Civilinė byla Nr. 2-2052-302/2016

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01786-2009-8

Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.7.1.2

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. lapkričio 29 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo R. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nutarties dalies, kuria iš dalies tenkintas ieškovo prašymas atidėti dalies žyminio mokesčio mokėjimą civilinėje byloje Nr. 2-2544-275/2016 pagal ieškovų R. G. ir I. G. ieškinį atsakovams V. G. (V. G.) ir M. G. dėl nuostolių atlyginimo,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu iš dalies tenkino ieškovų R. G. ir I. G. ieškinį ir priteisė ieškovams 205 290,67 Eur nuostolių atlyginimo iš atsakovo V. G. ir 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009 m. rugpjūčio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; atsakovės M. G. atžvilgiu ieškinį atmetė. 2016 m. rugsėjo 1 d. papildomu sprendimu buvo paskirstytos bylinėjimosi išlaidos.
2. Ieškovas R. G. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, be to, sumokėjęs 200 Eur žyminio mokesčio, prašė atidėti dalies žyminio mokesčio, mokėtino už apeliacinį skundą, mokėjimą atidėti iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartimi ieškovo R. G. prašymą tenkino iš dalies ir atidėjo ieškovui 4 708 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą dalies sumokėjimą iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo, nustatė ieškovui terminą iki 2016 m. rugsėjo 30 d. sumokėti likusią 4 508 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą dalį.
4. Vertindamas ieškovo prašymo pagrįstumą, pirmos instancijos teismas nurodė, kad ieškovo pateiktų įrodymų nepakanka išvadai apie jo sunkią turtinę padėtį padaryti. Teismas pažymėjo, kad, esant duomenų apie ieškovo turimą didelės vertės turtą, su prašymu pateikti duomenys apie darbo užmokestį ir sąskaitos banke išrašai vertintini kaip neatskleidžiantys tikrosios ieškovo turtinės padėties.
5. Ieškovo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai, kad iš jo išieškomos skolos, dėl ko areštuotos sąskaitos ir turtas, taip pat, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo išvadai, kad ieškovo turtinė padėtis yra tokia sunki, jog jis yra pajėgus sumokėti tik 200 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Teismas nurodė, kad pagal pateiktus duomenis skolų išieškojimas iš ieškovo pradėtas dar 2009 metais. Kaip patvirtina šios civilinės bylos duomenys, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. sausio 14 d. nutartimi, spręsdamas kasacinio skundo priėmimo klausimą, įpareigojo ieškovus sumokėti 23 070 Lt žyminio mokesčio už kasacinį skundą. Tuo metu ieškovai buvo pajėgūs finansiškai įvykdyti šį įpareigojimą ir jį įvykdė, todėl ieškovui apeliaciniame skunde teigiant, kad jo finansinė padėtis nepasikeitusi, teismas darė išvadą, kad ir šios nutarties priėmimo dieną ieškovas yra pajėgus sumokėti daugiau nei 200 Eur žyminio mokesčio.
6. Įvertinęs ieškovo turtinę padėtį pagal byloje esančius duomenis, teismas sprendė, kad šiuo konkrečiu atveju būtų teisinga atidėti ieškovui 50 procentų žyminio mokesčio už apeliacinį skundą dalies sumokėjimą iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Ieškovas R. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nutarties dalį, kuria teismas iš dalies tenkino jo prašymą dėl žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo, ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą atidėti 9 216,25 Eur žyminio mokesčio mokėjimą tenkinti. Be to, prie bylos prašo prijungti naujus rašytinius įrodymus. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Skundžiama nutartis grindžiama prielaidomis, kurios neparemtos jokiais objektyviais įrodymais. Nors teismas tiek ieškovo, tiek atsakovo atžvilgiu nustatė tas pačias aplinkybes (visas turtas areštuotas, vykdoma daugybė išieškojimų), tačiau jas įvertino skirtingai ir priėmė skirtingus sprendimus, t. y. atsakovo prašymą atidėti žyminio mokesčio dalies mokėjimą tenkino visiškai, o ieškovo prašymas buvo tenkintas tik iš dalies.
2. Teismas nepagrįstai abejojo ieškovo sąžiningumu. Ieškovo pateiktus duomenis apie jo turtinę padėtį teismas be jokio pagrindo traktavo kaip nesąžiningą siekį nuslėpti tikrąją ieškovo turtinę padėtį.
3. Įvertinęs tai, kad 2013 metais ieškovas už kasacinį skundą šioje byloje sumokėjo 23 000 Lt žyminį mokestį, teismas darė išvadą, kad ir dabar ieškovas yra pajėgus sumokėti daugiau nei 200 Eur žyminio mokesčio. Ieškovas ir 2013 metais neturėjo galimybės sumokėti 23 000 Lt žyminio mokesčio, už ieškovą žyminį mokestį sumokėjo kiti asmenys.
4. Su prašymu atidėti žyminio mokesčio mokėjimą ieškovas pateikė antstolio pažymą apie vykdomus išieškojimus ir areštuotą turtą, išrašus iš banko sąskaitos ir pažymas apie gaunamą darbo užmokestį. Pateiktos darbo užmokesčio pažymos teismui galėjo sukelti abejonių dėl ieškovui išmokamo darbo užmokesčio dydžio dėl to, kad jose nebuvo nurodyta, jog nuo priskaičiuoto darbo užmokesčio, prieš išmokant jį ieškovui, yra daromi atskaitymai antstoliams. Ieškovo gaunamos piniginės lėšos yra mažesnės nei minimalios dėl vykdomų atskaitymų antstoliams. Visos skolos, turto areštai ir sunki ieškovo turtinė padėtis yra atsakovo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pasekmė.
8. Atsakovai V. G. ir M. G. atsiliepime prašo skundą atmesti, o pirmos instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Ieškovo su atskiruoju skundu teikiami rašytiniai įrodymai galėjo būti pateikti ir su prašymu atidėti dalies žyminio mokesčio mokėjimą, todėl jų pateikimas tik apeliacinės instancijos teismui turėtų būti vertinamas kaip pavėluotas.
2. Iš ieškovo su atskiruoju skundu pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovas dirba net trijose darbovietėse: UAB „Ajantas“, UAB „Strugas“ ir UAB „Vita NTP“, dviem iš šių įmonių (UAB „Strugas“ ir UAB „Vita NTP“) vadovauja pats ieškovas, o UAB „Ajantas“ vadovauja ieškovo sutuoktinė. Pažymas iš minėtų darboviečių yra pasirašiusi ieškovo sutuoktinė kaip buhalterė. Šios aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą abejoti darbo užmokesčio minėtose įmonėse mokėjimo tvarka bei kelia abejonių dėl itin mažo ieškovo gaunamo darbo užmokesčio. Dėl tos pačios priežasties kritiškai vertintini ir duomenys apie ieškovės darbo užmokestį.
3. Abejonių dėl tikrosios ieškovo finansinės padėties kelia ir tos aplinkybės, kad pats ieškovas save pristato kaip verslininką bei asmenį, turintį naudingų verslo pažinčių ir kontaktų, be to, vien šios bylos nagrinėjimo metu ieškovas sumokėjo nemažą honorarą savo advokatams. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovas kreipėsi dėl nemokamos teisinės pagalbos suteikimo.
4. Turi būti ginamos tik sąžiningo asmens teisės ir teisėti interesai. Tuo tarpu ieškovas ne tik kad pareiškė nesąžiningą ieškinį šioje byloje, bet ir iniciavo nepagrįstai prieš atsakovą kitas bylas, kuriose buvo įrodyta, kad ieškovas sudarinėjo neteisėtus sandorius, perleisdamas kitiems asmenims savo turtą, siekdamas išvengti kreditorinių įsipareigojimų vykdymo.
5. Ieškovo argumentas, kad teismas nevienodai vertino ieškovo ir atsakovų turtinę padėtį yra nepagrįstas, kadangi atsakovai pagrindė savo sunkią finansinę padėtį.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Dėl naujų rašytinių įrodymų prijungimo

