ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 30 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Stasiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vaivorykštė“ ir atsakovės mažosios bendrijos „Kestvita“ apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. kovo 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vaivorykštė“ ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „Kestvita“ dėl pažeistų teisių gynimo ir atsakovės priešieškinį dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:  

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Vaivorykštė“ prašė priteisti iš atsakovės mažosios bendrijos  „Kestvita“ 11251,21 Eur nepanaudoto avanso, 8630,66 Eur kompensaciją už atsakovei ieškovės lėšomis nupirktas nepanaudotas medžiagas, 151,25 Eur už komunalinius patarnavimus, 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Atsakovė MB „Kestvita“ su ieškiniu nesutiko, pateikė priešieškinį, prašydama ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės 9567,77 Eur skolą, 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. kovo 9 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei UAB „Vaivorykštė“ iš atsakovės MB „Kestvita“ 11 251,21 Eur nepanaudoto avanso, 8 630,66 Eur kompensaciją už atsakovei ieškovės lėšomis nupirktas nepanaudotas medžiagas, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 19 881,87 Eur sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos - 2020-08-07 - iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 57,74 Eur bylinėjimosi išlaidas; kitą ieškinio dalį atmetė; priteisė atsakovei MB „Kestvita“ iš ieškovės UAB „Vaivorykštė“ 9109,30 Eur skolą, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 9109,30 Eur sumą, skaičiuojant nuo 2020-10-26 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitą dalį priešieškinio atmetė.

4.       Teismas sprendė, kad byloje nekilo ginčo dėl MB „Kestvita“ prašymais ieškovės atliktų avansinių pavedimų fakto, pinigų pervedimo faktą patvirtino bylos medžiaga. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad išankstinėse sąskaitose pirkėju nurodyta atsakovė MB „Kestvita“, todėl ir galutinės sąskaitos turėjo būti išrašytos pirkėjai atsakovei ir atsakovei buvo žinoma apie įsigytas medžiagas, jų kiekį ir medžiagų apmokėjimą.

5.       Teismas pažymėjo, kad nors atsakovės atstovas nurodė, jog statybinės medžiagos, įsigytos už ieškovės prašomą priteisti avansą, buvo panaudotos, atsakovė nepateikė teismui duomenų, apskaičiavimų, kitų rašytinių įrodymų, akivaizdžiai parodančių, kad visos minėtos statybinės medžiagos buvo panaudotos ieškovės statybos objekte, taip pat duomenų, parodančių, jog atsakovė atliko papildomų darbų ir galėjo panaudoto didesnę avanso dalį, todėl teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas dėl 11 251,21 Eur nepanaudoto avanso priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas.

6.       Teismas, spręsdamas dėl šio reikalavimo pagrįstumo nevertino atsakovės priešieškinyje nurodytų, jos teigimu, ieškovės neapmokėtų statybinių darbų ir panaudotų medžiagų sumos, kadangi atsakovės atstovas nurodė, kad atliekant šiuos statybos darbus atsakovė naudojo savo statybines medžiagas ir šalių atstovai patvirtino aplinkybes, kad ieškovė jokių mokėjimų pagal priešieškinio reikalavimus atsakovei neatliko.

7.       Teismas nurodė, kad šalių atstovai skirtingai vertina medžiagų likučius ir jų perdavimo procedūrą, tačiau byloje nekilo ginčo dėl to, kad šalių atstovai nebuvo susitikę tam, kad ieškovės atstovai priimtų, o atsakovės atstovai perduotų nepanaudotų medžių likučius.

8.       Teismas sprendė, jog, nors atsakovės atstovas nurodė, kad nepanaudotų statybinių medžiagų likučiai buvo perduoti ieškovės atstovams, byloje nėra tai patvirtinančių duomenų. Šalių atstovai taip pat nepateikė dokumentų, parodančių, jog tarp šalių vėliau buvo sudaryti papildomi susitarimai dėl papildomų darbų ir medžiagų likučiai galėjo būti panaudoti vėliau. Atsakovės atstovai taip pat neginčijo ir įrodymais nepaneigė ieškovės nepanaudotų medžiagų detalizacijoje nurodytų pozicijų.

9.       Teismas pažymėjo, kad byloje nėra šalių susitarimo dėl atsakovės pareigos mokėti už biotualeto nuomą, už statybinio laužo išvežimą, taip pat mokėti galios dedamosios mokestį. Byloje nėra duomenų, akivaizdžiai parodančių, kad dėl atsakovės darbo atsirado statybinio laužo, kad ieškovė reikalavo jį pašalinti iš statybos objekto ar, kad būtent atsakovės darbo pobūdis, o ne ieškovės valia lėmė elektros galios padidinimą. Šalims tarpusavio susitarimu nesusitarus dėl statybinio laužo išvežimo, elektros tiekimo galios didinimo, biotualeto paslaugų teikimo, šios ieškovės išlaidos yra nepagrįstos, todėl nepriteisiamos.

