ar paėmimas nurodytiems visuomenės poreikiams yra būtinas, ar ne. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai šioje proceso stadijoje ir šioje byloje, nesant galutinio NŽT sprendimo, vertino Tarybos sprendime nurodyto žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams pagrindą. Be to, nepagrįstai nustatinėjo ir kitas bylos aplinkybes, susijusias su galimų alternatyvų, teritorijų planavimo, Strateginio pasekmių aplinkai vertinimo procedūrų (ne)atlikimu.

115.       Apibendrinant tai, kas nurodyta anksčiau, darytina išvada, kad ginčo atveju ieškovė neįrodė atsakovių neteisėtų veiksmų (pirmosios privalomosios prevencinio ieškinio materialiosios sąlygos).

116.       Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad tęsiant žemės sklypo ir statinių paėmimo visuomenės poreikiams, kai pradiniame etape yra klaidingai nustatytas visuomenės poreikis, kyla reali grėsmė, kad ieškovė neteks investicijų į projektą, jei jis būtų tęsiamas. Be to, nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovei, kaip statinių savininkės, teisėms, kils žala, nes jų įgyvendinimas yra apribotas jau ir šiuo metu. 

117.       Nuosavybės paėmimas visuomenės poreikiams gali sukelti tam tikrų nepatogumų, lūkesčių neišsipildymo, tačiau ne realų pavojų, jog bus padaryta žala. Teisėjų kolegija pažymi, kad bet kokios nuosavybės paėmimas visuomenės poreikiams negali kelti realaus pavojaus, kad gali būti padaryta žala asmeniui, iš kurio ši nuosavybė yra paimama. Nuosavybės paėmimas visuomenės poreikiams yra detaliai reglamentuotas įstatymuose, kuriuose numatyta, kad už paimamą turtą turi būti teisingai atlyginama (CK 4.100 straipsnio 2 dalis, 3 dalis, 4 dalis, 4.102 straipsnis, ŽĮ 47 straipsnis). Esant nesutarimui dėl turto vertės ar nuostolių dydžio, ginčą sprendžia teismas, kuris nustato teisingą atlyginimą. Taigi, šiuo atveju įstatyme įtvirtintos aiškios turto paėmimo visuomenės poreikiams procedūros bei garantuojamas teisingas atlyginimas.

118.       Taigi, teisės aktų nustatyta tvarka vykdomas nuosavybės paėmimas visuomenės poreikiams negali būti vertinamas, kaip keliantis realų pavojų, kad gali būti padaryta žala asmeniui, iš kurio ši nuosavybė yra paimama.

119.       Nurodytų argumentų pagrindu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog ieškovė įrodė egzistuojant ir antrosios prevencinio ieškinio sąlygos (dėl atsakovės neteisėtų veiksmų galinčios atsirasti žalos) egzistavimą.  

120.       Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas nurodyta anksčiau, daro išvadą, kad ieškovė neįrodė savo prevencinio ieškinio pagrįstumo, t. y. neįrodė atsakovių neteisėtų veiksmų buvimo, neįrodė realios žalos padarymo ateityje grėsmės.

 

Dėl ieškinio reikalavimų ribų peržengimo

 

121.       Atsakovė NŽT apeliaciniame skundė nurodo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas peržengė byloje pareikšto ieškinio reikalavimo ribas, uždrausdamas, ne tik atsakovėms Kauno miesto savivaldybei ir Kauno miesto savivaldybės administracijai, bet ir jai imtis bet kokių priemonių ir veiksmų bei priimti sprendimus dėl žemės sklypo ir jame esančių statinių paėmimo visuomenės poreikiams. Teisėjų kolegija su šiais atsakovės argumentais iš esmės sutinka.

