Pirmosios instancijos teismo                                             Civilinė byla Nr. 2A-71-278/2014

Teisėja Virginija Svirplienė                                              Teisminio proceso Nr. 2-08-3-05093-2013-6

                                                                                           Procesinio sprendimo kategorija

(S)

                                                                  44.5.1; 52.3; 114.4; 114.11; 121.14; 121.18; 121.21; 126.3.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. vasario 11 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėja Birutė Valiulienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „Aukštaitijos montažas“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-6246-452/2013 pagal ieškovės bankrutavusios UAB „Aukštaitijos montažas“ ieškinį atsakovui ūkininkui A. R. ir,

n u s t a t ė :

ieškovė bankrutavusi UAB „Aukštaitijos montažas“ prašė teismą priteisti iš atsakovo A. R. 2 559,52 Lt skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad statybos rangos sutarties pagrindu atsakovui atliko statybos darbus, už kuriuos atsakovas A. R. pilnai neatsiskaitė.

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 25 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, kad byloje pateikti įrodymai patvirtino ieškovę pilnai neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų. Teismas darė išvadą, jog atsakovo A. R. atsakymas administratoriui į pretenziją dėl skolos, kuriame nurodė savo skolą įmonei, nepatvirtino fakto, kad bendrovė atliko visus sutartyje numatytus darbus ir atsakovas yra skolingas reikalaujamą priteisti sumą. Konstatavo, jog rangovui neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų, užsakovas neturi pareigos apmokėti už neatliktus darbus.