10.       Teismas vertino, kad ieškovės atstovai neįrodė objektyvių kliūčių, akivaizdžiai sutrikdžiusių vizualiai įvertinti atsakovės atliktus darbus ir pagal tarp šalių susiklosčiusią rangos darbų etapų priėmimo praktiką šiuos darbus priimti. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė netinkamai pildė statybos darbų žurnalą, nepateikė ieškovei visų reikalingų sertifikatų ir kitų dokumentų, tačiau ieškovė neįrodinėjo, kad dėl šių dokumentų nepateikimo papildomai patyrė nuostolius, todėl apmokėjimas už atsakovės atliktus darbus turi būti mažinamas. Teismas nemažino 9109,30 Eur sumos, kadangi tenkindamas ieškovės 11251,21 Eur nepanaudoto avanso reikalavimą teismas nevertino 9109,30 Eur sumos už atsakovės atliktų darbus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

11.       Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Vaivorykštė“ prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. kovo 9 d. sprendimą toje dalyje, kurioje iš dalies netenkintas ieškovės ieškinys, panaikinti ir šioje dalyje ieškovės ieškinį tenkinti – priteisti iš atsakovės ieškovei 151,25 Eur už komunalinius patarnavimus, atitinkamai šia suma padidinant ir sumą, nuo kurios ieškovės naudai skaičiuotinos priteistos iš atsakovės procesinės palūkanos; Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. kovo 9 d. sprendimą toje dalyje, kurioje iš dalies tenkintas atsakovės priešieškinis, panaikinti ir šioje dalyje atsakovės priešieškinį atmesti; priteisti ieškovei iš atsakovės visas patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1.                      Nepagrįstai teismas nusprendė, kad neva nėra tarp šalių susitarimo dėl atsakovės pareigos ieškovei mokėti už biotualeto nuomą, už statybinio laužo išvežimą, taip pat mokėti už elektros galios dedamąją, dėl to padarė neteisingas išvadas, kad ieškovė nepagrįstai prašo iš atsakovės priteisti 151,25 Eur. Šios teismo išvados akivaizdžiai prieštarauja tiek galiojusiai šalių praktikai, tiek šalių elgesiui, tiek pirmiau nurodytiems objektyviems įrodymams. Jeigu tarp ieškovės ir atsakovės nebūtų buvę susitarimo, kad atsakovė apmoka ieškovės išlaidas už biotualetus, už statybinio laužo išvežimą, už elektros galios dedamąją, akivaizdu, kad 2018 m. birželio 22 d. papildomame susitarime Nr. (duomenys neskelbtini) -prie statybos rangos sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė nebūtų sutikusi, kad iš jai priklausančių sumų būtų atimtos minimo pobūdžio išlaidos, įvardintos dar 2018 m. gegužės 31 d. ieškovės atsakovei išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje (duomenys neskelbtini), tame tarpe ir 55 Eur be PVM už elektros galios dedamąją.

11.2.                      Nepagrįstai teismas vertino, kad neva ieškovė nepagrindė pirmiau minėtų išlaidų paskirstymo rangovams, įskaitant atsakovę, proporcingumo. 2018 m. liepos 31 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2018 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitos faktūros (duomenys neskelbtini) sumos esmingai nesiskiria (atitinkamai 151,25 Eur ir 173,61 Eur), tai taip pat rodo, kad ieškovė minėtas išlaidas rangovams, įskaitant atsakovei, skirstė proporcingai ir dėl atsakovei priskirtų sumų pastaroji neturėjo ieškovei jokių pretenzijų.

11.3.                      Teismas iš viso neaptarė bei nevertino, tai, kad ieškovės rangovams, įskaitant atsakovę, išrašytos 2018 m. liepos 31 d. PVM sąskaitos faktūros (tarp jų ir 2018 m. liepos 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini)), buvo ieškovės registruojamos VMI portale „Išrašomų sąskaitų faktūrų registre“, ir nė vienas iš rangovų, įskaitant atsakovę, ieškovei nepateikė jokių pretenzijų dėl išrašytų PVM sąskaitų faktūrų ir jose nurodytų išlaidų dydžio bei apimties, ir, kas labai reikšminga, visi rangovai, įskaitant atsakovę, šias PVM sąskaitas faktūras įtraukė į savo buhalterinę apskaitą.

11.4.                      Remiantis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, atsakovė, prašydama priteisti už darbus, įvardintus jos vienašališkai surašytuose dviejuose atliktų darbų aktuose, pirmiausia turėjo pareigą įrodyti, kad ji iš tikro, faktiškai, atliko tuos darbus. Pirmosios instancijos teismas nusprendęs, kad atsakovė šią įrodinėjimo pareigą įvykdė, netinkamai aiškino bei taikė statybos rangos instituto teisės normas bei pažeidė įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles.

11.5.                      Spręsdamas dėl atsakovės reikalavimo sumokėti už atliktų darbų akte Nr. 2-1 ir 2018 m. rugpjūčio mėnesio atliktų darbų akte Nr. išvardintus darbus pagrįstumo, teismas pirmiausia privalėjo nustatyti reikšmingas faktines aplinkybes, kurios patvirtintų tinkamą ieškovės informavimą apie darbų baigtį, kvietimą priimti darbus bei kaip, kada ir kokiu būdu atsakovė faktiškai perdavė ieškovei tariamai atliktus darbus bei kas tai konkrečiai įrodo, kas pagrįstų, kad iš tikro darbai buvo faktiškai atlikti.