122.       CPK 265 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas turi priimti sprendimą dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikštų reikalavimų, išskyrus atvejus, kai priimamas dalinis sprendimas. Sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK numatytus atvejus. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia faktinis ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas, taip pat atsakovo pateikti atsikirtimai į ieškinį. Teismas, priimdamas sprendimą, neturi teisės peržengti bylos nagrinėjimo ribų, apibrėžtų pirmiau įvardytais elementais, išskyrus proceso įstatyme nustatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 29 d nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-298-969/2022).

123.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė patikslintu ieškiniu prašė: uždrausti atsakovėms Kauno miesto savivaldybei ir Kauno miesto savivaldybės administracijai imtis bet kokių priemonių ir veiksmų bei priimti sprendimus, kurių tikslas paimti žemės sklypą ir jame esančius ieškovei priklausančius statinius visuomenės poreikiams. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė uždrausti ne tik atsakovėms Kauno mieto savivaldybei, Kauno miesto savivaldybės administracijai, bet ir atsakovei NŽT imtis bet kokių priemonių ir veiksmų bei priimti sprendimus, kurių tikslas paimti žemės sklypą ir jame esančius ieškovei priklausančius statinius visuomenės poreikiams. Pirmosios instancijos teismas, uždrausdamas atsakovei NŽT atlikti veiksmus, susijusius su žemės sklypo ir jame esančių ieškovei nuosavybės teise priklausančių statinių paėmimu visuomenės poreikiams, savo sprendimo visiškai nemotyvavo.

124.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas nurodyta anksčiau, iš esmės pagrįstais pripažįsta apeliacinio skundo argumentus, kad pagal byloje pareikštą materialinį reikalavimą pirmosios instancijos teismas, uždrausdamas ir atsakovei NŽT atlikti veiksmus, susijusius su žemės sklypu ir jame esančiais statiniais paėmimu visuomenės poreikiams, peržengė bylos nagrinėjimo ribas.

 

Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos argumentų

 

125.       Kiti apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai neturi esminės teisinės reikšmės tinkamam civilinės bylos išnagrinėjimui, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.

 

Dėl procesinės baigties

 

126.       Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija spendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, neteisingai nustatė bylos nagrinėjimui teisiškai reikšmingas aplinkybes, netinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl priėmė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Nurodytų aplinkybių pagrindu atsakovių apeliaciniai skundai iš esmės tenkinami, Kauno apylinkės teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškovės patikslintas ieškinys atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

127.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

128.       CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis raštu teismui pateikia prašymą su išlaidų paskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

129.       Kadangi teisėjų kolegija nusprendė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškovės ieškinį atmesti, sprendžiamas klausimas dėl atsakovių ir trečiųjų asmenų turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.  Tretieji asmenys nepateikė prašymų pirmosios instancijos teismui priteisti jų turėtas bylinėjimosi išlaidas.

130.       Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija prašė priteisti iš ieškovės 15 106,64 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija 2021 m. rugsėjo 9 d. pateikė prašymą priteisti 4 815,15 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti. Atsakovė kartu su prašymu pateikė 2021 m. gegužės 19 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą ir duomenis, kad PVM sąskaita faktūra buvo apmokėta 2021 m. gegužės 25 d. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė šių bylinėjimosi išlaidų dydžio nedetalizavo. Teisėjų kolegija nustatė, kad iki 2021 m. gegužės 19 d. atsakovė parengė ir pirmosios instancijos teismui pateikė atsiliepimą į ieškinį.