10. Ieškovas su atskiruoju skundu pateikė naujų rašytinių įrodymų: UAB „Vita NTP“, UAB „Strugas“ ir UAB „Ajantas“ pažymas apie gaunamą darbo užmokestį, kuriose yra išskirtos kiekvieną mėnesį antstolių nuskaičiuojamos pinigų sumos, antstolių raštus ir bankinių mokėjimų išrašus, kuriuos prašo prijungti prie bylos.
11. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
12. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Įvertinus tai, kad ieškovo teikiami rašytiniai įrodymai yra tiesiogiai susiję su nagrinėjamu klausimu, apeliacinės instancijos teismas, juos priima ir vertina kitų į bylą pateiktų įrodymų kontekste.

Dėl žyminio mokesčio

13. Europos žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra tai, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Pažymėtina, kad ši teisė negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui.
14. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.). Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminį mokestį siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti galimybę nepagrįstiems reikalavimams, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. Taigi žyminio mokesčio institutu siekiama, kad teise kreiptis į teismą būtų naudojamasi atsakingai ir ja nepiktnaudžiaujant, o teisminis procesas būtų paskutinė priemonė (lot. ultima ratio).
15. CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, žyminio mokesčio ar jo dalies sumokėjimo atidėjimo ar atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo sąlygas ir tvarką, kuri visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės, procesinės ar kitokios padėties, užtikrina vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo.
16. Asmens turtinė padėtis, tiesiogiai lemianti asmens galimybes sumokėti žyminį mokestį, negali būti jo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą varžančiu veiksniu. Dėl to proceso įstatyme yra nustatyti teisiniai instrumentai skirti padėti asmenims, negalintiems dėl savo turtinės padėties sumokėti įstatyme nustatyto dydžio žyminio mokesčio, faktiškai ir efektyviai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Negalėdamas proceso inicijavimo metu sumokėti viso už reiškiamą procesinį prašymą mokėtino žyminio mokesčio, asmuo turi teisę prašyti teismo atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 3 d.) arba jį atidėti (CPK 84 str.).
17. Byloje keliamas CPK 84 straipsnio taikymo ir aiškinimo klausimas. Pagal CPK 84 straipsnį teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą.
18. Nagrinėjamu atveju pagal apeliantės pareikštus reikalavimus mokėtinas žyminis mokestis sudaro 9 416 Eur. Apeliantas pateikdamas apeliacinį skundą sumokėjo dalį mokėtino žyminio mokesčio – 200 Eur, o likusios žyminio mokesčio dalies (9 216 Eur) mokėjimą dėl sunkios jo turtinės padėties prašė atidėti iki teismo sprendimo priėmimo. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. birželio 21 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino iš dalies, t. y. atidėjo ieškovui 4 708 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą dalies sumokėjimą iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo bei nustatė ieškovui terminą iki 2016 m. rugsėjo 30 d. sumokėti likusią 4 508 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą dalį.
19. Žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo instituto tikslas – prievolės sumokėti žyminį mokestį nukėlimas tam tikram terminui, todėl šio instituto taikymas yra tikslingas tuo atveju, jei asmuo dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio kreipimosi į teismą dieną, tačiau bus pajėgus atlikti šią pareigą per ilgesnį laiko tarpą. Tokiu būdu asmeniui sudaroma galimybė iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo surinkti reikiamą sumokėti sumą. Šios nuostatos yra laikomasi ir teismų praktikoje, kurioje numatyta, kad jeigu asmens turtinė padėtis žyminio mokesčio mokėjimo metu yra komplikuota, bet yra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku sunki turtinė padėtis gali pagerėti, žyminio mokesčio mokėjimas gali būti atidėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-809/2012).
20. Taigi prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą padavusiam asmeniui tenka pareiga pateikti ne tik kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą, bet ir įrodymus, kad sprendimo priėmimo dienai jis žyminį mokestį, jei ieškinys bus atmestas, sumokėti galimybę turės (CPK 84 str., 178 str.).