11.6.                      Ieškovės 2018 m. rugpjūčio 30 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini)  „Dėl atliktų darbų aktų ir PVM sąskaitų faktūrų“ turinys rodo, kad ieškovė, pirma, nedelsiant labai aiškiai atsakovei nurodė, kad jos pateikti atliktų darbų aktai dalyje yra akivaizdžiai neteisingai, nes tam tikri konkretūs 2018 m. rugpjūčio 30 d. rašte išvardinti darbai akivaizdžiai atsakovės faktiškai nėra padaryti; antra, pakvietė atsakovę (jos atstovą) priduoti darbus, jei tokie darbai padaryti, vietoje. Teismas spręsdamas, kad vizualiai buvo galima įvertinti, ar atsakovė atliko darbus, ieškovės 2018 m. rugpjūčio 30 d. rašto turinį turėjo išaiškinti ieškovės, o ne atsakovės, kaip padarė ginčijamame sprendime, naudai. Ieškovė, nustačiusi, kad darbai neatlikti, negalėjo ir neturėjo pareigos priimti darbų, kurių atsakovė faktiškai nepadarė. Taigi teismo išvados ne tik, kad klaidingos, tačiau ir aiškiai prieštaringos.

11.7.                      Bylos duomenys labai aiškiai įrodo, kad atsakovė tariamai atliktų darbų, įvardintų pirmiau minėtuose dviejuose atliktų darbų aktuose, ieškovei net nepridavinėjo, ir net ieškovei primygtinai raštais reikalaujant atvykti bei priduoti darbus, jei tokie faktiškai yra atlikti, atsisakė tai padaryti. Tačiau teismas tokio atsakovės – statybos profesionalės-verslininko – elgesio (visiško neveikimo) niekaip neaptarė bei nevertino, dėl to padarė nepagrįstas išvadas, kad esą tikėtina, jog atsakovė minimuose dviejuose atliktų darbų aktuose išvardintus darbus faktiškai atliko. 

11.8.                      Teismas konstatavo: „Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė netinkamai pildė darbų žurnalą, nepateikė ieškovei visų reikalingų sertifikatų ir kitų dokumentų, tačiau ieškovė neįrodinėjo, kad dėl šių dokumentų nepateikimo papildomai patyrė nuostolius, todėl apmokėjimas už atsakovės atliktus darbus turi būti mažinamas“. Toks teismo argumentavimas yra ydingas - visų pirma, darbų žurnale neužfiksavimas darbų, įvardintų pirmiau minėtuose dviejuose atliktų darbų aktuose, visumoje su kitais duomenimis, įrodo, kad šie atsakovo deklaruoti tariamai atlikti darbai faktiškai nebuvo atlikti. Todėl ieškovei nebuvo jokio pagrindo įrodinėti, kad reikia mažinti jos tariamą skolą atsakovei, kurios realybėje nebuvo. Antra, iš atsakovės tiek sutarties sąlygų, tiek viešosios teisės normų pažeidimas, tarp jų tiesiogiai susijusių su tariamai atliktų darbų pridavimo ieškovei procesu, reiškia, kad atsakovė visiškai neįvykdė įrodinėjimo pareigos, jog ji iš tikro darbus faktiškai atliko, kas reiškia, kad ji visiškai neįvykdė įrodinėjimo pareigos, jog ji yra įgijusi kokios nors apimties piniginį reikalavimą į ieškovę. Todėl ieškovei nebuvo jokio pagrindo įrodinėti to, kad reikia mažinti prievolę atsakovei, kurios iš viso neegzistuoja.

11.9.                      Teismas nepagrįstai neaptarė bei neįvertino ieškovės pagal atsakovės 2018 m. gegužės 11 d. prašymą 2018 m. gegužės 25 d. atlikto pagal Sutartį 2661,12 Eur mokėjimo V. N.. Atsakovė priešieškinyje dėl skolos priteisimo, skaičiuodama tariamą reikalavimą į ieškovę, vertino ir PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) (ji įvardinta ir minėtame atsakovės 2018 m. gegužės 11 d. prašyme dėl tiesioginio apmokėjimo V. N.), tačiau ieškovės pirmiau minėtą 2018 m. gegužės 25 d. atliktą 2661,12 Eur mokėjimą nutylėjo, tad net pagal teismo padarytas išvadas dėl to, kad atsakovė atliko darbus pagal pirmiau nurodytus du atliktų darbų aktus, atsakovei priteista suma turėjo būti sumažinta 2661,12 Eur suma.

12.       Apeliaciniu skundu atsakovė MB „Kestvita“ prašo: panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. kovo 9 d. sprendimo dalį ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, iš ieškovės priteisti visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1.                      Teismas, išnagrinėjęs UAB „Vaivorykštė“ ieškinį ir MB „Kestvita“ priešieškinį, iš esmės neįvertino ieškovės reikalavimo pagrįstumo, t. y. neįvertino ir nepasisakė dėl į bylą pateiktų įrodymų (PVM pirkimo pardavimo sąskaitų, buhalterinių pažymų), neaptarė šalių pateiktų paaiškinimų, kuriais buvo grindžiami ieškovės reikalavimai ir atsakovės atsikirtimai, todėl neatskleidė bylos esmės.

12.2.                      Teismas neteisingai suskaičiavo medžiagų likučius pagal buhalterinės apskaitos dokumentus, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą spendimą. 

