Administracinė byla Nr. TA822-23/2013
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01433-2012-9
Procesinio sprendimo kategorija 61.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2013 m. gegužės 8 d.
Vilnius
Lietuvos
vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus
Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir
Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka
išnagrinėjo pareiškėjo J. D. prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą administracinėje
byloje pagal pareiškėjo J. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių
tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų
kolegija
nustatė:
I.
Vilniaus
apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 8 d. sprendimu išnagrinėjo
pareiškėjo J. D. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo ir
jį patenkino iš dalies bei priteisė pareiškėjui 300 Lt neturtinės žalos
atlyginimą.
Pareiškėjas
2012 m. lapkričio 8 d. (pagal pašto spaudą ant voko) pateikė apeliacinį skundą
ir prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo. Prašymą atnaujinti praleistą
skundo padavimo terminą grindė tuo, jog teismo sprendimo paskelbime nedalyvavo,
šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę ir teismo sprendimą gavo jau po
apskundimui numatyto termino.
Lietuvos
vyriausiasis administracinis teismas 2012 gruodžio 12 d. nutartimi nustatė, kad
tikslinga kreiptis į pareiškėją ir prašyti jo pateikti įrodymus, patvirtinančius,
kada jam buvo įteiktas pirmosios instancijos teismo sprendimas, ir nustatė
terminą pateikti minėtus įrodymus.
Pareiškėjas
pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad dėl apribotos judėjimo laisvės jam yra
sudėtinga pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis, taip pat nurodė, kad negali
daryti įtakos siunčiamai korespondencijai. Taip pat pridėjo dokumentą,
pareiškėjo vertinimu, įrodantį pirmosios instancijos teismo sprendimo gavimo
datą.
Lietuvos
vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. sausio 16 d. nutartimi atmetė
pareiškėjo prašymą dėl termino atnaujinimo, konstatavęs, kad pareiškėjas
nepagrindė apeliacinio skundo padavimo termino praleidimo priežasties.
II.
Pareiškėjas
2013 m. kovo 1 d. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio
teismo 2012 m. spalio 8 d. sprendimo ir prašymą atnaujinti terminą apskųsti minėtą
sprendimą. Prašyme nurodė, kad terminą praleido dėl objektyvių, nuo jo valios
nepriklausančių priežasčių, apribojusių jo galimybes efektyviai pasinaudoti
teismine gynyba. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismo posėdyje nedalyvavo,
šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo procesinės teisės yra
suvaržytos. Nurodo, kad skundžiamą sprendimą gavo tik 2012 m. spalio 26 d., o
apeliacinį skundą padavė 2012 m. lapkričio 5 d., bet pataisos namų
administracija jį išsiuntė tik 2012 m. lapkričio 7 d.
Teisėjų
kolegija
k o n s t a t u o j a:
III.
Prašymas tenkintinas. Terminas apeliaciniam skundui paduoti
atnaujintinas. Apeliacinis skundas priimtinas.
Lietuvos
Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 127 straipsnio 1 dalis nustato, kad
apygardų administracinių teismų sprendimai,
priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, gali būti skundžiami apeliacine
tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per keturiolika dienų nuo
sprendimo paskelbimo.
Nagrinėjamu
atveju apeliaciniu skundu skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo
sprendimas buvo priimtas ir paskelbtas
2012 m. spalio 8 d., tad paskutinė apeliacinio skundo dėl šio sprendimo padavimo diena, vadovaujantis ABTĮ 127 straipsnio 1
dalimi, buvo 2012 m. spalio 22 d. Tačiau pirmasis pareiškėjo apeliacinis
skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui buvo išsiųstas 2012 m.
lapkričio 8 d. (pašto spaudas ant voko), t. y. praleidus apeliacinio skundo
padavimo terminą. 2013 m. kovo 1 d. (pašto spaudas ant voko) pareiškėjas
teismui pateikė naują apeliacinį skundą su prašymu atnaujinti skundo padavimo
terminą.
ABTĮ 127 straipsnio 2
dalis numato, kad, praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis teismas skundo
padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas
dėl svarbios priežasties. Svarbiomis termino apeliaciniam skundui paduoti
praleidimo priežastimis šios teisės normos prasme laikytinos objektyvios, nuo
asmens valios nepriklausančios aplinkybės, apribojusios jo galimybes efektyviai
pasinaudoti teisminės gynybos teise (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA444-25/2008).
Vertinant, dėl kokių priežasčių pareiškėjas praleido įstatymo
nustatytą terminą kreiptis skundu į teismą, nepakanka vien konstatuoti, kad
pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti
visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Asmenims,
praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomi
rūpestingumo, sąžiningumo, atidumo ir operatyvumo standartai. Operatyvumo
imperatyvas reikalauja įvertinti, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą
paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui
laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo.
