Administracinė byla Nr. AS-740-520/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02488-2016-4

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2016 m. lapkričio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. J. skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas S. J. (toliau – ir pareiškėjas) Vilniaus apygardos administraciniam teismui padavė skundą, prašydamas įpareigoti atsakovą valstybės įmonę (toliau – ir VĮ) Registrų centrą (toliau – ir atsakovas) pateikti reikalaujamą kelio servituto (duomenys neskelbtini), Kaune, detalųjį planą, nurodant ilgį, plotį, atstumą nuo pastato ir naudojimosi sąlygas; įregistruoti 1934 metų pirmykštį įrašą kaip pagrindinį nuosavybės teises nustatantį dokumentą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 20 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas į VĮ Registrų centrą kreipėsi dėl VĮ Registrų centro Kauno filialo 2016 m. kovo 22 d. sprendimo Nr. (3.4.5)KAS-347 panaikinimo; pareiškėjo skundą išnagrinėjus, 2016 m. gegužės 19 d. priimtas sprendimas Nr. (1.1.4)s-2538, kuriuo konstatuota, jog Kauno filialas pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo. Atsižvelgęs į tai, teismas darė išvadą, kad pareiškėjui teisines pasekmes sukelia abu nurodyti sprendimai, ir pareiškėjas skundo reikalavimus atitinkamai turėtų formuluoti jų atžvilgiu (pvz., prašyti panaikinti nurodytus sprendimus). Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 straipsnyje teritorinių registratorių sprendimams apskųsti yra nustatyta privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka, tačiau šio įstatymo nuostatos nenustato išimtinio bylų dėl Centrinio registratoriaus sprendimų priskirtinumo Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Todėl, teismo vertinimu, sprendžiant bylų dėl registratorių priimtų sprendimų priskirtinumo atitinkamiems apygardų administraciniams teismams klausimą, turi būti laikomasi taisyklės, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjami skundai tik dėl tų Centrinio registratoriaus priimtų sprendimų, kurie skundą paduodančiam asmeniui sukelia tiesiogines teisines pasekmes.

Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju Centrinis registratorius išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjo pareiškėjo skundą dėl teritorinio registratoriaus sprendimo ir pareiškėjo skundo netenkino bei paliko galioti teritorinio registratoriaus sprendimą, o pareiškėjas de facto nesutinka su paliktu galioti teritorinio registratoriaus sprendimu. Nors pareiškėjas skundu prašo įpareigoti Centrinį registratorių atlikti veiksmus, tačiau, teismo vertinimu, skundo teismui dalyku laikytinas sprendimas, sukeliantis pareiškėjui tiesiogines pasekmes, t. y. Kauno filialo 2016 m. kovo 22 d. sprendimas Nr. (3.4.5)KAS-347. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) (toliau – ir ABTĮ) 32 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią apskundus administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, ginčo šalių procesinė padėtis nesikeičia, teismas pažymėjo, kad šiuo atveju atsakovu išlieka VĮ Registrų centro Kauno filialas, o ne VĮ Registrų centras. Teismas skundą atsisakė priimti kaip nepriskirtiną Vilniaus apygardos administraciniam teismui (ABTĮ 37 str. 2 d. 2 p.) ir išaiškino pareiškėjui teisę skundą dėl VĮ Registrų centro Kauno filialo veiksmų paduoti Kauno apygardos administraciniam teismui, nes darė išvadą, kad atsakovu šioje byloje yra teritorinis registratorius – VĮ Registrų centro Kauno filialas.

II.

Pareiškėjas S. J. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 20 d. nutartį ir paduotą 2016 m. birželio 15 d. skundą nagrinėti pagal ABTĮ 21 straipsnio nuostatas.

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino skunde išdėstytas aplinkybes, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta. Pareiškėjas paaiškina, kad 2016 m. kovo 14 d. raštu Nr. KASK-934 buvo kreiptasi į VĮ Registrų centro Kauno filialą pateikti kelio servituto detalųjį planą, kartu išaiškinant naudojimosi sąlygas ir įregistruoti 1934 metų pirmykštį išrašą kaip pagrindinį nuosavybės teises žemės plotui patvirtinantį dokumentą. Kadangi jokio konkretaus atsakymo nebuvo gauta, 2016 m. balandžio 11 d. buvo kreiptasi į Centrinį registratorių. Pareiškėjo teigimu, iš gautų raštų matosi, kad jokių konkrečių atsakymų nėra gauta. Pareiškėjas, manydamas, kad jo iškelti teisėti reikalavimai nėra vykdomi ir yra vilkinami, be to, yra sąmoningai slepiama informacija, pasinaudojęs reikalaujama ikiteisminio nagrinėjimo procedūra kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, kartu nurodydamas aplinkybes, kodėl nebuvo kreiptasi į Kauno apygardos administracinį teismą.

Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog yra pasinaudota ikiteisminio nagrinėjimo procedūra, tačiau neteisingai sutapatino teisiškai nesuderinamas aplinkybes: VĮ Registrų centro Kauno filialas nėra juridinis asmuo ir negali išduoti kokių tai realių teisinių sprendimų, nes ši institucija yra padalinys juridinio asmens VĮ Registrų centro. Pareiškėjo teigimu, sprendimus išduoti kokiu tai konkrečiu atveju gali tik Centrinis registratorius ir tik įstatymų nustatyta tvarka. Šiuo konkrečiu atveju pareiškėjas pažymi, kad atliekamas sąmoningas vilkinimas atlikti tam tikras pareigas ir informacijos slėpimas, nes iškelti reikalavimai dėl kelio servituto ir pirmykščio išrašo įregistravimo nėra pakankamai sudėtingi ir nereikalauja priimti specialių sprendimų. Kadangi Centrinis registratorius yra centrinis valstybinio administravimo subjektas, todėl byla pagal ABTĮ 19 straipsnį nagrinėtina Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III.

Atskiruoju skundu skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 20 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo S. J. skundą pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punktą (byla nepriskirtina tam teismui).

Pažymėtina, kad šis atskirasis skundas nagrinėjamas vadovaujantis ABTĮ (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumas ir teisėtumas pagal atskirąjį skundą pradėtas nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 148 str.; Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

Teisėjų kolegija pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet yra įtvirtintos ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 str.). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

Viena iš kreipimosi į teismą sąlygų – kreiptis į tą teismą, kuriam ginčas yra teismingas, t. y. kuris yra kompetentingas nagrinėti ginčą. ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. ABTĮ 35 straipsnyje nustatyta, kad skundas paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra viešojo administravimo subjekto, kurio teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) yra skundžiami, buveinė. Administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą, jeigu byla nepriskirtina tam teismui (ABTĮ 37 str. 2 d. 2 p.).

ABTĮ 23 straipsnyje nustatyta, kad pareiškėjo teismui pateikiamas skundas turi atitikti minėtame straipsnyje nustatytus skundo formos ir turinio reikalavimus. Procesinių skundo turinio ir formos reikalavimų nustatymas yra būtinas, nes jais siekiama užtikrinti efektyvų teisingumo vykdymą ir operatyvų procesą. Pagal ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus kiekviename skunde pareiškėjas privalo nurodyti savo skundo elementus: skundo dalyką (pareiškėjo reikalavimus) ir pagrindą (aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinančius įrodymus). Pagal administracinio proceso dispozityvumo principą byla teisme pradedama pagal suinteresuoto asmens skundą, kuris pats nustato bylos nagrinėjimo ribas, suformuluoja skundo dalyką ir pagrindą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog pasirinkti, į ką nukreipti materialųjį teisinį reikalavimą byloje, t. y. ką patraukti atsakovu, gali tik pareiškėjas.

Administracinis teismas, būdamas aktyvus ir įstatymu įpareigotas išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises (ABTĮ 10 str.), turi atkreipti pareiškėjo dėmesį į tai, kad jo atsakovu nurodomas subjektas neturi pareigos atsakyti pagal pareikštą materialųjį teisinį reikalavimą, kitaip tariant, yra netinkamas atsakovas, tačiau netinkamo atsakovo nurodymas negali būti pagrindu atsisakyti priimti skundą (žr., pvz., 2015 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-606-492/2015). Jeigu skundas neatitinka reikalavimų, nustatytų ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsniuose, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui (ABTĮ 37 str. 1 d.).

Nustatyta, kad pareiškėjas, įgyvendindamas savo teisę kreiptis gynybos į teismą, padavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą, prašydamas įpareigoti VĮ Registrų centrą pateikti reikalaujamą kelio servituto (duomenys neskelbtini), Kaune, detalųjį planą, nurodant ilgį, plotį, atstumą nuo pastato ir naudojimosi sąlygas; įregistruoti 1934 metų pirmykštį įrašą kaip pagrindinį nuosavybės teises nustatantį dokumentą. Pareiškėjas atsakovu nurodė VĮ Registrų centrą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo skundą ir jo pateiktus dokumentus, darė išvadą, kad pareiškėjas de facto nesutinka su paliktu galioti teritorinio registratoriaus sprendimu, todėl skundo teismui dalyku laikytinas sprendimas, sukeliantis pareiškėjui tiesiogines pasekmes, t. y. Kauno filialo 2016 m. kovo 22 d. sprendimas Nr. (3.4.5)KAS-347. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovu šioje byloje yra teritorinis registratorius – VĮ Registrų centro Kauno filialas, Vilniaus apygardos administracinis teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punktą, nes konstatavo, jog pareiškėjo keliamas ginčas priskirtinas ne Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o Kauno apygardos administraciniam teismui.