12.3.                      Teismas nevertino visų teismui pateiktų įrodymų, todėl net nepastebėjo, kad teismui atsakovė pateikė ne tik detalias pirktų prekių PVM sąskaitas faktūras, bet ir atitinkamas suvestines pažymas, kurių pagrindu teismui būtų lengviau įvertinti buhalterinės apskaitos dokumentus. Pagal bylos duomenis, ieškovė už įsigytas prekes sumokėjo avansą, kuris sudaro 52 103,31 Eur. Objekte atliktų darbų aktais patvirtinta sunaudotų medžiagų kaina sudaro 57 206,57 Eur. Iš buhalteriškai pagrįstų dokumentų yra matyti, kad ieškovė liko skolinga atsakovei už jos nupirktas ir sumontuotas medžiagas, ginčo objekte (52 103,31-57 20,57= 5 103,26 Eur.). Iš šių duomenų yra matyti, kad ieškovės sumokėto avanso suma, kuriomis buvo įgytos medžiagos statybos objektui, buvo sumontuotos ginčo objekte, jų buvo sumontuota žymiai daugiau, už kurias ieškovė nebuvo atsiskaičiusi atsakovei, bet teismui patenkinus atsakovės priešieškinį, ši suma buvo priteista iš ieškovės. Todėl toks teismo sprendimas, kuriuo nuspręsta priteisti iš atsakovės ieškovei 11251,21 Eur, yra visiškai nepagrįstas jokiais byloje esančiais įrodymais.

12.4.                      Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovės atstovui nurodžius, jog jokios statybinės medžiagos ieškovei atsakovės nebuvo perduotos, atsakovės atstovams kilo pareiga įrodyti jų panaudojimą ginčo objekte arba nepanaudotų medžiagų perdavimo ieškovei faktą arba šias medžiagas grąžinti ieškovei. Su tokiu teismo vertinimu visiškai nesutiktina, nes iš teismui pateiktų buhalterinės apskaitos dokumentų yra matyti, kad objekte panaudota medžiagų už 57 206,57 Eur, o šių aplinkybių neginčija šalys, be to, tai užfiksuota ir buhalterinės apskaitos dokumentuose, t. y. atliktų darbų aktuose, kurie patvirtinti abiejų šalių parašais.

12.5.                      Teismo sprendimas nėra motyvuotas, nurodyti motyvai yra neišsamūs, nepagrįsti, teismas nesirėmė įrodymais ir dokumentais, kurie buvo tirti nagrinėjant civilinę bylą iš esmės. Tokios aplinkybės sudaro absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą.

13.       Atsiliepimu į ieškovės UAB „Vaivorykštė“ apeliacinį skundą atsakovė MB „Kestvita“ prašo apeliacinio skundo netenkinti; Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. kovo 9 d. sprendimą toje dalyje, kurioje netenkintas ieškovės ieškinys dėl 151,25 Eur už komunalinių patarnavimų ir tenkintas atsakovės priešieškinis dėl 9567,77 Eur skolos, 8 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo, palikti nepakeistas; iš apeliantės priteisti visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

13.1.                      Ieškovė savo pateiktame apeliaciniame skunde nenurodė jokių CPK normų, kurių pagrindu ji prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Nagrinėjamu atveju, apeliacinis skundas neatitinka CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimų, nes apeliantė nenurodė apeliacinio skundo rezoliucinėje dalyje suformuluoto prašymo teisinio pagrindo, o taip pat neįvardino, kokios materialinės teisės arba procesinės teisės normos sprendime yra pažeistos ar netinkamai pritaikytos.

13.2.                      Iš esmės apeliantė nurodo, kad 151,25 Eur suma turėjo būti priteista dėl to, kad atsakovė pagal analogišką 2018 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) buvo apmokėjusi ieškovei. Visiškai nesutikina su tokiu apeliantės pateiktu vertinimu, nes kaip teisingai ir nurodė teismas, nagrinėjęs šią bylą, ieškovės atstovas 2020-12-01 pranešime nedetalizavo, kad prieš tai minėtos sumos atsakovei buvo paskirstytos proporcingai pagal tuo metu objekte dirbusių rangovų skaičių, jų darbuotojų skaičių ir dirbtų dienų skaičių.

13.3.                      Byloje nebuvo pateikta duomenų, akivaizdžiai parodančių, kad dėl atsakovės darbo atsirado statybinio laužo, kad ieškovė reikalavo jį pašalinti iš statybos objekto ar, kad būtent atsakovės darbo pobūdis, o ne ieškovės valia lėmė elektros galios padidinimą.

13.4.                      Apeliantė nurodo, kad ieškovė prašė atsakovės priešieškinį atmesti tuo pagrindu, kad atsakovė iš tikrųjų neatliko darbų, išvardintų minėtuose dviejuose atliktų darbų aktuose. Tačiau toks apeliantės motyvas yra niekuo nepagrįstas ir prieštaraujantis byloje nustatytoms aplinkybėms, kurios yra pagrįstos nenuginčytais įrodymais. Teismas nustatė šioje byloje reikšmingas aplinkybes, nes nurodė, kad šioje byloje nekilo ginčo dėl to, kad ieškovė gavo atsakovės atliktų darbų aktą Nr. 2-1 ir 2018-08 mėnesio atliktų darbų aktą Nr. (be Nr.) bei PVM sąskaitas faktūras (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Iš ieškovės pateiktų įrodymų yra matyti, kad ieškovė atsisakė apmokėti už minėtus darbus ne dėl to, kad jie nebuvo atlikti, bet dėl to, kad neva atsakovė neištaisė trūkumų, t.y. nepateikė pageidaujamų dokumentų, bet ir dėl to, kad netinkamai užpildė statybos darbų žurnalą.