131.       Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija 2022 m. vasario 4 d. pateikė prašymą priteisti 10 291,49 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti. Atsakovė kartu su prašymu pateikė: 2021 m. spalio 11 d. PVM sąskaitą faktūrą 4 341,17 Eur sumai ir duomenis, kad minėtą PVM sąskaitą faktūrą apmokėjo 2021 m. spalio 14 d.; 2021 m. gruodžio 1 d. PVM sąskaitą faktūrą 2 184,17 Eur sumai ir duomenis, kad minėtą PVM sąskaitą faktūrą apmokėjo 2021 m. gruodžio 6 d.; 2021 m. gruodžio 17 d. PVM sąskaitą faktūrą 3 766,15 Eur sumai ir duomenis, kad minėtą PVM sąskaitą faktūrą apmokėjo 2022 m. sausio 12 d. Atsakovė nurodė, kad ji: 4 341,17 Eur sumokėjo už dubliko analizę ir tripliko parengimą, prašymo dėl teismo posėdžio atidėjimo parengimą, papildomų paaiškinimų rengimą, pasirengimą ir atstovavimą 2021 m. rugsėjo 10 d. teismo posėdyje; 2 184,17 Eur sumokėjo už paaiškinimų raštu dėl teisminio precedento rengimą, taip pat už pasirengimą ir atstovavimą 2021 m. spalio 29 d. teismo posėdyje; 3 766,15 Eur sumokėjo už susipažinimą su ieškovės patikslintu ieškiniu ir jo analize, atsiliepimo į patikslintą ieškinį rengimą.

132.       Taigi, atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija iki bylos iš esmės nagrinėjimo pabaigos pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės, jų dydį patvirtinančius įrodymus ir įrodymus, patvirtinančius patirtų bylinėjimosi išlaidų apmokėjimą.

133.       Teisėjų kolegija, vertindama atsakovės prašomas priteisti atstovavimo išlaidas, pažymi, kad, vadovaujantis Rekomendacijų 7, 8 punktais, 8.2, 8.3, 8,16 8.17, 8.19 papunkčiais, maksimalios išlaidos už: 1) atsiliepimo į ieškinį parengimą buvo 3 810,50 Eur (2021 m. gegužės 25 dienai) ir 3 995,25 Eur (2022 m. sausio 12 dienai); 2) tripliko parengimą – 2 349,60 Eur (2021 m. spalio 14 dienai); 3) už kito dokumento parengimą – 156,64 (2021 m. spalio 14 dienai); 4) už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, –  626,56 Eur (2021 m. spalio 14 dienai ir 2021 m. gruodžio 6 dienai); 5) už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą – 156,64 Eur (2021 m. spalio 14 dienai ir 2021 m. gruodžio 6 dienai).

134.       Rekomendacijų 9 punkte numatyta, kad teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda.

135.       Pažymėtina, kad atsakovės atstovas nedetalizavo, kiek truko pasiruošimas ir atstovavimas 2021 m. rugsėjo 10 d. ir 2021 m. spalio 29 d. teismo posėdžiams. Nagrinėjamu atveju iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad 2021 m. rugsėjo 10 d. teismo posėdis truko 20 min., o 2021 m. spalio 29 d. – 1 val. Teisėjų kolegija neabejoja, kad atsakovės atstovui reikėjo pasiruošti teismo posėdžiams. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad atsakovės atstovas nenurodė, kiek laiko truko pasirengimas teismo posėdžiams, taip pat įvertindama pačių teismo posėdžių trukmę, sprendžia, kad bendra pasirengimo ir atstovavimo 2021 m. rugsėjo 10 d. teismo posėdyje trukmė yra 1 val., o 2021 m. spalio 29 d. teismo posėdžio – 2 val. Iš viso, – 3 val.

136.       Taigi, maksimali suma, kuri gali būti priteista pagal Rekomendacijas atsakovei iš ieškovės už pasirengimą ir atstovavimą 2021 m. rugsėjo 10 d. ir 2021 m. spalio 29 d. teismo posėdžiuose, yra  469,92 Eur (156,64 Eur x 3 val.).

137.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas nurodyta sprendimo 129 ir 131 punktuose, sprendžia, kad maksimali suma, kuri pagal Rekomendacijas gali būti priteista atsakovei iš ieškovės už procesinių dokumentų parengimą, yra 11 565,11 Eur (3 810,50 Eur (atsiliepimo į ieškinį parengimas) + 2 349,60 Eur (tripliko parengimas) + 156,64 Eur (prašymo dėl teismo posėdžio atidėjimo parengimas) + 626,56 Eur (rašytinių paaiškinimų parengimas) + 626,56 Eur (paaiškinimų raštu dėl teisminio precedento parengimas) + 3 995,25 Eur (atsiliepimo į patikslintą ieškinį parengimas)).