Pareiškėjas, atskirajame skunde prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 20 d. nutartį, iš esmės tvirtina, kad jo pageidaujamus atlikti veiksmus įstatymų nustatyta tvarka gali atlikti tik Centrinis registratorius, todėl ir byla pagal ABTĮ 19 straipsnį nagrinėtina Vilniaus apygardos administraciniame teisme, nes Centrinis registratorius yra centrinis valstybinio administravimo subjektas. Taigi skiriasi pareiškėjo ir pirmosios instancijos teismo pozicijos, kuriam apygardos administraciniam teismui (Kauno ar Vilniaus) yra priskirtinas nagrinėti pareiškėjo siekiamas inicijuoti ginčas.

Teisėjų kolegija, išanalizavusi skundo priėmimo medžiagą, daro išvadą, kad pareiškėjas pagrindinius skundo elementus, t. y. skundo pagrindą ir dalyką, suformulavo su trūkumais, nes skundo pagrindas yra suformuluotas neaiškiai ir nesutampa su skundo dalyku. Tokie skundo trūkumai iš esmės užkerta kelią nustatyti, kokio pobūdžio ir apimties ginčą siekia inicijuoti pareiškėjas bei kokiam apygardos administraciniam teismui toks ginčas yra teismingas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nepasiūlius pareiškėjui pašalinti skundo trūkumų, galėjo būti nepagrįstai apribota teisė ginti galbūt pažeistas teises, dėl to skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti laikoma pagrįsta.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama ir vertindama pareiškėjo atskirajame skunde apeliacinės instancijos teismui išdėstytus argumentus, akcentuoja, kad pats pareiškėjas pripažįsta, jog jis dėl skunde nurodytų veiksmų atlikimo kreipėsi į VĮ Registrų centro Kauno filialą, o po to ir į VĮ Registrų centrą. Nustatyta, kad VĮ Registrų centro Kauno filialas pareiškėjo prašymo nenagrinėjo, nes nustatė, kad jo prašymas yra pakartotinis, o VĮ Registrų centras patvirtino tokio teritorinio registratoriaus sprendimo pagrįstumą.

Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką Nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatos nenustato išimtinio bylų dėl Centrinio registratoriaus sprendimų priskirtinumo Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Todėl sprendžiant bylų dėl registratorių priimtų sprendimų priskirtinumo atitinkamiems apygardų administraciniams teismams klausimą, turi būti laikomasi taisyklės, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjami skundai tik dėl tų Centrinio registratoriaus priimtų sprendimų, kurie skundą paduodančiam asmeniui sukelia tiesiogines teisines pasekmes. Tais atvejais, kai Centrinis registratorius išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjęs skundą dėl teritorinio registratoriaus sprendimo pareiškėjo skundo netenkina ar tenkina iš dalies ir pareiškėjas nesutinka su palikta galioti sprendimo dalimi, skundo į teismą dalyku laikomi sprendimai, sukeliantys pareiškėjui tiesiogines pasekmes, o atsakovais tokiose bylose yra teritoriniai registratoriai, ir šios bylos nagrinėtinos administraciniuose teismuose pagal šių teritorinių viešojo administravimo subjektų buveinės vietų paskirstymą teismams (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-415/2010).

Šiame kontekste pažymėtina, kad pareiškėjo atskirajame skunde akcentuoja aplinkybė, jog VĮ Registrų centro Kauno filialas neturi savarankiško juridinio asmens statuso, o yra tik VĮ Registrų centro padalinys, pati savaime nelaikytina kliūtimi atsakovu nurodyti VĮ Registrų centro Kauno filialą ir suformuluoti jam adresuotus reikalavimus, jeigu pagal teisės aktus tuos veiksmus atlikti yra kompetentingas būtent teritorinis registratorius.