21. Apie fizinio asmens turtinę padėtį galima spręsti iš jo turimo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, lėšų, esančių kredito įstaigų sąskaitose, kitimo, taip pat darbo užmokesčių, dividendų ir kitokio pobūdžio pajamų, gautų per pastaruosius kelerius metus. Taip pat turtinę asmens padėtį atskleidžia Nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo, VĮ Regitra pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai.
22. Nagrinėjamu atveju ieškovas su prašymu atidėti žyminio mokesčio mokėjimą pateikė ieškovės I. G. ir ieškovo R. G. banko sąskaitos išrašus, darbo užmokesčio pažymas bei antstolio raštus, iš kurių matyti, kad tam tikras ieškovų turtas yra areštuotas ir kad jų atžvilgiu yra vykdomi išieškojimai.
23. Susipažinus su ieškovų pateiktais dokumentais apie gaunamą darbo užmokestį, matyti, kad ieškovas dirba net trijose darbovietėse, t. y. UAB „Ajantas“, kuriai vadovauja ieškovė I. G., bei UAB „Strugas“ ir UAB „Vita NTP“, kurioms vadovauja pats ieškovas. Visas pažymas dėl gaunamo darbo užmokesčio yra pasirašiusi ieškovė kaip įmonių buhalterė. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovų pateikti įrodymai nėra pakankami išvadai apie itin sunkią jų finansinę padėtį, be to, pritartina ir atsakovams, jog pateikti rašytiniai įrodymai apie ieškovų gaunamą darbo užmokestį, įvertinus jų turinį ir tai, kad jie pasirašyti pačios ieškovės, turėtų būti vertinami kritiškai.
24. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad darbdavių parengtos pažymos apie gaunamą darbo užmokestį konkrečiose darbovietėse patvirtina tik tose darbovietėje gaunamas pajamas, tačiau savaime nepagrindžia aplinkybės, jog ieškovai negauna jokių kitų pajamų.
25. Nei su prašymu atidėti dalies žyminio mokesčio mokėjimą, nei su atskiruoju skundu ieškovui nepateikus duomenų, iš kurių matytųsi, kiek tiksliai turto priklauso ieškovams, teismas įvertinęs tik antstolių raštus, negali daryti vienareikšmiškos išvados, kad visas ieškovų turtas yra areštuotas. Vien ta aplinkybė, kad tam tikram ieškovų turtui yra taikomas areštas ir yra vykdomos priverstinio išieškojimo procedūros, negali būti suponuoti išvados, kad ieškovų turtinė padėtis yra itin sunki.
26. Taip pat nagrinėjamo klausimo kontekste pastebėtina, kad ieškovai 2013 m. sausio mėnesį už kasacinį skundą nagrinėjamoje byloje sumokėjo 23 070 Lt žyminio mokesčio, kas leidžia manyti, jog tuo metu ieškovai vis dėlto turėjo finansines galimybes įvykdyti šį įsipareigojimą. Jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių tai, jog nuo 2013 m. iki dabar ieškovų turtinė padėtis pablogėjo, ieškovai nepateikė (CPK 178 str.). Vien aplinkybė, kad minėtą žyminį mokestį už ieškovus sumokėjo kiti fiziniai asmenys, apeliacinės instancijos teismo nuomone, negali paneigti anksčiau padarytos išvados, kad ieškovas neįrodė to, jog jis negali sumokėti daugiau nei 200 Eur žyminio mokesčio.
27. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovai visą bylos nagrinėjimo laikotarpį naudojosi mokamomis advokatų ir teisininkų paslaugomis, kas, apeliacinės instancijos teismo nuomone, papildomai patvirtina išvadą, kad ieškovo finansinė padėtis nėra tokia sunki, kad jis negalėtų sumokėti daugiau nei 200 Eur žyminio mokesčio. Lietuvos apeliacinis teismas savo praktikoje taip pat yra pažymėjęs, kad aplinkybė, jog šalis nesikreipė dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, sudarė atstovavimo sutartį dėl bylos vedimo per advokatą, leidžia manyti, jog jo turtinė padėtis nėra itin sunki (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2352/2011).
28. Nors ieškovas prašo atidėti didesnę dalį žyminio mokesčio, mokėtino už apeliacinį skundą, nei atidėjo pirmos instancijos teismas, tačiau visiškai neįrodinėja, kad, apeliacinės instacijos teismui išnagrinėjus bylą, neva sunki ieškovų turtinė padėtis pagerės, ir tuo atveju, jei bus priimtas ieškovams nepalankus teismo procesinis sprendimas, jis turės galimybę sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį. Taigi net ir tuo atveju, jei ieškovų turtinė padėtis būtų įvertintinta kaip itin sunki, nebūtų teisinio pagrindo atidėti didenės žyminio mokesčio dalies nei atidėjo pirmos instancijos teismas skundžiama nutartimi, kadangi apeliantas neįrodinėjo antrosios žyminio mokesčio atidėjimo sąlygos.
29. Atskirojo skundo argumentai, kad pirmos instancijos teismas nebuvo vienodai teisingas ieškovų ir atsakovų atžvilgiu, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi nagrinėjamam klausimui, todėl dėl jų nepasisakoma.