Pažymėtina, kad spręsdamas praleisto termino atnaujinimo klausimą,
prašymą nagrinėjantis teismas turi įvertinti kilusio ginčo pobūdį, ypač kai
ginčas susijęs su socialiai pažeidžiamų asmenų teisių ir interesų apsauga.
Administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai
pareiškėjo judėjimo laisvė yra apribota, yra pagrįstas pagrindas spręsti dėl
praleisto termino atnaujinimo (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio
teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA525-28/2012).
Taip pat pastebėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis
teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog įstatyme nesant nustatyto
naikinamojo termino, kuriam pasibaigus praleistas terminas negalėtų būti
atnaujintas, asmenys gali kreiptis į teismą su analogiškais reikalavimais daug
kartų, tačiau teismas, nagrinėdamas termino atnaujinimo klausimą, turi termino
atnaujinimo teisės normas taikyti tokiu būdu, kad nebūtų paneigtas proceso
ekonomiškumo principas bei teisinių santykių apibrėžtumas ir stabilumas (2012
m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-90/2012).
Iš
bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjas nedalyvavo skelbiant pirmosios
instancijos teismo sprendimą ir
šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje, dėl ko jo galimybės
įgyvendinti įstatymų suteikiamas
procesines teises bei pareigas buvo ir yra suvaržytos. Bylos medžiaga
patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas teismo sprendimo nuorašą pareiškėjui išsiuntė laikydamasis ABTĮ 93 straipsnyje
nustatytų terminų – 2012 m. spalio 9 d. (b. l. 43), tačiau
pareiškėjas teigia, kad šį teismo sprendimą gavo jau pasibaigus apeliacinio
skundo padavimo terminui. Iš byloje esančių dokumentų (Vilniaus apygardos
administracinio teismo 2012 m. spalio 9 d. rašto Nr. I-3337-121/2012 „Dėl
voko įteikimo“ su atžymomis, Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo 2012 m.
spalio 15 d. rašto Nr. 9-22463 „Dėl laiško persiuntimo“, Pravieniškių pataisos
namų-atvirosios kolonijos 2013 m. vasario 25 d. pažymos Nr. 9/09-72) nustatyta,
kad pareiškėjas pirmosios instancijos teismo sprendimą gavo ne anksčiau nei
2012 m. spalio 22 d. Pažymėtina, kad laiškas buvo neregistruotas, todėl tikslių
duomenų apie jo įteikimą nėra.
Atsižvelgusi į
nustatytas aplinkybes, kad skundžiamą teismo sprendimą pareiškėjas gavo ne
anksčiau nei 2012 m. spalio 22 d., pareiškėjo teiginius, kad jis apeliacinį
skundą paruošė 2012 m. lapkričio 5 d., t. y. neviršydamas įstatymo suteikiamo 14
dienų termino apeliaciniam skundui paduoti, tačiau laiškas buvo išsiųstas iš
Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos tik 2012 m. lapkričio 7 d.,
paštui įteiktas lapkričio 8 d. (spaudai ant voko), įvertinusi prašyme nurodytas
aplinkybes, pareiškėjo siekį apskųsti teismo nutartį, taip pat atsižvelgusi į
tai, kad duomenų, jog pareiškėjas tokiu būdu siektų piktnaudžiauti savo
procesinėmis teisėmis, byloje nėra, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjas,
kurio laisvė yra suvaržyta, veikė pakankamai operatyviai, rūpinosi savo teisių
gynimu bei ir per protingą terminą pateikė teismui apeliacinį skundą. Šiuo
atveju bylos duomenų visuma patvirtina, kad terminas apeliaciniam skundui
paduoti buvo praleistas dėl objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių
priežasčių.
Remdamasi tuo,
kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad prašymas atnaujinti
apeliacinio skundo padavimo terminą tenkintinas, terminas atnaujintinas, o pareiškėjo
atskirasis skundas priimtinas nagrinėti apeliacine tvarka, nes jis iš esmės
atitinka ABTĮ 130 straipsnio reikalavimus.
Vadovaudamasi
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 127
straipsnio 2 dalimi, 135 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo
J. D. prašymą tenkinti ir atnaujinti terminą apeliaciniam
skundui dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 8 d. sprendimo
paduoti.
Pareiškėjo
J. D. apeliacinį skundą priimti.
Išsiųsti
skundo nuorašą atsakovui Lietuvos valstybei,
atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, bei pasiūlyti
per keturiolika dienų pateikti teismui atsiliepimą į apeliacinį skundą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius
Bakaveckas
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
Skirgailė
Žalimienė