13.5.                      Visiškai sutiktina su teismo padaryta išvada, kad ieškovės atstovo nenuoseklumas, pozicijos keitimas, šalių tarpusavio susiklostę santykiai, atliktų darbų priėmimo praktika ir byloje esantys duomenys pagrįstai leido teismui daryti išvadą, kad atsakovė atliko statybos darbus pagal atliktų darbų aktus Nr. 2-1 ir 2018-08 mėnesio atliktų darbų aktą Nr. (be Nr.) ir jos reikalavimai yra pagrįsti.

14.       Atsiliepimu į atsakovės MB „Kestvita“ apeliacinį skundą ieškovė UAB „Vaivorykštė“ prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. kovo 9 d. sprendimą toje dalyje, kuria teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 11251,21 Eur nepanaudoto avanso, 8630,66 Eur kompensaciją už atsakovei ieškovės lėšomis nupirktas medžiagas, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 19881,87 Eur sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos - 2020 m. rugpjūčio 7 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, palikti nepakeistą. Priteisti ieškovei iš atsakovės visas patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais: 

14.1.                      Teismas teisingai nustatė, kad iš 2020 m. liepos 17 d. pažymos apie atsakovės prašymais atliktus avansinius mokėjimus matyti, kad ieškovės sumokėtų mokėjimų suma sudarė 52103,31 Eur, o iš ieškovės 2020 m. liepos 20 d. pažymos apie atsakovei sumokėto avanso likutį matyti, kad pagal rangos sutarties 14.2 punktą ieškovė užskaitė 34804,69 Eur avanso dalį, papildomai nurodant, jog 6047,41 Eur suma buvo užskaityta iš 2018 m. vasario mėnesį mokėtinos sumos. Tokiu būdu nepanaudoto avanso likutis sudarė 11251,21 Eur (52103,31 Eur - 34804,69 Eur - 6047,41 Eur), kurį teismas pagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovės. Nesutikdama su šia iš jos ieškovei priteista suma atsakovė remiasi jos 2021 m. sausio 6 d. teismui pateiktais dokumentais. Tačiau atsakovės minimi dokumentai priešingai, nei bando pateikti atsakovė, niekaip nepagrindžia, kad teismas būtų padaręs klaidą, priteisdamas ieškovei iš atsakovės 11251,21 Eur avansą, kurio suskaičiavimas remiasi objektyviais įrodymais. Iš visų atsakovės pateiktų tik dvi atitinka anksčiau MB „Kestvita“ vardu išrašytas išankstines PVM sąskaitas faktūras, t. y. 2018 m. kovo 12 d. UAB „Šiaulių lyra“ PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) 11 701,68 Eur sumai ir 2020 m. gruodžio 31 d. UAB „Atidus“ PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) 1198,00 Eur sumai. Kadangi visos kitos (be pirmiau nurodytų dviejų) atsakovės teismui pateiktos PVM sąskaitos faktūros nesutapo su kartu su atsakovės prašymais ieškovei apmokėti pateiktomis išankstinėmis K. M. ir UAB „Cramo“ sąskaitomis faktūromis, darytina pagrįsta išvada, kad ieškovės sumokėtos lėšos buvo panaudotos visiškai kitoms prekėms įsigyti arba buvo atsiimtos iš šių tiekėjų, neįsigijus planuotų prekių/paslaugų.

14.2.                      Dėl 8630,66 Eur kompensacijos už nepanaudotas medžiagas, atsakovė turėjo pakankamai laiko, jei manė, kad kur tai šis ieškovės detalus skaičiavimas nėra teisingas, pateikti konkrečius nesutikimo motyvus, tačiau to nepadarė - nei iki ieškovei kreipiantis į teismą, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nepateikė jokių įrodymų, kad šis ieškovės atliktas skaičiavimas, išimtinai pagrįstas objektyviais įrodymais, kurioje tai jo dalyje būtų nepagrįstas.