Dėl bylos procesinės baigties

30. Kadangi ieškovai nagrinėjam atveju nei su prašymu dėl žyminio mokesčio atidėjimo, nei su atskiruoju skundu nepateikė įrodymų viseto, kuris leistų visapusiškai įvertinti jos tikrąją turtinę padėtį, bei objektyvių duomenų apie tai, kad jų turtinė padėtis gali pagerėti ir kad ieškovus užklupę finansiniai sunkumai yra tik laikino pobūdžio, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmos instancijos teismas, įvertinęs didelę mokėtino žyminio mokesčio sumą, pagrįstai ieškovų prašymą dėl žyminio mokesčio atidėjimo tenkino tik iš dalies, t. y. atidėjo 4 708 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą dalies sumokėjimą iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo, bei nustatė terminą sumokėti likusią 4 508 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą dalį. Esant nurodytoms aplinkybėms, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartis paliktina nepakeista, o ieškovo atskirasis skundas atmestinas.
31. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas žyminio mokesčio sumokėjimo terminas pasibaigė, apeliantui nustatytinas naujas terminas sumokėti 4 708 Eur žyminį mokestį bei pateikti tai patvirtinančius dokumentus (CPK 115 str. 2 d., 316 str. 3 d.).

              Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

              Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

              Nustatyti ieškovui R. G. terminą iki 2016 m. gruodžio 9 d. (imtinai) sumokėti 4 508 Eur (keturių tūkstančių penkių šimtų aštuonių eurų) žyminio mokesčio dalį ir pateikti Vilniaus apygardos teismui mokėjimo faktą patvirtinančius įrodymus.

              Bylą su ieškovo R. G. apeliaciniu skundu gražinti Vilniaus apygardos teismui, kad būtų išspręstas apeliacinio skundo priėmimo klausimas.

Teisėja                                                                                    Romualda Janovičienė