138.       Iš viso maksimali bylinėjimosi išlaidų suma, kuri pagal Rekomendacijas gali būti priteista  atsakovei iš ieškovės, sudaro 12 035,03 Eur (11 565,11 Eur (už procesinių dokumentų parengimą) + 469,92 Eur (už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose).

139.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau nurodytas ir nustatytas aplinkybes, sprendžia atsakovės prašomas priteisti 15 106,64 bylinėjimosi išlaidas mažinti iki Rekomendacijoje įtvirtintų maksimalių dydžių, atsakovei iš ieškovės priteisiant 12 035,03 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

140.       Kadangi buvo patenkinti atsakovių apeliaciniai skundai, sprendžiamas klausimas dėl atsakovių ir trečiųjų asmenų apeliaciniame procese patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

141.       Prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas pateikė atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija. Atsakovė kartu su prašymu pateikė įrodymus, kad patyrė 6 887,30 Eur bylinėjimosi išlaidas (5 931,69 Eur už apeliacinio skundo parengimą, 955,58 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą) apeliacinės instancijos teisme. Trečiasis asmuo asociacija „Žaliasis Ąžuolynas“ taip pat pateikė prašymą priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nustatyta, kad trečiasis asmuo apeliaciniame procese pateikė atsiliepimą į apeliacinius skundus, be to, pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į apeliacinius skundus surašymą patyrė 2 550 Eur bylinėjimosi išlaidas.

142.       Teisėjų kolegija, vertindama byloje dalyvaujančių asmenų prašymus priteisti atstovavimo išlaidas pažymi, kad, vadovaujantis Rekomendacijų 7, 8 punktais, 8.9 ir 8.10 papunkčiais, maksimalios išlaidos už: 1) apeliacinio skundo parengimą yra 3 331,15 Eur (nes tas pats advokatas, kuris rengė apeliacinį skundą, dalyvavo ir pirmosios instancijos teisme); 2) už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą – 2 547,35 Eur (atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo metu) ir 2 600,13 Eur (trečiojo asmens turėtų bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo metu).

143.       Taigi, darytina išvada, kad atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos prašomos priteisti išlaidos už apeliacinio skundo parengimą viršija Rekomendacijose numatytą dydį, todėl jos mažinamas nuo prašomos priteisti 5 931,69 Eur sumos iki 3 331,15 Eur sumos. Išlaidos už atsiliepimo į apeliacinius skundus parengimą tiek atsakovės, tiek trečiojo asmens yra protingo dydžio, neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas nurodyta anksčiau, sprendžia, atsakovei iš ieškovės priteisti 4 286,73 Eur (3 331,15 Eur + 955,58 Eur), o trečiajam asmeniui iš ieškovės priteisti 2 550 Eur, kurie buvo sumokėti iš viešojo intereso gynimo fondo lėšų, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

 

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

 

n u s p r e n d ž i a:

 

Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Trasanta“ ieškinį atmesti.  

Priteisti atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai, juridinio asmens kodas 188764867, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Trasanta“, juridinio asmens kodas 134149023, 12 035,03 Eur (dvylika tūkstančių trisdešimt penkis eurus ir 3 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.  

Priteisti atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai, juridinio asmens kodas 188764867, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Trasanta“, juridinio asmens kodas 134149023, 4 286,73 Eur (keturis tūkstančius du šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus ir 73 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti trečiajam asmeniui asociacijai „Žaliasis Ąžuolynas“, juridinio asmens kodas 30043809, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Trasanta“, juridinio asmens kodas 134149023, 2 550 Eur (du tūkstančius penkis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                        Evaldas Burzdikas

 

Edvardas Paliokas

 

Jurgita Sujetienė