Apeliaciniu skundu bankrutavusi UAB „Aukštaitijos montažas“ prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 25 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškinį patenkinti. Teigia, jog ieškovės išrašytos ir atsakovo priimtos sąskaitos faktūros yra pakankamas pagrindas skolai priteisti. Nurodo, jog bendrovė perdavė atsakovui A. R. pastatą eksploatacijai, tik atsakovas pats jį įregistravo viešajame registre. Mano, kad šis faktas patvirtina šalių galutinį susitarimą dėl pastato statybos užbaigimo. Teigia, jog pakoreguotus įsipareigojimus ieškovė visiškai įvykdė, o atsakovas liko skolingas 2 559,52 Lt. Nurodo, kad atsakovas pripažino skolą ir 2013-05-27 raštu negalėjo atlikti įskaitymo, nes ieškovei iškelta bankroto byla. Teigia, jog sąskaitos atsakovui buvo išrašytos tik už atliktus darbus ir tik už tokius darbus prašoma apmokėjimo.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas A. R. skundą prašo atmesti. Teigia, jog pagal pateiktus dokumentus teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovė neįvykdė sutartinių įsipareigojimų. Nurodo, jog bendrovei pristačius stumdomus vartus, jis būtų apmokėjęs visą darbų kainą. Teigia, kad garantiniame rašte ieškovė patvirtino, jog bus atsiskaitoma atlikus visus statybos darbus. Tai, kad pastatas buvo priduotas, nereiškia sutartinių įsipareigojimų įvykdymo, nes ieškovė įsipareigojo darbus tęsti toliau. Teigia, jog paskutinė sąskaita- faktūra buvo įtraukta į buhalterinę apskaitą ieškovei garantavus visų sutartinių darbų atlikimą, o galutinis darbų užbaigimo aktas nebuvo pasirašytas.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Byloje nustatyta, kad 2009-04-28 ūkininkas A. R. ir UAB „Aukštaitijos montažas“ sudarė statybos rangos sutartį Nr. 2009/04/28 (toliau – statybos rangos sutartis), kuria už 141 907,50 Lt bendrovė įsipareigojo suprojektuoti ir iš metalo konstrukcijų pastatyti neapšildomą  pastatą su atviru priestatu be grindų įrengimo bei pastatą priduoti eksploatacijai (b. l. 5-6, 31).  Šia sutartimi A. R. įsipareigojo už atliktus darbus atsiskaityti per 5 kalendorines dienas po atliktų darbų akto ir sąskaitos-faktūros pasirašymo. Vertinant tarp ginčo šalių sudarytos sutarties pobūdį, nustatyta, jog Statybos rangos sutartis Nr. 2009/04/28 yra vartojimo rangos sutartis ir jai taikomos Civilinio kodekso (toliau - CK) šeštos knygos XXXIII skyriaus antrojo skirsnio nuostatos (CK 6.672-6.680 str.), nes bankrutavusi įmonė pareiškė reikalavimą atsakovui, kaip fiziniam asmeniui (CK 6.672 str. 1 d.; b. l. 66-71). Iš bylos dokumentų matyti, kad už atliktus darbus šalys atsiskaitinėjo pagal 2009-09-21, 2010-02-26 ir 2011-11-08 sąskaitas-faktūras (b. l. 38-39, 61). Byloje nepaneigta, jog rangovas darbus turėjo atlikti savo medžiagomis (CPK 178 str.). Iš byloje  esančios 2010-07-09 atsakovo pretenzijos bendrovei bei PVM sąskaitos-faktūros KAU Nr. 1000224 matyti,  jog  A. R. savo lėšomis nupirko pakeliamas duris (vartus, b. l. 32, 44). Šį faktą patvirtina ir 2011-03-15 UAB „Aukštaitijos montažas“ garantinis raštas, kuriame nurodoma, jog bendrovė užtikrina ūkininką, kad atliks laikančių profilių tvirtinimo darbus, sienos žemutinės dalies aptaisymą skarda, uždengs krosnies pastato stogelį, įstatys dvi lauko duris ir ūkininko pateiktus vartus bei sutiko, kad užsakovas likusią pinigų sumą sumokės pilnai atlikus išvardintus darbus (b. l. 33, CK 6.676 str. 2d.). Atsakovui savo lėšomis įsigijus  vartus, jų pirkimo kaina ieškovė privalėjo sumažinti rangos darbų kainą, nes įrodymų, jog šalys buvo susitarę, kad vartus įsigis atsakovas, byloje nėra. Bankrutavusios įmonės administratorius teigia, jog A. R. už darbus nėra pilnai atsiskaitęs ir bendrovei skolingas  2 559,52 Lt (b. l. 9-10, 15-19). Atsakovas  teigia, jog bendrovė jam skolinga ne tik už įsigytus vartus, bet vykdant darbus padarė nuostolių, kurių neatlygino. Duomenų, jog UAB „Aukštaitijos montažas“ bankroto bylą nagrinėjantis teismas  būtų patvirtinęs atsakovo finansinį reikalavimą, teismui nepateikta. Tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde ieškovė neįrodinėjo, kad atsakovo nupirktų vartų kaina nebuvo įtraukta į atsiskaitymų už atliktus darbus teiktas PVM sąskaitas-faktūras (CPK 12 str., 178 str.). Byloje nustatyta, kad vartų montavimo darbus atliko UAB „Kauno Fauga“ ir už juos taip pat  apmokėjo atsakovas. Tai pripažįsta ieškovė, šią aplinkybę patvirtina ir  bendrovės 2011-11-16 elektroniniame laiške atsakovui A. R. pateikta informacija, kad iš paskutinio aktavimo minusuoti durų montavimo darbai, todėl mažinama sutartinė kaina (b. l. 46). Apie  vartų kainos minusavimą, elektroniniame laiške nenurodoma. Kadangi bankrutavusi įmonė nepateikė atliktų darbų akto, kurio pagrindu buvo išrašyta 2011-11-08 sąskaita-faktūra ir šio dokumento neturi, nustatyti, kokie konkrečiai darbai buvo atlikti ir kiek iš viso atsakovas turėjo sumokėti už darbus, medžiagas,  negalima. Kadangi vartus įsigijo ir už juos UAB „Kauno Fauga“ sumokėjo atsakovas 2010-04-27, todėl  vartų ir jų montavimo darbų  vertė galėjo būti įtraukta tik į 2011-11-08 PVM sąskaitą-faktūrą, bet ne į ankstesnę 2010-02-26 sąskaitą-faktūrą (b.l. 61, 63-64). Apeliantės teiginys, jog 2010-04-27 atsakovo įsigyti vartai nebuvo įtraukti apmokėjimui į bendrovės sąskaitas-faktūras, kaip minėta, jokiais įrodymais nepagrįsti. 2013-10-10 teismo posėdžio metu ieškovės atstovas pripažino, kad sutartiniai darbai atsakovui nebuvo pilnai atlikti (b. l. 66-71), todėl atmestini bankrutavusios įmonės teiginiai dėl šalių susitarimo pridavus pastatą eksploatacijai, laikyti bendrovės sutartinius įsipareigojimus atliktus pilnai. Tai, kad atsakovas iš dalies apmokėjo 2011-11-08 PVM sąskaitą faktūrą AUM Nr. 1111/03, nepatvirtina bendrovei pilnai įvykdžius sutartinius darbus, be to, kaip minėta, įmonė sutiko gauti apmokėjimą pagal sutartį atlikus visus darbus (CK 6.676 str. 2 d.). Ta aplinkybė, jog 2013-05-27 atsakovas bankroto administratoriui nurodė nesumokėtą bendrovei 2 559,52 Lt sumą, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog ieškovė pilnai įvykdė įsipareigojimus A. R., o  atsakovas pripažino pretenzijos pagrįstumą, nes atsakyme administratoriui nurodoma, jog UAB „Aukštaitijos montažas“ visų įsipareigojimų pagal 2009-04-28 sutartį neįvykdė, o vartų kainą ketino minusuoti. Įvertintina aplinkybė, jog atsakovui iš dalies apmokėjus 2011-11-08 sąskaitą faktūrą, UAB „Aukštaitijos montažas“ iki bankroto bylos iškėlimo (2013-03-14) nesikreipė į atsakovą, siekdama išreikalauti skolą už atliktus darbus, kas leidžia daryti išvadą bendrovei pripažinus tokį reikalavimą esant nepagrįstu ar atlikus užskaitą, kas įmonei vykdant ūkinę veiklą nebuvo draudžiama (CK 6.130, 6.131, 6.134 str.).  Ieškovė nepaneigė A. R. teiginių dėl vartų kainos įtraukimo į pateiktas sąskaitas-faktūras bei neįrodė atlikusi  visus sutartinius darbus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai   ieškinį pripažino nepagrįstu ir atmestinu. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog priešinga išvada prieštarautų teisingumo, protingumo  ir sąžiningumo principams (CK 1.5 str.).

Dėl paminėto, naikinti ar keisti pagrįstą sprendimą nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                          Birutė Valiulienė