Nors skunde pareiškėjas nurodė, kad VĮ Registrų centro 2016 m. gegužės 19 d. sprendimas Nr. (1.1.4)s-2538 yra skundžiamas bei nurodė nesutikimo su pateiktais Centrinio ir teritorinio registratorių sprendimais argumentus, tačiau pareiškėjas skunde nesuformulavo konkrečių reikalavimų nei dėl VĮ Registrų centro sprendimo, nei dėl teritorinio registratoriaus sprendimo panaikinimo. Taigi šiuo atveju pareiškėjas skunde nesuformulavo aiškių reikalavimų dėl sprendimų panaikinimo ir nesuformulavo jokio VĮ Registrų centro Kauno filialui adresuoto reikalavimo, tačiau suformulavo reikalavimą įpareigoti VĮ Registrų centrą atlikti tam tikrus veiksmus.

Savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-858-624/2015; 2015 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-980-756/2015). Atkreiptinas dėmesys į tai, jog prašant įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti tam tikrus veiksmus, turi būti aiškiai nurodoma, kokie veiksmai turi būti atlikti, pateikiamas pagrindas, remiantis kuriuo reikalaujama atlikti atitinkamus veiksmus, įrodymai, pagrindžiantys aplinkybes, kad atitinkami veiksmai nebuvo atlikti ar juos atsisakyta atlikti (žr., pvz., 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012).

Pareiškėjas tiek skunde, tiek ir atskirajame skunde tvirtina, kad jokių konkrečių atsakymų ginčijamu klausimu tiek iš Centrinio registratoriaus, tiek ir iš jam pavaldaus teritorinio padalinio nėra gauta. Kadangi iki šiol nėra pateiktas pareiškėjo reikalaujamas kelio servituto detalusis planas ir nėra paaiškintos priežastys, kodėl nėra įregistruojamas 1934 metų pirmykštis įrašas, pareiškėjas mano, jog jo iškelti teisėti reikalavimai nėra vykdomi ir yra vilkinami, be to, yra sąmoningai slepiama informacija. Tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjo pateikti argumentai nepatvirtina, kad tarp pareiškėjo ir Centrinio registratoriaus yra kilęs individualus administracinis ginčas dėl pareiškėjo skunde nurodytų veiksmų neatlikimo, vilkinimo ar atsisakymo juos atlikti.

Atsižvelgus į tai, kad skundo pagrindas yra suformuluotas neaiškiai ir nesutampa su skundo dalyku, pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog skundo teismui dalyku laikytinas sprendimas, sukeliantis pareiškėjui tiesiogines pasekmes, t. y. Kauno filialo 2016 m. kovo 22 d. sprendimas Nr. (3.4.5)KAS-347, šiuo konkrečiu atveju nepripažintina pagrįsta. Vadovaudamasis dispozityvumo principu bei būdamas aktyvus ir įstatymu įpareigotas išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises (ABTĮ 10 str.), pirmosios instancijos teismas turėjo pasiūlyti pareiškėjui patikslinti skundo dalyką ir pagrindą, aiškiai nurodant, ar pareiškėjas skundžia teismui teritorinio registratoriaus ir Centrinio registratoriaus priimtus sprendimus, kurie buvo pateikti kartu su skundu, aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą įpareigoti VĮ Registrų centrą pateikti reikalaujamą kelio servituto (duomenys neskelbtini), Kaune, detalųjį planą, nurodant ilgį, plotį, atstumą nuo pastato ir naudojimosi sąlygas; įregistruoti 1934 metų pirmykštį įrašą kaip pagrindinį nuosavybės teises nustatantį dokumentą, bei pateikiant įrodymus, patvirtinančius, kad tarp pareiškėjo ir Centrinio registratoriaus yra kilęs individualus administracinis ginčas dėl pareiškėjo skunde nurodytų veiksmų neatlikimo, vilkinimo ar atsisakymo juos atlikti. Tai reiškia, kad pareiškėjui turėjo būti sudaryta galimybė patikslinti skundą, konkrečiai ir aiškiai suformuluojant kilusio ginčo ribas. Atsižvelgusi į šiuo metu skunde pareiškėjo suformuluotus reikalavimus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punktą.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo 2016 m. birželio 20 d. nutartis, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti, negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta, todėl panaikinama. Pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas iš dalies ir skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teisėjų kolegija pažymi, kad atskirojo skundo prašymas nagrinėti 2016 m. birželio 15 d. paduotą skundą nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir šioje stadijoje negali būti tenkinamas. Be to, nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas dar net nėra priimtas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija), teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. J. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 20 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                         Laimutis Alechnavičius

Stasys Gagys

Dalia Višinskienė