Teismas

k o n s t a t u o ja :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

16.       Byloje kilo ginčas dėl pažeistų teisių gynimo ir skolos priteisimo.

Faktinės bylos aplinkybės

17.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė su atsakove 2017-11-07 sudarė statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė užsakė ir pavedė atsakovei atlikti rangos – vidaus elektros įrengimo darbus statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini) (sutarties 2.1 p.). Šalys susitarė, kad ieškovė pagal sutartį ne daugiau kaip 30 proc. sutarties kainos skirs medžiagoms, reikalingoms sutartyje numatytiems darbams atlikti, įsigyti ir šią sumą proporcingai išskaičiuos iš mokomos sumos už atliktą darbą (sutarties 14.2 p.). Galutinė darbų kaina 175 000 Eur (sutarties 14.1 punktas). 2018-02-26 šalys pakeitė 2017-11-07 rangos sutartį, kuria nustatė bendrą lokalinės sąmatos sumą – 166 638,99 Eur (įskaičiavus PVM). 2018-05-07 šalys sudarė papildomą susitarimą Nr. 1, pagal kurį ieškovė iš atsakovės užsakė papildomų 18 000 Eur be PVM vertės darbų (1 punktas) bei nustatė galutinę darbų kainą – 159 512 Eur (įskaičiavus PVM). 2018-06-22 UAB „Vaivorykštė“, MB „Kestvita“, UAB „Šiaulių lyra“, UAB „Tikroji Vaivorykštė“ pasirašė papildomą susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) prie statybos rangos sutarčių, pagal kurį rangovas MB „Kestvita“ įsipareigojo sumokėti užsakovui 2000 Eur dydžio delspinigius už laiku neatliktus darbus pagal sutartį. 2018-08-28 ieškovė nurodė, kad dėl sutarties terminų nesilaikymo, ji nuo 2018-09-18 nutraukė sutartį su pakeitimais ir papildymais, ir pareikalavo grąžinti objekte nepanaudotas medžiagas ir avanso permoką.

Dėl apeliacinių skundų argumentų

18.       Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad nepagrįstai pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog neva nėra tarp šalių susitarimo dėl atsakovės pareigos ieškovei mokėti už biotualeto nuomą, už statybinio laužo išvežimą, taip pat mokėti už elektros galios dedamąją, dėl to padarė neteisingas išvadas, kad ieškovė nepagrįstai prašo iš atsakovės priteisti 151,25 Eur. Šios teismo išvados akivaizdžiai prieštarauja tiek galiojusiai šalių praktikai, tiek šalių elgesiui, tiek nurodytiems objektyviems įrodymams. Jeigu tarp ieškovės ir atsakovės nebūtų buvę susitarimo, kad atsakovė apmoka ieškovės išlaidas už biotualetus, už statybinio laužo išvežimą, už elektros galios dedamąją, akivaizdu, kad 2018 m. birželio 22 d. papildomame susitarime Nr. (duomenys neskelbtini)-prie statybos rangos sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė nebūtų sutikusi, kad iš jai priklausančių sumų būtų atimtos minimo pobūdžio išlaidos, įvardintos dar 2018 m. gegužės 31 d. ieškovės atsakovei išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje (duomenys neskelbtini), tame tarpe ir 55 Eur be PVM už elektros galios dedamąją.

19.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ieškiniu prašė iš atsakovės priteisti 151,25 Eur už komunalinius patarnavimus (elektros galios dedamosios mokestį, biotualetų eksploatavimą ir statybinio laužo išvežimą) pagal 2018 m. liepos 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini)), kuri ieškovės buvo išrašyta atsakovei. Šioje sąskaitoje įvardinta: galios dedamoji - 55 Eur; biotualetų nuoma ir eksploat. - 30 Eur; statybinio laužo išvežimas - 40 Eur, išvardintos sumos nurodytos be PVM, suma su PVM - 151,25 Eur.

20.       Pirmosios instancijos teismas dėl 151,25 Eur skolos skundžiamame sprendime nurodė, kad byloje nėra šalių susitarimo dėl atsakovės pareigos mokėti už biotualeto nuomą, už statybinio laužo išvežimą, taip pat mokėti galios dedamosios mokestį. Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, akivaizdžiai parodančių, kad dėl atsakovės darbo atsirado statybinio laužo, kad ieškovė reikalavo jį pašalinti iš statybos objekto ar kad būtent atsakovės darbo pobūdis, o ne ieškovės valia lėmė elektros galios padidinimą. Šalims tarpusavio susitarimu nesusitarus dėl statybinio laužo išvežimo, elektros tiekimo galios didinimo, biotualeto paslaugų teikimo, šios ieškovės išlaidos yra nepagrįstos, todėl nepriteisiamos. Ieškovė įrodymais nepagrindė savo teiginių dėl šių išlaidų paskirstymo rangovams proporcingumo ir nepateikė tikslaus tai patvirtinančio paskaičiavimo, t. y. neįrodė, kiek rangovų, jų darbuotojų ir kokį laikotarpį bei kokio pobūdžio darbą dirbo objekte.

21.       Tarp ieškovės ir atsakovės 2017 m. lapkričio 7 d. sudarytos statybos rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 8.1 punkte nustatyta, kad ieškovė pasirūpina, jog atsakovei statybos aikštelėje būtų galimybė darbų vykdymo laikotarpiu prisijungti prie elektros energijos, vandens (sklype (duomenys neskelbtini)) pakankamais kiekiais ir nuolatinio tiekimo. Už suvartotą elektros energiją ir vandenį atsakovė įsipareigoja sumokėti ieškovei pagal pateiktą sąskaitą faktūrą. Atsakovė moka už elektros energiją ir vandenį pagal galiojančius tarifus, kuriuos ieškovė taiko ir kitiems savo klientams. 2018 m. birželio 22 d. šalys sudarė papildomą susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini)-prie statybos rangos sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kurio 12 punkte nustatyta, jog šiuo susitarimu atsakovė patvirtina ir sutinka, kad ieškovei atliekant atsakovei mokėjimus už pagal sutartį atliktus ir priimtus darbus iš atsakovei atliekamo pirmojo mokėjimo bus išminusuota 173,61 Eur už suvartotą el. energiją, biotualetų nuomą ir statybinio laužo išvežimą. 2018 m. gegužės 31 d. buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta: galios dedamoji - 55 Eur; už elektros energiją - 0,48 Eur; biotualetų nuoma ir ekspluat. - 39 Eur; statybinio laužo išvežimas - 49 Eur, išvardintos sumos nurodytos be PVM, suma su PVM- 173,61 Eur. 2018 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitos faktūros (duomenys neskelbtini) turinys iš esmės analogiškas 2018 m. liepos 31 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) turiniui, o sumos už elektros galios dedamąją vienodos - po 55 Eur be PVM. Duomenų, ar atsakovė teikė kokias nors pretenzijas dėl 2018 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitos faktūros (duomenys neskelbtini), byloje nėra.

22.       Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esant duomenims apie 2018 m. birželio 22 d. papildomą susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini)-prie statybos rangos sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2018 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), pirmosios instancijos teismas turėjo išsiaiškinti, koks tiksliai buvo realus susitarimas tarp šalių dėl pareigos mokėti už elektros energiją, biotualetų nuomą ir eksploat., statybinio laužo išvežimą. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo nustatyta, ar atsakovė sutiko su ankstesnėmis tokio pat pobūdžio sąskaitomis, ar nereiškė pretenzijų, kodėl jas apmokėjo, nors pagrindinėje sutartyje tokių sutarties sąlygų neaptarė. Teismas ginčą šioje dalyje sprendė vertindamas šalių sudarytos sutarties turinį tik lingvistiniu aspektu, netyrė, koks tarp šalių sudarytas susitarimas dėl šių klausimų buvo iš tikrųjų. Neišsiaiškinus šių aplinkybių, negalima teisingai nuspręsti dėl atsakovės pareigos ieškovei mokėti už biotualeto nuomą, už statybinio laužo išvežimą, už elektros galios dedamąją. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas šioje ieškinio dalyje neatskleidė bylos esmės.

23.       Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad, spręsdamas dėl atsakovės reikalavimo sumokėti už atliktų darbų akte Nr. 2-1 ir 2018 m. rugpjūčio mėnesio atliktų darbų akte Nr. išvardintus darbus pagrįstumo, pirmosios instancijos teismas pirmiausia privalėjo nustatyti reikšmingas faktines aplinkybes, kurios patvirtintų tinkamą ieškovės informavimą apie darbų baigtį, kvietimą priimti darbus bei kaip, kada ir kokiu būdu atsakovė faktiškai perdavė ieškovei tariamai atliktus darbus bei kas tai konkrečiai įrodo, kas pagrįstų, kad iš tikro darbai buvo faktiškai atlikti.

24.       Atsakovė priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės 9567,77 Eur už atliktus statybos darbus. Nurodė, kad 9567,77 Eur skolą sudaro: 458,47 Eur skola pagal PVM sąskaitas faktūras (duomenys neskelbtini) už atliktų darbų aktus (12 vnt.), 4106,50 Eur skola pagal PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) ir atliktų darbų aktą Nr. 2-1 ir 5002,80 Eur skola pagal PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) ir atliktų darbų aktą Nr. Ieškovė prašė atsakovės priešieškinį atmesti tuo pagrindu, kad atsakovė iš tikrųjų neatliko darbų, išvardintų minėtuose dviejuose atliktų darbų aktuose. 

25.       Pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškovės atstovai neįrodė objektyvių kliūčių, akivaizdžiai sutrikdžiusių vizualiai įvertinti atsakovės atliktus darbus ir pagal tarp šalių susiklosčiusią rangos darbų etapų priėmimo praktiką šiuos darbus priimti. Pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė netinkamai pildė statybos darbų žurnalą, nepateikė ieškovei visų reikalingų sertifikatų ir kitų dokumentų, tačiau ieškovė neįrodinėjo, kad dėl šių dokumentų nepateikimo papildomai patyrė nuostolius, todėl apmokėjimas už atsakovės atliktus darbus turi būti mažinamas.

26.       Šalių sudarytos sutarties 10.5 punkte nurodyta, jog atlikus statybos darbus atsakovė juos privalo priduoti statybos techniniam prižiūrėtojui ir ieškovei. Sutarties 11.6 nustatyta, kad darbai laikomi pilnai užbaigti, kai tinkamai įvykdyti visi sutartyje numatyti darbai, išvalytos šiukšlės ir nereikalingos medžiagos, užpildytas statybos darbų žurnalas, perduotos visos deklaracijos, sertifikatai ir kiti dokumentai, privalomi pagal LT statybą reglamentuojančius teisės aktus ir grąžina statybvietę pagal šalių pasirašytą aktą. Sutartyje numatyti darbai ieškovei priduodami pagal atliktų darbų aktą Forma Nr. 2. Darbų priėmimas įforminamas atliktų darbų aktu Forma Nr. 2 ir pažyma Forma Nr. 3. Atsiskaitymai už atliktus darbus būtinus dokumentus (sąskaitas, atliktų darbų perdavimo-priėmimo pažymas ir kt.) atsakovė privalo parengti taip, kad skaičiavimus būtų galima patikrinti. Atsiskaitymo dokumentuose atsakovė privalo laikytis sutarties dokumentuose išvardintos darbų sudėties, pavadinimų ir eilės numerių bei, ieškovei pareikalavus, pridėti būtinus darbų rūšį ir apimtį patvirtinančius skaičiavimus ir dokumentus bei statybos produkcijos atitiktį patvirtinančius dokumentus (Sutarties 11.7, 11.8, 11.9 punktai). Jei ieškovė atliktų darbų akte nurodytiems darbams neturi pagrįstų pastabų dėl trūkumų, defektų, apimčių ar kitų neatitikimų, ji per 5 darbo dienas privalo pasirašyti Atliktų darbų aktą. Jei ieškovė per 5 darbo dienas nepasirašo atliktų darbų akto ir nepareiškia pagrįstų pastabų, laikoma, kad darbai yra atlikti tinkamai. Jei užsakovas nustato darbų trūkumus, šie trūkumai per 5 darbo dienas nurodomi atliktų darbų akte. Tokiu atveju laikoma, kad ieškovė patvirtino tik tinkamai atliktus darbus. Darbų trūkumus atsakovė turi pašalinti per ieškovės nurodytą protingą terminą. Atsakovei pašalinus visus darbų trūkumus, tokių darbų atlikimą patvirtinantį aktą ieškovė pasirašo kartu su artimiausio mėnesio atliktų darbų aktu (sutarties 11.10 punktas).

27.       Teisėjų kolegijos vertinimu, spręsdamas dėl atsakovės reikalavimo sumokėti už atliktų darbų akte Nr. 2-1 ir 2018 m. rugpjūčio mėnesio atliktų darbų akte Nr. išvardintus darbus pagrįstumo, pirmosios instancijos teismas pirmiausia privalėjo nustatyti reikšmingas faktines aplinkybes, kurios patvirtintų tinkamą ieškovės informavimą apie darbų baigtį, kvietimą priimti darbus bei kaip, kada ir kokiu būdu atsakovė faktiškai perdavė ieškovei atliktus darbus. Teismas privalėjo išsiaiškinti visą darbų pridavimo procedūrą, aiškintis, kodėl ieškovė atsisakė priimti šiuos darbus, kodėl neužpildytas statybos darbų žurnalas, kodėl jame nepasirašė statybos techninis prižiūrėtojas. Tik išsiaiškinus šias aplinkybes, bus galimybė įvertinti, ar pagal šalių sudarytą sutartį atsakovė tinkamai įvykdė savo prievoles, ar atliktų darbų aktuose nurodyti darbai buvo atlikti ir ieškovė turi pareigą už juos sumokėti. Teisėjų kolegijos vertinimu, neišsiaiškinus paminėtų aplinkybių, liko neatskleista bylos esmė.

28.       Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs UAB „Vaivorykštė“ ieškinį ir MB „Kestvita“ priešieškinį iš esmės neįvertino ieškovės reikalavimo pagrįstumo, t. y. neįvertino ir nepasisakė dėl į bylą pateiktų įrodymų (PVM pirkimo pardavimo sąskaitų, buhalterinių pažymų), neaptarė šalių pateiktų paaiškinimų, kuriais buvo grindžiami ieškovės reikalavimai ir atsakovės atsikirtimai. Teismas nevertino visų teismui pateiktų įrodymų, todėl net nepastebėjo, kad teismui atsakovė pateikė ne tik detalias pirktų prekių PVM sąskaitas faktūras, bet ir atitinkamas suvestines pažymas, kurių pagrindu teismui būtų lengviau įvertinti buhalterinės apskaitos dokumentus. 

29.       Iš skundžiamo sprendimo matyti, kad teismas vertino 2020 m. liepos 17 d. pažymą, ieškovės 2020 m. liepos 20 d. pažymą, tačiau sutiktina su atsakove, jog teismas nepasisakė ir nevertino atsakovės pateiktų PVM sąskaitų faktūrų, suvestinių pažymų, nenurodė, kodėl jomis nesiremia. Teisėjų kolegijos vertinimu, neįvertinus visų įrodymų, galėjo būti priimtas neteisingas sprendimas.

30.       Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė dalies bylai reikšmingų aplinkybių, jų visapusiškai neišnagrinėjo, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismui neišsiaiškinus visų įrodinėjimo dalyką byloje sudarančių aplinkybių, turinčių reikšmės vertinant ieškinio ir priešieškinio reikalavimo pagrįstumą, neatskleidus bylos esmės, sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl jis naikinamas, ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes pagal tirtinų aplinkybių mastą bei pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme tokia apimtimi neatitiktų apeliacijos esmės bei paskirties, reikštų, jog apeliacinės instancijos teismas vykdo pirmosios instancijos teismo funkciją ir pakeičia pirmosios instancijos teismą. Be to, šalis, nesutikdama su teismo išvadomis dėl iki šiol nenagrinėtų esminių ginčo aplinkybių, prarastų galimybę šias išvadas apskųsti apeliacine tvarka, t. y. būtų apribota šalių teisė į apeliaciją (CPK 301 straipsnio 1 dalis, 306 straipsnio 2 dalis, 312 straipsnis).

Dėl procesinės bylos baigties

31.       Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, skundžiamas sprendimas naikintinas ir byla grąžintina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nes teismas netinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus, dėl ko galėjo būti neteisingai išspręstas ginčas ir liko neatskleista bylos esmė (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

32.       Panaikinus skundžiamą sprendimą ir bylą grąžinus nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas (CPK 93 straipsnis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. kovo 9 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.